CP v2

Tag: STEAM ugdymas

  • Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje surengta Mokslo mugė užbaigė dvejus metus trukusią „Tūkstantmečio mokyklų“ programos STEAM veiklų atkarpą Vilniaus rajone. Renginys tapo vieta, kur mokiniai ir mokytojai vienoje erdvėje pristatė, kaip per praktinius bandymus ir projektus pasikeitė ugdymas bei kas realiai pavyko klasėse.

    STEAM ugdymas apjungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, o pagrindinis dėmesys tenka mokymuisi per problemų sprendimą ir tiriamąją veiklą. Tokia kryptis pastaraisiais metais vis dažniau siejama su mokinių įsitraukimu, kritinio mąstymo ugdymu ir ankstyvu karjeros pažinimu.

    Mugėje pristatyti 22 stendiniai pranešimai iš 8 Vilniaus rajono ugdymo įstaigų. Darbus pateikė Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Kyviškių pagrindinė mokykla, Vilniaus r. Avižienių gimnazija ir Vilniaus r. Pagirių gimnazija.

    Stendų tematika išryškino, kad mokinių tyrimai apima ir kasdienius klausimus, ir inžinerinius iššūkius. Pristatyti darbai nuo miego, augalų augimo, bakterinės celiuliozės ar kaštonų muilo tyrimų perėjo prie palydovų kūrimo, raketų projektų, vandens filtrų sprendimų, transporto modeliavimo, dirvožemio analizės bei mokyklos orientacinės sistemos idėjų.

    Žiūrovų balsavimas ir ryškiausi darbai

    Dalis mugės intrigos persikėlė į žiūrovų balsavimą, kuriame išrinkti publikos favoritai. Tai tapo proga mokiniams ne tik parodyti rezultatą, bet ir praktiškai lavinti pristatymo, argumentavimo bei komunikacijos gebėjimus.

    Žiūrovų simpatijų prizus pelnė Oskaro Rozvadovskio darbas apie realistišką transporto modeliavimą, Justinos Šaluchanskos stendinis pranešimas „Palydovų kūrimas“ ir Adomo Vozgirdo tyrimas apie šviesos spalvos įtaką augalų augimui. Tokie projektai atspindi STEAM esmę, kai teorija tikrinama bandymais, o rezultatai aiškiai pristatomi auditorijai.

    STEAM su menu ir judesiu

    Renginyje netrūko ir kultūrinės dalies, priminusios, kad STEAM raidė A reiškia menus ir kūrybinius sprendimus. Pagirių gimnazijos šokių kolektyvas „Džiangas“ gimnazijos kieme surengė pasirodymą, skirtą Šokio dienai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios integruotos veiklos padeda mokiniams matyti ryšius tarp skirtingų disciplinų ir kurti drąsiau. Įveikti iššūkiai, bandymai ir atradimai tapo svarbia patirtimi, kurią mokyklos galės perkelti į kasdienes pamokas.

    Programos kontekstas ir tęstinumas

    „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Lietuvoje siekia mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir stiprinti ugdymo kokybę, o viena iš krypčių yra modernus STEAM ugdymas. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas iš „NextGenerationEU“ lėšų.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos, akcentuojant tęstinumą ir motyvaciją plėtoti pradėtas idėjas. Informaciją apie renginį parengė Vilniaus r. Pagirių gimnazijos TŪM projekto STEAM ugdymo koordinatorius Tedas Laurinaitis.

  • Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Balandžio 28 dieną Ignalinos savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai ir STEAM mokytojai dalyvavo edukacinėje išvykoje-seminare Kaune, Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre Mokslo sala. Tai pirmasis tokio profilio centras Lietuvoje, įsikūręs Nemuno saloje, kuri pastaraisiais metais tampa ryškiu miesto mokslo, kultūros ir laisvalaikio traukos tašku.

    Išvykos dalyviai pradėjo nuo ilgalaikės ekspozicijos Žmogus. Gamta. Mašina, kurioje lankytojams siūloma mokytis per bandymus, klaidas ir atradimus. Ekspozicijoje įrengta apie 140 interaktyvių eksponatų, leidžiančių praktiškai išmėginti reiškinius ir sprendimus, su kuriais susiduriama kasdienėje aplinkoje.

    Ekspozicijos turinys apima septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Toks suskirstymas atitinka STEAM krypties logiką, kai gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika jungiami sprendžiant realaus pasaulio uždavinius.

    Patyriminis mokymasis praktikoje

    Seminaro metu daug dėmesio skirta patyriminio mokymosi principams, kurie šiandien vis dažniau taikomi ir Lietuvos mokyklose. Praktinis tyrinėjimas padeda mokiniams ne tik įsiminti faktus, bet ir suprasti priežasties bei pasekmės ryšius, ugdyti kritinį mąstymą, mokytis kelti klausimus ir pagrįsti atsakymus.

    Mokytojai išvykoje akcentavo, kad interaktyvios veiklos suteikia progą natūraliai diferencijuoti užduotis pagal skirtingus mokinių gebėjimus. Vieni gali atlikti paprastesnius stebėjimus, kiti gilintis į duomenų rinkimą, hipotezių tikrinimą ar realių problemų sprendimą.

    Planetariumas ir pažintis su Saule

    Edukacinės dienos programoje buvo ir apsilankymas moderniame planetariume, kuris išsiskiria kaip vienintelis tokio tipo Lietuvoje. Čia išvykos dalyviai žiūrėjo filmą Saulė – mūsų gyvoji žvaigždė, kviečiantį pažvelgti į Saulę kaip į nuolat kintantį, aktyvų ir gyvybei Žemėje lemiamą objektą.

    Tokie seansai, pedagogų teigimu, ypač tinka integruotoms pamokoms, kai astronomija siejama su fizika, geografija ar net biologija. Vaizdinė medžiaga ir kupolo formato projekcija padeda lengviau suvokti mastelius, procesus ir reiškinius, kuriuos klasėje perteikti sudėtinga.

    Ką dar siūlo Mokslo sala

    Viešnagės metu taip pat pristatyta, kad lankytojų laukia keturios STEAM laboratorijos, kuriose planuojamos įvairios praktinės veiklos skirtingoms amžiaus grupėms. Tokios erdvės svarbios ne tik mokykloms, bet ir neformaliajam švietimui, kai mokymasis vyksta per kūrybą, eksperimentus ir komandines užduotis.

    Išvykos dalyviai pabrėžė, kad Mokslo sala leidžia į mokymąsi pažvelgti kaip į patirtį, kurioje mokslas gali būti ir rimtas, ir įtraukiantis. Tokios edukacijos stiprina mokytojų idėjų banką ir suteikia konkrečių pavyzdžių, kaip STEAM veiklas perkelti į pamokas bei projektus mokyklose.

    Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos informacija.

  • Erasmus+ darbo stebėjimas Lenkijoje: ką Alytaus „Sakalėlio“ mokytojos parsivežė į pamokas

    Pagal Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veiklas Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokytoja Gintarė Andriejauskienė ir mokinio padėjėja Justina Micevičienė balandžio 20–24 dienomis lankėsi Lenkijoje, Klomnice miestelio G. Piramowicza pradinėje mokykloje.

    Vizito metu projekto dalyvės susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo aplinka ir kasdieniu pamokų organizavimu. Stebėdamos skirtingas pamokas jos vertino, kaip taikomi metodai veikia mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir mokymosi pažangą.

    Ugdymo metodai, kurie pasiteisina

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokymuisi per patirtį: praktinėms užduotims, tyrinėjimui ir mokymuisi per žaidimą. Pasak vizito dalyvių, mokiniai buvo aktyvūs, įpratę dirbti komandoje ir reflektuoti pamokos pabaigoje, o tai stiprina kritinio mąstymo ir savarankiškumo įgūdžius.

    Nors Lietuvos ir Lenkijos pradinio ugdymo kryptys turi panašumų, labiausiai išsiskyrė aiškiai apgalvotas pamokų „ritmas“ ir įvairios veiklos, leidžiančios vaikams keisti užduočių pobūdį. Tokia struktūra padeda išlaikyti dėmesį ir kartu kuria įtraukią aplinką skirtingiems mokymosi poreikiams.

    Aplinka, kuri padeda mokytis

    Vizito dalyvės atkreipė dėmesį į mokyklos erdves: poilsio zonas, žaidimų kampelius ir vietas, kur mokiniai gali trumpam nusiraminti ar pabūti atokiau. Tokie sprendimai svarbūs ne tik emocinei savijautai, bet ir mokymosi kokybei, ypač kai klasėje yra įvairių ugdymosi poreikių vaikų.

    Pasak projekto dalyvių, jauki ir saugi aplinka veikia kaip prevencinė priemonė, mažinanti įtampą ir skatinanti bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje mokykloje, kur vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui ir socialinių emocinių kompetencijų stiprinimui.

    Idėjos STEAM ir įtraukčiai

    Lenkijoje pasisemta idėjų STEAM veikloms ir aktyviems mokymo metodams, kurie gali būti pritaikomi tiek fizinio ugdymo, tiek gamtos mokslų pamokose. Taip pat aptarta, kaip mokymosi pagalbą teikiantys specialistai ir mokinio padėjėjai gali dar tiksliau įsitraukti į pamokos planavimą ir kasdienes užduotis.

    Vizito patirtis sustiprino supratimą, kad tarptautinis darbo stebėjimas padeda ne tik perimti konkrečias praktikas, bet ir kritiškai įsivertinti savo kasdienį darbą. Erasmus+ mobilumai dažnai tampa impulsu atnaujinti veiklas, drąsiau išbandyti naujus sprendimus ir stiprinti mokyklos bendruomenės profesinę kultūrą.

    Kartu su profesine patirtimi projekto dalyvės praplėtė ir kultūrinį akiratį: aplankė Klomnice apylinkes, Ogrodzienec pilį, Olsztyn pilies griuvėsius, Jasna Gora katedrą bei Krokuvą. Kelionės metu jos domėjosi vietovių istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu.

  • Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos fizikos mokytojas Stasys Kirdeikis nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai – 2025“ pelnė antrąją vietą. Apdovanojimus organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, siekianti išryškinti pedagogus, kurie stiprina mokinių domėjimąsi inžinerija, technologijomis ir gamtos mokslais.

    Kartu su įvertinimu laureatams skirtas specialus prizas – pažintinė kelionė į Berlyną, vykusi balandžio 22–23 dienomis. Vizito metu mokytojai susipažino su Vokietijos švietimo praktika, STEAM ugdymo metodais ir pramonės taikomomis technologijomis.

    Ko mokytojai ieško STEAM ugdyme?

    Berlyne Lietuvos pedagogai lankėsi Kosmos School Berlin mokykloje, kur stebėjo pamokas ir aptarė ugdymo organizavimą. Daug dėmesio skirta mokymuisi per praktinę veiklą ir projektus, kai teorija jungiama su realiomis užduotimis, o mokiniai skatinami argumentuoti sprendimus ir pristatyti rezultatus.

    Anot mokytojų, toks modelis leidžia natūraliau integruoti kelias disciplinas ir ugdyti savarankiškumą, atsakomybę bei kritinį mąstymą. STEAM krypties pamokose dažnai akcentuojamas ne tik teisingas atsakymas, bet ir pats kelias iki jo: hipotezių kėlimas, bandymai, duomenų analizė ir išvadų formulavimas.

    Bendri iššūkiai Lietuvai ir Vokietijai

    Susitikimuose su MINT Zukunft e.V. bendruomenės mokytojais aptarti klausimai, su kuriais susiduria abi šalys. Tarp dažniausiai minimų temų – mokinių motyvacijos palaikymas, ypač kai dalis turinio yra teoriškas ir reikalauja nuoseklaus darbo.

    Taip pat išryškėjo mokytojų trūkumo problema tiksliųjų mokslų srityse, laiko stoka praktinėms veikloms ir sudėtingesnis projektinių darbų vertinimas. Pedagogai pabrėžė, kad net ir turint įrangą, prasmingai integruoti technologijas į pamokas galima tik skiriant laiko pasirengimui ir metodinei pagalbai.

    Pramonės patirtis ir platesnis kontekstas

    Vizito programoje buvo numatytas apsilankymas Tesla Gigafactory Berlin-Brandenburg, kur pristatyti automatizuoti gamybos procesai, robotizuotos linijos ir kokybės kontrolės sprendimai. Tokios patirtys leidžia aiškiau parodyti, kokių kompetencijų šiandien reikia technologijų ir inžinerijos sektoriuje, ir kaip mokykloje ugdomos žinios susijusios su realiu darbu.

    Kelionės metu aplankytas Deutsches Technikmuseum ir Futurium, kur pateikiamos technologijų raidos kryptys, inovacijų pavyzdžiai ir ateities scenarijai. Šios erdvės, anot dalyvių, padeda mokiniams suprasti, kad mokslas ir technologijos susiję ne tik su formulėmis ar įrenginiais, bet ir su visuomenės raida, tvarumu bei ateities profesijomis.

    Įgytą patirtį planuojama pritaikyti ugdymo procese, stiprinant tiriamąsias ir praktines veiklas, skatinant skirtingų dalykų integraciją ir mokinių įtraukimą į realių problemų sprendimą. Tokie vizitai, pasak organizatorių, yra būdas mokytojams atsinaujinti, o mokykloms – perkelti veiksmingas praktikas į kasdienes pamokas.

  • Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje balandžio 27 dieną surengta „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos baigiamoji konferencija. Jos tema kvietė įvertinti, ar įgyvendintos priemonės iš tiesų padidino ugdymo vertę rajono mokyklose ir kokie žingsniai būtini tęstinumui.

    Renginį pradėjo Molėtų pradinės mokyklos mokinių muzikinis pasveikinimas, o konferenciją moderavo savivaldybės mero patarėjas ir TŪM darbo grupės vadovas Valentinas Stundys. Dalyvius pasveikinę Molėtų rajono savivaldybės vadovai akcentavo, kad programa tapo svarbiu postūmiu ugdymo kokybės stiprinimui.

    Konferencijoje ne kartą pabrėžta partnerių grandinės reikšmė, nes TŪM modelis remiasi savivaldybės, mokyklų ir išorinių organizacijų bendradarbiavimu. Prie veiklų prisidėjo universitetai, kultūros įstaigos, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, „Teltonika“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir mokyklų bendruomenės.

    Savo patirtimis dalijosi Molėtų gimnazijos, Molėtų progimnazijos, Alantos gimnazijos, Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos ir Molėtų pradinės mokyklos komandos. Mokyklų atstovai pristatė, kaip keitėsi pamokų organizavimas, mokinių įsitraukimas ir kokias naujas veiklas pavyko įtvirtinti per programos laikotarpį.

    Aptariant pasiektus rezultatus, daug dėmesio skirta bendruomenių lyderystei, mokytojų bendradarbiavimui ir mokinių aktyvesniam įsitraukimui į ugdymo procesą. Taip pat nagrinėta STEAM ir kultūrinio ugdymo plėtra, veiklos partnerių erdvėse, ugdymo priemonių atnaujinimas ir mokyklų aplinkos gerinimas.

    Vienas iš praktinių programos akcentų buvo įtraukties stiprinimas, ypač sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo ugdyme klausimus. Konferencijoje pabrėžta, kad tvarūs pokyčiai priklauso ne tik nuo priemonių ar infrastruktūros, bet ir nuo nuoseklių metodinių sprendimų bei komandinio darbo mokyklose.

    Renginyje pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto tyrėjai, vertinę programos įgyvendinimo patirtis bei rezultatus. Tyrėjų grupės vadovė dr. Jūratė Valuckienė pabrėžė, kad savivaldybė programą įgyvendino nuosekliai, o rezultatai rodo apčiuopiamą pažangą ugdymo kokybės srityje.

    „Molėtų rajono savivaldybė TŪM programą įgyvendino nuosekliai ir atsakingai, o pasiekti rezultatai rodo reikšmingą pažangą stiprinant ugdymo kokybę“, – sakė dr. Jūratė Valuckienė.

    Prieš konferenciją tyrėjas S. Balčiūnas su mokyklų vadovais aptarė kiekvienos mokyklos tyrimo rezultatus ir pateikė rekomendacijas, kuriose srityse verta stiprinti veiklą. Konferencijos pabaigoje akcentuota, kad svarbiausias etapas prasideda dabar, kai būtina išlaikyti pasiektą tempą, vertinti pažangos rodiklius ir planuoti tęstines priemones.

    Baigiamąjį renginį užbaigė Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos mokinių muzikinis pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad tolesnės kryptys bus siejamos su tvariu ugdymo kokybės gerinimu, mokinių pasiekimų augimu ir mokyklų bendruomenių gebėjimu pačioms kurti bei išlaikyti pokyčius.