CP v2

Tag: STEAM ugdymas

  • „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje vyks „Airtech Open 2026“ – mokinių FPV mikro dronų varžybos, sujungiančios technologijas, sportinį azartą ir edukaciją visai šeimai. Organizatoriai žada ne tik įtemptą kovą trasoje, bet ir veiklas, kurios leis dronų pasaulį pažinti praktiškai.

    Renginio dėmesio centre – F9U klasės FPV mikro dronų pilotai, kurie varžysis dėl stipriausiųjų titulo. FPV formatas reiškia, kad pilotai skraido matydami vaizdą iš drono kameros, todėl lenktynės tampa ypač dinamiškos ir reikalauja greitos reakcijos bei tikslaus valdymo.

    Šiemet varžybose dalyvaus 76 jaunieji pilotai iš visos Lietuvos, suskirstyti į tris amžiaus grupes: 3–4 klasių, 5–8 klasių ir 9–12 klasių mokinius. Toks dalyvių skaičius, organizatorių teigimu, rodo augantį susidomėjimą bepiločiais ir inžineriniu ugdymu mokyklose bei būreliuose.

    Varžybas planuoja atidaryti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Renginys tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir proga susitikti skirtingoms bendruomenėms: mokiniams, mokytojams, tėvams, technologijų entuziastams.

    Šalia lenktynių žiūrovų lauks nemokamos veiklos: esporto turnyrai, interaktyvios pramogos, „Išbandyk droną“ zona ir kūrybinės dirbtuvės. Mažesniems lankytojams numatyta edukacija, kurioje galima pasijusti sklandytuvo pilotu, taip pat žadamas mokslinis šou.

    „Kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti ne tik stebėti įspūdingų varžybų, bet ir aktyviai įsitraukti į įvairias edukacines bei pramogines veiklas“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgayle.

    Renginyje taip pat bus galima iš arti pamatyti tikrą sklandytuvą, o tai organizatoriai įvardija kaip vieną ryškiausių dienos akcentų. Tokios demonstracijos leidžia susieti dronų technologijas su platesniu aviacijos pasauliu ir paskatina smalsumą apie aerodinamiką bei skrydžio principus.

    „Mūsų tikslas – kad renginys taptų vieta, kurioje technologijos pažįstamos per praktiką, kūrybą ir bendrą patirtį“, – sako K. Virgayle.

    „Airtech Open 2026“ organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyrius, o pati iniciatyva orientuota į dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymą. Tokie renginiai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau dėmesio skiriama praktiniam STEAM ugdymui, kai technologijos mokomos per realias užduotis, eksperimentus ir varžybinį formatą.

    Organizatorių teigimu, tikslas – populiarinti bepiločių orlaivių neformaliojo švietimo programas ir stiprinti jaunimo inžinerinį mąstymą. Kartu tai tampa ir karjeros pažinimo erdve, nes dronų kompetencijos vis dažniau pritaikomos logistikoje, infrastruktūros patikroje, žemės ūkyje, kūrybinėse industrijose bei saugumo srityje.

    Varžybų dienotvarkėje numatyta dalyvių registracija ryte, atidarymo ceremonija, du skrydžių blokai ir apdovanojimai popietę. Renginio pabaiga planuojama vėlyvą popietę, o lankytojai kviečiami atvykti stebėti finalinių skridimų ir dalyvauti šalia vykstančiose edukacijose.

    Airtech projektą, kurį įgyvendina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie veiklų prisideda savivaldybės. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia partnerystė padeda kurti tęstinę ekosistemą, kurioje technologiniai įgūdžiai ugdomi nuo pirmųjų bandymų iki varžybų ir tolesnių mokymosi kelių.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    Nordplus „Let’s STEAM outdoors“ vizitas Panevėžio rajone: ką atsivežė Latvijos ir Estijos pedagogai

    2026 metais gegužės 11 ir 12 dienomis Pažagienių mokykloje-darželyje vyko tarptautinis Nordplus projekto „Let’s STEAM outdoors“ partnerių susitikimas. Į Panevėžio rajoną atvyko 11 pedagogų iš Latvijos ir Estijos, kurie kartu su Lietuvos komanda tęsė veiklas, skirtas STEAM ugdymo idėjoms lauko aplinkoje kurti.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai išbandyti metodus, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikams integruoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką už klasės ribų. Pasak organizatorių, lauko erdvės leidžia vaikams mokytis per tyrinėjimą ir patirtį, o ne vien per užduotis prie stalo.

    STEAM lauke: nuo rūšiavimo iki kūrybos

    Vizito metu svečiai dalyvavo praktinėse veiklose, kurias parengė Pažagienių mokyklos-darželio pedagogai. Dalis užsiėmimų buvo orientuoti į aplinkosauginį ugdymą ir kasdienius įgūdžius, kurie vėliau natūraliai persikelia į vaikų elgesį namuose.

    Dalyviai išbandė veiklų ciklą Mokomės rūšiuoti – saugome Žemę, kuriame atliekų rūšiavimas buvo siejamas su stebėjimu, skaičiavimu ir paprastais bandymais. Taip pat pristatytas „Tvarus medžio kelias“, leidęs vaikams pažinti medžio savybes, panaudojimą ir tvarumo idėją per kūrybines konstrukcijas.

    Šios veiklos atspindi platesnę ugdymo kryptį, kai STEAM vis dažniau siejamas su tvarumu ir realiomis situacijomis. Ugdymo praktikoje tai reiškia, kad vaikai ne tik kuria ar skaičiuoja, bet ir mokosi priimti atsakingus sprendimus, diskutuoti bei dirbti komandoje.

    Mokymasis už mokyklos ribų

    Svarbi vizito dalis buvo veiklos už ugdymo įstaigos ribų, leidusios partneriams pamatyti skirtingas STEAM taikymo aplinkas. Projekto dalyviai lankėsi Naujamiesčio meno galerijoje, kur edukacijoje kūrė dekoracijas iš natūralių, ekologiškų medžiagų.

    Vėliau svečiai apsilankė Naujamiesčio lopšelyje-darželyje Bitutė, kur susipažino su STEAM ugdymui pritaikytomis vidaus ir lauko erdvėmis. Tokie vizitai leidžia palyginti skirtingus sprendimus ir greičiau pritaikyti pasiteisinusias idėjas savo įstaigose.

    Antrąją dieną delegacija vyko į bendrovę „Aukštaitijos vandenys“, kur susipažino su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo procesais. Ši patirtis tapo realaus gyvenimo pavyzdžiu, kaip mokslas ir inžinerija kasdien prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo.

    Kuo tokie vizitai svarbūs?

    Susitikimo metu projekto partneriai taip pat vedė veiklas vaikams, tarp jų ir anglų kalbos pamokas, integruodami STEAM metodus bei kūrybines užduotis. Tokia praktika padeda ugdymo turinį sieti su kalbine raiška ir skatina vaikų smalsumą per teminį mokymąsi.

    Organizatoriai tikisi, kad Lietuvoje išbandytas veiklas Latvijos ir Estijos pedagogai adaptuos savo ugdymo įstaigose, o sukaupta patirtimi dalysis su kolegomis. Kitas projekto partnerių susitikimas planuojamas Estijoje, kur bus pristatytos ir išbandomos Estijos pedagogų parengtos STEAM ugdymo lauke idėjos.

    Pažagienių mokykla-darželis, priėmęs projekto svečius, pabrėžė aktyvų partnerių įsitraukimą ir atvirumą naujoms praktikoms. Vizitą papildė kūrybinės veiklos Pragiedrulių kūrybiškumo centre ir meno stiklo studijoje „GlassRemis“, kurios sustiprino menų integravimo į STEAM svarbą.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Alytaus delegacija Oulu: ką URBACT Ateities STEAM miestai perima iš Suomijos inovacijų ekosistemos

    2026 metų gegužės 6–8 dienomis Alytaus miesto savivaldybės delegacija lankėsi Oulu mieste Suomijoje, kur vyko tarptautinio URBACT programos tinklo Ateities STEAM miestai partnerių susitikimas. Vizite dalyvavo 3 projekto darbo grupės nariai ir 4 URBACT vietos veiklos grupės atstovai, siekę pasisemti praktinių sprendimų, kaip miestuose stiprinti STEAM ugdymą ir skaitmenines kompetencijas.

    URBACT tinklo tikslas yra padėti Europos miestams diegti integruotas miesto plėtros praktikas, paremtas bendrakūra ir vietos partnerių įtraukimu. Ateities STEAM miestai orientuojasi į talentų pritraukimą ir išlaikymą, inovacijų skatinimą bei skaitmeninimo sprendimus, kad švietimo, verslo ir savivaldos veiksmai kurtų apčiuopiamą naudą miesto konkurencingumui.

    STEAM ir miesto konkurencingumas

    Susitikime Oulu daug dėmesio skirta STEAM kaip ilgalaikės miesto vystymo krypties vaidmeniui, kai ugdymas siejamas su darbo rinkos poreikiais ir inovacijų politika. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti mokyklų, neformaliojo ugdymo, aukštojo mokslo ir įmonių bendradarbiavimą, kad mokymasis būtų grindžiamas realiais iššūkiais ir praktiniais projektais.

    Oulu pavyzdys aktualus miestams, kurie siekia auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos segmentus ir konkuruoti dėl specialistų. Tokiuose modeliuose svarbi ne viena pavienė iniciatyva, o nuosekli ekosistema, kai inovacijų infrastruktūra, talentų ugdymas ir savivaldybės sprendimai veikia kaip viena sistema.

    Kas pristatyta Oulu mieste

    Renginio metu Alytaus ir kitų partnerių atstovai susipažino su Oulu iniciatyvomis, kurios jungia miestą, universitetus ir verslą. Programoje vyko ekspertinės diskusijos ir praktiniai susitikimai, o patirtis pristatyta per temines veiklas, įskaitant Amazing North – Tool Camp ir STEAM Summit.

    Taip pat aptartos kryptys, kurios pastaraisiais metais ypač išryškėjo Europos miestuose: duomenimis grįsti miesto sprendimai, dirbtinis intelektas, išmaniųjų miestų taikymai bei eksperimentinės urbanistinės iniciatyvos. Technologijų kontekste minėtos ir ateities ryšio technologijos, tokios kaip 6G, kurios ilgainiui gali keisti pramonės, viešųjų paslaugų ir švietimo skaitmeninimo galimybes.

    Ką tai gali reikšti Alytui

    Alytaus delegacijai vizitas suteikė galimybę sustiprinti ryšius su partneriais ir įsivertinti, kokie sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. URBACT metodika paprastai orientuota į tai, kad po tarptautinių mainų miestai grįžta prie konkrečių veiksmų planų, kuriuose aiškiai apibrėžiami prioritetai, partneriai ir įgyvendinimo žingsniai.

    Praktinė šių patirties mainų vertė siejama su gebėjimu STEAM ugdymą integruoti į miesto plėtrą taip, kad jis būtų matomas ne tik mokyklose, bet ir inovacijų, investicijų pritraukimo bei talentų politikos sprendimuose. Tokia kryptis gali padėti kurti tvaresnę, inovacijoms atviresnę ir ateities iššūkiams geriau pasirengusią miesto bendruomenę.

  • Registracija į 2026 metų vasaros stovyklas startuoja gegužės 14 dieną: vietų skaičius ribotas

    Registracija į visas 2026 metų vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programas Tauragės rajone prasidės gegužės 14 dieną 8.00 valandą. Tėvai ir globėjai kviečiami dėl vietų kreiptis tiesiogiai į pasirinktų stovyklų teikėjus nurodytais kontaktais.

    Savivaldybė skelbia, kad šiemet konkursui pateiktos 38 paraiškos, o planuojama įgyvendinti 60 stovyklų pamainų. Iš viso jose galės dalyvauti apie 2 443 vaikai ir jaunuoliai, tačiau faktiniai skaičiai vykdymo metu gali šiek tiek kisti.

    Numatoma, kad į programas bus įtraukti 169 vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų, 139 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ir 65 iš užsienio sugrįžę gyventi ar atostogauti Lietuvoje vaikai. Taip pat planuojama priimti ukrainiečius, gavusius prieglobstį Lietuvoje.

    Finansavimas ir prioritetai

    2026 metais Tauragės rajono savivaldybė vaikų vasaros poilsio programoms skiria 100 tūkst. eurų. Įvertinus pateiktas paraiškas, bendras lėšų poreikis siekia apie 171 989 eurus, todėl ne visoms iniciatyvoms gali būti skiriamas prašomas finansavimas.

    Paraiškas vertino nepriklausomi recenzentai, o jų siūlymus nagrinėjo savivaldybės komisija. Sprendimai priimti atsižvelgiant į programų kokybę, veiklų įvairovę, dalyvių skaičių, trukmę, kainą ir kitus kriterijus.

    Skirstant finansavimą prioritetas teikiamas programoms, kurios didina prieinamumą vaikams su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat siekiama, kad stovyklose galėtų dalyvauti jaunesnio amžiaus vaikai, kad tėvams būtų lengviau suderinti darbą ir vaikų atostogas.

    Kada gali startuoti stovyklos

    Savivaldybė primena, kad bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams skirtos stovyklos gali prasidėti tik pasibaigus mokslo metams, tai yra antroje birželio pusėje. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai stovyklose gali dalyvauti ir anksčiau, jei tai numatyta konkrečios programos grafike.

    Šių metų konkurso prioritetuose akcentuojamas iš užsienio atostogoms sugrįžusių vaikų įtraukimas, pagalba negalią turintiems vaikams, ukrainiečių vaikų įtraukimas, taip pat kūrybiškumo, iniciatyvumo, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas. Dėmesys skiriamas ir ekologiniam ugdymui, prevencinėms veikloms bei tęstinių programų vykdymui.

    Populiariausios veiklos ir nauji teikėjai

    Programose numatomos edukacijos, ekskursijos, sporto užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai ir socialinių bei emocinių kompetencijų ugdymas. Organizatoriai pastebi augantį STEAM veiklų ir patyriminio mokymosi populiarumą, taip pat daugiau dėmesio skiriama sveikos gyvensenos temoms.

    Tarp dažniausiai pasirenkamų lankytinų vietų minimi Pagramančio regioninis parkas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Taurų nuotykių parkas, ekologiniai ūkiai, gyvūnų globos organizacijos ir žirgynai. Tokios kryptys leidžia derinti aktyvų laisvalaikį su pažintinėmis patirtimis.

    Šiemet programas įgyvendins ir keturi nauji teikėjai: VšĮ „Ašvienis Žirgo gija“, Tauragės kultūros centras, VšĮ „Tauragės futbolas“ bei Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Jie siūlo veiklas nuo pažinties su žirgais ir kūrybinių užsiėmimų iki kino kūrimo, sporto programų ar pasirengimo Moksleivių dainų šventei.

    Gyventojams primenama, kad dalyje programų gali būti taikomas dalyvio mokestis, o jo dydis paprastai mažinamas atsižvelgiant į savivaldybės skirtą finansavimą. Dėl tikslių sąlygų, datų ir laisvų vietų rekomenduojama kreiptis į konkrečios stovyklos organizatorius.

    Registruojant vaiką svarbu iš anksto pasitikslinti stovyklos pamainos laiką, amžiaus grupę, veiklų pobūdį, maitinimo ir pavežėjimo sąlygas bei tai, ar numatytos išlygos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Kadangi vietų skaičius ribotas, sprendimus verta priimti dar prieš registracijos startą.

  • „Žalgirio robotų mūšis 2026“ Kaune: 300 robotų ir kelialapiai į „Robochallenge“ finalą

    „Žalgirio robotų mūšis 2026“ Kaune: 300 robotų ir kelialapiai į „Robochallenge“ finalą

    Kaune, mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“, savaitgalį įvyko tarptautinės varžybos „Žalgirio robotų mūšis 2026“. Į renginį atvyko dalyviai ir komandos iš Lietuvos bei dar kelių Europos ir Afrikos šalių, o arenoje varžėsi daugiau kaip 300 robotų.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad jėgas išbandė dešimtys komandų ir gausus būrys individualių dalyvių. Varžybų programa apėmė 12 rungčių, kuriose tikrinti ne tik konstravimo sprendimai, bet ir programavimo, strategijos, reakcijos bei robotų valdymo įgūdžiai.

    Kelialapiai į finalą Rumunijoje

    Didžiausia renginio intriga daugeliui dalyvių tapo galimybė patekti į pasaulinių robotikos varžybų „Robochallenge“ finalą Rumunijoje. Kelialapiai atiteko geriausiai pasirodžiusiems kelių rungčių prizininkams, tarp jų buvo linijos sekimo, mini sumo ir kitų kategorijų nugalėtojai.

    Tokio tipo atrankos vis dažniau tampa tramplinu jauniesiems kūrėjams: tarptautinėse varžybose vertinamas ne vien rezultatas, bet ir inžinerinis patikimumas, programinės įrangos sprendimų stabilumas, energijos valdymas bei konstrukcijos saugumas.

    Ryškūs pasirodymai ir aiški žinutė

    Vienas ryškiausių renginio pasiekimų – Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos mokytojo Ričardo Gečo ir jo auklėtinių laimėjimai keliose rungtyse. Tokie rezultatai rodo, kad stiprios robotikos kompetencijos Lietuvoje formuojasi ne tik universitetuose, bet ir gimnazijose bei neformalaus ugdymo būreliuose.

    „Raginu nebijoti ir pradėti savo robotikos kelionę kiekvienam. Ieškokite aplink esančių būrelių, ateikite į STEAM centrus ar tiesiog paklauskite savo informatikos mokytojo ir susitikime kitų metų varžybose“, – sakė R. Gečas.

    Renginyje dėmesio sulaukė ir pirmą kartą Lietuvoje pristatyta tik moterims skirta rungtis „Ugnies sesės“. Organizatorių teigimu, tai sąmoningas žingsnis skatinant platesnį merginų įsitraukimą į inžineriją ir technologijų kūrimą, kur iki šiol pastebima ryški disproporcija.

    „Idėja pakviesti merginas aktyviau dalyvauti robotikos varžybose kilo iš noro parodyti, kad technologijų pasaulyje nėra vietos stereotipams“, – teigė „Mokslo salos“ Kauno metodinio STEAM centro Robotikos-IT laboratorijos metodininkas Tomas Sobutas.

    Robotika kaip praktinis kelias į inžineriją

    Šiuolaikinės robotikos varžybos vis dažniau vertinamos kaip praktinis STEM ugdymo modelis: dalyviai vienu metu mokosi mechanikos, elektronikos, programavimo, komandinio darbo ir projektų valdymo. Patirtis varžybose taip pat padeda suprasti, kaip teorinės žinios veikia realiomis sąlygomis, kai svarbus greitis, tikslumas ir patikimumas.

    Renginio metu žiūrovai galėjo išbandyti ir partnerių veiklas bei demonstracijas, skirtas technologijų pažinimui. Organizatoriai nurodo, kad prizinis fondas siekė daugiau kaip 3 000 eurų, o renginio tęstinumas planuojamas ir kitais metais.

  • Šiaulių „Spindulio“ centre – tarptautinė konferencija apie neformalųjį ugdymą: kas pasiteisina praktiškai

    2026 metų gegužės 5 dieną Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centre surengta tarptautinė konferencija Neformaliojo ugdymo praktikos: patirtys, idėjos ir galimybės. Į renginį susirinko pedagogai, švietimo pagalbos specialistai ir partneriai iš užsienio, aptarti sprendimų, kurie veikia kasdienėje ugdymo praktikoje.

    Konferencijos tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigų ir skatinti gerosios patirties sklaidą, pristatant neformaliojo ugdymo metodus bei veiklų organizavimo modelius. Organizatorės Raimonda Šimulionienė, Daiva Glazauskienė ir Lina Tautkienė akcentavo, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti idėjas į klasę ir būrelius.

    15 pranešimų ir tarptautinė patirtis

    Programoje skambėjo 15 pranešimų, kuriuose aptartos kūrybinės veiklos, STEAM krypties užsiėmimai, meninės saviraiškos formos ir įtraukties stiprinimo pavyzdžiai. Dalis pranešimų rėmėsi praktinėmis situacijomis, kai neformalusis ugdymas tampa priemone auginti mokinių motyvaciją ir savarankiškumą.

    Šešis pranešimus pristatė svečiai iš Portugalijos, Latvijos ir Turkijos, dalis jų vyko nuotoliniu būdu. Dalyviai išskyrė gyvą Portugalijos atstovų pristatymą, kuriame buvo aptartos jų mokyklose taikomos neformaliojo ugdymo veiklos ir mokinių įsitraukimą skatinantys sprendimai.

    Ne tik klausėsi, bet ir stebėjo veiklas

    Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti centro edukacines erdves, stebėti būrelių veiklas ir susipažinti su mokinių darbais. Tokia praktinė dalis leido įvertinti, kaip idėjos įgyvendinamos realioje aplinkoje ir kokių resursų tam reikia.

    Centro neformaliojo ugdymo veiklos apima menines, sportines, muzikines, STEAM ir socialinių įgūdžių ugdymo kryptis. Pasak dalyvių, būtent veiklų įvairovė ir aiškus ryšys su mokinių poreikiais yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti nuoseklų įsitraukimą visus mokslo metus.

    Kodėl tokie renginiai tampa vis aktualesni

    Švietimo bendruomenėje ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti mokinių saviraiškai, praktiniams įgūdžiams ir emocinei gerovei, o neformalusis ugdymas dažnai tampa erdve tai pasiekti. Konferencijose dalijamasi ne tik sėkmės istorijomis, bet ir iššūkiais, pavyzdžiui, kaip pritraukti skirtingų poreikių mokinius ar suderinti būrelių laiką su didėjančiu krūviu.

    Dalyvių refleksijos parodė, kad renginys buvo vertinamas palankiai, o pristatytos idėjos įvardytos kaip pritaikomos kasdienėje veikloje. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis formatas leidžia palyginti praktikas ir greičiau rasti veiksmingus modelius, tinkančius skirtingoms mokyklų bendruomenėms.

    Informaciją ir nuotraukas parengė Raimonda Šimulionienė.

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    Baigiamoji konferencija Tauragėje

    Gegužės 7 dieną Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje surengta baigiamoji projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ konferencija „Mokykla, kuri kuria: Tūkstantmečio mokyklų kelionė“. Joje aptarti rezultatai ir pokyčiai, kuriuos Tauragės rajono mokyklos įgyvendino per kelias esmines ugdymo kryptis.

    Renginyje akcentuotos keturios sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM. Organizatoriai pabrėžė, kad šios kryptys pasirinktos siekiant mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir gerinti ugdymo kokybę skirtingose mokyklose.

    Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Kairys, Tauragės rajono savivaldybės vicemerai Andžela Jakienė ir Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. Susitikime pristatytos įgyvendintos veiklos, pasidalyta praktika ir aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė švietimo bendruomenė.

    „Galime drąsiai teigti, kad švietimo sritis Tauragėje šiandien yra išties aukšto lygio: tai rodo ne tik pasiekti rezultatai, bet ir bendruomenės įsitraukimas bei gebėjimas priimti pokyčius“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kas pasikeitė mokyklose

    Projektas Tauragės rajone apėmė šešias ugdymo įstaigas: Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją, Tauragės Jovarų pagrindinę mokyklą, Tauragės „Aušros“ progimnaziją, Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją, Tauragės Žalgirių gimnaziją ir Tauragės r. Skaudvilės gimnaziją. Savivaldybei projektui skirta 2 897 361,35 euro.

    Didelė dalis investicijų nukreipta į ugdymo aplinkas ir infrastruktūrą, kad mokymasis būtų praktiškesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams. Tauragės Žalgirių gimnazijoje įrengta IT laboratorija ir personalizuoto mokymosi zonos, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bei Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado STEAM lauko klasės.

    Įtraukties sprendimai apėmė ne tik metodikas, bet ir fizines erdves. Tauragės „Aušros“ progimnazijoje įrengtas sensorinis kambarys, o Skaudvilės gimnazijoje sukurta multifunkcinė salė, pritaikyta pagal universalaus dizaino principus.

    Mokyklos taip pat atnaujino priemones, būtinas šiuolaikiniam ugdymui: įsigyti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, STEAM rinkiniai, robotikos priemonės. Savivaldybė TŪM mokykloms nupirko 5–12 klasių matematikos platformą „Elicėjus“.

    Kompetencijos ir ugdymo turinys

    Projekto dalis buvo skirta pedagogų ir vadovų kompetencijų stiprinimui, nes infrastruktūra be žmonių pasirengimo dažnai nekuria tvarių pokyčių. Vyko mokymai apie STEAM taikymą, emocinės sveikatos stiprinimą, gabių vaikų atpažinimą, taip pat organizuotos stažuotės Estijoje ir Suomijoje.

    Konferencijoje pranešimus skaitė TŪM koordinatorė Julija Paltanavičiūtė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė Elmyra Jurkšaitienė, Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė, Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė Janina Pukelienė. Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos įtraukties švietime centro projektų vadovė Aistė Kairienė.

    Renginį papildė koncertas „Vario audra stiprėja“, vykęs „Šaltinio“ progimnazijos lauko klasėje, įrengtoje projekto lėšomis. Konferencijos pabaigoje dalyviai dalyvavo refleksijoje ir peržiūrėjo filmą, apžvelgiantį projekto įgyvendinimo kelią Tauragės rajone.

    „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, o finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto. Projekto tikslas – užtikrinti kokybiškesnes ugdymo sąlygas ir nuosekliai mažinti pasiekimų skirtumus tarp mokinių.