Tag: Švedija

  • Leonardo DiCaprio investuoja į Švedijos EnergyTech „Elvy“: kas slypi už energijos prenumeratos idėjos

    Leonardo DiCaprio investuoja į Švedijos EnergyTech „Elvy“: kas slypi už energijos prenumeratos idėjos

    Holivudo aktorius ir klimato iniciatyvų rėmėjas Leonardo DiCaprio paskelbė investuojantis į Stokholme įsikūrusią EnergyTech bendrovę „Elvy“. Įmonė teigia kurianti energijos kaip paslaugos modelį namų ūkiams ir kartu pranešė pradedanti klientų rekomendacijų platformą.

    Investicijos dydis neskelbiamas, tačiau ji įtraukta į antrąjį finansavimo etapo uždarymą, kurio bendra suma siekia apie 1,43 milijono eurų. „Elvy“ taip pat nurodo, kad 2025 metais įmonės pajamos, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dešimt kartų.

    „Leonardo ilgą laiką domisi energetikos sritimi, o jo įsitraukimas yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų potencialu kurti pokytį“, – sakė „Elvy“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johanas Outinenas.

    Kas yra „Elvy“ modelis

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, diegia išmanias integruotas namų energijos sistemas ir jas sujungia su optimizavimo programine įranga. Bendrovė šią įrangą siūlo ne vienkartiniu pirkimu, o prenumeratos principu, žadėdama mažesnes pradinės investicijos kliūtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad namų ūkiui siūlomas sprendinys apima įrangą ir jos valdymą, o energijos naudojimas optimizuojamas pagal vartojimo įpročius ir tinklo sąlygas. Tokie modeliai Europoje vis dažniau siejami su lankstumo paslaugomis, kai vartotojai tampa aktyviais sistemos dalyviais, o ne tik energijos pirkėjais.

    „Elvy“ teigia, kad jų sprendimai vidutiniškai gali sumažinti namų ūkio energijos vartojimą apie 60 proc. Šį rodiklį vertinant rinkoje, daug kas priklauso nuo pradinės būsto būklės, įrangos komplektacijos ir šildymo tipo, todėl realūs rezultatai skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis.

    Kodėl tokios investicijos daugėja

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į namų ūkių elektrifikaciją, pastatų energinį efektyvumą ir paskirstytą energijos valdymą. Šią kryptį skatina brangus energijos išteklių importas, siekis mažinti emisijas ir augantis elektros poreikis, kurį kelia transporto ir šildymo elektrifikacija.

    „Elvy“ investicija iš DiCaprio pasirodė tuo metu, kai panašios krypties įmonės Europoje pritraukia vis didesnius finansavimo etapus. Minimi pavyzdžiai apima tiek sprendimus, leidžiančius namų ūkių įrangą prijungti prie elektros rinkų, tiek sezoninio energijos kaupimo idėjas bei šilumos siurblių diegimo ir optimizavimo platformas.

    DiCaprio investicija į „Elvy“ nėra pirmasis atvejis, kai jis remia energijos transformacijos sprendimus Europoje. Anksčiau jis buvo siejamas su investicija į Vokietijos saulės energetikos paslaugų bendrovę „Enpal“, o tai rodo nuoseklų dėmesį namų ūkių energetikos segmentui.

    Akcentas į prieinamumą vartotojams

    „Elvy“ pozicionuoja prenumeratos modelį kaip alternatyvą schemoms, kuriose vartotojui tenka didelė finansinė našta iš anksto. Bendrovės teigimu, dabartiniai subsidijų mechanizmai dažnai reikalauja, kad gyventojas pirmiausia investuotų savo lėšas, o tai daliai namų ūkių tampa neprieinama.

    „Šiandienos subsidijos dažnai reiškia, kad vartotojas turi prisiimti finansinę perėjimo naštą. Tai perkelia riziką vartotojui ir atmeta tuos, kurie neturi tokių galimybių“, – sakė Johanas Outinenas.

    Įmonė akcentuoja, kad namų ūkiai Europoje yra vieni didžiausių energijos vartotojų, todėl efektyvumo potencialas čia itin didelis. Jei prenumeratos modelis pasiteisins, jis galėtų tapti dar vienu keliu, kaip greičiau atnaujinti būstus ir mažinti sąskaitas be didelių pradinių investicijų.

    Kol kas „Elvy“ neatskleidžia, kokiomis sąlygomis DiCaprio prisijungė prie finansavimo ir ar investicija susijusi su konkrečiais plėtros planais už Švedijos ribų. Vis dėlto bendrovės dešimteriopas pajamų augimas 2025 metais ir papildomas kapitalas rodo ambiciją sparčiai didinti mastą.

  • Lietuvių DI sprendimas Švedijoje keičia savivaldybių darbą: pranešimai surūšiuojami per sekundes

    Duobė kelyje, neveikiantis gatvės šviestuvas ar ant važiuojamosios dalies nuvirtęs medis gyventojui dažniausiai yra keli paspaudimai telefone. Savivaldybei tai tampa proceso pradžia: reikia suprasti problemos tipą, įvertinti skubumą, patikrinti, ar apie tai jau nebuvo pranešta, ir paskirti užduotį atsakingiems darbuotojams.

    Lietuvos dirbtinio intelekto bendrovė „AAI Labs“ kartu su maždaug 99 tūkst. gyventojų turinčia Sundsvalio savivaldybe Švedijoje sukūrė prototipą, kuris automatizuoja pirmąją šio darbo dalį. Sistema skirta tam, kad gyventojui pranešti būtų kuo paprasčiau, o savivaldybės darbuotojai iš karto gautų jau susistemintą ir prioritetais suskirstytą darbų eilę.

    Mažiau trinties gyventojui

    Komandos sumanymas paprastas: gyventojas neturi žinoti savivaldybės vidinės struktūros ir kategorijų, kad galėtų pranešti apie problemą. Pranešimas pateikiamas nufotografavus situaciją, pažymėjus vietą GPS duomenimis arba žemėlapyje ir pridėjus trumpą aprašymą, kurį galima ir diktuoti.

    Tokio tipo sprendimuose svarbi ir grįžtamojo ryšio grandinė. Prototipe gyventojas gauna pranešimo numerį, o pateikęs el. pašto adresą gali būti informuojamas apie tolesnę eigą, kad nekiltų jausmas, jog pranešimas dingo sistemoje.

    Kaip DI nustato prioritetą

    „AAI Labs“ sukurtame „FixFlow“ prototipe dirbtinis intelektas analizuoja nuotrauką ir tekstą, o tada priskiria kategoriją, įvertina skubumą ir ieško galimų dublikatų netoliese. Sprendimas kuriamas taip, kad darbuotojams nereikėtų rankiniu būdu peržiūrėti kiekvieno pranešimo nuo nulio.

    Viename bandomajame scenarijuje gyventojas praneša apie kelio važiuojamojoje dalyje nuvirtusį medį ir apraše nurodo, kad pravažiuoti neįmanoma. Sistema tokį pranešimą atpažįsta kaip galimą pavojų saugumui, suteikia jam aukščiausią prioritetą ir perkelia į eilės pradžią, kad reakcija būtų greitesnė.

    Vis dėlto žmogaus sprendimas išlieka būtinas. Darbuotojai gali pakeisti kategoriją ar prioritetą, o tais atvejais, kai DI nusprendžia, jog situacija nepatenka į savivaldybės atsakomybę, galutinį patvirtinimą turi duoti žmogus, nes panašiai atrodantys objektai gali būti tiek viešoje, tiek privačioje teritorijoje.

    Kur tokie sprendimai prigyja

    Tokia automatizacija aktuali ne tik savivaldybėms. Panašų pranešimų srautą kasdien tvarko būsto administravimo, komunalinių paslaugų, infrastruktūros priežiūros organizacijos, kur svarbu greitai atskirti avarinius atvejus nuo mažesnio skubumo darbų ir sumažinti pasikartojančių pranešimų naštą.

    Prototipe numatyta, kad organizacija galėtų prisitaikyti kategorijas, prioritetų taisykles ir rizikos zonas be programuotojų įsikišimo. Pavyzdžiui, galima apibrėžti teritoriją aplink ligoninę ar intensyvaus eismo vietas, kur pranešimai automatiškai vertinami griežčiau.

    Projektas taip pat sukonstruotas taip, kad savivaldybės duomenys nebūtų naudojami dirbtiniam intelektui mokyti ar testuoti. Toks principas viešajame sektoriuje svarbus dėl duomenų apsaugos, valdymo skaidrumo ir pasitikėjimo technologija.

    Rugpjūtį komanda prototipą testavo pagal iš anksto parengtus scenarijus, nenaudodama realių gyventojų duomenų. Prieš pradedant diegimą realiame naudojime dar reikėtų patikrinti, ar pranešimą iš tiesų galima pateikti greičiau nei per minutę, atlikti prieinamumo auditą, peržiūrėti švediškus tekstus ir integruoti sprendimą su savivaldybės vidinėmis sistemomis.

    Testavimas parodė ir tipinę tokių sprendimų riziką: automatizuotas susiejimas gali pernelyg agresyviai sujungti skirtingus objektus į vieną gedimą. Dėl to prototipe koreguota logika, o gyventojui numatytas papildomas patvirtinimas, kai sistema siūlo, kad pranešimai gali sutapti.

  • Rusijoje iškasto lobio sensacija: švediškos monetos padvigubino žinomus radinius

    Rusijoje iškasto lobio sensacija: švediškos monetos padvigubino žinomus radinius

    Rusijoje archeologai aptiko viduramžių lobį, kurio vertingiausias akcentas – dvi itin retos Švedijoje kaldintos monetos. Specialistų teigimu, tokio tipo radiniai iki šiol buvo žinomi vos keli, todėl naujas atradimas iš esmės keičia turimas žinias apie šių monetų paplitimą.

    Lobis aptiktas archeologinių darbų metu, kai buvo tvarkoma ir apsaugoma anksčiau pažeista vietovės dalis. Nors radinys į dienos šviesą iškilo liepos mėnesį, oficiali informacija viešiau paskelbta tik šio mėnesio pradžioje, o didžiausią dėmesį iškart patraukė būtent monetos.

    Tyrėjai nustatė, kad tai vadinamieji uppsalietiško tipo brakteatai – plonos, vienpusės monetos, Švedijoje kaldintos nuo XI amžiaus pabaigos iki XII amžiaus pirmos pusės. Iki šio atradimo Rusijos mokslininkams buvo žinomi tik du tokio tipo egzemplioriai, siejami su kolekcijomis Upsaloje.

    Monetos buvo tik dalis komplekso: lobyje rasta ir trečioji moneta – arabiškas dirhamas, preliminariai datuojamas 907–912 metais. Kartu aptikta sidabrinių medalinų, papuoštų granulės ir filigrano technikomis, ornamentuota kaklo apykaklė, monetiniai pakabučiai, ploni sidabrinės vielos grandinėliai, žiedas bei pasaginės formos segė.

    Į radinių rinkinį pateko ir vietos regionui būdingų elementų, tarp jų – karelų tipo galvos papuošalas bei odinė juosta. Archeologai atkreipia dėmesį, kad tokie lobiai dažnai atspindi ne vien savininko turtą, bet ir plačias prekybos bei mainų jungtis, kurios viduramžiais apėmė Baltijos jūros regioną.

    Pagoniški ir krikščioniški simboliai viename lobyje

    Vienas sidabrinis medalis tyrėjus sudomino išskirtiniu vaizdiniu: jame pavaizduoti du paukščiai, esantys abipus centrinio elemento. Mokslininkai svarsto, kad tai galėtų būti Huginas ir Muninas – skandinavų mitologijoje su Odinu siejami varnai, o centre galimai pavaizduota jo ietis Gungniras.

    Ypač intriguoja tai, kad galimi pagoniški motyvai aptikti tame pačiame depozite, kuriame yra ir objektų su krikščioniška simbolika. Tokia kombinacija laikoma svarbiu užuominu apie religinių tradicijų persipynimą ir kultūrinį virsmą regione, kai greta senųjų tikėjimų plito krikščionybė.

    Ką sako datavimas ir kilmė

    Preliminariai visas lobis datuojamas XII amžiaus antra puse arba XIII amžiumi, nors dalis daiktų, sprendžiant iš stiliaus ir monetų, yra senesni. Tai reiškia, kad kai kurie objektai galėjo dešimtmečius ar net ilgiau cirkuliuoti tarp savininkų, būti paveldimi ar kaupiami, kol galiausiai buvo paslėpti.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dauguma radinių greičiausiai pagaminti ne toje vietoje, kur buvo rasti. Jų kilmė siejama su viduramžių Rusia ir Skandinavija, o arabiškos monetos buvimas primena platesnes prekybos kryptis, kurios per tarpininkus pasiekdavo ir šiaurinius Baltijos regionus.

    Šis radinys vertinamas kaip dar vienas įrodymas, kad viduramžių Baltijos pasaulis buvo tankiai susietas mainų tinklais, o sidabras atliko ne tik papuošalų, bet ir turto kaupimo bei atsiskaitymo funkciją. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti tiek lobio sudėtį, tiek jo slėpimo aplinkybes.

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Subsidijos taikosi į provinciją

    Švedijoje startavusi programa, iš dalies finansuojama ES Socialinio klimato fondo lėšomis, skirta kaimo vietovėse gyvenantiems mažesnes pajamas gaunantiems vairuotojams. Tikslas – padėti atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių bei pereiti prie elektromobilių.

    Schema pristatoma kaip socialiai teisingesnis perėjimas prie švaresnio transporto: ji orientuota į žmones, kuriems automobilis būtinas darbui ir kasdieniams reikalams, o alternatyvų viešajam transportui regione trūksta.

    Kiek galima gauti ir kam tai skirta

    Pagal programos sąlygas tinkami pareiškėjai gali gauti iki 120 eurų per mėnesį lizingo išlaidoms kompensuoti. Mažiausias pajamas gaunantiems papildomai numatyta vienkartinė 1 600 eurų išmoka.

    Norint pretenduoti į paramą, pajamos turi nesiekti 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, be to, būtina gyventi kaimo vietovėje. Parama taikoma automobiliams, kurių kaina yra nuo 6 000 iki 40 000 eurų.

    Mažesnės išlaidos – pagrindinis argumentas

    Programos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias motyvas dažnai būna ne tik tarša, bet ir pinigai. Socialinis darbuotojas Danielis Caldemanas, per metus nuvažiuojantis apie 65 000 kilometrų, skaičiuoja, kad jo mėnesinės išlaidos energijai sumažėjo kelis kartus.

    „Man patinka būti draugiškam aplinkai ir galvoti apie taršos mažinimą, bet lemiamas veiksnys man buvo ekonomika“, – sakė Danielis Caldemanas.

    Vienas iš programos tikslų – sumažinti transporto kaštų naštą žmonėms, kuriems dėl didelių atstumų kuras sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį. Elektromobiliai kaimo vietovėse dažnai vertinami per praktiškumo prizmę: nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo galimybės ir eksploatacijos kaina.

    ES fondas ir realūs mastai

    Schema remiama 400 mln. eurų suma iš ES Socialinio klimato fondo, kuris siejamas su Europos emisijų prekybos sistemos pajamomis iš anglies dioksido apmokestinimo. Tai platesnės ES krypties dalis, siekiant, kad klimato politika nemažintų pažeidžiamiausių gyventojų perkamumo.

    Nuo programos starto kovo mėnesį sulaukta daugiau nei 20 000 paraiškų. Švedijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik 90 proc. įsigijimų sudaro naudoti elektromobiliai, o ilgalaikis tikslas – padėti apie 115 000 namų ūkių pereiti nuo iškastinio kuro.

    Projektų vadovė Olivia Almquist pasakoja, kad anksčiau skeptiškai vertino elektromobilius, tačiau nuomonę pakeitė pakeitusi seną benzininį automobilį elektriniu.

    „Anksčiau nesupratau, kodėl žmonės perka elektromobilius, o dabar nebesuprantu, kodėl jų neperka visi“, – sakė Olivia Almquist.

    Ekspertai pažymi, kad tokios tikslinės subsidijos dažnai skatina antrinę rinką ir padeda greičiau atpiginti įėjimą į elektrinį transportą tiems, kurie naujo automobilio neįpirktų. Kartu išlieka praktiniai iššūkiai: įkrovimo infrastruktūra regionuose, elektros tinklų pajėgumai ir aiškios ilgalaikės paramos taisyklės.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • Švedų grybavimo taisyklės: 7 gudrybės, kurios padės iš miško grįžti su pilnu krepšiu

    Švedų grybavimo taisyklės: 7 gudrybės, kurios padės iš miško grįžti su pilnu krepšiu

    Po kelių lietingų dienų miškai greitai prisipildo grybautojų, tačiau pilnas krepšys dažnai priklauso ne nuo sėkmės, o nuo supratimo, kur ir kada ieškoti. Švedijoje grybavimas laikomas įprastu laisvalaikiu, o patyrę grybautojai remiasi ne nuojauta, o gana paprastais gamtos dėsniais.

    Vienas svarbiausių orientyrų yra medžiai. Daugelis valgomų grybų gyvena glaudžioje sąjungoje su konkrečių medžių šaknimis, todėl miško tipas neretai pasako daugiau nei bet kokie pažadai apie stebuklingą vietą.

    Ką pasako medžių kaimynystė

    Jei tikslas yra rasti tam tikrą rūšį, verta pirmiausia įvertinti, kokie medžiai dominuoja aplink. Pavyzdžiui, lepšės dažnai aptinkamos šalia beržų, o voveraites žmonės dažnai randa pušynuose, taip pat prie bukų, ąžuolų ar beržų.

    Toks ryšys leidžia siaurinti paieškos plotą ir nevaikščioti atsitiktinai. Užuot klaidžiojus po visą masyvą, logiškiau rinktis miško dalį, kurioje auga grybams palankūs medžiai.

    Dirvožemis ir drėgmė lemia daugiau, nei atrodo

    Ne mažiau svarbus ir dirvožemis: spygliuočių miškuose jis dažniau būna rūgštesnis, o tokios sąlygos tinka nemažai grybų rūšių. Lapuočių miškuose sąlygos kitokios, todėl rezultatai gali stipriai skirtis net tame pačiame regione.

    Grybams būtina drėgmė, todėl ilgas sausas periodas dažnai reiškia prastesnį derlių, net jei miškas atrodo perspektyvus. Daug vilčių suteikia vietos, kur paklotė dar laiko drėgmę: ten, kur daugiau samanų, storesnis spyglių ar lapų sluoksnis, o žemė neperdžiūsta.

    Kodėl neužtenka vakarykščio lietaus

    Dažna klaida yra planuoti išvyką vien todėl, kad vakar palijo. Grybų vaisiakūniams reikia laiko išaugti, todėl staigus lietus per naktį dažniau tik pagerina paklotės drėgnumą, bet nereiškia, kad ryte miške atsiras naujų „bangų“.

    Švedų mikologas Mikael Krikorev pataria stebėti orus plačiau ir vertinti kritulių istoriją maždaug dviejų savaičių laikotarpiu. Jei renkatės iš kelių miškų, toks požiūris padeda realistiškiau nuspręsti, kur tikėtinesnis intensyvesnis dygimas.

    „Intensyvus drėgnos paklotės kvapas nebūtinai reiškia, kad netoliese bus baravykų ar voveraičių“, – sakė Mikael Krikorev.

    Pasak jo, daugiau pasako miško tipas, dirvožemis ir kelių pastarųjų dienų bei savaičių temperatūra. Jei po kritulių užsilaiko šiltesni orai, augimas paprastai spartėja, o jei atvėsta, procesas gali sulėtėti.

    Dar viena praktinė gudrybė ieškant voveraičių yra mokyti akis atpažinti jų spalvą paklotėje: dažnai matosi tik mažas kepurėlės kraštas, o likusi dalis pasislėpusi po spygliais ar lapais. Radus vieną grybą, verta atidžiai apžiūrėti aplink, nes voveraitės neretai auga grupėmis.

    Planuojant išvyką praverčia ir vietos bendruomenių informacija. Šviežios nuotraukos iš to paties regiono dažnai patvirtina, kad sezonas ten įsibėgėjo, nors tikslios vietos grybautojai paprastai neatskleidžia.

    Patyrę grybautojai rekomenduoja kaupti savo žemėlapį: pasižymėti vietas, kuriose tam tikru metu radote gerą „išėjimą“, ir kitą sezoną grįžti jau turint patikrintą maršrutą. Taip grybavimas tampa ne loterija, o nuosekliu stebėjimu grįstu įpročiu.

  • Sodininkai ją dievina, bet Švedija uždraudė: kodėl raukšlėtoji rožė kelia grėsmę gamtai

    Raukšlėtoji rožė (Rosa rugosa) dėl kvapnių žiedų ir ryškių vaisių ilgus metus buvo laikoma puikiu pasirinkimu gyvatvorėms ir pakrančių želdiniams. Ji ypač vertinama dėl atsparumo šalčiui, sausrai ir sūresniam dirvožemiui, todėl plačiai paplito tiek privačiuose soduose, tiek viešose erdvėse.

    Tačiau būtent šis ištvermingumas tapo problema: raukšlėtoji rožė daugelyje Europos vietovių priskiriama invazinėms svetimžemėms rūšims. Tokie augalai gali sparčiai užimti teritorijas, išstumti vietines rūšis ir pakeisti natūralių buveinių struktūrą, ypač jautriose pakrančių ir kopų ekosistemose.

    Kodėl Švedija ėmėsi draudimo?

    Švedija raukšlėtąją rožę įtraukė į invazinių rūšių sąrašus ir nusprendė taikyti griežtesnę kontrolę. Nuo 2026 metų gegužės 15 dienos šalyje įsigalios draudimas ją sodinti ir skleisti aplinkoje, siekiant stabdyti tolimesnį plitimą.

    Švedijos institucijos akcentuoja, kad augalas formuoja tankius sąžalynus ir plinta tiek šaknų atžalomis, tiek sėklomis. Pakrantėse tai reiškia tiesioginę konkurenciją vietinei augalijai, o ilgainiui gali kisti ir vabzdžių, paukščių bei kitų rūšių mitybos grandinės.

    Kuo pavojingos invazinės rūšys?

    Invazinės rūšys Europoje laikomos viena didžiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių, ypač kai jos įsitvirtina saugomose ar jautriose buveinėse. Problema ta, kad įsitvirtinusį augalą pašalinti sudėtinga: dažnai prireikia kelerių metų kontrolės, o darbai kainuoja brangiai ir reikalauja nuoseklumo.

    Raukšlėtoji rožė tuo išsiskiria, kad sudaro beveik neperžengiamas gyvatvores ir tankius krūmynus, kurie užgožia žemesnius vietinius augalus. Dėl to nukenčia natūralus pakrančių kraštovaizdis, o kai kuriose vietovėse mažėja buveinių įvairovė.

    Kokia situacija Lietuvoje ir ką verta žinoti?

    Lietuvoje raukšlėtoji rožė ilgą laiką buvo sodinama kaip praktiškas želdinys, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama invazinių rūšių prevencijai. Aplinkosaugininkai ragina atsakingai vertinti, ką sodiname prie sodybų, ypač šalia miškų, vandens telkinių ar smėlynų, kur plitimas gali būti greitesnis.

    Praktinis patarimas sodininkams paprastas: jei norisi panašaus tipo gyvatvorės ar dekoratyvaus krūmo, verta rinktis vietines arba mažiau agresyviai plintančias alternatyvas. Europos šalių politika rodo aiškią tendenciją: invazinių rūšių kontrolė griežtės, o atsakomybė už jų platinimą vis dažniau perkeliama ir į privačių sklypų savininkų pusę.