Kas iš tiesų vyksta laikantis dietos
Mažai angliavandenių turinčios dietos esmė – sumažinti angliavandenių dalį ir didinti baltymų bei riebalų kiekį. Griežtesnė kryptis yra ketogeninė mityba, kai angliavandenių lieka itin mažai, o organizmas daugiau energijos ima gaminti iš riebalų.
Toks režimas daliai žmonių padeda mažinti kūno svorį ir gerinti cukraus apykaitos rodiklius, tačiau poveikis cholesterolio profiliui nėra vienodas. Kai kuriems stebimas ryškesnis MTL cholesterolio, dar vadinamo LDL, augimas, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Stanfordo analizė: svarbus genetinis fonas
Stanford University School of Medicine mokslininkai, remdamiesi ankstesnio DIETFITS tyrimo dalyvių duomenimis, analizavo daugiau nei 600 žmonių rezultatus. Palygintos dvi strategijos: „sveika“ mažai angliavandenių turinti mityba ir „sveika“ mažai riebalų turinti mityba.
Svorio pokyčių prasme aiškios vienos dietos persvaros nebuvo, tačiau išryškėjo individualūs skirtumai lipidų rodikliuose. Tyrėjai vertino, ar genetiniai veiksniai gali paaiškinti, kodėl daliai žmonių, ribojant angliavandenius, MTL cholesterolis kyla labiau.
Analizė parodė, kad asmenys, turintys genetinių polinkių į aukštesnį MTL cholesterolį, gali būti jautresni mažai angliavandenių turinčiai mitybai. Didžiausia problema siejama ne su pačiu angliavandenių mažinimu, o su tuo, kokiais riebalais jie pakeičiami.
„Skirtingos žmonių reakcijos į tą patį mitybos modelį gali paaiškinti, kodėl ankstesni tyrimai pateikia nevienareikšmius rezultatus“, – sakė Stanford University School of Medicine mokslininkė Alexa Barad.
Ne visi riebalai vienodi: kur slypi pagrindinis pavojus
Jei angliavandeniai pakeičiami dideliu kiekiu sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, sviestu, riebiomis mėsomis ar perdirbtais mėsos gaminiais, MTL cholesterolio kilimo tikimybė didėja. Būtent sotieji riebalai dažniausiai siejami su nepalankiais lipidų profilio pokyčiais.
Mažai angliavandenių turinti mityba gali būti sudėliojama kitaip, daugiau dėmesio skiriant nesočiosioms riebalų rūgštims. Dažniausiai rekomenduojami pasirinkimai yra alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos, taip pat riebios žuvys, kurios siejamos su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.
Pagal plačiai taikomas mitybos rekomendacijas sotieji riebalai turėtų sudaryti mažiau nei 10 proc. paros energijos. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant mažai angliavandenių dietą svarbu skaičiuoti ne tik angliavandenių gramus, bet ir stebėti, iš kokių produktų gaunami riebalai.
Ką verta pasitikrinti prieš ir po pokyčių
Keičiant mitybą, ypač pereinant prie riebesnio raciono, pravartu pasidaryti lipidogramą ir po kelių mėnesių ją pakartoti. Tai aktualu tiems, kurie jau anksčiau turėjo padidėjusį MTL cholesterolį, serga cukriniu diabetu, turi padidėjusį kraujospūdį ar šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų.
Mokslininkų išvados nereiškia, kad prieš dietą būtina atlikti genetinius tyrimus, tačiau jos pabrėžia individualumo principą. Jei MTL cholesterolis pradeda kilti, paprastai pirmiausia koreguojami riebalų šaltiniai, didinamos skaidulos ir aptariama situacija su gydytoju ar dietologu.
Ekspertai akcentuoja, kad mažai angliavandenių mityba nėra savaime bloga ar gera širdžiai – rezultatą dažniausiai lemia raciono kokybė, perdirbtų produktų dalis, riebalų tipai ir ilgalaikis laikymasis, o ne trumpalaikis „griežtas“ periodas.
Leave a Reply