Pietų Korėja išbandė Arkties maršrutą į Europą: laivas užsuko į Gdanską, sutaupė 10 dienų

Pietų Korėja atliko bandomąjį krovinių gabenimo reisą į Europą per Arktį, siekdama įvertinti, ar toks maršrutas galėtų tapti realia alternatyva tradiciniam keliui per Sueco kanalą. Bandymas baigėsi konteinervežio „PanStar Acro“ sugrįžimu į Busano uostą, o pakeliui laivas užsuko ir į Gdanską.

Rugpjūčio 22 dieną konteinervežis išplaukė į šiaurinius vandenis ir plaukė vadinamuoju Šiaurės jūrų keliu palei Rusijos pakrantę. Per reisą jis pasiekė Felixstowe Jungtinėje Karalystėje, Roterdamą Nyderlanduose ir Gdanską, o vėliau tuo pačiu maršrutu grįžo atgal į Pietų Korėją.

Pietų Korėjos institucijų teigimu, kelionė viena kryptimi leido sutrumpinti plaukimo laiką maždaug 10 dienų, palyginti su įprastu maršrutu per Sueco kanalą. Logistikos požiūriu tai gali reikšti greitesnį prekių pristatymą, mažesnį grafiko neapibrėžtumą ir didesnį lankstumą planuojant tiekimo grandines.

Susidomėjimas alternatyviais jūrų keliais pastaruoju metu auga dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių trikdžių pasauliniame laivybos tinkle. Dalis vežėjų ieško maršrutų, kurie sumažintų priklausomybę nuo siaurų „butelio kakliukų“ ir leistų išvengti staigių rizikos šuolių.

Vis dėlto Arkties kryptis turi aiškių ribojimų: navigacija priklauso nuo sezoniškumo, oro sąlygų ir ledo situacijos, kuri net šiltesniais mėnesiais gali greitai pasikeisti. Dėl to kai kuriems laivams gali prireikti ledlaužių palydos, o maršruto patikimumas išlieka vienu didžiausių praktinių klausimų.

Ne mažiau svarbus ir politinis veiksnys, nes Šiaurės jūrų kelias eina palei Rusijos pakrantę, o tai kelia papildomų rizikų dėl sankcijų, draudimo ir atsiskaitymų apribojimų. Todėl net sėkmingas bandomasis reisas dar nereiškia, kad maršrutas artimiausiu metu taps plačiai naudojamu standartu.

Ekologinės organizacijos taip pat įspėja apie galimą žalą jautriai Arkties ekosistemai, jei laivų srautai didėtų. Dėl šių priežasčių dalis didžiųjų laivybos bendrovių viešai deklaravo atsargią poziciją ir nenorą plėsti plaukiojimo per Arktį, kol nebus aiškesnių taisyklių ir saugiklių.

Pietų Korėjos vadovai bandomąjį reisą pristatė kaip praktinį pasirengimo etapą: įgula įgijo patirties poliarinėmis sąlygomis, o surinkti navigaciniai duomenys turėtų padėti vertinti maršruto perspektyvas. Tuo pat metu reisas išryškino ir Europos uostų vaidmenį, tarp jų ir Gdansko, kuris vis dažniau minimas kaip reikšmingas regiono logistikos taškas.