Tag: Sony

  • „Sony“ nori atsisakyti diskų: „Resident Evil Requiem“ pardavimai rodo, ką praras žaidėjai

    „Sony“ nori atsisakyti diskų: „Resident Evil Requiem“ pardavimai rodo, ką praras žaidėjai

    Naujausi signalai iš žaidimų rinkos rodo, kad „Sony“ svarsto kryptį, kuri gali iš esmės pakeisti „PlayStation“ ekosistemą. Vis dažniau kalbama apie scenarijų, kai fiziniai žaidimų leidimai su diskais būtų stumiami į paraštes, o dėmesys sutelkiamas į skaitmeninę prekybą.

    Šalininkai argumentuoja paprastai: pirkėjų elgsena keičiasi, o skaitmeninė distribucija leidžia greičiau paleisti atnaujinimus, patogiau valdyti biblioteką ir sumažinti gamybos bei logistikos kaštus. Tačiau nauja analizė primena, kad diskai vis dar generuoja reikšmingą dalį pajamų, ypač stipriems prekių ženklams.

    Fiziniai leidimai vis dar uždirba

    Žaidimų analitikas Rhysas Elliotas iš „Alinea Analytics“ atkreipė dėmesį į „Resident Evil Requiem“ rezultatus „PlayStation 5“ platformoje. Skaičiuojama, kad fizinių kopijų parduota apie 1 300 000 vienetų, o tai sudarė apie 15 proc. visų šio žaidimo pajamų.

    Analizėje teigiama, kad fizinių leidimų pajamos „PlayStation“ ekosistemoje buvo ypač ryškios ir sudarė daugiau nei 30 proc. platformoje sugeneruotų įplaukų. Pinigine išraiška tai siekė apie 85 000 000 eurų, perskaičiavus iš JAV dolerių ir suapvalinus iki aiškesnės sumos.

    Dar svarbiau tai, kad vien fizinių „Resident Evil Requiem“ kopijų pardavimai, kaip teigiama analizėje, kai kuriais pjūviais pranoko bendrus šio žaidimo pardavimus „Xbox“ konsolėse. Tokie palyginimai rodo ne tik formato, bet ir konkrečios platformos auditorijos pirkimo įpročių skirtumus.

    Kodėl diskai svarbūs žaidėjams

    Fizinių leidimų gerbėjai dažnai pabrėžia nuosavybės ir kontrolės jausmą: diską galima perparduoti, padovanoti ar išsaugoti kolekcijoje. Skaitmeninėje erdvėje vartotojas dažniau įsigyja ne patį produktą, o licenciją, kurios sąlygos gali keistis.

    Kitas argumentas susijęs su kainodara ir konkurencija. Fizinėje rinkoje kainas dažnai reguliuoja mažmeninė prekyba, atsiranda daugiau akcijų, naudotų kopijų pasiūla, o tai ilgainiui gali daryti spaudimą ir skaitmeninių parduotuvių kainoms.

    Galiausiai, diskai vis dar aktualūs regionuose, kur interneto sparta ar duomenų limitai išlieka problema. Didelių apimčių žaidimai, kurių atsisiuntimai gali užtrukti valandas ar ilgiau, daliai pirkėjų išlieka rimtu barjeru.

    Japonijos rinka ir stiprūs prekių ženklai

    Analitikai dažnai pastebi, kad didžiausią paklausą fiziniams leidimams generuoja stiprios, lojalumą turinčios serijos ir vadinamieji pirmosios šalies hitai. Kaip pavyzdys minimas „Marvel’s Wolverine“, kuriam fizinės kopijos, remiantis analize, sudarė daugiau nei 32 proc. visų pajamų.

    Taip pat pabrėžiama Japonijos specifika: šioje rinkoje fiziniai leidimai vis dar išlieka palyginti stiprūs, ypač vietos studijų produkcijai. Kaip pavyzdžiai minimi „Capcom“ ir „Konami“ prekių ženklai bei keli ryškesni leidimai, kurie, anot analitikų, sugeneravo dešimtis milijonų eurų fizinėje prekyboje.

    Šie duomenys rodo paprastą riziką: pernelyg greitas fizinių leidimų atsisakymas gali tapti sprendimu, kuris trumpuoju laikotarpiu kelia maržas, bet ilgainiui atitolina dalį lojalių pirkėjų. „Sony“ balansavimas tarp patogumo, pajamų ir vartotojų pasitikėjimo gali tapti vienu svarbiausių „PlayStation“ strateginių klausimų artimiausiais metais.

  • PlayStation kūrėjas stojo ginti žaidimų be diskų: apie 2028 metus pasakė tiesiai šviesiai

    PlayStation kūrėjas stojo ginti žaidimų be diskų: apie 2028 metus pasakė tiesiai šviesiai

    Diskų eros pabaiga artėja

    Kenas Kutaragi, dažnai vadinamas PlayStation tėvu, viešai palaikė „Sony“ kryptį vis sparčiau pereiti prie skaitmeninės žaidimų platinimo. Interviu jis pabrėžė, kad fizinių laikmenų atsisakymas yra ne emocinis, o pirmiausia ekonominis ir technologinis sprendimas.

    Pasak Kutaragi, toks posūkis buvo nuspėjamas dar prieš du dešimtmečius, kai interneto spartos augimas ėmė keisti vartojimo įpročius. Jo teigimu, šiandien daugelyje rinkų plačiajuostis ryšys tapo kasdienybe, todėl skaitmeninė distribucija įgauna akivaizdų pranašumą.

    Kodėl žaidėjai priešinasi?

    Kutaragi pripažino, kad dalies žaidėjų pasipiktinimas yra suprantamas, nes diskai daugeliui reiškia nuosavybės jausmą. Fizinė dėžutė, kolekcija lentynoje ir galimybė diską perparduoti ar paskolinti yra tai, ko skaitmeninis modelis dažnai nesuteikia.

    „Fizinės laikmenos tapo nuosavybės metafora, todėl reakcija į pokyčius buvo neišvengiama“, – sakė Kenas Kutaragi.

    Kita įtampa kyla dėl praktinių dalykų: skaitmeninės parduotuvės kontrolė priklauso platformos valdytojui, o licencijos sąlygos gali keistis. Be to, žaidėjams svarbu ilgalaikis prieinamumas, ypač kai žaidimai dingsta iš parduotuvių dėl licencijų ar leidėjų sprendimų.

    Kas stumia industriją į skaitmeną?

    Pagrindinis argumentas, kurį akcentuoja ir industrijos analitikai, yra kaštai: diskų gamyba, logistika, sandėliavimas ir prekybos maržos brangina fizinį produktą. Skaitmeninis platinimas leidžia leidėjams lanksčiau valdyti kainodarą, greičiau vykdyti akcijas ir tiksliau prognozuoti pardavimus.

    Prie pokyčių prisideda ir prenumeratų modeliai, tokie kaip „PlayStation Plus“, kurie skatina rinktis bibliotekas vietoje vienetinių pirkinių. Tuo pat metu didėja ir pačių žaidimų apimtys, o dalis fizinių leidimų praktiškai tampa tik raktu atsisiuntimui, nes didelė turinio dalis vis tiek parsisiunčiama internetu.

    „Sony“ linijoje jau kurį laiką matyti dvi paralelės: vieni konsolių modeliai turi diskų įrenginį, kiti orientuojasi į skaitmeninį naudojimą. Kutaragi pozicija aiški: žaidimų rinka juda ten, kur patogumas ir ekonomika laimi prieš nostalgiją, nors pereinamasis laikotarpis, tikėtina, išliks konfliktiškas.

  • „Sony“ pristatė „God of War Laufey“ kolekcinę versiją be disko: už rinkinį teks mokėti dukart

    „Sony“ pristatė „God of War Laufey“ kolekcinę versiją be disko: už rinkinį teks mokėti dukart

    „Sony“ į britiškos „PlayStation Direct“ parduotuvės pasiūlą įtraukė naują „God of War Laufey“ kolekcinę versiją, tačiau ji parduodama be žaidimo laikmenos. Pirkėjai aiškiai įspėjami, kad žaidimą teks įsigyti atskirai, todėl norintiems visko iš karto susidaro dvigubas pirkinys.

    Didžiojoje Britanijoje rinkinys kainuoja 129,99 svaro, tai yra apie 150 eurų. Jungtinėse Valstijose minima 170 dolerių kaina, kuri sudarytų maždaug 160 eurų, tačiau galutinė suma gali skirtis priklausomai nuo regiono ir mokesčių.

    Tokia praktika žaidimų rinkoje pastaraisiais metais tapo beveik norma: kolekciniais leidimais vis dažniau vadinami daiktų ir suvenyrų paketai, prie kurių pats žaidimas nepridedamas. Leidėjai tai aiškina tuo, kad dalis žaidėjų renkasi skaitmeninę versiją, o kolekcinį turinį nori turėti atskirai.

    „Sony“ bando kompensuoti disko nebuvimą fiziniais priedais, kurių pagrindinis akcentas yra didelė Faye statulėlė. Ji vaizduojama kovos pozoje, o komplekte numatyti ir mažesni teminiai elementai, papildantys statulėlės pagrindą.

    Į rinkinį taip pat įtrauktos 51 orakulo korta su skirtingomis iliustracijomis ir miniatiūrinis meno albumas su oficialiais koncepciniais eskizais. Tokie priedai skirti kolekcininkams, kurie vertina serijos estetiką ir nori lentynoje turėti apčiuopiamą suvenyrą.

    Naujojo žaidimo istorija, kaip teigiama kūrėjų komunikacijoje, nukreipiama nuo įprastos Krato ir Atreuso linijos ir sutelkta į Faye nuotykį. Veiksmas esą vyksta dimensijoje, kurioje susikerta skirtingų pasaulio panteonų mitologijos, todėl pasakojime žadama naujų veikėjų ir grėsmių.

    Kolekcinių leidimų be paties žaidimo tendenciją šiemet jau lydėjo kritika ir kitų didžiųjų leidėjų atžvilgiu, kai gerbėjai brangius rinkinius vertino kaip per menką vertę už prašomą kainą. Vis dėlto „Sony“ rinkinys pozicionuojamas kaip pigesnė alternatyva už kai kuriuos kitų rinkos gigantų siūlomus kolekcinius paketus.

    Faye ankstesniuose serijos žaidimuose buvo svarbi, bet daugiausia prisiminimuose ir pasakojimo užkulisiuose matoma figūra. „God of War“ 2018 metais siužete jos mirtis ir paskutinės valios įvykdymas tapo pagrindine Krato ir Atreuso kelionės ašimi, todėl atskiras žaidimas apie ją iš anksto kelia didelį gerbėjų smalsumą.

  • Net 35 proc. „Marvel’s Wolverine“ pardavimų – dėžutėse: ar „Sony“ persigalvos?

    Net 35 proc. „Marvel’s Wolverine“ pardavimų – dėžutėse: ar „Sony“ persigalvos?

    Rinkos tyrimų bendrovės „Ampere Analysis“ duomenys rodo, kad net 35 proc. visų žaidimo „Marvel’s Wolverine“ pardavimų sudarė fizinės, dėžutėse parduodamos kopijos. Tokia statistika išsiskiria metu, kai žaidimų industrija vis aktyviau stumia vartotojus į skaitmeninę ekosistemą.

    Europoje situacija dar ryškesnė: aplink žaidimo startą kai kuriose rinkose fizinių kopijų dalis, kaip teigiama, siekė apie 51 proc. Visgi vaizdas nevienodas: Jungtinėje Karalystėje dominavo skaitmeniniai pardavimai, o Prancūzijoje panaši dalis atiteko būtent fizinėms kopijoms.

    Kodėl žaidėjai vis dar renkasi dėžutes?

    Fizinių leidimų šalininkai dažniausiai akcentuoja kolekcionavimo vertę ir aiškų nuosavybės jausmą. Daliai pirkėjų svarbu turėti apčiuopiamą produktą lentynoje, ypač kai kalbama apie didelio biudžeto, ilgai lauktus žaidimus.

    Ne mažiau reikšmingas ir antrinės rinkos faktorius: fizinę kopiją galima parduoti, paskolinti draugui ar įsigyti pigiau vėliau. Augant AAA žaidimų kainoms, tokios galimybės daliai pirkėjų tampa praktišku argumentu rinktis dėžutę, o ne tik licenciją skaitmeninėje parduotuvėje.

    Tai ne vieno žaidimo išimtis

    „Ampere Analysis“ duomenys rodo, kad „Marvel’s Wolverine“ nėra vienintelė išimtis. Pavyzdžiui, „Silent Hill: Townfall“ fiziniai leidimai esą sudarė daugiau nei 45 proc. pardavimų, „Blood of the Dawnwalker“ – apie 36 proc., o „Onimusha“ – apie 30 proc.

    Tokia kryptis signalizuoja, kad kalbos apie greitą fizinių leidimų pabaigą gali būti per ankstyvos. Nors skaitmeniniai pardavimai daugelyje rinkų auga, dėžutės išlieka aktualios ten, kur stipri kolekcionavimo kultūra ir aktyvi antrinė rinka.

    Ką darys „Sony“?

    „Sony“ viešai reguliariai neatskleidžia detalių apie fizinių ir skaitmeninių kopijų proporcijas, todėl bendrovės reakcijos į tokius skaičius tikėtis sudėtinga. Vis dėlto pastaraisiais metais industrijoje netrūksta diskusijų, kad leidėjams skaitmeninis modelis patogesnis dėl kainodaros kontrolės ir pardavimų valdymo per nuosavas platformas.

    Kita vertus, fizinių leidimų svarbos ignoravimas gali kainuoti reputaciškai, ypač jei vartotojai jaučia, kad iš jų atimamos pasirinkimo galimybės. Artimiausi bendrovės sprendimai, susiję su leidimų strategija ir prekyba per „PlayStation Store“, gali tapti indikatoriumi, ar tokie duomenys privers „Sony“ švelninti kursą.

  • „PlayStation“ legenda kirto ilgoms žaidimų kampanijoms: ne visos 100 valandų yra kokybiškos

    „PlayStation“ legenda kirto ilgoms žaidimų kampanijoms: ne visos 100 valandų yra kokybiškos

    Ilgis negarantuoja kokybės

    Žaidimų rinkoje netrūksta projektų, kurių perėjimas gali užtrukti 80 ar net 100 valandų, tačiau vis dažniau keliama abejonė, ar didelė trukmė pati savaime reiškia geresnę patirtį. Buvęs „Sony“ padalinio „PlayStation“ studijų vadovas Shawnas Laydenas sako, kad ilgos kampanijos neretai slepia dirbtinai tempiamą turinį.

    Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje „The Expansion Pass“, prisiminęs, kad yra žaidęs ne vieną itin ilgą žaidimą. Pasak jo, nemaža dalis valandų tokiose istorijose būna užpildytos pasikartojančiomis užduotimis, kurios mažai prisideda prie siužeto ar žaidimo įtampos.

    „Atvirai pasakius, ne visos tos valandos yra kokybiškos. Kartais tenka bėgti per tuščią dykumą vien tam, kad gautum raudoną raktą ir grįžęs atidarytum raudonas duris“, – sakė Shawnas Laydenas.

    Jo teigimu, jis mieliau matytų daugiau kompaktiškų, stipriai „sukaltų“ žaidimų, kuriuos galima įveikti per 20–25 valandas, bet kurie išlaiko aukštą tempą ir įtraukia iki pabaigos. Tokia kryptis, pasak buvusio vadovo, labiau atitiktų šiandienos auditorijos įpročius, kai dėl laiko konkuruoja ir transliacijų platformos, ir socialiniai tinklai.

    Kodėl žaidimai taip pailgėjo?

    Laydenas ilgo formato populiarumą sieja su devintuoju dešimtmečiu ir dešimtojo pradžia, kai leidėjai ir kūrėjai stengėsi užtikrinti, kad išsinuomoto žaidimo nepavyktų įveikti per vieną savaitgalį. Ilgesnė trukmė tuomet buvo suvokiama kaip papildoma vertė, net jei dalis turinio būdavo mažiau reikšminga.

    Šiandien, anot jo, didelė apimtis dažnai reiškia ir milžiniškas kūrimo sąnaudas, ilgesnius gamybos ciklus bei didesnę riziką studijoms. Kuo daugiau turinio, tuo daugiau scenarijaus, animacijų, įgarsinimo, testavimo ir techninių sprendimų reikia, o tai kelia biudžetus ir spaudžia terminus.

    „Jei sugebėsime kurti mažesnio masto žaidimus ir aiškiai žinosime, kad statome pagal tokį šabloną, manau, daug kūrimo kaštų pradės, jei ne mažėti, tai bent jau nustos augti“, – teigė Shawnas Laydenas.

    Rinka ieško pusiausvyros

    Pastaraisiais metais žaidimų industrijoje ryškėja priešprieša tarp labai ilgų atviro pasaulio projektų ir trumpesnių, labiau koncentruotų patirčių. Vieni žaidėjai tikisi šimtų valandų turinio už vieną kainą, kiti nori aiškios, įsimenančios istorijos be pasikartojančio „užpildo“.

    Laydeno mintys atspindi ir platesnę diskusiją apie tai, kaip studijos galėtų efektyviau planuoti apimtį, o kokybę užtikrinti ne valandų skaičiumi, bet turinio tankiu. Tokiame kontekste vis dažniau minimas ir DI, kuris gali pagreitinti kai kuriuos gamybos etapus, tačiau neatsako į pagrindinį klausimą: kiek iš tiesų verta ilginti žaidimą, kad jis neprarastų ritmo.

  • Buvęs „PlayStation“ vadovas stojo ginti diskų: žmonės praranda tai, kas svarbiausia

    Buvęs „PlayStation“ vadovas stojo ginti diskų: žmonės praranda tai, kas svarbiausia

    Diskusijos dėl žaidimų ateities vėl įkaito po to, kai „Sony“ kryptingai stiprina skaitmeninę platinimo strategiją, o fiziniai leidimai daugelyje rinkų traukiasi. Vis daugiau žaidėjų neramina ne tik patogumas, bet ir tai, ką iš tiesų reiškia nusipirkti žaidimą, jei jis egzistuoja tik kaip paskyros licencija.

    Į viešą polemiką įsitraukė buvęs „PlayStation“ vadovas Shawnas Laydenas, anksčiau formavęs „PlayStation Studios“ kryptį. Jo teigimu, skaitmeninė distribucija yra patogi, tačiau vien patogumas neturėtų panaikinti pasirinkimo daliai pirkėjų, kurie sąmoningai renkasi diskus.

    Pasirinkimas, o ne vien patogumas

    Kalbėdamas tinklalaidėje „The Expansion Pass“, Laydenas pripažino, kad atsisiųsti žaidimą dažnai lengviau nei keisti diskus. Tačiau jis pabrėžė, kad net jei fizinių kopijų pirkėjai sudaro mažesnę rinkos dalį, jie vis tiek turėtų turėti realią galimybę rinktis.

    „Atsisiųsti žaidimą lengviau, nei pereiti per kambarį ir įdėti diską. Bet tai nereiškia, kad pasirinkimas turi išnykti“, – sakė Shawnas Laydenas.

    Jo argumentas remiasi ir vartotojų elgsena: fizinių leidimų gerbėjai dažnai yra lojalūs kolekcininkai, neretai perkantys ne vieną kopiją, domintys specialiais leidimais ir suvenyrais. Tokia auditorija leidėjams gali būti itin vertinga, net jei skaitmeniniai pardavimai dominuoja.

    Ką reiškia žaidimo „turėjimas“

    Laydenas griežčiau pasisakė apie patį nuosavybės klausimą, kuris skaitmeniniame pasaulyje tampa miglotas. Fizinis diskas daugeliui reiškia apčiuopiamą daiktą, galimybę jį perparduoti, paskolinti ar išsaugoti kolekcijoje, o skaitmeniniai pirkiniai dažniausiai yra licencijos, susietos su paskyra ir platformos taisyklėmis.

    „Kai viskas tampa tik licencija, žmonės praranda jausmą, kad jie iš tikrųjų kažką turi“, – sakė Shawnas Laydenas.

    Rinkos realybė tokia, kad leidėjai skaitmeninį modelį renkasi dėl paprastesnės logistikos, mažesnių gamybos kaštų ir didesnės kontrolės. Vis dėlto kritikai primena, kad skaitmeninės parduotuvės gali keisti taisykles, šalinti turinį iš prekybos, o dalis senesnių žaidimų tampa sunkiai pasiekiami be fizinių kopijų ar archyvavimo iniciatyvų.

    Kodėl tai svarbu žaidėjams

    Fizinių laikmenų nykimas žaidėjams reiškia ir praktines pasekmes, ypač regionuose su prastesniu internetu ar duomenų limitais. Didesnės apimties žaidimai gali užimti dešimtis ar net šimtus gigabaitų, o atsisiuntimo trukmė ir kaštai tampa reikšmingu veiksniu.

    Laydenas taip pat pripažino nežinantis konkrečių „Sony“ sprendimų motyvų, tačiau spėjo, kad tai lemia šaltas kaštų ir pelno skaičiavimas. Tuo pat metu jis ragina nepamiršti vartotojo interesų ir išlaikyti modelį, kuriame skaitmeninis patogumas nereiškia privalomo atsisakymo to, kas daliai žmonių yra principinis pasirinkimas.

  • „Ubisoft“ metė iššūkį „Sony“ planams: atskleidė, kodėl dar pardavinės žaidimus diskuose

    „Ubisoft“ metė iššūkį „Sony“ planams: atskleidė, kodėl dar pardavinės žaidimus diskuose

    Diskų eros pabaiga atidedama?

    Žaidimų rinkoje stiprėja spaudimas atsisakyti fizinių laikmenų ir pereiti prie vien skaitmeninės platinimo sistemos. Pastaraisiais metais vis daugiau leidėjų ir platformų akcentuoja atsisiuntimus bei prenumeratas, o diskai tampa nišiniu pasirinkimu.

    Tokios permainos dažniausiai aiškinamos mažėjančiais gamybos ir logistikos kaštais, greitesniu turinio atnaujinimu bei didesne skaitmeninių pardavimų kontrole. Vis dėlto daliai žaidėjų fizinės kopijos išlieka svarbios dėl kolekcionavimo, perpardavimo ir galimybės žaisti neturint greito interneto.

    „Ubisoft“ pozicija: lems žaidimas ir paklausa

    Leidėja „Ubisoft“ patvirtino, kad artimiausiais metais neketina visiškai atsisakyti žaidimų diskų. Bendrovė teigia ir toliau leis fizinius leidimus, tačiau sprendimas priklausys nuo konkretaus žaidimo tipo, jo auditorijos ir tikėtino pardavimų potencialo parduotuvėse.

    Įmonės finansų vadovas Frederickas Duguet investuotojams aiškino, kad hibridinis modelis bendrovei vis dar atrodo racionalus. „Šią politiką ketiname tęsti ir ateityje“, – sakė Frederickas Duguet.

    Kodėl fizinės kopijos dar laikosi

    Pasak „Ubisoft“, kai kurie jos žaidimai fiziniu formatu vis dar parduodami itin sėkmingai. Kaip pavyzdys minimas „Assassin’s Creed Shadows“, kuris kai kuriose rinkose esą pasiekė apie 50 proc. fizinių pardavimų dalį.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai rodo, kad daliai pirkėjų svarbus dovanų formatas, kolekciniai leidimai ir įprastas apsipirkimas parduotuvėse. Be to, fiziniai leidimai dažnai išlieka svarbūs regionuose, kur skaitmeninis atsisiuntimas dėl ryšio kokybės ar duomenų limitų nėra patogus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir perkant diską vis dažniau tenka atsisiųsti didelės apimties atnaujinimus, todėl „diskas kaip pilnas produktas“ pamažu nyksta. Vis dėlto pats fizinis leidimas tebėra vartotojams atpažįstamas nuosavybės simbolis, kurio skaitmeninės licencijos ne visada atstoja.

  • GTA 6 paleis tik su šiuo PS5 atnaujinimu: kas nutiks turintiems senesnę programinę įrangą

    GTA 6 paleis tik su šiuo PS5 atnaujinimu: kas nutiks turintiems senesnę programinę įrangą

    Artėjant „Grand Theft Auto 6“ startui, suaktyvėjo diskusijos apie „PlayStation 5“ saugumą ir piratavimą. Pastarosiomis savaitėmis kibernetinio saugumo bendruomenė aptarinėjo naują išnaudojimo spragą, kuri esą leidžia apeiti dalį konsolės apsaugų itin greitai.

    Teigiama, kad rizika aktualiausia „PlayStation 5“ ir „PlayStation 5 Pro“ įrenginiams, kuriuose įdiegta senesnė sistemos programinės įrangos versija. Tokiose versijose pažeidžiamumai gali sudaryti sąlygas vadinamajam „jailbreak“ ir neteisėtam turinio paleidimui, todėl gamintojui tai tampa lenktynėmis su laiku.

    Skelbiama, kad „Grand Theft Auto 6“ paleidimui bus reikalinga „PlayStation 5“ sistemos programinė įranga 14.10.00 arba naujesnė. Tai reiškia, kad konsolėse su senesniu programinės įrangos leidimu žaidimas paprasčiausiai nebus suderinamas, kol sistema nebus atnaujinta.

    Praktikoje dalis naujų ar mažiau naudotų konsolių parduotuvėse vis dar gali būti su senesne gamykline programine įranga. Vartotojas su tuo susiduria tik įjungęs įrenginį pirmą kartą, atlikęs pradinę konfigūraciją ir pradėjęs sistemos atnaujinimą, be kurio nauji didieji leidimai gali neveikti.

    Toks reikalavimas pirmiausia siejamas su bandymu užkirsti kelią piratavimui nuo pat pirmosios pardavimo dienos. Didžiausiems leidimams tai ypač jautru, nes jų kūrimo ir rinkodaros biudžetai gali siekti šimtus milijonų eurų, o nutekėjimai ar neteisėtas platinimas daro tiesioginę žalą pajamoms.

    Vis dėlto šis sprendimas gali kliudyti ir daliai sąžiningų žaidėjų. Tie, kurie turi ribotą interneto prieigą arba sąmoningai vengia atnaujinimų dėl modifikacijų, gali atsidurti situacijoje, kai be naujausios sistemos versijos žaidimo paleisti nepavyks.

    Ekspertai primena, kad konsolių atnaujinimai paprastai apima ne tik naujas funkcijas, bet ir saugumo pataisas, užveriančias spragas, kuriomis gali būti piktnaudžiaujama. Dėl to leidėjai ir platformų valdytojai vis dažniau žaidimų suderinamumą sieja su minimaliu sistemos versijos reikalavimu, ypač kai kalbama apie didžiausius metų leidimus.

  • „Sony“ ruošia PS5 vaizdo šuolį: QSSR žada ryškesnį vaizdą ir stabilesnį kadrų dažnį

    „Sony“ ruošia PS5 vaizdo šuolį: QSSR žada ryškesnį vaizdą ir stabilesnį kadrų dažnį

    „Sony“ ir „AMD“ plečia bendrą „Project Amethyst“ iniciatyvą ir pristato „Quick Spectral Super Resolution“ (QSSR) technologiją, kuri turėtų atnešti pažangesnį vaizdo mastelio didinimą į bazinę „PlayStation 5“. Iki šiol su „PlayStation Spectral Super Resolution“ (PSSR) siejamas proveržis labiau sietas su „PlayStation 5 Pro“ galimybėmis.

    QSSR esmė – greitesnis ir efektyvesnis vaizdo atkūrimas, kai žaidimas renderinamas mažesne raiška, o tuomet išdidinamas iki aukštesnės, stengiantis išlaikyti detales ir sumažinti vaizdo artefaktus. Tokie sprendimai šiuolaikiniuose žaidimuose tampa vis svarbesni, nes kūrėjai vienu metu siekia aukštos raiškos, sudėtingų apšvietimo efektų ir stabilaus kadrų dažnio.

    Kas keičiasi lyginant su PSSR?

    Skelbiama, kad QSSR remiasi dviem kryptimis: patobulinta neuroninio tinklo architektūra ir rankiniu būdu suderinta įgyvendinimo versija, optimizuota „PlayStation 5“ aparatinei įrangai. Paprastai tariant, tikslas yra pasiekti apčiuopiamą vaizdo švaros ir stabilumo naudą nepareikalaujant tokio našumo rezervo, kokio reikia sudėtingesniems sprendimams.

    PSSR iki šiol dažniau buvo minimas kaip vienas ryškiausių „PlayStation 5 Pro“ pranašumų, nes pažangus mastelio didinimas leidžia lengviau pasiekti aukštą vaizdo kokybę ir gerą kadrų dažnį. QSSR atėjimas į bazinę konsolę reikštų, kad dalis šių privalumų persikeltų ir į plačiausiai paplitusį modelį.

    Kokiuose žaidimuose matysime pirmiausia?

    Pirmieji paminėti žaidimai, kurie turėtų išnaudoti QSSR, yra „Marvel’s Wolverine“ ir „Ghost of Yotei“. Tokia kryptis logiška, nes būtent didelio biudžeto projektai dažniausiai pirmieji gauna naujausias vaizdo technologijas, kurios vėliau pritaikomos platesniam žaidimų ratui.

    „QSSR užtikrina didesnį aiškumą ir stabilumą pikselių lygiu, išryškindama papildomas detales įvairiose aplinkose. Tai turėtų suteikti PS5 žaidėjams ryškų PS5 Pro galimybių įspūdį“, – sakė „Insomniac Games“ technologijų vadovas Mike Fitzgerald.

    Kodėl tokios technologijos dabar itin svarbios?

    Pastaraisiais metais žaidimų grafika sparčiai sudėtingėja, o kartu auga ir skaičiavimo kaštai, ypač kai siekiama 60 kadrų per sekundę ar daugiau. Dėl to visa rinka vis labiau remiasi mastelio didinimo sprendimais, kurie leidžia subalansuoti raišką, vaizdo švarą ir našumą.

    „Sony“ signalizuoja, kad QSSR ilgainiui turėtų pasiekti ir daugiau „PlayStation 5“ žaidimų. Tuo pat metu PSSR, kaip teigiama, išliks pagrindiniu standartu „PlayStation 5 Pro“, kur didesnės galios rezervas leidžia taikyti agresyvesnius vaizdo kokybės tikslus.

  • „Microsoft“ ginasi dėl GTA 6: žurnalistai drasko „Xbox“, o skaičiai kelia naujų klausimų

    „Microsoft“ ginasi dėl GTA 6: žurnalistai drasko „Xbox“, o skaičiai kelia naujų klausimų

    „Microsoft“ žaidimų padalinys pastaruoju metu atsidūrė padidinto dėmesio centre: tęsiantis restruktūrizacijai, dalis žiniasklaidos ir bendruomenės garsiai kelia klausimus, kur juda „Xbox“ ekosistema. Diskusijas dar labiau kaitina artėjanti „Rockstar Games“ naujiena „GTA 6“, kuri tradiciškai gali nulemti konsolių pardavimų bangas.

    Situaciją viešai aptarė „The Verge“ žurnalistas Tomas Warrenas, kritiškai įvertinęs pokyčius „Microsoft“ žaidimų versle ir perspėjęs, kad vienas didelis hitas rinkoje gali tapti rimtu išbandymu platformos strategijai. Jo mintis paprasta: jei žaidėjų dėmesys ir pinigai trumpuoju laikotarpiu susitelks į vieną produktą, laimi ta ekosistema, kuri tuo metu atrodo patikimiausia ir patogiausia.

    Į šiuos svarstymus sureagavo „Xbox“ vadovų komandos atstovas Matthew Ballas, bandęs nuraminti nuotaikas ir pabrėžti, kad „GTA 6“ išankstiniai užsakymai „Xbox“ platformoje esą viršija lūkesčius. Pasak jo, vidinė analizė rodo, kad „Xbox“ dalis išankstiniuose užsakymuose iš esmės atitinka turimą konsolių rinkos dalį.

    „Tomai, esame labai patenkinti „GTA 6“ išankstiniais užsakymais: „Xbox“ fiksuojame rekordus, o mūsų analizė rodo, kad dalis atitinka mūsų poziciją konsolių rinkoje“, – sakė Matthew Ballas.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad „Take-Two“ ir „Rockstar Games“ marketingo susitarimai bei kampanijų akcentai dažnai labiau matomi „Sony“ pusėje, o tai gali formuoti pirkėjų įpročius. Tokie partnerystės modeliai žaidimų industrijoje nėra naujiena: matomiausia reklama, komunikacijos kanalai ir demonstracijų platforma neretai tampa papildomu argumentu, kurioje konsolėje žaidėjai perka žaidimą pirmiausia.

    Diskusijose cituojami ir rinkos analitikų vertinimai. Tekste minimi „Sensor Tower“ skaičiavimai teigia, kad „Sony“ gali tekti apie 77 proc. su „GTA 6“ susijusios rinkos dalies, o „Xbox“ apie 23 proc. Taip pat pateikiamas teiginys, jog išankstiniai pardavimai galėjo siekti apie 5 500 000 vienetų, iš jų „Xbox“ platformose apie 1 300 000, nors tokie skaičiai viešai priklauso nuo metodikos ir pasirinktų duomenų šaltinių.

    Konflikto esmė slypi ne vien „GTA 6“ skaičiuose. „Microsoft“ pastaraisiais metais nuosekliai stumia „Xbox“ kaip paslaugų ir kelių įrenginių ekosistemą, kur svarbų vaidmenį vaidina prenumeratos, leidyba kelioms platformoms ir turinio portfelio plėtra. Tuo pat metu tradicinės konsolių varžybos niekur nedingo, todėl kiekvienas didelis leidimas, ypač tokio masto kaip „GTA 6“, tampa lakmuso popierėliu, parodančiu, ar pasirinkta kryptis įtikina žaidėjus.

    Artėjant „GTA 6“ startui, tikėtina, kad spaudimas „Xbox“ komunikacijai tik didės: auditorijai rūpi ne abstraktūs pažadai, o aiškūs atsakymai dėl turinio, išskirtinumų, kainodaros ir platformos stabilumo. Jei „Microsoft“ pavyks išnaudoti hitą savo naudai, tai gali tapti vienu svarbiausių sezono lūžio taškų visai konsolių rinkai.