CP v2

Tag: Šunys

  • Nemokamas augintinių čipavimas Vilniaus rajone: savivaldybė kviečia pildyti apklausą

    Nemokamas augintinių čipavimas Vilniaus rajone: savivaldybė kviečia pildyti apklausą

    Vilniaus rajono savivaldybė antrus metus tęsia nemokamo augintinių ženklinimo mikroschemomis programą ir kviečia gyventojus užpildyti poreikio vertinimo apklausą. Savivaldybė siekia tiksliau suplanuoti, kuriose seniūnijose ir kokiu mastu šiemet labiausiai reikia šunų ir kačių čipavimo paslaugos.

    Apklausa skirta įvertinti realų gyventojų poreikį, kad būtų sudaryti vizitų grafikai seniūnijose ir užtikrintas pakankamas mikroschemų kiekis. Savivaldybė pabrėžia, kad surinkti atsakymai bus naudojami planavimui ir sprendimams dėl programos įgyvendinimo.

    „Praėjusiais metais matėme didelį gyventojų susidomėjimą šia iniciatyva, todėl siekiame ir toliau aktyviai skleisti žinią apie šios procedūros prasmę ir tęsiame ženklinimo darbus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Pasak savivaldybės, ypač svarbu pasiekti atokesnes vietoves, kur gyventojams sudėtingiau gauti paslaugas ar informaciją. Ženklinimas mikroschema laikomas viena veiksmingiausių priemonių greitai nustatyti augintinio šeimininką, jei gyvūnas pasimeta, taip pat prisideda prie atsakingesnės gyvūnų laikymo kultūros.

    Praėjusiais metais Vilniaus rajone nemokamai paženklinta daugiau nei 350 augintinių, o kai kuriose seniūnijose akcija buvo kartojama. Savivaldybė tikisi, kad apklausa padės išvengti situacijų, kai vienur paslauga itin reikalinga, o kitur jos poreikis mažesnis.

    Primintina, kad Lietuvoje šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Prievolė taikoma nuo 2021 metų gegužės 1 dienos, o registracija leidžia atsakingoms institucijoms ir prieglaudoms greičiau grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui.

    Gyventojams, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų svarbių priežasčių negali atvežti augintinio į numatytą vietą, savivaldybė numato galimybę derinti specialistų atvykimą į namus. Tokiais atvejais gyventojai raginami iš anksto susisiekti su savivaldybės atsakingais darbuotojais ir suderinti aplinkybes.

    Savivaldybė ragina apklausoje dalyvauti ir tuos, kurie dar tik planuoja įsigyti augintinį ar nėra tikri dėl ženklinimo galimybių savo seniūnijoje. Kuo tikslesni bus gyventojų atsakymai, tuo sklandžiau bus sudėliotas maršrutas ir numatyti čipavimo laikai seniūnijose.

  • Kodėl šuo bėga su žaislu, o ne jį atiduoda: ką tai iš tiesų reiškia ir kaip reaguoti

    Situacija pažįstama daugeliui: šuo atneša kamuoliuką ar kitą žaislą, bet priėjus ar ištiesus ranką staiga sprunka šalin. Dažnai tai nėra užsispyrimas ar bandymas „erzinti“, o šuns suprantamas žaidimo tęsinys ir kvietimas bendrauti pagal jo taisykles.

    Daliai šunų aportavimas nėra savaime suprantamas mainų principas: atnešu, atiduodu, gaunu atlygį ir vėl bėgu. Jei šuo to nebuvo nuosekliai išmokytas, atnešimas jam gali reikšti užduoties pabaigą, o ne kito etapo pradžią, todėl žaislo neatidavimas tampa natūraliu elgesiu.

    Anatomi ja: ką šuo „siūlo“

    Bėgimas su žaislu dažnai reiškia norą, kad žmogus įsitrauktų aktyviau: vytųsi, temptų, judėtų, rodytų emocijas. Tokiu atveju šuo žaidžia ne „mesk ir grąžink“, o „gaudynės“ arba „tempynės“, todėl artėjantis žmogus jam signalizuoja, kad dabar bus smagiausia dalis.

    Jei šeimininkas žaislą visada tiesiog paima ir žaidimas baigiasi, šuo gana greitai išmoksta, kad atidavimas prilygsta praradimui. Tuomet sprukimas tampa būdu kontroliuoti situaciją ir pratęsti malonią veiklą.

    Emocijos, prisirišimas ir resursai

    Kai kurie žaislai šuniui turi didelę emocinę vertę ir veikia kaip „saugumo objektas“: juos laikydamas šuo jaučiasi užtikrinčiau. Tokiais atvejais ypač tikėtinas resursų saugojimas, kai gyvūnas nenori paleisti vertingo daikto, nes nėra tikras, kad jį atgaus.

    Resursų saugojimas nebūtinai reiškia agresiją, tačiau įtampa, sustingimas ar bandymas pasitraukti rodo, kad spaudimas didėja. Dėl to griebimas iš nasrų ar jėgos naudojimas dažnai tik pablogina problemą ir gali ilgainiui didinti nepasitikėjimą.

    Kaip reaguoti, kad elgesys keistųsi

    Veiksmingiausia taktika paprastai yra mainai: pasiūlyti skanėstą ar kitą žaislą ir palaukti, kol šuo pats paleis turimą daiktą. Taip šuo mokosi, kad atidavimas nereiškia netekties, o atneša naudą, todėl bendradarbiauti apsimoka.

    Praktiškai padeda ir aiškus žodis-komanda, pavyzdžiui, „duok“, mokomas ramioje aplinkoje nuo paprastų daiktų, trumpomis treniruotėmis. Kai šuo pradeda suprasti taisyklę, žaidimą verta tęsti kaip atlygį, kad atidavimas jam taptų būdas gauti dar daugiau veiksmo, o ne signalas, kad viskas baigta.

    Jei šuo dažnai sustingsta, urzgia ar intensyviai saugo žaislus ar kitus daiktus, verta pasitarti su dresuotoju ar elgsenos specialistu. Ankstyva pagalba ypač svarbi, jei namuose yra vaikų arba šuo linkęs saugoti ne tik žaislus, bet ir maistą.

  • Paliekate šunį vieną namuose? Subtilūs streso požymiai, kurių geriau neignoruoti

    Kada vienatvė tampa problema?

    Užvertos durys, tyla namuose ir kelios valandos be šeimininko daugeliui šunų yra įprasta rutina. Tačiau daliai augintinių vienatvė nėra poilsis, o stipraus streso šaltinis, kuris ilgainiui gali virsti elgesio ir sveikatos problemomis.

    Gyvūnas nepasakys, kad jam sunku, todėl svarbiausia stebėti pasikartojančius požymius. Specialistai pabrėžia, kad kai kurie signalai būna tokie subtilūs, kad juos šeimininkai pastebi tik peržiūrėję vaizdo įrašą.

    Dažniausi požymiai, kad šuo nerimauja

    Vienas ryškiausių ženklų yra daiktų niokojimas: apgraužti batai, apdraskytos durys, sugadintos grindjuostės ar išdraskytas kilimas prie įėjimo. Tai dažnai palaikoma neklusnumu, bet neretai taip šuo bando sumažinti įtampą arba „prasikasti“ kelią link šeimininko.

    Ypač iškalbingi pažeidimai prie durų, langų ir koridoriuje, kur šuo laukia ar bando sekti išeinantį žmogų. Vis dėlto vienkartinis incidentas dar neįrodo problemos, svarbiausia, ar tai kartojasi būtent tada, kai šuo paliekamas vienas.

    Kitas signalas yra vokalizacija: lojimas, staugimas, inkštimas ar cypsėjimas netrukus po išėjimo. Kai kurie šeimininkai apie tai sužino tik iš kaimynų, nes grįžus namo šuo gali elgtis visiškai įprastai.

    Dar vienas dažnas požymis yra „avarijos“ namuose, nors suaugęs šuo paprastai būna išmokęs tvarkos. Stresas gali paskatinti šlapinimąsi ar tuštinimąsi, tačiau tai taip pat gali rodyti ir sveikatos sutrikimus, todėl ypač svarbu neapsiriboti vien prielaidomis.

    Ne visi šunys stresą rodo garsiai ar destruktyviai. Kartais matomas tylus nerimas: vaikščiojimas ratais, dusulys, drebėjimas, gausus seilėtekis, spoksojimas pro langą, nuolatinis budėjimas prie durų ar net atsisakymas ėsti, nors įprastai šuo skanėstus suėda iškart.

    Paradoksalu, bet per audringa „euforija“ grįžus šeimininkui taip pat gali būti ženklas, kad šuo ką tik patyrė didelę įtampą. Jei džiaugsmas labai užsitęsia, šuo sunkiai nusiramina, o kartu pastebite ir kitus simptomus, tai signalas į situaciją pažvelgti rimčiau.

    Kiek laiko šuo gali būti vienas?

    Vieno universalaus atsakymo nėra, nes viską lemia amžius, sveikata, temperamentas, patirtys ir tai, ar šuo buvo mokomas ramiai pasilikti vienas. Sunkiausia paprastai būna šuniukams, šunims po prieglaudos patirties ar gyvūnams, kuriems neseniai pasikeitė rutina.

    Gyvūnų gerovės organizacijos dažnai nurodo, kad maždaug 4 valandos yra riba, kurios nereikėtų nuolat viršyti, tačiau tai nėra taisyklė visiems. Jei namuose šuns nuolat nėra kam prižiūrėti ilgiau, verta ieškoti pagalbos: artimųjų, šunų vedžiotojo ar laikino prižiūrėtojo.

    Ko nedaryti ir kaip padėti

    Bausti grįžus namo dėl apgadintų daiktų ar netvarkos yra viena blogiausių reakcijų. Šuo nesusies bausmės su tuo, kas įvyko prieš valandą, bet gali pradėti bijoti jūsų sugrįžimo, o tai sustiprins nerimą ir apsunkins mokymą.

    Praktikoje dažniausiai padeda nuoseklus, lėtas mokymas: pradėti nuo labai trumpų išėjimų ir grįžti dar prieš šuniui spėjant įsijaudrinti. Taip pat svarbu prieš išėjimą pasirūpinti pasivaikščiojimu, galimybe atlikti reikalus, ramesniu atsisveikinimu ir aiškia dienos rutina.

    Žaislai ar skanėstai gali būti naudingi, bet tik tada, kai šuo iš tiesų yra pakankamai ramus jais užsiimti. Jei skanėstas lieka nepaliestas, tai dažnai reiškia ne „išrankumą“, o stresą, kuris blokuoja apetitą.

    Jei nerimas atsirado staiga, šuo vemia, labai seilėjasi, sužeidžia save bandydamas pabėgti, ar pradeda šlapintis namuose, pirmas žingsnis turėtų būti veterinaro konsultacija. Vėliau gali prireikti ir elgsenos specialisto pagalbos, nes tikslus problemos tipas lemia, koks mokymo planas bus veiksmingiausias.

    Vienatvė šuniui neturi tapti kasdieniu išbandymu, tačiau ramus buvimas vienam dažnai yra įgūdis, kurį reikia išmokyti. Kuo anksčiau pastebėsite nerimo signalus ir sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad problema neįsitvirtins.

  • Utenos rajone nemokamai ženklins augintinius: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iki gegužės 28 dienos

    Utenos rajone nemokamai ženklins augintinius: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iki gegužės 28 dienos

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais organizuoja nemokamą naminių gyvūnų augintinių ženklinimą visoje rajono teritorijoje – tiek Utenos mieste, tiek kaimiškose vietovėse. Paslauga skirta šunų, kačių ir šeškų laikytojams, kurie nori augintinį paženklinti mikroschema ir sutvarkyti susijusius formalumus.

    Nemokamas ženklinimas numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną. Gyventojai kviečiami registruotis iš anksto ir tai padaryti iki nurodytos datos, kad savivaldybė galėtų suplanuoti ženklinimo apimtis ir laiką.

    Registracija vykdoma telefonu per Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių. Dėl registracijos gyventojai gali skambinti numeriais +370 640 63016 arba +370 389 43534.

    Gyvūno ženklinimas mikroschema yra praktinė priemonė, padedanti greičiau nustatyti augintinio savininką, jei gyvūnas pasimeta ar pabėga. Tokiais atvejais radus gyvūną, atsakingos tarnybos ar veterinarijos specialistai gali nuskaityti mikroschemą ir identifikuoti laikytoją pagal registravimo duomenis.

    Prieš atvykstant ženklinti rekomenduojama pasiruošti reikalingą informaciją registracijai ir pasitikslinti organizavimo detales: kur tiksliai vyks ženklinimas, kokiu laiku reikia atvykti ir ar bus taikomos papildomos sąlygos skirtingoms vietovėms. Savivaldybė ragina neatidėlioti registracijos, nes vietų skaičius gali būti ribojamas pagal planuojamą aptarnavimo pajėgumą.

  • Ar šuo iš tiesų pailgina gyvenimą? Mokslininkų duomenys rodo ryšį su mažesne mirties rizika

    Šuns turėjimas namuose siejamas su mažesne priešlaikinės mirties rizika, rodo kelių pastarųjų dešimtmečių tyrimų apžvalgos. Plačiai cituojamoje 2019 metais publikuotoje metaanalizėje nustatyta, kad šunų šeimininkų bendras mirtingumas gali būti mažesnis maždaug 24 proc., palyginti su šunų neturinčiais žmonėmis.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės: ryšį gali lemti gyvenimo būdas, socialiniai veiksniai ir pradinė sveikatos būklė. Kitaip tariant, šuo nebūtinai yra „vaistas“, tačiau jis gali tapti svarbia kasdienio režimo ir aktyvumo dalimi.

    Tyrimuose dažniausiai minimas mechanizmas yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs pasivaikščiojimai su šunimi didina kasdienį judėjimą, o tai siejama su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, mažesniu antsvorio ir 2 tipo diabeto rizikos veiksnių paplitimu.

    Šunys taip pat gali turėti įtakos psichologinei savijautai. Kasdieniai ritualai, atsakomybė už augintinį ir emocinis ryšys kai kuriems žmonėms padeda lengviau įveikti vienišumą, stresą ir palaikyti pastovesnę dienotvarkę.

    Ypatingas dėmesys tyrimuose skiriamas žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Būtent šioje grupėje kai kuriuose darbuose fiksuotas ryškesnis ryšys tarp šuns turėjimo ir mažesnės su širdimi susijusios mirties rizikos, nors rezultatai skirtingose šalyse ir imtyse gali varijuoti.

    Dauguma išvadų remiasi stebimaisiais tyrimais, todėl svarbu atsargiai vertinti interpretacijas. Šunų šeimininkai gali skirtis nuo kitų žmonių pagal pajamas, gyvenamąją aplinką, įpročius, aktyvumo lygį ar net tai, kaip dažnai jie lankosi pas gydytojus.

    Kita dažnai aptariama detalė yra pasivaikščiojimų kokybė. Sveikatos naudą labiau tikėtina suteikia nuoseklios, aktyvios kasdienės išvykos į lauką, o ne vien faktas, kad gyvūnas gyvena namuose.

    Ekspertai taip pat primena, kad šuo nėra universalus sprendimas visiems. Jei žmogus dėl sveikatos būklės negali reguliariai judėti, patiria didelį stresą dėl priežiūros ar finansinių įsipareigojimų, augintinio turėjimas gali neturėti laukiamos naudos.

    Mokslas leidžia pagrįstai teigti, kad šuo dažnai „įjungia“ sveikesnį režimą: daugiau judėjimo, daugiau laiko lauke ir daugiau socialinio kontakto. Tačiau nauda labiausiai tikėtina tuomet, kai augintinis tampa pastovia, o ne epizodine kasdienybės dalimi.

    Jei svarstote įsigyti šunį dėl sveikatos, verta įvertinti realias galimybes: ar turėsite laiko ilgoms išvykoms, ar galėsite užtikrinti priežiūrą ligos ar atostogų metu, ar pasirinkta veislė ir šuns aktyvumo poreikiai atitinka jūsų gyvenimo tempą.

  • Jonavoje rytoj vyks „ŠUOlimpiada“: eisena, pagundų takas ir orientacinės varžybos su šunimis

    Jonavoje rytoj vyks „ŠUOlimpiada“: eisena, pagundų takas ir orientacinės varžybos su šunimis

    Jonavoje gegužės 8 dieną 17 valandą vyks Šuns dienai skirtas renginys „ŠUOlimpiada“, kviečiantis miestiečius ir svečius aktyviai praleisti vakarą su augintiniais. Organizatoriai žada ne tik pramogas, bet ir bendruomenišką šventės atmosferą, kurioje laukiami tiek patyrę šunų augintojai, tiek tie, kurie tiesiog nori pasižvalgyti.

    Renginys prasidės eisena nuo Jonavos turizmo informacijos centro, o susirinkusieji bus kviečiami į krašto muziejaus vidinį kiemelį. Čia keturkojams bus įteikta šventinė atributika, kuri taps ir simboliniu vienybės ženklu, ir smagia detale nuotraukoms.

    Iš centro eisena keliaus iki Joninių slėnio, kur dalyvių lauks užduotis „Pagundų takas“. Ant raudono kilimo šunys susidurs su skanėstais ir žaislais, todėl išbandymas pareikalaus kantrybės ir susitelkimo, o šeimininkams taps proga pamatyti augintinio reakcijas realioje situacijoje.

    Konsultacijos ir prizai Joninių slėnyje

    Joninių slėnyje veiks „VetPet“ gyvūnų dermatologijos ir sveikatos centro stotelė, kur bus galima pasikonsultuoti dėl priežiūros ir sveikatos klausimų. Organizatoriai taip pat žada prizus per laimės ratą, pabrėždami, kad renginio idėja yra įtraukti bendruomenę ir paskatinti atsakingą augintinių priežiūrą.

    „Labai laukiame visų, kurie nori pasikonsultuoti dėl gyvūnų sveikatos ar priežiūros, tačiau turėsime ir malonių staigmenų. Pasukę laimės ratą, dalyviai gaus įvairių prizų, o pralaimėjusių nebus“, – sakė „VetPet“ vadovė Viktorija Lokianskienė.

    Pagrindinis akcentas – orientacinės varžybos

    Pagrindiniu renginio akcentu šiemet taps orientacinės varžybos „ŠUOlimpiada“, kuriose žmonės kartu su šunimis kviečiami įveikti sužymėtą maršrutą. Pasak organizatorių, trasa parinkta taip, kad būtų įveikiama ir vyresniems šunims ar tiems, kuriems reikia ramesnio tempo.

    Dalyviams teks eiti vaizdingais takais aplink tvenkinius ir pakeliui surasti tam tikrus objektus, o kai kurie jų, anot organizatorių, gali paskatinti atidžiau pasižvalgyti po miestą. Komandą gali sudaryti vienas ar keli žmonės, tačiau būtina sąlyga – bent vienas keturkojis komandos narys.

    „Svarbiausia – pasivaikščioti, parodyti dėmesį savo augintiniui. Dėl to parinkome nesudėtingą trasą gražiais takais aplink tvenkinius, kad dalyvauti galėtų kuo daugiau žmonių“, – sakė Jonavos turizmo informacijos centro vadovė Vijolė Šadauskienė.

    Visų, įveikusių trasą, lauks „Geriausios komandos“ pažymėjimas, o pirmosios 30 komandų, atsakiusių ir į papildomą klausimą, bus apdovanotos Jonavos rajono savivaldybės prizais. Prie prizų fondo prisideda ir rėmėjai, tarp jų mokinių įkurta mokomoji bendrovė „PurPaw“, kuri kuria natūralius džiovintus skanėstus šunims.

    Kodėl šventė vyksta gegužę?

    Nors Šuns diena paprastai minima balandžio 24 dieną, Jonavoje renginys šiemet perkeliamas į gegužę, kad nesikirstų su kitų miestų iniciatyvomis. Taip pat tikimasi palankesnių orų veikloms lauke, nes pagrindinė renginio dalis susijusi su pasivaikščiojimu ir užduotimis po atviru dangumi.

    Jonavos rajono savivaldybės atstovai pabrėžia, kad renginys tampa tradicija ir stiprina bendruomeniškumą. Organizatoriai kviečia gegužės 8 dieną 17 valandą susitikti prie Jonavos turizmo informacijos centro ir kartu su keturkojais dalyvauti šventėje.

    „Smagu, kad Jonavoje formuojasi tradicija Šuns dieną paminėti bendruomeniškai. Tai proga žmonėms pabūti kartu ir pasidžiaugti savo keturkojais draugais“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

  • Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Šuo ar katė senjorui? Klaidos renkantis augintinį gali kainuoti nervus ir pinigus

    Renkantis augintinį vyresniame amžiuje svarbiausia ne mada ar išvaizda, o kasdienė priežiūra: kiek judėjimo reikia gyvūnui, koks jo temperamentas ir kiek realiai jėgų bei laiko turės šeimininkas. Net ir labai mielas, bet per aktyvus augintinis gali tapti nuovargio ir streso šaltiniu. Todėl dažnai geriausias sprendimas yra ne konkreti veislė, o ramus suaugęs šuo ar katė, kurių charakteris jau aiškus.

    Prieš priimant sprendimą verta įsivertinti kasdienį ritmą, sveikatos būklę ir finansines galimybes. Šuo paprastai reikalauja reguliarių pasivaikščiojimų bet kokiu oru, o katė dažniausiai geriau prisitaiko prie ramesnio gyvenimo namuose. Visgi abiem atvejais esminis kriterijus yra ne gyvūno populiarumas, o suderinamumas su žmogaus gyvenimo būdu.

    Šuniukas ar suaugęs šuo?

    Nors šuniukas atrodo patraukliai, jis dažnai reikalauja daugiausia kantrybės: dresūros, priežiūros, mokymo atlikti reikalus lauke, nuolatinės kontrolės ir didesnio fizinio aktyvumo. Vyresniam žmogui tai gali būti per didelė našta, ypač jei atsiranda miego trūkumas ar įtampa dėl nuolatinių „nelaimių“ namuose. Dėl to praktikoje saugesnis pasirinkimas neretai yra suaugęs šuo, kurio elgsena jau nusistovėjusi.

    Suaugusio šuns pranašumas tas, kad lengviau nuspėti jo energijos lygį ir įpročius, pavyzdžiui, ar jis linkęs traukti pavadėlį, ar ramiai reaguoja į kitus šunis, ar gali vienas pabūti namuose. Adopcijos atveju prieglaudos ar globos organizacijos dažnai turi daugiau informacijos apie konkretų gyvūną nei būtų įmanoma numatyti renkantis vien pagal veislę. Tai leidžia parinkti šunį, kuris tinka ramesniam tempui ir mažesniam fiziniam krūviui.

    Jei vis dėlto norisi šuns, dažniausiai patogesni būna mažo ar vidutinio dydžio, į žmogų orientuoti, bet ne per daug impulsyvūs gyvūnai. Tačiau vien dydis negarantuoja lengvos kasdienybės: net ir nedidelis šuo gali būti labai energingas, lojus ar reikalaujantis daug dėmesio. Todėl renkantis svarbu vertinti konkretų charakterį ir kasdienius poreikius, o ne vien aprašymą internete.

    Kokie šunys dažniau tampa iššūkiu?

    Daugiausia sunkumų sukelia labai energingi, aktyvios veiklos reikalaujantys šunys, kuriems būtini ilgi pasivaikščiojimai, protinė veikla ir nuoseklus auklėjimas. Jei šuo nuobodžiauja, jis dažniau ima griauti daiktus, loti, tampyti pavadėlį ar „ieškoti darbo“ namuose. Tokia kasdienybė senjorui gali tapti per daug intensyvi.

    Sudėtingesni būna ir dideli, fiziškai stiprūs šunys, jei šeimininkas turi pusiausvyros problemų, sąnarių skausmų ar bijo staigių trūktelėjimų. Net draugiškas augintinis gali būti nepraktiškas vien dėl svorio ir jėgos. Tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie saugumą, ypač žiemą ar einant nelygiu paviršiumi.

    Kada katė gali būti geresnis sprendimas?

    Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių katė tampa paprastesniu ir patikimesniu palydovu, nes nereikia vedžioti lauke, o namų rutina paprastai būna lengviau valdoma. Katės dažnai geriau toleruoja ramesnį tempą ir gali suteikti artumo jausmą be intensyvios logistikos. Vis dėlto ir katė reikalauja priežiūros: švarios dėžutės, tinkamo maisto, profilaktinių vizitų ir dėmesio.

    Praktiškai dažniau pasiteisina suaugusi, subalansuoto būdo katė, o ne labai jaunas ir itin aktyvus kačiukas. Katėms veislė dažnai mažiau svarbi nei individualus temperamentas, todėl lemiamas tampa konkretus gyvūnas ir jo reakcija į žmogų, triukšmą ar kitus namų gyventojus. Jei katė prieraiši, bet nėra hiperaktyvi, ji gali tapti itin tinkamu pasirinkimu.

    Mažieji augintiniai, tokie kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar paukščiai, iš šalies gali atrodyti lengvesnė alternatyva, tačiau realybėje jie taip pat reikalauja žinių, nuoseklaus valymo ir gydymo pas specializuotus veterinarus. Neretai priežiūra būna specifiška, o išlaidos gali nustebinti. Todėl prieš renkantis tokį gyvūną svarbu įvertinti, ar tikrai tinka būtent toks priežiūros modelis.

    „Geriausias augintinis senjorui yra tas, kuris į kasdienybę atneša ramybės ir pastovumo, o ne papildomą įtampą“, – pabrėžia gyvūnų gerovės specialistai, ragindami rinktis pagal realias galimybes, o ne emocinį impulsą.

    Dar prieš parsivežant augintinį verta susitarti dėl plano nenumatytiems atvejams: kas pasirūpins gyvūnu staiga susirgus, išvykus į sanatoriją ar prireikus gydymo ligoninėje. Tai ne pesimizmas, o atsakinga prevencija, kuri mažina stresą tiek žmogui, tiek augintiniui. Taip pat svarbu įsivertinti nuolatines išlaidas maistui, profilaktikai, skiepams, vaistams ir priemonėms, kad sprendimas netaptų finansine našta.

  • Šuns diena Jonavoje: šventinė eisena, pagundų takas ir ŠUOlimpiados orientacinės varžybos

    Šuns diena Jonavoje: šventinė eisena, pagundų takas ir ŠUOlimpiados orientacinės varžybos

    Šuns dienos šventė Jonavoje

    Gegužės 8 dieną Jonavoje vyks Šuns dienai skirtas renginys „ŠUOlimpiada“, kviečiantis į miestą atvykti su augintiniais ir praleisti vakarą lauke. Organizatoriai žada veiklas, kuriose svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o bendras laikas su keturkoju.

    Renginys startuos 17 valandą, o pradžios tašku taps Jonavos turizmo informacijos centras. Čia dalyviai bus kviečiami susiburti prieš šventinę eiseną ir pasiruošti bendrai kelionei per miestą.

    Eisena ir pagundų takas

    Kaip ir ankstesniais metais, šventė prasidės eisena, kuri pajudės nuo turizmo informacijos centro ir tęsis iki Joninių slėnio. Prieš žygį keturkojams planuojama įteikti šventinę atributiką, kad eisenos dalyviai būtų lengvai atpažįstami.

    Joninių slėnyje lauks viena smagiausių rungčių – pagundų takas. Ant raudono kilimo šunų lauks skanėstai ir žaislai, todėl užduotis pareikalaus kantrybės ir susikaupimo, o kartu taps proga linksmoms nuotraukoms.

    Orientacinės varžybos ir prizai

    Pagrindinis šių metų akcentas – orientacinės varžybos „ŠUOlimpiada“, kuriose žmonės su šunimis įveiks sužymėtą maršrutą. Trasa parinkta taip, kad būtų įveikiama įvairaus amžiaus ar skirtingo pajėgumo augintiniams, o kelionės metu reikės rasti pažymėtus objektus.

    Komandą gali sudaryti vienas ar keli žmonės, tačiau būtina sąlyga – bent vienas šuo. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas yra pasivaikščioti ir skirti dėmesio augintiniui, todėl dalyviams siūloma neskubėti ir mėgautis pavasarine Jonava.

    Visų, įveikusių trasą, lauks geriausios komandos pažymėjimas, o pirmosios 30 komandų, atsakiusių į papildomą klausimą, bus apdovanotos Jonavos rajono savivaldybės prizais. Prie apdovanojimų prisidės ir mokomoji bendrovė „PurPaw“, įsteigsianti kelis specialius prizus – natūralius džiovintus skanėstus šunims.

    „Smagu, kad Jonavoje formuojasi tradicija Šuns dieną paminėti bendruomeniškai. Tai proga žmonėms pabūti kartu, pasidžiaugti savo keturkojais draugais ir kitaip praleisti laiką mieste“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    Nors Šuns diena minima balandžio 24 dieną, Jonavoje renginys pasirinktas vėlesniu laiku, siekiant nesutapti su kitų miestų iniciatyvomis ir tikintis palankesnio oro. Organizatoriai kviečia gegužės 8 dieną 17 valandą susitikti prie Jonavos turizmo informacijos centro ir į šventę atvykti kartu su savo keturkojais.

    Renginį organizuoja Jonavos rajono savivaldybė ir Jonavos turizmo informacijos centras. Dalyviams primenama pasirūpinti augintinio saugumu, laikytis vedžiojimo taisyklių ir turėti priemones po šuns surinkti ekskrementus.

  • Šias 2 vietas namuose augintinių šeimininkai praleidžia dažniausiai: rizika ir jums, ir gyvūnui

    Šias 2 vietas namuose augintinių šeimininkai praleidžia dažniausiai: rizika ir jums, ir gyvūnui

    Augintinis namuose reiškia ne tik daugiau džiaugsmo, bet ir didesnę atsakomybę už higieną. Veterinarai primena, kad kai kurios vietos, kurias šeimininkai linkę pamiršti, gali tapti bakterijų židiniu ir pakenkti tiek žmogui, tiek gyvūnui.

    Dažniausiai problema kyla ne dėl akivaizdžios netvarkos, o dėl rutinos spragų. Atrodo, jei nematyti maisto likučių ar kvapo, vadinasi, viskas švaru, tačiau mikroorganizmai plika akimi nematomi.

    Dubenėliai: nematoma kasdienė rizika

    Viena dažniausiai nepakankamai prižiūrimų vietų yra gyvūno maisto ir vandens dubenėliai. Net šeriant sausu pašaru ant paviršiaus lieka riebalų plėvelė, o su seilėmis ir aplinkos dulkėmis susidaro palanki terpė bakterijoms daugintis.

    Vandens dubenėlis rizikingas dar labiau, nes jame nuolat kaupiasi seilės, smulkios pašaro dalelės ir bioapnašos. Tai gali prisidėti prie virškinimo sutrikimų, burnos gleivinės dirginimo, o jautresniems gyvūnams ir prie dažnesnių infekcijų.

    Specialistai pataria dubenėlius plauti kasdien karštu vandeniu su indų plovikliu, o periodiškai juos dezinfekuoti pagal gamintojo rekomendacijas. Taip pat verta rinktis nerūdijančio plieno ar keramikos dubenėlius, nes juose apnašos įsigeria mažiau nei kai kuriuose plastiko paviršiuose.

    Miegamos vietos ir kampai, kur kaupiasi plaukai

    Antra pamirštama zona yra augintinio poilsio vieta ir aplinkiniai kampai, kur gyvūnas dažniausiai guli. Net jei guolis atrodo tvarkingas, audiniuose greitai kaupiasi plaukai, odos pleiskanos, dulkių erkutės ir alergenai, o siauruose tarpuose už baldų susidaro sunkiai pasiekiami dulkių telkiniai.

    Ši problema aktuali ir žmonėms: gyvūnų pleiskanos ir seilėse esantys baltymai yra vieni dažniausių namų alergenų. Todėl reguliarus siurbimas, guolio užvalkalų skalbimas ir kampų valymas padeda mažinti alerginę apkrovą bei nemalonius kvapus.

    Tvarkantis pravartu nepamiršti ir smulkmenų, kurios yra šalia poilsio vietos: kilimėlių, apatinės sofos dalies, grindjuosčių bei tarpų tarp sienos ir baldų. Kuo dažniau šiose vietose pašalinsite plaukus ir dulkes, tuo lengviau bus palaikyti švarą visame būste.

  • Antra šuo namuose: kinologai pataria, kaip pasirinkti veislę ir sumažinti konfliktų riziką

    Kaip išsirinkti antrą šunį?

    Norint į namus priimti antrą šunį, svarbiausia įvertinti ne tik patinkančią veislę, bet ir jau gyvenančio augintinio charakterį, amžių bei įpročius. Kinologai pabrėžia, kad didžiausia klaida būna impulsyvus sprendimas, kai tikimasi, jog šunys savaime susidraugaus.

    Dažniausi iššūkiai įsileidus antrą šunį yra konkurencija dėl dėmesio, maisto ar žaislų, taip pat stresas pasikeitus rutinai. Net ir draugiški šunys iš pradžių gali rodyti įtampą, todėl pirmosios savaitės paprastai būna lemiamos.

    Lytis, amžius ir energija

    Kinologų praktikoje dažnai pabrėžiama, kad sėkmingą porą dažniau lemia ne „tobula“ veislė, o suderinama energija. Jei namuose jau gyvena ramus, vyresnis šuo, labai aktyvus jauniklis gali tapti nuolatiniu dirgikliu, o tai didina konfliktų riziką.

    Lyties pasirinkimas irgi gali turėti įtakos, tačiau tai nėra vienintelė taisyklė. Svarbiau, ar šunys yra socializuoti, ar namuose aiškios taisyklės ir ar šeimininkas geba valdyti resursus: maitinimą, poilsio vietas, dėmesį ir žaidimus.

    7 veislės, kurios dažnai gerai sutaria

    Kinologai ir dresuotojai dažnai mini, kad kai kurios veislės dėl savo istorinio veisimo tikslo ir temperamento neretai lengviau prisitaiko prie gyvenimo su kitu šunimi. Tarp jų dažnai išskiriamas labradoro retriveris, nes tai socialus, žmogui ir grupei orientuotas šuo, paprastai mėgstantis kontaktą ir žaidimą.

    Dar viena dažnai rekomenduojama veislė yra auksaspalvis retriveris, vertinamas dėl švelnaus būdo ir kantrybės. Tokie šunys dažnai būna linkę vengti aštrių konfliktų, tačiau jiems, kaip ir kitiems, būtina nuosekli socializacija bei aiškus šeimininko vadovavimas kasdienėse situacijose.

    Jei šeimai svarbus intelektas ir aktyvumas, dažnai minimas borderkolis, nors pabrėžiama, kad jo energija turi sutapti su kito šuns temperamentu. Praktikoje borderkoliai neretai labiau orientuojasi į užduotis ir žmogų, todėl, tinkamai supažindinti, gali ramiau reaguoti į antrą šunį namuose.

    Tarp socialių veislių dažnai įvardijamas biglis, nes istoriškai tai buvo gaujose dirbęs šuo. Dėl šios priežasties bigliai paprastai noriai bendrauja su kitais šunimis, tačiau jiems svarbus užimtumas, nes nuobodulys gali virsti destruktyviu elgesiu.

    Kinologai taip pat išskiria pudelį, nes tai labai imlus dresūrai ir gerai prisitaikantis šuo, dažnai turintis stiprius socialinius įgūdžius. Skirtingi dydžiai leidžia lengviau suderinti pudelio fizines galimybes su jau gyvenančio šuns dydžiu ir aktyvumu.

    Jei namuose norima ramesnio kompaniono, neretai minimas kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, vertinamas dėl švelnaus, nekonfliktiško temperamento. Tokie šunys dažnai gerai jaučiasi šalia kitų augintinių, ypač kai aplinka stabili ir nėra nuolatinės konkurencijos dėl resursų.

    Tarp mažesnių, linksmų ir prisitaikančių veislių neretai minimas bišonas frizė. Kinologai pabrėžia, kad jis dažnai būna draugiškas, tačiau, kaip ir bet kuri veislė, gali tapti jautrus stresui, jei supažindinimas atliekamas skubotai arba šeimininkas netolygiai dalija dėmesį.

    Kas iš tiesų mažina konfliktų tikimybę?

    Specialistai pabrėžia, kad veislė yra tik dalis atsakymo, o svarbiausias veiksnys yra supažindinimo planas. Pirmieji susitikimai dažniausiai rekomenduojami neutralioje aplinkoje, su pakankamu atstumu ir be prievartos bendrauti, kad šunys galėtų vienas kitą vertinti ramiai.

    Vėliau itin svarbu suvaldyti situacijas, kuriose kyla konkurencija, pavyzdžiui, maitinimą, skanėstus, žaislus ir šeimininko dėmesį. Nuosekli rutina, atskiros poilsio vietos ir individualus darbas su kiekvienu šunimi dažnai leidžia gerokai greičiau sukurti stabilią, ramesnę dinamiką namuose.

    „Geriausias derinys yra tas, kuriame sutampa šunų energija, o šeimininkas aiškiai valdo taisykles ir resursus“, – sako kinologai.

    Jei šeimoje jau buvo konfliktų tarp augintinių, verta pasikonsultuoti su profesionaliu dresuotoju ar elgsenos specialistu dar prieš priimant sprendimą. Tai ypač aktualu, kai namuose yra mažų vaikų, vyresnis šuo arba anksčiau pasireiškė agresijos ar baimės reakcijos.