Tag: Švedija

  • PGZ programai jūroje po vadovo pasitraukimo: derybos su Švedija dėl Ratownika ir kas toliau?

    Lenkijos valstybinėje gynybos pramonės grupėje PGZ įvyko permainos: iš pareigų pasitraukė už jūrinę sritį atsakingas viceprezidentas Janas Grabowskis. Jo pasitraukimas sutapo su keliais dideliais karinio laivyno projektais, todėl kyla klausimas, kokioje stadijoje paliekamos derybos ir statybos.

    Vienas iš svarbiausių darbų – gelbėjimo laivas povandeninėms operacijoms, Lenkijoje žinomas kaip Ratownik. Tai specializuotas laivas, skirtas pirmiausia povandeninių laivų įgulų gelbėjimui ir darbams po vandeniu, o civilinėms užduotims jis būtų pritaikomas tik iš dalies.

    Ratownik Lenkijai ir Švedijai

    PGZ priklausanti karo laivų statykla Gdynėje Ratownik Lenkijos kariniam laivynui stato pagal sutartį, pasirašytą 2024 metų pabaigoje. Projekto vertė viršija 1 milijardą zlotų, o tai sudaro apie 230 milijonų eurų, įskaitant logistinį paketą.

    Pagal viešai aptariamą grafiką reali statyba jau pradėta: 2025 metų lapkritį pradėtas plieno pjovimas, o 2026 metų vasarį paklotas kylis. Laivo nuleidimas į vandenį numatomas 2027 metų vasaros ir rudens sandūroje, o statybų pabaiga planuojama 2029 metais.

    Tuo pat metu PGZ derasi su Švedija dėl analogiško gelbėjimo laivo įsigijimo. Šis galimas sandoris yra platesnio Varšuvos ir Stokholmo gynybos bendradarbiavimo dalis, nes Lenkija pasirašė sutartį dėl trijų „Saab“ A26 projekto povandeninių laivų įsigijimo, kurios vertė siekia daugiau nei 18 milijardų zlotų, arba apie 4,1 milijardo eurų.

    Ką keičia švedų reikalavimai?

    Janas Grabowskis teigė, kad susitikimuose su Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV aptarti pirminiai reikalavimai švedų gelbėjimo laivui galėjo lemti didelius projekto pakeitimus. Buvo svarstoma kitokia saturacinė sistema ir didesnis kranas, o tai reikštų gerokai didesnę laivo vandentalpą.

    „Po pokalbių Kylcuose susitarėme, kad Švedija peržiūrės savo poreikius taip, kad gelbėjimo laivas būtų panašus į mūsų Ratownik pagal projektą ir vandentalpą“, – sakė Janas Grabowskis.

    Pasak jo, kuo labiau laivai būtų suvienodinti, tuo paprasčiau būtų organizuoti jų priežiūrą ir remontus, o tai didintų tikimybę, kad dalis aptarnavimo darbų vyktų Lenkijos statykloje. Tokia logika atitinka ir pastarųjų metų Europos kryptį stiprinti gynybos tiekimo grandines, trumpinti logistiką ir remtis regioniniais pramonės pajėgumais.

    Platesni PGZ planai jūroje

    Be gelbėjimo laivo temos, PGZ siekia įsitvirtinti Švedijos rinkoje ir su kitais pasiūlymais, skirtais ne tik kariniam laivynui. Akcentuojama galimybė teikti sprendimus ir kitoms valstybės tarnyboms, kurios saugo sienas ir vykdo jūrines užduotis, jei Švedija artimiausiu metu imtų modernizuoti tokią flotilę.

    Lenkijoje PGZ jūrinė sritis taip pat turi kitų didelių įsipareigojimų: vyksta fregatų statyba pagal Miecznik programą, o statyklose atliekami ir jau eksploatuojamų laivų remontai. Dėl to vadovų kaita gali tapti jautriu momentu, nes vienu metu tenka valdyti ir naujos statybos terminus, ir remonto pajėgumus, ir tarptautines derybas.

    Artimiausiu metu lemiamu veiksniu taps tai, ar Švedijos FMV iš tiesų priims sprendimą artėti prie Lenkijos Ratownik koncepcijos. Jei taip nutiktų, PGZ galėtų gauti ne tik papildomą užsakymą, bet ir ilgalaikių aptarnavimo darbų perspektyvą, ypač jei bus vystomas bendras eksploatacijos ciklo palaikymas kartu su „Saab“.

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.

  • Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedija spartina gynybos pramonės inovacijas: pagal Švedijos gynybos ministerijos inicijuotą Projektą Otto per trumpesnį nei metų laiką buvo sukurta ne tik mažo dydžio reaktyvinė jėgainė, bet ir bandomoji platforma. Programos tikslas – paspartinti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų vystymą, o demonstratorius viešai pristatytas aviacijos renginyje Malmen bazėje Linkiopinge.

    Projektas oficialiai startavo 2025 metų lapkritį kaip 18 mėnesių iniciatyva, kurios vertė siekia apie 13 milijonų eurų. Tokia suma gynybos sektoriuje nėra rekordas, tačiau išskirtinis yra tempas: greitas prototipo parengimas rodo, kad Švedija prioritetą teikia ne ilgiems ciklams, o spartiems bandymams ir vėlesnei gamybos plėtrai.

    UAV ar sparnuotoji raketa?

    Skelbiama, kad platforma turėtų galėti gabenti iki 300 kilogramų naudingosios apkrovos maždaug 600 kilometrų atstumu arba 100 kilogramų – iki 1 000 kilometrų. Nors ji įvardijama kaip UAV demonstratorius, tokie parametrai priartina ją prie vienkartinių smogiamųjų sistemų ar sparnuotųjų raketų koncepcijos, kur pagrindinis kriterijus yra nuotolis ir kaina.

    Pirmasis skrydis planuojamas ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patikimumo bandymams, variklio resurso patikrai, navigacijos ir valdymo sistemų integracijai bei gamybos paruošimui.

    3D spausdinimas keičia gamybos logiką

    Vienas svarbiausių Projekto Otto elementų – variklio gamyboje plačiai pritaikytos adityviosios technologijos, kitaip tariant, 3D spausdinimas. Tokia gamyba leidžia sumažinti detalių skaičių, sutrumpinti surinkimo laiką ir paprasčiau kartoti konstrukciją serijiniu būdu, ypač kai reikalingi maži, palyginti nebrangūs varikliai.

    Gynybos sektoriuje tai reikšminga ir dėl tiekimo grandinių: mažiau atskirų komponentų reiškia mažiau silpnų vietų, o greitesnė gamyba suteikia pranašumą, kai reikia greitai didinti pajėgumus. Pastaraisiais metais panašios krypties sprendimai vis plačiau taikomi aviacijoje, nes 3D spausdinimas leidžia gaminti sudėtingas formas, kurių įprastais būdais pagaminti brangu arba lėta.

    ITAR-free reikšmė ir kontekstas Ukrainai

    Dar viena detalė, kuri akcentuojama projekte, yra vadinamoji ITAR-free koncepcija: variklis ir susiję sprendimai kuriami be JAV kilmės komponentų ar technologijų, kurioms taikomi eksporto ribojimai. Tai gali palengvinti tiek eksporto procesus, tiek bendrą pramoninį bendradarbiavimą su partneriais, kai siekiama išvengti papildomų licencijavimo barjerų.

    Toks aspektas aktualus ir Ukrainos kontekste, nes šalies tolimojo nuotolio smogiamųjų priemonių plėtrą dažnai riboja ne tik elektronika, bet ir prieinamų, tinkamų mažų turbojet variklių pasiūla. Jei Projektas Otto pereis iš demonstratoriaus stadijos į gamybą, Švedijos sprendimai teoriškai galėtų tapti platesnio pramoninio bendradarbiavimo dalimi.

    Kol kas tai išlieka technologinė demonstracija, o galutinis pritaikymas priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir strateginių poreikių. Vis dėlto Projektas Otto signalizuoja apie aiškią tendenciją: gynybos pramonėje vis dažniau laimi tie, kurie sugeba greitai kurti, testuoti ir gaminti, o 3D spausdinimas tampa vienu iš būdų tą tempą pasiekti.

  • Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų įmonės 2026 metų pirmą pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų investicijų. Didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose itin dideliuose sandoriuose, o likusi rinka išliko smulkesnių etapų finansavimo teritorija.

    Didžiausią finansavimą užsitikrino „Stegra“ – apie 1,4 mlrd. eurų, tai sudarė maždaug 54 proc. visos sumos. Toliau rikiavosi „Legora“ su maždaug 515 mln. eurų ir „Polestar“ su apie 343 mln. eurų nuosavo kapitalo finansavimu, o trys didžiausi sandoriai kartu sugeneravo apie 86 proc. viso pritraukto kapitalo.

    Kur dingo likusios investicijos?

    Nors bendra suma atrodo įspūdingai, dauguma investicinių raundų buvo nedideli. Daugiau nei du trečdaliai viešai paskelbtų sandorių nesiekė 10 mln. eurų, o tipinis raundo dydis buvo apie 3,5 mln. eurų.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad bendrą statistiką labiausiai keičia keli išskirtiniai pramoninio masto projektai. Tuo pačiu ankstyvos stadijos įmonėms kapitalo rinka išlieka aktyvi, tačiau su griežtesniu investuotojų atsirinkimu ir mažesnėmis sumomis.

    Lyderiai pagal sektorius

    Pagal sektorius pirmavo švariosios technologijos – apie 1,48 mlrd. eurų, didžiąją dalį šios sumos nulėmė „Stegra“ finansavimas. Ši kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją, kai didžiausi čekiai keliauja į energetikos transformaciją, pramonės dekarbonizaciją ir infrastruktūrą.

    Antrą vietą užėmė teisinės technologijos – apie 517 mln. eurų, kur dominuojantį vaidmenį suvaidino „Legora“ DI sprendimai teisės tyrimams, dokumentų peržiūrai ir rengimui. Transporto ir mobilumo bendrovės pritraukė apie 457 mln. eurų, o šioje grupėje išsiskyrė „Polestar“ ir „Einride“.

    DI plėtra ir atsargesnės strategijos

    Programinės įrangos įmonių sandorių skaičius buvo didžiausias, tačiau pritraukta suma siekė apie 110 mln. eurų, kas signalizuoja apie ankstyvos stadijos raundų dominavimą. Aktyvumas fiksuotas ir kitose srityse, įskaitant rinkodarą, finansines technologijas, sveikatos priežiūrą, energetiką, saugumą, sportą, puslaidininkius ir giliąsias technologijas.

    2026 metais DI tapo įprastu produktyvumo ir automatizavimo sluoksniu daugelyje verslo programų, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o pritaikymo mastą, klientų išlaikymą ir kelią į pelningumą. Švedijos pavyzdys rodo aiškią takoskyrą: didžiausios sumos keliauja į kapitalui imlius, strategiškai svarbius projektus, o platesnė startuolių rinka auga mažesniais, bet dažnesniais žingsniais.

    Į dešimtuką pagal pritrauktą kapitalą taip pat pateko „Funnel“, „Lassie“, „Endra“, „PaperShell“, „Kustom“ ir „SWEBAL“. Šis sąrašas atskleidžia, kad Švedijos ekosistemoje greta tradicinių programinės įrangos verslų ryškėja pramonės, medžiagų inovacijų, mobilumo ir net gynybos gamybos projektai.

  • Vienodas pensinis amžius ir naujas slenkstis: siūloma 63 metai visiems, vėliau – didinimas

    Diskusija dėl pensinio amžiaus vėl grįžta į viešąją erdvę: siūloma atsisakyti skirtingų taisyklių moterims ir vyrams ir nustatyti vienodą minimalų amžių. Tokį sprendimą viešai argumentuoja Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Marekas Góra, vienas iš 1999 metais vykdytos Lenkijos pensijų reformos bendraautorių.

    Eksperto teigimu, skirtingas pensinis amžius pagal lytį vis sunkiau pagrindžiamas, nes tai nėra žmogaus pasirinkimas ar elgesio pasekmė. Pasak jo, vienodas slenkstis sistemoje būtų aiškesnis ir teisingesnis, o dabartinė praktika gali sukurti ilgalaikių nepageidaujamų efektų.

    Vienas svarbiausių argumentų – ankstesnis moterų pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia mažesnį sukauptą stažą ir kapitalą, todėl galutinė pensija gali būti mažesnė. Kuo trumpiau mokamos įmokos ir kuo ilgiau išmokos turi būti mokamos per visą tikėtiną gyvenimo trukmę, tuo didesnė tikimybė, kad mėnesinė išmoka bus kuklesnė.

    Kodėl tema vėl aštrėja?

    Pensijų sistemos pokyčių klausimą, pasak ekonomistų, neišvengiamai stumia demografinės tendencijos. Senėjanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė didina spaudimą viešiesiems finansams ir socialinio draudimo sistemoms.

    Profesorius M. Góra pabrėžia, kad per artimiausius 10–15 metų darbo aktyvumas Lenkijoje turės ilgėti. Jo vertinimu, kalba dažniau suksis ne apie papildomus vienus ar dvejus darbo metus, o apie penkerių ar net dešimties metų pokytį, kuris daliai žmonių taps ne tik būtinybe, bet ir racionaliu pasirinkimu.

    Švedijos pavyzdys ir 63 metų slenkstis

    Kaip modelį, kurį verta svarstyti, profesorius mini Švediją, kur pensijų sistema buvo diegiama panašiu laikotarpiu kaip ir Lenkijoje. Švedijoje ilgainiui keitėsi amžiaus ribos: pradinis slenkstis siekė 61 metus, o dabar yra aukštesnis, kartu numatant atskirą amžių, nuo kurio galima pretenduoti į papildomą, ne iš pensijų sistemos finansuojamą paramą.

    Esminė mintis – atskirti du dalykus: kada žmogus gali pradėti naudoti savo sukauptą pensijų kapitalą ir kada valstybė, jei reikia, prisideda prie minimalaus pajamų lygio užtikrinimo. M. Góra argumentuoja, kad kai šie mechanizmai aiškiai atskiriami, visuomenei lengviau suprasti, kodėl vėlesnis pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia didesnę pensiją.

    Profesoriaus siūlymas Lenkijai – nustatyti rekomenduojamą pensinio amžiaus slenkstį ties 63 metais visiems, kartu iš anksto aiškiai komunikuojant, kad ateityje jis būtų laipsniškai didinamas. Pasak jo, taip būtų išvengta situacijos, kai 63 metai būtų suvokti kaip „nauja amžina norma“, o ne kaip pereinamojo laikotarpio ar dinamiškai kintantis parametras.

    Atskira diskusijos dalis – nuo kokio amžiaus ir kokiomis sąlygomis turėtų būti teikiama visuomenės lėšomis finansuojama papildoma parama tiems, kurie, net ir dirbę iki nustatyto amžiaus, nesukaupia pakankamai lėšų minimaliai pensijai. Būtent šis atskyrimas, ekspertų teigimu, leistų tiksliau nukreipti paramą į pažeidžiamiausius, kartu skatinant ilgiau išlikti darbo rinkoje.

  • Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.

    Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.

    Ką reikalauja pasiekti Švedija

    Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.

    Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.

    „Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.

    „Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.

    Politika, kuri kelia ginčus

    Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.

    Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.

    „Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.

    Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.

    Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą

    Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.

    Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.

    Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.

  • Švedija meta iššūkį Italijai: tūkstančiai migrantų gali būti grąžinti pagal Dublino taisykles

    Švedija meta iššūkį Italijai: tūkstančiai migrantų gali būti grąžinti pagal Dublino taisykles

    Švedija prisijungia prie vis ilgesnio Europos valstybių sąrašo, kurios siekia atnaujinti vadinamuosius Dublino pervežimus į Italiją. Tai reiškia, kad dalis prieglobsčio prašytojų, pirmiausia atvykusių į Italiją, vėliau išvykusių į šiaurę, gali būti grąžinami atgal.

    Švedijos pozicija remiasi nuo birželio 12 dienos įsigaliojusiu ES Migracijos ir prieglobsčio paktu, kuris numato griežtesnes ir aiškiau apibrėžtas valstybių pareigas. Stokholmas pabrėžia, kad taisyklės turi būti taikomos vienodai, o įsipareigojimai privalomi visoms narėms, įskaitant Italiją.

    Kas yra Dublino pervežimai

    Dublino sistema iš esmės nustato, kad prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas pirmoje ES valstybėje, į kurią asmuo pateko. Praktikoje tai dažniausiai reiškia Pietų Europos šalis, kurios priima didelę dalį atvykstančių per Viduržemio jūrą.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2023–2025 metais Italija gavo 109 427 prašymus perimti tokių asmenų bylas. Vien 2025 metais Italijai teko daugiau kaip 24 000 prašymų, ir tai buvo didžiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje.

    Kodėl Italija atsisako priimti

    Italija pervežimus buvo sustabdžiusi dar 2022 metų pabaigoje, argumentuodama sistemos perkrova ir priėmimo infrastruktūros ribomis. Vis dėlto teismų praktika Europos Sąjungoje pabrėžia, kad valstybė narė negali vienašališkai išvengti Dublino įsipareigojimų, nes laikoma, jog ji pajėgi užtikrinti orias priėmimo sąlygas.

    Europos Komisijos vertinimu, ir po pakto įsigaliojimo Italija toliau atmeta dalį pervežimų, o taisyklės numato, kad priimanti valstybė negali tiesiog atsisakyti ir turi pasiūlyti alternatyvią perdavimo datą. Tai tampa vienu ryškiausių pakto įgyvendinimo testų praktikoje.

    Skirtingos valstybių pozicijos

    Vokietija, Šveicarija, Austrija, Suomija ir dabar Švedija signalizuoja apie griežtesnį Dublino taisyklių taikymą ir realius grąžinimus. Pavyzdžiui, Austrija skelbė jau perdavusi kelis asmenis Italijai po naujų nuostatų įsigaliojimo.

    Tuo metu Prancūzija ir Ispanija, nors ir yra svarbūs migracijos maršrutų taškai, laikosi atsargesnės linijos ir pabrėžia europinius solidarumo mechanizmus, o ne dvišalius išsiuntimus. Ispanijos atveju papildomą įtampą kursto Šengeno režimo ribojimai, susiję su migracijos spaudimu ties Seuta.

    Kas keičiasi su nauju ES paktu

    Vienas esminių pokyčių yra ilgesnis laikotarpis, per kurį pirmoji atvykimo šalis išlieka atsakinga už prieglobsčio prašymą. Jei anksčiau, neįvykus perdavimui, atsakomybė dažnai pereidavo po 12 mėnesių, dabar daugeliu atvejų terminas gali siekti iki 20 mėnesių.

    Kartu paktas numato greitesnes procedūras, o didelė dalis sprendimų dėl prieglobsčio turėtų būti priimami per 12 savaičių. Tačiau ekspertai ir institucijos pripažįsta, kad tikrasis sistemos veikimas priklausys nuo valstybių gebėjimo užtikrinti priėmimą, nagrinėjimą ir, neigiamo sprendimo atveju, grąžinimą.

    Italijoje ši tema jau tapo vidaus politikos ginčų ašimi: opozicija kaltina Giorgios Meloni vyriausybę, kad griežta retorika ir konfliktai su partneriais gali atsisukti bumerangu. Valdantieji savo ruožtu tvirtina, kad Dublino pervežimų mastas gali būti ribotas, tačiau faktinis spaudimas Romai dėl įsipareigojimų vykdymo akivaizdžiai auga.

  • Švedijos Baltijos saloje urve aptiko jaunos nėščiosios kapą: radinys gali perrašyti istoriją

    Švedijos Baltijos saloje urve aptiko jaunos nėščiosios kapą: radinys gali perrašyti istoriją

    Švedijai priklausančioje Baltijos jūros saloje Lilla Karlsö archeologai urve aptiko jaunos moters palaikus, o šalia jų ir negimusio kūdikio kaulus. Jei pirminės datavimo prielaidos pasitvirtins, tai gali būti vienas seniausių žinomų nėščios moters palaidojimų Šiaurės Europoje.

    Radinys aptiktas maždaug penkių metrų gylyje, tęsiant kasinėjimų sezoną, kuris šioje vietoje vyksta jau kelerius metus. Tyrėjai iš pradžių rado pavienį kaulą, tačiau vėliau sujungus detales paaiškėjo, kad tai jaunos moters šonkauliai, kryžkaulis ir dubens fragmentai.

    Ypatingą reikšmę mokslininkams turėjo kūdikio kaulų padėtis motinos skeleto atžvilgiu. Aptikta ir vaisiaus kaukolės dalis bei kaklo slankstelio fragmentas, o tai leidžia manyti, kad kūdikis mirties metu vis dar buvo moters įsčiose.

    Preliminariai vertinama, kad moteriai galėjo būti vos keliolika metų, o nėštumas buvo pažengęs, maždaug 32–34 savaitės. Radiokarboninis datavimas ir DNR tyrimai dar neatlikti, tačiau būtent jie turėtų patikslinti palaikų amžių, kilmę ir galimus giminystės ryšius.

    Kas iš tikrųjų įvyko urve?

    Archeologai taip pat siekia tiksliau suprasti patį laidojimo būdą ir ar tai buvo sąmoningas, ritualizuotas palaidojimas. Viena versijų, kad moteris galėjo būti paguldyta ant šono, sulenkus kojas, tačiau kol kas to patvirtinti nepavyksta, nes kasinėjimai urve dar tęsiami.

    Šis atradimas išsiskiria ir platesniu kontekstu: ankstesni tyrimai Karlsö salose yra atskleidę ir kitų žmonių, įskaitant kūdikius, palaikų. Tai gali reikšti, kad regione gyveno ne tik pavieniai medžiotojai ar žvejai, bet ir šeimos, o urvai galėjo turėti ypatingą socialinę ar apeiginę reikšmę.

    Kodėl datavimas gali nustebinti?

    Palaikai, remiantis sluoksnio analizės duomenimis, preliminariai siejami su 8 000–9 500 metų senumo laikotarpiu, kai Šiaurės Europa jau buvo atsigaunanti po ledynmečio. Jeigu šie skaičiai bus patvirtinti radiokarboniniais tyrimais, Lilla Karlsö radinys taps itin svarbiu šaltiniu, leidžiančiu geriau suprasti ankstyvųjų Baltijos regiono bendruomenių gyvenimą, mirtingumą ir laidojimo tradicijas.

    Pats urvas jau anksčiau pateikė netikėtumų: čia rasta ir vėlesnių laikotarpių pėdsakų, įskaitant konstrukcijų liekanas, siejamas su vikingų epocha. Dėl to vietovė laikoma daugiasluoksne, o naujausias atradimas gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų radinių Švedijos archeologijoje.

  • Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos saugumo tarnyba Säpo pranešė sužlugdžiusi Rusijos žvalgybos operaciją, kuria buvo siekiama paveikti Švedijos sprendimų priėmimą ir menkinti šalies reputaciją. Pasak tarnybos, taikiniais buvo įvardijami ir NATO bei Europos Sąjunga.

    Säpo teigimu, operacija buvo planuota ir koordinuota Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR, o vienas iš įtariamų vykdytojų dirbo užsienio diplomatinėje atstovybėje Švedijoje. Kuri konkrečiai diplomatinė misija minima, tarnyba nenurodė.

    „Vienas operacijos tikslų buvo rinkti informaciją apie Švedijos sprendimų priėmimą, kad Rusijos žvalgyba galėtų vykdyti įtakos operacijas poliarizuojančiomis temomis ir taip menkinti Švediją, NATO bei ES“, – nurodė Säpo.

    Säpo operaciją apibūdino kaip ilgiau trunkanį bandymą pasinaudoti jautriais vidaus politikos klausimais ir visuomenės susiskaldymu. Tokia taktika, anot saugumo ekspertų, dažnai remiasi ne vien dezinformacija, bet ir tikslingu informacijos rinkimu, kontaktų kūrimu bei bandymais nukreipti diskusiją į skaldančias temas.

    Säpo operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas teigė, kad sužinojusi apie veiksmus tarnyba ėmėsi priemonių apsaugoti svarbius Švedijos interesus ir užkirsti kelią tolesniam poveikiui. Plačiau apie konkrečias priemones nebuvo skelbiama, nes tokia informacija dažnai laikoma jautria kontržvalgybos požiūriu.

    Švedija NATO gretose ir augantys saugumo iššūkiai

    Švedija į NATO įstojo 2024 metais, nutraukdama daugiau nei du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo tradiciją. Sprendimą iš esmės paskatino 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, pakeitusi saugumo situaciją visame regione.

    Švedijos institucijos pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad didžiausios žvalgybinės grėsmės šaliai kyla iš Rusijos, taip pat iš Kinijos ir Irano. Šis Säpo pranešimas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad po Švedijos įstojimo į NATO informacinės ir įtakos operacijos gali intensyvėti, o kontržvalgybai tenka užduotis greitai identifikuoti ir neutralizuoti tokius bandymus.