CP v2

Tag: Sunkvežimiai

  • DK94 Pyskowicuose susidūrė 5 transporto priemonės: kelias Tarnovskų Gūrų kryptimi uždarytas

    Pyskowicuose, Lenkijoje, šalies kelyje DK94 įvyko masinė avarija, kurioje susidūrė penkios transporto priemonės. Policija skelbia, kad po susidūrimo kelias Tarnovskų Gūrų kryptimi šiuo metu yra nepravažiuojamas.

    Pranešama, kad avarijoje dalyvavo trys lengvieji automobiliai ir du sunkvežimiai. Dėl smūgio ir po avarijos susidariusių kliūčių eismas minėta kryptimi sustabdytas, o vairuotojai nukreipiami apylankomis.

    Uždarytas DK94 ruožas nuo sankryžos su Gliwicka gatve iki sankryžos su keliu DW901, esančios ties Mickiewicza gatve. Vairuotojams patariama planuoti ilgesnį kelionės laiką, nes vietinės gatvės per miesto centrą gali greitai užsikimšti.

    „Apylankos nustatytos vietinėmis gatvėmis per Pyskowicų centrą ir iš Pławniowic pusės. Prašome vairuotojų būti itin atsargiems, vykdyti policijos nurodymus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvų maršrutą“, – pranešė Gliwicų policija.

    Kol kas detalių apie sužeistuosius ar tikslias avarijos priežastis nepateikiama. Pareigūnai primena, kad masinės avarijos dažniausiai įvyksta dėl per mažo atstumo, nepasirinkto saugaus greičio ir prasto matomumo, todėl važiuojant intensyvaus eismo keliuose svarbu išlikti budriems.

  • Austrijoje protestuotojai 8 valandoms uždarė Brenner greitkelį: ko reikalauja Tirolio bendruomenės

    Austrijoje protestuotojai 8 valandoms uždarė Brenner greitkelį: ko reikalauja Tirolio bendruomenės

    Protestas sustabdė svarbų tranzitą

    Austrijoje šeštadienį keli tūkstančiai protestuotojų 8 valandoms blokavo Brenner greitkelį, vieną svarbiausių tranzito koridorių tarp Vokietijos ir Italijos. Akcija surengta prie Matrei am Brenner, o jos priežastis – augantis triukšmas ir oro tarša bei nuolatinės spūstys.

    Austrijos pareigūnai demonstracijos metu uždarė dalį A13 Brenner greitkelio ir aplinkinius kelius tranzitiniam eismui maždaug nuo 11.00 iki 19.00 valandos vietos laiku. Nors būgštauta dėl didelių kamščių, pirmieji pranešimai rodė, kad eismo sutrikimai buvo mažesni, nei manyta.

    „Norime pasiųsti žinią Briuseliui ir federalinei valdžiai Vienoje, kad taip, didėjant eismui, tęstis nebegali“, – sakė protesto organizatorius Karlas Muehlsteigeris.

    Kodėl Brenner ruožas kelia įtampą?

    Brenner perėja jungia Šiaurės ir Pietų Europą, o per Tirolį einantis ruožas yra vienas intensyviausių maršrutų per Alpes. Vietos bendruomenės jau daugelį metų skundžiasi, kad ypač sunkiasvorio transporto srautai daro tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei: didina triukšmą, taršą ir avaringumo riziką.

    Austrijos automagistralių operatorius ASFINAG skelbia, kad sunkvežimių srautai šiame maršrute nuo 2000 metų daugiau nei padvigubėjo. Vien per praėjusius metus maršrutu naudojosi beveik 11 000 000 lengvųjų automobilių ir apie 2 500 000 mikroautobusų bei sunkvežimių.

    „Situacija žmonėms nebevaldoma ir nepakeliama: tarša, triukšmas ir spūstys nuolat vargina bendruomenes“, – sakė Karlas Muehlsteigeris.

    Politinis ginčas ir lėtai judantys sprendimai

    Blokada dar kartą iškėlė seną diskusiją, kaip reguliuoti transalpinį krovinių vežimą, kai kelių infrastruktūra yra ribota, o ekonominis spaudimas vežti per trumpiausius maršrutus išlieka didelis. Bavarijos transporto ministras Christianas Bernreiteris ragina svarstyti lankstesnę rinkliavų sistemą, kai mokestis didėtų piko metu ir mažėtų mažesnio srauto valandomis.

    Kita kryptis – krovinių perkėlimas nuo kelių ant bėgių. Bavarijoje taip pat aptariamas šiaurinis Brenner geležinkelio prieigos projektas iš Miuncheno į Insbruką, kuris, kaip argumentuojama, leistų mažinti sunkvežimių srautus ir kartu saugoti kraštovaizdį, tačiau sprendimai dėl tikslaus maršruto ir įgyvendinimo tempo stringa jau ne vienerius metus.

    Kelių uždarymai ir ribojimai vairuotojams

    Protesto diena sutapo su vienu intensyviausių keliavimo laikotarpių Pietų Vokietijoje, todėl institucijos iš anksto rengėsi didelėms apkrovoms. Austrijos automobilių klubas OeAMTC perspėjo apie galimas dideles spūstis ir rekomendavo tą dieną vengti kelionių per Tirolį.

    Buvo uždarytas A13 Brenner greitkelio ruožas tarp Schönberg mokesčio punkto ir Brenner, taip pat B182 Brenner kelias ir L38 Ellbögen kelias abiem kryptimis. Siekiant apsaugoti vietos kelių tinklą nuo užsikimšimo, dalyje ruožų leista važiuoti tik galintiems pagrįsti kelionės tikslą tame regione.

    Vokietijoje policija taip pat ruošėsi itin dideliam srautui, o vairuotojams rekomenduota iš anksto rinktis platesnius apvažiavimus. Tarp realių alternatyvų minėti kai kurie kiti Alpių perėjimo maršrutai, tačiau institucijos pabrėžė, kad sprendimas priklauso nuo eismo situacijos ir saugumo reikalavimų konkrečiu metu.

  • Siaubinga avarija Bangladeše: apvirtęs sunkvežimis nusinešė mažiausiai 15 gyvybių

    Siaubinga avarija Bangladeše: apvirtęs sunkvežimis nusinešė mažiausiai 15 gyvybių

    Pirmadienio paryčiais centrinėje Bangladešo dalyje, pagrindiniame greitkelyje, apvirtus sunkvežimiui žuvo mažiausiai 15 žmonių, dar bent 10 buvo sužeisti. Apie nelaimę pranešė vietos policija, pabrėžusi, kad dalis nukentėjusiųjų važiavo kaip atsitiktiniai keleiviai.

    Pasak vietos policijos vadovo Fuado Hossaino, avarija įvyko apie 5 valandą ryto maždaug 83 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo sostinės Dakos. Vairuotojas, pirminiais duomenimis, prarado transporto priemonės kontrolę, o sunkvežimis, gabenęs geležinius strypus, nuvirto nuo kelio.

    Nurodoma, kad sunkvežimis važiavo iš Dakos į šiaurinius regionus, kai gyventojai pradėjo keliones prieš šią savaitę minimą islamo šventę Eid al-Adha. Policija teigia, jog dauguma keleivių buvo dienos darbininkai, skubėję pas artimuosius į šventines išvykas.

    Liudininkai vietos televizijoms pasakojo, kad išgirdę triukšmą puolė prie avarijos vietos ir bandė ištraukti prispaustus žmones. Dalis sužeistųjų buvo nugabenti į gydymo įstaigas, o pareigūnai pradėjo aiškintis tikslias nelaimės aplinkybes.

    Tragiška kasdienybė keliuose

    Eismo saugumas Bangladeše išlieka opi problema: dėl avarijų šalyje kasmet žūsta tūkstančiai žmonių. Tai siejama su nepakankama kelių eismo taisyklių kontrole, prasta kelių būkle ir vairuotojų parengimo spragomis.

    Specialistai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad papildomų keleivių vežimas krovininėmis transporto priemonėmis didina riziką, ypač kai keliaujama naktį ar paryčiais. Tokiose situacijose išauga ir sužalojimų mastas, nes sunkvežimiai nėra pritaikyti keleivių saugumui.

  • JAV miestelyje pradėjo bausti už variklinį stabdymą: kameros ir mikrofonai fiksuoja triukšmą

    JAV miestelyje pradėjo bausti už variklinį stabdymą: kameros ir mikrofonai fiksuoja triukšmą

    Variklinis stabdymas daugeliui vairuotojų yra įprastas būdas saugiai mažinti greitį, ypač leidžiantis nuo ilgesnių nuokalnių. Tačiau JAV Ajovos valstijos miestelyje Avoca ši praktika atsidūrė pareigūnų akiratyje: čia už per garsų stabdymą varikliu jau skiriamos baudos.

    Variklinis stabdymas padeda išlaikyti automobilio stabilumą ir sumažina apkrovą įprastiems stabdžiams. Lengvuosiuose automobiliuose jis dažniausiai reiškia žemesnės pavaros pasirinkimą, o sunkvežimiuose neretai naudojamos papildomos lėtinimo sistemos, kurios leidžia ilgai stabdyti neperkaitinant diskų ir kaladėlių.

    Kodėl Avoca ėmėsi kontrolės?

    Avoca apylinkėse yra maždaug 800 metrų ilgio statesnė nuokalnė, kurioje vairuotojai turi nuosekliai mažinti greitį. Šioje atkarpoje sunkiasvorio transporto vairuotojai dažnai pasitelkia vadinamąjį dekompresinį variklio stabdį, JAV dažnai vadinamą „jake brake“.

    Ši sistema lėtina transporto priemonę keičiant variklio darbo režimą taip, kad jis veiktų kaip stabdantis mechanizmas. Problema ta, kad ypač senesnės tokių sistemų versijos gali skleisti labai ryškų, aplinkiniams girdimą ir varginantį triukšmą.

    Kameros ir mikrofonai skaičiuoja pažeidimus

    Miestelyje pradėtas taikyti sprendimas, paremtas vaizdo kameromis ir triukšmo matavimo mikrofonais. Sistema fiksuoja pravažiuojančias transporto priemones ir įvertina, ar jų skleidžiamas garsas neviršija nustatytų ribų.

    Skelbiama, kad bandomuoju laikotarpiu užfiksuoti 183 per didelio triukšmo atvejai, o vėliau kontrolė pradėta taikyti nuolat. Bauda siekia apie 45 eurus.

    Saugumas prieš ramybę: kodėl tai kelia diskusijų?

    Gyventojų noras mažinti triukšmą suprantamas, nes eismo keliamas garsas yra viena dažniausių gyvenimo šalia intensyvių kelių problemų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dekompresinis variklio stabdis yra legali, transporto priemonėse gamykliškai montuojama ir saugumui svarbi įranga.

    Ginčą kursto ir praktinis aspektas: leidžiantis nuo nuokalnės sunkvežimiams dažnai būtina stabdyti ilgai, o vien tik įprastų stabdžių naudojimas didina perkaitimo riziką. Dėl to vairuotojai gali atsidurti situacijoje, kai turi rinktis tarp galimos baudos už triukšmą ir potencialiai pavojingo stabdžių perkaitimo.

  • Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune, ties Ašigalio gatve, artėja prie pabaigos naujo viaduko per A1 magistralę statyba su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Šią savaitę statinyje atlikti privalomi apkrovų bandymai, o atidarymą miestas planuoja birželio pradžioje.

    Tokie bandymai yra standartinė procedūra prieš pradedant eksploataciją: jų metu tikrinama, ar reali konstrukcijos elgsena atitinka projektinius skaičiavimus ir galiojančias normas. Kauno savivaldybės teigimu, darbų vietoje liko tik smulkūs užbaigimo ir estetiniai darbai.

    Kaip vyko bandymai?

    Viaduko laikomoji geba ir deformacijos vertintos pasitelkus sunkiasvorį transportą. Bandymams naudoti šeši keturašiai sunkvežimiai, kurių kiekvienas svėrė po 34 tonas, bendra apkrova viršijo 200 tonų.

    Specialistai atliko statinius ir dinaminius bandymus: sunkvežimiai buvo statomi skirtingose važiuojamosios dalies padėtyse, kad būtų apkrauti skirtingi tarpatramiai. Dinamikos metu vienas sunkvežimis važiavo per konstrukciją skirtingais greičiais, taip pat buvo imituotos stabdymo situacijos.

    „Atlikome statinius ir dinaminius bandymus, matavome konstrukcijos poslinkius ir vertinome, kaip rezultatai sutampa su skaičiavimais“, – sakė „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas Eugenijus Gudonis.

    „Po bandymų koreguojamas skaičiuojamasis modelis, kad būtų suderintas su natūrinių bandymų duomenimis ir įvertintas tinkamumas eksploatacijai“, – teigė E. Gudonis.

    Ką rodo pirmieji rezultatai?

    Preliminariai skelbiama, kad bandymų metu gauti duomenys pakankamai gerai atitiko teorinius skaičiavimus ir projektavimo normų reikalavimus. Galutinės išvados bus pateiktos atlikus detalesnę duomenų analizę ir, prireikus, sukalibravus skaičiavimo modelį.

    Toks kalibravimas inžinerinėje praktikoje svarbus dėl to, kad realias konstrukcijos deformacijas gali veikti medžiagų savybės, temperatūriniai svyravimai, sujungimų standumas ir kiti veiksniai. Įvertinus natūrinių bandymų rezultatus, tikslinama, kaip konstrukcija elgsis esant norminėms transporto apkrovoms kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaip keisis eismas?

    Naujasis skirtingų lygių transporto mazgas turėtų palengvinti susisiekimą su Eiguliais ir aplinkiniais mikrorajonais. Taip pat tikimasi, kad dalis srauto bus perkelta nuo Savanorių prospekto, o vairuotojams atsiras patogesnės įvažiavimo ir išvažiavimo kryptys magistralėje.

    Projektas numato infrastruktūrą ne tik automobiliams: įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams. Kauno savivaldybė nurodo, kad eismą naujuoju viaduku planuojama atverti birželio pradžioje, jei užbaigimo darbai ir galutinės bandymų išvados bus patvirtintos laiku.

    Mieste lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti tiltų projektai, susiję su pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių jungtimis per Nemuną ir Nerį. Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai yra platesnio susisiekimo tinklo pertvarkos dalis, siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir gerinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių.

  • „Stalexport Autostrady“ rezultatai: pajamos ir pelnas auga, sunkvežimių srautas išlieka stabilus

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus: konsoliduotos veiklos pajamos didėjo, o grynasis pelnas augo nežymiai. Įmonė valdo ir eksploatuoja mokamą A4 autostrados ruožą tarp Katovicų ir Krokuvos, kurio eismas yra pagrindinis pajamų šaltinis.

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės veiklos pajamos siekė apie 33,6 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 32,2 mln. eurų. EBITDA sudarė apie 23,3 mln. eurų ir buvo šiek tiek mažesnė nei prieš metus, o grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams, pasiekė apie 15,0 mln. eurų.

    Eismas mažėjo, bet rinkliavos augo

    Bendrovės duomenimis, vidutinis paros eismo intensyvumas A4 Katovicai–Krokuva ruože siekė 45 400 transporto priemonių. Tai buvo 1,7 proc. mažiau nei 2025 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau rinkliavų pajamos vis tiek augo dėl didesnių įplaukų tiek iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkiojo transporto.

    Pajamos iš rinkliavų per metus didėjo 4,7 proc. ir sudarė apie 33,0 mln. eurų. Tokia dinamika paprastai siejama su tarifų pokyčiais ir eismo struktūra, nes net ir nedidelis sunkiojo transporto srauto svyravimas turi neproporcingai didelę įtaką bendroms įplaukoms.

    Kodėl svarbiausi sunkvežimiai?

    „Stalexport Autostrady“ pabrėžia, kad analitiškai reikšmingiausias rodiklis yra sunkvežimių eismo stabilumas: šiame segmente fiksuotas tik 0,6 proc. sumažėjimas. Nors sunkiojo transporto dalis bendrame eisme yra mažesnė, jis generuoja daugiau nei 36 proc. rinkliavų pajamų, todėl tampa svarbiu EBITDA stabilumo veiksniu.

    Tokį santykį lemia skirtingi tarifai ir tai, kad sunkvežimiai už mokamus kelius paprastai moka daugiau. Dėl šios priežasties net ir esant bendrai eismo stagnacijai ar menkam nuosmukiui, pajamos gali augti, jei išlaikomas komerciškai svarbiausio segmento srautas.

    Balansas ir pinigų srautai

    2026 metų kovo 31 dieną grupės turto suma siekė apie 263,6 mln. eurų, o nuosavas kapitalas sudarė apie 175,1 mln. eurų. Bendrovė taip pat pranešė, kad grynieji pinigų srautai per ketvirtį sudarė apie 17,9 mln. eurų, o tai rodo aukštą gebėjimą generuoti pinigus iš operacinės veiklos.

    Bendrovės vadovas Andrzejus Kaczmarekas akcentavo, kad rezultatai patvirtina tęsiamą tendenciją po to, kai prieš kelerius metus buvo visiškai grąžinta paskola, skirta A4 modernizavimui. Pasak jo, tai laikotarpis, kai įmonė, pasibaigus intensyvių investicijų etapui, gali nuosekliau dalytis investicinio projekto grąža su akcininkais ir valstybe.

    „Mūsų rezultatai patvirtina prieš kelerius metus įtvirtintą tendenciją po visiško paskolos, skirtos A4 modernizavimui, grąžinimo“, – sakė Andrzejus Kaczmarekas.

    Jis taip pat teigė, kad grupė išlieka stabiliu partneriu viešajam sektoriui strateginiuose projektuose ir turi investicinį potencialą tolesnėms infrastruktūros investicijoms. Bendrovė nurodė, jog per 2016–2025 metus valstybė iš mokėjimų ir koncesinių įmokų esą gavo apie 229,3 mln. eurų.