Tag: Švedija

  • Lenkijos modelis Izabela Zalech žada „apdovanojimą“ futbolininkams už pergales

    Lenkijos futbolo rinktinę kamuoja krizė, o po prastų pasirodymų Tautų lygoje nusivylimas persikėlė ir į socialinius tinklus. Vis dėlto dalis sirgalių nenuleidžia rankų ir ieško būdų, kaip papildomai motyvuoti žaidėjus.

    Viena ryškiausių tokių palaikytojų – modelis Izabela Zalech, kuri viešai palaiko rinktinę ir vėl atkreipė dėmesį savo įrašu prieš artėjančias rungtynes su Švedija. Ji pasidalijo nuotraukomis su baltai raudona sirgalių apranga ir parašė, kad vis dar tiki komandos pergale.

    Tai ne pirmas kartas, kai Izabela Zalech garsiai reiškia simpatijas Lenkijos rinktinei. Anksčiau ji buvo pastebėta tribūnose, kur aktyviai palaikė komandą rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina.

    Dar didesnę reakciją ji buvo sukėlusi prieš pasaulio čempionato atrankos atkrintamąsias, kai futbolininkams pažėrė drąsią deklaraciją ir leido suprasti, kad sėkmės atveju parodys daugiau.

    Pažadas kartojamas ir dabar

    Prieš Lenkijai svarbias Tautų lygos paskutinio turo rungtynes su Švedija modelis vėl užkūrė socialinius tinklus. Šįkart ji pabrėžė, kad laiko kumščius už rinktinę ir tikisi pergalės.

    Modelis taip pat leido suprasti, kad jei Lenkijos rinktinė pradės reguliariai laimėti, žaidėjai galės tikėtis „ypatingo apdovanojimo“ – taip ji tarsi priminė ankstesnį savo pažadą.

    Ne tik fotosesijos: dar viena aistra

    Izabela Zalech savo profilyje dalijasi ne tik modelio karjeros kadrais. Straipsnyje pabrėžiama, kad ji domisi automobilių sportu ir yra siejama su greičio aistra.

    Socialiniuose tinkluose ją seka daugiau kaip 260 tūkst. žmonių, o pati Zalech yra žinoma ir platesnei pramogų auditorijai – ji yra siejama su vadinamųjų „freak-fight“ renginių pasauliu.

  • Robyn „Euroviziją“ pavadino gėdinga: po ABBA jos beveik nebežiūri

    Robyn „Euroviziją“ pavadino gėdinga: po ABBA jos beveik nebežiūri

    Švedų popmuzikos žvaigždė Robyn viešai itin aštriai įvertino „Eurovizijos“ dainų konkursą – jį pavadino „š…“ ir „gėdingu“.

    Savo nuomonę dainininkė išsakė komikės ir aktorės Amy Poehler tinklalaidėje „Good Hang“, kur kalbėjo apie tai, ką jaučia žiūrėdama konkursą.

    Robyn teigė, kad „Eurovizijos“ patrauklumas jai sumažėjo po ABBA laikų. Ši grupė konkursą laimėjo 1974 metais su daina „Waterloo“.

    Nors Švedija turi įspūdingą „Eurovizijos“ istoriją ir konkursą yra laimėjusi šešis kartus, Robyn pripažino dažnai susigėstanti dėl to, ką mato ekrane.

    „Po to jaučiuosi perstimuliuota“

    Kalbėdama tinklalaidėje atlikėja aiškino, kad dabar „Eurovizijos“ beveik nebežiūri, o vienas iš paminėtų lūžio taškų jai – laikai, kai konkurse dalyvavo ABBA.

    Ji pasakojo, kad kartais konkursą žiūri su amerikiečiais draugais, o vienas jų net esą prisidengia akis antklode, nes žiūrėti „per daug gėda“.

    Robyn pabrėžė, kad po peržiūros jaučiasi blogai: ją esą pernelyg „perstimuliuoja“ vaizdas ir garsas, todėl patirtis būna nemaloni.

    „Eurovizijai“ pastaraisiais metais tenka kritika

    Tekste pažymima, kad Robyn nėra vienintelė, kritikuojanti konkursą: „Eurovizija“ ne kartą sulaukė priekaištų dėl Izraelio dalyvavimo ir politinio spaudimo.

    Minima, kad Nyderlandų visuomeninis transliuotojas NPO persvarstė anksčiau priimtą sprendimą grįžti į konkursą, o Airija jau yra paskelbusi nedalyvausianti „Eurovizijoje 2027“.

    Čekijos visuomeninis transliuotojas taip pat pasitraukė iš „Eurovizijos 2027“, šį sprendimą argumentuodamas biudžeto mažinimu.

    Skelbiama, kad 2026 metų konkursą žiūrėjo 131 mln. žiūrovų – 35 mln. mažiau nei metais anksčiau. „Eurovizija 2027“ turėtų vykti Bulgarijos mieste Burgase gegužės 15 dieną.

  • 15 tūkst. dvynių tyrimas: menininkų kūryba siejasi su psichikos sunkumais, mokslininkų – ne

    Stereotipas apie „kankinamą menininką“ turi daugiau pagrindo nei pasakojimai apie „kankinamą mokslininką“ – bent jau taip rodo naujas didelės apimties tyrimas Švedijoje. Jame nustatyta, kad didesni meniniai pasiekimai dažniau siejasi su psichikos sveikatos sunkumais, o mokslinė kūryba tokio ryšio paprastai nerodo.

    Tyrime, apie kurį rašo „ZME Science“, dalyvavo beveik 15 000 Švedijos dvynių. Respondentai vertino savo pasiekimus muzikoje, rašyme, teatre, šokyje ir vizualiuosiuose menuose, taip pat moksle ir išradimuose, o mokslininkai analizavo jų asmenybės bruožus, profesinę veiklą bei psichikos sveikatą.

    Rezultatai parodė aiškų skirtumą tarp kūrybos sričių: žmonės, kurie nurodė turintys daugiau pasiekimų mene, dažniau pranešė apie depresijos simptomus ir į psichozę panašias patirtis (pavyzdžiui, neįprastus pojūčius ar įsitikinimus). Taip pat fiksuotos sąsajos su didesne tikimybe ateityje sulaukti šizofrenijos, nerimo ar su stresu susijusių sutrikimų diagnozės.

    Tuo metu mokslo ir išradimų srityse aukštesni pasiekimai dažniausiai nesiejosi su didesniais psichikos sutrikimų rodikliais. Kai kurie su techninėmis ar mokslinėmis profesijomis susiję kūrybiškumo matavimai netgi koreliavo su mažesniais psichikos sveikatos sunkumais.

    Kuo skiriasi meninė ir mokslinė kūryba

    Tyrėjai pažymi, kad „kūrybiškumas“ nėra vienalytė savybė – skirtingose srityse jis gali reikšti skirtingus gebėjimus. Viena yra laužyti menines formas ir kurti naują estetinę kalbą, visai kas kita – spręsti inžinerines problemas ar sugalvoti naują eksperimentą.

    Be to, dalyviai buvo vertinami ne vien pagal savijautos apklausas. Tyrėjai tikrino ir Švedijos sveikatos registrų duomenis, o antroje apklausos bangoje atliko kūrybinio mąstymo užduotį – prašė sugalvoti 10 tarpusavyje kuo mažiau susijusių žodžių.

    Dar viena svarbi išvada: skirtingi kūrybiškumo matavimai tarpusavyje turėjo mažai bendro. Tai reiškia, kad būti „atviram patirtims“ ar labai vaizduotingam nebūtinai automatiškai reiškia turėti didelių meninių ar mokslinių pasiekimų.

    Kodėl dvynių palyginimas pakeitė vaizdą

    Vienas esminių klausimų – ar meninė veikla „veda“ į psichikos sveikatos problemas, ar priešingai: žmonės, jau turintys didesnį pažeidžiamumą, dažniau pasuka į meną. Norėdami tai geriau suprasti, tyrėjai lygino identiškus dvynius, kurie dalijasi beveik visais genais ir panašia aplinka.

    Lyginant dvynius tarpusavyje paaiškėjo, kad dauguma ryšių tarp meninių pasiekimų ir psichikos sveikatos sunkumų susilpnėja arba išnyksta. Tai leidžia manyti, jog svarbus veiksnys gali būti bendras paveldimumas (genai), o ne vien pats užsiėmimas menu.

    DNR analizės parodė, kad didesnė genetinė predispozicija bipoliniam sutrikimui, šizofrenijai ar su stresu susijusiems sutrikimams buvo susijusi ir su didesniais meniniais pasiekimais. Tuo tarpu genetiniai veiksniai, siejami su mokslinėmis ir techninėmis profesijomis, dažniau rodė priešingą ryšį – mažesnį polinkį į psichikos sveikatos problemas.

    Ką tai reiškia ir ko šis tyrimas neįrodo

    Šie rezultatai nereiškia, kad kūryba „kenkia“ psichikos sveikatai. Greičiau jie rodo, kad meniniai gebėjimai ir pažeidžiamumas psichikos sutrikimams kai kuriais atvejais gali turėti bendrus genetinius pagrindus.

    Tyrėjai taip pat svarsto galimą paaiškinimą, kodėl mokslinėse srityse nematomas analogiškas ryšys: mokslinės darbo aplinkos dėl didelio tempo, konkurencijos ir spaudimo gali būti mažiau pakantios žmonėms, patiriantiems ryškius psichikos sveikatos sunkumus. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai – labiau hipotezė, nes šiai minčiai tyrime nepateikiama tiesioginių įrodymų.

    Tyrimo išvados publikuotos žurnale „Molecular Psychiatry“.

  • Pietų Švedijoje šoktelėjus elektros kainoms vėl paleista mazutu kūrenama Karlshamno elektrinė

    Pietų Švedijoje sparčiai augant didmeninėms elektros kainoms, valdžia nusprendė iš naujo paleisti Karlshamno (Karlshamnsverket) elektrinę, kūrenamą sunkiuoju kuru (mazutu). Įprastai ši elektrinė laikoma rezervu nenumatytiems atvejams, kai gali pritrūkti elektros.

    Šįkart sprendimą lėmė ne faktinis elektros stygius, o kainų šuolis, rašo Švedijos portalas e55.se. Situacija atskleidžia didelius regioninius skirtumus šalies elektros rinkoje.

    Skaičiai iškalbingi: lapkričio 4 dieną pietuose didmeninė elektros kaina siekė apie 0,32 JAV dolerio už kWh, o šiaurėje krito iki kiek daugiau nei 0,003 JAV dolerio už kWh. Tai reiškia maždaug 9 400 proc. skirtumą.

    Anot energetikos bendrovės „Fjordkraft“ analitiko Hanso Johanssono, šiaurėje gausu vėjo energijos, tačiau elektros perdavimo tinklo apribojimai neleidžia perteklinės gamybos lengvai nukreipti į kitus regionus. Dėl to šiaurėje kainos išlieka itin žemos.

    Kas kelia kainas pietuose

    Pietų Švedija neturi tokių didelių vėjo energijos išteklių kaip šiaurinė šalies dalis. Be to, kaip teigia H. Johanssonas, branduolinės elektrinės pagamina mažiau elektros dėl užsitęsusių techninių pertraukų keliuose reaktoriuose.

    Dėl mažesnės vietinės gamybos pietuose regionas dažniau remiasi importu, o kainos daug valandų per parą būna susietos su aukštesnėmis žemyninės Europos kainomis. Būtent tai ir didina sąskaitų riziką gyventojams bei verslui pietinėje šalies dalyje.

    Karlshamno elektrinė – greitai įjungiamas rezervas

    Karlshamnsverket elektrinė turi du blokus, bendra jų galia siekia 662 MW. Paprastai ji laikoma „juodos dienos“ rezervu ir įjungiama tada, kai kyla grėsmė elektros tiekimo patikimumui.

    Jos pranašumas – greitas paleidimas: iki pilnos galios, paleidus „iš šalto“ režimo, prireikia maždaug dviejų valandų. Dėl to elektrinė gali tapti laikina priemone kainų spaudimui mažinti, nors jos kuras yra taršus ir brangus.

    Ši elektrinė jau buvo svarbi ir Lenkijai

    Karlshamno elektrinė gerai žinoma ir už Švedijos ribų. 2021 metų gruodį, kai Lenkija kreipėsi pagalbos dėl energijos trūkumo savo rinkoje, Švedija buvo įjungusi būtent šią elektrinę, kad prisidėtų prie regiono energetinio saugumo.

    Dabartinis jos paleidimas, šįkart dėl kainų, o ne dėl trūkumo, rodo, kokia įtempta gali būti padėtis Pietų Švedijos elektros rinkoje, kai sutampa tinklo „butelio kakleliai“, regioniniai gamybos skirtumai ir importo kainų įtaka.

  • Švedų rizikos kapitalo fondas „Creandum“ uždarė 668 mln. eurų fondą – didžiausią istorijoje

    Stokholme įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Creandum“ uždarė 668 mln. eurų vertės fondą „Creandum VIII“ – didžiausią per visą įmonės istoriją.

    Naujasis fondas skirtas ankstyvos stadijos technologijų startuoliams – nuo pre-seed iki „Series A“ etapų. Apie tai pranešė „EU-Startups“.

    Planuojama, kad per artimiausius dvejus metus fondas finansuos maždaug 30 investicijų, o vienas iš prioritetų – galimybės, atsirandančios dėl sparčios dirbtinio intelekto plėtros.

    „Creandum VIII“ seka po ankstesnio 500 mln. eurų fondo „Creandum VII“, kuris buvo uždarytas 2024 metų birželį.

    Akcentas – ankstyva stadija ir DI

    „Creandum“ partneris Peteris Spechtas viešame pareiškime pabrėžė, kad bendrovė ir toliau orientuojasi į ankstyvą stadiją ir nuo pat pradžių siekia padėti steigėjams globaliai.

    Pasak jo, bendrovė per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino komandą San Franciske, taip stiprindama savo buvimą JAV rinkoje.

    „Creandum“ teigimu, DI keičia nusistovėjusias technologijų rinkas ir atveria erdvę naujiems žaidėjams, ypač programinės įrangos kūrimo, verslo technologijų bei skaitmeninės infrastruktūros srityse.

    Kas stovi už fondo ir kas jį finansuoja

    „Creandum“ įkurta 2003 metais, ją įsteigė Staffanas Helgessonas. Be Stokholmo, bendrovė turi biurus Londone, Berlyne ir San Franciske.

    Skelbiama, kad naujasis fondas pritraukė įsipareigojimų iš maždaug 30 institucinių investuotojų Europoje ir JAV – tarp jų minimi universitetų fondai, pensijų fondai bei labdaros organizacijos.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad išlaikys bendrą (generalist) investavimo strategiją ir neapsiribos vienu sektoriumi, nors DI portfelyje vaidina vis didesnį vaidmenį.

    Ankstesnės investicijos ir platesnis 2026 metų kontekstas

    „Creandum“ žinoma dėl ankstyvų investicijų į tokias įmones kaip „Spotify“, „Klarna“, „iZettle“, „Depop“, „Bolt“ ir „Trade Republic“.

    Pastaruoju metu portfelyje atsirado ir daugiau su DI susijusių bendrovių, tarp jų – „Lovable“, „Black Forest Labs“, „Modal“ bei „Rillet“.

    „Creandum VIII“ prisijungia prie platesnės Europos rizikos kapitalo lėšų pritraukimo bangos 2026 metais: minimi ir kitų fondų pranešimai, o bendra viešai įvardytų sumų apimtis, įskaičiavus „Creandum VIII“, siekia apie 2,31 mlrd. eurų.

  • Baltijos jūroje prie Švedijos pilies tiriamas daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vrakas

    Baltijos jūroje prie Švedijos pilies tiriamas daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vrakas

    Baltijos jūroje, netoli Švedijos Häringe pilies, narai ir archeologai tiria išskirtinį radinį – daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vraką, kuris, manoma, gali būti vienas ankstyviausių tokio tipo regione.

    Kaip skelbia „CBS News“, nors apie nuskendusio laivo liekanas buvo žinoma dar XIX amžiaus pabaigoje, tik palyginti neseniai pavyko aiškiau įvertinti jo amžių ir istorinę reikšmę.

    Tyrėjai teigia, kad laivas kadaise buvo apie 40–45 metrų ilgio. Remiantis iki šiol turima informacija, jis greičiausiai pastatytas XV amžiaus pabaigoje, galbūt 1480-aisiais, tačiau neatmetama, kad galėjo būti ir dar senesnis – net iš 1460-ųjų.

    Vrakas, žymimas kaip Vrak 5, mokslininkams įdomus ne tik dėl amžiaus. Jis laikomas svarbia „laiko kapsule“, padedančia suprasti viduramžių laivybą Baltijoje ir to meto karinius konfliktus.

    Kuo išsiskiria Vrak 5 konstrukcija

    Pasak projekto vadovo, Švedijos Vrako muziejaus povandeninio archeologo Hakano Altrocko, vienas svarbiausių šio laivo bruožų – statybos technologija. Korpusas buvo konstruotas lentas dėliojant briauna prie briaunos, o ne persidengiant, kaip būdinga senesniems metodams.

    Toks sprendimas leido statyti didesnius ir atsparesnius laivus. Tai buvo ypač svarbu laikotarpiu, kai laivuose ėmė rastis vis sunkesnė artilerija – tvirtesnis korpusas suteikė galimybę gabenti patrankas ir dalyvauti kariniuose veiksmuose.

    Tyrėjų vertinimu, Vrak 5 gali būti ankstyviausias žinomas tokios technologijos pavyzdys Skandinavijos laivų statyboje Baltijos regione, todėl jo dokumentavimas laikomas itin reikšmingu.

    Radiniai nuo virtuvės iki takelažo

    Naujausiuose povandeniniuose tyrimuose archeologai aptiko plytų, kurios, spėjama, galėjo būti naudojamos laivo virtuvėje. Taip pat rasta takelažo fragmentų, padedančių atkurti, kaip buvo įrengta burinė sistema.

    Dabar komanda siekia kuo tiksliau užfiksuoti laivo konstrukciją ir surasti daugiau įrodymų apie kasdienį gyvenimą laive. Narai naudoja specializuotas pompas, kuriomis nuo medinių detalių šalinamos nuosėdos – taip atidengiami konstrukcijos elementai jų nepažeidžiant.

    Pasak tyrimuose dalyvaujančios Matildos Jarl, pagal istorinius duomenis panašiuose laivuose įgulos mityba dažniausiai rėmėsi žuvimi, mėsa ir kruopomis. Maistas neretai būdavo gaminamas puoduose, o patiekalai primindavo tirštas sriubas ar troškinius.

    Įdomi detalė – ką gerdavo jūreiviai. Pagrindinis gėrimas buvo alus, nes tuometinėmis sąlygomis jį buvo paprasčiau laikyti nei vandenį, o aukštesnio statuso įgulos nariai galėjo gauti ir vyno – tai atspindėdavo hierarchiją laive.

    Didžiausia paslaptis – kodėl laivas nuskendo

    Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų išlieka laivo žūties priežastis. Vrakas guli netoli Häringe pilies, todėl jo istorija gali būti susijusi su Švedijos ir Danijos konfliktu.

    Pagal vieną iš hipotezių, laivas galėjo nuskęsti 1501 metais, kai danai puolė pilį. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nėra pakankamai aiškių įrodymų, patvirtinančių būtent šią versiją.

    Kita svarstoma galimybė – gaisras laive. Dar XIX amžiuje, kai pradėjo sklisti pirmosios žinios apie šį vraką, buvo pasakojama apie ugnį, galėjusią baigtis katastrofa, todėl archeologai tikrina, ar ant išlikusių konstrukcijų nėra degėsių pėdsakų.

  • Mokslininkai nustebo: ADHD vaistai gali mažinti ankstyvos mirties riziką net penktadaliu

    ADHD gydymui skirti vaistai gali būti siejami su mažesne ankstyvos mirties rizika, rodo didelės apimties Švedijoje atlikta analizė. Mokslininkai įvertino beveik 150 tūkst. žmonių duomenis ir stebėjo, kaip kinta mirtingumo rizika pradėjus medikamentinį gydymą.

    Tyrime dalyvavo 148 578 6–64 metų asmenys, kuriems ADHD diagnozuotas 2007–2018 metais. Tyrėjai lygino tuos, kurie gydymą pradėjo per tris mėnesius nuo diagnozės nustatymo, su tais, kurie per tą laiką medikamentų nevartojo.

    Ką parodė dvejų metų stebėsena

    Per dvejus metus gydymo pradžia buvo susijusi su 21 proc. mažesne santykine mirties nuo visų priežasčių rizika. Didžiausias skirtumas fiksuotas vertinant mirtis nuo neprigimtinių priežasčių, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų ar atsitiktinių apsinuodijimų.

    Šių neprigimtinių mirčių rizika buvo siejama su 25 proc. mažesniu rodikliu tarp pradėjusių vartoti vaistus. Autoriai pabrėžė, kad tai statistinis ryšys, o ne įrodymas, jog vaistai tiesiogiai sumažina mirtingumą.

    Galimi paaiškinimai ir ribotumai

    Mokslininkai svarsto, kad simptomų kontrolė gali mažinti impulsyvumą ir rizikingą elgesį, o tai ilgainiui sumažina pavojingų situacijų tikimybę. ADHD dažnai siejamas su didesne traumų, priklausomybių ir eismo įvykių rizika, todėl net nedidelis elgesio pokytis populiacijos mastu gali turėti reikšmę.

    Vis dėlto tokio tipo tyrimai neeliminuoja visų galimų paaiškinimų, kodėl grupės skyrėsi. Pavyzdžiui, gydymą pradėję žmonės gali dažniau turėti prieigą prie sveikatos priežiūros, daugiau stebėsenos ir papildomos pagalbos, kas taip pat gali prisidėti prie geresnių baigčių.

    Ką tai reiškia pacientams ir šeimoms

    Rezultatai sustiprina žinutę, kad laiku nustatyta diagnozė ir individualiai parinktas gydymo planas gali būti svarbūs ne tik mokymuisi ar darbui, bet ir saugumui kasdienybėje. Ekspertai pabrėžia, kad vaistai nėra vienintelis sprendimas, dažnai derinami su psichologine pagalba, elgesio strategijomis ir mokymu šeimai.

    „Šie duomenys rodo reikšmingą statistinį ryšį, tačiau jie neįrodo, kad vaistai patys savaime sumažina mirtingumą kiekvienam žmogui“, – teigė tyrimo autoriai.

    Gydytojai primena, kad sprendimas dėl medikamentų visada turi būti priimamas kartu su specialistu, įvertinus naudą ir galimą riziką. Tolesni tyrimai padėtų tiksliau atsakyti, kurioms grupėms poveikis didžiausias ir kokie mechanizmai tai paaiškina.

  • NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    Įtartinas pirkinys Švedijoje

    Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

    Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

    Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

    Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

    Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

    „Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

    Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

    Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

    Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

    Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

    „Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

    Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

    Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.

  • Eurojackpot: Dolniame Šlėzske pritrūko vieno skaičiaus iki milijonų – laimėjo solidžią sumą

    Eurojackpot loterijoje vienas žaidėjas Lenkijos Dolniame Šlėzske laimėjo apie 60 000 eurų. Iki pagrindinio prizo jam pritrūko vos vieno skaičiaus, todėl džiaugsmas buvo apmaudžiai arti dar didesnės sėkmės.

    Tokią pačią, maždaug 60 000 eurų vertės išmoką gavo ir kitas dalyvis, kuris bilietą pirko internetu oficialioje platformoje. Abu atvejai priskiriami tai pačiai laimėjimų kategorijai, kai iki didžiojo prizo trūksta minimalaus sutapimų skaičiaus.

    Nors šį kartą vietiniai laimėjimai sulaukė daug dėmesio, didžiausias vakaro prizas atiteko Švedijoje gyvenančiam žaidėjui. Eurojackpot praktika rodo, kad didieji laimėjimai neretai pasiskirsto skirtingose šalyse, o pagrindinis prizas gali augti, jei jo niekas nelaimi kelis tiražus iš eilės.

    Specialistai primena, kad Eurojackpot sistema paremta dviem skaičių laukais, todėl vieno skaičiaus pritrūkimas iki didžiausios išmokos yra dažnas scenarijus. Dėl to žaidėjai dažnai atidžiai seka augančias kumuliacijas, o bilietų pardavimai paprastai suaktyvėja prieš didesnius jackpotus.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja atsakingo lošimo principus: loterija turėtų išlikti pramoga, o sprendimus verta grįsti aiškiu biudžetu. Laimėjimų išmokėjimo ir apmokestinimo taisyklės priklauso nuo šalies, kurioje perkamas bilietas, todėl prieš žaidžiant rekomenduojama pasitikrinti konkrečias sąlygas.

  • Europos investicijų fondas skiria 20 mln. eurų „BackingMinds“: daugiau dėmesio pamirštiems verslininkams

    20 mln. eurų įnašas Švedijos fondui

    Europos investicijų fondas skyrė apie 20 mln. eurų Švedijos rizikos kapitalo bendrovei „BackingMinds“, kad ši galėtų plėsti fondą „BackingMinds Invest III“ ir investuoti į ankstyvos stadijos verslus.

    EIF tampa pirmuoju instituciniu investuotoju šiame fonde, o sprendimas priimtas remiantis ES programa InvestEU. Tikimasi, kad toks „inkarinis“ įsipareigojimas padės pritraukti ir kitų institucinių investuotojų kapitalą.

    „Ateitis retai būna ten, kur jos tikiesi, ir taip pat retai ten, kur ieško tradicinis rizikos kapitalas. Tinklas yra filtras: jis praleidžia tai, kas į jį panašu, ir kartoja praeities modelius“, – sakė „BackingMinds“ įkūrėja ir partnerė Sara Wimmercranz.

    Ką reiškia investuoti už tinklų ribų

    „BackingMinds“ teigia siekianti aptikti perspektyvias komandas ir idėjas, kurios dažnai lieka nepastebėtos dėl geografinės vietos, ribotų pažinčių rizikos kapitalo ekosistemoje ar netiesioginių atrankos filtrų.

    Naujasis fondas daugiausia orientuosis į Švediją ir platesnį Šiaurės šalių regioną, o prioritetas bus teikiamas įmonėms ankstyvose plėtros stadijose, kai kapitalo prieinamumas paprastai yra jautriausias.

    Didesnė įtrauktis ir poveikio kryptys

    EIF pabrėžia, kad Europa negali sau leisti prarasti talentų vien todėl, kad jie nepatenka į tradicinius investuotojų tinklus. Pasak fondo, „BackingMinds“ metodas padeda kapitalą nukreipti platesniam steigėjų ratui ir geriau išnaudoti regionų potencialą.

    „Europa negali leisti, kad talentingi verslininkai liktų neatrasti vien todėl, kad jie yra už įprastų rizikos kapitalo tinklų ribų. Remdami šį fondą padedame atverti potencialą ir nukreipti daugiau kapitalo į sprendimus, reikalingus Europai“, – sakė EIF vadovybės atstovė Merete Clausen.

    Įkurta 2016 metais, „BackingMinds“ anksčiau investavo į 23 įmones. Bendrovės pateikiamais duomenimis, 46 proc. portfelio įmonių turėjo bent vieną moterį tarp įkūrėjų, 43 proc. įkūrėjų buvo imigrantų kilmės, o 71 proc. įmonių įkurta ne sostinėje.

    Planuojama, kad „BackingMinds Invest III“ ieškos komerciškai perspektyvių projektų, sprendžiančių aplinkosaugos ir socialinius iššūkius, įskaitant anglies dioksido emisijų mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, sveikatos apsaugos ir švietimo gerinimą.

    Šis EIF sprendimas įsilieja į platesnę 2026 metų tendenciją, kai institucinis kapitalas Europoje aktyviau remia specializuotus rizikos kapitalo fondus. Tokie „pirmojo investuotojo“ įsipareigojimai rinkoje dažnai laikomi kokybės signalu, mažinančiu riziką kitiems investuotojams ir spartinančiu fondo lėšų sutelkimą.