Tag: Sueco kanalas

  • Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egipto prezidentas Abdelis Fattahas el-Sisi Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Kaire pristatė planus, kaip šalis ketina pritraukti daugiau užsienio investicijų. Jo teigimu, pagrindinis dėmesys bus skiriamas verslo procedūrų supaprastinimui, pramonės plėtrai ir energetikai.

    Kaip praneša „Euronews“, Egiptas gruodį planuoja paskelbti 2027–2030 metų ekonominę programą. Ja siekiama didinti produktyvumą ir suteikti daugiau erdvės privačiam sektoriui.

    Prezidentas taip pat akcentavo jau įgyvendintas priemones: esą reformos sutrumpino vidutinį prekių įforminimo muitinėje laiką iki dviejų dienų. Kartu jis teigė, kad perėjimas prie lankstaus valiutos kurso palengvino užsienio investuotojams galimybę persivesti pelną į savo šalis.

    Susitikimuose dalyvavo apie 80 organizacijų atstovų – nuo didžiųjų įmonių iki tarptautinių finansų institucijų. Kontekstas Egiptui sudėtingas: šalis patiria spaudimą mažinti skolą ir sparčiau atverti ekonomiką privačiam verslui.

    Pramonės ir privataus kapitalo tikslai iki 2030-ųjų

    Egipto pramonės strategijoje numatytas tikslas, kad iki 2030 metų pramonė sudarytų 20 proc. šalies ekonominės produkcijos. Kartu keliama ambicija, kad privatus kapitalas pasiektų 67 proc. visų investicijų.

    Tarp prioritetinių sričių įvardytos IT paslaugos, saulės ir vėjo energetika, maisto perdirbimas, drabužių pramonė ir transportas. Toliau planuojamos reformos tokiose srityse kaip duomenų centrai ir žaliasis vandenilis.

    Siekiant greičiau „įsukti“ projektus, numatoma paprastesnė licencijavimo tvarka ir daugiau valstybinių paslaugų internete. Taip pat minima „Golden Licence“ schema, pagal kurią tinkami projektai gali gauti vieną Vyriausybės patvirtinimą statybai ir veiklai.

    Energijos eksportas ir DI kryptis

    Prezidentas pakartojo planus iki 2028 metų atgabenti Kipro dujas į Egipto Idku ir Damiettos suskystintų gamtinių dujų gamyklas, kad jos būtų eksportuojamos į Europą. Energetikos darbotvarkėje – ir atsinaujinančių išteklių plėtra.

    Pasak el-Sisi, Egiptas siekia, kad iki 2028 metų 45 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat kalbėta apie elektros jungčių plėtrą su kaimyninėmis šalimis ir Europa.

    Dar vienas akcentas – Sueco kanalas. Prezidentas teigė, kad laivyba kanalu gerėja, tačiau per pastaruosius metus, jo vertinimu, Egiptas prarado apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 18,2 mlrd. eurų) pajamų.

    Galiausiai jis išskyrė investicijų galimybes duomenų centruose, debesų kompiuterijoje ir dirbtinio intelekto tyrimuose. Šios kryptys pristatytos kaip nacionalinės DI strategijos dalis.

  • Į Lenkijos Švinoujščės LNG terminalą atplaukė pirmas per 7 mėnesius krovinys iš Kataro

    Į Švinoujščės LNG terminalą Lenkijoje atplaukė neįprastas suskystintų gamtinių dujų krovinys iš Kataro – pirmasis per daugiau nei septynis mėnesius. Laivas atvyko maršrutu, kuris šiuo metu laikomas rizikingu, o pati kelionė užtruko rekordiškai ilgai.

    Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.pl. Nurodoma, kad tai jau penktas šiemet Kataro LNG krovinys, tačiau požymių, jog tiekimas iš šios šalies vėl taptų reguliarus, kol kas mažai.

    Situaciją regione smarkiai paveikė vasario 28 dieną prasidėję Izraelio ir JAV smūgiai Iranui, po kurių buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris. Tai praktiškai reiškė dalinį naftos tiekimo sutrikimą ir visišką LNG tiekimo iš Persijos įlankos regiono sustabdymą.

    Labiausiai nuo to nukentėjo Kataras – vienas didžiausių LNG eksportuotojų pasaulyje. Dalis laivų, anksčiau reguliariai gabenusių dujas, ilgam buvo „įstrigę“ skirtinguose vandenyse, o dabar keli jų vėl pradėjo plukdyti krovinius pirkėjams.

    Krovinys pakrautas Katare

    Lenkijos bendrovė „Orlen“ patvirtino, kad šį kartą LNG buvo pakrautas Ras Laffan terminale Katare – didžiausiame pasaulyje suskystintų dujų eksporto centre. Toks patikslinimas svarbus, nes dėl riboto judėjimo Hormūzo sąsiauryje buvo svarstoma, ar krovinys negalėjo būti įsigytas laisvojoje rinkoje.

    LNG į Švinoujščę atgabeno metanovežis „Al Kharsaah“ – tai jau ketvirtas šio laivo vizitas Lenkijos SGD terminale. Skelbiama, kad krovinys yra „tipinis“ ir po regazifikacijos sudaro apie 120 mln. kubinių metrų dujų.

    Laivas išsiskiria ir dydžiu: jo ilgis siekia 315 metrų, plotis – 50 metrų. Tokie gabaritai reiškia, kad jis didesnis už dalį LNG laivų, kurie į Europą plukdo krovinius iš JAV.

    Trumpesnis, bet pavojingesnis maršrutas

    Daugiausia dėmesio sulaukė maršrutas: metanovežis plaukė aplink Arabijos pusiasalį, per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Tai trumpiausias kelias iš Kataro į Europą, tačiau pastaraisiais metais jis vertinamas kaip nesaugus.

    Dar 2024 metų žiemą Kataras dalį LNG laivų buvo nukreipęs ilgesniu keliu aplink Afriką, siekdamas sumažinti riziką prarasti laivą, įgulą ar krovinį. Raudonosios jūros ir Jemeno pakrantės regione fiksuojami ir piratavimo atvejai, ir išpuoliai dronais bei raketomis.

    Tokio tipo laivai dėl savo dydžio ir pavojingo krovinio laikomi patraukliais taikiniais. Net jei ataka nenumarintų laivo, realu, kad jis būtų ilgam išimtas iš eksploatacijos – tai jau buvo matyta kituose regionuose.

    Ar tai reiškia tiekimo atsigavimą?

    WNP.pl duomenimis, po Sueco kanalo laivas kurį laiką stovėjo prie Seutos, tačiau priežastys nenurodomos – galėjo būti papildymas atsargomis ar techniniai darbai. Vėliau jis į Baltijos jūrą išplaukė įprastu keliu.

    Šis krovinys įvardijamas kaip 475-as Švinoujščės LNG terminalo istorijoje. Tačiau pabrėžiama, kad vienas reisas nebūtinai reiškia sugrįžtantį stabilų tiekimą iš Kataro.

    Teigiama, jog Ras Laffan uoste šiuo metu aktyvumo mažai, o tai stiprina prielaidą, kad artimiausiu metu Lenkijos SGD importas ir toliau daugiausia remsis kroviniais iš JAV.

  • Analitikai prognozuoja: 2027 metais konteinerių jūrų frachtas pigs apie 30 proc.

    2027 metais konteinerių gabenimo jūra „spot“ kainos pasaulyje gali vidutiniškai smukti apie 30 proc. Tokią prognozę pateikia analitikos bendrovė „Xeneta“.

    Kaip skelbiama „Xeneta Ocean Outlook 2027“ ataskaitoje, tuo pat metu ilgalaikių kontraktų tarifai galėtų mažėti apie 5 proc. Prognozėje 2027 metų vidurkis lyginamas su 2026 metų trečiojo ketvirčio lygiu.

    Pagrindinė tokio scenarijaus priežastis – augantis konteinerinių laivų flotilės pajėgumas, kuris, kaip tikimasi, didės sparčiau nei paklausa. Tai didintų spaudimą vežėjams mažinti frachto įkainius.

    Vis dėlto patys prognozės autoriai pabrėžia, kad didžiausias neapibrėžtumas išlieka geopolitika, o ypač saugumo situacija Raudonojoje jūroje ir tai, ar laivyba stabiliai grįš į Sueco kanalo maršrutą.

    Paklausa augs lėčiau nei laivynas

    „Xeneta“ skaičiuoja, kad pasaulinės konteinerių gabenimo paklausos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki 2,5–4 proc. Tuo pat metu pasaulinė konteinerinė flotilė, prognozuojama, didės apie 6,8 proc. (galimas intervalas – 5,4–8,3 proc.).

    Analitikai nurodo, kad vežėjai turėtų priimti naujų laivų, kurių bendra talpa siektų 2,9 mln. TEU, o apie 0,5 mln. TEU talpos laivų galėtų būti nurašyta į metalo laužą. Palyginimui, 2026 metais flotilė, anot prognozės, augo 4,9 proc.

    Toks pajėgumų ir paklausos disbalansas paprastai reiškia didesnę konkurenciją tarp vežėjų ir didesnę tikimybę, kad kainos leis žemyn. Tačiau perspėjama, kad bet kokie nauji trikdžiai pasaulinėse tiekimo grandinėse gali greitai pakeisti situaciją.

    Raudonoji jūra – pagrindinis neapibrėžtumo veiksnys

    „Xeneta“ vyriausiasis analitikas Peteris Sandas, pristatydamas ataskaitą „Xeneta Summit“ renginyje Miunchene, pažymėjo, kad 2027 metų kainų kritimas nėra garantuotas – pastaruosius trejus metus rinkos lūkesčius ne kartą apvertė netikėti sukrėtimai.

    Jo teigimu, 2024 metais staigų tarifų šuolį lėmė krizė Raudonojoje jūroje, 2025 metais – JAV muitai, o 2026 metais – krizė Ormūzo sąsiauryje. Nors 2027 metais pasiūlos augimas turėtų viršyti paklausos augimą, rimti geopolitiniai ar logistikos trikdžiai gali vėl dominuoti rinkoje.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozei itin svarbu, ar konteinerinė laivyba tvirtai sugrįš į Raudonosios jūros ir Sueco kanalo maršrutą. Pastaraisiais mėnesiais čia fiksuotas ryškus eismo suaktyvėjimas.

    Skaičiuojama, kad 2026 metų spalį vežėjai maršrutu per Raudonąją jūrą siūlė 467 297 TEU savaitinį pajėgumą. Tai maždaug 50 proc. iki krizės buvusio lygio (2023 metų rugpjūtį), tačiau kartu – apie dukart daugiau nei 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Grįžimas į Sueco kanalą taip pat „atlaisvina“ pajėgumus, kurie buvo naudojami ilgesniems reisams aplink Gerosios Vilties kyšulį – nurodoma, kad taip jau atlaisvinta 599 tūkst. TEU.

    Peteris Sandas įvardijo du kraštutinius scenarijus: visiškas grįžimas į Raudonąją jūrą galėtų lemti staigesnį frachto pigimą, tačiau saugumo pablogėjimas ir laivų nukreipimas aplink Afriką vėl sukeltų chaosą tvarkaraščiuose ir spaudimą kainoms kilti.

    Atsargos ir vėluojantys reisai taip pat keičia rinką

    „Xeneta“ teigia, kad 2026 metų konteinerių srautų augimą skatino siuntėjų noras paspartinti pristatymus ir sukaupti atsargų, bijant galimų sutrikimų ir didesnių kaštų. Tačiau 2027 metais, prognozuojama, tęsti tokį tempą gali būti sunkiau – įmonės pradės naudoti sukauptas atsargas, o vartotojų paklausa gali būti mažiau dinamiška.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į prastą laivybos punktualumą 2026 metais: trečiąjį ketvirtį laiku į uostus atplaukė tik 27 proc. laivų, o maršrutuose iš Tolimųjų Rytų į Europą rugsėjį šis rodiklis esą smuko iki 4 proc.

    Be to, perspėjama, kad papildomų trikdžių gali sukelti ir žemas vandens lygis Panamos kanale – dėl to galėtų tekti riboti laivybą ir didinti transporto sąnaudas. Esant problemoms Sueco kanalo maršrute, pasaulinė sistema, anot analitikų, turi mažai atsargų greitai reaguoti į dar vieną krizę.

    Tekste taip pat primenama, kad plačiai naudojamas Drewry pasaulinis konteinerių indeksas (WCI) šią savaitę sumažėjo 1 proc., iki 4 389 JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį.

  • Pietų Korėja išbandė Arkties maršrutą į Europą: laivas užsuko į Gdanską, sutaupė 10 dienų

    Pietų Korėja išbandė Arkties maršrutą į Europą: laivas užsuko į Gdanską, sutaupė 10 dienų

    Pietų Korėja atliko bandomąjį krovinių gabenimo reisą į Europą per Arktį, siekdama įvertinti, ar toks maršrutas galėtų tapti realia alternatyva tradiciniam keliui per Sueco kanalą. Bandymas baigėsi konteinervežio „PanStar Acro“ sugrįžimu į Busano uostą, o pakeliui laivas užsuko ir į Gdanską.

    Rugpjūčio 22 dieną konteinervežis išplaukė į šiaurinius vandenis ir plaukė vadinamuoju Šiaurės jūrų keliu palei Rusijos pakrantę. Per reisą jis pasiekė Felixstowe Jungtinėje Karalystėje, Roterdamą Nyderlanduose ir Gdanską, o vėliau tuo pačiu maršrutu grįžo atgal į Pietų Korėją.

    Pietų Korėjos institucijų teigimu, kelionė viena kryptimi leido sutrumpinti plaukimo laiką maždaug 10 dienų, palyginti su įprastu maršrutu per Sueco kanalą. Logistikos požiūriu tai gali reikšti greitesnį prekių pristatymą, mažesnį grafiko neapibrėžtumą ir didesnį lankstumą planuojant tiekimo grandines.

    Susidomėjimas alternatyviais jūrų keliais pastaruoju metu auga dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių trikdžių pasauliniame laivybos tinkle. Dalis vežėjų ieško maršrutų, kurie sumažintų priklausomybę nuo siaurų „butelio kakliukų“ ir leistų išvengti staigių rizikos šuolių.

    Vis dėlto Arkties kryptis turi aiškių ribojimų: navigacija priklauso nuo sezoniškumo, oro sąlygų ir ledo situacijos, kuri net šiltesniais mėnesiais gali greitai pasikeisti. Dėl to kai kuriems laivams gali prireikti ledlaužių palydos, o maršruto patikimumas išlieka vienu didžiausių praktinių klausimų.

    Ne mažiau svarbus ir politinis veiksnys, nes Šiaurės jūrų kelias eina palei Rusijos pakrantę, o tai kelia papildomų rizikų dėl sankcijų, draudimo ir atsiskaitymų apribojimų. Todėl net sėkmingas bandomasis reisas dar nereiškia, kad maršrutas artimiausiu metu taps plačiai naudojamu standartu.

    Ekologinės organizacijos taip pat įspėja apie galimą žalą jautriai Arkties ekosistemai, jei laivų srautai didėtų. Dėl šių priežasčių dalis didžiųjų laivybos bendrovių viešai deklaravo atsargią poziciją ir nenorą plėsti plaukiojimo per Arktį, kol nebus aiškesnių taisyklių ir saugiklių.

    Pietų Korėjos vadovai bandomąjį reisą pristatė kaip praktinį pasirengimo etapą: įgula įgijo patirties poliarinėmis sąlygomis, o surinkti navigaciniai duomenys turėtų padėti vertinti maršruto perspektyvas. Tuo pat metu reisas išryškino ir Europos uostų vaidmenį, tarp jų ir Gdansko, kuris vis dažniau minimas kaip reikšmingas regiono logistikos taškas.

  • Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po įtampos Ormūzo sąsiauryje pasaulio dėmesys krypsta į kitą kritinį jūrų kelią – Bab al Mandabo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Ši atkarpa yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „siaurųjų kaklelių“, nes tiesiogiai susieta su Sueco kanalu.

    Pastarosiomis dienomis saugumo situacija regione prastėjo, o Jemeno husių judėjimas, siejamas su Irano parama, sustiprino savo pozicijas pakrantėse ir salose, leidžiančiose efektyviau daryti spaudimą laivybai. Dėl to rizika komerciniams laivams išaugo ne tik teoriškai – ji jau atsispindi maršrutų pasirinkimuose ir draudimo kaštuose.

    Logistikos analitikai fiksuoja, kad nuo 2023 metų perplaukimų per Bab al Mandabą sumažėjo maždaug 60–70 proc., o pastaruoju metu kritimas dar pagilėjo. Laivybos bendrovės vis dažniau renkasi ilgesnį kelią aplink Afriką, nes tai leidžia sumažinti tiesioginę atakų ir incidentų riziką, nors ir gerokai pabrangina kelionę.

    „Kuo daugiau laivų pasuka aplink Afriką, tuo labiau auga transportavimo sąnaudos ir pristatymo terminų neapibrėžtumas“, – sakė logistikos rinkos analitikas Peteris Sandas.

    Didžiausią jautrumą šiems trikdžiams tradiciškai rodo naftos rinka. Vertinimai rodo, kad Saudo Arabijos naftos srautas per Bab al Mandabą rugpjūtį buvo smukęs iki maždaug 400 000 barelių per dieną, kai anksčiau siekdavo apie 3 000 000 barelių per dieną.

    „Maršruto pakeitimas aplink Afriką reiškia ne tik ilgesnį plaukimą, bet ir didesnę laivų paklausą, brangesnį draudimą bei spaudimą frachtų kainoms“, – teigė analitikas Richardas Bronze’as.

    Geografiškai Bab al Mandabas yra siauras, maždaug 26 kilometrų pločio siauriausioje vietoje, o jį dalija Perimo sala, formuojanti du pagrindinius laivybos kelius. Dėl tokios struktūros net riboti incidentai gali sukelti grandininį efektą, kai laivai vienu metu masiškai keičia maršrutus, o uostai ir tiekimo grandinės pradeda strigti.

    Rizika ypač didelė Europai ir Viduržemio regionui, nes Sueco kanalas yra trumpiausia jungtis tarp Azijos ir Europos rinkų. Jei pralaidumas mažėja arba didelė dalis laivų jį aplenkia, didėja degalų sąnaudos, vėluoja kroviniai, o galutinės kainos gali kilti nuo plataus vartojimo prekių iki energijos išteklių.

    Nors naftos kainos pasaulyje priklauso nuo daugybės veiksnių, tokie jūriniai „butelio kakleliai“ paprastai didina rinkos nervingumą ir skatina kainų svyravimus. Tai reiškia, kad net tolimi konfliktų židiniai gali gana greitai atsispindėti ir Europos vartotojų piniginėse per degalų, logistikos ir prekių kainų grandinę.

  • Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Saudo Arabija pranešė laikinai sustabdžiusi Rytų–Vakarų naftotiekio darbą po dronų atakų, o eksportą trumpuoju laikotarpiu bando palaikyti sukauptomis atsargomis. Rinkos dalyviai įspėja, kad užsitęsęs sutrikimas gali paveikti tiekimus Europos ir Azijos pirkėjams.

    Energetikos ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsargumo sumetimais, kol avarinės ir techninės komandos užtikrina infrastruktūros saugumą bei vertina pažeidimus. Tiksli atnaujinimo data nebuvo paskelbta, todėl neapibrėžtumas išlieka.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, ataka buvo nukreipta į naftotiekio ruožus Rijado ir Medinos regionuose, o Saudo Arabijos ir Irako pareigūnai teigė, kad dronai galėjo būti paleisti iš Irako teritorijos. Vis dėlto išsamaus žalos masto įvertinimo šiuo metu nėra, o tai riboja galimybes tiksliai prognozuoti pasekmes.

    Kodėl šis naftotiekis toks svarbus?

    Maždaug 1 200 kilometrų ilgio Rytų–Vakarų naftotiekis sujungia šalies naftos gavybos ir surinkimo infrastruktūrą rytuose su Raudonosios jūros uostu Janbu vakaruose. Tai strateginis maršrutas, leidžiantis dalį eksporto nukreipti į Raudonąją jūrą ir sumažinti priklausomybę nuo tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį.

    „Saudi Aramco“ anksčiau yra skelbusi, kad tam tikrais laikotarpiais šiuo maršrutu didino pumpavimą iki maksimalių pajėgumų, siekdama išlaikyti eksporto stabilumą, kai regione didėjo rizikos laivybai. Vis dėlto naftotiekis naudojamas ne vien eksportui, nes jis tiekia žaliavą ir vakarinės pakrantės perdirbimo pajėgumams.

    Dėl to pats sustabdymas automatiškai nereiškia, kad pasaulinė pasiūla iškart sumažėja visu deklaruojamu pajėgumu. Eksportas trumpam gali būti palaikomas terminaluose ir uostuose sukauptomis atsargomis, tačiau jos senka, jei į Janbu nebeateina nauji srautai.

    Kokie scenarijai Europai ir Azijai?

    Iš Janbu į Europą tanklaiviai paprastai plaukia Raudonąja jūra į šiaurę, per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Papildomą alternatyvą regione suteikia Egipto SUMED vamzdynas, jungiantis Raudonosios jūros ir Viduržemio jūros pakrantes.

    Tiesioginis kelias į Aziją dažniausiai veda į pietus pro Bab el Mandebo sąsiaurį į Adeno įlanką ir Indijos vandenyną, tačiau šis ruožas yra jautrus saugumo rizikoms. Teoriškai įmanoma rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afriką, bet tai reikštų daugiau dienų jūroje, didesnes logistikos sąnaudas ir nepašalintų esminės problemos, jei nafta nepasiekia Janbu.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra atkreipusi dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės sukauptų atsargų apimtys mažėjo, todėl bet kokie nauji tiekimo sutrikimai tampa labiau juntami kainoms ir degalų rinkai. Tokiose sąlygose svarbiausias veiksnys bus tai, kiek ilgai užsitęs remontas ir kiek realiai atsargų Saudo Arabija gali greitai mobilizuoti eksporto grandinėje.

    Naftos kainos jau reagavo į augančias rizikas Artimuosiuose Rytuose, o bet koks papildomas neapibrėžtumas dėl infrastruktūros saugumo dažniausiai didina svyravimus. Jei sustabdymas truktų ilgiau, didžiausias poveikis būtų jaučiamas ne tik žaliavos, bet ir perdirbtų produktų, ypač dyzelino, kainose, kurios Europoje ir Azijoje jautriai reaguoja į tiekimo grandinės trikdžius.

  • Huti veržiasi prie Bab el-Mandebo: kodėl šis sąsiauris Europai svarbesnis už Ormuzą ir kuo gresia degalų kainoms

    Jemeno huti sukilėlių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje sustiprino riziką vienam svarbiausių pasaulio jūrų koridorių – Bab el Mandebo sąsiauriui. Jei šis kelias būtų rimtai sutrikdytas, pasekmės greitai pasiektų Europą: nuo brangesnio kuro iki dar didesnių tiekimo grandinių trikdžių.

    Pastarosiomis savaitėmis sukilėliai užėmė strategines pozicijas, tarp jų – Perimo salą siauriausioje sąsiaurio vietoje, taip pat pakrantės punktus, leidžiančius daryti spaudimą laivybai. Šis ruožas jungia Indijos vandenyną su Raudonąja jūra ir sudaro vartus į Sueco kanalą – vieną svarbiausių arterijų pasaulinei prekybai.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris yra siauras „butelio kaklelis“, per kurį keliauja reikšminga dalis prekybos tarp Azijos ir Europos. Būtent dėl šios priežasties šis maršrutas Europai dažnai laikomas kritiškesniu nei Ormuzo sąsiauris: per jį gabenami ne tik energetiniai ištekliai iš Persijos įlankos, bet ir didelė dalis prekių srautų iš Rytų Azijos.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad per Raudonąją jūrą ir Sueco kryptį gali keliauti apie 12–15 proc. pasaulio prekybos, o konteinerių srautuose dalis taip pat yra itin didelė. Kai laivybos bendrovės dėl rizikos nukreipia maršrutus aplink Gerosios Vilties kyšulį, kelionės pailgėja, didėja degalų sąnaudos, draudimo kaštai ir vėluoja kroviniai.

    Kaip tai susiję su degalų kainomis?

    Energetikos rinkos jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie galimus „butelio kaklelių“ uždarymus. Jei grėsmė Bab el Mandebui sutaptų su naujais trikdžiais Ormuzo kryptimi, rinkoje atsirastų papildoma rizikos premija, kuri paprastai per kelias dienas persiduoda naftos ir degalų kainoms.

    Regiono konfliktai ir anksčiau demonstravo, kad net riboti išpuoliai prieš laivus gali priversti dalį vežėjų stabdyti reisus ar keisti maršrutus. Tokiu atveju brangsta ne tik nafta: didesnę kainą gali mokėti ir trąšų, pramonės metalų, cheminių žaliavų bei kitų prekių importuotojai, nes transporto grandinė tampa ilgesnė ir brangesnė.

    Kokios pasekmės gali laukti Europos?

    Europai didžiausia rizika yra ne vien tiesioginis energijos išteklių srautas, o bendras logistikos „užsikimšimas“: dalis krovinių į Europą keliauja būtent per Raudonąją jūrą ir Suecą. Ilgesni maršrutai mažina laivų prieinamumą, stumia aukštyn frachtų kainas ir spartina infliacinį spaudimą prekėms.

    „Perimo sala yra strategiškai svarbi, nes ji yra siauriausioje Bab el Mandebo vietoje, o kontrolė leidžia realiai blokuoti įėjimą į Raudonąją jūrą“, – sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Saudo Arabijoje ir Irake Kšištofas Plomińskis.

    Jei įtampa regione didėtų, o išpuoliai tęstųsi, tikėtina, kad laivybos bendrovės ir draudikai dar labiau pervertintų riziką. Tai reikštų brangesnį transportą, ilgesnius pristatymo terminus ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje, net jei pati Europa tiesiogiai nėra konflikto zona.

  • Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi Jinpingas grįžta į Kairą

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Egiptą – tai pirmas jo vizitas šalyje nuo 2016 metų. Abi valstybės mini 70 metų diplomatinių santykių sukaktį ir kalba apie ryšius, kuriuos Pekinas apibūdina kaip visapusišką strateginę partnerystę.

    Per dešimtmetį Kinijos projektai tapo matoma Egipto urbanistinio peizažo dalimi: nuo naujų transporto jungčių iki didelių statybų sostinės prieigose. Kairui tai – galimybė spartinti plėtrą, o Pekinui – įsitvirtinti viename svarbiausių regiono mazgų.

    Nuo dangoraižių iki pramonės zonų

    Kinijos bendrovės prisidėjo prie Egipto Naujosios administracinės sostinės centrinio verslo rajono statybų. Projektą įgyvendino „China State Construction Engineering Corporation“, o planuojamas kompleksas apima 20 dangoraižių.

    Ryškiausias objektas – 385,8 metro aukščio „Iconic Tower“, laikomas aukščiausiu pastatu Afrikoje. Tuo pat metu lengvojo geležinkelio linija, kurią plėtojant dalyvavo Kinijos partneriai, sujungė rytinius Kairo pakraščius su naujais urbanistiniais centrais.

    Prie Sueco kanalo taip pat veikia Kinijos ir Egipto pramonės zona, kurioje įsikūrė daugiau nei 200 įmonių. Kinijos pusė skelbia, kad zonoje sukurta daugiau nei 10 000 tiesioginių darbo vietų, o bendra investicijų suma viršija 4 mlrd. eurų.

    Prekyba auga, bet didėja disbalansas

    Egipto statistikos institucija nurodo, kad dvišalė prekyba 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė apie 9,8 mlrd. eurų ir per metus išaugo 21,5 proc. Egipto eksportas į Kiniją beveik patrigubėjo iki maždaug 725 mln. eurų, daugiausia dėl degalų, mineralinių alyvų, vaisių, daržovių ir medvilnės.

    Tačiau importas iš Kinijos sudarė apie 9 mlrd. eurų, o vien mašinos ir elektros įranga – apie 3,5 mlrd. eurų. Tokie skaičiai stiprina Kairo siekį ne tik pritraukti kapitalą, bet ir perkelti daugiau gamybos į Egiptą bei išsiderėti didesnę prieigą Egipto prekėms Kinijos rinkoje.

    Egiptas su Kinija suderino 2024–2028 metų programą, kurioje akcentuojama vietinė gamyba ir technologijų perdavimas elektromobilių, elektronikos, saulės modulių, chemijos bei modernių žemės ūkio technologijų srityse. Tarp prioritetų įrašytas ir dirbtinis intelektas, taip pat pažangi gamyba.

    Kariniai ryšiai tampa matomesni

    Greta ekonomikos vis ryškiau matomas ir gynybos bendradarbiavimas. Kinija ir Egiptas rengia antrąsias bendras oro pajėgų pratybas „Eagles of Civilisation“, kurios vyksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios Egipto aviacijos bazėse.

    Kinijos pareigūnai yra nurodę, kad programoje numatyta oro kovos taktika, oro erdvės dominavimo operacijos, kovinė paieška ir gelbėjimas bei bendrų pajėgų dislokavimo scenarijai. Tai dera su Egipto politika diversifikuoti gynybos partnerystes, išlaikant ryšius ir su tradiciniais Vakarų rėmėjais.

    Tuo pat metu Egiptas stiprina dalyvavimą daugiašaliuose formatuose, tarp jų BRICS, Naujojoje plėtros banko struktūroje ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Šis balansavimas leidžia Kairui ieškoti investicijų ir technologijų, bet kartu kelia klausimų dėl regioninės galios pusiausvyros.

    Xi Jinpingas prieš vizitą pabrėžė Egipto vaidmenį kaip jungtį tarp arabų pasaulio ir Afrikos. Kinijai Egiptas svarbus dėl daugiau nei 100 mln. gyventojų rinkos, Sueco kanalo strateginės reikšmės ir politinio svorio regione.

    Tikimasi, kad vizito metu skelbiami susitarimai suteiks daugiau aiškumo dėl naujų bendradarbiavimo krypčių, ypač technologijų perdavimo ir pažangios gamybos. Egiptas siekia, kad partnerystė peržengtų infrastruktūros modelį ir taptų ilgalaike industrializacijos bei aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų platforma.

  • „Maersk“ grįžta į Suecą: vienas sprendimas sutaupys 4 savaites, bet rizika išlieka

    „Maersk“ grįžta į Suecą: vienas sprendimas sutaupys 4 savaites, bet rizika išlieka

    „Maersk“ atsargiai grąžina reisus

    Konteinerių gabenimo milžinės „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“ dar vieną svarbų Azijos–Europos maršrutą nukreipė per Sueco kanalą. Tai laikoma dar vienu, tačiau atsargiu žingsniu grįžtant į Raudonosios jūros koridorių po ilgai trukusių apylankų aplink Gerosios Vilties kyšulį.

    Šis sprendimas susijęs su AE19 paslauga, vykdoma pagal bendrą vežėjų projektą Gemini Cooperation. Maršrutas jungia Aziją, Viduržemio jūrą, Saudo Arabiją ir Europą, o iki šiol dėl saugumo rizikų laivai dažniau rinkdavosi kelią aplink Afriką.

    Kiek laiko ir pinigų tai sutaupo?

    „Hapag-Lloyd“ nurodė, kad AE19 grąžinimas į Sueco kanalą turėtų sutaupyti apie keturias savaites, palyginti su plaukimu aplink Afriką. Tokie sutrumpėjimai svarbūs tiek importuotojams Europoje, tiek gamintojams Azijoje, nes mažėja atsargų „įšaldymo“ laikotarpis ir lengviau planuoti tiekimo grandines.

    Pokytis įsigaliojo iš karto, pradedant vakarų krypties reisu. Bendrovės pabrėžia, kad sprendimas paremtas nauju saugumo situacijos Raudonojoje jūroje vertinimu, o tolimesni veiksmai priklausys nuo rizikų dinamikos.

    Platesnis sugrįžimas dar toli

    Vežėjai pabrėžia, kad tai nėra viso tinklo sugrįžimas į Suecą. „Hapag-Lloyd“ šį žingsnį apibūdino kaip tikslingą vienos pasirinktos paslaugos korekciją, o ne signalą, kad visa Azijos–Europos logistika grįžta į ankstesnes vėžes.

    „Maersk“ teigimu, nuo liepos pradžios į Sueco maršrutą grąžintos keturios paslaugos, tačiau dar devyni maršrutai, kuriems teoriškai būtų naudinga plaukti per Raudonąją jūrą, vis dar nukreipiami aplink Gerosios Vilties kyšulį. Bendrovė nekomentavo, ar artimiausiu metu planuojami platesni pokyčiai.

    „Kol konfliktas regione neišspręstas, nematome prasmingo grįžimo į Suecą Azijos–Europos maršrutuose“, – sakė „Drewry“ analitikas Simonas Heaney.

    Kodėl vežėjai neskuba?

    Analitikai aiškina, kad net pagerėjus saugumui sugrįžimas greičiausiai vyks etapais. Pirmiausia per Suecą gali būti nukreipiami reisai, kuriuose gabenamas mažesnės vertės krovinys, nes vežėjai vengia rizikuoti brangesniais kroviniais, jei situacija vėl paaštrėtų.

    Yra ir grynai komercinis argumentas: plaukimas aplink Afriką reikalauja daugiau laivų, nes kelionės trunka ilgiau. Jei daug maršrutų vienu metu grįžtų į Suecą, rinkoje staiga atsirastų daugiau laisvų laivų pajėgumų, o tai, ypač didėjant naujų laivų pristatymams, gali smarkiai spausti gabenimo kainas žemyn.

    Kodėl Suecas toks svarbus?

    Sueco kanalas yra trumpiausia jūrinė jungtis tarp Azijos ir Europos, todėl jis kritiškai svarbus tiek vežėjams, tiek Europos tiekimo grandinėms. Apylankos aplink Afriką didina degalų sąnaudas, prailgina pristatymo laiką ir apsunkina grafikus, o tuo pačiu mažina Egipto pajamas iš tranzito mokesčių.

    Egipto institucijos pastaraisiais mėnesiais aktyviai ragino vežėjus grįžti, argumentuodamos trumpesniu tranzito laiku ir galimomis veiklos sąnaudų sutaupymo naudomis. Vis dėlto rinka kol kas siunčia aiškų signalą: pavieniai maršrutų grąžinimai dar nereiškia masinio sugrįžimo į įprastą tvarką.

  • Konteineriniai laivai grįžta į Sueco kanalą: „Maersk“ ir Hapag-Lloyd atnaujina tranzitą per Raudonąją jūrą

    Danijos laivybos bendrovė „Maersk“ ir Vokietijos vežėja Hapag-Lloyd pranešė šią savaitę atnaujinusios dalį krovinių tranzito maršrutu per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Pastaraisiais mėnesiais dalis reisų į Europą buvo nukreipiami aplink Gerosios Vilties kyšulį, kad būtų išvengta rizikų regione.

    Maršruto pakeitimus paskatino 2023 metų lapkritį suintensyvėję atakų ir incidentų pavojai Raudonojoje jūroje, dėl kurių laivų operatoriai peržiūrėjo saugumo vertinimus ir draudimo sąlygas. Alternatyvus kelias aplink Afriką didino kelionės trukmę ir kėlė logistikos kainas, o kartu trikdė konteinerių apyvartą pasaulinėje tiekimo grandinėje.

    Skaičiuojama, kad plaukimas aplink Gerosios Vilties kyšulį kai kuriais atvejais pailgindavo pristatymo laiką maždaug 10–20 dienų. Tai reiškė ne tik vėluojančius krovinius, bet ir didesnes veiklos sąnaudas: daugiau sunaudojamo kuro, ilgesnį laivų užimtumą bei papildomą spaudimą konteinerių nuomos ir paskirstymo sistemai.

    „Šis sprendimas priimtas po išsamios saugumo situacijos Raudonojoje jūroje analizės ir reiškia laipsnišką grįžimą prie transsuezinio koridoriaus naudojimo“, – sakoma „Maersk“ pranešime.

    Sueco kanalas yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“: iki trikdžių šiuo keliu kasmet buvo gabenami didelės vertės kroviniai, o maršrutas sudarė reikšmingą pasaulinių jūrinių pervežimų dalį. Dėl nukreiptų srautų smuko ir Egipto pajamos iš kanalo rinkliavų, o tai jautriai atsiliepė valstybės biudžetui bei platesniems ekonomikos rodikliams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad grįžimas į Sueco maršrutą nebūtinai bus staigus ir vienodas visiems reisams: sprendimus lems aktualūs saugumo vertinimai, karinių jūrų pajėgų užtikrinamas palydėjimas, draudikų požiūris ir klientų tolerancija rizikai. Vis dėlto pats signalas, kad didieji vežėjai pradeda atnaujinti tranzitą, gali mažinti spaudimą krovinių kainoms ir stabilizuoti pristatymų terminus Europos kryptimi.