CP v2

Tag: Sony

  • Milijonai žaidėjų įsiutę: „Sony“ sprendimas dėl diskų kursto „PlayStation“ boikotą be pabaigos

    Milijonai žaidėjų įsiutę: „Sony“ sprendimas dėl diskų kursto „PlayStation“ boikotą be pabaigos

    Internete auga pasipiktinimas dėl „Sony“ krypties, susijusios su fizinių žaidimų laikmenomis. Žaidėjų bendruomenė teigia, kad kompanija stumia rinką į skaitmeninį modelį, kuriame nauji leidimai ateityje vis rečiau pasirodys diskuose.

    Diskusijas kaitina teiginiai, kad maždaug nuo 2028 metų dalis naujų žaidimų gali būti platinami tik skaitmeniniu būdu. Tokia perspektyva daliai pirkėjų atrodo kaip rizika prarasti kolekcionavimo vertę ir galimybę žaidimus perparduoti.

    „Sony“ poziciją kompanijos šalininkai aiškina paprastai: skaitmeniniai pardavimai daugelyje rinkų jau seniai dominuoja, o fizinių kopijų dalis mažėja. Pastaraisiais metais vis daugiau žaidėjų renkasi atsisiuntimą dėl patogumo, greitesnės prieigos ir dažnų nuolaidų skaitmeninėse parduotuvėse.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad skaitmeninė licencija nėra tas pats, kas fizinė nuosavybė. Jų teigimu, uždarius parduotuvę, panaikinus licencijas ar pasikeitus taisyklėms, pirkėjo teisės ir prieiga prie turinio gali tapti labiau priklausomos nuo platformos sprendimų.

    Protestą socialiniuose tinkluose skatinti ėmė bendruomenė Does it play?, iškėlusi iniciatyvą su grotažyme „PSBlackout“. Iš pradžių buvo raginama tam tikrą laiką atsijungti nuo „PlayStation“ paslaugų ir išjungti konsoles, kad būtų atkreiptas dėmesys į vartotojų lūkesčius.

    „Pabaigos terminas yra iki tol, kol jie supras“, – sakė akcijos organizatoriai.

    Taip trumpalaikis sumanymas virto idėja apie neterminuotą boikotą, nors dalis žaidėjų abejoja tokios akcijos efektyvumu. Skeptikai teigia, kad net ir garsus protestas gali greitai išsikvėpti, jei didžioji dalis auditorijos sugrįš prie įprastų įpročių.

    Kita vertus, diskas dėl fizinių leidimų atspindi platesnę pramonės tendenciją: leidėjai vis dažniau remiasi skaitmeniniais pardavimais, prenumeratomis ir nuolat atnaujinamais žaidimais. Žaidėjų bendruomenė šią kryptį vertina nevienareikšmiškai, nes patogumas čia susiduria su nuosavybės, išsaugojimo ir vartotojų teisių klausimais.

  • „Sony“ atsisako diskų nuo 2028-ųjų, bet „Assassin’s Creed Shadows“ pardavimai stebina

    „Sony“ atsisako diskų nuo 2028-ųjų, bet „Assassin’s Creed Shadows“ pardavimai stebina

    „Sony“ pranešė, kad nuo 2028 metų sausio nebegamins fizinių laikmenų naujiems „PlayStation“ konsolių žaidimams. Tai reiškia, kad po šios datos planuojamos premjeros bus platinamos tik skaitmeniniu formatu, o ankstesniems leidimams numatytos išimtys.

    Sprendimas išprovokavo aštrią dalies žaidėjų reakciją: internete atsirado peticijų, o komentaruose dažnėjo raginimai boikotuoti skaitmeninius leidimus. Kritikai pabrėžia, kad kartu nyksta ir iki šiol įprastos vartotojų teisės bei įpročiai.

    Fizinį žaidimą galima parduoti, paskolinti, įsigyti naudotą, o taip pat išlaikyti kolekcijoje kaip realų daiktą, o ne tik paskyrai priskirtą licenciją. Daliai pirkėjų svarbus ir mažesnis priklausymas nuo skaitmeninės parduotuvės veikimo, platformos taisyklių ar konkrečių turinio pašalinimo sprendimų.

    Skirtingos rinkos, skirtingi įpročiai

    Šioje diskusijoje išsiskiria „Assassin’s Creed Shadows“ pardavimų struktūra, rodanti, kad fizinės dėžutės kai kur vis dar nėra niša. „The Game Business“ paskelbti „Ampere Analysis“ duomenys apie penkių PS5 žaidimų pardavimus iki 2026 metų birželio pabaigos atskleidžia didelius skirtumus tarp šalių.

    Prancūzijoje „Assassin’s Creed Shadows“ fiziniai egzemplioriai sudarė 58 proc. pardavimų ir aplenkė skaitmeną. Australijoje dėžutės siekė 54 proc., Japonijoje 48 proc., Jungtinėje Karalystėje 45 proc., tad šiose rinkose skirtumas tarp formatų išliko nedidelis.

    Tuo metu Šiaurės Amerikoje skaitmeninis formatas dominavo ryškiau: Kanadoje fiziniai pardavimai sudarė 33 proc., o Jungtinėse Valstijose 26 proc. Tai rodo, kad vieno universalaus perėjimo prie skaitmenos tempo nėra, o pirkimo įpročiai smarkiai priklauso nuo rinkos.

    Kiti hitai rodo tą patį

    „Ampere Analysis“ duomenys išryškina panašią tendenciją ir kitų didelių premjerų atveju. Ypač stipriai fizinis formatas laikėsi „Astro Bot“ pardavimuose: Prancūzijoje dėžutės sudarė 68 proc., Australijoje 60 proc., Jungtinėje Karalystėje 51 proc.

    Fizinis leidimas stipriai pasirodė ir su „Resident Evil Requiem“: Prancūzijoje jis sudarė 55 proc., Japonijoje 51 proc., taigi kai kur fiziniai egzemplioriai vėl aplenkė skaitmeninę versiją. Vis dėlto tokie žaidimai kaip „Helldivers 2“ ar „Black Myth: Wukong“ dažniau buvo perkami skaitmeniniu būdu.

    Duomenys nepaneigia bendros pramonės krypties, kur skaitmeninė platinimo forma daugelyje rinkų yra dominuojanti. Tačiau jie rodo, kad vidurkiai paslepia realybę atskirose šalyse, kur dėžutės vis dar gali sudaryti apie pusę ar net didesnę dalį pardavimų.

    Ką tai gali reikšti leidėjams ir pirkėjams

    Leidėjams, tokiems kaip „Ubisoft“ ar „Capcom“, visiškas fizinių leidimų atsisakymas gali reikšti riziką prarasti pirkėjus, kurie įpratę lyginti kainas skirtingose parduotuvėse, pirkti naudotus žaidimus ar perparduoti juos po perėjimo. Tokie vartotojai nebūtinai automatiškai pereis prie vieno kanalo pirkimo skaitmeninėje parduotuvėje.

    Svarbu ir tai, kad kalbama apie naujų žaidimų laikmenų gamybos nutraukimą, o ne apie jau esančių optinių įrenginių išjungimą dabartinėse konsolėse. „Sony“ taip pat pabrėžia, kad žaidimai, išleisti ar suplanuoti iki 2028 metų sausio, nebus įtraukti į naują politiką.

    Praktiškai tai reiškia ne staigų fizinių žaidimų išnykimą, o aiškų riboženklį ateities premjeroms. Rinkos skaičiai rodo, kad daliai šalių toks pokytis gali būti jautresnis, nei leistų manyti bendra skaitmenizacijos tendencija.

  • „Sony“ planas atsisakyti diskų įaudrino PS5 gerbėjus: skaičiai rodo, kiek permokėsime

    „Sony“ planas atsisakyti diskų įaudrino PS5 gerbėjus: skaičiai rodo, kiek permokėsime

    Diskų eros pabaiga artėja

    „Sony“ yra pranešusi apie kryptį, kuri gali iš esmės pakeisti „PlayStation“ ekosistemą: nuo 2028 metų sausio planuojama atsisakyti fizinių žaidimų leidybos. Toks žingsnis daliai žaidėjų kelia nerimą dėl pasirinkimo sumažėjimo ir didesnės priklausomybės nuo vienos skaitmeninės parduotuvės kainodaros.

    Diskusija suaktyvėjo ne tik dėl kolekcionavimo ar galimybės žaidimus skolinti, bet ir dėl paprasto klausimo: ar skaitmeniniai pirkimai neišeis brangiau. Žaidėjai baiminasi situacijos, kai alternatyvų kainoms bus mažiau, o nuolaidos taps retesnės.

    Skaičiavimai: fizinės kopijos dažnai laimi

    Žaidimų apžvalgininkas Joshas Coulsonas „TheGamer“ publikacijoje palygino 16 didžiausių 2026 metų leidimų kainas „PlayStation Store“ ir fizinių kopijų pasiūlymus „Amazon“. Rezultatas aiškus: visais atvejais dėžutėse parduodami žaidimai buvo pigesni arba bent jau nekainavo daugiau.

    Jo skaičiavimu, perkant visus 16 žaidimų skaitmeninėje „Sony“ parduotuvėje suma būtų apie 947 eurus. Tuo pačiu metu tokia pati biblioteka fiziniu formatu kainuotų apie 766 eurus, tad skirtumas siektų maždaug 181 eurą.

    Tokio dydžio skirtumas, pasak autoriaus, realiai prilygsta keliems papildomiems naujiems žaidimams už pilną kainą. Jis pabrėžė, kad palyginimas apėmė leidimus, pasirodžiusius palyginti neseniai, kai kainų dinamika tarp skaitmeninės ir fizinės prekybos matoma geriausiai.

    Kodėl taip nutinka?

    Esminė priežastis – konkurencija. Fizinėje rinkoje keli dideli ir mažesni pardavėjai konkuruoja tarpusavyje, greičiau taiko nuolaidas, išparduoda likučius, reaguoja į paklausą ir sezoniškumą, todėl kainos dažniau krenta net ir naujiems leidimams.

    Tuo metu uždarose platformų parduotuvėse kainodarą kontroliuoja konsolės ekosistemos savininkas, o bazinės kainos neretai išlieka stabilios ilgiau. Jei fizinių leidimų neliktų, žaidėjų derybinė galia, tikėtina, sumažėtų, nes pranyktų alternatyvus kanalas, verčiantis skaitmeninę parduotuvę konkuruoti.

    „Tradiciniai fiziniai leidimai vis dar atlieka svarbią funkciją: kol naudojami optiniai įrenginiai, konsolių žaidėjai turi pasirinkimą ir gali išvengti fiksuotų skaitmeninių kainų“, – sakė Joshas Coulsonas.

    Autorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didžiausi skirtumai dažniausiai matomi tuomet, kai fizinės kopijos prekybininkų sandėliuose greitai atpinga, o skaitmeninėje parduotuvėje kaina išlieka beveik nepakitusi. Jo palyginime net mažiausias skirtumas vis tiek buvo fizinių kopijų naudai, nors kai kur jis siekė vos keliasdešimt euro centų.

    Kol kas neaišku, ar „Sony“ planą lydės nauja kainodaros politika ir dažnesnės nuolaidos skaitmeninėje erdvėje, kurios kompensuotų fizinės prekybos pasitraukimą. Tačiau šiandieniniai palyginimai rodo, kad dėžutės pirkėjui vis dar dažnai yra ne nostalgija, o praktinis būdas sutaupyti.

  • Išnyko per kelias savaites, bet tapo auksu: „Concord“ fizinės kopijos kainos sprogo

    Išnyko per kelias savaites, bet tapo auksu: „Concord“ fizinės kopijos kainos sprogo

    Net ir visai neseniai išleistas žaidimas gali akimirksniu virsti kolekcininku medžiojamu rarytu. Taip nutiko su „Concord“ – žaidimu, kurio internetiniai serveriai veikė tik trumpą laiką, o po nesėkmingo starto projektas buvo greitai nutrauktas.

    Kadangi tai buvo žaidimas paslaugos modeliu, be veikiančių serverių jo praktiškai neįmanoma normaliai naudoti. Vis dėlto būtent staigus dingimas iš rinkos sukūrė paradoksą: fizinės dėžutės, ypač neatsižymėjusios jokiais naudojimo ženklais, pradėjo brangti aukcionuose.

    Skirtingų regionų leidimai vertinami nevienodai. Retesnės, konkrečioms rinkoms skirtos naujos, neatidarytos kopijos kai kur siūlomos už kelis šimtus eurų, o dažniau pasitaikantys leidimai – už kelias dešimtis ar maždaug šimtą eurų, priklausomai nuo būklės.

    Didžiausią ažiotažą kelia kolekcinė būklė: originali pakuotė, nepažeistas plastikas ir pilnas komplektas. Kai kuriose platformose pasitaiko ir dar keistesnių skelbimų, kai už dideles sumas siūloma net pati dėžutė be disko ar kasetės, nes tai tampa eksponatu lentynoje.

    Kita medalio pusė – pasiūlymai, skirti tiems, kurie tiesiog nori atsikratyti nereikalingu pirkiniu. Atidarytos, apgadintos ar naudotos kopijos parduodamos gerokai pigiau, nes jos nebeturi pagrindinės kolekcinės vertės, o žaidimo paleidimo galimybės ir taip ribotos.

    Tokios istorijos primena, kaip greitai žaidimų rinka reaguoja į trūkumą ir kaip stipriai kainas veikia emocijos bei spekuliacija. „Concord“ atvejis taip pat išryškina riziką, kurią kelia žaidimai, priklausomi nuo serverių: net ir turint fizinę kopiją, be leidėjo palaikymo ji gali tapti tik suvenyru.

    Žaidėjams ir kolekcininkams tai signalas atidžiau vertinti, ką reiškia fizinis leidimas skaitmeninių paslaugų eroje. O tiems, kurie tikisi greito uždarbio, verta prisiminti, kad kainų šuoliai dažnai būna laikini, o rinka gali staigiai atvėsti, kai susidomėjimas sumažėja.

  • Buvęs „PlayStation Studios“ vadovas perspėja: DI padarys žaidimų kūrėjų ateitį gerokai sunkesnę

    Buvęs „PlayStation Studios“ vadovas perspėja: DI padarys žaidimų kūrėjų ateitį gerokai sunkesnę

    DI įrankiai atveria duris visiems

    Ilgametis žaidimų industrijos veteranas Shuhei Yoshida, anksčiau vadovavęs „PlayStation Studios“, sako, kad dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti tai, kas laikomas žaidimų kūrėju. Pasak jo, DI įrankiai leidžia net ir vienam žmogui atlikti užduotis, kurioms anksčiau reikėdavo komandos.

    Jo mintis paprasta: jei DI gali padėti rašyti kodą ar generuoti turinį, tuomet dizaineris ar menininkas teoriškai gali sukurti žaidimą beveik savarankiškai. Tai reiškia greitesnį kūrimą ir mažesnes įėjimo į rinką kliūtis.

    Daugiau žaidimų, bet dar daugiau konkurencijos

    Yoshida pabrėžia, kad didžiausias pokytis bus ne vien technologinis, o rinkos. Kai kurti taps lengviau, žaidimų bus išleidžiama dar daugiau nei iki šiol, o kūrėjams, norintiems iš to gyventi, teks konkuruoti dar aršiau.

    „Kiekvienam, kuris nori užsidirbti kurdamas žaidimus, ateityje bus dar stipresnė konkurencija“, – sakė Shuhei Yoshida.

    Jo vertinimu, žaidėjams tai gali atrodyti kaip puiki naujiena, nes pasirinkimas augs, o į rinką pateks daugiau įdomių idėjų. Tačiau kūrėjams tai reiškia sudėtingesnę kovą dėl matomumo, auditorijos dėmesio ir pardavimų.

    Sprendimų paralyžius ir atrankos problema

    Dar viena rizika, kurią mini Yoshida, yra vadinamasis sprendimų paralyžius, kai gausybė pasirinkimų apsunkina apsisprendimą, ką pirkti ar žaisti. Tokia situacija ypač aktuali skaitmeninėse parduotuvėse, kur kasdien pasirodo daugybė naujų leidimų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad net kokybiški projektai dažniau paskęs bendrame sraute, o sėkmę lems ne tik turinys, bet ir rinkodara, bendruomenės kūrimas bei platformų algoritmai. Dėl to DI, nors ir pagreitina gamybą, kartu didina spaudimą išsiskirti.

    Diskusija apie fizinius leidimus

    Interviu kontekste Yoshida palietė ir platesnę industrijos kryptį, susijusią su fizinių laikmenų ateitimi. Jis teigė, kad tai nėra itin didelė problema, nes net diskų versijos dažnai reikalauja didelių atsisiuntimų, kaip ir skaitmeniniai leidimai.

    Vis dėlto jis pripažino, kad kolekcionieriams tai būtų praradimas, nes nebeliktų įprastos galimybės kaupti žaidimų diskus. Ši tema tampa vis aktualesnė, nes žaidimų platinimas nuosekliai keliasi į skaitmenines ekosistemas.

    Yoshida požiūris atspindi šiandieninę industrijos dilemą: DI ir skaitmeninimas suteikia patogumo bei greičio, bet kartu keičia kūrėjų konkurencijos taisykles ir žaidėjų įpročius. Artimiausiais metais tai greičiausiai tik stiprės, o sėkmę vis labiau lems gebėjimas išsiskirti perpildytoje rinkoje.

  • Gran Turismo 7 rugpjūčio atnaujinimas: 4 nauji automobiliai ir lenktynės Japonijoje bei Ispanijoje

    Gran Turismo 7 rugpjūčio atnaujinimas: 4 nauji automobiliai ir lenktynės Japonijoje bei Ispanijoje

    „Sony“ lenktynių žaidimas „Gran Turismo 7“, išleistas 2022 metais, ir toliau nuosekliai pildomas nemokamu turiniu. Nors po starto žaidimas sulaukė kritikos dėl progreso sistemos ir dalies sprendimų, vėlesni atnaujinimai pakeitė toną: kūrėjai reguliariai prideda automobilių, renginių ir kitų patobulinimų, kurie prailgina žaidimo gyvavimo ciklą.

    Rugpjūčio atnaujinimas, apie kurį pranešė „Polyphony Digital“, žaidėjams atneš dar vieną naujų automobilių paketą. Kūrėjai tokio tipo papildymus paprastai pateikia kaip nemokamą atsisiuntimą visiems, jau turintiems žaidimą, todėl „Gran Turismo 7“ išlieka aktualus ir praėjus keleriems metams po išleidimo.

    Į atnaujinimą įtraukti keturi skirtingų epochų modeliai: „Hyundai Ioniq 6 N 2025“, „Toyota Mark 2 Tourer V 1997“, „Toyota Chaser Tourer V 1997“ ir „Caterham Seven Superlight R500 2008“. Toks derinys akivaizdžiai orientuotas ir į šiuolaikinių sportinių elektromobilių gerbėjus, ir į japoniškų klasikų kultūrą, kuri žaidime turi itin ištikimą auditoriją.

    Be automobilių, žaidėjams žadami ir nauji renginiai trasose Japonijoje bei Ispanijoje. Būtent papildomos lenktynės ir iššūkiai dažnai tampa svarbiausia nemokamų atnaujinimų dalimi, nes suteikia aiškią priežastį grįžti į žaidimą net tiems, kurie jau yra surinkę didelę garažo kolekciją.

    Nuolatinis turinio pildymas tapo vienu svarbiausių šiuolaikinių lenktynių žaidimų trendų: vietoje kasmetinių naujų dalių leidėjai vis dažniau renkasi ilgalaikį vienos platformos palaikymą. „Gran Turismo 7“ atvejis tai iliustruoja ypač ryškiai: reguliarios injekcijos naujais automobiliais ir renginiais padeda žaidimui išlaikyti bendruomenės dėmesį ir po sudėtingesnės pradžios gerinti reputaciją.

  • Skaitmeninės „PlayStation“ žaidimų kainos kris ar kils? Ekspertai paaiškina, kas laukia

    Skaitmeninės „PlayStation“ žaidimų kainos kris ar kils? Ekspertai paaiškina, kas laukia

    „Sony“ toliau nuosekliai stumia „PlayStation“ ekosistemą link skaitmeninio platinimo, o tai kelia dvi priešingas baimes: kad žaidimai brangs ir pirkėjai turės mažiau realios nuosavybės. Kartu vis dažniau keliama ir kita hipotezė – kad atsisakius fizinių diskų skaitmeninės kainos galėtų tapti lankstesnės ir net mažėti.

    Šią mintį viešoje diskusijoje stiprino buvęs „Square Enix“ vadovas Jacobas Navokas, teigęs, jog fizinės mažmenos įtaka ilgą laiką veikė kaip kainų inkaras. Jo logika paprasta: kai kainodara nebepririšta prie tradicinės prekybos, platformos gali dažniau taikyti dinaminį kainų nustatymą, o akcijų spektras išsiplečia.

    „Kai fiziniai diskai nebesulaikys skaitmeninių kainų, matysime daugiau išpardavimų ir dinaminę kainodarą, panašią į „Steam“, nes leidėjai stipriau konkuruos tarpusavyje“, – sakė Jacobas Navokas.

    Kompiuterių rinkoje tai išties matoma: „Steam“ reguliariai vyksta sezoninės akcijos, o net didelių biudžetų žaidimai neretai gana greitai atpinga. Be to, pirkimo tendencijos dažnai rodo, kad seni hitai per akcijas vėl grįžta į topus, taip prailgindami žaidimo komercinį gyvavimo laiką.

    Vis dėlto „PlayStation“ situacija esmingai skiriasi nuo kompiuterių. Konsolėse pirkėjas dažniausiai yra uždaroje ekosistemoje, kur realios kelių parduotuvių konkurencijos nėra, todėl leidėjai gali mažiau jausti spaudimą mažinti kainas vien tam, kad išliktų matomi.

    Dar viena priežastis skeptiškai vertinti automatinį atpigimą – pastarųjų metų kainų kryptis naujiems žaidimams. Dalis leidėjų pereina prie aukštesnių startinių kainų, o skaitmeninis platinimas savaime nereiškia, kad sutaupymai bus perduoti pirkėjui, ypač jei paklausa didelė.

    Praktiškiausia prognozė šiandien – ne vienakryptis kainų kritimas, o didesnė kainų sklaida. Tikėtina, kad daugės trumpalaikių nuolaidų, personalizuotų pasiūlymų prenumeratoriams, tačiau ryškus naujų žaidimų pigimas be konkurencijos „PlayStation“ parduotuvėje išlieka mažai tikėtinas.

  • Marvel’s Spider-Man 3 jau gaminamas? IMDb įrašas įžiebė spekuliacijas apie tęsinį

    Marvel’s Spider-Man 3 jau gaminamas? IMDb įrašas įžiebė spekuliacijas apie tęsinį

    Naujai pastebėtas „IMDb“ įrašas apie „Marvel’s Spider-Man 3“ vėl pakurstė kalbas, kad trečioji žaidimų serijos dalis gali būti jau aktyvioje gamyboje. Nors oficialaus patvirtinimo iš „Insomniac Games“ ar „Sony“ kol kas nėra, gerbėjai socialiniuose tinkluose sparčiai dalijasi detalėmis.

    Minėtame įraše projektui priskirtas statusas „In Production“, o tarp kūrėjų nurodomi tie patys vardai, siejami su ankstesniais serijos žaidimais. Taip pat minimas ir aktorius Yuri Lowenthal, kuris anksčiau įgarsino Peterį Parkerį, todėl dalis bendruomenės tai vertina kaip signalą, kad tęsinys juda į priekį.

    Vis dėlto „IMDb“ nėra oficialus leidėjų naujienų kanalas, o duomenys ten dažnai pildomi iš viešų šaltinių ar vartotojų pateikiamos informacijos. Dėl to tokie įrašai patys savaime negarantuoja, kad žaidimas tikrai patvirtintas ar kad jo kūrimas pasiekė reikšmingą etapą.

    Spekuliacijas sustiprina ir ankstesnis kontekstas: 2023 metais viešumoje aptarta didelio masto „Insomniac Games“ duomenų nutekėjimo istorija buvo atkreipusi dėmesį į galimus studijos ateities planus. Tuomet viešai aptartuose dokumentuose buvo minimi keli projektai, tarp jų ir „Marvel’s Spider-Man 3“, tačiau nuo to laiko planai galėjo keistis.

    Pastaruoju metu „Žmogaus-voro“ populiarumas ypač išaugęs, o tai dažnai didina susidomėjimą ir žaidimų pardavimus bei paklausą skaitmeninėse parduotuvėse. Tokiose situacijose leidėjai neretai skuba išnaudoti momentą, tačiau realias naujienas patikimiausia vertinti tik sulaukus oficialių „Sony“ ar „Insomniac Games“ pranešimų.

    Kol kas saugiausia išvada paprasta: „IMDb“ įrašas gali būti užuomina, bet ne įrodymas. Jei „Marvel’s Spider-Man 3“ išties yra kuriamas, tikėtina, kad pirmieji aiškūs patvirtinimai pasirodys per didžiuosius „PlayStation“ pristatymus arba oficialiuose studijos kanaluose.

  • Olandai smogia „Sony“: po sprendimo dėl fizinių žaidimų – kaltinimai monopoliu ir kainų spaudimu

    Olandai smogia „Sony“: po sprendimo dėl fizinių žaidimų – kaltinimai monopoliu ir kainų spaudimu

    Nyderlanduose prieš „Sony“ stiprėja kolektyvinis ieškinys, kurį inicijavo vartotojų teises ginanti ne pelno organizacija Stichting Massaschade & Consument. Organizacija teigia, kad „Sony“ dominuojanti padėtis skaitmeninių žaidimų parduotuvėse leidžia bendrovei daryti nepagrįstą įtaką kainoms ir pirkimo sąlygoms.

    Ieškinio esmė siejama su „PlayStation“ ekosistema ir jos skaitmenine parduotuve, kur vartotojai dažnai yra pririšti prie vieno tiekėjo. Tokia situacija, pasak ieškovų, gali riboti konkurenciją ir silpninti vartotojų derybinę galią, nes alternatyvų įsigyti tą patį turinį kitur praktiškai nėra.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Organizacija atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu „Sony“ sprendimai, susiję su fizinių žaidimų leidyba ir platinimu, kelia papildomų klausimų. Jei rinkoje mažėtų fizinių kopijų pasiūla, vartotojai dar labiau priklausytų nuo skaitmeninių parduotuvių, o tai, ieškovų vertinimu, didintų „Sony“ kontrolę kainodaros ir prieinamumo atžvilgiu.

    Vartotojų gynėjai taip pat pabrėžia vadinamosios antrinės rinkos svarbą, kai fizinius žaidimus galima perparduoti ar įsigyti pigiau. Skaitmeniniai pirkimai dažniausiai suteikia licenciją naudotis turiniu, tačiau nekuria tokių pačių perpardavimo galimybių, todėl sumažėja kainų spaudimas ir pasirinkimas pirkėjui.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Ginčai dėl skaitmeninių platformų galios pastaraisiais metais tapo dažnesni visoje Europoje, nes vis daugiau turinio persikelia į uždarus ekosistemų modelius. Vartotojai, pasirinkę vieną konsolių ar paslaugų tiekėją, gali būti priversti pirkti turinį tik per vieną kanalą, o tai kelia klausimų dėl skaidrumo, kainų pagrįstumo ir konkurencijos.

    Ieškinio baigtis gali tapti reikšminga ne tik „PlayStation“ pirkėjams Nyderlanduose, bet ir platesnei žaidimų rinkai, nes sprendimai dėl platformų valdymo, kainodaros ir skaitmeninių parduotuvių taisyklių dažnai turi poveikį visoje Europos Sąjungoje. Kol kas „Sony“ pozicija šiame ginče viešai aptariama ribotai, o procesas, tikėtina, užtruks.

  • „Sony“ sukėlė audrą: „Phantom Blade Zero“ išankstiniai užsakymai be fizinės kopijos?

    „Sony“ sukėlė audrą: „Phantom Blade Zero“ išankstiniai užsakymai be fizinės kopijos?

    „Sony“ pradėjo priimti žaidimo „Phantom Blade Zero“ išankstinius užsakymus, tačiau gerbėjus nustebino viena detalė: oficialiuose kanaluose kol kas matoma tik skaitmeninė versija. „PlayStation Store“ ir „Steam“ pateikia pirkimo galimybę, bet nepateikia jokios informacijos apie diską ar dėžutę.

    Apie išankstinių užsakymų startą buvo pranešta PlayStation tinklaraštyje, o pateikta nuoroda nukreipia tiesiai į „PlayStation Store“. Tokia praktika dažnai reiškia, kad pagrindinis pardavimo akcentas šįkart dedamas į skaitmeninę distribuciją, nors tai dar nebūtinai patvirtina fizinės versijos atsisakymą.

    Viena iš dažniausiai minimų priežasčių bendruomenėje yra tai, kad „Phantom Blade Zero“ kuria išorinis, ne „Sony“ priklausantis kūrėjas, o „PlayStation“ fizinių kopijų prekyba pirmiausia siejama su „Sony“ leidžiamais, vadinamaisiais first-party žaidimais. Vis dėlto rinkoje būta išimčių, todėl dalis žaidėjų tikisi, kad diskas gali būti pristatytas vėliau arba per partnerius.

    Papildomų diskusijų įpylė detalė naujausiame pristatytame vaizdo įraše, kuriame akcentuojamas suderinamumas su „PS5 Digital“ versija. Žaidėjai tai interpretuoja kaip dar vieną signalą, kad leidėjas vis labiau taikosi į konsoles be disko įrenginio ir įpročius pirkti skaitmeniniu būdu.

    Didžiausias nerimas kilo „Reddit“ bendruomenėje, kur dalis gerbėjų ėmė spėlioti, kad „Phantom Blade Zero“ bent jau „PS5“ platformoje gali pasirodyti tik skaitmeniniu formatu. Kol kas oficialaus patvirtinimo dėl fizinės versijos nėra, todėl situaciją greičiausiai paaiškins artimiausi „State of Play“ pristatymai arba leidėjo komunikacija apie regioninius platinimo planus.