Tag: Švietimas

  • Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainiuose ieškoma sprendimų: kaip mokyklose sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą bei pagalbą

    Kėdainių rajono savivaldybėje į pasitarimą susirinko ugdymo įstaigų vadovai ir partneriai, dirbantys su vaikų gerove. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovybė, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Švietimo pagalbos tarnybos atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas socialinio ir emocinio ugdymo situacijai rajono mokyklose ir darželiuose, įvardytiems iššūkiams bei veiksmingoms praktikoms. Aptarta, kad visos Kėdainių rajono švietimo įstaigos taiko socialinio ir emocinio ugdymo programas, tačiau jų įgyvendinimo kokybę lemia specialistų ir bendruomenės įsitraukimas.

    Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

    Socialinis ir emocinis ugdymas apima įgūdžius, kurie padeda vaikams atpažinti emocijas, valdyti stresą, megzti pagarbius santykius ir priimti atsakingus sprendimus. Praktikoje tai dažniausiai vyksta integruojant temas į pamokas, klasės valandėles ar specialius užsiėmimus.

    Specialistai pabrėžia, kad šie įgūdžiai glaudžiai susiję su mokyklos klimatu: kai bendruomenėje aiškios taisyklės, veikia pagalbos mechanizmai ir nuosekliai sprendžiami konfliktai, mažėja patyčių rizika. Tokia kryptis svarbi ir mokymosi pasiekimams, nes emocinis saugumas tiesiogiai veikia dėmesį, motyvaciją bei elgesį klasėje.

    Prevencija ir pagalbos sistemos mokyklose

    Susitikime akcentuota, kad ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria patyčių ir smurto prevencijai, o sprendimai ieškomi ne tik po incidentų, bet ir prevenciškai. Mokyklose veikia Vaiko gerovės komisijos, vykdomos prevencinės veiklos, palaikomas bendradarbiavimas su švietimo ir gerovės srities partneriais.

    Taip pat aptarta, kad mokyklose taikomi socialinio emocinio konteksto tyrimai, kuriais siekiama įvertinti mokinių ir darbuotojų savijautą, tarpusavio santykius, saugumo jausmą ir emocinę aplinką. Surinkti duomenys padeda pastebėti tendencijas ir laiku koreguoti priemones, kai kyla rizikos signalų.

    Kur didžiausi iššūkiai?

    Viena ryškiausių problemų, įvardytų pasitarime, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Kai mokyklose ar darželiuose neužtenka psichologų, socialinių pedagogų ar specialiųjų pedagogų, pagalbos laukimo laikas ilgėja, o krizinėse situacijose mažėja galimybių greitai suteikti reikiamą paramą.

    Susitikimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo su šeimomis sudėtingumą. Nors mokyklos dažniau atvirai kalba apie problemas ir incidentus, konstruktyvus dialogas ne visada užsimezga, ypač kai situacijos susijusios su emociniais sunkumais ar elgesio iššūkiais.

    Pasitarime priminta, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi krizių valdymo komandą ir veiksmų algoritmus, tačiau jų efektyvumą stiprina nuoseklus visų grandžių darbas. Ypatingai pabrėžta tėvų atsakomybė, nes krizinėse situacijose vaikui svarbiausia yra vieninga, rami ir aiški suaugusiųjų laikysena.

    Susitikimo pabaigoje sutarta kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teikti siūlymus, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima dar labiau sustiprinti socialinį ir emocinį ugdymą. Tikimasi, kad sprendimuose bus derinamos prevencijos priemonės, specialistų pritraukimas ir praktinės pagalbos mokykloms galimybės.

  • Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Marijampolėje, Sūduvos gimnazijoje, surengta tarptautinė konferencija priminė, kad menas neretai tampa universalia kalba, padedančia aiškiau išsakyti mintis ir išgirsti kitus. Renginys buvo skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, todėl dėmesys natūraliai krypo į kalbos, kūrybos ir tapatybės ryšį.

    Konferencija gimnazijoje vyko jau šeštą kartą ir subūrė moksleivius bei pedagogus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Italijos bei Sakartvelo. Skirtingų šalių patirtys leido palyginti, kaip menas naudojamas ugdyme, bendruomenės telkime ir asmeninei saviraiškai.

    Konferencijos akcentai ir dalyviai

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Matusevičienė. Sveikinimuose pabrėžta, kad kūryba skatina smalsumą, drąsina kelti klausimus ir kurti ilgalaikius ryšius.

    „Linkiu, kad menas ir toliau jus įkvėptų ieškoti, kurti, kelti klausimus ir nebijoti išsakyti savo minčių. Tegul šiandien pristatytos idėjos tampa pradžia naujiems atradimams, draugystėms ir ateities projektams“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Konferencijoje pristatyta 16 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis. Tokia struktūra leido įtraukti tarptautinius dalyvius ir kartu lavinti viešojo kalbėjimo bei akademinio pristatymo įgūdžius, kurie vis dažniau laikomi esmine šiuolaikinio ugdymo dalimi.

    Apie ką kalbėjo jaunieji pranešėjai?

    Pranešimuose nagrinėta, kaip menas tampa saviraiškos forma ir kodėl kūrybiškumas svarbus ne tik scenai ar galerijai, bet ir kasdieniam žmogaus gyvenimui. Dalis temų siejosi su psichologine gerove, savęs pažinimu, gebėjimu įvardyti emocijas ir patirtis per tekstą, vaizdą ar garsą.

    Diskusijose grįžta prie klausimo, ar galima atskirti kūrėją nuo jo kūrinio, ir kaip menas keičia mūsų požiūrį į visuomenę. Taip pat svarstyta, ar menas pirmiausia kviečia klausytis ir matyti, ar vis dėlto skatina mąstyti ir kritiškai vertinti aplinką.

    Įvertinimai ir apdovanojimai

    Po pranešimų komisija išrinko geriausių darbų autorius ir paskelbė nugalėtojus. Specialiais Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos įsteigtais prizais apdovanoti du pranešimų autoriai.

    Vienas apdovanojimas atiteko Modestai Audrai Mikolanytei, IV a klasės mokinei iš Marijampolės marijonų gimnazijos, už pranešimą Menas – tylus žmogaus sielos pasakojimas. Kitas prizas skirtas Gabrielei Stanynaitei iš Šv. Cecilijos gimnazijos.

  • Kalnėnų progimnazija mini 30-metį: kas susirinko į šventę Mažeikiuose ir kokie linkėjimai skambėjo

    Mažeikių Kalnėnų progimnazija gegužės 7 dieną surengė bendruomenės šventę, skirtą mokyklos veiklos 30-mečiui. Renginys pavadintas Po paukštės sparnais – 30 metų augimo, draugystės ir svajonių, o į jį pakviesti mokiniai, tėvai, buvę darbuotojai ir socialiniai partneriai.

    Jubiliejaus proga mokyklai linkėta ilgų gyvavimo metų, sėkmingo darbo ir nuoseklaus tobulėjimo. Sveikinimus bendruomenei perdavė Mažeikių rajono savivaldybės merės patarėja Viktorija Pagojė, Seimo narės Ingridos Braziulienės padėjėjas Romualdas Sakalauskas, Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, vicedekanas Ramūnas Norkus, taip pat rajono švietimo įstaigų vadovai ir kiti svečiai.

    Šventėje dėkota progimnazijos pedagogams ir darbuotojams už kasdienį darbą bei atsidavimą. Padėkos žodžius tarė progimnazijos direktorė Regina Arbatauskienė, taip pat tėvų atstovai, pabrėžę mokyklos vaidmenį kuriant saugią, augimui palankią aplinką vaikams.

    Renginio programoje skambėjo dainos, pristatyti vaizdo prisiminimai, dalintasi istorijomis apie mokyklos pradžią, svarbiausius pokyčius ir bendruomenės augimą. Taip pat pagerbti mokyklos darbuotojai, išėję Amžinybėn.

    Jubiliejinę šventę vainikavo bendras mokinių ir mokytojų choro pasirodymas. Finaline akimirka tapo šaulių įneštas 30-mečio tortas, simboliškai užtvirtinęs bendruomenės sutelktumą ir tradicijų tęstinumą.

  • Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: alga apie 2 517 eurų prieš mokesčius

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Kandidatai atrankoje dalyvaus valstybės tarnybos nustatyta tvarka.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,40 bazinio dydžio, o atlygis sudaro apie 2 517 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis išmokamas darbo užmokestis priklausys nuo taikomų mokesčių ir individualios situacijos.

    Priimant į pareigas bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Šis laikotarpis skirtas įvertinti, ar darbuotojas tinkamas pareigoms, o pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS atrankos į valstybės tarnybą modulį. Kandidatai dokumentus gali pateikti 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje.

    Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga, tai yra Marijampolės savivaldybės administracija. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Panevėžio pailgintos dienos grupės pradinukams: kur registruoti vaiką ir kiek tai kainuoja

    Panevėžyje tėvams, kurie po pamokų ieško saugios ir ugdančios aplinkos pradinukams, siūloma išeitis – pailgintos dienos grupės. Jos veikia lopšeliuose-darželiuose „Taika“, „Dobilas“ ir „Varpelis“, o šiuo metu jas lanko beveik 80 pradinių klasių mokinių.

    Šios grupės įsteigtos įgyvendinant Visos dienos mokyklos projektą, kurio esmė – sudaryti vaikams prasmingo užimtumo galimybes po pamokų ir palengvinti dirbančių šeimų kasdienybę. Paslaugos modelis apima ne tik priežiūrą, bet ir ugdomąsias veiklas, padedančias vaikams stiprinti mokymosi ir socialinius įgūdžius.

    Kaip veikia pailginta diena?

    Pailgintos dienos grupėse vaikai paprastai gali būti nuo 12 iki 17.30 valandos. Šiuo metu jiems padedama ruošti namų darbus, organizuojamos sporto, STEAM ir kitos ugdomosios veiklos, taip pat vyksta edukaciniai ir meninės raiškos užsiėmimai.

    Svarbi šių grupių dalis – dienos struktūra ir nuoseklus užimtumas, kuris mažina laiką prie ekranų ir padeda formuoti kasdienius įpročius. Tėvams tai reiškia aiškų planą, kada ir kur vaikas bus prižiūrimas, o vaikams – pastovesnę rutiną ir daugiau galimybių bendrauti.

    Registracija ir priėmimas

    Savivaldybė primena, kad būsimų pirmokų tėvai jau dabar gali kreiptis į lopšelių-darželių „Taika“ ir „Dobilas“ administracijas dėl registracijos kitiems mokslo metams. Nors grupės pirmiausia orientuotos į pirmokus, esant laisvų vietų priimami ir vyresni pradinių klasių mokiniai.

    Vaikų palydėjimo tvarka priklauso nuo mokyklos vietos: iš šalia esančių mokyklų į grupes vaikus gali atlydėti auklėtojai ar jų padėjėjai, o iš kitų mokyklų dažniausiai atveda tėvai ar artimieji. Toks sprendimas leidžia derinti vaikų saugumą ir realias šeimų galimybes.

    Kaina ir lengvatos

    Paslaugos kaina – 36 eurai per mėnesį. Socialinę paramą gaunantiems vaikams taikomos lengvatos, o prireikus už papildomą mokestį gali būti teikiami pavakariai.

    Panevėžio savivaldybės teigimu, pailgintos dienos grupės padeda šeimoms suderinti darbą ir vaikų priežiūrą, o pradinukams suteikia daugiau mokymosi pagalbos ir prasmingo laiko po pamokų. Tėvams, planuojantiems naujus mokslo metus, rekomenduojama registracija pasirūpinti iš anksto.

  • Kupiškio rajone patvirtintos 2026 metų vaikų vasaros stovyklų datos ir finansavimas: kas toliau?

    Kupiškio rajone patvirtintos 2026 metų vaikų vasaros stovyklų datos ir finansavimas: kas toliau?

    Kupiškio rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais balandžio 30 dieną administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos mokinių ir vaikų vasaros stovyklų datos bei numatytas finansavimas jų organizavimui.

    Savivaldybės teigimu, sprendimas reiškia, kad stovyklų organizatoriai jau gali planuoti pamainas, užimtumo programas ir pasirengimą priimti vaikus vasaros laikotarpiu.

    Kas vyksta dabar?

    Šiuo metu vyksta sutarčių pasirašymas su įstaigomis, kurios organizuos stovyklas. Tik užbaigus šį etapą organizatoriai galės pereiti prie praktinių veiksmų, susijusių su dalyvių priėmimu.

    Baigus sutarčių derinimą, įstaigos pradės registraciją į stovyklas. Tėvams tai svarbus signalas sekti informaciją, nes populiariausios pamainos dažnai užsipildo greitai.

    Kur kreiptis tėvams ir globėjams?

    Savivaldybė tėvus ir globėjus ragina dėl konkrečios informacijos kreiptis tiesiogiai į stovyklas organizuojančias įstaigas. Būtent jos pateiks tikslius stovyklų laikus, registracijos pradžios datas ir dalyvavimo sąlygas.

    Registruojantis į stovyklas paprastai tenka įvertinti kelis praktinius dalykus, tokius kaip vaiko amžius, pasirinktos programos pobūdis, užimtumo trukmė ir reikalingi dokumentai, todėl organizatoriai dažniausiai pateikia atskiras taisykles kiekvienai pamainai.

    Ką reiškia patvirtintas finansavimas?

    Patvirtintas finansavimas suteikia organizatoriams aiškesnį pagrindą planuoti veiklas, personalo poreikį ir priemones. Tai taip pat leidžia anksčiau sudėlioti programų turinį ir pasirengti saugumo bei priežiūros reikalavimams.

    Konkrečias finansavimo detales, stovyklų sąrašą ir galimas dalyvavimo sąlygas gyventojams paprastai pateikia pačios stovyklas organizuojančios įstaigos ir savivaldybės skelbiami dokumentai.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • Tauragėje renkasi geriausi geografai: Žalgirių gimnazijoje vyksta 38-oji mokinių olimpiada

    Tauragėje renkasi geriausi geografai: Žalgirių gimnazijoje vyksta 38-oji mokinių olimpiada

    Gegužės 4–6 dienomis Tauragės Žalgirių gimnazijoje vyksta 38-osios Lietuvos mokinių geografijos olimpiados šalies etapas. Į renginį pakviesti 90 stipriausių 9–12 klasių mokinių iš 25 Lietuvos savivaldybių.

    Šalies etapas tradiciškai sutraukia tuos, kurie atrankose savo mokyklose ir savivaldybėse parodė geriausius rezultatus. Olimpiadoje tikrinamos ne tik teorinės žinios, bet ir gebėjimas taikyti jas praktiškai, analizuoti duomenis ir spręsti užduotis.

    Tokie renginiai mokiniams tampa proga palyginti savo pasirengimą nacionaliniu mastu ir susipažinti su bendraamžiais, kuriuos vienija panašūs interesai. Regionui tai taip pat galimybė priimti šalies masto švietimo renginį ir parodyti vietos bendruomenės pasirengimą.

    Geografijos olimpiados svarbios ir platesniame kontekste: jos skatina domėtis aplinkosauga, klimato kaita, miestų planavimu, demografija ir kitomis temomis, kurios vis dažniau tampa viešų sprendimų dalimi. Dalis dalyvių vėliau renkasi studijas, susijusias su gamtos ir socialiniais mokslais, duomenų analize ar teritorijų planavimu.

    Olimpiados šalies etapas Tauragėje vyksta kelias dienas, o dalyviams tai intensyvus maratonas, kuriame svarbus ir žinių gylis, ir gebėjimas susikaupti. Po užduočių vertinimo paaiškės geriausiai pasirodę mokiniai, kuriems atsivers papildomos galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniuose formatuose.

  • Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolėje priešmokyklinukai panėrė į chemiją: eksperimentai pavertė mokslą žaidimu

    Marijampolės savivaldybėje priešmokyklinio amžiaus vaikai sulaukė neįprastos dovanos – gyvos pažinties su chemija, kurią lydėjo demonstraciniai eksperimentai ir paprasti, kasdienybėje atpažįstami pavyzdžiai. Edukacijoje mažieji susipažino su medžiagomis, jų savybėmis ir tuo, kaip skirtingi junginiai gali keisti spalvą, formą ar reakcijos eigą.

    Tokios veiklos tampa vis svarbesnės ankstyvajame ugdyme, nes padeda vaikams mokslą sieti ne su teorija, o su patyrimu. Praktiniai bandymai lavina smalsumą, skatina kelti klausimus ir mokytis per stebėjimą, o tai vėliau palengvina gamtos mokslų supratimą pradinėse klasėse.

    Renginio metu vaikams parodyta, kad chemija gali būti saugi ir įdomi, jei laikomasi aiškių taisyklių. Edukatoriai priminė, kad bandymai su ugnimi, kaitinimu ar reakcijomis, kuriose naudojamos stipresnės medžiagos, galimi tik prižiūrint suaugusiesiems ir naudojant apsaugos priemones.

    Savivaldybė pažymi, kad tokios iniciatyvos padeda stiprinti vaikų pasitikėjimą savo gebėjimais ir kuria palankesnį santykį su mokslu nuo pat mažumės. Ankstyvosios edukacijos specialistai pabrėžia ir kitą naudą: eksperimentai ugdo kantrybę, gebėjimą sekti instrukcijas bei dirbti komandoje, kai rezultatas pasiekiamas kartu.

    Organizatoriai tikisi, kad įspūdžiai paskatins vaikus ir namuose domėtis mokslo reiškiniais, tačiau akcentuoja atsakingą požiūrį. Tėvams rekomenduojama rinktis amžiui pritaikytus, saugius bandymus su kasdienėmis priemonėmis, o sudėtingesnius eksperimentus palikti mokyklai ar edukacinėms programoms.

  • Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje varžėsi du kandidatai, daugiausia balų surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

    Ji turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį: yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas. Šiuo metu O. Karoblienė dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

    Pasak savivaldybės, kandidatė yra sukaupusi patirties organizuojant ugdymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir telkiant komandą. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su švietimo bendruomene bei dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

    Nurodoma, kad naujoji vadovė yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį, o profesinę kompetenciją stiprina kvalifikacijos tobulinimo programose. Savivaldybė tikisi, kad ši patirtis prisidės prie progimnazijos augimo, bendruomenės sutelktumo ir į mokinio pažangą orientuotų sprendimų.

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tik po šios procedūros bus galutinai patvirtinta jos darbo pradžios data.

    Švietimo įstaigų vadovų atrankos savivaldybėse paprastai vykdomos vertinant vadovavimo kompetencijas, strateginį planavimą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Pastaraisiais metais mokykloms vis dažniau keliami lūkesčiai stiprinti mokinių pasiekimų stebėseną, gerinti emocinį klimatą ir diegti šiuolaikiškus ugdymo metodus.