Tag: Švedija

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Subsidijos taikosi į provinciją

    Švedijoje startavusi programa, iš dalies finansuojama ES Socialinio klimato fondo lėšomis, skirta kaimo vietovėse gyvenantiems mažesnes pajamas gaunantiems vairuotojams. Tikslas – padėti atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių bei pereiti prie elektromobilių.

    Schema pristatoma kaip socialiai teisingesnis perėjimas prie švaresnio transporto: ji orientuota į žmones, kuriems automobilis būtinas darbui ir kasdieniams reikalams, o alternatyvų viešajam transportui regione trūksta.

    Kiek galima gauti ir kam tai skirta

    Pagal programos sąlygas tinkami pareiškėjai gali gauti iki 120 eurų per mėnesį lizingo išlaidoms kompensuoti. Mažiausias pajamas gaunantiems papildomai numatyta vienkartinė 1 600 eurų išmoka.

    Norint pretenduoti į paramą, pajamos turi nesiekti 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, be to, būtina gyventi kaimo vietovėje. Parama taikoma automobiliams, kurių kaina yra nuo 6 000 iki 40 000 eurų.

    Mažesnės išlaidos – pagrindinis argumentas

    Programos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias motyvas dažnai būna ne tik tarša, bet ir pinigai. Socialinis darbuotojas Danielis Caldemanas, per metus nuvažiuojantis apie 65 000 kilometrų, skaičiuoja, kad jo mėnesinės išlaidos energijai sumažėjo kelis kartus.

    „Man patinka būti draugiškam aplinkai ir galvoti apie taršos mažinimą, bet lemiamas veiksnys man buvo ekonomika“, – sakė Danielis Caldemanas.

    Vienas iš programos tikslų – sumažinti transporto kaštų naštą žmonėms, kuriems dėl didelių atstumų kuras sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį. Elektromobiliai kaimo vietovėse dažnai vertinami per praktiškumo prizmę: nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo galimybės ir eksploatacijos kaina.

    ES fondas ir realūs mastai

    Schema remiama 400 mln. eurų suma iš ES Socialinio klimato fondo, kuris siejamas su Europos emisijų prekybos sistemos pajamomis iš anglies dioksido apmokestinimo. Tai platesnės ES krypties dalis, siekiant, kad klimato politika nemažintų pažeidžiamiausių gyventojų perkamumo.

    Nuo programos starto kovo mėnesį sulaukta daugiau nei 20 000 paraiškų. Švedijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik 90 proc. įsigijimų sudaro naudoti elektromobiliai, o ilgalaikis tikslas – padėti apie 115 000 namų ūkių pereiti nuo iškastinio kuro.

    Projektų vadovė Olivia Almquist pasakoja, kad anksčiau skeptiškai vertino elektromobilius, tačiau nuomonę pakeitė pakeitusi seną benzininį automobilį elektriniu.

    „Anksčiau nesupratau, kodėl žmonės perka elektromobilius, o dabar nebesuprantu, kodėl jų neperka visi“, – sakė Olivia Almquist.

    Ekspertai pažymi, kad tokios tikslinės subsidijos dažnai skatina antrinę rinką ir padeda greičiau atpiginti įėjimą į elektrinį transportą tiems, kurie naujo automobilio neįpirktų. Kartu išlieka praktiniai iššūkiai: įkrovimo infrastruktūra regionuose, elektros tinklų pajėgumai ir aiškios ilgalaikės paramos taisyklės.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • Švedų grybavimo taisyklės: 7 gudrybės, kurios padės iš miško grįžti su pilnu krepšiu

    Švedų grybavimo taisyklės: 7 gudrybės, kurios padės iš miško grįžti su pilnu krepšiu

    Po kelių lietingų dienų miškai greitai prisipildo grybautojų, tačiau pilnas krepšys dažnai priklauso ne nuo sėkmės, o nuo supratimo, kur ir kada ieškoti. Švedijoje grybavimas laikomas įprastu laisvalaikiu, o patyrę grybautojai remiasi ne nuojauta, o gana paprastais gamtos dėsniais.

    Vienas svarbiausių orientyrų yra medžiai. Daugelis valgomų grybų gyvena glaudžioje sąjungoje su konkrečių medžių šaknimis, todėl miško tipas neretai pasako daugiau nei bet kokie pažadai apie stebuklingą vietą.

    Ką pasako medžių kaimynystė

    Jei tikslas yra rasti tam tikrą rūšį, verta pirmiausia įvertinti, kokie medžiai dominuoja aplink. Pavyzdžiui, lepšės dažnai aptinkamos šalia beržų, o voveraites žmonės dažnai randa pušynuose, taip pat prie bukų, ąžuolų ar beržų.

    Toks ryšys leidžia siaurinti paieškos plotą ir nevaikščioti atsitiktinai. Užuot klaidžiojus po visą masyvą, logiškiau rinktis miško dalį, kurioje auga grybams palankūs medžiai.

    Dirvožemis ir drėgmė lemia daugiau, nei atrodo

    Ne mažiau svarbus ir dirvožemis: spygliuočių miškuose jis dažniau būna rūgštesnis, o tokios sąlygos tinka nemažai grybų rūšių. Lapuočių miškuose sąlygos kitokios, todėl rezultatai gali stipriai skirtis net tame pačiame regione.

    Grybams būtina drėgmė, todėl ilgas sausas periodas dažnai reiškia prastesnį derlių, net jei miškas atrodo perspektyvus. Daug vilčių suteikia vietos, kur paklotė dar laiko drėgmę: ten, kur daugiau samanų, storesnis spyglių ar lapų sluoksnis, o žemė neperdžiūsta.

    Kodėl neužtenka vakarykščio lietaus

    Dažna klaida yra planuoti išvyką vien todėl, kad vakar palijo. Grybų vaisiakūniams reikia laiko išaugti, todėl staigus lietus per naktį dažniau tik pagerina paklotės drėgnumą, bet nereiškia, kad ryte miške atsiras naujų „bangų“.

    Švedų mikologas Mikael Krikorev pataria stebėti orus plačiau ir vertinti kritulių istoriją maždaug dviejų savaičių laikotarpiu. Jei renkatės iš kelių miškų, toks požiūris padeda realistiškiau nuspręsti, kur tikėtinesnis intensyvesnis dygimas.

    „Intensyvus drėgnos paklotės kvapas nebūtinai reiškia, kad netoliese bus baravykų ar voveraičių“, – sakė Mikael Krikorev.

    Pasak jo, daugiau pasako miško tipas, dirvožemis ir kelių pastarųjų dienų bei savaičių temperatūra. Jei po kritulių užsilaiko šiltesni orai, augimas paprastai spartėja, o jei atvėsta, procesas gali sulėtėti.

    Dar viena praktinė gudrybė ieškant voveraičių yra mokyti akis atpažinti jų spalvą paklotėje: dažnai matosi tik mažas kepurėlės kraštas, o likusi dalis pasislėpusi po spygliais ar lapais. Radus vieną grybą, verta atidžiai apžiūrėti aplink, nes voveraitės neretai auga grupėmis.

    Planuojant išvyką praverčia ir vietos bendruomenių informacija. Šviežios nuotraukos iš to paties regiono dažnai patvirtina, kad sezonas ten įsibėgėjo, nors tikslios vietos grybautojai paprastai neatskleidžia.

    Patyrę grybautojai rekomenduoja kaupti savo žemėlapį: pasižymėti vietas, kuriose tam tikru metu radote gerą „išėjimą“, ir kitą sezoną grįžti jau turint patikrintą maršrutą. Taip grybavimas tampa ne loterija, o nuosekliu stebėjimu grįstu įpročiu.

  • Sodininkai ją dievina, bet Švedija uždraudė: kodėl raukšlėtoji rožė kelia grėsmę gamtai

    Raukšlėtoji rožė (Rosa rugosa) dėl kvapnių žiedų ir ryškių vaisių ilgus metus buvo laikoma puikiu pasirinkimu gyvatvorėms ir pakrančių želdiniams. Ji ypač vertinama dėl atsparumo šalčiui, sausrai ir sūresniam dirvožemiui, todėl plačiai paplito tiek privačiuose soduose, tiek viešose erdvėse.

    Tačiau būtent šis ištvermingumas tapo problema: raukšlėtoji rožė daugelyje Europos vietovių priskiriama invazinėms svetimžemėms rūšims. Tokie augalai gali sparčiai užimti teritorijas, išstumti vietines rūšis ir pakeisti natūralių buveinių struktūrą, ypač jautriose pakrančių ir kopų ekosistemose.

    Kodėl Švedija ėmėsi draudimo?

    Švedija raukšlėtąją rožę įtraukė į invazinių rūšių sąrašus ir nusprendė taikyti griežtesnę kontrolę. Nuo 2026 metų gegužės 15 dienos šalyje įsigalios draudimas ją sodinti ir skleisti aplinkoje, siekiant stabdyti tolimesnį plitimą.

    Švedijos institucijos akcentuoja, kad augalas formuoja tankius sąžalynus ir plinta tiek šaknų atžalomis, tiek sėklomis. Pakrantėse tai reiškia tiesioginę konkurenciją vietinei augalijai, o ilgainiui gali kisti ir vabzdžių, paukščių bei kitų rūšių mitybos grandinės.

    Kuo pavojingos invazinės rūšys?

    Invazinės rūšys Europoje laikomos viena didžiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių, ypač kai jos įsitvirtina saugomose ar jautriose buveinėse. Problema ta, kad įsitvirtinusį augalą pašalinti sudėtinga: dažnai prireikia kelerių metų kontrolės, o darbai kainuoja brangiai ir reikalauja nuoseklumo.

    Raukšlėtoji rožė tuo išsiskiria, kad sudaro beveik neperžengiamas gyvatvores ir tankius krūmynus, kurie užgožia žemesnius vietinius augalus. Dėl to nukenčia natūralus pakrančių kraštovaizdis, o kai kuriose vietovėse mažėja buveinių įvairovė.

    Kokia situacija Lietuvoje ir ką verta žinoti?

    Lietuvoje raukšlėtoji rožė ilgą laiką buvo sodinama kaip praktiškas želdinys, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama invazinių rūšių prevencijai. Aplinkosaugininkai ragina atsakingai vertinti, ką sodiname prie sodybų, ypač šalia miškų, vandens telkinių ar smėlynų, kur plitimas gali būti greitesnis.

    Praktinis patarimas sodininkams paprastas: jei norisi panašaus tipo gyvatvorės ar dekoratyvaus krūmo, verta rinktis vietines arba mažiau agresyviai plintančias alternatyvas. Europos šalių politika rodo aiškią tendenciją: invazinių rūšių kontrolė griežtės, o atsakomybė už jų platinimą vis dažniau perkeliama ir į privačių sklypų savininkų pusę.

  • PGZ programai jūroje po vadovo pasitraukimo: derybos su Švedija dėl Ratownika ir kas toliau?

    Lenkijos valstybinėje gynybos pramonės grupėje PGZ įvyko permainos: iš pareigų pasitraukė už jūrinę sritį atsakingas viceprezidentas Janas Grabowskis. Jo pasitraukimas sutapo su keliais dideliais karinio laivyno projektais, todėl kyla klausimas, kokioje stadijoje paliekamos derybos ir statybos.

    Vienas iš svarbiausių darbų – gelbėjimo laivas povandeninėms operacijoms, Lenkijoje žinomas kaip Ratownik. Tai specializuotas laivas, skirtas pirmiausia povandeninių laivų įgulų gelbėjimui ir darbams po vandeniu, o civilinėms užduotims jis būtų pritaikomas tik iš dalies.

    Ratownik Lenkijai ir Švedijai

    PGZ priklausanti karo laivų statykla Gdynėje Ratownik Lenkijos kariniam laivynui stato pagal sutartį, pasirašytą 2024 metų pabaigoje. Projekto vertė viršija 1 milijardą zlotų, o tai sudaro apie 230 milijonų eurų, įskaitant logistinį paketą.

    Pagal viešai aptariamą grafiką reali statyba jau pradėta: 2025 metų lapkritį pradėtas plieno pjovimas, o 2026 metų vasarį paklotas kylis. Laivo nuleidimas į vandenį numatomas 2027 metų vasaros ir rudens sandūroje, o statybų pabaiga planuojama 2029 metais.

    Tuo pat metu PGZ derasi su Švedija dėl analogiško gelbėjimo laivo įsigijimo. Šis galimas sandoris yra platesnio Varšuvos ir Stokholmo gynybos bendradarbiavimo dalis, nes Lenkija pasirašė sutartį dėl trijų „Saab“ A26 projekto povandeninių laivų įsigijimo, kurios vertė siekia daugiau nei 18 milijardų zlotų, arba apie 4,1 milijardo eurų.

    Ką keičia švedų reikalavimai?

    Janas Grabowskis teigė, kad susitikimuose su Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV aptarti pirminiai reikalavimai švedų gelbėjimo laivui galėjo lemti didelius projekto pakeitimus. Buvo svarstoma kitokia saturacinė sistema ir didesnis kranas, o tai reikštų gerokai didesnę laivo vandentalpą.

    „Po pokalbių Kylcuose susitarėme, kad Švedija peržiūrės savo poreikius taip, kad gelbėjimo laivas būtų panašus į mūsų Ratownik pagal projektą ir vandentalpą“, – sakė Janas Grabowskis.

    Pasak jo, kuo labiau laivai būtų suvienodinti, tuo paprasčiau būtų organizuoti jų priežiūrą ir remontus, o tai didintų tikimybę, kad dalis aptarnavimo darbų vyktų Lenkijos statykloje. Tokia logika atitinka ir pastarųjų metų Europos kryptį stiprinti gynybos tiekimo grandines, trumpinti logistiką ir remtis regioniniais pramonės pajėgumais.

    Platesni PGZ planai jūroje

    Be gelbėjimo laivo temos, PGZ siekia įsitvirtinti Švedijos rinkoje ir su kitais pasiūlymais, skirtais ne tik kariniam laivynui. Akcentuojama galimybė teikti sprendimus ir kitoms valstybės tarnyboms, kurios saugo sienas ir vykdo jūrines užduotis, jei Švedija artimiausiu metu imtų modernizuoti tokią flotilę.

    Lenkijoje PGZ jūrinė sritis taip pat turi kitų didelių įsipareigojimų: vyksta fregatų statyba pagal Miecznik programą, o statyklose atliekami ir jau eksploatuojamų laivų remontai. Dėl to vadovų kaita gali tapti jautriu momentu, nes vienu metu tenka valdyti ir naujos statybos terminus, ir remonto pajėgumus, ir tarptautines derybas.

    Artimiausiu metu lemiamu veiksniu taps tai, ar Švedijos FMV iš tiesų priims sprendimą artėti prie Lenkijos Ratownik koncepcijos. Jei taip nutiktų, PGZ galėtų gauti ne tik papildomą užsakymą, bet ir ilgalaikių aptarnavimo darbų perspektyvą, ypač jei bus vystomas bendras eksploatacijos ciklo palaikymas kartu su „Saab“.

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.