CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.

    „Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.

    Algoritmai formuoja, ką vaikai mato

    Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.

    Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.

    Dezinformacija ir DI keičia taisykles

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.

    Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.

    Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas

    Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.

    Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.

    Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.

  • JAV: Jamesas Comey vėl apkaltintas dėl įrašo apie 86 47 – pareigūnai tai sieja su grėsme Trumpui

    JAV: Jamesas Comey vėl apkaltintas dėl įrašo apie 86 47 – pareigūnai tai sieja su grėsme Trumpui

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) vadovas Jamesas Comey antradienį antrą kartą sulaukė kaltinimų byloje dėl socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo, kurį pareigūnai įvertino kaip galimą grėsmę prezidentui Donaldui Trumpui. JAV žiniasklaida, remdamasi keliais šaltiniais, skelbia, kad tyrimas susijęs su paplūdimyje iš kriauklių sudėliotais skaičiais 86 47.

    Kokie konkretūs kaltinimai pareikšti, iš karto nebuvo paskelbta. Pats J. Comey anksčiau aiškino, kad skaičių kombinaciją suprato kaip politinę žinutę, o ne raginimą smurtauti, ir įrašą netrukus pašalino.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Tyrimo ašimi tapo socialiniuose tinkluose paviešinta nuotrauka, kurioje matyti kriauklėmis sudėliota frazė 86 47. JAV politinėje ir interneto kultūroje tokios skaičių kombinacijos kartais interpretuojamos kaip užuominos į pašalinimą ar atsikratymą, todėl dalis administracijos pareigūnų teigė įžvelgiantys grėsmę.

    J. Comey gegužę buvo apklaustas JAV Slaptojoje tarnyboje, kai kilo viešas ginčas dėl įrašo prasmės. Po to jis teigė nesupratęs, kad dalis žmonių šiuos skaičius sieja su smurtu, ir pabrėžė esąs prieš bet kokią prievartą.

    „Nesupratau, kad dalis žmonių šiuos skaičius sieja su smurtu. Esu prieš bet kokį smurtą, todėl įrašą pašalinau“, – sakė J. Comey.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais kaltinimais?

    Tai jau antra baudžiamoji byla, kurią Teisingumo departamentas per pastarąjį laiką sieja su J. Comey. Ankstesnėje byloje jis buvo apkaltintas melu ir trukdymu Kongresui, tačiau ji vėliau buvo nutraukta teisėjui nustačius, kad prokuroras buvo paskirtas neteisėtai.

    Ši aplinkybė, kartu su nauju tyrimu dėl socialinių tinklų įrašo, tikėtina, sustiprins gynybos argumentus, kad buvęs FBI vadovas tapo politinių kovų taikiniu. Teisininkai tokiose bylose dažnai akcentuoja įrodymų standartą, tyčios klausimą ir tai, ar žinutė realiai gali būti laikoma tiesiogine grėsme.

    Įtempta Trumpo ir Comey istorija

    J. Comey vadovavo FBI, kai D. Trumpas pradėjo kadenciją 2017 metais, tačiau jų santykiai greitai pašlijo. Viešai minėta, kad J. Comey atsisakė asmeniškai prisiekti lojalumą prezidentui, o pats buvęs vadovas tą epizodą fiksavo tarnybiniuose užrašuose.

    D. Trumpas J. Comey atleido 2017 metų gegužę, kai FBI vykdė tyrimą dėl galimų ryšių tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos. Vėliau tyrimą perėmęs specialusis prokuroras Robertas Muelleris konstatavo Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus, tačiau neįžvelgė pakankamai įrodymų kriminaliniam susimokymui įrodyti.

    Šiandien J. Comey byla dėl skaičių 86 47 papildomai kursto politines diskusijas apie žodžio laisvės ribas, grėsmių vertinimo praktiką ir tai, kaip interneto simbolika gali virsti teisine problema. Kol kas neaišku, kokį tikslų teisinį pagrindą pasirinks prokurorai ir kaip bus interpretuota įrašo prasmė teisme.

  • ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    Europos Komisija šią savaitę ragina valstybes nares naudoti naują programėlę, skirtą patikrinti interneto vartotojų amžių ir taip geriau apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo ar neteisėto turinio. Tačiau dalis sostinių į iniciatyvą žiūri atsargiai: vienos svarsto, kitos atvirai teikia pirmenybę saviems sprendimams.

    Diskusija įsibėgėja tuo metu, kai Europoje stiprėja spaudimas įvesti amžiaus patikras turiniui, kuris nepilnamečiams ribojamas, pavyzdžiui, pornografijai ar su alkoholiu susijusiai reklamai. Vis dažniau aptariama ir socialinių tinklų prieiga, nors bendrų taisyklių šioje srityje valstybės dar tik ieško.

    Vienas pagrindinių kliuvinių Komisijos siūlomai programėlei yra pasitikėjimas jos saugumu ir atsparumu apeinimui. Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl galimų pažeidžiamumų, kai kurios šalys pareiškė tai laikomos rimtu signalu, kad skubėti diegti bendro įrankio nereikėtų.

    „Kibernetinio saugumo ir privatumo rizikos yra raudona vėliava ir dar labiau mažina tikimybę, kad svarstytume tokį sprendimą“, – sakė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta.

    Kita svarbi priežastis, kodėl šalys neskuba perimti Komisijos siūlomo įrankio, yra jau vykdomos nacionalinės skaitmeninės tapatybės iniciatyvos. Valstybės, kurios jau investavo į savo programėles ir infrastruktūrą, linkusios amžiaus patikrą integruoti į platesnę nacionalinę ekosistemą, o ne keisti ją atskiru europiniu sprendimu.

    Komisijos siūloma programėlė pristatoma kaip tarpinis sprendimas iki platesnio masto skaitmeninių tapatybės piniginių, kurias ES siekia įdiegti visoje Bendrijoje. Pagal dabartinius planus, tokios skaitmeninės tapatybės piniginės turėtų tapti plačiai prieinamos iki 2026 metų pabaigos, o „mini“ versija amžiaus patikrai turėtų padėti greičiau spręsti nepilnamečių apsaugos klausimus.

    Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad net ir turint bendrą europinį sprendimą, realybėje gali veikti keli lygiagrečiai naudojami įrankiai. Komisija teigia architektūrą kūrusi taip, kad nacionalinės programėlės galėtų sąveikauti tarpusavyje, o amžiaus patikra netaptų fragmentuota ir nepriklausoma nuo valstybės, kurioje žmogus gyvena.

    Vis dėlto politinis jautrumas išlieka didelis: amžiaus patikra paliečia privatumo, duomenų apsaugos ir prieigos prie informacijos klausimus, todėl bet kokiam sprendimui keliami aukšti reikalavimai. Artimiausiais mėnesiais lemiama taps tai, ar Komisija sugebės įtikinti valstybes, kad programėlė yra pakankamai saugi, privatumą užtikrinanti ir sunkiai apeinama, o jos nauda atsveria perėjimo kaštus.

  • Nežinoma „Youtube“ vaizdo įrašo sėkmė: kodėl jis taip išpopuliarėjo ir ką tai sako apie žiūrovus

    Pastarosiomis dienomis „Youtube“ išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kuris, sprendžiant iš staigaus dėmesio šuolio, pataikė į labai konkrečią auditorijos nuotaiką. Tokie „netikėti hitai“ platformoje nėra naujiena, tačiau jų dinamika dažnai atskleidžia, kaip keičiasi žiūrėjimo įpročiai.

    Nors pats įrašas gali būti paprastas, algoritmą dažniausiai „užveda“ ne vien peržiūrų skaičius, o žiūrėjimo trukmė ir tai, ar žmonės po peržiūros imasi veiksmų. Jei žiūrovai ne tik paspaudžia, bet ir žiūri ilgiau, „Youtube“ linkusi tą turinį rodyti plačiau.

    Didelę reikšmę turi ir pavadinimas bei miniatiūra, tačiau ilgalaikį efektą sukuria turinio atitikimas lūkesčiui. Kai žiūrovas gauna tai, ko tikėjosi, mažėja greito išėjimo rodiklis, o tai tiesiogiai susiję su didesniu rekomendacijų srautu.

    Kas dažniausiai iškelia į viršų

    Dažnas populiarumo katalizatorius yra išoriniai srautai, kai įrašas pradedamas aktyviai dalintis socialiniuose tinkluose ar aptariamas bendruomenėse. Tokiu atveju platforma mato staigų susidomėjimą ir gali laikinai padidinti rekomendacijas, kad patikrintų, ar turinys tinka platesnei auditorijai.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra tema ir jos „laikas“. Įrašai apie aktualius įvykius, praktines instrukcijas ar aiškiai suformuluotą problemos sprendimą dažnai kyla greičiau, nes žmonės jų ieško tikslingai, o ne atsitiktinai.

    Ką tai pasako apie auditoriją

    Tokie atvejai rodo, kad žiūrovai vis labiau vertina aiškų pažadą ir greitą rezultatą, ypač kai turinys padeda sutaupyti laiko arba paaiškina sudėtingą dalyką paprastai. Dėl to populiarėja trumpesni, koncentruoti formatai, tačiau šalia jų išlieka ir ilgesni įrašai, jei jie išlaiko dėmesį.

    Augant turinio kiekiui, vis didesnę įtaką turi pasitikėjimas autoriumi ir kanalo reputacija. Žiūrovai dažniau grįžta ten, kur jaučia nuoseklumą, aiškų stilių ir atvirumą, o tai ilgainiui tampa stipresniu augimo varikliu nei vienkartinis „viral“ šuolis.

    Kūrėjams svarbiausios pamokos

    Jei įrašas staiga išpopuliarėja, kūrėjams verta greitai įvertinti, kuri auditorija jį rado ir kokiu keliu atėjo. Praktikoje tai reiškia dėmesį analitikai, ypač žiūrėjimo trukmei, srauto šaltiniams ir tam, kuriuose momentuose žiūrovai nustoja žiūrėti.

    Kitas žingsnis yra tęstinumas: panašios temos ar formato tęsinys dažnai padeda „paversti“ atsitiktines peržiūras prenumeratoriais. Tai ypač aktualu, kai įrašą iškelia ne prenumeratoriai, o nauja auditorija, kuri dar nepažįsta kanalo.

    Galiausiai, didėjant DI kuriamo turinio kiekiui, vis svarbesnis tampa aiškus autorystės ženklas ir originali vertė. Žiūrovai vis greičiau atskiria perdirbtą ar tuščią turinį, todėl laimi tie, kurie pateikia patirtį, patikrinamą informaciją arba išskirtinį požiūrį.

  • UE ruošia amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose ir DI taisykles: ką tai reikš Lenkijoje ir verslui

    Europos Sąjunga artėja prie platesnio masto skaitmeninių taisyklių paketo: nuo amžiaus patikros socialiniuose tinkluose iki DI reguliavimo, kuris tiesiogiai palies tiek gyventojus, tiek įmones. Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos vadovybė teigia, kad dalis sprendimų gali atsirasti dar iki kitų nacionalinių rinkimų, o pagrindiniai pokyčiai bus siejami su ES standartais.

    Europos Komisija yra paskelbusi planus pradėti bandomąją ES amžiaus patikros programėlės versiją 2026 metų liepos 1 dieną. Ši priemonė siejama su augančiu valstybių noru sugriežtinti nepilnamečių prieigą prie platformų ir turinio, kartu bandant išlaikyti aukštą privatumo kartelę.

    Vis dėlto dėl tokios programėlės kyla diskusijų: kaip užtikrinti, kad būtų patikrinamas tik amžius, o ne renkama perteklinė informacija, ir kaip išvengti centralizuoto jautrių duomenų kaupimo. Kartu svarstoma, ar sprendimas bus privalomas, ar veiks kaip rekomenduojamas standartas, kurį galės pasirinkti šalys ir platformos.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Lenkijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis Europos ekonomikos kongreso metu pabrėžė, kad pagrindinis ES instrumentas amžiaus patikrai išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Pasak jo, naujai pristatytas amžiaus patikros mechanizmas būtų papildomas kelias, o ne piniginės pakaitalas.

    „Kaip pagrindinį įrankį amžiaus patikrai socialiniuose tinkluose turėsime Europos skaitmeninės tapatybės piniginę, ir tai nesikeičia“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Viceministro teigimu, tikėtina, kad atskira ES programėlė būtų skirta vien amžiui patvirtinti. Tai būtų alternatyva žmonėms, kurie nenori naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine, bet vis tiek turi turėti būdą patvirtinti, jog atitinka amžiaus ribojimus.

    Lenkijoje šis klausimas siejamas ir su nacionaliniais sprendimais: valdžios naudojama programėlė „mObywatel“ jau turi daugiau nei 11,5 mln. naudotojų, o ambicingas tikslas – 20 mln. naudotojų. Tačiau pripažįstama, kad dalis visuomenės gali vengti universalių skaitmeninių dokumentų, todėl siauresnė, tik amžiui skirta priemonė būtų kompromisas.

    Diskusijos dėl ribojimų nepilnamečiams

    Lenkijoje politinėje darbotvarkėje aptariamos idėjos riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o amžiaus patikrą sieti su europiniais skaitmeninės tapatybės sprendimais. Vis dėlto Skaitmeninimo ministerija viešai laikosi atsargesnės pozicijos, pabrėždama, kad dėl konkrečios amžiaus ribos sprendimai turi remtis tyrimais apie socialinių tinklų poveikį skirtingo amžiaus vaikams.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad jų vaidmuo pirmiausia yra pateikti techninius įrankius ir rekomendacijas, o politiniai sprendimai dėl amžiaus ribų turėtų būti priimami įvertinus mokslinius duomenis. Toks požiūris atspindi platesnę ES kryptį: ieškoti priemonių, kurios mažintų žalą nepilnamečiams, bet kartu neįvestų perteklinių apribojimų visiems naudotojams.

    DI reguliavimas: įstatymas ir piaskovnica

    Kartu su amžiaus patikros diskusijomis Lenkijoje įsibėgėja DI reguliavimo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Skelbiama, kad Seime turėtų prasidėti svarstymai dėl įstatymo, kuris perkeltų ES DI aktą į Lenkijos teisinę sistemą ir nustatytų priežiūros bei atsakomybės mechanizmus.

    Viceministro vertinimu, parlamentinis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, o vienas svarbiausių tikslų – sukurti vadinamąją reguliacinę piaskovnicą. Tokia aplinka leistų įmonėms testuoti DI sprendimus prižiūrimoje, aiškias taisykles turinčioje erdvėje, sumažinant teisinę nežinią ir pagreitinant inovacijų diegimą.

    „Vyksta gamybiniai darbai ir sertifikavimo procesas. Viskas vyksta pagal terminus, o mes skaičiuojame laiką iki šių metų gruodžio“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Reguliavimo kontekste aptariamas ir deepfake turinio klausimas: kaip užtikrinti skaidrumą, kai vaizdas ar garsas sugeneruotas DI, ir kaip tai atpažinti informacinės kampanijos ar rinkimų laikotarpiu. ES kryptis šioje srityje paprastai remiasi rizikos valdymu, aiškesnėmis pareigomis platformoms ir turinio žymėjimu, tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo nacionalinių institucijų pajėgumų ir pasirinkto modelio.

    Įmonėms tai reiškia dvigubą pokytį: viena vertus, atsiras aiškesnės taisyklės ir galimybė testuoti sprendimus reguliacinėje piaskovnicoje, kita vertus, teks įvertinti atitikties reikalavimus, ypač jei DI naudojamas jautriose srityse ar daro poveikį vartotojų teisėms. Gyventojams svarbiausia tema išlieka privatumas ir tai, ar amžiaus patikra bus įgyvendinama taip, kad platformos gautų tik minimalų patvirtinimą, o ne papildomus asmens duomenis.

  • UE planuoja amžiaus patikrą programėle ir DI taisykles: ką tai pakeis socialiniuose tinkluose?

    Europos Sąjunga ruošiasi spartesnei skaitmeninei pertvarkai: nuo amžiaus patikros internete iki aiškesnių taisyklių, kaip kuriami ir žymimi DI sugeneruoti vaizdai ar įrašai. Diskusijų centre atsidūrė planuojama bandomoji amžiaus verifikavimo programėlė ir Europos skaitmeninės tapatybės sprendimai, kurie turėtų palengvinti kasdienes paslaugas, bet kartu kelia privatumo klausimų.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad 2026 metų liepos 1 dieną startuos bandomoji ES programėlės versija, skirta amžiui patikrinti. Ji turėtų padėti šalims įgyvendinti griežtėjančias vaikų apsaugos priemones socialiniuose tinkluose ir kitose platformose, kuriose taikomi amžiaus ribojimai.

    Skaitmenizacijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis aiškino, kad pagrindinis ilgalaikis kelias išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Kartu nauja amžiaus patikros programėlė būtų labiau papildomas sprendimas tiems, kurie nenorėtų naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine.

    „Pagrindinis įrankis amžiaus patikrai bus Europos skaitmeninės tapatybės piniginė, o nauja programėlė gali veikti kaip alternatyva, skirta tik amžiui patvirtinti“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Lietuviškam skaitytojui tai primena ir Lenkijoje plačiai naudojamą programėlę „mObywatel“, kuri, pasak viceministro, jau turi daugiau kaip 11,5 mln. naudotojų. Tokie nacionaliniai sprendimai rodo, kad dalis visuomenės skaitmenines paslaugas priima greitai, tačiau visada lieka ir grupė žmonių, kuriems reikalinga siauresnė, mažiau duomenų apimanti alternatyva.

    Privatumas išlieka jautriausia tema. ES institucijos pabrėžia, kad amžiaus patikros sprendimai turi veikti taip, kad platforma gautų tik patvirtinimą, jog naudotojas pasiekė reikiamą amžių, bet negautų daugiau tapatybės ar dokumento duomenų. Praktikoje būtent šio principo įgyvendinimas lems, ar nauja tvarka bus vertinama kaip proporcinga ir patikima.

    Amžiaus patikros klausimas glaudžiai siejamas ir su politinėmis iniciatyvomis riboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. Lenkijoje viešai svarstytos idėjos nustatyti 15 metų ribą rodo bendrą Europos tendenciją: valstybės ieško būdų mažinti žalingą turinį, priklausomybę ir manipuliacijų riziką, tačiau turi suderinti tai su pagrindinėmis teisėmis ir realiomis technologinėmis galimybėmis.

    DI reguliavimas ir verslo lūkesčiai

    Kartu su amžiaus patikra vis garsiau skamba ir DI reguliavimo klausimai. Europoje jau priimtas DI aktas nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo sistemą: nuo griežčiausių ribojimų aukštos rizikos sprendimams iki skaidrumo reikalavimų turinio generavimo priemonėms.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija skelbė, kad rengiama nacionalinė teisės aktų bazė, kuri pritaikytų ES DI akto nuostatas šalies teisinei sistemai. Viceministro teigimu, tai atvertų kelią greitesniam praktiniam įgyvendinimui, įskaitant instrumentus, kurie verslui leistų testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje.

    „Norime, kad įmonės turėtų draugišką aplinką išbandyti DI sprendimus ir gauti aiškias gaires, kaip tai daryti teisėtai ir saugiai“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Tokios vadinamosios reguliacinės smėlio dėžės Europoje laikomos būdu suderinti inovacijas ir atitiktį reikalavimams. Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, mažėja rizika investuoti į sprendimą, kuris vėliau pasirodytų neatitinkantis taisyklių, antra, lengviau planuoti produktų paleidimą ES rinkoje.

    Deepfake turinys ir artėjantys rinkimai

    Dar viena kryptis, kurią išryškino diskusijos, yra deepfake turinio plitimas. ES reguliavimo logika čia remiasi skaidrumo principu: visuomenė turi aiškiai suprasti, kada mato ar girdi DI sugeneruotą ar reikšmingai pakeistą medžiagą, ypač jei ji susijusi su viešuoju interesu, politika ar rinkimais.

    Nors konkrečios nacionalinės priemonės gali skirtis, bendras kursas aiškus: platformoms ir turinio skleidėjams teks didesnė atsakomybė už žymėjimą, kilmės atsekamumą ir vartotojų informavimą. Praktinis iššūkis bus ne tik taisykles įrašyti į teisės aktus, bet ir užtikrinti vykdymą, kai turinys plinta greitai, per skirtingas platformas ir valstybių sienas.

    Artimiausi metai parodys, ar ES amžiaus patikros programėlė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks nišiniu sprendimu greta Europos skaitmeninės tapatybės piniginės. Tuo pat metu DI reguliavimo įgyvendinimas taps testu, ar Europa gali suderinti vartotojų apsaugą, inovacijų tempą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Skaitmeninis pasaulis vaikams šiandien tapo tokia pat įprasta kasdienybės dalis kaip šeima, mokykla ar draugai. Socialiniai tinklai, naujienų portalai ir vaizdo platformos ne tik pramogina, bet ir formuoja vaikų požiūrį, vertybes, savivertę bei santykius su aplinka.

    Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos: nuo elektroninių patyčių bei manipuliacijų iki sveikatai pavojingų iššūkių ar įtraukimo į destruktyvias bendruomenes. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad saugumas turi apimti ne tik fizinę, bet ir virtualią erdvę, kurioje vaikai praleidžia vis daugiau laiko.

    Kas kelia daugiausia grėsmių?

    Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, kad interneto grėsmės dažnai persipina tarpusavyje: patyčios gali virsti nuolatiniu persekiojimu, o klaidinanti informacija ar spaudimas pritapti gali skatinti rizikingą elgesį. Papildomą iššūkį kuria didelis turinio kiekis ir algoritmai, kurie gali greitai įtraukti vaiką į vienpusius informacinius burbulus.

    Dar viena jautri sritis yra asmens duomenys ir privatumas. Vaikai neretai neįvertina, kad nuotraukos, žinutės ar buvimo vieta gali būti panaudoti šantažui, apgavystėms arba reputacijos menkinimui, o vienkartinis sprendimas pasidalinti informacija internete gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Ryšys su tėvais svarbesnis už kontrolę

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad svarbiausia prevencija prasideda nuo pasitikėjimu grįsto ryšio šeimoje. Jei vaikas žino, kad gali ateiti pas suaugusįjį ir bus išklausytas, jis dažniau pasipasakos apie nemalonius įvykius ar pamatytą turinį, o ne bandys tvarkytis vienas.

    „Kai vaikas jaučiasi saugus ir žino, kad gali ateiti pas suaugusį žmogų ir būti išklausytas bei suprastas, jis daug dažniau rinksis pasipasakoti ir neužsidarys savo informaciniame burbule. Labai svarbu suaugusiesiems būti dėmesingiems ir padėti vaikui ugdyti kritinį mąstymą“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikui kasdien tenka spręsti, kuo dalintis, ką laikyti tiesa, o ką atpažinti kaip manipuliaciją. Kritinis mąstymas ir gebėjimas pasitikrinti informaciją neatsiranda savaime, todėl suaugusiųjų vaidmuo yra padėti vaikui suprasti taisykles, susitarti dėl ribų ir aptarti realias situacijas.

    „Mes, tėvai, labai saugome savo vaikus. Tačiau virtualiame pasaulyje juos vis dar paleidžiame kaip į džiungles. Turbūt retas suaugusysis sėdi šalia vaiko ir žiūri, ką jis veikia internete“, – sakė žurnalistė ir forumo moderatorė Daiva Žeimytė-Bilienė.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei kyla įtarimų dėl vaiko patiriamų patyčių, grasinimų, netinkamo kontakto ar kito galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai ragina nedelsti ir ieškoti pagalbos. Svarbu reaguoti kuo anksčiau, nes laiku suteikta parama dažnai padeda sustabdyti situacijos eskalaciją.

    Pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima skambinant nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei ar pavojui, reikia kreiptis numeriu 112.

  • Vienišumas ir motinystės svajonė: kodėl daliai moterų šeimos planai subyra, nors noras išlieka

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau skamba istorijos apie moteris, kurios nori tapti mamomis, tačiau dėl vienišumo šį troškimą atideda metams ar net visam laikui. Apie nevaisingumą ir sunkumus pastoti viešai kalbama drąsiau, bet tema, ką reiškia norėti vaikų neturint partnerio, vis dar lieka paraštėse.

    Šis klausimas dažnai paliečia ne tik biologinį laiką ar medicinines galimybes, bet ir socialinį spaudimą. Dalis moterų nuo vaikystės įsivaizduoja aiškų gyvenimo scenarijų su santuoka ir vaikais, o susidūrus su realybe tenka kurti visai kitokį planą, kurio niekas nemokė.

    Gyvenimas be plano B

    Pasakojimuose kartojasi tas pats jausmas: lyg netektum ne tik būsimos šeimos, bet ir savo pačios susikurto gyvenimo vaizdo. Kai aplinkui daugėja vežimėlių, krikštynų ir nuotraukų iš gimdymo namų, vienišumas ima atrodyti ne kaip laikina būsena, o kaip barjeras.

    „Tai motinystės svajonės netektis, kurią sukelia vienišumas. Kartais tas instinktas taip smogia, kad turiu sustoti ir nusiraminti, kad nepaimčiau svetimo vaiko ant rankų“, – rašė viena moteris, atvirai apibūdindama, kaip kasdienybėje iškyla šis ilgesys.

    Tokiose patirtyse dažnai susipina liūdesys, pavydas ir gėda, nors pats noras turėti vaikų nėra nei silpnumo, nei desperacijos ženklas. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikis neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės gali stiprinti nerimą, mažinti savivertę ir skatinti savęs kaltinimą.

    Kodėl apie tai kalbėti sunku?

    Vienišumo tema dažnai apauga supaprastinimais: esą žmogus pats pasirinko būti vienas, esą tai tik prioritetų klausimas, o vaikų galima susilaukti bet kada. Tačiau realybėje partnerystės paieškos, ypač ieškant ilgalaikio ryšio, ne visada priklauso nuo pastangų ar noro.

    Prie spaudimo prisideda ir amžiaus faktorius, nes moters vaisingumas su metais natūraliai mažėja, o medicininės pagalbos kelias reikalauja laiko, išteklių ir emocinės ištvermės. Daliai moterų tai tampa dilema tarp noro nelaukti ir noro kurti šeimą kartu su partneriu.

    Viešojoje erdvėje dar trūksta kalbos, kurioje būtų vietos niuansams: kad galima vienu metu būti sėkmingai dirbančiai, turinčiai artimų žmonių ir vis tiek jausti gilią motinystės tęsknotę. Tokia tęsknota nėra kaprizas, o svarbi tapatybės ir gyvenimo prasmės dalis.

    Ką gali pakeisti atviresnis požiūris?

    Atviresnis kalbėjimas gali sumažinti vienišumo stigmą ir padėti moterims nebejausti, kad su jomis kažkas negerai. Ne visoms tinka tie patys sprendimai, bet dažnai padeda paprasti dalykai: aiškesnis artimųjų palaikymas, mažiau vertinimo ir daugiau tikro išklausymo.

    Tokiose situacijose svarbi ir profesionali pagalba, ypač kai liūdesys ar nerimas ima trukdyti kasdienybei. Psichologinė parama padeda atskirti, kur baigiasi visuomenės primesti lūkesčiai ir kur prasideda pačios moters autentiški norai bei ribos.

    Net jei šiandien atrodo, kad svajonė slysta iš rankų, daugelis istorijų rodo: gyvenimo scenarijai nėra užrakinti viename variante. Kartais svarbiausia tampa ne greitas atsakymas, o leidimas sau gyventi prasmingai ir pilnai net tada, kai širdis vis dar laukia.

  • Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Balandžio 9 dieną Pagėgių savivaldybėje įvyko susitikimas su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Umberto Masi ir organizacijos politinių procesų koordinatoriumi Emiliu Mikulskiu. Kartu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir vicemerė Greta Bušniauskaitė.

    Pokalbio centre atsidūrė Europos jaunimo dialogas ir vietos jaunimo politikos aktualijos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau siejamos su jaunų žmonių įtrauktimi į sprendimų priėmimą. Susitikime akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik formaliai, bet ir praktiškai, sprendžiant kasdienius klausimus.

    Diskusijos mokyklose: kas aktualu jaunimui?

    Prieš susitikimą savivaldybėje LiJOT atstovai aplankė Vilkyškių Johaneso Bobrovskio ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijas. Ten vykusiose diskusijose aptartos jaunimui svarbios temos, susijusios su kasdienybe, saugumu skaitmeninėje erdvėje ir pilietiniu dalyvavimu.

    Vienas dažniausiai keliamų klausimų buvo socialinių tinklų naudojimas ir galimi ribojimai asmenims iki 16 metų. Diskusijoje ieškota pusiausvyros tarp nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio, patyčių ar priklausomybę skatinančių algoritmų ir teisės į informaciją bei bendravimą.

    Balsavimas nuo 16 metų: idėja su argumentais ir rizikomis

    Kitas aptartas klausimas buvo galimybė jaunimui balsuoti nuo 16 metų. Mokiniai svarstė, ar ankstesnė balsavimo teisė paskatintų didesnį įsitraukimą į politiką, o kartu ir stipresnį pilietinį ugdymą mokyklose.

    Kartu iškelti ir galimi iššūkiai, susiję su politinio raštingumo skirtumais, informacinio atsparumo stoka bei tuo, kaip jauni rinkėjai formuotų nuomonę intensyvioje socialinių tinklų aplinkoje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad vien balsavimo amžiaus pakeitimas neatsiejamas nuo nuoseklaus pilietiškumo ugdymo.

    Europos jaunimo dialogas ir švietimo lūkesčiai

    Susitikimuose pristatytas Europos jaunimo dialogas, kaip Europos Sąjungos inicijuotas procesas, skirtas sistemingai išgirsti jaunų žmonių nuomonę jiems aktualiais klausimais. Aptarta, kad toks formatas leidžia jaunimo išsakytas įžvalgas paversti rekomendacijomis, kurios gali pasiekti sprendimų priėmėjus skirtingais lygmenimis.

    Nemažai dėmesio skirta švietimui ir mokyklos aplinkai: ko, jaunimo vertinimu, šiandien trūksta ugdymo procese, kaip mokiniai jaučiasi mokyklose ir kokių pokyčių tikisi. Aptarta ir tai, kad geresnė emocinė aplinka, aiškesnės pagalbos priemonės bei prasmingesnis mokinių įtraukimas gali turėti tiesioginę įtaką motyvacijai.

    Pasak susitikimo dalyvių, toks dialogas savivaldybėje buvo naudingas ir įkvepiantis, nes padėjo aiškiau įvardyti problemas ir galimus sprendimus. Sutarta, kad reguliarios diskusijos tarp jaunimo ir vietos valdžios stiprina bendradarbiavimą ir skatina aktyvesnį pilietiškumą.