Tag: Startuoliai

  • „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    JAV pramonės ir energijos technologijų bendrovė „Cummins“, istoriškai geriausiai žinoma kaip dyzelinių variklių gamintoja sunkiajam transportui ir technikai, prisijungė prie rizikos kapitalo įmonės „Emerald Technology Ventures“ kaip ribotos atsakomybės partnerė (Limited Partner, LP). Toks žingsnis reiškia ne tik finansinį įsipareigojimą, bet ir siekį sistemingiau pasiekti naujas technologijas bei ankstyvos stadijos sprendimus.

    „Emerald Technology Ventures“ įkurta 2000 metais ir valdo bei konsultuoja daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės turtą, veikdama iš Ciuricho, Toronto ir Singapūro. Įmonė investuoja į startuolius, kurie sprendžia klimato kaitos ir tvarumo iššūkius, o per savo veiklos istoriją dalyvavo šimtuose sandorių ir vykdo kelis trečiųjų šalių investavimo mandatus.

    „Cummins“ partnerystę pristato kaip papildomą kanalą stiprinti inovacijų srautą, ypač srityse, kurios tampa kertinės sunkiajai pramonei: pažangus mobilumas, elektrifikacija, alternatyvūs degalai, energijos efektyvumas ir skaitmeninės technologijos. Praktinis tikslas yra greičiau identifikuoti sprendimus, kuriuos įmanoma pritaikyti mastu, atliepiančiu klientų poreikius.

    Partnerystės tikslas – greitesnis pritaikymas

    Tokio tipo LP dalyvavimas fonde dažnai vertinamas kaip „atviros inovacijos“ strategijos dalis: korporacija siekia ne vien stebėti rinką, bet ir anksčiau už konkurentus pasiekti perspektyvius kūrėjus bei pilotuoti sprendimus realioje veikloje. Energetikos transformacijos kontekste pramonės įmonėms vis svarbiau ne tik kurti viduje, bet ir greitai integruoti išorėje gimstančias technologijas.

    „Cummins“ atveju tai ypač aktualu dėl sparčiai besikeičiančių reguliacinių reikalavimų, tiekimo grandinių rizikų ir klientų lūkesčių dėl mažesnių emisijų. Tokiose rinkose kaip komercinis transportas ar pramoninė energetika dažnai laimi tie, kurie geba per trumpesnį laiką pereiti nuo bandymų prie komercinio masto diegimo.

    Sritys, į kurias taikosi „Emerald“

    „Emerald Technology Ventures“ investicijų kryptys apima programiškai apibrėžtas ir sujungtas transporto priemones, pažangias pavaros sistemas, baterijas ir elektrifikaciją, švarią ir patikimą energiją, energijos valdymą bei efektyvumą. Taip pat akcentuojamos su elektros tinklais ir duomenų centrais susijusios inovacijos, kurių paklausa pastaraisiais metais auga dėl skaitmenizacijos ir DI plėtros.

    Tokios temos dera su platesne pramonės tendencija: investicijų dėmesys slenka nuo vien tik laboratorinių proveržių prie sprendimų, kuriuos galima įdiegti į esamus procesus, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti patikimumą. Fondams tai reiškia prioritetą komercinei brandai, o korporacijoms – galimybę greičiau pasirinkti, ką verta testuoti ir diegti.

    Ką sako abi pusės

    „Inovacijos visada buvo esminė „Cummins“ stiprybė, padedanti klientams pereiti per pramonės transformacijas“, – sakė Jeffas Wiltroutas, „Cummins“ korporatyvinės strategijos viceprezidentas.

    „Mūsų ryšys su „Emerald“ suteikia dar vieną kanalą identifikuoti ir įvertinti technologijas, kurios gali padėti augantiems klientų poreikiams ir stiprinti mūsų augimo strategiją“, – sakė J. Wiltroutas.

    „Didžiuojamės galėdami priimti „Cummins“ į „Emerald“ LP bendruomenę“, – sakė Christophas Frei, „Emerald“ partneris ir energetikos krypties vadovas.

    „„Cummins“ atsineša išskirtinį pramoninio masto, technologinės lyderystės, inžinerinės kompetencijos ir ilgalaikio įsipareigojimo tvarumui derinį. Kartu sieksime drąsias idėjas paversti realiais sprendimais, sujungdami „Cummins“ su aktualiausiais inovatoriais mūsų pasauliniame tinkle“, – sakė C. Frei.

    Abiejų pusių žinutė aiški: partnerystė orientuota į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien finansinę grąžą. Praktikoje tai paprastai reiškia daugiau bendrų pilotų, struktūruotą technologijų atranką ir glaudesnį bendradarbiavimą su startuoliais, kurie kuria sprendimus energijos perėjimui ir pramonės efektyvinimui.

  • Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyne įsikūrusi bendrovė „Cloover“, kuri vysto DI pagrįstą energijos platformą namų saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir būsto elektrifikacijai, pranešė užsitikrinusi 86,2 mln. eurų finansavimo priemonę. Įmonė taip pat skelbia pasiekusi pelningumą praėjus maždaug trejiems metams nuo įkūrimo.

    Pasak „Cloover“, jos metinių pajamų tempas viršija 301,7 mln. eurų. Įmonė tvirtina, kad nauja finansavimo priemonė papildo anksčiau paskelbtą didesnį finansavimo įsipareigojimą, susijusį su energijos įrangos ir įrengimo projektų finansavimu.

    Finansavimas ir plėtra Europoje

    „Cloover“ nurodo, kad bendras jos turimos finansavimo galios dydis po šio sandorio viršija 1,12 mlrd. eurų. Ši suma siejama su Europos investicijų fondo garantija, skirta energijos įrangos ir įrengimo finansavimui įmonės veiklos rinkose.

    Bendrovė teigia planuojanti plėtrą į Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Lenkiją. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos rinkos tendenciją, kai namų ūkių elektrifikacija spartėja, o investicijų poreikis didėja dėl saulės elektrinių, kaupiklių, šilumos siurblių ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros diegimo.

    Modelis: partnerystė su montuotojais

    Įmonę 2023 metais įkūrė Jodokas Betschartas, Pederis Bromsas ir Valentinas Gönczy. „Cloover“ teigia, kad vietoje nuosavos didelės pardavimų komandos pasirinko bendradarbiauti su nepriklausomais montuotojais ir jiems suteikti finansavimą, programinę įrangą bei energijos produktus.

    Pagal deklaruojamą modelį montuotojai išlaiko savo prekės ženklą, klientų bazę ir pasirinktą įrangą, o finansavimas įtraukiamas į pardavimo momentą. „Cloover“ tikina, kad galutiniam klientui sprendimas dėl finansavimo gali būti pateikiamas greičiau nei per dvi minutes, nereikalaujant pradinių įmokų, o išlaidas galima išdėstyti iki 25 metų.

    „Mes pasiekiame namų ūkius per montuotojus, kuriais jie jau pasitiki, o tada kiekvieną namą paverčiame elektrine, o savininką – energijos rinkos dalyviu“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Jodokas Betschartas.

    Neo-komunalinių paslaugų ambicija

    „Cloover“ skelbia siekianti per „Cloover Energy“ paversti namus virtualiomis elektrinėmis. Įmonė aiškina, kad įdiegus namų energijos valdymo sistemą būtų derinami dinaminiai ir fiksuoti tarifai, o išskaidyti ištekliai, tokie kaip saulės elektrinės, baterijos, šilumos siurbliai ir elektromobilių įkrovikliai, būtų agreguojami į vieną lankstumo portfelį.

    Šį derinį bendrovė vadina DI gimtąja neo-komunalinių paslaugų koncepcija, kur vertė kuriama ne nuosavomis elektrinėmis, o įdiegtu namų ūkių technologijų parku ir jo gebėjimu lanksčiai vartoti, kaupti ar atiduoti energiją į tinklą.

    „Viskas, ką darome, veikia DI pagrindu – nuo rizikos vertinimo iki energijos optimizavimo kiekvienuose namuose“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Valentinas Gönczy.

    Bendrovė argumentuoja, kad Europoje keičiantis skatinimo schemoms, įskaitant į tinklą atiduodamos energijos apmokėjimo modelių peržiūras, didesnę reikšmę įgauna lankstumo paslaugos. Tokiame kontekste virtualios elektrinės tampa būdu namų ūkiams uždirbti ne iš fiksuoto tarifo, o iš realiu laiku įvertinamos tinklo naudos.

    „Cloover“ teigimu, šiuo metu ji veikia penkiose Europos rinkose ir per partnerystę su montuotojais per metus įgyvendina apie 20 000 įrengimų. Įmonė taip pat tvirtina esanti tarp trijų didžiausių gyvenamosios energetikos žaidėjų didžiausioje Europos energijos rinkoje, tačiau detalesnio palyginimo metodikos neatskleidžia.

  • Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Augantis fondas ir platesnis investuotojų ratas

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Auxxo“ pranešė užbaigusi „Female Catalyst Fund II“ fondą, kurio dydis siekia 33,3 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu fondo leidimu, ir signalas, kad įvairovės temą investuotojai vis dažniau vertina kaip grąžą didinantį veiksnį.

    Fonde pagrindiniu investuotoju tapo Europos investicijų fondas, o prie jo prisijungė ir kiti rinkos dalyviai, tarp jų „Aurum Impact“, „EnBW New Ventures“, „Cherry Ventures“ bei „Speedinvest“, taip pat šeimų biurai, verslo angelai ir technologijų įkūrėjai iš visos Europos.

    „Didžiuojamės pasitikėjimu, kurį parodė Europos investicijų fondas ir kiti investuotojai, suprantantys, kad įvairovė kuria grąžą“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Bettine Schmitz.

    Kam investuoja „Auxxo“ ir kokie pavyzdžiai portfelyje

    „Auxxo“ veikia nuo 2021 metų ir daugiausia dėmesio skiria „pre-seed“ bei „seed“ etapams Europoje. Bendrovė pabrėžia investuojanti į komandas, kuriose yra bent viena moteris įkūrėja, turinti ne mažiau kaip 20 proc. įkūrėjų akcijų.

    Pasak bendrovės, „Female Catalyst Fund II“ jau yra investavęs į 11 įmonių. Tarp anksčiau minėtų pavyzdžių – „Emidat“, kurianti klimato duomenų infrastruktūrą statybų sektoriui, „Resolutiion“, vystanti DI sprendimus komercinių ginčų nuostoliams mažinti, ir „Stanhope.ai“, dirbanti su interpretuojamomis autonominėmis sistemomis robotams ir dronams.

    Vėliau portfelį papildė „Marble Imaging“, kurianti Žemės stebėjimo palydovus ir analitikos įrankius gynybos bei infrastruktūros reikmėms, „Delta Labs“, kuri siūlo DI pagrįstą rinkos žvalgybą per sintetinių klientų simuliacijas, ir „Radiogenesis“, kuri taiko DI naujų radiovaistų kūrimui onkologijoje.

    Nauja platforma įkūrėjų paieškai

    Kartu su fondo uždarymu „Auxxo“ pristatė visai Europai skirtą įkūrėjų sujungimo platformą, skirtą padėti moterims greičiau rasti bendraįkūrėjus ir suburti įvairesnes komandas. Iniciatyvos tikslas – mažinti vadinamąją bendraįkūrėjų spragą, kai stipri idėja stringa dėl techninių ar verslo kompetencijų trūkumo komandoje.

    Platforma orientuota į tris auditorijas: vienišus įkūrėjus, ieškančius techninio ar operacinio partnerio, patyrusius specialistus, svarstančius pereiti į verslumą, ir komandas, ieškančias kapitalo. „Auxxo“ akcentuoja, kad tokiu būdu komandoms atsiveria ir tiesioginis priėjimas prie ankstyvos stadijos investavimo kompetencijos.

    „Mes visada matėme save kaip tiltą. Su šia platforma kuriame to tilto pamatus ir norime, kad daugiau moterų kurtų startuolius ne kada nors, o dabar“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Dr. Gesa Miczaika.

    „Auxxo“ taip pat atkreipia dėmesį į platesnį rinkos kontekstą: nors lyčių įvairovė viešai deklaruojama vis dažniau, moterų įkurtos įmonės Europoje vis dar gauna neproporcingai mažą rizikos kapitalo dalį. Tokie fondai kaip „Female Catalyst Fund II“ siekia ne tik užpildyti finansavimo spragą, bet ir sukurti tvirtesnį talentų bei bendraįkūrėjų tinklą ankstyviausiose stadijose, kai sprendžiasi startuolio augimo trajektorija.

  • Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Finansavimo etapas, kuris peržengė planą

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė PLD Space pranešė praplėtusi C serijos investicijų etapą ir papildomai pritraukusi apie 108 mln. eurų. Po šio pratęsimo visas C etapas išaugo iki maždaug 288 mln. eurų, o bendra iki šiol gauta suma siekia apie 488 mln. eurų.

    Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai PLD Space gavo apie 158,9 mln. eurų Europos kosmoso agentūros paramą pagal Europos nešėjų konkursą. Tokia kombinacija rodo, kad europinės paleidimų pajėgos tampa strateginiu prioritetu ne tik institucijoms, bet ir pramonei.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Kaip nurodo bendrovė, C serijos pratęsimui vėl vadovavo „Mitsubishi Electric Corporation“, o kartu dar kartą prisidėjo ir Ispanijos viešųjų fondų valdymo įmonė COFIDES. Prie naujų investuotojų taip pat prisijungė Endeavor Catalyst ir Ispanijos bei Omano privataus kapitalo fondas, valdomas MCH Private Equity.

    Sandorį konsultavo Banco Santander, o teisiniais klausimais bendrovei talkino „Deloitte“. Toks investuotojų ir patarėjų sąrašas paprastai reiškia ne vien kapitalą, bet ir griežtesnius lūkesčius dėl valdymo, rizikos kontrolės bei aiškaus kelio į komercines pajamas.

    „Šis žingsnis sustiprina mūsų galimybes pereiti į globalų komercinių paleidimų tiekėją, išlaikant griežtą operacinę ir finansinę drausmę“, – sakė PLD Space vykdomasis prezidentas Ezequiel Sánchez.

    MIURA 5 ir Europos paleidimų rinka

    PLD Space nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas MIURA 5 industrializacijai, gamybos ir bandymų pajėgumams, paleidimų infrastruktūrai bei perėjimui prie tvaraus komercinių operacijų modelio. Mažųjų palydovų rinka Europoje auga, tačiau iki šiol itin priklausė nuo neeuropinių paleidimų paslaugų, todėl vietinių alternatyvų stiprinimas tampa ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Įmonė akcentuoja vertikalią integraciją, kai inžinerija, testavimas, gamyba ir operacijos sutelkiamos į vieną struktūrą. Tokia strategija kosmoso sektoriuje dažnai pasirenkama siekiant mažinti tiekimo grandinės rizikas ir trumpinti ciklą nuo prototipo iki skrydžio.

    Kas yra PLD Space

    PLD Space įkurta 2011 metais, o ją įsteigė Raúl Torres ir Raúl Verdú. Bendrovė kuria raketų MIURA šeimą ir vysto LINCE kapsulės koncepciją, siekdama aptarnauti skirtingo tipo misijas bei didinti Europos technologinį savarankiškumą kosmoso transporto srityje.

    Pasak bendrovės, joje dirba daugiau nei 500 žmonių, o infrastruktūra išsidėsčiusi keliuose taškuose: Elčėje ir Teruelyje Ispanijoje, Kurū Prancūzijos Gvianoje bei Dukme Omane. Toks geografijos derinys leidžia derinti gamybą, bandymus ir prieigą prie paleidimų vietų, tačiau kartu kelia ir aukštesnius reikalavimus koordinacijai bei kaštų kontrolei.

  • Drono ataka Leipcigo oro uoste priminė grėsmę: „INLEAP Photonics“ gavo 20 mln. eurų gynybai

    Dronų keliama rizika kritinei infrastruktūrai Europoje tampa ne teorine, o labai apčiuopiama – tai priminė incidentas Leipcigo ir Halės oro uoste. Tokiame kontekste Vokietijos „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą lazerinei dronų gynybai plėsti.

    Finansavimo raundą vedė fondas UVC Partners, prisijungė HTGF, „Balnord“, „Sentries“ ir „Scale Capital“. Bendrovė teigia, kad pinigai bus skirti gamybos apimčių didinimui, kokybės užtikrinimui, sertifikavimui, pardavimams bei aptarnavimui – kad sistemas būtų galima tiekti didesniu mastu.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką, o užsakymų srautas stiprėja. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir servisą, kad patenkintume paklausą ir galėtume tiekti sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ vadovas ir įkūrėjas Dr.-Ing. Marius Lammers.

    Bendrovė įkurta 2023 metais kaip „Laser Zentrum Hannover“ atskirta įmonė ir vysto itin greito, preciziško lazerio spindulio valdymo sprendimus. Be pramonės lazerinių procesų efektyvinimo, antra kryptis – kontroliuojama dronų neutralizacija, orientuota į žmonių ir svarbių objektų apsaugą.

    „INLEAP Photonics“ akcentuoja, kad lazerinė gynyba turi veikti ir karinėse, ir civilinėse aplinkose, kur keliami papildomi saugos reikalavimai. Investuotojai išskiria dvigubos paskirties principą kaip esminį veiksnį, leidžiantį technologiją greičiau diegti oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    „Dronų gynyba nebėra vien karinis klausimas. Oro uostams, energetikos objektams ir duomenų centrams reikia tokio pat apsaugos lygio kaip ir karinėms bazėms“, – sakė UVC Partners partnerė Amanda Birkenholz.

    Pasak įmonės, vienas pagrindinių jos produktų – „INLEAP FASTLIGHT SHIELD“, kuriamas kontroliuojamai ir civilinei aplinkai pritaikytai dronų gynybai. Teigiama, kad sistema per kelias sekundes gali neutralizuoti droną, nutaikydama į identifikuotas silpnąsias vietas, o sprendimas būtų tinkamas ir kariniams, ir kritinės infrastruktūros scenarijams.

    Kita linija – „INLEAP FASTLIGHT HELD“, lazerinės dronų gynybos sprendimas ant bepilotės antžeminės platformos, skirtas mobilesniems panaudojimo atvejams. Bendrovė pabrėžia, kad abiejų produktų technologinis pagrindas bendras, todėl plėtra ir gamybos standartizavimas turėtų būti greitesni.

    Įmonė taip pat nurodo bendradarbiaujanti su Vokietijos gynybos ministerija ir Bundesveru, o strateginė partnerystė su „STARK Defence“ turėtų sustiprinti pozicijas vidaus rinkoje. Europoje apskritai ryškėja tendencija, kad dronų aptikimas ir neutralizavimas vis dažniau vertinamas kaip kritinės infrastruktūros atsparumo dalis, o sprendimų tiekėjai spaudžiami įrodyti patikimumą, sertifikavimo atitiktį ir saugų veikimą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    „INLEAP Photonics“ teigimu, perėjimas prie serijinės gamybos reikalauja ne vien pajėgumų didinimo, bet ir vienodų surinkimo, testavimo bei priėmimo procedūrų. Būtent todėl dalis investicijos bus nukreipta į standartizuotas gamybos grandines, testavimo infrastruktūrą ir patikimas tiekimo grandis, kad sistemos būtų parengtos plačiam diegimui Europoje.

  • Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuriche įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų A+ serijos investiciją ir skelbia spartinsiantis plėtrą Europoje. Pirmieji tikslai – DACH regionas, Beneliuksas ir Šiaurės šalys, kur el. paštas išlieka viena dažniausių atakų krypčių.

    Finansavimo etapui vadovavo esamas investuotojas Spicehaus Partners, dalyvavo Grapha Holding, EquityPitcher Ventures ir ZKB Start-up Finance. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos produkto masteliui, pardavimams ir partnerystėms, kad sprendimas sparčiau pasiektų dideles organizacijas ir viešąjį sektorių.

    Kas keičiasi el. pašto atakose

    „xorlab“ akcentuoja dvi vienu metu stiprėjančias tendencijas: didėjantį atakų sudėtingumą ir Europos siekį mažinti priklausomybę nuo už Europos ribų valdomos infrastruktūros. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukia verslo el. pašto kompromitavimo schemos, kai sukčiai apsimeta vadovais ar partneriais ir siekia išvilioti pavedimus.

    Tokios atakos dažnai būna be kenkėjiškų priedų ir nepalieka tradiciniams filtrams atpažįstamų parašų. Dėl to organizacijos vis dažniau ieško sprendimų, kurie vertintų ne tik laiško turinį, bet ir kontekstą, siuntėjo elgseną bei ryšius organizacijoje.

    Reguliavimas didina atsakomybę

    Bendrovė sieja augančią paklausą ir su ES reguliavimu: NIS2 direktyva kelia kibernetinio atsparumo kartelę svarbiems ir esminiams sektoriams, o DORA reglamentas finansų rinkos dalyviams įtvirtina griežtesnius IRT rizikų valdymo reikalavimus. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą užtikrinti tiek vidinių sistemų, tiek tiekimo grandinės skaitmeninį atsparumą.

    „xorlab“ teigia, kad organizacijoms tampa aktualu ne vien aptikti atakas, bet ir įrodyti kontrolę bei procesus audito ir priežiūros kontekste. Dėl to akcentuojama duomenų valdymo ir veiklos kontrolės tema – kur apdorojami duomenys, kas administruoja paslaugą ir kokios yra priklausomybės.

    Suverenios apsaugos pažadas

    2015 metais ETH Zurich absolventų Antonio Barresi ir Matthias Ganz įkurta „xorlab“ siūlo el. pašto saugos platformą, kurią galima diegti vietoje, hibridiniu būdu arba debesijoje. Bendrovė pabrėžia, kad apdorojimas gali vykti Europos duomenų centruose, o operacijas vykdo Europoje esanti komanda, siekiant atliepti skaitmeninio suverenumo lūkesčius.

    Sprendimas pristatomas kaip gebantis aptikti el. laiškus, kurie atskirai atrodo įprasti, tačiau neatitinka organizacijos įprastų komunikacijos modelių. Tai apima neįprastus siuntėjus, nestandartinius prašymus ar pirmą kartą pasirodančias mokėjimo užklausas, kurios dažnai naudojamos BEC schemose.

    „xorlab“ klientų sąraše minimos finansų ir telekomunikacijų organizacijos bei viešasis sektorius, įskaitant Julius Bär, Swisscom, Vontobel, G+D ir CERN. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas padės įsitvirtinti kaip europietiškam el. pašto saugumo žaidėjui, kai DI pagreitina sukčiavimo kampanijų kūrimą ir didina jų mastą.

    „Europai reikia savų kibernetinio saugumo čempionų – ne vietinių jau egzistuojančių sprendimų kopijų, o įmonių, kurios apibrėžtų naują įmonių saugumo kartą“, – sakė „xorlab“ vadovas ir vienas įkūrėjų Antonio Barresi.

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • „Redstone“ startuoja su 10 mln. eurų fondu Suomijoje: taikosi į gynybą, DeepTech ir energetiką

    Vokietijos rizikos kapitalo bendrovė „Redstone“ pranešė pradedanti 10 mln. eurų dydžio North Karelia Growth Fund II fondą, orientuotą į ankstyvos stadijos įmones Suomijoje. Fondas daugiausia dėmesio skirs DeepTech, gynybos ir dvejopos paskirties sprendimams bei energetikos transformacijai.

    Naujasis fondas tęsia 2020 metais pradėto North Karelia Growth Fund I kryptį, o pradinės investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100 000 iki 300 000 eurų. „Redstone“ skaičiuoja, kad per penkerius metus galėtų investuoti į maždaug 15–20 augančių įmonių, veikiančių Šiaurės Karelijoje arba kuriančių reikšmingą buvimą regione.

    Kas finansuoja fondą?

    Tarp investuotojų įvardijami Joensuu miestas, Broman Group, Rytų Suomijos universitetas, LähiTapiola Itä, Šiaurės Karelijos kooperatyvas PKO, OP North Karelia ir Laakkonen Kapital. Toks derinys rodo, kad fondas remiasi ne tik privačiu kapitalu, bet ir regiono institucijų bei vietos ekosistemos suinteresuotumu.

    „Penkeri metai dirbant kartu su išskirtiniais Šiaurės Karelijos įkūrėjais parodė, kokia gili yra regiono kompetencija. Ekosistema stipriai subrendo, o tokie partneriai kaip Business Joensuu atliko svarbų vaidmenį kuriant dar palankesnes sąlygas naujoms augimo įmonėms“, – sakė „Redstone Nordics Oy“ vadovaujantis partneris Kaj Hagros.

    Kryptys: puslaidininkiai, fotonika, gynyba

    Fondas deklaruoja plačią, bet aiškiai apibrėžtą mandatą: puslaidininkiai ir fotonika, gynybos ir dvejopos paskirties technologijos, taip pat sprendimai, padedantys mažinti emisijas ir spartinti energetikos transformaciją. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį technologinį neapibrėžtumą, ilgesnius produktų kūrimo ciklus ir didesnį poreikį ankstyvai kapitalo bei kompetencijų injekcijai.

    Regioninis, ankstyvos stadijos fondas tokioje aplinkoje dažnai tampa „pirmuoju pinigu“ įmonėms, kurios dar tik formuoja komandą, prototipą ir pirmuosius pilotus. „Redstone“ pabrėžia, kad būtent ankstyvos investicijos ir vietinis buvimas gali būti lemiami, kai įmonei reikia ne tik kapitalo, bet ir partnerių tinklo.

    Vietinis poveikis ir ankstesnė patirtis

    Joensuu meras Jere Penttilä teigė, kad tęstinės investicijos regione stiprina sąlygas augimui ir naujoms darbo vietoms. Fondo valdymą turėtų užtikrinti portfelio valdytojai Kaj Hagros ir Mikael Myllymäki.

    „Redstone“ įkurta 2014 metais, būstinė yra Berlyne, o bendrovė nurodo valdanti 15 fondų ir turinti apie 650 mln. eurų valdomo turto. Pirmasis North Karelia Growth Fund I fondas investavo į 17 ankstyvos stadijos įmonių, tarp jų buvo ir Joensuu įsikūrusi dirižablių bendrovė Kelluu.

    „Fondas į mūsų bendrovę investavo anksti, kai dar tik įrodinėjome koncepciją Europos pakraštyje. Patyrusio, vietoje esančio investuotojo dalyvavimas nuo pirmojo raundo padėjo sukurti augimo trajektoriją“, – sakė Kelluu vadovas Janne Hietala.

    North Karelia Growth Fund II startas vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja specializuotų fondų, ieškančių gynybos, dvejopos paskirties, DeepTech ir energetikos transformacijos projektų. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl geriausių komandų, tačiau kartu ir daugiau galimybių vėlesnėms investicijoms, jei regiono įmonės pasiekia brandesnę stadiją.

  • Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijoje įkurtas startuolis „S-Transistors“, atsiskyręs nuo Suomijos techninių tyrimų centro VTT, pritraukė 2,6 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Įmonė skelbia kurianti naujos klasės integrinius grandynus, paremtus superlaidžiais tranzistoriais, kurie turėtų palengvinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimą.

    Finansavimo raundui vadovavo Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo privatus investuotojas. Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti keliems prototipams, nuosavai kriogeninei laboratorijai, bandomajai gamybos linijai ir komandos plėtrai.

    Kodėl kvantiniai kompiuteriai stringa?

    Kvantiniai kompiuteriai, ypač paremti superlaidžiais kubitais, veikia itin žemoje temperatūroje kriostate, kad būtų apsaugotos trapios kvantinės būsenos. Tačiau didelė dalis valdymo elektronikos iki šiol lieka kambario temperatūroje, o signalai į vidų ir išorę keliauja laidais, kurių skaičius augant kubitų kiekiui tampa rimta kliūtimi.

    Tokiai architektūrai reikia daug kabelių ir jungčių, o tai didina sistemos kainą, užimamą vietą ir sudėtingumą. Be to, bet koks papildomas šilumos srautas į kriogeninę aplinką gali bloginti kubitų stabilumą ir didinti klaidų tikimybę.

    „S-Transistors“ teigia, kad dabartinis požiūris artėja prie praktinės ribos, nes kiekvienam kubitui dažnai tenka atskira valdymo ir nuskaitymo grandinė. Įmonės idėja yra kuo daugiau valdymo ir sąsajos aparatinės dalies perkelti į kriostatą, arčiau kvantinio lusto, tačiau tai įmanoma tik su itin mažai šilumos sklaidančia elektronika.

    Ką žada superlaidūs tranzistoriai?

    Bendrovės kuriami superlaidūs tranzistoriai, pasak jos, suderina didelį greitį ir itin mažą energijos sąnaudas, todėl yra tinkami darbui gilioje kriogenikoje. Tikslas – sukurti vadinamąją kvantinę pagrindinę plokštę, kuri vienoje platformoje užtikrintų efektyvų signalų maršrutizavimą ir kvantinio procesoriaus valdymą milikelvinų temperatūrose.

    „Šiandien kvantinių kompiuterių mastelio didinimas artėja prie kietos sienos, nes vis dar remiamasi daug energijos vartojančia kambario temperatūros elektronika ir atskiru laidynu kiekvienam kubitui“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir vadovas dr. Heorhii Bohuslavskyi.

    „Aiškiausias kelias į priekį, ypač superlaidžiams kvantiniams kompiuteriams, yra klasikinę valdymo ir sąsajos aparatinę dalį nuleisti į kriostatą, šalia kvantinio lusto. Tam reikia itin mažos šilumos sklaidos, greičio ir energinio efektyvumo – čia ir atsiranda superlaidūs tranzistoriai“, – sakė jis.

    Įmonė pabrėžia, kad vien „įdėti į šaltį“ įprastų lustų nepakanka: nors kai kurie pramoniniai silicio tranzistoriai gali veikti labai žemose temperatūrose, esą sunku pasiekti reikiamą našumo ir energinio efektyvumo derinį. Perteklinė šiluma kriostate laikoma vienu didžiausių praktinių iššūkių, kai kalbama apie šimtų ar tūkstančių kubitų sistemas.

    „S-Transistors“ teigimu, jų technologija jau pasiekiama plokštelės masteliu, o tai svarbu pereinant nuo laboratorinių demonstracijų prie pakartojamos gamybos. Startuolis akcentuoja kompaktiškumą ir energinį efektyvumą kaip pagrindinius argumentus, kodėl jų sprendimas galėtų sumažinti laidų kiekį ir supaprastinti kriogeninių kvantinių sistemų architektūrą.

    Pirmasis produktas ir planai

    Pirmuoju produktu bendrovė įvardija superlaidžiais tranzistoriais paremtą multiplekserį, kurį būtų galima integruoti į esamas kriogenines kvantinių įrenginių konfigūracijas. Toks komponentas galėtų padėti greičiau testuoti ir prototipuoti kvantinius įrenginius, sumažinant signalo linijų poreikį.

    Įmonė skelbia, kad per pirmuosius veiklos metus planuoja tiekti sprendimus ankstyviesiems klientams ir strateginiams partneriams. Ilgesnėje perspektyvoje „S-Transistors“ mato pritaikymą ne tik kvantiniuose kompiuteriuose, bet ir kriogeninėje klasikinių sistemų elektronikoje, didelio našumo skaičiavimuose bei kosminėje technikoje, kur svarbus energinis efektyvumas ir darbas ekstremaliomis sąlygomis.

    „Tranzistorius yra masiškiausiai gaminamas įrenginys žmonijos istorijoje. Sujungę tranzistoriaus funkcionalumą su superlaidumo savybe, kai šilumos sklaida beveik lygi nuliui, galime pasiekti naują energiniu požiūriu efektyvaus kriogeninio skaičiavimo lygį“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas dr. Andrey Generalov.

  • Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Investicija į baterijų grandinę

    Didžiojoje Britanijoje, Oksfordšyre įsikūrusi baterijų technologijų bendrovė „Nexeon“ užbaigė investicijų etapą, kuriame pritraukė apie 116,7 mln. eurų. Didžiausią dalį skyrė JK Nacionalinis turto fondas, įsipareigojęs investuoti maždaug 61,4 mln. eurų.

    Prie etapo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Korėjos plėtros bankas bei „Honda Xcelerator Ventures“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į veiklos plėtrą Jungtinėje Karalystėje, tiekimo grandinės stiprinimą, darbo vietų kūrimą ir augimo spartinimą.

    „Ši investicija yra stiprus mūsų technologijos įvertinimas ir patvirtinimas, kad galime prisidėti prie naujos kartos ličio jonų baterijų. Nacionalinio turto fondo parama rodo strateginę mūsų darbo svarbą, stiprinant Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulinėje baterijų tiekimo grandinėje“, – sakė „Nexeon“ vadovas Scottas Brownas.

    Kuo išsiskiria silicio anodas?

    „Nexeon“, įkurta 2006 metais, kuria pažangias silicio pagrindu pagamintas anodo medžiagas ličio jonų baterijoms. Silicis laikomas viena perspektyviausių grafito alternatyvų, nes teoriškai gali sukaupti daugiau ličio, o tai atveria kelią didesniam energijos tankiui.

    Bendrovė skelbia, kad jos silicio anodo sprendimai gali reikšmingai padidinti elementų energijos tankį, todėl atsiranda galimybė projektuoti mažesnes ir potencialiai pigesnes baterijas. Praktikoje tai ypač aktualu elektromobiliams, kur siekiama didesnio nuvažiuojamo atstumo ir greitesnio įkrovimo, neauginant baterijos masės.

    „Nexeon“ pabrėžia turinti daugiau kaip 290 patentų ir partnerių portfelį, apimantį baterijų elementų gamybą bei automobilių pramonę. Bendrovės teigimu, jos medžiagos pritaikomos skirtingiems ličio jonų elementų formatams, įskaitant cilindrinius, prizminius ir vadinamuosius maišelio tipo elementus.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų paspartinti plėtros ir komercializavimo darbus, o Nacionalinio turto fondo finansavimas padės vystyti bandomąją gamybos infrastruktūrą Jungtinėje Karalystėje. Tai taip pat turėtų sustiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei išplėsti gamybos technologijų komandą, kuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Tai dar viena pergalė pažangiosios gamybos sektoriui: investicija padės kurti kvalifikuotas darbo vietas ir išlaikyti baterijų pramonę inovacijų priešakyje“, – sakė pramonės ministras Blairas McDougallas.

    Investicijų etapas išryškina ir platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau dalyvauja strateginių technologijų finansavime, ypač ten, kur kalbama apie energetinį saugumą ir kritines tiekimo grandines. Baterijų medžiagos, gamybos pajėgumai ir technologinė nuosavybė tampa vienu svarbiausių konkurencingumo klausimų Europoje ir Azijoje.

    „Nexeon“ taip pat nurodo neseniai Pietų Korėjos Gunsane pradėjusi veikti silicio ir anglies medžiagų masinės gamybos aikštelė skirta ličio jonų baterijų našumui gerinti. Bendrovė skelbia, kad ši gamykla yra gavusi ISO 9001:2015 sertifikavimą.

    „Tokios bendrovės kaip „Nexeon“ rodo britiškų inovacijų stiprybę. Jei rimtai žiūrime į augimą, turime rimtai žiūrėti ir į sąlygas, kad verslai galėtų startuoti, augti ir sėkmingai plėstis čia, Jungtinėje Karalystėje“, – sakė iždo kancleris Johnas Healey.