CP v2

Tag: Startuolis

  • Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    Belgijos „DeepTech“ startuolis D-CRBN pritraukė 17,5 mln. eurų CO2 paversti žiedine anglimi

    D-CRBN, Antverpene įsikūręs „DeepTech“ startuolis, užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 17,5 mln. eurų. Bendrovė kuria elektrifikuotos plazmos technologiją, leidžiančią pramonės CO2 emisijas ir angliavandenilius perdirbti į žiedinės ekonomikos anglies molekules.

    Investicijų etapui vadovavo Astaia, taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai SFPIM ir Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas. Lygiagrečiai įmonė paskelbė apie ribotą papildomą etapą, kuriame planuoja pritraukti iki 5 mln. eurų iš atrinktų strateginių pramonės partnerių.

    Kas yra D-CRBN technologija?

    D-CRBN teigia, kad jos sprendimas naudoja atsinaujinančia elektra paremtą procesą, kuris CO2 turtingas pramonines dujas ir angliavandenilius paverčia anglies monoksidu bei sintezės dujomis. Šios medžiagos laikomos svarbiais „blokais“ tvariems degalams, chemijos produktams ir medžiagoms gaminti.

    Įmonė pabrėžia, kad technologija sukurta taip, jog būtų išvengta nepageidaujamų šalutinių produktų, pavyzdžiui, suodžių. Elektrifikavimas, jų vertinimu, gali padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinių žaliavų ir stiprinti tiekimo saugumą Europoje.

    Nuo pilotų prie pramoninio masto

    Startuolis įkurtas 2021 metais, o technologija, pasak bendrovės, jau išbandyta pramoninio piloto mastu bendradarbiaujant su plieno ir chemijos sektorių partneriais. D-CRBN nurodo, kad keli demonstraciniai projektai juda komercinio diegimo link.

    „Šis A serijos etapas yra svarbus lūžis: turėdami pagrindinį investuotoją ir tęstinę partnerių paramą, galime pereiti nuo piloto patvirtinimo prie plėtros pramoniniu mastu“, – sakė D-CRBN vienas iš įkūrėjų ir komercijos vadovas Davidas Ziegleris.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautas lėšas D-CRBN planuoja skirti pirmiesiems pramoniniams demonstraciniams įrenginiams didinti, taip pat inžinerijos ir operacijų komandų plėtrai. Kartu įmonė sieks paspartinti CO2 į anglies monoksidą ir sintezės dujas platformos komercinį diegimą.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo to, kaip efektyviai proveržio inovacijos taps pramoniniu mastu veikiančiais sprendimais. D-CRBN rodo, kaip „deep tech“ gali mažinti sunkiųjų pramonės šakų emisijas ir kurti vertę iš to, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis“, – sakė EIC fondo valdybos narys Hermannas Hauseris.

    Įmonė taip pat anksčiau buvo gavusi 2,5 mln. eurų EIC „Accelerator“ dotaciją 2023 metais. D-CRBN pozicionuoja savo sprendimą kaip vieną iš įrankių, galinčių padėti pramonei pereiti prie žiedinės anglies ekonomikos, kai emisijos tampa žaliava naujiems produktams.

  • „Revolut“ buvusio IT vadovo startuolis Tequipy pritraukė 3 mln. eurų: žada automatizuoti įrenginių logistiką

    „Revolut“ buvusio IT vadovo startuolis Tequipy pritraukė 3 mln. eurų: žada automatizuoti įrenginių logistiką

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės startuolis Tequipy, kurį įkūrė buvęs „Revolut“ pasaulinis IT vadovas Tomekas Stawarskis, pritraukė daugiau kaip 3 mln. eurų investicijų. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuoti darbuotojų IT įrenginių siuntimą, paruošimą, aptarnavimą ir susigrąžinimą tarptautinėse komandose.

    Finansavimo etapui vadovavo Smedvig Ventures, taip pat prisidėjo Manta Ray ir Unfold.vc. Gauta suma bus naudojama plėtrai: Tequipy siekia peržengti vien tik techninės įrangos logistiką ir plėsti paslaugas į programinės įrangos bei saugumo operacijų sritis.

    „Mačiau, kaip ambicingi IT specialistai, kurie turėtų kurti plečiamas sistemas, galiausiai perpakavinėja dėžes ir valo nešiojamuosius kompiuterius, o kartu bando spręsti įstrigusio siuntinio pasienyje problemą. Tūkstančiuose įmonių tai nėra išimtis, tai kasdienybė. Tequipy sukūrėme tam, kad IT galėtų prižiūrėti procesą, o ne rankomis vykdyti kiekvieną jo žingsnį“, – sakė Tequipy vienas iš įkūrėjų ir vadovas Tomekas Stawarskis.

    Tequipy įkurta 2022 metais, ją kartu su T. Stawarskiu įkūrė Bartas Czerkiesas ir Albertas Podraza, taip pat dirbę „Revolut“. Startuolis akcentuoja, kad sparčiai augančioms įmonėms, samdančioms žmones skirtingose šalyse, įrenginių tiekimas dažnai tampa ne IT pirkimo klausimu, o sudėtinga tarpvalstybine operacija.

    Įmonės teigimu, įrenginiai įsigyjami vietoje daugiau kaip 180 šalių per daugiau kaip 800 autorizuotų partnerių tinklą. Prieš pristatymą jie sukonfigūruojami pagal klientų MDM sistemas, tokias kaip „Jamf“, „Intune“ ar „JumpCloud“, o vidutinis pristatymo laikas siekia 3 dienas.

    Platforma apima ir visą įrenginio gyvavimo ciklą: aptarnavimą, darbuotojo išėjimo procesą, sandėliavimą, pakartotinį priskyrimą bei atpirkimą ar perpardavimą. Tokiose grandinėse svarbi ne tik sparta, bet ir kontrolė, nes įrenginys paprastai yra tiesioginė prieiga prie įmonės duomenų ir vidinių sistemų.

    Tequipy pabrėžia, kad šiandien daugelyje organizacijų procesai vis dar valdomi rankiniu būdu, derinant skirtingus tiekėjus, kurjerius, muitinės tarpininkus ir sandėlius, o IT komandos remiasi skaičiuoklėmis ir nuolatiniu sekimu. Nors didieji pasauliniai tiekėjai dalį problemų sprendžia, startuolio vertinimu, tokie modeliai neretai yra lėtesni, brangesni ir pririšti prie ilgesnių sutarčių.

    Įkūrėjai teigia, kad tikslas yra sumažinti apie 80 proc. rankinio darbo globaliose IT komandose. Pirmiausia automatizuojama techninė įranga, nes ji tiesiogiai susijusi su fiziniu pasauliu, o vėliau numatoma plėtra į programinės įrangos licencijas, paskyras, prieigas, slaptažodžius ir kitus darbuotojo gyvavimo ciklo procesus.

    „Techninė įranga yra griežčiausias IT automatizavimo testas, nes ji liečia fizinį pasaulį. Jei galime valdyti procesą 180 šalių, galime automatizuoti ir sluoksnius virš jo. Kitas žingsnis yra įrankis, kuris nuims tūkstančius mažų sprendimų ir išimčių nuo IT komandų pečių: vietoje to, kad kiekvieną užklausą tvarkytų rankomis, IT valdys procesą ir įsikiš tik ten, kur tikrai reikia žmogaus sprendimo“, – sakė Tequipy vienas iš įkūrėjų Albertas Podraza.

    Startuolis skelbia, kad platformą jau naudoja daugiau kaip 150 įmonių visame pasaulyje. Tarp minimų klientų yra Booksy, Connecteam, Gigs, ICEYE, RemoFirst ir Taptap Send.

  • Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniuje įsikūręs startuolis „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją, kurią skirs produkto plėtrai Europos rinkose. Bendrovė kuria veiklos valdymo platformą restoranams, kavinėms ir viešbučiams, siekdama kasdienius procesus sujungti į vieną sistemą.

    Investiciją suteikė rizikos kapitalo fondai FIRSTPICK ir Lost Astronaut. Pasak bendrovės, finansavimas padės greičiau tobulinti funkcijas, plėsti komandą ir stiprinti pardavimus už Lietuvos ribų.

    Ką sprendžia platforma

    „Backoffice“ orientuojasi į svetingumo sektoriaus operacinę rutiną, kuri dažnai išskaidyta per kelias skirtingas priemones. Įmonės tikslas yra pakeisti „Excel“ lenteles ir susirašinėjimo programėles centralizuotu sprendimu, apimančiu planavimą, apskaitą ir vidinę komunikaciją.

    Platformoje darbuotojai gali keistis pamainomis, registruoti darbo valandas ir sekti uždarbį. Valdytojams svarbi dalis yra realaus laiko rodikliai, leidžiantys matyti darbo sąnaudas, maržas ir veiklos rezultatus.

    Vienas vaizdas kelioms vietoms

    Startuolis pabrėžia, kad kainodarą taiko pagal lokaciją, o ne pagal darbuotojų skaičių, todėl sprendimas pritaikytas tinklams ir kelių padalinių valdymui. Savininkai gali matyti bendrą grupės vaizdą arba analizuoti kiekvieną vietą atskirai.

    Bendrovės teigimu, sistema apima ir atitikties bei procesų dalis, tokias kaip mokymai ar pirkimų valdymas, kad vadovams nereikėtų junginėti kelių skirtingų įrankių. Tokia kryptis atliepia platesnę SaaS rinkos tendenciją, kai verslai siekia mažinti programų skaičių ir turėti vieną duomenų šaltinį.

    Duomenų sauga ir teisinė atitiktis

    „Backoffice“ nurodo, kad duomenys saugomi Europos Sąjungoje, o informacija šifruojama tiek saugojimo, tiek perdavimo metu. Taip pat teigiama, kad sprendimas pagal nutylėjimą atitinka BDAR reikalavimus.

    Įmonė akcentuoja ir praktinę pusę Lietuvoje: darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos ir darbuotojų dokumentų tvarkymas pritaikytas Lietuvos darbo teisės logikai. Dokumentus galima pasirašyti naudojant Smart-ID arba mobilųjį parašą, o duomenys saugomi reikiamą laikotarpį.

    Platforma šiuo metu veikia daugiau nei 40 lokacijų Lietuvoje, o sistemoje registruota apie 500 naudotojų. „Backoffice“ teigia, kad tarp klientų yra įvairaus profilio vietų nuo aukštesnės klasės restoranų iki barų.

    „Užaugau matydamas, kaip mano mama valdo restoraną ir kepyklą: ilgos valandos, nuolatiniai grafiko pokyčiai, darbuotojų trūkumas. Žmonės, kurie kuria tokį verslą, myli žmones ir šią industriją, bet dažnai skęsta operaciniuose darbuose. „Backoffice“ yra bandymas tai pakeisti“, – sakė „Backoffice“ įkūrėjas Erikas Pakėnas.

    „Didžiausią vertę matome tame, kas pasiekta per trumpą laiką: gebėjime judėti greitai ir mokytis iš rinkos. Matome potencialą, kad šis produktas gali tapti infrastruktūra visam sektoriui. Šiandien vidutinis svetingumo verslas naudoja penkias ar daugiau skirtingų sistemų, o „Backoffice“ siekia tai sujungti į vieną platformą“, – sakė FIRSTPICK partneris Marijus Andrijauskas.

  • Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danų „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų: DI „akys“ traktoriams žada iki 90 proc. mažiau herbicidų

    Danijos žemės ūkio technologijų startuolis „Perplant“ pritraukė 1 mln. eurų investicijų, kad sparčiau diegtų DI kamerų ir jutiklių sistemą traktoriams. Bendrovė teigia, jog sprendimas leidžia ūkiams tiksliau purkšti laukus, mažinti chemikalų naudojimą ir didinti pelningumą.

    Finansavimo raunde dalyvavo privatūs verslo angelai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai, o papildomai projektą remia Danijos eksporto ir investicijų fondas. Taip pat nurodoma, kad „Perplant“ yra gavusi projektinių dotacijų iš Europos kosmoso agentūros ir Danijos inovacijų fondo.

    „Kai mūsų DI važiuoja per lauką, jis fiksuoja lauko skirtumus, kiekvieną augalą ir gruntiniam vandeniui jautrias zonas. Tai sumažina biurokratiją ūkininkui ir leidžia išjungti purkštuvą virš jautrių vietų centimetro tikslumu“, – sakė „Perplant“ vadovas ir vienas įkūrėjų Rasmusas Emilis Hansenas.

    „Perplant“ įkurta 2022 metais, ją įkūrė Rasmusas Emilis Hansenas ir Sumodas Nandanwaras. Įmonė kuria realaus laiko lauko stebėsenos ir tikslaus purškimo infrastruktūrą, paremtą ant traktorių montuojamais kraštinės kompiuterijos DI jutikliais.

    Pasak bendrovės, ant traktoriaus stogo tvirtinama dėžė su kameromis ir skaičiavimo įranga, o DI lauke identifikuoja, kur tiksliai reikia purkšti. Tokiu būdu purškiama tik ten, kur būtina, o tai padeda mažinti pesticidų ir trąšų perteklių bei tiksliau valdyti sąnaudas.

    „Perplant“ skaičiuoja, kad technologija gali sumažinti herbicidų naudojimą iki 90 proc., o trąšų poreikį iki 30 proc. Bendrovė pateikia ir ekonominį pavyzdį: vidutiniam 200 hektarų ūkiui tai esą galėtų reikšti apie 36 000 eurų didesnį metinį pelną, o investicija atsipirktų per pirmą sezoną.

    Vienas esminių argumentų – raiška ir duomenų patikimumas. Nors palydoviniai vaizdai dažnai suteikia 10–30 metrų skiriamąją gebą, „Perplant“ nurodo, kad jų jutikliai gali pasiekti 2–10 centimetrų lygį ir fiksuoti realias nuotraukas, leidžiančias tiksliau vertinti situaciją kiekviename lauko metre.

    Bendrovė teigia jau sužemėlavusi daugiau kaip 200 000 hektarų Europoje, o sukaupti duomenys, anot jos, tampa vertingi ne tik ūkininkams, bet ir institucijoms bei finansų rinkos dalyviams. „Perplant“ akcentuoja, kad tokia dokumentacija gali būti naudinga atsiskaitymui dėl aplinkosauginių įsipareigojimų, taip pat bendraujant su bankais ar draudikais.

    Šiuo metu „Perplant“ dirba 15 žmonių, o veikla vykdoma Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, Airijoje ir Čilėje. Įmonė nurodo planuojanti plėtrą į JAV, o tarp investuotojų mini „Antler“, „The Footprint Firm“ ir strateginius verslo investuotojus.

  • Europos startuolių finansavimas per savaitę: kuriuose sektoriuose daugėja sandorių ir sumų?

    Per savaitę nuo gegužės 18 dienos iki gegužės 22 dienos Europoje fiksuota nauja startuolių investicijų banga, tačiau vaizdas išlieka nevienalytis: vienur daugėja sandorių skaičius, kitur auga vidutiniai čekiai. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi aiškų pajamų modelį ir tvarų augimą, o ne vien vartotojų skaičiaus didinimą.

    Didžiausias dėmesys ir toliau tenka dirbtinis intelektas sprendimams, ypač tiems, kurie diegiami į verslo procesus, saugumą, klientų aptarnavimą ir kūrėjų įrankius. Kartu ryškėja atsargesnis požiūris į ankstyvąsias stadijas: rizikos kapitalo fondai dažniau reikalauja aiškių rodiklių, o derybose labiau spaudžia vertinimus ir sąlygas.

    Europos rinkoje pastebima ir tai, kad finansavimo geografija plečiasi už didžiųjų centrų ribų, tačiau didelės apimties sandoriai vis dar dažniausiai sutelkti šalyse, kuriose stipresnės ekosistemos, daugiau fondų ir geresnės sąlygos talentams. Šalia privataus kapitalo vis dažniau minimi ir alternatyvūs šaltiniai, įskaitant skolos instrumentus bei valstybės remiamas programas.

    Kas šiuo metu svarbiausia investuotojams

    Vertinant šios savaitės kryptis, matyti, kad investuotojai labiausiai vertina produktus, kurie mažina kaštus arba didina našumą, ypač B2B segmentuose. Tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra ir įmonių programinė įranga sprendimai dažnai laikomi mažiau rizikingais, nes jų paklausa glaudžiai siejasi su reguliaciniais ir veiklos tęstinumo poreikiais.

    DI tema išlieka kertinė, tačiau svarbia tampa praktinė vertė: įmonės ir fondai vis dažniau klausia apie duomenų kokybę, modelių saugumą, intelektinės nuosavybės rizikas ir tai, ar sprendimas iš tiesų sutaupo laiką. Dėl to auga susidomėjimas ne vien generatyviniais įrankiais, bet ir specifinėmis DI taikymo sritimis, pavyzdžiui, medicinos diagnostika ar pramonės optimizavimu.

    Kaip kinta finansavimo sąlygos

    Nors rinka po ankstesnio perkaitimo stabilizavosi, finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei spartaus augimo laikotarpiu: daugiau dėmesio skiriama pelningumo perspektyvai, pinigų srautų disciplinai ir atsargiam plėtros tempui. Dėl to startuoliai dažniau renkasi ilgesnį pasiruošimą investicijų raundui ir daugiau laiko skiria klientų bazės stiprinimui.

    Matoma ir tai, kad vėlesnių stadijų raunduose investuotojai dažniau prašo apsauginių sąlygų, o ankstyvose stadijose didesnę reikšmę įgauna steigėjų komandos patirtis bei gebėjimas greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kai kuriose rinkose tai skatina jungimus ir įsigijimus, nes daliai komandų patraukliau tapti didesnių žaidėjų dalimi nei siekti naujo raundo bet kokia kaina.

    Ką tai reiškia startuoliams Europoje

    Ši dinamika rodo, kad sėkmingiausiai finansavimą pritraukia startuoliai, kurie gali aiškiai paaiškinti, kam jų sprendimas reikalingas ir kaip jis uždirba pinigus. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio pardavimų ciklui, klientų išlaikymui ir produktų diegimo paprastumui, nes šie veiksniai tampa svarbūs net ir technologijų inovatyvumo kontekste.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojų akys greičiausiai liks sutelktos į DI, kibernetinį saugumą, klimatui neutralius sprendimus ir infrastruktūrą, tačiau konkurencija dėl kapitalo išliks didelė. Todėl startuoliams, planuojantiems finansavimo raundą, vis dažniau rekomenduojama turėti aiškų veiksmų planą 12–18 mėnesių laikotarpiui ir realistišką augimo scenarijų.

  • Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gente įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Harmoney“ pranešė pritraukusi 10 mln. eurų strateginę mažumos investiciją. Lėšas skyrė „Smile Sail“ – nuolatinio kapitalo privataus kapitalo fondas, orientuotas į Europos programinės įrangos ir DI lyderius.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus nukreiptas į darbą su esamais klientais, tarptautinės plėtros komandos stiprinimą ir tolesnes DI paremtas produkto inovacijas. „Harmoney“ platforma skirta partnerių rizikos valdymui, apimančiam tiek klientų, tiek trečiųjų šalių patikrų ir stebėsenos procesus.

    Kas yra „Harmoney“ platforma

    „Harmoney“ įkurta 2016 metais ir siūlo modulinę platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti sudėtingus klientų priėmimo, atitikties ir rizikos darbo srautus per visą santykių su partneriais ciklą. Tai apima procesus nuo pradinės patikros iki nuolatinio stebėjimo ir vidinių sprendimų dokumentavimo.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimą naudoja bankai, draudikai, turto valdytojai, investiciniai fondai, turto nuomos bendrovės ir profesionalių paslaugų teikėjai. Praktikoje tokios platformos dažniausiai padeda suvaldyti reikalavimus, susijusius su KYC ir AML procedūromis, naudos gavėjų nustatymu, politiškai pažeidžiamų asmenų patikra, tvarumo rodiklių vertinimu ir trečiųjų šalių rizika.

    Kodėl rinka keičiasi dabar

    Bendrovė akcentuoja, kad Europos atitikties aplinka pereina į struktūrinių pokyčių etapą, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams patikrinimams, o nuolatinei, viso ciklo rizikos kontrolei. Finansų įstaigos ir reguliuojamos įmonės vis dažniau siekia vienoje vietoje matyti sprendimų logiką, rizikos signalus ir auditui reikalingus įrodymus.

    Šį poslinkį stiprina ir ES reguliavimas. Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas DORA, taikomas nuo 2025 metų sausio, išplėtė atsakomybes už rizikas, kylančias tiekimo grandinėse ir išorinių paslaugų teikėjų ekosistemose, todėl trečiųjų šalių rizikos valdymas tapo praktiškai neišvengiama kasdienybės dalimi.

    Tuo pačiu ES kovos su pinigų plovimu sistema juda link didesnio suvienodinimo: bendras taisyklių rinkinys numatomas pagal AMLR, o naujoji Europos kovos su pinigų plovimu institucija AMLA, pradėjusi veiklą 2025 metais, rengia techninius standartus, kurie turėtų pakeisti klientų patikros, tikrųjų savininkų nustatymo ir nuolatinės stebėsenos praktiką visoje ES.

    Investuotojų ir vadovų žinutės

    „Įkūrėme „Harmoney“, kad nuimtume naštą nuo atitikties ir rizikos valdymo procesų, jog mūsų klientai galėtų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – patikimų santykių kūrimą su klientais ir partneriais“, – sakė „Harmoney“ bendraįkūrėjas ir vadovas Thomas Van Maele.

    „Rinka aiškiai tolsta nuo atskirų, fragmentuotų sprendimų ir juda į integruotas orkestravimo platformas. Kai AMLR, DORA ir platesnė partnerių rizikos valdymo darbotvarkė spartina paklausą Europoje, „Harmoney“ yra šio pokyčio centre“, – sakė „Smile Sail“ partneris Ronald Kemmeren.

    „Harmoney“ teigia šiuo metu dirbanti su daugiau nei 70 finansų institucijų 7 šalyse ir kasdien stebinti milijonus partnerių. „Smile Sail“ nurodo investuojanti per apie 275 mln. eurų vertės nuolatinį fondą, orientuotą į programinę įrangą, DI ir IT paslaugas, o „Smile“ fondų grupės valdomas turtas artėja prie 1 mlrd. eurų.

  • Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londone įsikūręs startuolis „Scope“, kuriantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią darbo eigų platformą pramonės patikroms, pritraukė apie 17,3 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Susa Ventures, Entrepreneurs First ir Syndicate 1.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas skirtas bandymų, patikros ir sertifikavimo sektoriui, kuriame didelė dalis kritinės infrastruktūros vertinimų vis dar atliekama lėtai ir fragmentuotai. Pasak „Scope“, net kelių valandų patikra objekte dažnai virsta ilgu administraciniu procesu, kai duomenų suvedimas, analizė ir ataskaitos parengimas gali užtrukti iki kelių savaičių.

    Kas keičiasi pramonės patikrose

    <p„Scope“ platforma skirta tam, kad inspektoriai daugiau laiko praleistų vietoje, o ne prie kompiuterio. Įrankis leidžia fiksuoti radinius balsu, vaizdu ar užrašais realiu laiku, o vėliau automatiškai suformuoja struktūruotus įrašus, užpildo formas ir parengia ataskaitų juodraščius.

    Įmonės teigimu, taip galima iki 10 kartų sumažinti laiką, skiriamą ataskaitų rengimui, o klaidų skaičių sumažinti iki 95 proc. Tokios reikšmės dažniausiai susijusios su pasikartojančių veiksmų automatizavimu, standartizuotais šablonais ir geresniu duomenų sujungimu tarp komandų.

    „TIC sektoriui nereikia DI, kuris pakeistų žmones; jam reikia DI, kuris padėtų ekspertams dirbti greičiau ir sumaniau“, – sakė „Scope“ vadovas Jonathan Low.

    Rinka spaudžiama ir dėl darbuotojų trūkumo

    „Scope“ akcentuoja, kad patikrų grandinę riboja ne tik procesų inercija, bet ir žmonių stoka. Sertifikuotų specialistų parengimas kai kuriose srityse gali užtrukti iki 10 metų, o prarastos pozicijos užpildymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių.

    Įmonė taip pat įspėja, kad artimiausiais 5–10 metų laikotarpiu reikšminga dalis patyrusių technikų pasieks pensinį amžių, todėl organizacijoms svarbu didinti esamų komandų našumą. Praktikoje tai reiškia, kad technologijos turi padėti mažiau patyrusiems darbuotojams greičiau perimti standartus ir mažinti riziką, susijusią su žmogiškomis klaidomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Scope“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai Londone plėsti ir produkto diegimui spartinti tarptautiniu mastu. Tarp investuotojų taip pat minima ir grupė verslo angelų, turinčių patirties technologijų ir duomenų sistemų kūrimo srityje.

    Startuolis įkurtas 2024 metais, o jo ilgalaikė vizija – paversti kiekvieną patikrą duomenų tašku nuolat atnaujinamoje, užklausomis pasiekiamoje fizinės infrastruktūros duomenų bazėje. Tokiu atveju patikros, pasak įmonės, galėtų judėti nuo vienkartinių ataskaitų link nuolatinės būklės stebėsenos ir ankstesnio gedimų rizikų identifikavimo.

    „Sunkioji pramoninė infrastruktūra yra per daug kritiška, kad ją valdytume reaguodami tik po įvykio. Norime, kad informacija apie fizinius objektus būtų tokia pat prieinama ir panaudojama kaip skaitmeninė“, – pridūrė Jonathan Low.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    Ispanijos Malagos mieste įsikūrusi kūrėjams skirta DI platforma „Magnific“ pristatė 10 mln. eurų vertės „Magnific Fund“ iniciatyvą. Jos tikslas – padėti rinkodaros, reklamos ir vidinėms kūrybinėms komandoms pereiti nuo pavienių DI bandymų prie pilnai veikiančių, gamybai parengtų kampanijų procesų.

    Programa orientuota į mažas ir vidutines įmones bei kūrybines komandas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau paraiškas gali teikti ir organizacijos už Europos ribų – jos, pasak iniciatorių, būtų vertinamos individualiai.

    „Kūrybinės komandos patiria didžiulį spaudimą kurti daugiau turinio, daugiau formatų ir daugiau rinkų, neprarandant kokybės bei prekės ženklo kontrolės. Šio fondo tikslas – suteikti Europos ir Jungtinės Karalystės verslams įrankius, darbo eigas ir mokymus, kad DI taptų tikra gamybos linijos dalimi, o ne šalutiniu eksperimentu“, – sakė „Magnific“ rinkodaros ir dizaino vadovas José Florido.

    Į programą atrinktos įmonės pirmaisiais metais gautų finansinę ir praktinę paramą diegiant „Magnific Business“. Numatyta 30 proc. nuolaida šiam planui 12 mėnesių laikotarpiui, taikoma mėnesiniams atnaujinimams iki vienų metų.

    Be to, dalyviams būtų taikoma papildoma 30 proc. nuolaida papildomiems kreditams tuo pačiu laikotarpiu. Tokia struktūra orientuota į realias gamybos sąnaudas, kurios paprastai išauga tuomet, kai DI pradedamas naudoti ne testavimui, o kasdieniam turinio srautui.

    „Magnific“ taip pat žada išplėstą mokymų paketą, skirtą DI integravimui į kampanijų kūrimą. Jame numatomas praktinis vadovas su realių situacijų pavyzdžiais ir paruoštais raginimais, vaizdo pamokos pagal poreikį, mėnesiniai tiesioginiai internetiniai seminarai ir tęstinė mokymų pagalba.

    Didelėms komandoms, turinčioms 30 ar daugiau naudotojų vietų, siūlomas personalizuotas įvedimas. Jis apimtų prekės ženklo rinkinio parengimą, bendradarbiavimo aplinkų sukonfigūravimą ir pirmosios kampanijos paleidimą, kad DI sprendimai būtų pritaikyti ne individualiai kūrėjų iniciatyvai, o visos komandos procesui.

    Iniciatyva skirta toms organizacijoms, kurios nori greitai didinti kampanijų medžiagos apimtį, kurti produktų vizualus, lokalizuoti turinį skirtingoms rinkoms ir pritaikyti medžiagą socialinių tinklų formatams, neplečiant gamybos grandinės sudėtingumo. Pastaraisiais metais būtent šios užduotys tapo vienu didžiausių iššūkių rinkodaros skyriams, nes turinio poreikis auga greičiau nei komandos ir biudžetai.

    Bendrovė nurodo, kad „Magnific“ jau naudoja įvairūs prekių ženklai ir kūrybiniai partneriai automatizuodami dalį pagrindinių procesų. Tarp įvardytų pavyzdžių – „Puma“, „Alain Afflelou“ ir „Carl’s Jr.“, kurių kampanijose DI sprendimai pritaikyti turinio paruošimui ir optimizavimui.

    „Magnific“ įkurta 2010 metais Malagoje, o šiandien vysto kūrybai skirtus DI įrankius profesionalams, studijoms ir prekių ženklams. Bendrovė teigia vienoje darbo erdvėje sujungianti vaizdų generavimą, vaizdo kūrimą, raiškos didinimą ir didelę grafinio turinio biblioteką.

    2026 metų balandį įmonė pakeitė pavadinimą ir atsinaujino kaip „Magnific“. Taip pat skelbiama, kad metinės pasikartojančios pajamos viršija 200 mln. eurų, o mokančių prenumeratorių skaičius pasaulyje perkopė 1 mln.