Tag: Stanford University

  • Mažai angliavandenių, daugiau LDL? Mokslininkai įvardijo, kam rizika didžiausia

    Mažai angliavandenių, daugiau LDL? Mokslininkai įvardijo, kam rizika didžiausia

    Kas iš tiesų vyksta laikantis dietos

    Mažai angliavandenių turinčios dietos esmė – sumažinti angliavandenių dalį ir didinti baltymų bei riebalų kiekį. Griežtesnė kryptis yra ketogeninė mityba, kai angliavandenių lieka itin mažai, o organizmas daugiau energijos ima gaminti iš riebalų.

    Toks režimas daliai žmonių padeda mažinti kūno svorį ir gerinti cukraus apykaitos rodiklius, tačiau poveikis cholesterolio profiliui nėra vienodas. Kai kuriems stebimas ryškesnis MTL cholesterolio, dar vadinamo LDL, augimas, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Stanfordo analizė: svarbus genetinis fonas

    Stanford University School of Medicine mokslininkai, remdamiesi ankstesnio DIETFITS tyrimo dalyvių duomenimis, analizavo daugiau nei 600 žmonių rezultatus. Palygintos dvi strategijos: „sveika“ mažai angliavandenių turinti mityba ir „sveika“ mažai riebalų turinti mityba.

    Svorio pokyčių prasme aiškios vienos dietos persvaros nebuvo, tačiau išryškėjo individualūs skirtumai lipidų rodikliuose. Tyrėjai vertino, ar genetiniai veiksniai gali paaiškinti, kodėl daliai žmonių, ribojant angliavandenius, MTL cholesterolis kyla labiau.

    Analizė parodė, kad asmenys, turintys genetinių polinkių į aukštesnį MTL cholesterolį, gali būti jautresni mažai angliavandenių turinčiai mitybai. Didžiausia problema siejama ne su pačiu angliavandenių mažinimu, o su tuo, kokiais riebalais jie pakeičiami.

    „Skirtingos žmonių reakcijos į tą patį mitybos modelį gali paaiškinti, kodėl ankstesni tyrimai pateikia nevienareikšmius rezultatus“, – sakė Stanford University School of Medicine mokslininkė Alexa Barad.

    Ne visi riebalai vienodi: kur slypi pagrindinis pavojus

    Jei angliavandeniai pakeičiami dideliu kiekiu sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, sviestu, riebiomis mėsomis ar perdirbtais mėsos gaminiais, MTL cholesterolio kilimo tikimybė didėja. Būtent sotieji riebalai dažniausiai siejami su nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.

    Mažai angliavandenių turinti mityba gali būti sudėliojama kitaip, daugiau dėmesio skiriant nesočiosioms riebalų rūgštims. Dažniausiai rekomenduojami pasirinkimai yra alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos, taip pat riebios žuvys, kurios siejamos su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Pagal plačiai taikomas mitybos rekomendacijas sotieji riebalai turėtų sudaryti mažiau nei 10 proc. paros energijos. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant mažai angliavandenių dietą svarbu skaičiuoti ne tik angliavandenių gramus, bet ir stebėti, iš kokių produktų gaunami riebalai.

    Ką verta pasitikrinti prieš ir po pokyčių

    Keičiant mitybą, ypač pereinant prie riebesnio raciono, pravartu pasidaryti lipidogramą ir po kelių mėnesių ją pakartoti. Tai aktualu tiems, kurie jau anksčiau turėjo padidėjusį MTL cholesterolį, serga cukriniu diabetu, turi padidėjusį kraujospūdį ar šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų.

    Mokslininkų išvados nereiškia, kad prieš dietą būtina atlikti genetinius tyrimus, tačiau jos pabrėžia individualumo principą. Jei MTL cholesterolis pradeda kilti, paprastai pirmiausia koreguojami riebalų šaltiniai, didinamos skaidulos ir aptariama situacija su gydytoju ar dietologu.

    Ekspertai akcentuoja, kad mažai angliavandenių mityba nėra savaime bloga ar gera širdžiai – rezultatą dažniausiai lemia raciono kokybė, perdirbtų produktų dalis, riebalų tipai ir ilgalaikis laikymasis, o ne trumpalaikis „griežtas“ periodas.

  • Mokslininkai įspėja: kūnas sensta ne tolygiai – du amžiai, kai pokyčiai staiga šokteli

    Mokslininkai įspėja: kūnas sensta ne tolygiai – du amžiai, kai pokyčiai staiga šokteli

    Senėjimą dažnai įsivaizduojame kaip lėtą ir tolygų procesą, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. Žmogaus organizme gali būti du aiškūs laikotarpiai, kai biologiniai pokyčiai įvyksta gerokai staigiau nei įprastai.

    2024 metais publikuotame tyrime mokslininkai nustatė, kad ryškiausi molekuliniai poslinkiai vidutiniškai fiksuojami apie 44 ir apie 60 metų amžių. Tai nereiškia, kad visi žmonės sensta vienodai, tačiau bendra tendencija išryškėjo analizuojant daugybę biologinių rodiklių.

    Du „šuoliai“ kūno molekulėse

    Tyrėjai kelerius metus stebėjo 108 suaugusius žmones, kurie reguliariai kas kelis mėnesius teikė biologinius mėginius. Iš jų buvo analizuojami įvairūs biomolekuliniai sluoksniai: RNR, baltymai, lipidai, taip pat mikrobiomos pokyčiai žarnyne, odoje, nosies ir burnos srityse.

    Iš viso tyrime apdorota daugiau kaip 135 000 biologinių požymių, o duomenų apimtis siekė šimtus milijardų matavimų. Analizė parodė, kad apie 81 proc. tirtų molekulių reikšmingai kito vienu arba abiem minėtais laikotarpiais.

    Kas keičiasi apie 44 metus?

    Pirmasis pikas, siejamas su viduriniais 40-aisiais, labiausiai išsiskyrė lipidų apykaitos ir su širdies bei kraujagyslių rizika susijusių rodiklių pokyčiais. Taip pat ryškėjo su oda ir raumenų funkcija siejami molekuliniai signalai.

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad moterų perimenopauzė ar menopauzė gali prisidėti prie dalies pokyčių, tačiau to nepakanka paaiškinti visam reiškiniui. Panašūs poslinkiai buvo matomi ir vyrams, todėl tikėtina, kad veikia platesni biologiniai mechanizmai.

    Kas vyksta apie 60 metų?

    Antrasis pikas, siejamas su ankstyvaisiais 60-aisiais, labiau susijęs su angliavandenių apykaita, imuninės sistemos reguliacija ir inkstų funkcijos rodikliais. Taip pat ir šiame etape kartojosi pokyčiai, susiję su širdies bei kraujagyslių sistema, oda ir raumenimis.

    Mokslininkų teigimu, šie „šuoliai“ gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar neurodegeneracinių būklių, rizika tam tikrame amžiuje didėja ne linijiškai, o staigiau.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia ribotumus: tiriamųjų imtis nebuvo didelė, o amžiaus intervalas apėmė žmones maždaug nuo 25 iki 70 metų. Ateities tyrimai turėtų patikrinti, ar tokie pat lūžiai matomi skirtingose populiacijose, gyvenimo būdo grupėse ir platesniame amžiaus diapazone.

    Praktiniu požiūriu tai dar nereiškia, kad sulaukus konkretaus gimtadienio senėjimas „įsijungia“ automatiškai. Tačiau tyrimas stiprina idėją, kad prevencinės priemonės, mitybos, fizinio aktyvumo ir metabolinės sveikatos stebėsena gali būti ypač svarbios būtent viduriniame amžiuje ir artėjant prie 60 metų ribos.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Aging“.