CP v2

Tag: Startuolis

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    Plėtra remsis alaus daryklų įranga

    Berlyne įsikūrusi grybienos fermentacijos baltymų bendrovė „Pacifico Biolabs“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos gamybos mastui didinti iki 200 tonų per mėnesį ir pasirengti komerciniams startams Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Europos rinkose.

    Bendrovė nurodo, kad gamybos pagrindas bus Saksonijoje, o plėtros strategija remiasi jau veikiančia regionine pramonės infrastruktūra. Esminė idėja paprasta: alternatyvių baltymų gamybai pasitelkti standartines alaus daryklų fermentacijos talpas, kurios vis dažniau lieka neišnaudotos.

    Kaip veikia grybienos fermentacija

    „Pacifico Biolabs“, įkurta 2022 metais, teigia auginanti mėsos alternatyvoms skirtą baltyminę žaliavą pasitelkdama grybienos fermentacijos biotechnologiją. Pasak įmonės, fermentuota grybiena natūraliai turi į mėsą panašią struktūrą ir gana neutralų skonį, todėl gamintojams galima mažinti priedų poreikį ir lengviau kurti privataus prekės ženklo produktus.

    Rinkoje alternatyvūs baltymai dažnai susiduria su trimis barjerais vienu metu: kaina, tekstūra ir maistine verte. Bendrovė teigia, kad jos technologija siekia vienu sprendimu suvaldyti visas šias problemas, o didžiausią dėmesį skiria kainos priartinimui prie tradicinės mėsos.

    Kodėl taikomasi į kainos paritetą

    Įmonės modelis paremtas principu, kad brangiausia alternatyvių baltymų gamybos dalis dažnai yra naujų pajėgumų statyba ir specializuoti bioreaktoriai. „Pacifico Biolabs“ akcentuoja, kad naudojant esamas alaus daryklų talpas galima išvengti ilgo projektavimo bei statybų ciklo ir pradėti mastelio didinimą greičiau.

    Europoje mažėjant alaus ir alkoholio vartojimui, dalis daryklų susiduria su nepilnu pajėgumų išnaudojimu, todėl atsiranda laisvų fermentacijos talpų. Bendrovė tai vertina kaip galimybę sukurti kapitalo taupų, greitai plečiamą gamybos tinklą ir priartėti prie masinės rinkos kainų lūkesčių.

    „Mes kuriame ne vien maisto ingredientų bendrovę. Mes įdarbiname Europos pramonės infrastruktūrą ateities maistui“, – sakė „Pacifico Biolabs“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Zac Austin.

    Investicijų etapą rėmė keli rizikos kapitalo fondai, taip pat prisidėjo regioninis alaus daryklos partneris. Gavusi papildomą finansavimą bendrovė planuoja plėsti komandą Leipcige, spartinti partnerystes su maisto gamintojais, o produktų pasirodymo mažmeninėje prekyboje per prekės ženklų ir prekybininkų partnerius tikisi 2026 metų pabaigoje.

  • „Airbnb“ investuoja 49 mln. eurų į „WeRoad“: italų nuotykių kelionių startuolis ruošiasi JAV

    49 mln. eurų investicija ir plėtros planas

    Italijos nuotykių kelionių bendrovė „WeRoad“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė 49 mln. eurų. Pagrindinė investuotoja šiame etape tapo „Airbnb“, o prie sandorio prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai, tarp jų H14.

    Po šio etapo bendra „WeRoad“ pritrauktų investicijų suma pasiekė apie 85 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus nukreiptas į pirmą didelę plėtrą už Europos ribų, o pagrindinis taikinys yra Jungtinių Valstijų rinka.

    Ką siūlo „WeRoad“ keliautojams?

    „WeRoad“ veikia kaip bendruomenės principu paremtas kelionių organizatorius: siūlomos grupinės nuotykių kelionės, kuriose dalyviai keliauja su koordinatoriais ir iš anksto suplanuotais maršrutais. Bendrovė įkurta 2017 metais ir teigia esanti tarp sparčiausiai augančių kelionių operatorių Europoje.

    Įmonė nurodo turinti daugiau nei 4 000 koordinatorių tinklą, o per veiklos laikotarpį kelionėse dalyvavo per 300 000 keliautojų. Pasak „WeRoad“, apie 60 proc. klientų perka keliones pakartotinai, o reikšminga rezervacijų dalis ateina per rekomendacijas.

    „Pasaulyje, kurį vis labiau formuoja DI ir socialiniai tinklai, tikras žmogiškas ryšys tampa retesnis ir kartu vertingesnis. „WeRoad“ visą produktą kūrėme tam, kad žmonės galėtų užmegzti ryšius realiame gyvenime per bendras kelionių patirtis“, – sakė „WeRoad“ įkūrėjas Paolo De Nadai.

    Platesnis kontekstas: kelionių rinka ir patirčių ekonomika

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad jį veda „Airbnb“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau ieško augimo ne vien per apgyvendinimą, bet ir per kelionių patirtis bei paslaugas. „WeRoad“ modelis atitinka kryptį, kai technologijos naudojamos ne tam, kad didintų vien tik laiką ekrane, o kad padėtų organizuoti realius susitikimus ir patirtis.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys kelionių sektoriuje matomas ne tik kelionių pardavimuose, bet ir viešbučių veiklos valdyme, automatizacijoje, mokėjimų sprendimuose bei klientų aptarnavimo priemonėse. Tai rodo, kad kelionių ir svetingumo rinkoje toliau ieškoma mastelio, efektyvumo ir stipresnės vartotojo patirties.

    Kaip „WeRoad“ planuoja įžengti į JAV?

    „WeRoad“ teigia, kad JAV plėtra prasidės nuo skaitmeninės platformos ir tikslinių rinkodaros kampanijų, padėsiančių identifikuoti perspektyviausius miestus bei auditorijas. Vėliau bendrovė ketina perkelti Europoje išbandytą bendruomenės strategiją: kurti vietinių koordinatorių tinklą, megzti partnerystes ir organizuoti renginius skirtinguose miestuose.

    Prie JAV plano turėtų prisidėti ir „WeMeet“ iniciatyva, kurią „WeRoad“ pradėjo plėsti už kelionių ribų. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais daugiau nei 50 000 žmonių 35 miestuose sudalyvavo 2 000 „WeMeet“ renginių, o programėlė buvo atsisiųsta 150 000 kartų.

    Lygiagrečiai su finansavimo etapu pranešta ir apie vadovų pokyčius. „WeRoad“ vadovas Andrea D’Amico planuoja persikelti į San Franciską ir prisijungti prie „Airbnb“ komandos, tačiau „WeRoad“ liks valdyboje, o bendrovę toliau ves įkūrėjas Paolo De Nadai su bendraįkūrėjais ir tarptautine komanda.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.

  • Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Naujas finansavimas gamybos plėtrai

    Bristolyje įkurta ir moterų vadovaujama biotechnologijų startuolė „Mykor“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją, kad paspartintų mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą iš pramonės ir žemės ūkio atliekų. Įmonė kuria technologijas, kurios leidžia biologines medžiagas integruoti į įprastas statybos tiekimo grandines.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas „Clean Growth Fund“, prisidėjo Didžiosios Britanijos „British Business Bank“ per „South Investment Fund“ mechanizmą, taip pat „Green Angel Ventures“ ir kiti partneriai. „Mykor“ skelbia, kad bendra pritraukta suma dabar siekia apie 8,6 mln. eurų, įskaitant ir dotacijas.

    Kodėl statyboms reikia alternatyvų?

    Įmonė pabrėžia, kad pastatų sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį: dalis jų atsiranda gaminant statybines medžiagas, o kita dalis susijusi su pastatų eksploatacija ir energijos vartojimu. Dėl to vien energinio efektyvumo priemonių nepakanka, vis daugiau dėmesio skiriama viso gyvavimo ciklo poveikiui.

    Izoliacija ir atitvarų sprendimai yra svarbūs mažinant energijos sąnaudas, tačiau tradicinės medžiagos dažnai gaminamos iš neatsinaujinančių žaliavų ir gali turėti didesnį anglies pėdsaką. Be to, rinkoje išlieka aktualūs ir reikalavimai dėl gaisrinės saugos, akustikos bei ilgaamžiškumo.

    Kaip „Mykor“ augina medžiagas iš atliekų

    „Mykor“ taiko biofabrikacijos principą: vietoje ribotų žaliavų kasimo statybiniai produktai auginami iš atliekų srautų per kelias dienas. Tam pasitelkiamos modifikuotos grybienos sistemos, žaliosios chemijos priedai ir automatizuota uždaro ciklo gamyba.

    Įmonė pozicionuoja save ne kaip vieno produkto gamintoją, o kaip technologijų platformą, kurią galima diegti esamose gamybos linijose. Toks modelis turėtų leisti plėstis greičiau, remiantis jau veikiančia pramonine infrastruktūra, o ne vien centralizuota gamyba vienoje vietoje.

    „Mykor“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Olivia Page teigia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien sukurti biomedžiagą, bet ir užtikrinti jos pramoninę gamybą bei realų pritaikymą statybų tiekimo grandinėse.

    „„Mykor“ kūrėme remdamiesi idėja, kad statybų dekarbonizacija negali būti pasiekta kainos, savybių ar praktiškumo sąskaita“, – sakė Olivia Page.

    „Šis finansavimas leidžia mums dar labiau išplėsti modelį kartu su didžiaisiais rangovais ir gamybos partneriais tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

    Pirmasis bendrovės produktas rinkai yra „MykoSIP“ – iš anksto surenkama pertvaros sienelės sistema. „Mykor“ nurodo, kad, lyginant su įprastais sprendimais, ji gali reikšmingai sumažinti su medžiagomis susijusias emisijas, išlaikant panašų šiluminį ir akustinį efektyvumą.

    Įmonė taip pat teigia, kad gamybos procese sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos nei kai kurių įprastų alternatyvų atveju, o pats sprendimas kuriamas atsižvelgiant į gaisrinės saugos ir statybų praktikos reikalavimus. Gautas finansavimas bus skirtas gamybos apimčių didinimui ir modelio, kurį būtų galima pakartoti skirtingose rinkose, įtvirtinimui.

  • „Transition Ventures“ surinko 128 mln. eurų fondą: statys ant DI ir fizinio pasaulio sandūros

    Transition Ventures, a London-based early stage investment firm, is today announcing they have closed their €128 million ($150 million) Fund II, taking its AUM to over €257 million ($300 million).

    According to the firm, their team has founded companies worth over €12 billion ($15 billion) across software, hardware and DeepTech.

    David Helgason, co-founder of Transition Ventures and founder/former CEO of Unity says: “Ambitious founders don’t just want to build a great business: they want to create something that will matter for generations to come. The world needs these companies more than ever. The question is whether they get the right backing to succeed.

    Transition Ventures’ Fund II sits within a broader 2026 EU-Startups pattern of specialist European venture funds raising capital for DeepTech, AI, climate, energy, industrial systems and research-led company formation.

    The UK is especially relevant: 2026 saw fund announcements from London-based 2150, Lansdowne Partners, Eka Ventures and Passion Capital, all in adjacent early-stage, climate, AI, sustainability or research-commercialisation segments.

    Outside the UK, comparable activity includes The Footprint Firm’s climate and DeepTech fund in Denmark, Montis VC’s AI-driven energy and IndustrialTech fund in Poland, 360 Capital’s DeepTech transfer fund in France, and Vanagon Ventures’ pre-Seed DeepTech and AI fund in Germany.

    Based on this activity, the capital formation context around Transition’s new fund is substantial, with more than €1 billion disclosed across similar or adjacent fund vehicles in 2026 as per our coverage.

    “At Transition, we believe that the classic VC model of backing more of the same, incremental improvements, has run out of road. Founders shouldn’t have to choose between a venture fund that has the capabilities to help them scale and a fund that is aligned with their values,” adds David.

    Founded in 2021, Transition invests from inception to Series A in companies leveraging tech in a rapidly changing world; from the energy systems powering AI, robotics for industrial efficiency, and next-generation solutions for critical minerals refining.

    The team invests across Europe and the US and consists of David Helgason, founder/ex-CEO of Unity ($2 billion+ AR), Ari Helgason (former entrepreneur, Index Ventures), Kristian Branaes (CPP, Atomico), Clara Ricard (Balderton) and David Pacák (Earlybird, Picus Capital).

    The firm is founded on the belief that the most important companies of the next decades will be built at the intersection of AI and the physical world, leveraging the latest technologies to replace legacy systems with cleaner and more efficient alternatives.

    Notable companies in their portfolio include:

  • Vokietijos startuolis „Qurie“ pritraukė 2,2 mln. eurų: šaldymas be kompresorių ir šaltnešių

    Vokietijos startuolis „Qurie“ pritraukė 2,2 mln. eurų: šaldymas be kompresorių ir šaltnešių

    Freiburge veikiantis startuolis „Qurie“ pranešė pritraukęs 2,2 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą naujos kartos elektrokaloriniams šaldymo sprendimams. Į finansavimo etapą įsitraukė rizikos kapitalo fondas High-Tech Gründerfonds (HTGF), Technology Transfer Fund TT49 ir Aepikur GmbH.

    Bendrovė kuria šaldymo sistemas, kurios veikia be kompresorių ir be tradicinių šaltnešių, todėl teoriškai gali būti tylesnės, paprastesnės konstrukciškai ir lengviau pritaikomos specifinėse nišose. „Qurie“ teigimu, toks kelias ypač aktualus, kai reguliacinė aplinka Europoje griežtina reikalavimus fluorintoms dujoms, o pramonė ieško alternatyvų įprastiems garinimo ir suspaudimo ciklams.

    „ŠVOK pramonė išgyvena esminę transformaciją: reguliacinę, technologinę ir ekonominę. Pasiekėme tašką, kai galime parodyti, kad mūsų technologija ne tik veikia, bet ir turi ekonominę logiką“, – sakė „Qurie“ vadovas ir vienas įkūrėjų Christianas Vogelis.

    Startuolis įkurtas 2026 metais kaip Fraunhofer fizinių matavimų technikos instituto IPM padalinys, o komandai vadovauja C. Vogelis ir technologijų vadovas Kilianas Bartholomé. Įmonė akcentuoja, kad dauguma šiandienos šaldymo įrenginių vis dar remiasi XIX amžiuje suformuotu principu, kai šaltnešis suspaudžiamas ir garinamas, o efektyvumo ribas lemia tiek mechaniniai mazgai, tiek pačių šaltnešių savybės.

    „Qurie“ pasirinktas metodas remiasi elektrokalorinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, tam tikromis keramikomis ir polimerais, kurių temperatūra kinta veikiant elektriniam laukui. Šį grįžtamą fizikinį efektą įmonė jungia į sluoksniuotas struktūras, kad šiluma būtų pernešama sistemoje su minimalia mechanika ir be slėgio formavimo, būdingo kompresoriniams sprendimams.

    Technologijos pagrindas yra patentuotas aktyvus elektrokalorinis šilumos vamzdis, kurį, pasak įmonės, Fraunhofer IPM vystė ir testavo daugiau nei dešimtmetį. „Qurie“ nurodo, kad tokio tipo sistemų teorinis efektyvumas gali viršyti 80 proc., kai tradiciniai kompresoriniai sprendimai dažnai pasiekia apie 50 proc., o tai reikštų potencialą reikšmingai mažinti energijos sąnaudas.

    „Naudodami šilumos vamzdžio principą, šilumą sistemoje pernešame labai efektyviai ir galime pasiekti gerokai didesnius darbinio ciklo dažnius, nei iki šiol buvo įmanoma skysčiais paremtu šilumos transportu. Būtent tai pirmą kartą leidžia mūsų technologijai realiai konkuruoti“, – sakė „Qurie“ technologijų vadovas K. Bartholomé.

    Šiuo metu „Qurie“ komandoje dirba daugiau nei 10 specialistų, o artimiausiu taikiniu įvardijamas pramoninių spintų ir įrangos korpusų aušinimas, kur reikia tiksliai valdyti temperatūrą ir patikimumą. Vėliau planuojama plėtra į komercinį šaldymą, medicinos technologijas, elektronikos aušinimą bei automobilių sprendimus, kur kompaktiškumas ir triukšmo mažinimas gali tapti svarbiu pranašumu.

    Įmonė taip pat nurodo, kad technologijos vystymą iki 2026 metų pabaigos rems Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos programa. Praktinis proveržis šioje srityje būtų reikšmingas visai šaldymo ir ŠVOK rinkai, kuri Europoje vis intensyviau juda link mažesnio poveikio klimatui, didesnio energinio efektyvumo ir naujų, su šaltnešiais nesusijusių alternatyvų.

  • Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Kas yra „Quanscient“

    Suomijos Tamperėje įsikūręs startuolis „Quanscient“ pranešė užsitikrinęs 10 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria debesijoje veikiančią multiphysics simuliacijų platformą, kurią siekia pritaikyti DI naudojimui inžinerijoje.

    „Quanscient“ specializacija apima tiek klasikines fizikos simuliacijas, tiek kvantinių algoritmų taikymą skaičiavimams. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra spartinti skaitmeninių prototipų kūrimą ir mažinti priklausomybę nuo brangių fizinių bandymų.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    Investicijų raundui vadovavo Danijos kvantinių technologijų fondas 55 North ir Austrijos pramonės investuotojas B&C Group. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai: Maki.vc, Crowberry Capital, QAI Ventures ir First Fellow Partners.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui, įskaitant simuliacijų, kvantinių algoritmų ir DI integracijos suvienijimą vienoje platformoje. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį, kai inžineriniai sprendimai perkeliami į debesiją dėl mastelio ir našumo.

    Kodėl simuliacijos tampa DI „silpnąja grandimi“

    „Quanscient“ akcentuoja, kad aparatinės įrangos ir pramoninių produktų kūrime vis dar dominuoja lėtas bandymų ir klaidų ciklas. Tokiose srityse kaip energetika, aviacija ar automobilių pramonė, net ir nedidelis modelio detalumo padidinimas gali reikšti labai išaugusį skaičiavimo laiką.

    Bendrovės nurodomame tyrime teigiama, kad 89 proc. inžinierių reguliariai supaprastina fizikos modelius vien tam, kad jie „tilptų“ į laiko ir skaičiavimo biudžetus. Tai reiškia kompromisą tarp greičio ir tikslumo, o toks kompromisas ypač brangiai kainuoja kuriant sudėtingus produktus.

    „DI neperkeis aparatinės įrangos inžinerijos, jei pačios simuliacijos nebus perkonstruotos jam. Padarę multiphysics simuliaciją kaip kodą ir išplečiamą debesijoje, sukuriame fizikos duomenų kiekį, kurio DI reikia“, – sakė „Quanscient“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juha Riippi.

    Startuolis tvirtina, kad dabartiniams DI modeliams vis dar trūksta patikimų, aukštos kokybės fizikos duomenų, o tai riboja gebėjimą prognozuoti realaus pasaulio procesus. Dėl šios priežasties simuliacijos išlieka vienu didžiausių „butelio kaklelių“ inžinerijos grandinėje.

    Ką žada platforma ir kokie iššūkiai laukia

    „Quanscient“ teigia, kad jų sprendimas simuliacijas paverčia debesijoje mastelio principu veikiančiu procesu, kur fizikos skaičiavimai generuoja duomenis DI mokymui ir optimizacijai. Bendrovė deklaruoja, kad kai kuriais atvejais simuliacijos gali būti vykdomos iki 100 kartų greičiau, o vykdymo trukmė sumažėja iki 99 proc.

    Vis dėlto tokie pažadai inžinerijos rinkoje paprastai priklauso nuo konkretaus uždavinio, modelio sudėtingumo, skaičiavimo infrastruktūros ir to, ar lyginama su senesniais, lokaliai paleidžiamais sprendimais. Praktikoje svarbiausia tampa ne tik greitis, bet ir rezultatų patikimumas bei sklandus integravimas į įmonių projektavimo procesus.

    55 North vyriausiasis mokslo vadovas ir generalinis partneris Helmut Katzgraber pabrėžė, kad inžinerijos komandos turi aprėpti didesnę projektavimo erdvę ir sudėtingesnę fiziką nei leido senieji įrankiai. Jo vertinimu, debesijos principu sukurta platforma kartu su kvantinių algoritmų kryptimi gali suteikti našumo šuolį neprarandant tikslumo.

    Bendrovė įkurta 2021 metais, ją įsteigė Juha Riippi, Alexandre Halbach, Asser Lähdemäki ir Valtteri Lahtinen, o 2024 metais prie įkūrėjų prisijungė Andrew Tweedie. „Quanscient“ skelbia turinti apie 40 specialistų iš 15 šalių ir dirbanti su didelėmis pramonės įmonėmis Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje.

  • „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    Paryžiuje įsikūrusi prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Singular, taip pat dalyvavo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    „Lucis“ kuria paslaugą, kuri sujungia kraujo tyrimų duomenis ir DI pagrįstas įžvalgas, kad vartotojai gautų personalizuotas, mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne diagnozuoti ligas, o anksčiau pastebėti rizikas ir padėti koreguoti įpročius dar iki simptomų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biomarkerių, apimančių metabolinę sveikatą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei tam tikrų maistinių medžiagų balansą. Remiantis šiais duomenimis, programėlė pateikia paaiškinimus ir veiksmų planą, į kurį gali įeiti mitybos, papildų, gyvenimo būdo korekcijos ir pakartotinių tyrimų planavimas.

    Bendrovė teigia, kad rekomendacijos atnaujinamos kaupiant ilgalaikius duomenis ir atsižvelgiant į medicininį kontekstą. Pasak „Lucis“, rekomendacijų kokybę ir saugumą papildomai prižiūri gydytojai, kad vartotojai gautų ne tik skaičius, bet ir aiškią jų interpretaciją.

    Augimas ir ankstyvi rezultatai

    „Lucis“ skaičiuoja jau turinti daugiau nei 10 000 vartotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje. Bendrovės teigimu, per veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 1 000 000 biomarkerių testų, o plėtrai pasitelkti laboratorijų partneriai, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo signalus: tarp vartotojų, kurie po šešių mėnesių atliko pakartotinius tyrimus, 75 proc. esą pagerino bent tris biomarkerius nenaudodami medikamentų. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. vartotojų pasirinko pakartotinį testą, o tai rodo pakankamai aukštą įsitraukimą į ilgalaikį stebėjimą.

    „Lucis“ tvirtina, kad pradiniuose tyrimuose net 99,9 proc. vartotojų aptiktas bent vienas biomarkeris už optimalaus intervalo ribų. Šis skaičius, pasak bendrovės, parodo, kaip lengvai rizikos veiksniai gali likti nepastebėti, jei profilaktiniai tyrimai atliekami retai arba jų rezultatai nėra aiškiai išaiškinami.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gavusi naują finansavimą, „Lucis“ planuoja spartinti plėtrą Europoje ir toliau tobulinti DI paremtą sveikatos palydovą. Bendrovė skelbia ketinanti iki 2026 metų pabaigos startuoti Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, lygiagrečiai investuodama į personalizaciją, ilgalaikį rodiklių stebėjimą ir klinikinio saugumo procesus.

    Rinka, kurioje veikia „Lucis“, sparčiai auga: prevencinė medicina, nuotolinis stebėjimas ir asmeninių sveikatos duomenų panaudojimas tampa vis svarbesni, ypač augant lėtinių ligų naštai. Tokie sprendimai kelia ir praktinių klausimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, medicininės atsakomybės bei to, kaip aiškiai atskirti gerą savijautos gerinimą nuo medicininių pažadų.

    „Matėme, kokias pasekmes sukelia vėlyva diagnozė. Mokslas jau yra, bet trūksta sistemos, kuri veiktų dar prieš atsirandant simptomams“, – sakė „Lucis“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungia klinikinį patikimumą ir DI mastelį. „Lucis“ per mažiau nei metus pasiekė 10 000 vartotojų ir rodo išmatuojamus rezultatus“, – sakė Singular bendraįkūrėjas Jeremy Uzan.

  • „Aiven“ bendraįkūrėjo startuolis „Avrea“ gavo 4 mln. eurų: kuria DI gimtą CI/CD platformą

    „Aiven“ bendraįkūrėjo startuolis „Avrea“ gavo 4 mln. eurų: kuria DI gimtą CI/CD platformą

    Naujas vardas iš Helsinkio

    Helsinkyje įsikūręs startuolis „Avrea“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir pritraukęs iš viso 4 mln. eurų išankstinėje priešsėklinėje investicijoje. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Earlybird, o lėšos bus skirtos produktui ir komandai auginti.

    „Avrea“ įkūrė Hannu Valtonen, vienas iš Suomijos vienaragio „Aiven“ bendraįkūrėjų, kartu su Juha Valvanne, kuris anksčiau prisidėjo prie „Nosto“ kūrimo. Įkūrėjai teigia, kad jų tikslas yra perkurti programinės įrangos pristatymo sluoksnį taip, kad jis atitiktų DI laikmečio tempą.

    Kodėl CI/CD tapo siaurąja vieta?

    Pastaraisiais metais programavime vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas spartina kodo kūrimą, tačiau testavimas, validavimas ir diegimas dažnai išlieka lėtesni procesai. Dėl to CI/CD grandinė vis dažniau tampa „butelio kakleliu“, ypač kai projektai didėja, o pakeitimų srautas intensyvėja.

    „Avrea“ akcentuoja praktines komandoms pažįstamas problemas: užstringančius buildus, nepatikimus arba „flaky“ testus ir neaiškias klaidas, kurios tradicinėse sistemose dažnai pasimeta tarp bendrų pranešimų. Bendrovė žada didesnį greitį ir aiškesnį matomumą, kad būtų lengviau suprasti tikrąsias gedimų priežastis.

    Kaip veiks DI gimta platforma

    Startuolis platformą pristato kaip DI gimtą CI/CD sprendimą, suderinamą su esamais darbo srautais. „Avrea“ teigimu, komandos galės pradėti naudotis sprendimu minimaliais pakeitimais, o pats pristatymo sluoksnis bus pritaikytas ir DI agentams, kurie vis dažniau įtraukiami į kūrimo procesą.

    „DI panaikino kodo rašymo siaurąją vietą, tačiau testavimas ir pristatymas vis dar auga linijiškai su apimtimi“, – sakė „Avrea“ bendraįkūrėjas ir vadovas Hannu Valtonen.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad platforma kuriama orientuojantis į įmonėms svarbius reikalavimus, įskaitant saugumo ir atitikties standartus. Pranešime minimi ISO 27001 ir SOC 2 sertifikavimo krypties siekiai, kurie paprastai tampa būtina sąlyga dirbant su didesnėmis organizacijomis.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerinei komandai plėsti, produkto galimybėms išplėsti už bazinių CI/CD vykdytojų ribų ir spartinti ėjimą į rinką. „Avrea“ ambicija – tapti infrastruktūra, kuri padėtų programinę įrangą pristatyti dažniau, greičiau ir stabiliau, kai kodo kiekį vis labiau didina DI įrankiai.