Tag: Startuoliai

  • Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiaus „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinės simuliacijos platformą žada perkelti į pramonę

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinės programinės įrangos bendrovė „ColibriTD“ paskelbė užbaigusi 4 mln. eurų „seed“ etapo investicijų pritraukimą. Įmonė kuria kvantine kompiuterija paremtą daugiafizikės (multiphysics) simuliacijos platformą, skirtą sudėtingiems inžineriniams ir moksliniams skaičiavimams.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Earlybird Venture Capital, taip pat prisidėjo SymbiaVC ir Medin VC. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį Earlybird finansavimą, kai anksčiau buvo investuota 1 mln. eurų.

    „Aparatinė įranga gali atrakinti kvantinę kompiuteriją, bet programinė įranga nusprendžia, kur sukuriama vertė. „ColibriTD“ turi išskirtinę platformą su moksliniu pagrįstumu ir pramoniniu įdirbiu“, – sakė Earlybird Venture Capital partneris dr. Frédéric Du Bois-Reymond.

    Ką sprendžia „ColibriTD“?

    „ColibriTD“ įkurta 2019 metais, ją įsteigė Laurent Guiraud ir Hacène Goudjil. Bendrovė teigia vystanti H-DES (Hybrid Differential Equation Solver) metodą – nuosavą variacinį kvantinį algoritmą, skirtą spręsti dalines diferencialines lygtis.

    Tokios lygtis laikomos viena svarbiausių daugiafizių skaitmeninių simuliacijų ašių: jos naudojamos skysčių dinamikai, medžiagų deformacijoms, šilumos sklaidai, elektromagnetiniams reiškiniams ir kitiems procesams modeliuoti. Praktikoje tai reiškia, kad tikslus skaičiavimas gali lemti tiek geresnį variklio ar mikroschemos dizainą, tiek patikimesnį rizikos vertinimą finansuose.

    „Dirbtinis intelektas puikiai atpažįsta dėsningumus ir pateikia apytiksles prognozes, bet jis nepakeičia tikslių, fizika paremtų sprendinių, kurių reikia pramonėje“, – teigė bendrovė.

    Kur pritaikoma kvantinė simuliacija?

    Įmonė nurodo per kelerius metus įgyvendinusi bendrus kūrimo projektus šešiose srityse: gynyboje ir aviacijoje, kosmoso bei klimato moksle, puslaidininkių kūrime, branduolinėje energetikoje, automobilių inžinerijoje ir kiekybiniuose finansuose. Tokiuose sektoriuose dažnai susiduriama su itin didelėmis skaičiavimo apimtimis, todėl ieškoma metodų, galinčių sumažinti laiką nuo modeliavimo iki sprendimo.

    „ColibriTD“ taip pat pabrėžia „IBM“ poziciją, kad dalinių diferencialinių lygčių sprendimas yra viena sričių, kur kvantiniai kompiuteriai gali suteikti apčiuopiamą naudą artimesnėje perspektyvoje. Bendrovės sprendimas QUICK-PDE pateikiamas „Qiskit“ funkcijų kataloge ir skirtas „IBM“ kvantinių paslaugų planų naudotojams.

    „Kai 2019 metais įkūrėme „ColibriTD“, siekėme kvantinę kompiuteriją perkelti iš akademinės teorijos į apčiuopiamą verslo vertę. Šiandien matome lūžio tašką: įrodyta, kad kvantine simuliacija galima naudotis jau dabar“, – sakė „ColibriTD“ vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Laurent Guiraud.

    Kur bus panaudoti 4 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktas kapitalas bus skiriamas H-DES moksliniams tyrimams ir plėtrai, kvantinės srities tyrėjų bei konkrečių industrijų inžinierių samdai. Taip pat planuojama plėsti partnerystes su akademine bendruomene ir pramonės įmonėmis bei ruoštis tarptautinei plėtrai.

    „ColibriTD“ teigia aktyviai ieškanti bendrų kūrimo partnerių finansų, gynybos, puslaidininkių, aviacijos, automobilių ir energetikos sektoriuose. Bendrovės tikslas – kurti nuo konkrečios aparatinės įrangos nepriklausomą platformą, kuri leistų įmonėms praktiškai išnaudoti kvantinės kompiuterijos pranašumą.

  • Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselio „Motion“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada spartinti humanoidinių robotų diegimą Europoje

    Briuselyje įsikūręs startuolis „Motion“ pranešė pritraukęs 1,7 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją, kurią vedė fondas „Extantia Capital“, o taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“. Bendrovė save pristato kaip platformą, siekiančią palengvinti humanoidinių robotų diegimą Europos pramonėje.

    Pasak „Motion“, gautos lėšos bus skirtos penkis jau vykdomus pilotinius projektus su Belgijos pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis perkelti į pilną gamybinį režimą. Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir didinti robotų parką, pirmiausia Beniliukso šalyse.

    Kas yra Humanoids-as-a-Service?

    „Motion“ veikia pagal Humanoids-as-a-Service modelį: gamintojams siūloma DI paremta platforma, leidžianti įdiegti ir valdyti humanoidinius robotus neturint vidinės robotikos komandos. Klientams tai pateikiama kaip viena mėnesinė įmoka be didelių pradinių investicijų.

    Bendrovė teigia, kad į šią įmoką įeina visi diegimui būtini elementai: duomenų surinkimas, roboto parinkimas, užduočių apmokymas, IT integracijos darbai, parko valdymas, finansavimas, draudimas, atitikties užtikrinimas ir priežiūra.

    „Europa turi robotų diegimo problemą: diegimas stringa dėl finansavimo, rizikos ir atitikties dar gerokai anksčiau nei dėl technologijų. Todėl viską, kas stovi tarp gamyklos ir pirmojo humanoido, paverčiame viena nuspėjama mėnesine įmoka. Samdyti robotą turėtų būti taip pat paprasta kaip samdyti žmogų“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexanderis Stevensas.

    Ką robotai daro gamyklose

    „Motion“ nurodo, kad jų diegiami humanoidai apmokomi atlikti pasikartojančias užduotis, kurios dažniausiai tampa „siaurąja vieta“ gamybos ir logistikos procesuose. Tarp pavyzdžių minimas prekių krovimas į dėžes, pakuočių formavimas ir komponentų dėjimas ant konvejerių dirbant greta žmonių.

    Įmonė pabrėžia, kad lauko diegimo inžinieriai klientą lydi nuo idėjos iki realiai veikiančio proceso, o vėliau užtikrina parko valdymą, draudimą ir finansavimo sprendinius. Mokesčiai, pasak „Motion“, pritaikomi pagal robotų skaičių, kai gamyba plečiasi arba mažėja.

    Kur slypi esminiai skirtumai

    „Motion“ teigia, kad yra nepriklausoma nuo konkretaus gamintojo, todėl gali parinkti robotą pagal užduoties reikalavimus, o ne pagal vieno tiekėjo galimybes. Toks požiūris teoriškai leidžia greičiau rasti tinkamiausią sprendimą skirtingoms veikloms nuo sandėlių iki gamyklų.

    Kitas akcentas yra duomenų ir saugumo klausimai: bendrovė tvirtina, kad kiekvieno kliento duomenys išlieka kliento nuosavybe, o sprendimai veikia europiniame programinės įrangos sluoksnyje. „Motion“ taip pat nurodo, kad kibernetinio saugumo priemonės integruojamos į kiekvieną diegimą.

    Investuotojai šią kryptį sieja su platesnėmis Europos pramonės problemomis: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, prarandamomis kompetencijomis ir poreikiu efektyvinti gamybą. Startuolis tikina, kad per 12 mėnesių sieks diegti šimtus robotų įvairiose Europos šalyse.

  • „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų: „žaibas dėžutėje“ žada mažinti fungicidų poreikį

    „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų: „žaibas dėžutėje“ žada mažinti fungicidų poreikį

    Eindhovene įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „VitalFluid“ pritraukė 17,2 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti sparčiau diegti tvaresnę augalų apsaugą. Bendrovė kuria vietoje pagaminamą plazma aktyvintą vandenį, kuris, jos teigimu, gali padėti mažinti cheminių fungicidų naudojimą ir išvengti likučių derliuje.

    Finansavimo etapą bendrai vedė Invest-NL ir Alder Tree Investments, prie jo prisidėjo ir ankstesni akcininkai, tarp jų Horticoop, Brabantse Ontwikkelings Maatschappij (BOM), Future Food Fund, Graduate Ventures, Innovation Industries, VDL Groep bei Goeie Grutten Impact Fonds. Į paketą taip pat įtrauktas 2,7 mln. eurų RVO inovacijų kreditas, o Invest-NL šiame etape investavo 4 mln. eurų.

    „Ši investicija patvirtina mūsų technologijos potencialą iš esmės prisidėti prie tvaresnės ir ateičiai atsparesnės maisto sistemos“, – sakė „VitalFluid“ vadovas Erikas Hertelis.

    „VitalFluid“ įkurta 2014 metais, o jos ištakos siejamos su Eindhoveno technologijos universitetu. Bendrovė vysto plazma aktyvinto vandens sprendimus, kurie gali būti naudojami kaip alternatyva daliai pesticidų ir kai kurioms trąšų funkcijoms, priklausomai nuo auginimo sistemos ir konkrečių ligų spaudimo.

    Kodėl ieškoma alternatyvų chemijai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi kryptys, kurios stumia rinką ieškoti naujų augalų apsaugos priemonių: griežtėjantis reguliavimas ir didėjantis patogenų atsparumas veikliosioms medžiagoms. Kartu auga visuomenės ir prekybos tinklų spaudimas mažinti rizikas biologinei įvairovei, vandens kokybei ir maisto likučiams.

    Tokioje aplinkoje ūkiams svarbu ne tik „žalesnės“ priemonės, bet ir tai, ar jos dera su kasdiene praktika: ar sprendimas lengvai integruojamas, ar nesukelia papildomų logistinių kaštų, ar užtikrina stabilų rezultatą skirtingomis oro sąlygomis. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, leidžiančioms sprendimus gaminti ūkyje arba šiltnamyje, be sudėtingų tiekimo grandinių.

    Kaip veikia plazma aktyvintas vanduo?

    Bendrovė savo technologiją apibūdina kaip „žaibą dėžutėje“: naudojant vandenį, orą ir elektrą sukuriamas plazma aktyvintas vanduo. Natūraliai panašus procesas vyksta audros metu, kai žaibo iškrova keičia atmosferos ir vandens cheminę sudėtį, tačiau „VitalFluid“ šį principą perkelia į kontroliuojamą, ūkiui pritaikytą įrenginį.

    „VitalFluid“ teigia, kad jos įranga leidžia išskirti ir stabilizuoti reaktyviuosius azoto ir deguonies komponentus plazma aktyvintame vandenyje. Pasak bendrovės, būtent šie komponentai padeda augalams apsisaugoti nuo grybelinių ligų, o sprendimo pranašumas – nepaliekami kenksmingi likučiai.

    Įmonė pabrėžia, kad plazma aktyvinto vandens gamyba vietoje gali būti patraukli šiltnamiams ir intensyvioms uogų bei vaisių auginimo sistemoms, kur svarbus tiek ligų valdymas, tiek likučių kontrolė. Vis dėlto reali nauda ūkiui priklauso nuo to, ar sprendimas tampa ekonomiškai konkurencingas, ar veikia masteliu ir ar sumažina bendrą cheminių priemonių poreikį, o ne tik papildo esamą schemą.

    Pirmieji diegimai ir plėtros planai

    „VitalFluid“ skelbia, kad jos sprendimas jau komerciškai pritaikytas Jungtinėje Karalystėje, o technologija panaudota daugiau nei 100 hektarų komercinės braškių produkcijos plotuose. Bendrovė tai vertina kaip perėjimą nuo bandymų prie didesnio masto diegimo, kuris paprastai yra kritinis etapas agrotechnologijų startuoliams.

    Gautas kapitalas bus naudojamas spartinti komercinį augimą Jungtinėje Karalystėje, pradėti plėtrą Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje ir didinti diegimą kitose kultūrose, įskaitant braškes, obuolius ir vynuoges. Anksčiau, 2024 metų balandį, įmonė buvo pranešusi apie 5 mln. eurų finansavimą, skirtą greitesniam produkto įvedimui į rinką.

    „VitalFluid“ atvejis atspindi platesnę tendenciją, kai investuotojai ieško technologijų, galinčių suteikti ūkiams apčiuopiamą rezultatą čia ir dabar: mažesnį cheminių priemonių naudojimą, paprastesnį atitikimą reguliaciniams reikalavimams ir stabilesnę derliaus kokybę. Jei plazma aktyvintas vanduo pasiteisins skirtinguose regionuose ir kultūrose, ši kryptis gali tapti svarbia augalų apsaugos rinkos dalimi.

  • Lozano „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų: automatizuota laboratorija DI baltymų dizainui

    Lozano „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų: automatizuota laboratorija DI baltymų dizainui

    Lozanoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Adaptyv Bio“ pritraukė 34,35 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria automatizuotą „šlapią“ laboratoriją, kuri DI sukurtus baltymų variantus greitai paverčia realiais eksperimentiniais duomenimis.

    Raundui vadovavo „Highland Europe“, o esami investuotojai „Ace Ventures“, „ByFounders“ ir „Y Combinator“ dalyvavo dar kartą. 2024 metais „Adaptyv Bio“ buvo pritraukusi 6,8 mln. eurų pradinę investiciją, o per dvejus metus komanda, bendrovės teigimu, išaugo kelis kartus, o pajamos padidėjo maždaug dešimteriopai.

    „DI palengvino baltymų projektavimą: dabar komandos per popietę gali sugeneruoti tūkstančius kandidatų. Tačiau išsiaiškinti, kurie iš jų veikia, vis dar sunkiausia dalis – tam reikia laboratorijos, o dauguma laboratorijų buvo sukurtos laikams, kai vienam taikiniui buvo testuojama kelios dešimtys, o ne keli tūkstančiai variantų“, – teigė „Ace Ventures“.

    „Adaptyv Bio“ sprendimo esmė – automatizuotas procesas nuo skaitmeninės baltymo sekos iki matavimo rezultatų. DNR sintezę įmonė atlieka savo viduje, baltymus išreiškia be ląstelių, o prisijungimą prie taikinio matuoja paviršiaus plazmonų rezonanso metodu, integruodama kokybės kontrolę.

    Klientai projektus gali pateikti per internetinę platformą arba per programinę sąsają, kad eksperimentus galėtų užsakyti ir automatiniai agentai. Bendrovė nurodo turinti daugiau nei 100 klientų, tarp jų – pažangias DI laboratorijas, didžiąsias farmacijos kompanijas ir DI pagrindu veikiančius vaistų atradimo startuolius.

    Įmonė taip pat pristatė viešą programinę sąsają, kuri, jos teigimu, integruota su keliais biotechnologijų įrankiais ir platformomis. Kartu ji vysto konkursinę aplinką „Proteinbase“, kuri, kaip skelbiama, pritraukė 680 dalyvių ir apie 10 000 baltymų dizainų vienoje konkurencijoje.

    Vienas plačiau aptartų pavyzdžių – bendras bandymas su „Anthropic“, kai 16 taikinių iš viešų dizaino konkursų buvo pateikti „Claude Science“ generuotiems sprendimams, o gautos sekos laboratorijoje testuotos anonimiškai. „Adaptyv Bio“ skelbia, kad buvo išreikšta 95 proc. iš 1 320 dizainų.

    „Iš 1 320 dizainų 354 prisijungė prie taikinio, tad vidutinis sėkmės rodiklis siekė 26,8 proc.; tik vienam taikiniui nepavyko rasti nė vieno prisijungiančio varianto“, – pranešė „Adaptyv Bio“.

    Startuolis tikina, kad tokios validacijos grandinės tampa kritiškai svarbios dėl augančio skirtumo tarp skaitmeninio dizaino greičio ir laboratorinių patikrinimų pajėgumų. Būtent „šlapios“ laboratorijos pralaidumas dažnai tampa kliūtimi, kai DI per trumpą laiką pasiūlo tūkstančius hipotezių.

    Naujas kapitalas bus skirtas dviem kryptims: laboratorijos pajėgumų plėtrai ir sudėtingesniems biologijos uždaviniams. Bendrovė planuoja iki 2026 metų pabaigos maždaug patrigubinti laboratorijos pralaidumą ir tęsti augimą 2027 metais.

    Vertikaliai „Adaptyv Bio“ siekia išplėsti paslaugas už prisijungimo matavimų ribų ir judėti link išvystomumo bei išsamios biofizinės charakterizacijos. Įmonė taip pat mini ambicijas dirbti su naujesnėmis molekulinėmis modalumų kryptimis, o vėliau – su ląstelėmis grįsta funkcine analize.

    Plėtros planuose numatyta ir geografinė plėtra: 2026 metų ketvirtą ketvirtį bendrovė ketina atidaryti laboratoriją ir biurą Londone, lygiagrečiai didindama apimtis Lozanoje. Komandą planuojama auginti nuo 25 iki maždaug 60 darbuotojų, didžiausią dėmesį skiriant gamybai, automatizacijai ir programinei įrangai.

    Ilgalaikė vizija – sukurti itin didelio masto automatizuotą eksperimentinę infrastruktūrą, kad DI galėtų mokytis iš fizinės realybės panašiu tempu, kaip mokosi iš teksto ir skaitmeninių duomenų. Tokia kryptis atliepia platesnę biotechnologijų tendenciją: algoritmų generuojamų kandidatų daugėja, o konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į greitą, patikimą ir mastelį išlaikančią laboratorinę validaciją.

  • ESA skyrė „PLD Space“ 158,9 mln. eurų: ką reiškia Europos „Launcher Challenge“ ir MIURA 5 planai

    ESA kontraktas ir jo tikslas

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė „PLD Space“ gavo 158,9 mln. eurų finansavimą iš Europos kosmoso agentūros (ESA) pagal programą European Launcher Challenge. Ši iniciatyva skirta stiprinti Europos savarankišką, konkurencingą ir atsparesnę prieigą prie kosmoso.

    Kontraktas pasirašytas tuo metu, kai Europoje auga institucinis ir komercinis poreikis patikimiems paleidimams, o geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių rizikos verčia daugiau pajėgumų kurti žemyne. Daugiau vietinių paleidimo paslaugų reiškia mažesnę priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir aiškesnį planavimą palydovų operatoriams.

    Kaip „PLD Space“ augo 2026 metais

    ESA sprendimas sutapo su intensyvia „PLD Space“ plėtros faze: bendrovė 2026 metais pritraukė didelio masto finansavimą ir papildomus instrumentus, orientuotus į gamybos bei infrastruktūros stiprinimą. Tokie resursai paprastai skiriami ne vien prototipams, o perėjimui į nuoseklesnį skrydžių grafiką ir pramoninę gamybą.

    Bendrovė sieja savo strategiją su keliomis lygiagrečiomis kryptimis: technologijų demonstravimu, orbitinių paleidimų pajėgumo įrodymu, raketos parametrų didinimu ir pakartotinio naudojimo elementų diegimu. Visa tai turėtų mažinti vieno paleidimo savikainą ir kelti sistemos patikimumą.

    „ESA pasirinkimas patvirtina kelių metų kryptingai kurtą planą: Europos paleidimo pajėgumą, kurio technologijas, pramonę ir įgyvendinimą valdome patys“, – sakė „PLD Space“ vykdomasis prezidentas Ezequielis Sánchezas.

    MIURA 5 ir kelias į didesnę klasę

    ESA skirta suma apima dvi European Launcher Challenge dalis. Pirmoji kryptis orientuota į komercinės orbitinių paleidimų paslaugos konsolidavimą ir skrydžių tempo didinimą iki 2030 metų, atsižvelgiant į augantį susidomėjimą MIURA 5 raketa.

    Antroji kryptis susijusi su vadinamąja padidinta orbitine galia, kuri numato MIURA 5 patobulinimus didesniam naudingajam kroviniui ir platesniam orbitų spektrui. Kartu numatomi sprendimai, susiję su varomuoju nusileidimu, kaip vienu iš žingsnių pakartotinio naudojimo link.

    „Tai nėra pavienė pergalė: tai disciplinuoto įgyvendinimo kelio dalis nuo MIURA 1 demonstravimo iki MIURA 5 orbitinių pajėgumų ir technologijų perkėlimo į MIURA Next“, – sakė Ezequielis Sánchezas.

    Europos kosmoso rinka: kodėl finansavimas auga

    ESA sprendimas įsilieja į platesnę Europos kosmoso sektoriaus tendenciją, kai investicijos nukreipiamos į palydovų gamybą, ryšį, Žemės stebėseną, variklius ir kosminės žvalgybos sprendimus. Rinką augina tiek komerciniai užsakymai, tiek valstybių siekis turėti daugiau suverenios infrastruktūros.

    Šiame kontekste „PLD Space“ pozicionuojama kaip viena iš privačių bendrovių, kurios turėtų sustiprinti Europos paleidimų ekosistemą. Bendrovė, įkurta 2011 metais ir įsikūrusi Elčėje, plėtoja MIURA raketų šeimą ir LINCE įgulos kapsulės koncepciją, siekdama padengti skirtingų misijų poreikius.

  • „Readily Diagnostics“ gavo apie 811 tūkst. eurų: sieks sukurti pigesnį PPI testą vietoje

    Švedijos greitosios diagnostikos bendrovė „Readily Diagnostics“ sulaukė maždaug 811 000 eurų dotacijos iš Gates fondo. Pinigai skiriami kuriant prieinamesnį testą dažniausioms lytiškai plintančioms infekcijoms (LPI) nustatyti pacientui vietoje.

    Projektas apima ankstyvą koncepcijos ir įgyvendinamumo etapą: mėginio paruošimą, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms žymenų aptikimą ir visą produkto kūrimo kelio planą. Tikslas – vienu sprendimu apimti chlamidiją, gonorėją ir trichomonozę.

    „Mums svarbu, kad molekulinė diagnostika būtų prieinama. Diagnozė neturėtų priklausyti nuo to, kur žmogus gyvena“, – sakė „Readily Diagnostics“ vadovė Liza Löf.

    Įmonė pabrėžia, kad daugelyje mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių LPI neretai gydomos remiantis simptomais, nes tikslūs tyrimai būna per lėti, per brangūs arba tiesiog nepasiekiami. Tai didina praleistų infekcijų riziką, skatina perteklinį antibiotikų vartojimą ir gali prisidėti prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo.

    „Readily Diagnostics“ kuria vietoje atliekamą molekulinės diagnostikos platformą, kad tyrimo rezultatas būtų gaunamas be centrinių laboratorijų. Sprendimas remiasi vadinamąja padlock zondų technologija, kurią bendrovė anksčiau vystė kvėpavimo takų infekcijų diagnostikai, o dabar pritaiko LPI sričiai.

    Numatoma, kad testas galės veikti tiesiogiai su paciento mėginiu, o kaina būtų pritaikyta pirminės sveikatos priežiūros, šeimos planavimo ir ŽIV prevencijos paslaugų vietoms, kuriose testavimas dažniausiai susiduria su didžiausiais barjerais. Tokiose aplinkose itin svarbus paprastumas, greitis ir minimalūs reikalavimai infrastruktūrai.

    Vienas svarbiausių techninių projekto akcentų – gonorėjos genetinių atsparumo žymenų nustatymas dar prieš skiriant gydymą. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat perspėja apie augantį vaistams atsparios gonorėjos paplitimą, todėl kryptingas antibiotikų parinkimas laikomas esmine atsparumo valdymo priemone.

    Šis finansavimas įsilieja į platesnę Europos tendenciją, kai auga investuotojų ir fondų dėmesys decentralizuotai diagnostikai: nuo namuose atliekamų molekulinių testų iki sprendimų, skirtų greitam atsparumo antibiotikams įvertinimui. Tokios technologijos sveikatos sistemoms žada trumpesnį kelią iki diagnozės ir tikslesnį gydymą, ypač ten, kur laboratorijų pajėgumai riboti.

    Bendrovė įkurta 2022 metais, išaugusi iš Upsalos universiteto aplinkos. Įmonė nurodo, kad projektas nuo pat pradžių planuojamas laikantis globalios prieigos principų, kad galutinis produktas būtų ne tik tikslus, bet ir realiai įperkamas bei plačiai pritaikomas.

  • Didėjantis tinklo nestabilumas atnešė 11,6 mln. eurų „Certain Energy“: statymas už mangano baterijas

    Jungtinės Karalystės energijos technologijų startuolis „Certain Energy“ pritraukė 11,6 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, paremtą mangano srautinėmis baterijomis, skirtomis elektros tinklų mastui.

    Finansavimui vadovavo British Business Bank, investavęs apie 4 mln. eurų, prisidėjo „Centrica Energy“, „Ceres Power“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health. Įmonė anksčiau buvo žinoma kaip RFC Power ir 2017 metais atsiskyrė nuo Imperial College London.

    Kas stumia investicijas į kaupimą

    Didėjant vėjo ir saulės elektrinių daliai, elektros gamyba vis dažniau prasilenkia su vartojimo piko valandomis. Dėl to tinklo operatoriai turi riboti gamybą, o kainų svyravimai ir balansavimo paslaugų poreikis tampa vis ryškesni.

    „Atsakymas yra ilgalaikis energijos kaupimas, o „Certain Energy“ turi technologiją ir dabar jau finansavimą, kad tai paverstų realybe“, – sakė „Certain Energy“ vykdomasis pirmininkas Mark Selby.

    Šiame kontekste Europoje ryškėja investicijų banga į tinklo lankstumą ir energijos kaupimą, ypač į sprendimus, galinčius kaupti energiją ne minutes ar valandas, o dienas. Tokios technologijos laikomos būtina grandimi, kad atsinaujinanti energetika galėtų patikimai pakeisti iškastinį kurą.

    Kaip veikia mangano srautinės baterijos

    Srautinėse baterijose energija kaupiama skystuose elektrolituose, laikomuose atskirose talpyklose, o galia ir talpa gali būti didinamos atskirai. Praktikoje tai leidžia projektuoti sistemas, kurios energiją išlaiko ilgiau nei įprastos ličio jonų baterijos, ir geriau tinka ilgesniems iškrovos ciklams.

    „Certain Energy“ teigimu, kuriama sistema turėtų tarnauti apie 20 metų, o energijos grąžos efektyvumas viršytų 75 proc. Bendrovė taip pat akcentuoja mangano prieinamumą ir tikisi mažesnių ilgalaikio kaupimo sąnaudų, lyginant su kai kuriais kitais srautinių baterijų chemijos variantais.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė planuoja lėšas skirti technologijos komercializavimui ir pasirengimui diegti sprendimus tinklų mastu. Tarp prioritetų įvardijama prie tinklo prijungta megavatvalandžių klasės demonstracinė sistema Indijoje ir mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra Jungtinėje Karalystėje.

    „Didėjant paklausos ir pasiūlos nepastovumui, ilgalaikio energijos kaupimo finansinė ir strateginė vertė yra akivaizdi“, – sakė British Business Bank atstovė Charlotte Lawrence.

    Pasak bendrovės, kitas svarbus etapas bus tiekimo grandinės parengimas, kad po demonstracinių projektų būtų galima greičiau pereiti prie komercinių užsakymų. Tokios sistemos dažniausiai vertinamos ne tik kaip būdas kaupti perteklinę atsinaujinančią elektrą, bet ir kaip priemonė mažinti rezervinių dujinių elektrinių poreikį.

  • Gyvulininkystės platforma „Breedr“ pritraukė 23 mln. eurų: DI ir genomika keis galvijų prekybą

    Jungtinėje Karalystėje įkurta, o dabar Teksase įsikūrusi gyvulininkystės technologijų platforma „Breedr“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, siekdama spartesnės plėtros tarptautinėse rinkose. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos į platformą pritraukti daugiau ūkininkų ir rančų bei išplėsti renkamų duomenų apimtį, įskaitant genominius duomenis.

    Investicijų raundui vadovavo „Partech“ per poveikio fondą, taip pat dalyvavo „Latitude“, „LocalGlobe“ augimo fondas ir „Outsiders Fund“. Po šio etapo bendra „Breedr“ pritraukta suma, bendrovės teigimu, siekia 39,9 mln. eurų.

    Skaitmeninis galvijų pasas

    „Breedr“ vysto sistemą, kuri kiekvienam galvijui sukuria skaitmeninį įrašą, lydintį gyvūną nuo gimimo iki tiekimo grandinės pabaigos. Įraše fiksuojami svorio pokyčiai, sveikatos informacija ir kilmė, o duomenys atnaujinami ūkiuose, per kuriuos gyvūnas pereina augimo laikotarpiu.

    Tokio tipo skaitmenizacija sprendžia vieną didžiausių sektoriaus problemų: dalis informacijos vis dar kaupiama popieriuje arba fragmentuotose sistemose, todėl sunkiau tiksliai įvertinti gyvulio vertę ir planuoti pardavimo laiką. Platforma siekia, kad prekyba būtų paremta patikrinamais duomenimis, o ne vien vizualiu įvertinimu aukcionuose.

    DI ir finansavimas ūkiams

    Bendrovė nurodo, kad jos prognozavimo modeliai, paremti DI, padeda įvertinti optimalų pardavimo momentą pagal augimo dinamiką ir kitus rodiklius. Tuo pat metu „Breedr“ vysto ir duomenimis patvirtintą prekyvietę, kur gyvuliai parduodami kartu su jų skaitmeniniais įrašais, o tai, pasak įmonės, mažina informacijos asimetriją tarp pirkėjų ir pardavėjų.

    Greta prekyvietės veikia ir atskiras galvijų finansavimo sprendimas, kai lėšos avansu suteikiamos už dar auginamus gyvulius, taip gerinant ūkių pinigų srautus. Bendrovė teigia, kad šiemet per platformą įvykdyta gyvulių sandorių apimtis siekė apie 428 mln. eurų, o sistemoje jau registruota daugiau nei 2 mln. galvijų.

    Kontekstas: bandos mažėja, paklausa auga

    „Breedr“ plėtrą sieja su platesne rinkos realybe: JAV galvijų banda 2026 metų pradžioje, remiantis USDA Nacionalinės žemės ūkio statistikos tarnybos duomenimis, pasiekė žemiausią lygį nuo 1951 metų, o veršelių prieauglis prognozuojamas kaip vienas mažiausių. Tuo pat metu jautienos paklausa išlieka didelė, todėl gamintojams vis svarbiau iš kiekvieno gyvulio gauti didesnę ekonominę grąžą.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad trumpesnis laikas iki rinkos svorio gali turėti poveikį emisijoms: „Breedr“ vertinimu, greitesnis užauginimas mažina metano emisijas vienam gyvuliui maždaug 20–30 proc. Šie skaičiai yra įmonės pateikiami vertinimai, o realus poveikis priklauso nuo ūkio praktikos, pašarų ir kitų veiksnių.

    „Sukūrėme „Breedr“, kad vertė sugrįžtų tiems, kurie augina galvijus. Jautienos paklausa auga, o banda yra mažiausia per 75 metus, todėl iš kiekvieno gyvulio turime gauti daugiau vertės, o popieriuje to nepadarysi“, – sakė „Breedr“ įkūrėjas ir vadovas Ian Wheal.

    „Jautiena yra viena sudėtingiausių dekarbonizacijos problemų. „Breedr“ mažina emisijas ir kartu padeda gamintojams didinti pelningumą, o komanda kuria transakcijų sluoksnį vienai didžiausių vis dar menkai modernizuotų rinkų“, – sakė „Partech“ partneris Arnaud Minvielle.

    „Breedr“ įkurta 2018 metais Londone, o šiandien veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Įmonė teigia siekianti tapti pagrindine skaitmenine apskaitos sistema didžiuosiuose gyvulininkystės regionuose, kur kiekvieno gyvulio istorija būtų patikrinama, o atsiskaitymai už kokybę taptų labiau duomenimis grįsti.

  • Lenkų DI startuolis „Pathway“ skelbia rekordinę „intelekto už eurą“ kainą ir pritraukia lėšų

    Lenkijoje įkurtas startuolis „Pathway“ pranešė pritraukęs papildomą ankstyvosios stadijos finansavimą, o įmonės vertė, kaip skelbiama, pasiekė apie 430 000 000 eurų. Apie sandorį pranešė „Forbes“, pabrėždamas, kad bendrovė kuria savo metodą, kaip efektyviau treniruoti ir taikyti dirbtinį intelektą.

    Įmonė dėmesio sulaukė po viešo bandymo, kuriame vertintas vadinamasis „intelekto už eurą“ santykis, tai yra, kiek gebėjimų modelis suteikia už konkrečią skaičiavimo kainą. „Forbes“ nurodo, kad „Pathway“ rezultatas buvo artimas vienam pažangiam didelio kalbos modelio variantui, tačiau pasiektas maždaug 11 kartų mažesnėmis sąnaudomis.

    „Atveriame naują, efektyvesnį dirbtinio intelekto plėtros kelią“, – sakė „Forbes“ cituojama „Pathway“ bendraįkūrėja ir vadovė Zuzanna Stamirowska.

    Toks akcentas į kaštus atspindi platesnę rinkos kryptį: po spartaus modelių didinimo etapo vis daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, energijos sąnaudoms ir praktiniam pritaikymui. Įmonės ir investuotojai vis dažniau vertina ne vien maksimalų tikslumą, bet ir tai, ar DI sprendimai gali būti diegiami už prognozuojamą kainą, ypač kai auga skaičiavimo resursų paklausa.

    Šiame kontekste matoma ir didžiųjų technologijų bendrovių dinamika: „Meta Platforms“ viešai ragina mažinti barjerus atviriems modeliams Jungtinėse Valstijose, argumentuodama konkurencija su Kinijos kūrėjais. Bendrovė taip pat pristatė naują atvirojo kodo modelį, orientuotą į agentines užduotis ir galimybę veikti vartotojų įrenginiuose su viena vaizdo plokšte, kas atliepia tendenciją perkelti dalį skaičiavimo arčiau galutinio naudotojo.

    „Pathway“ atvejis rodo, kad Europa siekia užimti nišą ne tik kurdama didelius modelius, bet ir ieškodama, kaip sumažinti jų eksploatavimo kainą. Jei deklaruojamas efektyvumo šuolis pasitvirtins platesniuose testuose ir realiuose produktuose, tai gali padėti startuoliui konkuruoti ne dydžiu, o ekonomiškumu, kuris vis dažniau tampa lemiamu kriterijumi diegiant DI versle.

  • Startuolių savaitės judesiai Europoje: nauji startai, partnerystės ir plėtra, kurių verta nepraleisti

    Europos startuolių ekosistema kas savaitę pateikia dešimtis naujienų, tačiau dalis svarbių pranešimų pasimeta informacijos sraute. Šįkart dėmesys krypsta į produktų startus, plėtrą į naujas rinkas ir partnerystes, kurios rodo, kur juda technologijų verslai.

    Pastaraisiais metais ryškėja keli pasikartojantys motyvai: įmonės vis dažniau jungia tvarumo tikslus su aiškiai pamatuojama ekonomine nauda, o B2B sprendimai ieško spartesnio diegimo kelių per didelių partnerių tinklus. Kartu auga ir programėlių rinka, ypač finansų bei darbuotojų vidinės komunikacijos srityse.

    Nauji startai ir plėtra

    Austrijos klimato technologijų startuolis „ummadum“ pirmą kartą startavo Vokietijoje, pradėdamas projektą su S-Bahn Stuttgart. Jo esmė – skatinti darbuotojus rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimą, o įmonėms ir miestams padėti mažinti anglies dioksido emisijas.

    Estijos bendrovė „Single.Earth“ pristatė naują biologinės įvairovės ir anglies kreditų standartą, paremtą moksline platforma. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kai įmonės siekia, kad tvarumo rodikliai būtų audituojami ir palyginami, o ne vien deklaruojami.

    Kitas Estijos startuolis „1oT“ paskelbė apie eSIM technologijos plėtrą daiktų interneto sektoriui. eSIM laikoma vienu iš būdų supaprastinti įrenginių prijungimą prie ryšio tinklų, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir greičiau diegti sprendimus tarptautiniu mastu.

    Vokietijoje veiklą pradėjo skaitmeninis bankas jaunimui – „Ruuky GmbH“, orientuotas į 14–25 metų auditoriją. Tokie produktai paprastai konkuruoja ne tik kaina, bet ir patirtimi programėlėje, saugumo funkcijomis bei integracijomis, kurios jaunai auditorijai tampa baziniu lūkesčiu.

    Šveicarijos įmonė „Beekeeper“ pristatė paslaugą, leidžiančią įmonėms darbuotojų tinkle stiprinti rekomendacijų mechanizmą ir greičiau užpildyti laisvas pozicijas. Darbo rinkoje, kur talentų paieška brangsta, darbuotojų rekomendacijos vis dažniau tampa atskira, technologiškai valdoma atrankos kanalo dalimi.

    Programėlių rinkodaros kryptimi judanti „App Radar“ paskelbė apie įrankį, sujungiantį organinio ir mokamo pritraukimo duomenis „Google“ ir „Apple“ programėlių parduotuvėse. Toks sujungtas vaizdas padeda tiksliau matyti, kas iš tiesų didina augimą, kai reklama, paieška ir reitingai veikia kartu.

    Kriptovaliutų ir mokėjimų ekosistemos įmonė „Wirex“ išplėtė „Wirex Credit“ programą į papildomus regionus ir pridėjo naujų funkcijų. Rinkoje, kur reguliavimas griežtėja, o vartotojai jautrūs rizikai, įmonės vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o konkrečias naudojimo sąlygas ir prieinamumą pagal šalį.

    Sandoriai ir partnerystės

    Investicijų bendrovė „Elite Partners Capital“ įsigijo sandėlį centrinėje Nyderlandų dalyje – tai pirmas jos žingsnis į šalies logistikos segmentą. Logistika išlieka viena aktyviausių nekilnojamojo turto krypčių, nes e. prekybos ir tiekimo grandinių pertvarkos didina modernių sandėlių paklausą.

    Jungtinės Karalystės viešbučių grupė „Apex Hotels“ kartu su „Nonius“ pristatė naują programėlę lojalumui ir paslaugoms valdyti. Svetingumo sektoriuje skaitmeninės paslaugos vis dažniau vertinamos kaip būdas mažinti aptarnavimo kaštus ir gerinti svečio patirtį nuo registracijos iki papildomų paslaugų.

    Tvarumo matavimo platforma „FuturePlus“ paskelbė partnerystę su elektromobilių technologijų startuoliu „Diode“. Tokie susitarimai rodo, kad elektromobilių sprendimų rinka ieško ne vien įkrovimo infrastruktūros plėtros, bet ir paprastesnių įsigijimo bei naudojimo scenarijų verslui.

    Ortodonto paslaugų srityje „Impress“ ir JAV bendrovė „Uniform Teeth“ paskelbė apie susijungimą, siekdamos kurti didžiausią nematomos ortodontijos klinikų tinklą. Sveikatos paslaugų rinkoje tokie konsolidacijos žingsniai dažnai siejami su masto ekonomija, vienodais procesais ir technologijų diegimu visame tinkle.

    Femtech sektoriuje „FemTec Health“ įsigijo „Ava“ – tai dar vienas signalas, kad skaitmeninės sveikatos įmonės ieško augimo per įsigijimus. Skaitmeninė sveikata išlieka viena sparčiausiai besikeičiančių sričių, kur vartotojų pasitikėjimas ir klinikinis pagrįstumas tampa esminiais konkurencijos veiksniais.

    Lenkijoje B2B saulės energetikos sprendimų įmonė „PAGRA“ sudarė partnerystę su atsinaujinančios energetikos plėtros platforma „Galileo“. Dėl energijos kainų svyravimų verslas vis dažniau ieško ilgalaikių sprendimų, kurie mažina sąskaitas ir leidžia geriau planuoti kaštus.

    Kiti rodikliai ir tendencijos

    Užsakomo skalbimo paslauga „ihateironing“ pranešė pasiekusi 100 000 klientų ribą. Tokie skaičiai dažnai tampa svarbūs ne tik rinkodarai, bet ir investuotojams, vertinantiems produkto pritaikomumą bei pakartotinį naudojimą.

    Baltijos šalių e. prekybos apimtys auga, o prognozės rodo spartėjantį vartotojų perėjimą į skaitmeninius kanalus. Tai kuria papildomą impulsą logistikai, mokėjimų sprendimams ir klientų aptarnavimo automatizavimui, įskaitant DI taikymą.

    „Virgin StartUp“ tyrimas atkreipė dėmesį į emocinės paramos svarbą kuriant verslą: dauguma verslininkų jos ieško artimiausioje aplinkoje. Tai sutampa su pastarųjų metų kryptimi, kai įmonės vis dažniau kalba apie darbuotojų gerovę ir psichologinę sveikatą kaip apie produktyvumą bei išlaikymą lemiančius faktorius.

    Skaitmeninės psichikos sveikatos platforma „SilverCloud Health“ paskelbė peržengusi 1 000 000 vartotojų ribą ir nurodė 93 proc. pasitenkinimo rodiklį. Programėlių, susijusių su emocine gerove, augimą pastaruoju metu skatina ir darbdavių iniciatyvos, ir visuomenės poreikis lengviau prieinamoms paslaugoms.

    Darbo vietos tvarumo iniciatyvų tema išlieka aktuali: apklausos rodo, kad daliai darbuotojų gerovę didintų reguliarios savanorystės galimybės per darbdavį. Įmonės, kurios sugeba tvarumo tikslus paversti aiškiomis programomis, dažnai laimi konkurenciją dėl talentų ir reputacijos.