Tag: Startuolis

Londone įsikūręs startuolis „inploi“, kuriantis talentų technologijų platformą, padedančią darbdaviams samdyti dideliais mastais, pritraukė 3,4 mln. eurų (3 mln. svarų) finansavimą. Šios lėšos bus skirtos plėtrai Jungtinėje Karalystėje ir JAV bei dirbtinio intelekto (AI) produktų krypties spartinimui.

Investicijų raundui vadovavo „YFM Equity Partners“, prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai.

„Darbdaviai patiria didžiulį spaudimą samdyti dideliais mastais ir tuo pačiu užtikrinti geresnę kandidatų patirtį. „inploi“ įrodė, kad tai galima daryti geriau, o organizacijų, ieškančių išmanesnės ir efektyvesnės atrankos, paklausa auga. „YFM“ palaikymas leidžia mums paspartinti augimą, dar daugiau investuoti į produktą ir plėsti verslą tarptautiniu mastu“, – teigė „inploi“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matthew de la Hey.

„inploi“ 2016 m. įkūrė Matthew de la Hey ir Alex Hanson-Smith. Bendrovė kuria sprendimą, skirtą kandidato patirčiai gerinti ir padedantį stambioms organizacijoms automatizuoti bei supaprastinti talentų pritraukimo procesus.

2021 m. startuolis pakeitė veiklos kryptį – nuo darbo jėgos platformos perėjo prie įmonėms skirto SaaS modelio, siekdamas spręsti augančias neefektyvumo problemas ir mažą kandidatų įsitraukimą masinėje atrankoje. Platforma integruojama su esamomis kandidatų valdymo sistemomis, padeda sklandinti kandidato kelią, mažinti atkritimą ir priimti greitesnius bei tikslesnius sprendimus.

Bendrovė teigia valdanti vadinamąjį „patirties sluoksnį“ įdarbinime – jis sujungia kandidatų rinką ir įmonių kandidatų valdymo sistemas. „inploi“ tikina, kad jos technologija leidžia organizacijoms užtikrinti kokybišką įdarbinimo patirtį dideliu mastu, o AI agentai supaprastina kandidatų paiešką, atranką, komunikaciją ir susitikimų planavimą.

Pasak „inploi“, tai leidžia personalo komandoms daugiau dėmesio skirti didesnę vertę kuriančiam bendravimui, mažina rankinio darbo apimtis ir suteikia galimybę personalizuotai bendrauti net ir vykdant masinę atranką.

Įmonė nurodo, kad iki šiol jos baltojo ženklo (white label) platforma apdorojo milijonus darbo paraiškų daugiau nei 70 tūkst. laisvų pozicijų. Klientai veikia svetingumo, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, statybų, viešojo sektoriaus ir mažmeninės prekybos srityse. Tarp svarbiausių klientų minimos „Compass Group“, „Wagamama“, „Gail’s“, „PureGym“ ir keli „NHS“ padaliniai.

Nuo platformos paleidimo bendrovė pritraukė daugiau nei 30 stambių įmonių klientų ir neseniai įžengė į JAV rinką.

„„inploi“ sprendžia realų ir augantį iššūkį stambioms organizacijoms. Komanda sukūrė patrauklų produktą su aiškia investicijų grąža klientams ir stipriu pagreičiu Jungtinėje Karalystėje bei JAV. Džiaugiamės galėdami palaikyti „inploi“ plėtros kelyje“, – sakė „YFM Equity Partners“ partneris Roshan Puri.

Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus nukreiptas į kitą komercinės ir produktų plėtros etapą: planuojama stiprinti pardavimus ir rinkodarą, plėsti komandą bei spartinti „Talent Agents“ – AI pagrįstų įdarbinimo asistentų – kūrimą. Šie įrankiai turėtų automatizuoti kandidatų paiešką, atranką, susitikimų planavimą ir komunikaciją su kandidatais.

Nyderlandų pre-seed rizikos kapitalo fondas „DFF Ventures“ pranešė uždaręs trečiąjį fondą – „DFF Ventures III“. Jis buvo perpasirašytas ir pasiekė 70 mln. eurų dydį. Šias lėšas fondas ketina investuoti į nuo pat idėjos gimimo kuriamas programinės įrangos ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas, skirtas menkai skaitmenizuotoms pramonės šakoms.

Fondas pradėtas formuoti 2025 m. rugsėjį, kai buvo įsipareigota skirti 50 mln. eurų. Tuo metu bendrovė taip pat atsinaujino – anksčiau ji veikė pavadinimu „Dutch Founders Fund“.

„Tai ir daro šį fondą ypatingą. Mūsų ribotos atsakomybės partneriai supranta, į ką investuojame: į programinę įrangą, kuri veikia realų pasaulį. Logistika, prekyba, operacijos – sritys, kuriose atsparumas konkurencijai gimsta iš metų įžvalgų, tinklų ir duomenų. Tai nėra dalykas, kurį galima nukopijuoti per naktį“, – viešame pranešime teigė vienas iš steigėjų ir partnerių Patrickas Kerssemakersas.

„DFF Ventures“ trečiojo fondo uždarymas atspindi platesnę 2026 m. Europoje stebimą pre-seed ir ankstyvosios stadijos investicijų bangą. Įvairiose šalyse skelbiami nauji ar išplėsti fondai vis dažniau orientuojasi į DI, „DeepTech“ ir tvarumo sprendimus.

Vokietijoje „Vanagon Ventures“ užsitikrino 20 mln. eurų pirmąjį fondą, skirtą pre-seed B2B startuoliams, sprendžiantiems sisteminio lygmens iššūkius per DI ir „DeepTech“. Tuo pat metu „Ananda Impact Ventures“ paskelbė apie 73 mln. eurų pirmąjį uždarymą, skirtą Europoje kuriamiems poveikio (impact) startuoliams, dar labiau stiprindama Miuncheno, kaip ankstyvosios stadijos investicijų centro, pozicijas.

Už Vokietijos ribų Kopenhagoje veikianti „The Footprint Firm“ pritraukė 76 mln. eurų „Footprint Fund I“ fondui, nukreiptam į Šiaurės Europos ankstyvosios stadijos klimato ir „DeepTech“ įmones. Šveicarijos „Constructor Capital“ uždarė 92,8 mln. eurų debiutinį fondą, kuriuo planuojama remti „DeepTech“, programinės įrangos ir „EdTech“ startuolius pasauliniu mastu. Lietuvoje „FIRSTPICK“ pristatė 25 mln. eurų fondą, skirtą Baltijos šalių kūrėjams nuo pačios pradžios, o Paryžiuje įsikūrusi „Elaia“ paskelbė apie 134 mln. eurų „DeepTech Seed“ fondą, dvigubai didesnį nei ankstesni.

„Nuo tada, kai maždaug prieš šešis mėnesius atidarėme savo fondą, pasaulis tapo tik labiau neapibrėžtas. O kai yra neapibrėžtumo, lengva rinktis daugumos nuomonę. Tačiau daugumos nuomonė žudo grąžą. Todėl nuo pat pirmojo fondo laikomės pagrindinės tezės: manome, kad sunkiausia dalis yra realus pasaulis, o ne kodas“, – teigiama viešame rizikos kapitalo fondo pareiškime.

Skaičiuojama, kad vien 2026 m. viešai paskelbta šių fondų kapitalo suma siekia apie 420 mln. eurų. Tai rodo tvirtą įsipareigojimą skatinti inovacijas menkai skaitmenizuotose industrijose ir pagrindinėse technologijose.

„DFF Ventures“ – pre-seed rizikos kapitalo fondas, įkurtas verslininkų, stojusių už tokių bendrovių kaip „WeTransfer“, „fonQ“, „Just Eat“ ir „Treatwell“. Investicijų dydžiai paprastai svyruoja nuo 250 tūkst. iki 2,5 mln. eurų, o investuojama pradedant nuo idėjos stadijos į skaitmeninius sprendimus kuriančias įmones menkai skaitmenizuotose srityse.

Fondo prioritetai – vertikalusis DI, „recommerce“ platformos ir prekyvietės. Nors investuojama globaliai, Europos rinka išlieka veiklos pagrindas.

Praktikoje tai reiškia programinės įrangos ir DI įmones, veikiančias su fizinėmis operacijomis: „Fleequid“ (autobusų judėjimo sprendimai), „Vintage Cash Cow“ (antikvarinių daiktų prekyba), „NorthLadder“ (atnaujinta elektronika), „METYCLE“ (metalo laužo rūšiavimas) ir „Liablix“ (žalų administravimas).

Pasak fondo, trečiasis fondas leis ir toliau investuoti nuo pat pradžios į įmones, kuriančias programinę įrangą esminėms ūkio grandims. Šįkart investicijų geografija, kaip teigiama, nebebus apribota vien Europos Sąjunga – investuoti planuojama visame pasaulyje.

Skelbiama, kad su „DFF Ventures III“ jau prisijungė septynios naujos portfelio įmonės, o artimiausiu metu tikimasi jų dar daugiau.

Edinburge įsikūręs švariosios technologijos startuolis „Exergy3“, kuriantis itin aukštos temperatūros šiluminės energijos kaupimo sprendimus, per pradinį investicijų etapą pritraukė 11,4 mln. eurų (10 mln. svarų sterlingų). Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos nuosavai technologijai plėsti, siekiant spręsti pramonės dekarbonizacijos, elektros tinklų balansavimo ir energetinio saugumo iššūkius.

Investicijų raundui vadovavo „Axeleo Capital“. Prie jo prisidėjo Bavarijoje veikiantis viešasis rizikos kapitalo investuotojas „Bayern Kapital“ ir Singapūre įsikūręs „Kibo Invest“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „Scottish Enterprise“, „Zero Carbon Capital“ ir „Old College Capital“ – Edinburgo universiteto vidinis rizikos kapitalo fondas.

„Axeleo Capital“ rizikos kapitalo partneris Guillaume Sarlat pabrėžė, kad sunkiosios pramonės dekarbonizacija – vienas patraukliausių šiuo metu klimato technologijų investavimo krypčių Europoje.

„Sunkiosios pramonės dekarbonizacija – jai tenka daugiau nei 20 proc. pasaulinės energijos suvartojimo, o ji vis dar daugiausia priklauso nuo iškastinio kuro – yra, ko gero, viena patraukliausių šiandienos klimato technologijų aparatūrinės įrangos investavimo galimybių Europoje. „Exergy3“ išskirtinai išnaudoja ribojamą ar neigiamomis kainomis parduodamą atsinaujinančią elektros energiją, ją itin aukštoje temperatūroje sukaupia ir taip pramonės klientams tiekia pigią, nulinės emisijos šilumą“, – teigė jis.

„Exergy3“ įkurta 2023 m. ir yra Edinburgo universiteto atskilusi įmonė. Bendrovė siekia pasiūlyti mastelio didinimui tinkamus, prieinamus ir tvarius švarios pramoninės šilumos šaltinius, kurie padėtų pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

Anot bendrovės, Europos energetikos sistemos apkrova auga, o disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos didėja – atsinaujinančios energijos gamyba vis dažniau viršija tai, ką sistema gali absorbuoti realiu laiku. Dėl to dalis mažai taršios elektros energijos yra ribojama, nors sistemos kaštai didėja, o pramonė patiria spaudimą vienu metu užsitikrinti patikimą, įperkamą energiją ir mažinti emisijas.

„Vien Jungtinėje Karalystėje 2024–2025 m. elektros tinklo balansavimui buvo išleista 2,7 mlrd. svarų sterlingų – tai lėmė didėjantis neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos, nes atsinaujinančios energijos gamyba vis dažniau viršija tai, ką sistema gali absorbuoti realiu laiku. Rezultatas – brangus paradoksas: dideli mažai taršios elektros kiekiai yra ribojami, nors sistemos kaštai auga. Tuo pat metu pramonė susiduria su vis didesniu spaudimu užsitikrinti patikimą, įperkamą energiją ir mažinti emisijas“, – teigiama bendrovės pranešime.

„Exergy3“ akcentuoja, kad pramoninė šiluma sudaro reikšmingą pasaulinės energijos paklausos ir emisijų dalį, tačiau ją mažinti struktūriškai sudėtinga, nes daugeliui procesų reikalinga aukšta ir pastovi temperatūra. Tuo pat metu atsinaujinančios elektros dalis vis dažniau ribojama, nes sistemai sudėtinga realiu laiku integruoti generaciją.

Bendrovės teigimu, jos technologija padeda sujungti šiuos du iššūkius: perteklinę atsinaujinančią elektrą, pavyzdžiui, ribojamą vėjo energiją, ji paverčia aukštos temperatūros šiluma pramonės poreikiams. Taip perteklius tampa panaudojamu energijos šaltiniu, o ne prarandama energija.

„Exergy3“ vadovas Markus Rondé sako, kad pramonės šilumos poreikis ir atsinaujinančios elektros švaistymas yra tos pačios problemos pusės.

„Tai dvi tos pačios problemos pusės. Pramonei reikia patikimos, aukštos temperatūros šilumos, o dideli atsinaujinančios elektros kiekiai nueina veltui. „Exergy3“ tai sujungia – perteklinę atsinaujinančią elektrą paverčia patikima, mažos kainos šiluma pramonei. Tai reiškia mažesnes emisijas, mažesnes energijos sąnaudas ir atsparesnę energetikos sistemą. Šis finansavimas leidžia mums greitai pereiti nuo bandomųjų projektų prie komercinio diegimo“, – teigė jis.

Pasak bendrovės, sistema sukurta taip, kad būtų greitai integruojama pramoninėje aplinkoje. Moduliniai šiluminės energijos kaupimo įrenginiai atsinaujinančią elektrą paverčia aukštos temperatūros šiluma ir gali užtikrinti procesams reikalingą 50–1 200 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Teigiama, kad sprendimas išlieka kompaktiškas, lengvai montuojamas ir reikalauja minimalios infrastruktūros.

Toks lankstumas, anot „Exergy3“, leidžia technologiją taikyti įvairiuose pramonės procesuose – nuo tiesioginio šildymo iki garo gamybos – todėl ji gali būti aktuali daugeliui energijai imlių sektorių.

Gavusi naują kapitalą, bendrovė ketina didinti gamybos apimtis, plėsti komandą ir užtikrinti platesnį diegimą pramonės objektuose. „Exergy3“ planuoja iki metų pabaigos padvigubinti darbuotojų skaičių. Taip pat vėliau šį ketvirtį ji ketina atidaryti biurą Miunchene, taip stiprindama plėtrą Vokietijoje.

„Bayern Kapital“ vadovė Monika Steger teigė, kad pramonės procesų šilumos dekarbonizacija yra vienas pagrindinių svertų transformuojant energijai imlias pramonės šakas.

„Pramonės procesų šilumos dekarbonizacija yra pagrindinis svertas transformuojant energijai imlias pramonės šakas ir kartu – itin aktuali klimato technologijų augimo rinka Europoje. „Exergy3“ kuria technologiškai perspektyvų sprendimą, esantį energijos, pramonės ir dekarbonizacijos sankirtoje“, – sakė ji.

„Kaip rizikos kapitalo investuotojas, čia matome reikšmingą komercinį potencialą. Tai, kad „Exergy3“ ateityje ketina toliau plėtoti technologinį potencialą iš Miuncheno, taip pat pabrėžia Bavarijos patrauklumą kaip pramonės inovacijų vietos“, – pridūrė M. Steger.

2023 m. gegužę „Exergy3“ atsiskyrė nuo Edinburgo universiteto ir gavo 4,1 mln. eurų (3,6 mln. svarų sterlingų) dotaciją iš Energetinio saugumo ir grynojo nulio emisijų departamento, kad Annandale spirito varykloje būtų pastatytas pilno masto demonstracinis įrenginys.

2024 m. bendrovė pranešė užbaigusi 1,1 mln. eurų (1 mln. svarų sterlingų) priešpradinį finansavimo etapą, kuriam vadovavo „Zero Carbon Capital“, dalyvaujant esamiems investuotojams „Old College Capital“ ir „Scottish Enterprise“.

Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo bendrovė „Passion Capital“ pranešė užbaigusi ketvirtąjį ankstyvosios stadijos (Seed) fondą „Passion IV“. Kartu su dviem specialios paskirties investicinėmis priemonėmis (SPV) jo dydis siekia 46 mln. eurų (apie 55 mln. JAV dolerių). Šias lėšas bendrovė ketina skirti naujai ankstyvosios stadijos startuolių grupei.

Pasak „Passion Capital“, fondą 100 proc. sudaro privatus kapitalas, o strategija išlieka tokia pati – suteikti pirmąsias investicijas („pirmąjį čekį“) įkūrėjams, kuriantiems dirbtinio intelekto, finansinių technologijų (FinTech) ir įmonių rizikos valdymo sprendimus Jungtinėje Karalystėje bei Europoje. Šiuo metu fondas jau yra investavęs į 13 bendrovių.

„Nieko iš to nebūtų įmanoma padaryti be mūsų investuotojų paramos. Kaip investuotojai, pirmiausia tikime žmonėmis ir jų gebėjimu įgyvendinti planus, o dirbtinis intelektas dabar padeda jiems kurti efektyviau. Nuoširdžiai dėkojame mūsų investuotojams ir įkūrėjams“, – viešame pareiškime teigė „Passion Capital“ partneris Gregas Bennettas.

Fondo uždarymas vyksta tęsiantis ankstyvosios stadijos investicijų aktyvumui Europoje – ypač dirbtinio intelekto, „FinTech“ ir su tuo susijusios infrastruktūros srityse. Tarp pastaruoju metu skelbtų pavyzdžių minimos „Ralio“ (Londonas, 2,1 mln. eurų „pre-Seed“ investicija dirbtinio intelekto agentų mokėjimų platformai), „Trent AI“ (Londonas, 11 mln. eurų „Seed“ investicija saugumo infrastruktūrai agentiniams AI sprendimams) ir „DFF Ventures“ (Amsterdamas, 70 mln. eurų fondas ankstyvosios stadijos dirbtinio intelekto ir programinės įrangos startuoliams).

Šiame kontekste „Passion Capital“ sprendimas didinti ankstyvosios stadijos investicijų apimtį atrodo derantis su platesne Europos rinka, kurioje auga kapitalo pasiūla AI ir „FinTech“ krypties verslams.

„Esame dėkingi investuotojams už nuolatinį pasitikėjimą ir įkūrėjams, kurie su mumis bendradarbiauja nuo pirmos dienos. Į „Passion IV“ investuoja Robertas, Andrew, Willas, Sarah ir Gregas. Jei kuriate ambicingą projektą, norėtume apie tai išgirsti“, – pranešime spaudai nurodė „Passion Capital“.

„Passion Capital“ įkurta 2011 m. Bendrovė skelbia pasiekusi 23 proc. grynąją vidinę grąžos normą (net IRR) ir 2,5 karto išmokų ir investuoto kapitalo santykį (DPI). Per veiklos laikotarpį ji investavo į daugiau nei 100 bendrovių ir, kaip teigiama, prisidėjo prie penkių „FinTech“ vienaragių atsiradimo.

Tarp žinomiausių „Passion Capital“ portfelio bendrovių minimos „GoCardless“, „Tide“, „Marshmallow“, „Butternut Box“, „PolyAI“, „Lendable“ ir „Monzo“.

Bendrovė taip pat pažymi, kad 2025-ieji buvo išskirtiniai dėl portfelio įmonių pasitraukimų ir likvidumo įvykių, susijusių su „Ravelin“, „Tillo“ ir „Xelix“. Taip pat skelbiama, kad „GoCardless“ įsigijo „Mollie“, o reikšmingus plėtros etapus fiksavo „Attio“, „PolyAI“, „Lassie“ ir „Marshmallow“.

Iš viso „Passion Capital“ teigia investuotojams paskirsčiusi 72 mln. eurų (apie 85 mln. JAV dolerių) – daugiau nei bet kurio ankstesnio fondo dydis.

Mančesteryje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Firenze“, kuri specializuojasi lombardiniame skolinime, pranešė apie 6,8 mln. eurų (6 mln. svarų) investicijų etapą. Jis buvo perrašytas, o gautos lėšos bus skirtos komandai daugiau nei padvigubinti ir augančiam skolininkų užklausų srautui aptarnauti.

Investicijų etapui vadovavo „AlbionVC“, o prie jo papildomai prisidėjo visi pagrindiniai esami investuotojai, tarp jų – „Outward VC“ ir „Form Ventures“. Tai įvyko praėjus metams po 2,8 mln. eurų (2,5 mln. svarų) pradinio (Seed) etapo.

„Firenze“ vadovas Davidas Newmanas teigė: „Rinkos paklausa „Firenze“ sprendimui viršijo mūsų lūkesčius, todėl mūsų vizija tapo vis ambicingesnė. Dėl to nusprendėme, kad dabar – tinkamas metas pritraukti papildomo kapitalo ir paspartinti planus.

Kai ieškojome partnerio kitam augimo etapui, Jay ir „Albion“ išsiskyrė iš karto. Galiausiai manau, kad renkantis rizikos kapitalo fondą svarbiausi yra du dalykai – aistra ir pasitikėjimas, o Jay ir „Albion“ tai įrodė ne kartą viso pažinties proceso metu. Taip pat jaučiamės pagerbti dėl tęstinės esamų investuotojų paramos – jie vis labiau tiki „Firenze“ pagreičiu“, – sakė D. Newmanas.

6,8 mln. eurų investicija išsiskiria tarp 2026 m. panašaus profilio sandorių, kai kapitalas ypač koncentruojasi finansų infrastruktūros, rizikos valdymo, turto valdymo ir skolinimo platformose, o ne vien vartotojams skirtose programėlėse.

„Albion VC“ partneris Jay Wilsonas pažymėjo: „Firenze“ sukūrė pamatinį infrastruktūros sluoksnį, kuris gali tapti pagrindu naujos kartos užtikrintiems kreditavimo produktams – pradedant lombardiniu skolinimu. Didžiuojamės galėdami palaikyti komandą plečiantis.

Lombardinis skolinimas buvo vienas galingiausių privačios bankininkystės įrankių, tačiau dauguma investuotojų neturėjo galimybės juo naudotis. „Firenze“ demokratizuoja šią prieigą, atverdama lombardinį skolinimą pasiturinčiai, bet ne itin turtingai auditorijai.

Davidas ir komanda dirbo išskirtinai: pasirašė partnerystes, apimančias daugiau nei 200 mlrd. svarų turto, ir sukūrė platformą, kuri vienu metu sprendžia saugojimo, kapitalo ir atitikties iššūkius. Šis rinkos laiko ir produkto gilumo derinys suteikė mums pasitikėjimo vadovauti šiam etapui“, – teigė J. Wilsonas.

„Firenze“ įkurta 2024 m. serijinio verslininko D. Newmano. Bendrovė remiasi idėja, kad investicijomis užtikrintas skolinimas, tradiciškai buvęs itin turtingųjų privilegija, gali ir turėtų būti prieinamas platesniam ratui.

Bendrovė kuria nuosavą integruotų finansų platformą, kuri leidžia turto valdytojams pasiūlyti efektyvų skolinimą klientams nereikalaujant perkelti ar parduoti turto. Tokiu būdu skolininkai gali gauti likvidumo greitai – neretai per 24 valandas.

Lombardinis skolinimas gali būti naudojamas įvairiems poreikiams: kaip alternatyva tradiciniams trumpalaikiams būsto „bridging“ kreditams ar net „perkurti mamos ir tėčio banką“, kai tėvai gali padėti vaikams apmokėti studijas, prisidėti prie pirmojo būsto įsigijimo ar finansuoti vestuves.

Lombardinis skolinimas – tai trumpalaikė užtikrinta paskola, kai skolininkas įkeičia likvidų finansinį turtą, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas ar investicijų portfelį. Taip galima gauti lėšų neparduodant turto, išlaikant investicijas rinkoje. Tai dažnai naudojama strategija tarp investuotojų, siekiančių gauti grynųjų, bet nenutraukti investavimo.

Nors šiuo metu bendrovė daugiausia orientuojasi į pasiturinčių klientų segmentą, jos tikslas – demokratizuoti lombardinį skolinimą ir ilgainiui paversti jį potencialia kredito alternatyva platesnei visuomenei.

„Outward VC“ atstovas Andi Kazeroonianas sakė: „Kai vadovavome „Firenze“ pradiniam (Seed) etapui, patikėjome Davido vizija išplėsti lombardinį skolinimą už didžiųjų privačių bankų sienų. Po dvylikos mėnesių pažanga viršijo mūsų lūkesčius – įskaitant penkis kartus išaugusį partnerių tinklą, sparčiai augančią paskolų knygą ir SaaS pasiūlymą, kuris pritraukia pirmaujančius bankus bei finansų institucijas, taip pat ir dar labiau išgrynintą ateities viziją.

„Firenze“ dabar įrodo, kad sukurta kredito infrastruktūra gali pakeisti tai, kaip visa turto valdymo industrija mąsto apie likvidumą. Didžiuojamės galėdami tęsti paramą bendrovei įžengiant į šį jaudinantį augimo etapą“, – teigė A. Kazeroonianas.

Per pastaruosius 12 mėnesių „Firenze“ įgyvendino tikslą įtraukti lombardinį skolinimą į nepriklausomų finansų patarėjų, turto valdymo įmonių ir investavimo platformų įrankių rinkinį Jungtinėje Karalystėje.

Bendrovė skelbia tapusi patikimu partneriu JK įmonėms, kurios bendrai valdo beveik 229 mlrd. eurų (200 mlrd. svarų) turto. Tarp jų minimi turto valdytojai „Brooks Macdonald“ ir „Canaccord Wealth“, nepriklausomi privatūs biurai „Artorius“, „Lincoln“ ir „Cerno“, taip pat investavimo platformos „Parmenion“, „P1“ ir „Soderberg“.

Gautos investicijos bus skirtos augimo planams: spartinti funkcionalumų diegimą didesniam partnerių skaičiui ir platesniam produktų spektrui, toliau stiprinti bankams skirtą SaaS pasiūlymą, įskaitant vadinamojo agentinio kredito struktūruotojo diegimą, taip pat plėtrai į naujas jurisdikcijas.

Plėtros kontekste „Firenze“ planuoja daugiau nei dvigubai didinti komandą, kad galėtų aptarnauti augančias skolininkų užklausas ir didėjantį turto valdytojų skaičių, kurie lombardinį skolinimą siūlo savo klientams.