Grilio sezonu kiaulienos sprandinė, dažnai vadinama karkovka, greitai dingsta iš lentynų, nes ji sultinga ir atlaidi klaidoms. Vis dėlto tai vienas riebiausių kiaulienos gabalų, o per stiprus apkepinimas gali padidinti nepageidaujamų junginių kiekį maiste. Todėl svarbiausia ne tik prieskoniai, bet ir pasirinktas kepimo būdas.
Maistinė sprandinės vertė dažniausiai siejama su baltymais ir riebalais: 100 gramų žalios mėsos paprastai turi apie 240–260 kilokalorijų, maždaug 17 gramų baltymų ir iki 20 gramų riebalų. Baltymai yra visaverčiai, o kiauliena taip pat vertinama dėl tiamino, vitamino B12, cinko ir fosforo. Kita medalio pusė yra didesnė sočiųjų riebalų dalis, kurią suvaldyti padeda protinga porcija ir paruošimas.
Didžiausia problema – sotieji riebalai
Sprandinėje dalis riebalų yra įsiterpę į raumenį, todėl jų neįmanoma tiesiog nupjauti. Būtent dėl to vienas didesnis kepsnys gali priartėti prie dienos sočiųjų riebalų ribos, ypač jei kartu valgomi riebūs padažai ar užkandžiai. Mitybos rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad sotieji riebalai neturėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. paros energijos.
Tai nereiškia, kad sprandinės reikia atsisakyti, tačiau verta ją laikyti ne kasdieniu, o proginiu patiekalu. Didžiausią įtaką rezultatui daro tai, ar riebalai kepant išteka, ar mėsa juos sugeria. Skirtumas juntamas ir kalorijose, ir savijautoje po valgio.
Sveikesni kepimo būdai
Palankiausias variantas yra kepimas ant grotelių ar ant orkaitės grotelių, kai išsilydęs riebalas laša į apačioje esantį indą. Taip mėsa realiai praranda dalį riebalų, o skonis išlieka ryškus. Svarbu vengti kepimo giliame riebalų sluoksnyje ar storame džiūvėsių apvalkale, nes tuomet riebalai ne pasišalina, o įsigeria.
Dar vienas patikimas būdas yra lėtas kepimas žemesnėje temperatūroje, apie 130–150 laipsnių, kai mėsa kelias valandas švelniai minkštėja. Toks režimas padeda kolagenui virsti želatina, todėl sprandinė tampa minkšta ir sultinga net nepridedant papildomų riebalų. Kepant verta nupilti dugne susikaupusį riebalą ir nepilti jo atgal ant mėsos.
Marinatas ir karštis: kaip sumažinti žalą
Stipriai skrudinant mėsą, ypač atviroje liepsnoje, gali susidaryti heterocikliniai aminai, o kai riebalai varva ant žarijų ir kyla dūmai, didėja policiklinių aromatinių angliavandenilių nusėdimo rizika. Todėl verta kepti ne tiesiai virš liepsnos, o naudojant netiesioginę kaitrą ir aukštesnes groteles. Apanglėjusias vietas geriausia nupjauti ir nevalgyti.
Marinavimas čia svarbus ne vien dėl skonio: tyrimai rodo, kad marinatai gali reikšmingai sumažinti kaitinant susidarančių nepageidaujamų junginių kiekį. Tam ypač tinka antioksidantų turinčios žolelės, pavyzdžiui, rozmarinas, čiobreliai ar raudonėlis, taip pat rūgštinė terpė iš citrinų sulčių ar acto. Dažniausiai pakanka 2–4 valandų, o cukrų ir medų verta riboti, nes jie greitai svilsta.
Saugumui svarbi ir vidaus temperatūra: kiauliena laikoma saugia, kai storiausioje vietoje pasiekia apie 70 laipsnių. Termometras padeda išvengti situacijos, kai išorė jau pajuodusi, o vidus dar nepakankamai iškepęs. Tai kartu mažina ir perkepto, išsausėjusio kepsnio riziką.
Sprandinė tampa lengvesniu patiekalu, jei ją derinsite su daržovėmis ir skaidulomis. Tinka kopūstų, morkų ar salierų salotos, keptos daržovės, taip pat kokybiškos raugintos daržovės. Vietoje baltos bandelės ar bulvyčių dažniau pasiteisina grikiai ar bulvės su lupena, o sunkesnius padažus galima keisti į garstyčias ar jogurtą su žolelėmis.
Dažnos klaidos prasideda dar prieš kepimą: iš šaldytuvo išimta mėsa greičiau pridega iš išorės, todėl verta palaukti apie 30 minučių. Taip pat nereikėtų badyti šakute ar spausti mentele, nes tuomet prarandamos sultys. Galiausiai, nuėmus nuo kaitros, mėsai pravartu pailsėti 5–10 minučių, kad sultys pasiskirstytų tolygiai.
Leave a Reply