Tag: Šunys

  • Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Karštomis dienomis uždarytas automobilis saulėje įkaista labai greitai, todėl jame paliktam šuniui kyla reali perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmė. Gyvūnai vėsinasi kur kas prasčiau nei žmonės, o užtenka kelių minučių, kad būklė imtų sparčiai blogėti. Dėl to vis dažniau keliama dilema: ar liudininkas gali išdaužti stiklą ir nepatirti teisinių pasekmių.

    Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra greita situacijos įvertinimo ir veiksmų seka. Pirmiausia verta apžiūrėti, ar automobilis tikrai užrakintas, ar nėra praviro lango, o salonas akivaizdžiai įkaitęs. Jei matyti, kad gyvūnas patiria stresą, intensyviai alsuoja, yra apatiškas ar nereaguoja, delsti pavojinga.

    Ką daryti pamačius šunį automobilyje?

    Praktikoje rekomenduojama nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą, automobilio duomenis bei gyvūno būklę. Jei netoliese yra prekybos ar paslaugų vieta, galima paprašyti per garsiakalbį iškviesti vairuotoją, tačiau tai neturi tapti pretekstu ilgai laukti. Kuo ilgiau gyvūnas išlieka karštoje aplinkoje, tuo didesnė negrįžtamų pasekmių rizika.

    Jeigu yra galimybė, situaciją verta fiksuoti telefonu: užfiksuoti laiką, automobilį, aplinkybes ir gyvūno būklę. Tokia medžiaga gali padėti tiek gelbėjimo tarnyboms, tiek vėliau aiškinantis, ar veiksmai buvo būtini. Vis dėlto filmavimas neturi pakeisti realių veiksmų, kai gyvybei gresia akivaizdus pavojus.

    Ar galima išdaužti stiklą?

    Stiklo išdaužymas laikomas kraštutine priemone, taikoma tik tada, kai nėra kito būdo greitai išlaisvinti gyvūną. Teisinėje logikoje tokie atvejai dažniausiai siejami su būtinuoju reikalingumu, kai siekiama apsaugoti aukštesnę vertybę, tai yra gyvybę ir sveikatą. Tai nereiškia, kad bet kada leidžiama gadinti turtą, tačiau realios grėsmės atveju veiksmų pagrįstumas vertinamas pagal situacijos skubumą ir alternatyvų nebuvimą.

    Jeigu nusprendžiama veikti, svarbu daryti tai saugiai ir proporcingai: pasirinkti stiklą, kurio išdaužymas sukeltų mažiausiai pavojaus gyvūnui ir aplinkiniams, ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti šunį. Geriausia, kad tuo pat metu jau būtų iškviestos tarnybos, o šalia būtų liudytojų, galinčių patvirtinti aplinkybes. Po išlaisvinimo šunį reikia perkelti į pavėsį ir stebėti jo būklę iki atvykstant pagalbai.

    Kokios gali būti pasekmės?

    Nors turto sugadinimas paprastai užtraukia atsakomybę, gelbėjimo situacijose lemiamas tampa būtinybės kriterijus: ar grėsmė buvo reali ir neatidėliotina, ar nebuvo kitų būdų padėti. Todėl svarbu, kad veiksmai būtų pagrįsti racionaliu vertinimu, o ne emocine reakcija. Kuo aiškiau matyti, kad gyvūnas prastai jaučiasi ir laikas kritinis, tuo stipresnis argumentas, kad buvo veikiama siekiant išgelbėti gyvybę.

    Taip pat primenama, kad gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti vertinamas kaip neatsakingas elgesys su gyvūnu, o tam tikrais atvejais ir kaip žiaurus elgesys, jei sukeliamos kančios. Dėl to pareigūnai, atvykę į vietą, paprastai vertina ne tik liudininko veiksmus, bet ir gyvūno laikymo aplinkybes. Karštis automobilyje yra viena dažniausių vasaros rizikų, todėl prevencija čia svarbiausia: gyvūnų nepalikti net trumpam, net ir su pravertu langu.

  • Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Lenkijos Grudziondze viename individualių namų kvartale įvyko skaudi nelaimė: kieme buvusį šunį įkando paprastoji angis. Šeimininkai reagavo nedelsdami, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Į įvykio vietą buvo kviesti ugniagesiai, kurie bandė surasti ir saugiai pašalinti gyvatę. Vis dėlto angis pasislėpė sodo užkaboriuose, todėl gyventojams perduotas raginimas būti itin atsargiems ir nebandyti gyvačių gaudyti patiems.

    Kaip elgtis pamačius angį?

    Specialistai primena, kad angys paprastai vengia žmonių ir puola tik gindamosi, pavyzdžiui, užmynus ar bandant paimti į rankas. Pamačius gyvatę saugiausia ramiai atsitraukti, nedaryti staigių judesių ir neleisti prie jos vaikams ar augintiniams.

    Jei angis aptinkama viešesnėje vietoje ar šalia namų, verta perspėti kaimynus ir, esant poreikiui, kreiptis į atsakingas tarnybas. Artėjant šiltajam sezonui tokių susidūrimų rizika didėja, nes ropliai aktyviau juda ieškodami šilumos ir maisto.

    Ką daryti, jei angis įkando šuniui?

    Veterinarai pabrėžia, kad kritiškai svarbus yra laikas: kuo greičiau gyvūnas pasiekia kliniką, tuo daugiau šansų išvengti sunkesnių komplikacijų. Įkandimas gali sukelti stiprų skausmą, tinimą, silpnumą, o kai kuriais atvejais ir pavojingą bendrą organizmo reakciją.

    Laukiant pagalbos rekomenduojama išlaikyti ramybę ir kiek įmanoma apriboti šuns judėjimą, kad nuodai organizme plistų lėčiau. Taip pat nereikėtų veržti galūnės, pjauti žaizdos ar bandyti išsiurbti nuodų, nes tai gali pakenkti ir uždelsti profesionalų gydymą.

    Praktinis patarimas augintinių šeimininkams – iš anksto turėti artimiausios visą parą dirbančios veterinarijos klinikos kontaktus. Išvykstant į gamtą ar vaikštant aukštesnėje žolėje, šunį verta laikyti arčiau, o po pasivaikščiojimo apžiūrėti, ar nėra įkandimo žymių ir staiga atsiradusio tinimo.

  • Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Kai suserga šuo ar katė, šeimininkams dažnai tenka rinktis tarp darbo ir būtinos priežiūros namuose ar veterinarijos klinikoje. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje nedarbingumo pažymėjimai siejami su darbuotojo liga arba slauga, kai reikia prižiūrėti vaiką ar šeimos narį.

    Gyvūnai, nors daugeliui yra šeimos dalis, teisės aktuose neprilyginami šeimos nariams, todėl vien dėl augintinio ligos nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tai reiškia, kad oficialiai apmokamas nedarbingumas dėl sergančio augintinio Lietuvoje nėra numatyta praktika.

    Kokios išeitys realiai įmanomos

    Dažniausias sprendimas tokiose situacijose yra kasmetinės atostogos, jei jų dar turite. Nors įprastai atostogos planuojamos iš anksto, staigi liga ar skubus vizitas pas veterinarą dažnai tampa priežastimi tartis su darbdaviu dėl laisvos dienos ar kelių dienų.

    Jei atostogų dienos išnaudotos, kita galimybė yra nemokamos atostogos. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau svarbu įvertinti, kad už šį laiką darbo užmokestis nemokamas, o sprendimas praktikoje priklauso ir nuo darbdavio pozicijos.

    Dar viena išeitis, kuri vis dažniau taikoma biuruose ir paslaugų sektoriuje, yra nuotolinis darbas arba lankstesnis darbo grafikas. Tokiu atveju darbuotojas gali suderinti skubius vizitus klinikoje, vaistų pirkimą ar slaugą namuose ir kartu išvengti visiško darbo praleidimo.

    Kodėl tema vis dažniau keliama

    Diskusijas kursto tai, kad augintinių laikymas Europoje auga, o kartu stiprėja požiūris į gyvūnų gerovę ir emocinę jų reikšmę žmonėms. Dalis darbdavių jau savanoriškai taiko vadinamąją augintinio netekties ar priežiūros dieną kaip papildomą naudą, tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir dažniausiai priklauso nuo įmonės vidaus politikos.

    Kai kuriose Europos valstybėse viešojoje erdvėje buvo svarstomos platesnės galimybės darbuotojams gauti laisvadienių dėl augintinių priežiūros, tačiau vieningos, visoje Europoje taikomos tvarkos nėra. Lietuvoje ši sritis kol kas remiasi įprastomis darbo teisės priemonėmis: atostogomis, susitarimu su darbdaviu ir darbo organizavimo lankstumu.

    Jei augintinio būklė sunki, verta iš anksto pasiruošti: aptarti su darbdaviu galimus scenarijus, įsivertinti atostogų likutį ir, jei įmanoma, pasitelkti artimuosius ar gyvūnų priežiūros paslaugas. Tai praktiškiausias kelias, kol teisinis reglamentavimas aiškiai nenumato nedarbingumo dėl sergančio gyvūno.

  • 500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    Lenkijoje savivaldybės vis dažniau kompensuoja šunų ir kačių sterilizaciją bei mikroschemų implantavimą, o gyventojai tai neretai vadina 500 plius gyvūnams. Reali parama paprastai siekia iki maždaug 115 eurų, tačiau ji taikoma ne visoje šalyje, o tik ten, kur vietos valdžia yra patvirtinusi tokias programas.

    Šios priemonės esmė paprasta: savivaldybė apmoka procedūras, kurios mažina nepageidaujamų vadų skaičių ir ilgainiui padeda mažinti beglobių gyvūnų problemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojui nereikia mokėti už pačią sterilizaciją ir gyvūno paženklinimą mikroschema, jei laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kam ir kada skiriama parama

    Dažniausia sąlyga yra gyvenamoji vieta: paramą gali gauti tik tie, kurie deklaruoja gyvenantys savivaldybėje, finansuojančioje programą. Dalis savivaldybių prašo papildomų įrodymų, pavyzdžiui, dokumento apie būsto nuomą, studijas vietos mokymo įstaigoje ar mokesčių mokėjimą toje teritorijoje.

    Taikomi ir reikalavimai pačiam gyvūnui. Įprasta praktika, kad gyvūnas turi būti ne jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus ir tinkamas bendrajai nejautrai, o galutinį sprendimą priima veterinarijos gydytojas po apžiūros.

    Pagal kai kurių savivaldybių taisykles parama gali būti suteikiama iki dviejų kartų per metus. Tai reiškia, kad per vienus metus gyventojas gali kreiptis dėl kompensacijos, pavyzdžiui, dviem skirtingiems gyvūnams, arba tuo pačiu metu spręsti ir sterilizacijos, ir ženklinimo klausimą, jei tvarka tai leidžia.

    Kodėl akcentuojamas čipavimas

    Mikroschema padeda greičiau grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui ir mažina savivaldybių bei prieglaudų patiriamas išlaidas. Be to, daugelyje vietų čipavimas tampa būtina sąlyga norint gauti bet kokią su augintiniu susijusią kompensaciją, nes tai leidžia tiksliai identifikuoti gyvūną.

    Savivaldybės tokiomis programomis dažniausiai siekia dviejų tikslų: mažinti beglobių gyvūnų skaičių ir skatinti atsakingą augintinių laikymą. Sterilizacija yra viena efektyviausių priemonių, nes ji veikia priežastį, o ne pasekmes, kai gyvūnai jau atsiduria gatvėje ar prieglaudose.

    Kur kreiptis ir ką verta pasitikrinti

    Norint pasinaudoti kompensacija, pirmiausia reikia pasitikrinti savo savivaldybės taisykles ir kvietimų laikotarpius, nes paraiškos dažnai priimamos ribotą laiką arba iki kol baigiasi tam numatytos lėšos. Informacija paprastai teikiama savivaldybės aplinkos apsaugos ar gyvūnų gerovės padaliniuose.

    Prieš registruojantis procedūrai verta išsiaiškinti, ar savivaldybė dirba su konkrečiu veterinarijos klinikų sąrašu ir ar reikalinga išankstinė registracija. Taip pat svarbu pasitikslinti, ar kompensacija apima tik sterilizaciją ir čipavimą, ar dar ir registraciją duomenų bazėje, nes šios detalės skirtingose vietovėse gali skirtis.

  • Turite šunį? Politikai siūlo griežtą pokytį: grandinės gali būti uždraustos visiškai

    Turite šunį? Politikai siūlo griežtą pokytį: grandinės gali būti uždraustos visiškai

    Lenkijoje bręsta teisės aktų pakeitimai, kurie gali iš esmės pakeisti dalies šeimininkų kasdienybę: Seime svarstoma idėja visiškai uždrausti šunų laikymą pririštų grandine prie būdos. Iniciatyvą viešai aptarė Piliečių koalicijos (KO) politikai, pastaraisiais metais aktyviai keliantys gyvūnų gerovės klausimus.

    Šiuo metu galiojančios taisyklės leidžia gyvūną laikyti pririštą iki 12 valandų per parą, tačiau tik tuo atveju, jei tai nesukelia kančios ir nepažeidžia gyvūno sveikatos. Taip pat numatyta, kad pririšimo priemonė turi užtikrinti būtinas judėjimo galimybes, o minimalus ilgis negali būti trumpesnis nei 3 metrai.

    Kas keistųsi pagal siūlymus?

    Pagal aptariamą projektą būtų siekiama, kad grandinės kaip nuolatinė laikymo priemonė išvis nebeliktų, o šunys nebūtų laikomi pririšti prie būdos. Politikai taip pat kalba apie ketinimus peržiūrėti reikalavimus voljerams ir aptvarams, kad gyvūnams būtų užtikrintas pakankamas plotas ir tinkamos sąlygos.

    Seimo narė, vadovaujanti parlamentinei grupei, dirbančiai gyvūnų teisių apsaugos srityje, pabrėžė, kad pokyčiai neturėtų paliesti įprastų situacijų, kai pavadėlis naudojamas vedžiojant ar trumpam kontroliuojant gyvūną. Pagrindinis taikinys – ilgalaikis šuns laikymas pririšto kieme.

    „Norime, kad grandinės liktų praeityje. Tai svarbus žingsnis gyvūnų gerovei“, – sakė Katarzyna Piekarska.

    Ką tai reikštų šeimininkams?

    Jei draudimas būtų priimtas, daliai šeimininkų tektų keisti gyvūno laikymo būdą: įrengti saugius aptvarus, pritaikyti voljerus ar užtikrinti, kad šuo turėtų galimybę laisvai judėti teritorijoje. Ekspertai gyvūnų gerovės srityje dažnai pabrėžia, kad ilgalaikis pririšimas didina streso lygį, gali skatinti agresiją ir kelia traumų riziką.

    Kartu politikai akcentuoja ir prevencijos priemones: vien tik draudimo neužtenka, jei nėra informavimo ir kontrolės. Todėl kalbama apie visuomenės švietimo kampanijas, kurios aiškintų, kodėl keičiasi reikalavimai ir kokios laikymo alternatyvos laikomos atsakingomis.

    Kontrolė ir atsakomybė

    Pagal dabar galiojančią tvarką reikalavimų nesilaikymas laikomas pažeidimu, už kurį gali grėsti bauda arba areštas, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir masto. Politikai, pristatantys iniciatyvą, pabrėžia, kad itin svarbus bus atsakingų tarnybų vaidmuo, nes tik reali priežiūra užtikrina, kad taisyklės neliktų popierinės.

    „Labai svarbus atsakingų tarnybų vaidmuo, kurios privalės reaguoti, jei šeimininkas ignoruos įstatymą“, – sakė Katarzyna Piekarska.

    Gyvūnų gerovės tema Lenkijoje pastaruoju metu apima ir kitas iniciatyvas, tarp jų – fejerverkų naudojimo ribojimą, draudimą montuoti paukščiams pavojingus spyglius ant pastatų bei prekybos gyvomis žuvimis sugriežtinimą. Tokie siūlymai rodo platesnę kryptį, kai gyvūnų apsaugos standartai artinami prie griežtesnių Europos praktikos principų.

  • Šuns reakcija į įvartį prajuokino internetą: futbolą žiūri lyg tikras sirgalius

    Šuns reakcija į įvartį prajuokino internetą: futbolą žiūri lyg tikras sirgalius

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame šuo su neįtikėtinu entuziazmu stebi per televizorių rodomas futbolo rungtynes. Keturių kojų sirgalius seka žaidimą taip įsitraukęs, tarsi suprastų kiekvieną aikštėje vykstantį epizodą. Įrašas per trumpą laiką surinko daugybę peržiūrų ir komentarų.

    Įraše matyti, kaip gyvūnas akimis gaudo kamuolį ir reaguoja į pavojingas atakas prie vartų. Didžiausia akimirka ateina tada, kai įmušamas įvartis: šuo iš džiaugsmo pašoka ir, praradęs pusiausvyrą, nuslysta nuo sofos. Būtent ši netikėta pabaiga ir tapo pagrindine vaizdo įrašo sėkmės priežastimi.

    Kodėl šunys taip reaguoja?

    Specialistai primena, kad šunims judantys objektai ekrane gali sužadinti įgimtą persekiojimo instinktą. Greitai judantis kamuolys, staigūs žaidėjų šuoliai ir dažnai pasikartojantys vaizdo priartinimai sukuria dinamiką, kuri kai kuriuos gyvūnus ypač suaktyvina. Tokiu atveju šuo gali reaguoti ne į patį sportą, o į judesio modelius, panašius į grobio bėgimą.

    Ne mažiau svarbus ir šeimininko elgesys. Gyvūnai jautriai pagauna žmogaus emocijas, o triukšmingas palaikymas, garsesnės frazės ar staigūs judesiai per įvarčio epizodą šuniui tampa signalu, kad vyksta kažkas itin reikšmingo. Todėl džiaugsmas ar sujaudinimas neretai persiduoda ir augintiniui.

    Ką verta žinoti šeimininkams?

    Nors tokie vaizdo įrašai atrodo nekalti, per didelis susijaudinimas gali baigtis traumomis, ypač jei šuo šokinėja nuo baldų ar slysta ant lygių grindų. Jei augintinis linkęs audringai reaguoti, verta pasirūpinti saugia aplinka, o esant nuolatiniam stresui ar pernelyg intensyviam lojimui, nukreipti dėmesį žaislu ar trumpa dresūros užduotimi.

    Vis dėlto internautai tokius kadrus dažniausiai vertina kaip smagią kasdienybės akimirką, atpažįstamą daugeliui gyvūnų mylėtojų. Šis įrašas dar kartą priminė, kad augintiniai neretai tampa tikrais šeimos nariais, dalyvaujančiais net ir emocingiausiuose sporto vakaruose.

  • PiESEL keis taisykles augintiniams: privalomas ženklinimas palies ir kates, ir šunis

    PiESEL keis taisykles augintiniams: privalomas ženklinimas palies ir kates, ir šunis

    Lenkijoje vis daugiau dėmesio sulaukia socialinė kampanija PiESEL, siūlanti įteisinti privalomą šunų ir kačių ženklinimą mikroschemomis ir registravimą bendroje duomenų bazėje. Iniciatoriai tikina, kad tai būtų sisteminis sprendimas, galintis mažinti gyvūnų benamystę ir apsunkinti nelegalią veisimo veiklą.

    Pagrindinė idėja paprasta: gyvūnas su mikroschema tampa atsekamas, o atsakomybė už jį konkrečiai priskiriama šeimininkui. Tai ypač aktualu, kai augintiniai pasimeta, yra paliekami arba patenka į prieglaudas, kur identifikacija dažnai lemia, ar gyvūnas grįš namo.

    Kodėl mikroschema svarbi?

    Kampanijos atstovai pabrėžia, kad ženklinimas nėra vien formalumas. Pasak jų, privalomas registravimas apsunkintų situacijas, kai gyvūnai dauginami dėl pelno prastomis sąlygomis, o vėliau atsikratoma jaunikliais ar sergančiais gyvūnais.

    „Mikroschema neišspręs visų problemų, bet ji apsunkina galimybę paprastai atsikratyti gyvūno ir mažina piktnaudžiavimą sistema“, – sakė kampanijos koordinatorė Joanna Studzińska.

    Taip pat akcentuojama savivaldybių našta: gyvūnų gaudymas, laikinas apgyvendinimas, veterinarinė pagalba ir ilgalaikė prieglaudų priežiūra finansuojama viešosiomis lėšomis. Iniciatyvos šalininkai teigia, kad aiški identifikacija padėtų efektyviau naudoti biudžetus ir greičiau grąžinti pasimetusius gyvūnus šeimininkams.

    Kodėl kalbama ir apie kates?

    Nors pavadinimas PiESEL daugeliui pirmiausia siejasi su šunimis, iniciatoriai pabrėžia, kad kačių problema dažnai dar didesnė, tik mažiau matoma. Katės dažniau klaidžioja lauke, rečiau patenka į prieglaudas, todėl dingusios neretai niekada nebegrįžta į namus ir tampa benamėmis.

    „Kačių, kaip naminių gyvūnų, yra ne mažiau nei šunų, o jų benamystės mastas, nors ir mažiau pastebimas, yra didesnis“, – sakė Joanna Studzińska.

    Kampanijos šalininkai atkreipia dėmesį ir į praktinį aspektą: gatvėje sutiktą katę dažnai sunku priskirti vienai iš kelių grupių – tai gali būti laisvai gyvenanti, iš namų išėjusi ar iš tiesų benamė katė. Mikroschema, jų teigimu, leistų greitai nustatyti statusą, sumažinti stresą gyvūnui ir išvengti nereikalingo apgyvendinimo prieglaudoje.

    Europos praktika ir teisėkūros kryptis

    Iniciatyvos atstovai primena, kad dalyje Europos valstybių privalomas šunų ir kačių ženklinimas jau seniai laikomas įprasta praktika. Kaip vieną pavyzdžių jie mini Ispaniją, kur teisės aktuose numatytas privalomas gyvūnų identifikavimas ir registravimas, o nepaženklintų gyvūnų perdavimas ar prekyba yra ribojami.

    Pasak kampanijos ambasadorių, vienas svarbiausių tikslų yra, kad pareiga ženklinti galiotų ne tik prieglaudoms ar veislynams, bet ir gyvūnų laikytojams. Būtent „šeimininkiški“ gyvūnai, anot jų, dažniausiai iškrenta iš kontrolės zonos, kai gyvūnas paliekamas, paleidžiamas ar dingsta.

    Kampanijos komanda skelbia tęsianti pokalbius su sprendimų priėmėjais ir savivalda, siekdama, kad privalomas ženklinimas būtų įtvirtintas aiškiomis taisyklėmis, o kontrolės ir atsakomybės mechanizmai veiktų realiai. Iniciatoriai tikina, kad be efektyvaus įgyvendinimo ir priežiūros pati pareiga gali likti tik deklaracija.

    Praktikoje mikroschemos patikra dažnai tampa pirmu žingsniu, kai gyvūnas atsiduria veterinarijos klinikoje ar prieglaudoje. Kampanijos šalininkai pabrėžia, kad kuo plačiau veikia registras ir kuo daugiau gyvūnų paženklinta, tuo didesnė tikimybė greitai rasti šeimininką ir sumažinti benamių gyvūnų skaičių.

  • Vairuotojai sukluso: rugpjūčio 15 dieną Vingio parke – eismo draudimai dėl korgių lenktynių

    Vilniuje rugpjūčio 15 dieną Vingio parke laikinai bus ribojamas transporto eismas. Savivaldybė informuoja, kad nuo 10 iki 20 valandos į parką nebus galima įvažiuoti dalimi kelio nuo įvažiavimo iš Geležinio Vilko gatvės pusės iki Vingio parko estrados.

    Ribojimai taikomi dėl parke vyksiančio renginio – šunų korgių lenktynių. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant užtikrinti dalyvių ir lankytojų saugumą bei sklandų renginio organizavimą intensyviausiai žmonių srautus pritraukiančiose parko vietose.

    Transporto eismo draudimas nebus absoliutus: išimtys numatytos renginį aptarnaujančiam transportui, taip pat Vingio parke veikiančių įstaigų darbuotojų ir lankytojų automobiliams. Vis dėlto vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis atvykimą pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.

    Renginių metu Vingio parke eismo ribojimai taikomi reguliariai, nes tai viena didžiausių sostinės rekreacinių erdvių, kurioje vienu metu susidaro dideli pėsčiųjų srautai. Savivaldybės ir renginių organizatorių praktikoje laikini draudimai dažnai derinami su laikinais kelio ženklais bei judėjimo nukreipimu, todėl vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į vietoje pateikiamą informaciją.

    Gyventojams, planuojantiems vykti į Vingio parką automobiliu, patariama įvertinti galimas spūstis prie įvažiavimų ir parkavimo vietų, o atvykstantiems į renginį – atvykti anksčiau. Tikėtina, kad didžiausias judėjimas bus artėjant pagrindinei renginio programai ir jai pasibaigus.

  • Veterinaras įspėja: šita šuns kūno dalis pirmoji išduoda ligas – patikrinkite šiandien

    Veterinarai primena, kad šuns letenos dažnai pirmosios parodo, jog gyvūnas jaučia diskomfortą ar vystosi sveikatos sutrikimai. Didžiausią dėmesį verta skirti letenų pagalvėlėms, nagams ir odai tarp pirštų, nes būtent čia greitai matomi uždegimo, alergijų ar traumų požymiai.

    Veterinaras Tomas Vega aiškina, kad sveikos letenų pagalvėlės turėtų būti elastingos, lygios, be ryškių įtrūkimų ir žaizdelių. Jų spalva paprastai atitinka natūralią šuns pigmentaciją, o pati pagalvėlė turi būti pakankamai „stora“, kad amortizuotų ir saugotų, bet neatrodytų patinusi.

    „Pagalvėlės turi būti pakankamai tvirtos, kad saugotų leteną, tačiau neturi būti ištinusios ar pernelyg suvešėjusios“, – sakė Tomas Vega.

    Ne mažiau informatyvūs yra šuns nagai. Sveiki nagai paprastai būna glotnūs, tvirti ir vienodos formos, be skilinėjimo, trupėjimo, sluoksniavimosi ar gilių vagelių, o spalva gali svyruoti nuo skaidrios ar baltos iki rudos ar juodos.

    Veterinarai pabrėžia, kad nagai neturėtų būti tiek ilgi, jog vaikštant barškėtų į kietą grindų dangą arba priverstų pirštus skėstis. Per ilgi nagai gali pakeisti šuns atramą ir eiseną, didinti apkrovą sąnariams, o ilgainiui prisidėti prie skausmo ar šlubavimo.

    Vienas aiškesnių signalų yra netolygus nagų nusidėvėjimas. Jei vienos letenos nagai pastebimai trumpesni, labiau nutrinti ar subraižyti, tai gali reikšti, kad šuo tą koją velka arba saugo dėl skausmo, silpnumo, artrito ar galimų neurologinių problemų.

    Apžiūrint letenas verta pažvelgti ir į odą bei kailį tarp pirštų. Paraudimas, drėgmė, patinimas, plaukų slinkimas, riebi oda ar šašai neretai siejami su alergijomis, dirginimu, grybelinėmis ar bakterinėmis infekcijomis, o kartais ir su svetimkūniu, pavyzdžiui, įstrigusiu smėlio grūdeliu ar augalo atplaiša.

    Šviesaus kailio šunims dažnai matomas rausvai rudas kailio nusidažymas aplink letenas gali rodyti, kad gyvūnas jas nuolat laižo ar kramto. Toks elgesys paprastai nėra vien įprotis, jis gali signalizuoti niežulį, skausmą, alerginę reakciją arba odos infekciją.

    Dar viena dažnai nuvertinama detalė yra letenų temperatūra. Neįprastai šiltos pagalvėlės kartais būna susijusios su uždegimu, infekcija, alergine reakcija arba nesenu kontaktu su įkaitusiu paviršiumi, o neįprastai šaltos gali rodyti suprastėjusią kraujotaką ar kitus organizmo sutrikimus.

    Kartais pirmas požymis būna elgesys, o ne matomas pakitimas. Pernelyg dažnas letenų laižymas, nenoras leisti jų apžiūrėti ar staiga atsiradęs dirglumas gali būti ankstyvi signalai, kad letenoje ar sąnariuose atsirado skausmas.

    Specialistai rekomenduoja bent kartą per savaitę apžiūrėti letenas ir nagus, ypač po ilgų pasivaikščiojimų, bėgiojimo miške ar vaikščiojimo mieste. Pastebėjus šlubavimą, staigų nenorą vaikščioti, pakeltą leteną, kraujuojančias žaizdas ar sparčiai didėjantį patinimą, delsti nereikėtų ir geriausia kreiptis į veterinarą.

  • Planuojate kelionę su šunimi? Šios klaidos brangiai kainuoja: nuo viešbučio iki erkių

    Planuojate kelionę su šunimi? Šios klaidos brangiai kainuoja: nuo viešbučio iki erkių

    Kelionė su augintiniu gali būti puiki patirtis, tačiau ji reikalauja daugiau pasiruošimo nei įprastos atostogos. Šuns komfortas ir saugumas priklauso nuo to, ar iš anksto apgalvosite kelionės sąlygas, poilsio vietą ir galimus rizikos veiksnius naujoje aplinkoje.

    Pirmas žingsnis – įsitikinti, kad pasirinkta nakvynės vieta iš tiesų priima gyvūnus. Praktikoje dažnai taikomi svorio limitai, papildomi mokesčiai ar taisyklės, draudžiančios palikti šunį vieną kambaryje, todėl tokias sąlygas verta išsiaiškinti dar prieš rezervaciją.

    Maršrutą ir atostogų tempą svarbu pritaikyti šuns būklei. Jaunas, aktyvus augintinis dažniau gerai toleruoja ilgesnius žygius, o vyresniam ar turinčiam sveikatos problemų šuniui saugesnis gali būti ramesnis poilsis su trumpesniais pasivaikščiojimais ir mažiau karščio.

    Į kelionę pravartu vežtis ne tik pavadėlį ir maistą, bet ir pažįstamus daiktus, kurie mažina stresą. Guolis, namais kvepiantis pledukas ar mėgstamas žaislas padeda greičiau prisitaikyti naujoje vietoje, ypač jei šuo jautriai reaguoja į pasikeitusią rutiną.

    Sveikatos ir dokumentų klausimai taip pat neturėtų būti palikti paskutinei minutei. Prieš išvykstant verta pasitikrinti skiepų ir profilaktikos aktualumą, pasiruošti veterinaro kontaktus, o kelionės vaistinėlėje turėti bazinių priemonių nenumatytiems atvejams.

    Vasaros pavojai gamtoje

    Atostogaujant prie vandens, miške ar pievose šuo dažniau susiduria su parazitais ir kraują siurbiančiais vabzdžiais. Erkės ir blusos – dažniausiai minimų rizikų sąraše, tačiau problemų gali sukelti ir uodai, kandantys mašalai ar kiti vabzdžiai, ypač jei šuo ilgai būna lauke.

    Po pasivaikščiojimų verta skirti kelias minutes apžiūrai: patikrinti kailį, ausis, pažastis, tarpupirščius ir odą. Tai paprastas įprotis, kuris padeda greičiau pastebėti įsisiurbusią erkę, sudirgimą ar įkandimo vietą ir laiku imtis veiksmų.

    Ne mažiau svarbu stebėti elgesį. Dažnas kasymasis, intensyvus laižymas vienoje vietoje, galvos purtymas, nerimas ar vangumas gali rodyti diskomfortą, alerginę reakciją, odos sudirgimą ar kitą problemą, todėl užsitęsus simptomams reikėtų pasitarti su veterinaru.

    Saugi kelionė automobiliu

    Pervežant šunį automobilyje svarbiausia taisyklė – augintinis neturi laisvai judėti salone. Staigus stabdymas ar avarinė situacija gali sužaloti tiek šunį, tiek keleivius, todėl saugiausia naudoti specialius automobilinius diržus su petnešomis, transportavimo dėžę ar tvirtinamą narvą.

    Ilgesnėje kelionėje būtinos reguliarios pertraukos, vanduo ir trumpas pasivaikščiojimas. Jei šuo jautriai reaguoja į važiavimą ar jam pasireiškia pykinimas, prieš atostogas gali padėti keli trumpesni bandomieji važiavimai, o dėl papildomų priemonių geriausia pasikonsultuoti su veterinaru.

    Grįžus namo priežiūra nesibaigia: verta dar kartą kruopščiai apžiūrėti kailį ir odą bei kelias dienas stebėti savijautą. Kai kurios problemos išryškėja ne iš karto, todėl ankstyvas pastebėjimas gali padėti išvengti sudėtingesnio gydymo.