CP v2

Tag: Sotieji riebalai

  • 4 kasdieniai produktai, kurie nepastebimai kenkia blužniai: gydytojai ragina riboti

    Blužnis dažnai lieka nepastebėta, kol nepradeda siųsti signalų, tačiau jos vaidmuo organizme itin svarbus. Ji filtruoja kraują, padeda kovoti su infekcijomis ir dalyvauja imuninės sistemos veikloje, todėl ilgalaikiai mitybos įpročiai gali turėti netiesioginę, bet realią įtaką ir šiam organui.

    Gydytojai pabrėžia, kad blužnies būklė neretai susijusi su kepenų sveikata. Kai mityba didina kepenų suriebėjimo, uždegimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų riziką, grandininė reakcija gali paveikti ir blužnį, ypač esant ilgalaikiams kepenų pažeidimams.

    Kas dažniausiai kenkia

    Viena dažniausių rizikų siejama su perdirbta mėsa, tokia kaip dešrelės, šoninė ar saliamis. Tokiuose produktuose dažnai būna daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų, o reguliarus vartojimas siejamas su prastesniais kardiometabolinės sveikatos rodikliais.

    Kita problema – perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione, ypač kai dominuoja riebi mėsa, sviestas ir riebūs pieno produktai. Tokia mityba gali skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse, o pažengus kepenų ligoms kartais stebimas ir blužnies padidėjimas.

    Specialistai taip pat išskiria rafinuotus angliavandenius: baltus miltus, bandeles, saldumynus, saldžius gėrimus. Jie skatina staigius gliukozės šuolius, o ilgainiui gali didinti atsparumo insulinui ir metabolinio sindromo riziką, todėl dažnai rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus ir daugiau skaidulų.

    Dar vienas veiksnys – alkoholiniai gėrimai, kurie pirmiausia žaloja kepenis, o jų pažeidimai gali paveikti ir kraujotaką bei imuninės sistemos pusiausvyrą. Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas siejamas su rimtomis kepenų ligomis, o tai gali turėti pasekmių ir blužniai.

    Kodėl blužnį verta saugoti

    Blužnis yra viršutinėje kairėje pilvo dalyje ir padeda organizmui šalinti senas ar pažeistas kraujo ląsteles. Ji taip pat prisideda prie antikūnų gamybos ir imuninės reakcijos, todėl jos funkcijos sutrikimai gali didinti imlumą infekcijoms.

    Nors žmogus gali gyventi ir be blužnies, po jos pašalinimo reikalinga papildoma apsauga nuo infekcijų, įskaitant skiepus ir gydytojų stebėseną. Dėl to medikai ragina neignoruoti bendrų sveikos mitybos principų, nes jie padeda saugoti ne tik širdį ar kepenis, bet ir visą imuninę sistemą.

    Ką verta keisti kasdien

    Praktikoje rekomenduojama mažinti perdirbtos mėsos, saldumynų ir riebaus maisto kiekį, o alkoholį vartoti kuo rečiau arba visai jo atsisakyti. Daugeliui žmonių palankesnis pasirinkimas yra daržovės, ankštinės kultūros, pilno grūdo produktai, liesesni baltymų šaltiniai ir nesočiosios riebalų rūgštys.

    Jei jaučiate skausmą ar spaudimą kairėje viršutinėje pilvo dalyje, nepaaiškinamą nuovargį, dažnas infekcijas ar turite diagnozuotų kepenų sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai nebūtinai susiję su blužnimi, tačiau laiku atlikti tyrimai padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.

  • Vištienos sparneliai: kodėl šis populiarus užkandis dažnai turi daugiau riebalų nei manote

    Kodėl sparneliai laikomi riebesni

    Vištiena dažnai pasirenkama kaip liesesnė mėsa, tačiau sparneliai yra išimtis. Šioje dalyje palyginti mažai raumens, o didesnę dalį sudaro oda ir jungiamasis audinys, todėl riebalų kiekis paprastai būna didesnis nei krūtinėlėje.

    Daugiausia riebalų sukaupiama odoje, kur vyrauja sotieji riebalai. Dažnas jų perteklius mityboje siejamas su padidėjusiu MTL cholesterolio kiekiu, o ilgainiui tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Kiek kalorijų gali susidaryti porcija

    Žali sparneliai su oda, priklausomai nuo dydžio ir dalies, dažnai turi apie 190–200 kilokalorijų 100 gramų. Juose gali būti apie 18 gramų baltymų, bet kartu ir apie 15 gramų riebalų, todėl energinė vertė sparčiai auga net su nedidele porcija.

    Dar didesnė problema atsiranda, kai sparneliai apvoliojami džiūvėsėliuose ar tešloje ir kepami aliejuje. Tokiu atveju 100 gramų gali turėti apie 320–350 kilokalorijų, o reali porcija dažnai viršija 100 gramų.

    Didžiausi spąstai: kepimas ir padažai

    Giliai aliejuje kepti sparneliai sugeria riebalus, o apskrudusi paniruotė tampa sunkiau virškinama. Kartu su tuo dažnai atsiranda ir daugiau druskos, o kaitinant riebalus netinkamoje temperatūroje didėja nepageidaujamų junginių susidarymo rizika.

    Kaloringumą ir cukraus kiekį stipriai pakelia paruošti BBQ, medaus ar saldžiarūgščiai padažai. Be to, tokie padažai neretai turi daug druskos, todėl lengva nepastebimai viršyti dienos normą, ypač kai sparneliai valgomi kaip užkandis.

    Kaip paruošti sparnelius sveikiau

    Jei nenorite atsisakyti sparnelių, sveikesnis kelias yra kepti orkaitėje arba karšto oro gruzdintuvėje ir vengti storos paniruotės. Taip sumažinamas papildomų riebalų kiekis, o tekstūra vis tiek išlieka traški.

    Pravartu rinktis paprastesnį marinatą su citrina, prieskoniais ir saikingu aliejaus kiekiu, o saldžius padažus pasilikti retoms progoms. Kaip lengvesnę alternatyvą galima patiekti jogurto pagrindo padažą su žolelėmis, kuris įprastai turi mažiau cukraus ir riebalų nei klasikiniai glazūruoti padažai.

    Subalansuota porcija ir gaminimo būdas čia svarbiausi: sparneliai gali būti mitybos dalis, tačiau dažnai vartojami kepti aliejuje ir gausiai gardinti padažais jie greitai tampa kaloringu patiekalu su didesniu sočiųjų riebalų ir druskos kiekiu.

  • Kiaušinienė gali kelti cholesterolį: vienas paprastas pakeitimas ir širdis padėkos

    Kiaušinienė gali kelti cholesterolį: vienas paprastas pakeitimas ir širdis padėkos

    Kiaušinienė daugeliui yra vienas greičiausių pusryčių, tačiau jos paruošimo būdas gali nulemti, ar patiekalas bus palankus širdžiai. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema slypi ne pačiuose kiaušiniuose, o riebaluose ir prieduose, kurie atsiduria keptuvėje.

    Viename kiaušinyje yra maždaug 185–200 miligramų cholesterolio, daugiausia trynyje, todėl porcija iš dviejų kiaušinių jo suteikia apie 400 miligramų. Vis dėlto naujesnės mitybos rekomendacijos akcentuoja, kad daugumai žmonių didesnę įtaką MTL cholesterolio lygiui daro sotieji ir transriebalai, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir itin perdirbtas maistas.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kiaušinienė kepama su šonine, riebia dešra ar kitais perdirbtos mėsos gaminiais. Tokie priedai paprastai turi daug sočiųjų riebalų ir druskos, o reguliarus jų vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kas labiausiai „sugadina“ kiaušinienę

    Jei į patiekalą dedama daug sviesto, grietinėlės ar riebių sūrių, kiaušinienė tampa kaloringesnė ir turtingesnė sočiaisiais riebalais. Būtent jie, o ne vien su maistu gaunamas cholesterolis, daugeliui žmonių labiau didina MTL cholesterolį.

    Svarbu ir kepimo technika: ilgai kepant ant labai įkaitintos keptuvės dažniau prireikia daugiau riebalų, o pati kiaušinienė tampa sausesnė. Švelnesnis kepimas ant vidutinės kaitros leidžia išsaugoti tekstūrą ir sumažinti papildomų riebalų poreikį.

    Vienas paprastas pakeitimas, kurį siūlo specialistai

    Lengviausias žingsnis – pakeisti riebalus: vietoj sviesto rinktis nedidelį kiekį alyvuogių arba rapsų aliejaus. Juose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, kurios laikomos palankesnėmis širdžiai, ypač kai jos pakeičia sočiuosius riebalus racione.

    Antras praktiškas sprendimas – didinti daržovių dalį: pomidorai, špinatai, paprikos, pievagrybiai, cukinijos, svogūnai ar žalumynai suteikia skaidulų ir antioksidantų. Tai taip pat padeda sumažinti poreikį gausiai sūdyti ir „stiprinti“ skonį perdirbta mėsa.

    Kaip sumažinti cholesterolio naštą pusryčiuose

    Norint dar labiau palengvinti patiekalą, galima dalį kiaušinių pakeisti baltymais, pavyzdžiui, naudoti vieną visą kiaušinį ir papildomą baltymą. Taip sumažėja cholesterolio ir riebalų kiekis, o baltymų porcija išlieka soti.

    Prie kiaušinienės verta rinktis viso grūdo ar ruginę duoną, o ne baltą bandelę, nes daugiau skaidulų padeda ilgiau išlikti sotiems. Skonį geriau paryškinti prieskoniais, tokiais kaip juodieji pipirai, saldžioji ar rūkyta paprika, ciberžolė, o druską naudoti saikingai.

    Jei turite padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar esate patyrę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, individualių patarimų verta kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą. Bendras principas paprastas: kiaušiniai gali likti racione, tačiau jų „palydą“ keptuvėje geriausia rinktis atsakingai.

  • Kokosų aliejus ar alyvuogių: kuris iš tiesų geresnis širdžiai ir ką rodo naujausi tyrimai

    Kokosų ir alyvuogių aliejai pagal bendrą riebalų kiekį porcijoje yra panašūs, tačiau jų poveikis sveikatai skiriasi iš esmės. Skirtumą lemia ne kalorijos, o riebalų sudėtis ir tai, kaip ji veikia cholesterolį bei kraujagysles.

    Viename valgomajame šaukšte kokosų aliejaus yra apie 13,5 gramo riebalų, iš jų maždaug 11,2 gramo sudaro sotieji riebalai. Toks kiekis dažnai prilyginamas didelei sočiųjų riebalų dozei kasdienėje mityboje.

    Tuo pačiu kiekiu alyvuogių aliejaus taip pat gaunama apie 13,5 gramo riebalų, tačiau sotieji sudaro tik apie 1,86 gramo, o didžioji dalis yra mononesotieji riebalai, apie 9,86 gramo. Būtent ši riebalų rūšis dažniausiai siejama su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Kas svarbiausia širdžiai?

    Mokslinėje literatūroje nuosekliai kartojama taisyklė: kai sotieji riebalai mityboje keičiami nesočiaisiais, dažniausiai mažėja mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekis. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių aterosklerozės ir širdies įvykių rizikos veiksnių.

    Kokosų aliejus, nors ir populiarus, yra vienas iš daugiausia sočiųjų riebalų turinčių riebalų šaltinių. Reguliarus didelis sočiųjų riebalų kiekis gali didinti blogojo cholesterolio lygį, o ilgainiui tai siejama su didesne širdies ligų ir insulto rizika.

    Alyvuogių aliejus, ypač aukščiausios kokybės, paprastai laikomas geresniu pasirinkimu širdžiai, nes jame dominuoja mononesotieji riebalai. Taip pat jame yra polinesočiųjų riebalų, įskaitant omega-3 ir omega-6, kurie prisideda prie normalios organizmo funkcijų pusiausvyros.

    Ne tik riebalai: kuo dar skiriasi?

    Kokosų aliejuje aptinkama antioksidacinių junginių, įskaitant vitaminą E ir fenolinius junginius, o dažniausiai minimas komponentas yra lauro rūgštis. Antioksidantai svarbūs dėl jų vaidmens mažinant oksidacinį stresą, kuris siejamas su lėtinių ligų vystymusi.

    Alyvuogių aliejaus nauda dažnai siejama ne tik su riebalų profiliu, bet ir su polifenoliais. Šios medžiagos tyrimuose siejamos su uždegimo mažėjimu ir antioksidaciniu poveikiu, o tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl Viduržemio jūros regiono mitybos modelis siejamas su geresniais širdies sveikatos rodikliais.

    Kalbant apie svorio kontrolę, vienas produktas savaime stebuklo nepadaro, nes aliejai išlieka kaloringi. Tačiau praktikoje širdžiai palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra tas, kai kasdieniuose patiekaluose sotieji riebalai pakeičiami nesočiaisiais, o bendra energijos pusiausvyra išlieka kontroliuojama.

    Ką rinktis kasdienėje virtuvėje?

    Jei prioritetas yra širdies ir kraujagyslių sveikata, alyvuogių aliejus dažniausiai laikomas saugesniu ir labiau pagrįstu pasirinkimu kasdieniam vartojimui. Kokosų aliejus gali tikti tam tikriems patiekalams ar skoniui, tačiau jį verta vertinti kaip produktą, kurį reikėtų vartoti saikingai dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio.

    Galiausiai svarbiausia yra ne vienas ingredientas, o bendras mitybos paveikslas: daugiau nesočiųjų riebalų, mažiau sočiųjų, pakankamai skaidulų ir kuo mažiau itin perdirbtų produktų. Tokie pasirinkimai paprastai duoda didžiausią naudą širdžiai ilguoju laikotarpiu.

  • Šefai atskleidė geriausią riebalą maltiniams: traškiau, mažiau dūmų ir daugiau skonio

    Nors daug kas maltinius vis dar kepa aliejuje, vis dažniau virtuvėse sugrįžta tradicinis kiaulienos taukas. Šefai teigia, kad jis ypač tinka kepimui keptuvėje, nes aukštoje temperatūroje išlieka stabilesnis ir padeda išgauti ryškesnį, sodresnį skonį.

    Vienas svarbiausių taukų privalumų – jų elgsena karštyje. Kai riebalai yra termiškai stabilesni, jie lėčiau skyla ir rečiau svyla, todėl kepant būna mažiau dūmų, o keptuvėje susidaro mažiau pridegusių likučių, kurie gadina skonį ir kvapą.

    Taukai taip pat gerai perduoda šilumą, todėl maltinių paviršius greičiau apskrunda ir susiformuoja traški plutelė. Tai padeda „užrakinti“ mėsos sultis viduje, tad vidus išlieka minkštesnis ir sultingesnis, ypač jei kepama ne per plonai ir neperdžiovinama.

    Norint dar švelnesnio aromato, kulinarai pataria kepimo pabaigoje į keptuvę įdėti šaukštą lydyto sviesto. Tuomet trumpai pavartyti maltinius riebaluose ir leisti jiems kelias minutes „pailsėti“, kad skonis pasiskirstytų, o plutelė neprarastų traškumo.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad taukai yra sotųjų riebalų šaltinis, todėl svarbus saikas. Jei padidėjęs MTL cholesterolio kiekis ar yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, dažną kepimą taukuose verta riboti ir dažniau rinktis švelnesnius gaminimo būdus.

    Reikia įvertinti ir tai, kad pats kepimas padidina patiekalo kaloringumą, ypač jei riebalai įsigeria į paniruotę ar garnyrą. Subalansuoti padeda lengvesni priedai, pavyzdžiui, virtos bulvės ir šviežios daržovės ar rauginti produktai, o ne dar viena kepta garnyro porcija.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.