CP v2

Tag: Švedija

  • Viduramžių kapai slėpė netikėtą paslaptį: DNR tyrimai apvertė archeologų išvadas

    Viduramžių kapai slėpė netikėtą paslaptį: DNR tyrimai apvertė archeologų išvadas

    Švedijos viduramžių kapinynuose atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad archeologų ilgai taikytos prielaidos apie bendrus palaidojimus dažnai buvo klaidingos. Ištyrus 142 žmonių genetinę medžiagą paaiškėjo, kad kartu palaidoti asmenys neretai nebuvo artimi giminaičiai.

    Tyrimą atlikę Stokholmo universiteto mokslininkai analizavo vėlyvojo vikingų laikotarpio ir ankstyvųjų viduramžių palaikus iš Sigtunos, Västerhus ir Fjälkinge kapinynų dabartinėje Švedijoje. Tarp tiriamųjų buvo daugiau nei 60 vaikų ir paauglių, todėl gauti duomenys leido įvertinti ir vaikų laidojimo praktiką.

    Iki šiol bendri kapai, kuriuose šalia suaugusiųjų randami ir vaikų palaikai, dažnai buvo interpretuojami kaip šeimos ryšių įrodymas. Tačiau DNR analizė parodė, kad artimi biologiniai giminaičiai išskirtinai retai buvo laidojami tame pačiame kape, net ir tais atvejais, kai kapinyne aptikta aiškių tarpusavio giminystės tinklų.

    Kas iš tiesų lėmė laidojimo vietą?

    Mokslininkai daro išvadą, kad laidojimo sprendimus labiau galėjo lemti socialiniai, religiniai ar bendruomeniniai veiksniai, o ne kraujo ryšiai. Kitaip tariant, bendras kapas galėjo reikšti priklausymą tai pačiai bendruomenei, namų ūkiui ar vietinei religinei tradicijai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad viduramžių visuomenės galėjo vadovautis taisyklėmis, kurių šiandien neįmanoma tiksliai atkurti vien iš archeologinių radinių. Dėl to įprasti paaiškinimai, paremti vien kapų išdėstymu ar bendro palaidojimo faktu, gali būti pernelyg supaprastinti.

    DNR padėjo atsakyti ir apie vaikus

    Genetinė analizė suteikė svarbios informacijos apie vaikus, nes iš mažų skeletų lytį pagal kaulus nustatyti ypač sudėtinga. DNR duomenys parodė, kad berniukams ir mergaitėms buvo taikomos tos pačios laidojimo normos, kaip ir suaugusiesiems.

    Pavyzdžiui, Västerhus kapinyne vyrų ir moterų palaidojimo vietos buvo atskirtos skirtingose bažnyčios pusėse. Tokia pati tvarka, sprendžiant iš genetinių rezultatų, galiojo ir vaikams: berniukai laidoti vyrų pusėje, o mergaitės moterų pusėje.

    Vienas kapas atskleidė ne vieną istoriją

    Ypač išsiskyrė moteris, tyrime pažymėta 56 numeriu, kurios giminystės ryšius pavyko atsekti iki kelių artimų šeimos narių. Toje pačioje kapinių vietovėje identifikuoti jos motinos, tėvo, brolio ir dviejų dukrų palaikai, tačiau visi jie buvo palaidoti skirtingose nekropolio dalyse.

    Šis atvejis dar kartą sustiprino išvadą, kad šeima nebūtinai buvo laidojama kartu. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moters kape rasta piligrimams siejama kriauklė leidžia spėti apie galimą kelionę į Santjago de Kompostelą, o tai rodo, kaip vienas radinys gali sujungti biologinę, socialinę ir religinę žmogaus gyvenimo istoriją.

    Mokslininkų teigimu, tokie tyrimai keičia požiūrį į praeities bendruomenes, nes DNR leidžia patikrinti tai, kas anksčiau buvo grindžiama tik materialiais radiniais ir jų interpretacijomis. Augant senovinės DNR tyrimų apimtims, panašūs atradimai vis dažniau perrašo nusistovėjusias istorines versijas apie giminystę, statusą ir bendruomenės struktūrą.

  • Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija pranešė suteikusi Ukrainai leidimą be papildomų apribojimų naudoti ilgojo nuotolio oras–oras raketas „Meteor“, kai šios bus perduotos kartu su naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tai reikštų, kad gynybinėse operacijose Ukraina galėtų atakuoti taikinius ore ir virš Rusijos teritorijos, jei tai būtina smūgiams atremti.

    Švedijos sprendimas siejamas su planuojamu „Gripen“ perdavimu Ukrainai ir ginkluotės paketu, kuriame numatytos „MBDA“ konsorciumo gaminamos „Meteor“ raketos. Viešai skelbta, kad dalis raketų galėtų būti imamos iš Švedijos atsargų, todėl jų perdavimo terminas būtų trumpesnis nei gaminant nuo nulio.

    Kas daro „Meteor“ išskirtinę

    „Meteor“ laikoma viena pažangiausių ilgojo nuotolio oras–oras raketų Europoje. Skirtingai nei dauguma analogų, ji naudoja reaktyvinį tiesiasrautinį variklį, todėl didelį greitį išlaiko didesnę skrydžio dalį ir taikinį gali pasiekti efektyviau dideliu atstumu.

    Raketoje naudojamas aktyvus radaras ir dvipusis duomenų ryšys, leidžiantis skrydžio metu atnaujinti taikinio duomenis. Tokia architektūra ypač svarbi kovojant su manevruojančiais orlaiviais, kai perėmimo langas trumpas, o situacija ore nuolat kinta.

    Kokį poveikį tai gali turėti fronte

    Vienas pagrindinių Ukrainos tikslų ore yra apriboti Rusijos taktinės aviacijos veikimą, ypač orlaivių, kurie iš palyginti saugių atstumų atakuoja valdomomis sklendžiančiomis bombomis. Ilgesnis perėmimo nuotolis potencialiai verčia priešininką laikytis toliau nuo fronto linijos ir mažina smūgių intensyvumą.

    Papildomą reikšmę čia turi ir ankstyvojo perspėjimo bei oro erdvės stebėsenos pajėgumai, nes didelio nuotolio perėmimui kritiškai svarbu laiku aptikti taikinį ir perduoti tikslius duomenis naikintuvams. Švediškos kilmės sprendimai šioje srityje jau minimi kaip galintys sustiprinti Ukrainos situacijos suvokimą ore.

    Kada tai gali tapti realybe

    Pagal viešai aptariamus planus, pirmieji „Gripen“ Ukrainą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2027 metais, todėl „Meteor“ poveikis būtų labiau vidutinės trukmės perspektyvos veiksnys. Vis dėlto vien politinis signalas, kad ginkluotė nebus apribota tik taikiniais Ukrainos teritorijoje, jau dabar keičia Rusijos planavimo prielaidas.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad tokios sistemos efektas priklauso ne tik nuo pačios raketos, bet ir nuo pilotų parengimo, logistikos, techninės priežiūros ir suderinamumo su kitomis oro gynybos bei žvalgybos priemonėmis. Tačiau ilgojo nuotolio oras–oras ginkluotė, integruota su moderniais naikintuvais, gali tapti vienu ryškiausių Ukrainos oro gynybos stiprinimo elementų.

  • Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Švedija ir Ukraina birželio 30 dieną žengė reikšmingą žingsnį dėl naikintuvų „Gripen“ perdavimo ir įsigijimo, tačiau sutarties vertė išprovokavo audringas diskusijas. Viešai skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad nauji „Gripen E“ Ukrainai gali kainuoti brangiau nei Lenkijos įsigyti F-35, nors „Gripen“ dažnai pristatomas kaip ekonomiškesnė alternatyva.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pasiektas susitarimas dėl 16 naujų „Gripen E“ įsigijimo, o papildomai numatoma ir 16 senesnių „Gripen C/D“ perdavimo Ukrainos oro pajėgoms. Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV patvirtino gavusi įgaliojimus sudaryti sutartį ir pabrėžė, kad pakete numatytas mokymas bei ilgalaikė techninė parama.

    „Mūsų šalys pasirašė susitarimą dėl 16 „Gripen E“ įsigijimo, o pirmieji 16 „Gripen C/D“ turėtų pasiekti mūsų oro pajėgas 2027 metų pradžioje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    FMV taip pat nurodė pasirašiusi atskirą susitarimą su gamintoja „Saab“ dėl 16 „Gripen E“, kad šiuos orlaivius būtų galima parduoti Ukrainai. „Saab“ skelbė, jog sutarties vertė siekia 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o tiekimas Švedijai numatomas 2029–2030 metais, kartu įtraukiant atsargines dalis ir susijusią įrangą.

    Perskaičiavus 24,6 mlrd. Švedijos kronų sumą, ji sudaro apie 2,2 mlrd. eurų, tad vieno „Gripen E“ kaina apytikriai siektų apie 140 mln. eurų. Tokie skaičiai ir tapo palyginimų su F-35 priežastimi: Lenkijos 2020 metais sudaryto sandorio viešai aptariama vieneto kaina buvo mažesnė, nors skirtingų sutarčių struktūra dažnai nėra tiesiogiai palyginama.

    Skirtumus gali lemti tai, kas tiksliai įskaičiuota į kainą: mokymo apimtis, techninė priežiūra, atsarginių dalių ir įrangos komplektacija, infrastruktūros pritaikymas, taip pat pristatymo grafikas ir rizikos kaštai. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ginkluotės ir karinės pramonės užsakymų eilės pailgėjo, o kainų spaudimą didina tiek žaliavų, tiek darbo jėgos, tiek komponentų tiekimo grandinių veiksniai.

    Dar vienas svarbus niuansas yra ginkluotės klausimas. Praktikoje naikintuvo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad į kainą įtraukta pilna amunicijos ir papildomų sistemų „paketo“ vertė, o vėliau ji gali būti perkama atskirais kontraktais. Dėl to viešai aptariama vieno orlaivio „kaina“ dažnai neatspindi visos sumos, kurią valstybė galiausiai išleidžia, kad lėktuvas būtų pilnai parengtas kovinėms užduotims.

    Finansavimo modelis taip pat kelia klausimų. Ukrainos gynybos institucijos nurodė, kad projektas siejamas su europiniu finansavimu ir Jungtinės Karalystės parama, nes dalis „Gripen“ komponentų gaminama Jungtinėje Karalystėje. Tokie tarptautiniai pramoniniai ryšiai paprastai reiškia, kad sutartyse atsiranda papildomų sąlygų dėl gamybos, tiekimo ir aptarnavimo grandinės, o tai gali didinti bendrą vertę.

    Galiausiai, gynybos pirkimai retai būna paprastas „orlaivis plius priedai“ sandoris, kurį galima lengvai sulyginti tarp skirtingų šalių. Kol nėra paviešintos visos sutarčių eilutės, tikslūs palyginimai išlieka apytikriai, tačiau vien tai, kad „Gripen E“ Ukrainai viešai atrodo brangus, rodo bendrą tendenciją: modernios karinės technikos kainos pastaraisiais metais auga, o prie jų prisideda ir mokymai, aptarnavimas bei greitesnio tiekimo poreikis.

  • Švedija pasirinko vokiečių „Skorpion 2“: ar Lenkijos minavimo sistemoms užsidaro rinka?

    Švedija pasirinko vokiečių „Skorpion 2“: ar Lenkijos minavimo sistemoms užsidaro rinka?

    Švedijos Gynybos įsigijimų agentūra FMV pasirašė sutartis dėl vokiško modulio „Skorpion 2“ įsigijimo, taip sustiprindama kryptį į Vokietijos pramonę sausumos pajėgų modernizacijoje. Skelbiama, kad pagrindinė sutartis – iki 360 mln. eurų vertės ir galioja iki 2033 metų, o kartu pasirašyta ir vykdomoji sutartis pagal platesnį rėminį susitarimą.

    FMV detalių neatskleidė, tačiau nurodė, kad užsakymas apima ant transporto priemonių montuojamas minų išmetimo sistemas, kovinę ir mokomąją amuniciją, taip pat mokymo bei demonstracines priemones. Jei sprendimas bus įgyvendintas pilna apimtimi, Švedija galėtų tapti trečiąja „Skorpion 2“ naudotoja po Danijos ir Latvijos.

    „Skorpion 2“ yra modulinė nuotolinio minavimo sistema, pirmą kartą pristatyta parodoje „Eurosatory 2024“. Jos pagrindas – konteineriai paleidėjai, tvirtinami ant mobilios platformos, todėl sistemą galima integruoti į skirtingas transporto priemones, įskaitant lengvesnes 4×4 bazes.

    Gamintojas „Dynamit Nobel Defence“ skelbia, kad sistema gali suformuoti iki 2 000 metrų pločio minų užtvarą per mažiau nei 10 minučių. Nurodoma, kad parinkus užtvaros formą ir tankį, minos išdėstomos automatizuotai, o valdymo ir kontrolės įranga leidžia perduoti informaciją į mūšio valdymo sistemas, kad sąjungininkų vienetai matytų užminuotas zonas.

    Tuo pat metu regione stiprėja konkurencija ir dėl kitų panašios paskirties sprendimų. Lenkijoje vystomas „Baobab-K“, kuriam priskiriamas aukštas automatizacijos lygis: įgula nustato parametrus, o programinė įranga pritaiko šaudymo dažnį prie transporto priemonės greičio ir suplanuoto minavimo rašto.

    Lenkijos pramonė taip pat viešai rodė eksporto ambicijas. 2026 metų vasarį tarptautinėje parodoje Rijade pristatytas Modulinis nuotolinio minavimo sprendimas, demonstruotas ant čekų gamybos 6×6 platformos, o bendradarbiavimo susitarimai dėl integracijos su skirtingais sunkvežimiais turėjo didinti patrauklumą užsienio rinkoms.

    Švedijos sprendimas pasirenkant „Skorpion 2“ svarbus ir platesniame politiniame kontekste. 2025 metų rugsėjo 2 dieną Kielcuose Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kuria buvo akcentuota pramoninė partnerystė ir tarpusavio įsigijimai.

    „Plečiame savo gynybos pramonę, perkame įrangą vieni iš kitų ir stipriname darbo grupių bendradarbiavimą“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz po susitarimo pasirašymo.

    Vis dėlto Švedijos konkurse svarbiu kriterijumi galėjo tapti integracija su nacionalinėmis platformomis, ypač „Scania“ sunkvežimiais, kurių Švedijos kariuomenėje netrūksta. „Skorpion 2“ nuo pradžių projektuotas kaip sprendimas, lengvai pritaikomas skirtingiems važiuoklės tipams, todėl tokia architektūra galėjo suteikti pranašumą.

    Šis pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad Švedija apskritai nesidomi kitais Lenkijos gaminiais, nes pastaraisiais metais buvo skelbta ir apie reikšmingus pirkimus, susijusius su Lenkijoje gaminamomis sistemomis. Tačiau minavimo sistemų segmente Švedijos sprendimas rodo, kad Europos gynybos rinkoje vis labiau įsitvirtina ilgalaikės rėminės sutartys, platformų standartizavimas ir greita integracija, o tai gamintojams kelia aukštesnius reikalavimus dėl suderinamumo ir tiekimo patikimumo.

  • Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos Patentų ir rinkos teismas Stokholme įpareigojo „Google“ sumokėti 1,7 mlrd. eurų žalą kainų palyginimo paslaugai „PriceRunner“, priklausančiai finansinių technologijų grupei „Klarna“. Teismas konstatavo, kad bendrovė ilgus metus neteisėtai teikė pirmenybę savo apsipirkimo paslaugai paieškos rezultatuose.

    Sprendime pabrėžta, kad „PriceRunner“ patyrė realią žalą dėl „Google“ veiksmų, kurie, teismo vertinimu, iškraipė konkurenciją ir silpnino alternatyvių kainų palyginimo platformų matomumą. Šis priteistas dydis įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio žalos atlyginimo atvejų Švedijoje.

    „Klarna“ sprendimą sutiko palankiai, nors priteista suma yra gerokai mažesnė, nei reikalauta ieškinyje. „PriceRunner“ buvo siekusi maždaug 7,2 mlrd. eurų, todėl didžioji reikalavimo dalis buvo atmesta, tačiau teismas pripažino pažeidimo esmę.

    Bylos šaknys – Europos Komisijos sprendime

    Ši byla remiasi anksčiau Europos lygmeniu patvirtintomis išvadomis apie „Google“ elgesį. Europos Komisija 2017 metais skyrė „Google“ 2,42 mlrd. eurų baudą, nustačiusi, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, suteikdama neteisėtą pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai.

    Vėliau šią poziciją patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, todėl nukentėjusios įmonės įgijo tvirtesnį pagrindą civiliniams ieškiniams dėl žalos. „PriceRunner“ į Stokholmo teismą kreipėsi 2022 metais, teigdama, kad jos pozicijos paieškoje buvo sistemingai bloginamos daugiau nei dešimtmetį.

    „Google“ ketina skųsti sprendimą

    „Google“ signalizuoja, kad sprendimą ginčys aukštesnėje instancijoje. Bendrovė teigia, jog po 2017 metais priimtų Europos Komisijos reikalavimų pakeitė apsipirkimo skelbimų ir paieškos rezultatų rodymo principus.

    „Mes nesutinkame su teismo sprendimu, jį peržiūrime ir svarstysime teisines galimybes. 2017 metais atlikti apsipirkimo skelbimų pokyčiai veikia sėkmingai ir prisideda prie šimtų kainų palyginimo paslaugų augimo Europoje“, – sakė „Google“ atstovė Mathilde Méchin.

    Net jei sprendimas įsiteisėtų, galutinė „Klarna“ gaunama suma gali mažėti dėl mokesčių ir susitarimų su buvusiais „PriceRunner“ akcininkais bei bylinėjimąsi finansavusiais partneriais. Vis dėlto „Klarna“ tai vertina kaip reikšmingą finansinį ir reputacinį laimėjimą, sustiprinantį jos kainų palyginimo kryptį programėlėje.

    Byla taip pat akcentuoja platesnę tendenciją Europoje: didžiosioms skaitmeninėms platformoms vis dažniau tenka ne tik reguliuotojų baudos, bet ir didelės civilinės pretenzijos dėl konkurencijos ribojimo. Tai didina spaudimą technologijų milžinėms skaidriau pagrįsti paieškos reitingavimo ir savų paslaugų integravimo principus.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Lenkija birželio 29 dieną pasirašė sutartį su Švedijos laivų statytoju „Saab Kockums“ dėl trijų naujų A26 tipo povandeninių laivų, dažnai įvardijamų kaip A26 „Blekinge“. Pagal planą pirmieji pristatymai turėtų prasidėti 2031 metais, o visas grafikas nusitęstų iki 2038 metų.

    Sutarties vertė siekia apie 4,4 mlrd. eurų, jei remiamasi viešai skelbta 18,7 mlrd. zlotų suma. Be to, Lenkija ketina 2027–2032 metais išsinuomoti vieną A17 tipo povandeninį laivą, kad išlaikytų povandenines pajėgas, o nuomos kaina siektų apie 170 mln. eurų.

    Šiuos sprendimus aptarė Ukrainos gynybos tematikos portalas Defence Express, atkreipdamas dėmesį į laukimo trukmę iki realaus pajėgumų sustiprinimo. Portalo vertinimu, vien laivo pastatymo reikia laukti apie penkerius metus, o po to dar reikalingas laikas bandymams jūroje ir įgulos parengimui.

    „Tai yra laikotarpis, kai Lenkija dar neturės pilnaverčių galimybių medžioti Rusijos laivų“, – rašė Defence Express.

    Ukrainos apžvalgininkai taip pat pabrėžė, kad A26 programa iki šiol dar nėra pasiekusi stadijos, kai šis tipas jau būtų aktyviai eksploatuojamas kitų šalių laivynuose. „Saab Kockums“ šiuo metu pirmiausia stato du A26 korpusus Švedijai, kurių perdavimas numatomas 2031 ir 2033 metais, todėl Lenkijos grafikas iš dalies priklausys nuo šių darbų eigos.

    Dar vienas akcentas – termino pasikeitimas. Ukrainos portalas priminė, kad ankstesnėse diskusijose pirmojo laivo pristatymas buvo minimas 2030 metais, tačiau pasirašius sutartį oficialiai įvardyti 2031 metai, o tai gali reikšti tiek terminų patikslinimą, tiek papildomas integracijas ar reikalavimų korekcijas.

    Diskusijų kelia ir ginkluotės klausimas. Kai kurie analitikai svarstė, ar A26 platforma bus pritaikyta ilgojo nuotolio sparnuotosioms raketoms smogti taikiniams sausumoje, tačiau viešojoje erdvėje pasirodė signalų, kad šio reikalavimo galėjo būti atsisakyta, o tai mažintų integracijos apimtį ir rizikas.

    Investicijos ir pažadai dėl darbo vietų

    Ukrainos portalas išskyrė ir pramoninę sandorio dalį: švedai žada investuoti 100 mln. eurų į Lenkijos pramonę, kad šalyje būtų įdiegtos povandeninių laivų remonto ir priežiūros paslaugos. Tokia kryptis atitinka Europos tendenciją gynybos pirkimuose didinti vietos pramonės vaidmenį ir mažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų.

    Taip pat viešai minėtas tikslas įtraukti šimtus Lenkijos įmonių kaip tiekėjus ir sukurti iki 7 000 darbo vietų per kelis programos įgyvendinimo ir eksploatacijos dešimtmečius. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad tokie skaičiai dažnai priklauso nuo to, kokia dalis darbų realiai bus lokalizuota, ir kaip bus paskirstytos priežiūros, modernizavimo bei atsarginių dalių grandinės.

    Ekspertų vertinimu, povandeninių laivų programos yra vienos sudėtingiausių gynybos pramonėje, nes apima ne tik laivo statybą, bet ir ilgalaikį įgulų rengimą, infrastruktūros kūrimą, logistines atsargas bei dešimtmečius trunkančią priežiūrą. Dėl to galutinė nauda gynybos pramonei dažniausiai išryškėja palaipsniui, o pažadų įgyvendinimą lemia konkrečios sutartinės sąlygos.

    Kodėl A26 svarbus Baltijos regionui

    A26 klasės povandeniniai laivai laikomi svarbiais Baltijos jūros saugumo kontekste, nes tokio tipo platformos didina atgrasymą, gerina žvalgybos galimybes ir sudaro papildomą spaudimą potencialiam priešininkui planuojant jūrines operacijas. Baltijos jūra yra palyginti sekli ir intensyviai stebima, todėl povandeninių pajėgumų išlaikymas reikalauja modernių sensorių, tylumo ir patikimos logistikos.

    Lenkijai šis sandoris užbaigia ilgai užsitęsusį naujų povandeninių laivų įsigijimo etapą, tačiau kartu atveria naują laikotarpį, kai pagrindiniu iššūkiu taps grafiko laikymasis, įgulų parengimas ir realus pramoninių pažadų įgyvendinimas. Ukrainos komentatoriai būtent tai ir išskiria kaip svarbiausius klausimus artimiausiems metams.

  • Lenkija perka unikalius A26 povandeninius laivus: 10 mlrd. eurų sandoris kelia rizikų

    Lenkija perka unikalius A26 povandeninius laivus: 10 mlrd. eurų sandoris kelia rizikų

    Istorinis kontraktas su Švedija

    Lenkija ir Švedija pasirašė susitarimą dėl trijų A26 „Blekinge“ klasės povandeninių laivų įsigijimo. Numatyta, kad pristatymai vyks etapais 2031–2038 metais, o bendra vertė siekia apie 4,1 mlrd. eurų.

    Šis sprendimas užbaigia beveik tris dešimtmečius trukusias diskusijas ir nesėkmingus bandymus atnaujinti Lenkijos povandeninių pajėgų parką. Nauji laivai turėtų pakeisti senstantį ORP Orzeł, kurio eksploatacija pastaraisiais metais siejama su dažnais techniniais nesklandumais.

    Kuo išsiskiria A26 „Blekinge“?

    A26 projektuojamas kaip platforma, pritaikyta veikti uždaroje ir seklioje jūroje, tokioje kaip Baltijos jūra, kur itin svarbūs triukšmo ir kitų pėdsakų mažinimo sprendimai. Švedijos gynybos pramonė pabrėžia šios klasės laivų orientaciją į slaptumą ir misijų lankstumą.

    Vienas ryškiausių elementų yra vadinamasis Multi-Mission Portal, leidžiantis iš laivo paleisti mažesnes bepilotes sistemas ar išleisti narų grupes specialiosioms užduotims. Tokia architektūra plečia galimybes vykdyti žvalgybą, taikinių žymėjimą ar diversines operacijas jūroje.

    Laivas numatytas su keturiais 553 mm torpedų aparatais, iš kurių gali būti naudojamos torpedos ir tam tikrų tipų valdomoji ginkluotė, priklausomai nuo integracijos. Taip pat svarstomos papildomos galimybės lengvesnei ginkluotei, kuri būtų pritaikyta specifinėms užduotims.

    Didžiausia intriga: terminai ir technologinė rizika

    Esminis neapibrėžtumas kyla dėl to, kad A26 programa ilgą laiką vėlavo ir iki šiol nėra pasiekusi brandžios serijinės stadijos. Švedijos užsakytų A26 pristatymo terminai per metus buvo nukelti, o pirmieji vienetai Švedijos kariniam jūrų laivynui planuojami tik apie 2031 ir 2033 metus.

    Todėl Lenkijos deklaruojamas pirmojo laivo pristatymas jau 2031 metais kelia klausimų, kaip bus suderinti gamybos pajėgumai ir prioritetai. Vienas iš scenarijų, aptariamų gynybos analitikų, yra tai, kad Lenkijai galėtų tekti anksčiau Švedijai numatyti korpusai arba gamybos grafikas būtų perplanuotas taip, kad naujasis klientas gautų laivus anksčiau.

    „Būti pirmuoju naudotoju ne visada reiškia prestižą, kartais tai reiškia ir didžiausią riziką“, – sako gynybos pramonės apžvalgininkai, vertinantys naujos kartos platformų diegimo praktiką.

    Riziką didina ir pasirinkta AIP schema su Stirlingo tipo varikliais, kuri leidžia ilgiau išlikti po vandeniu be oro, tačiau dažnai vertinama kaip mažiau perspektyvi už naujesnes kuro elementų sistemas. Dalis valstybių moderniuose projektuose krypsta į kitas technologijas, todėl A26 sprendimas laikomas kompromisu tarp kainos, priežiūros paprastumo ir taktinio efektyvumo.

    Kita vertus, alternatyva Lenkijai būtų dar ilgiau eksploatuoti pasenusius pajėgumus, o tai mažintų realų atgrasymo ir žvalgybos potencialą Baltijos jūroje. Dėl regiono saugumo dinamikos po Rusijos karo prieš Ukrainą povandeniniai pajėgumai vėl vertinami kaip vienas svarbiausių jūrinio atgrasymo elementų.

    Sandoris turi ir politinį sluoksnį: Varšuva siekia gilesnės gynybinės partnerystės su Stokholmu po Švedijos įstojimo į NATO. Taip pat viešai minėta, kad paketą gali lydėti abipusiai jūriniai projektai, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

  • Kobieta su rankine: kaip 1985 metais Švedijoje daryta nuotrauka tapo pasipriešinimo simboliu

    1985 metais Švedijos mieste Växjö vykęs kraštutinių dešiniųjų maršas virto chaotišku ir įtemptu susidūrimu su vietos gyventojais. Tą popietę netrūko stumdymosi ir provokacijų, o konfliktas įsiplieskė dar prieš eisenai pajudant miesto gatvėmis.

    Vienas epizodas tapo istorinis dėl fotografo Hanso Runessono kadro: moteris minioje priėjo prie maršuojančio vyro ir trenkė jam rankine. Nuotraukoje užfiksuotas momentas buvo toks aiškus, kad netrukus išėjo už įvykio ribų ir pradėjo gyventi kaip universali reakcija į neonacizmą ir agresyvią ideologiją.

    Vienas kadras, kuris peržengė ribas

    Nuotrauka greitai pasirodė Švedijos ir Jungtinės Karalystės spaudoje, o vėliau paplito po visą Europą. Ji imta vadinti moters su rankine vardu, o pats vaizdas tapo lengvai atpažįstamu politinės laikysenos ženklu, dažnai atsietu nuo konkretaus konteksto.

    Šis kadras fotografui pelnė prestižinių įvertinimų ir ilgainiui buvo pristatomas kaip vienas ryškiausių to laikotarpio spaudos fotografijos pavyzdžių. Kartu jis iškėlė ir klausimą, kaip vienas simbolinis veiksmas gali nustelbti visą sudėtingą dienos įvykių grandinę.

    Kas buvo moteris su rankine?

    Vėlesniais metais paaiškėjo, kad nuotraukoje užfiksuota moteris buvo Danuta Danielsson, tuo metu 38 metų amžiaus. Ji buvo gimusi Lenkijoje, žydų kilmės, o jos šeimos patirtys, susijusios su nacizmo nusikaltimais, tapo svarbiu raktu aiškinant emocingą reakciją į maršuojančius neonacius.

    Vis dėlto pati Danielsson nesiekė tapti viešu simboliu. Po įvykio ji vengė dėmesio ir, kaip pasakojama, baiminosi galimo keršto bei asmeninių pasekmių, todėl jos tapatybė ilgą laiką nebuvo žinoma plačiajai visuomenei.

    1988 metais Danuta Danielsson mirė, o jos mirtis buvo traktuojama kaip savižudybė. Tai priminė, kad garsus kadras gali turėti realių, sunkiai matomų padarinių žmogui, kurio gyvenimas netikėtai atsidūrė visuomenės interpretacijų centre.

    Atmintis, paminklas ir ginčai

    Ilgą laiką publika žinojo nuotrauką, bet nežinojo moters vardo, o jos tapatybė viešai įvardyta tik 2014 metais. Tai vėl atgaivino diskusijas apie tai, kam priklauso istorinis vaizdas ir kaip jis turėtų būti pasakojamas, kai jis tampa kolektyvinės atminties dalimi.

    Växjö mieste kilus idėjai įamžinti kadrą paminklu, nuomonės išsiskyrė. Vieni matė jame pilietinio pasipriešinimo ženklą, kiti baiminosi, kad toks monumentas supaprastins istoriją ir romantizuos smurtą, net jei jis buvo nukreiptas prieš ekstremizmą.

    Prieštaravimų netrūko ir šeimoje: buvo pabrėžiama, kad Danielsson nemėgo jai primestos šlovės. Galiausiai Växjö paminklo idėja nebuvo įgyvendinta, tačiau kitur pasirodė skulptūrų ir interpretacijų, rodančių, kaip sunku sustabdyti vaizdą, kai jis tampa simboliu.

    Šiandien moters su rankine nuotrauka dažnai cituojama kalbant apie visuomenės atsparumą radikalizacijai ir ekstremizmo normalizavimui. Kartu ji primena ir kitą pusę: vienas kadras gali tapti istorijos santrauka, nors tikroji istorija visada yra platesnė, sudėtingesnė ir asmeniškai skausminga.

  • ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    ES pareigūnų susitikimas su Talibanu Briuselyje: kaip siekiama paspartinti afganų deportacijas

    Techninis dialogas už uždarų durų

    Europos Komisijos atstovai ir 15 ES valstybių narių pareigūnai Briuselyje surengė techninio lygmens susitikimą su Talibano delegacija. Jo tikslas – rasti praktinius būdus, kaip didinti Afganistano piliečių grąžinimų skaičių, kai asmenys ES neturi teisės likti.

    Susitikimo vieta ir detalės nebuvo viešinamos, o diskusijos vyko ne Europos Komisijos institucijų patalpose. Toks formatas pasirinktas dėl to, kad ES Talibano valdžios Afganistane oficialiai nepripažįsta, tačiau palaiko vadinamąjį operacinį bendradarbiavimą.

    Ką siekiama grąžinti pirmiausia

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad pokalbiai daugiausia sukosi apie neteisėtai ES esančių afganų grąžinimą, ypač tais atvejais, kai asmenys yra nuteisti už sunkius nusikaltimus arba laikomi grėsme saugumui. Valstybėms narėms dažnai nepavyksta įvykdyti grąžinimo sprendimų, nes Afganistano valdžia nepriima grąžinamų asmenų.

    Susitikimui bendrai pirmininkavo Švedija – viena šalių, kurioje afganų bendruomenė yra didelė, vertinant pagal gyventojų skaičių. Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis viešai akcentavo, kad dalis asmenų šalyje laukia deportacijos po nuosprendžių už sunkius nusikaltimus.

    „Labai svarbu, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų deportuoti, tačiau šiandien to praktiškai neįmanoma“, – sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellis.

    Europos Komisija nurodo neturinti bendrų duomenų, kiek visoje ES yra neteisėtai esančių afganų, priskiriamų rimtų nusikaltimų ar saugumo rizikos kategorijoms. Vis dėlto, pačių derybų kontekste grąžinimų tema siejama su platesniu ES siekiu didinti bendrą grąžinimų rodiklį, kuris pastaraisiais metais išlieka apie 29 proc.

    Kodėl afganų grąžinimai stringa

    Afganistanas išlieka viena sudėtingiausių krypčių vykdant grąžinimo sprendimus. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais per pirmuosius devynis mėnesius 14 270 Afganistano piliečių buvo nurodyta išvykti iš ES, tačiau faktiškai sugrąžinta tik 340, tai sudaro apie 2 proc.

    Tuo pat metu migracijos srautai nemažėja: 2026 metais per pirmus keturis mėnesius daugiau nei 3 300 afganų neteisėtai kirto ES išorės sienas, daugiausia per Rytų Viduržemio jūros maršrutą. 2025 metais daugiau nei 63 000 Afganistano piliečių pateikė prieglobsčio prašymus ES, tai sudarė apie 10 proc. visų prašytojų.

    Kritika dėl ryšių „normalizavimo“

    Susitikimas sulaukė griežtos kritikos iš dalies Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios įspėja apie riziką de facto normalizuoti santykius su režimu, kaltinamu sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais. Kritikai pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas, net ir techninis, gali būti interpretuojamas kaip politinis legitimumas.

    Europos Parlamentas anksčiau yra raginęs laikytis nepripažinimo ir nesiartinimo politikos Talibano atžvilgiu, o dalis organizacijų teigia, kad Afganistanas negali būti laikomas saugia grąžinimo šalimi dėl prastėjančios žmogaus teisių situacijos ir ribotos teisinės apsaugos.

  • Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Gynybos komisija naujausioje saugumo situacijos apžvalgoje įspėja, kad Rusija artimiausiais metais gali mėginti patikrinti, kiek tvirta yra NATO valstybių vienybė ir ryžtas. Dokumente pabrėžiama, jog Kremlius gali imtis ribotų karinių ar hibridinių veiksmų, jei manytų, kad politinės aplinkybės jam palankios.

    Švedų vertinimu, tokia provokacija nebūtinai reikštų plataus masto karą ar Rusijos karinį pranašumą prieš Aljansą. Didesnė rizika siejama su bandymais sukelti abejones dėl NATO 5 straipsnio patikimumo ir priversti sąjungininkus spręsti, kaip greitai ir vieningai reaguoti.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Pastaruoju metu daug kur buvo manoma, kad karas Ukrainoje ilgam išseks Rusijos pajėgumus veikti už fronto ribų. Švedijos komisija ragina šią prielaidą vertinti atsargiau ir atkreipia dėmesį, kad kai kurios Rusijos karinių pajėgumų sritys galėjo būti nusidėvėjusios mažiau nei sausumos pajėgos.

    Kaip rizikos veiksniai išskiriami Rusijos aviacijos, karinio jūrų laivyno, tolimojo nuotolio smūgių sistemų ir hibridinių operacijų potencialas. Taip pat akcentuojamas naujų karinių vienetų kūrimas ir pajėgų telkimas arčiau NATO sienų, ypač su Baltijos jūros regionu susijusiose kryptyse.

    Europa raginama prisiimti daugiau atsakomybės

    Komisija pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos išlieka kertinis Europos saugumo partneris, tačiau europiečiams rekomenduojama sparčiau didinti savo indėlį į gynybą. Dokumente akcentuojama, kad laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant pajėgumus, personalą, ginkluotę ir infrastruktūrą.

    Švedijos vertinimu, būtina greitinti ne tik ginkluotųjų pajėgų plėtrą, bet ir civilinės gynybos stiprinimą, kad visuomenė ir kritinė infrastruktūra būtų atsparesnės spaudimui, sabotažui ir informacinėms operacijoms. Tokia kryptis siejama su bendra regiono tendencija, kai Baltijos jūros šalys didina pasirengimą ilgalaikiam nestabilumui ir netikėtoms krizėms.

    „Rusija gali ieškoti būdų išbandyti NATO vienybę, pasinaudodama palankiomis politinėmis aplinkybėmis“, – teigiama Švedijos Gynybos komisijos vertinime.