Tag: Švietimas

  • Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavos konferencijoje – nuolatinio tobulėjimo švietime patirtys ir pirmieji rezultatai

    Jonavoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje aptarta, kaip ugdymo įstaigos praktiškai taiko nuolatinio tobulėjimo principus ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Renginys subūrė švietimo bendruomenę diskusijai apie tai, kas veikia kasdienėje praktikoje, o kas dar kelia klausimų.

    Konferencijos dalyviai gilinosi į kokybės vadybos sistemos taikymą, akcentuodami nuoseklius, mažais žingsniais paremtus pokyčius. Dėmesys skirtas ne tik procesams, bet ir tam, kaip pokyčiai atsispindi vaikų įsitraukime, ugdymo aplinkoje bei mokyklos bendruomenės susitarimuose.

    Kas keičiasi ugdymo įstaigose?

    Pranešimuose aptartos praktikos, susijusios su vaikų įsitraukimo stebėsena, tėvų grįžtamuoju ryšiu ir kasdieniais sprendimais klasėje. Taip pat nagrinėta, kaip ugdymo įstaigos vertina pirmuosius taikymo rezultatus per 3–4 mėnesius ir kokie rodikliai padeda suprasti, ar pokytis iš tiesų įsitvirtina.

    Konferencijoje akcentuota, kad nuolatinis tobulėjimas švietime remiasi ne vien pavienėmis iniciatyvomis, o aiškia sistema: susitarimais, reguliaria refleksija ir duomenimis grįstu sprendimų priėmimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dažnesnį grįžtamąjį ryšį, aiškesnius tikslus ir bendrą kalbą tarp administracijos, pedagogų ir tėvų.

    Tarptautinis kontekstas ir vietos patirtys

    Renginyje pristatytos Nyderlandų patirtys ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos kontekste. Konferencijoje dalyvavo ir metodikos pradininkė iš Nyderlandų Marijke Broer, kuri su dalyviais aptarė, kokių sąlygų reikia, kad kokybės vadybos sistema veiktų ne formaliai, o taptų kasdienio darbo dalimi.

    „Šis susitikimas – puiki proga ne tik pabendrauti, bet ir iš arčiau susipažinti su tuo, kas vyksta mūsų rajone, kokie pokyčiai čia gimsta ir kuo gyvename kasdien“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

    Ji pabrėžė, kad naujas požiūris į pokyčių valdymą švietime įtraukė ne tik pedagogus, bet ir savivaldybės lygmens sprendimų priėmėjus. Pasak jos, tai padėjo greičiau sutarti dėl bendrų tikslų ir krypties, o pokyčius vertinti per realius kasdienybės sprendimus.

    Vizitai ir refleksijos: ką parodė praktika?

    Konferencijos dalyviai vyko į patirtinius vizitus Jonavos lopšelį-darželį „Pakalnutė“ ir Jonavos „Žingsnio“ pradinę mokyklą, kur stebėjo, kaip susitarimai dėl ugdymo kokybės veikia konkrečiose situacijose. Tokie vizitai paprastai leidžia ne tik pamatyti priemones ar dokumentus, bet ir įvertinti, kaip jie keičia pedagogų darbą ir vaikų kasdienę patirtį.

    Po vizitų vykusiose refleksijos sesijose aptartos įžvalgos ir tai, kaip skirtingos įstaigos sprendžia panašius iššūkius. Diskusijose taip pat keltas klausimas dėl mokinių adaptacijos pereinant iš pradinio ugdymo į dalykinę sistemą ir kaip užtikrinti, kad kokybės sistema išliktų gyva, o ne taptų vienkartiniu projektu.

    Renginį užbaigė tyrimo rezultatų aptarimas, kuriame analizuota, kaip nuolatinio tobulėjimo sistema veikia ugdymo įstaigų vadovus, pedagogus ir mokinius. Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia vertė slypi ne vien pristatytuose pavyzdžiuose, o gebėjime nuosekliai mokytis vieniems iš kitų ir matuoti pažangą pagal aiškiai sutartus kriterijus.

  • „Fizika aplink mus“ Ignalinoje: paaiškėjo nugalėtojai ir darbai, kurie labiausiai įtikino komisiją

    „Fizika aplink mus“ Ignalinoje: paaiškėjo nugalėtojai ir darbai, kurie labiausiai įtikino komisiją

    Balandžio 29 dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje įvyko konkurso „Fizika aplink mus“ vertinimo komisijos posėdis. Renginio tikslas – skatinti mokinių smalsumą, kūrybišką mąstymą ir parodyti, kad fizikos dėsniai kasdienybėje pritaikomi kur kas plačiau nei vien pamokoje.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad tokie konkursai padeda ugdyti ne tik dalykines žinias, bet ir gebėjimą aiškiai pristatyti idėjas. Mokiniai varžėsi keliose kategorijose, o savo temas atskleidė vizualiai ir tyrinėdami realius pavyzdžius.

    Komisijai buvo pateikti kūrybiniai darbai: plakatai, pateiktys ir referatai. Vertinant darbus daugiausia dėmesio skirta aiškiai fizikos reiškinių interpretacijai, idėjos originalumui, argumentų pagrįstumui ir pateikimo kokybei.

    Plakatų kategorijos prizininkai

    Plakatų dalyje pirmoji vieta skirta Evelinai Patiejūnaitei iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Antroji vieta atiteko Vidiškių gimnazijos mokinėms Viltei Petrulėnaitei, Ramintai Akinskaitei, Gabijai Česokaitei ir Džordanai Taluntytei, mokytoja Joana Garnevičienė.

    Trečiąją vietą pasidalino Paulius Senovaitis ir Austėja Česokaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Komisija pažymėjo, kad šioje kategorijoje ypač svarbi buvo gebėjimo suderinti vaizdinę medžiagą su tiksliu fizikos turiniu kokybė.

    Pateiktys ir referatai: kas išsiskyrė?

    Pateikčių (7–8 kl.) dalyje pirmąją vietą laimėjo Artūras Baganas iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Stasys Keraitis. Antroji vieta atiteko Matui Aleksejevui iš Vidiškių gimnazijos, mokytoja Joana Garnevičienė.

    Trečiąją vietą pasidalino Armanas Petronis iš Vidiškių gimnazijos, mokytoja Joana Garnevičienė, ir Gabrielė Rastenytė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Referatų kategorijoje pirmąją vietą pelnė Jurgita Pauliukėnaitė iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Stasys Keraitis.

    Konkurso organizatoriai akcentuoja, kad mokinių darbai parodė, kaip fizika susijusi su technologijomis, gamtos reiškiniais ir kasdieniais sprendimais. Nugalėtojai ir prizininkai pasveikinti, o mokiniams palinkėta ir toliau drąsiai tyrinėti, eksperimentuoti bei rinktis su gamtos mokslais susijusius iššūkius.

    „Sveikiname jaunuosius fizikus ir dėkojame mokytojams už kryptingą mokinių parengimą bei įkvėpimą domėtis fizikos pasauliu“, – sakė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė.

  • Europos egzaminas 2026: per 10 minučių pasitikrinkite ES žinias ir dalyvaukite prizų loterijoje

    Gegužės 8 dieną prasideda Europos egzaminas 2026 – jau 17-ąjį kartą organizuojamas žinių testas, kviečiantis prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Organizatoriai ragina išbandyti jėgas internetu ir pasitikrinti, kiek išmanote apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą bus galima spręsti nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos specialioje interneto platformoje. Dalyviams pateikiama 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, todėl visas testas trunka apie 10 minučių.

    Kaip vyksta Europos egzaminas?

    Europos egzaminas sudarytas taip, kad būtų aiškus ir patogus įvairaus amžiaus dalyviams: klausimai sprendžiami internetu, o rezultatas paaiškėja iškart po užduoties. Tokia forma leidžia lengvai įsitraukti net ir tiems, kurie nori tik greitai pasitikrinti žinias be ilgo pasiruošimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas yra ne tik varžybos, bet ir mokymosi priemonė: klausimai dažnai apima temas nuo ES institucijų veikimo iki piliečių teisių, bendrosios rinkos ar euro zonos pagrindų. Tai aktualu ir moksleiviams, kuriems svarbi pilietinio ugdymo dalis, ir dirbantiems žmonėms, kasdien susiduriantiems su ES sprendimų pasekmėmis.

    Mokytojams ir organizacijoms – atskiri iššūkiai

    Šiais metais mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir suburti savo bendruomenes dalyvauti kartu. Tai suteikia galimybę egzaminą integruoti į pamokas ar mokyklos iniciatyvas, o dalyviams – spręsti testą koordinuotai, vienu metu ar per sutartą veiklą.

    Taip pat parengtas specialus iššūkis organizacijoms, kurios nori įtraukti darbuotojus ar narius į trumpą žinių patikrinimą. Tokios iniciatyvos dažnai pasiteisina kaip vidinės komunikacijos ir bendruomeniškumo stiprinimo priemonė, ypač kai kalbama apie pilietiškumą ir informuotumą.

    Prizai ir pasiruošimas testui

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių, taip pat 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla. Tokia sistema skatina dalyvauti ne tik siekiant aukšto rezultato, bet ir dėl galimybės laimėti vien už įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti egzaminui kviečiami išspręsti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su egzamino šaltiniais, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.

  • Vandžiogalos gimnazijos reorganizacija: taps Babtų gimnazijos skyriumi, bet ugdymas nesikeis

    Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė Vandžiogalos gimnazijos reorganizacijai, ją prijungiant prie Babtų gimnazijos. Savivaldybė teigia, kad sprendimu siekiama racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei išlaikyti ugdymo kokybę ir švietimo pagalbą mokiniams.

    Vienas pagrindinių reorganizacijos motyvų – mažėjantis mokinių skaičius Vandžiogaloje ir dėl to kylantys sunkumai sukomplektuoti vidurinio ugdymo klases. Savivaldybė nurodo, kad gimnazijoje sudėtinga atitikti reikalavimą, jog klasėje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.

    Tapus Babtų gimnazijos skyriumi, III ir IV gimnazijos klasėse galėtų mokytis ne mažiau kaip 12 mokinių. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama išsaugoti galimybę mokiniams tęsti mokslus arčiau namų, užuot ieškojus sprendimų kitose ugdymo įstaigose.

    Po reorganizacijos ugdymo proceso organizavimas Vandžiogaloje, kaip teigiama, iš esmės nesikeis: bus vykdomas ugdymas nuo ikimokyklinio iki vidurinio, organizuojamas maitinimas ir neformalusis švietimas. Taip pat planuojama išlaikyti švietimo pagalbą ir mokinių pavėžėjimą į ugdymo įstaigą ir atgal.

    Didžiausias pokytis – juridinis statusas: Vandžiogalos gimnazija nebeveiks kaip atskiras juridinis asmuo ir taps Babtų gimnazijos Vandžiogalos skyriumi. Tokie pertvarkymai savivaldybėse dažniausiai taikomi siekiant mažinti administracinę naštą ir suvienodinti valdymą, kai mokinių srautai mažėja, o išlaikyti pilną administracinę struktūrą tampa vis brangiau.

    Reorganizacija numatyta etapais. Iki gegužės 15 dieną turi būti parengtas ir viešai paskelbtas reorganizacijos sąlygų aprašas, apie procesą informuotas Juridinių asmenų registras, o visos procedūros planuojamos užbaigti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dieną.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Kėdainių rajone planuojama mokyklų pertvarka: Surviliškio mokykla jungiama prie Akademijos gimnazijos

    Kėdainių rajone planuojama mokyklų pertvarka: Surviliškio mokykla jungiama prie Akademijos gimnazijos

    Kėdainių rajone pradedama formalioji mokyklų tinklo pertvarkos procedūra: parengtas Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie Kėdainių r. Akademijos gimnazijos, sąlygų aprašas. Dokumentas parengtas remiantis Civiliniu kodeksu, Biudžetinių įstaigų įstatymu ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimais.

    Pranešimas paskelbtas 2026 metų balandžio 28 dieną Kėdainiuose. Jame nurodoma, kad reorganizavimas vykdomas prijungimo būdu, o tai reiškia, jog Surviliškio mokykla po procedūrų pabaigos nustos egzistuoti kaip atskiras juridinis asmuo.

    Kas keisis po prijungimo

    Pagal pateiktas sąlygas, po reorganizavimo visos Surviliškio mokyklos teisės ir pareigos pereis Kėdainių r. Akademijos gimnazijai. Savininko teises ir pareigas įgyvendins Kėdainių rajono savivaldybės taryba ir meras, kaip ir iki šiol prižiūrint savivaldybės valdomas biudžetines įstaigas.

    Numatoma, kad Surviliškio mokykla kaip juridinis asmuo veiklą baigs nuo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, bet ne vėliau kaip iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Tokie terminai paprastai siejami su mokslo metų ciklu, kad administraciniai pokyčiai kuo mažiau trikdytų ugdymo procesą.

    Kodėl savivaldybės jungia mokyklas

    Pranešime reorganizavimo tikslas įvardijamas kaip valdymo optimizavimas, lėšų paskirstymo racionalizavimas ir kokybiškas funkcijų vykdymas, siekiant ugdymo kokybės bei efektyvesnio išteklių naudojimo. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bendrą administravimą, centralizuotą finansų ir turto valdymą, taip pat lankstesnį pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų darbo organizavimą.

    Pastaraisiais metais daugelyje savivaldybių mokyklų tinklas peržiūrimas dėl demografinių pokyčių, mokinių skaičiaus svyravimų ir reikalavimų užtikrinti ugdymo paslaugų kokybę. Tokiose pertvarkose svarbiausiais klausimais paprastai tampa mokinių pavėžėjimas, ugdymo programų tęstinumas ir tai, kaip bus organizuojamas mokyklos bendruomenės informavimas.

    Kur galima susipažinti su dokumentais

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų balandžio 28 dienos su reorganizavimo sąlygų aprašu, Kėdainių r. Akademijos gimnazijos nuostatų projektu ir abiejų įstaigų pastarųjų penkerių finansinių metų ataskaitomis galima susipažinti viešai skelbiamuose dokumentuose interneto svetainėse. Taip pat pažymima, kad apie reorganizavimą bus informuojami kreditoriai.

    Pranešimas skelbiamas reorganizuojamų įstaigų ir Kėdainių rajono savivaldybės kanalais, kaip numato įstatymuose įtvirtinta viešinimo tvarka. Artimiausiu metu bendruomenei aktualiausia bus praktinė informacija apie ugdymo organizavimą, priėmimą, pavėžėjimą ir administracinius kontaktus po prijungimo.

  • Ukmergės fondas kviečia verslą prisidėti: parama gabiems vaikams tampa investicija į rajono ateitį

    Ukmergės rajono savivaldybės Gabių vaikų ir jaunimo rėmimo fondas kreipiasi į vietos verslą ir bendruomenę, kviesdamas prisidėti prie jaunųjų talentų ugdymo. Iniciatyvos tikslas – padėti gabiems mokiniams ir jaunimui siekti aukštesnių rezultatų moksle, mene, sporte bei kitose veiklose.

    Fonde sukaupta parama skiriama paskatinimams už išskirtinius pasiekimus ir nuoseklų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai dažnai tampa svarbia motyvacijos dalimi, ypač kai jaunam žmogui reikia papildomų priemonių, pasirengimo ar dalyvavimo konkursuose galimybių.

    Kaip bus panaudota parama

    Fondo lėšos nukreipiamos dviem pagrindinėmis kryptimis: už puikius mokslo rezultatus ir už pasiekimus meninėje bei sportinėje veikloje. Tokia schema leidžia įvertinti skirtingų sričių talentus ir skatinti ne tik akademinius, bet ir kūrybinius bei fizinius pasiekimus.

    Pasak savivaldybės, investicijos į gabius vaikus turi ilgalaikę grąžą: stiprėja vietos švietimo rezultatai, didėja jaunimo įsitraukimas, o gabiausi mokiniai dažniau ryžtasi kurti vertę savo krašte. Verslui tai taip pat yra būdas prisidėti prie ateities darbuotojų ir lyderių ugdymo.

    Kaip prisidėti prie fondo

    Prisidėti galima finansine parama, ją pervedant į fondo sąskaitą. Ukmergės rajono savivaldybės Gabių vaikų ir jaunimo rėmimo fondo gavėjo duomenys ir mokėjimo paskirtis nurodomi atliekant pavedimą.

    Savivaldybė ragina nelaikyti paramos vien simboliniu gestu, nes net ir mažesnės įmokos, susijungusios į bendrą fondą, virsta konkrečiais paskatinimais vaikams. Tokia parama padeda kurti aplinką, kurioje pasiekimai pastebimi, o talentas turi realias sąlygas augti.

  • Joniškio rajonas pradeda kandidatų atranką Mykolo Arkangelo statulėlei: siūlymus priims iki metų pabaigos

    Joniškio rajonas pradeda kandidatų atranką Mykolo Arkangelo statulėlei: siūlymus priims iki metų pabaigos

    Joniškio rajono savivaldybė kviečia gyventojus, organizacijas, įstaigas ir įmones teikti kandidatus Mykolo Arkangelo statulėlei. Nominantais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių darbai reikšmingai prisidėjo prie rajono gerovės.

    Apdovanojimui siūlomi kandidatai turėtų būti išsiskyrę konkrečiais, apčiuopiamais nuopelnais Joniškio rajono plėtros, kultūros, švietimo, sporto, žemės ūkio, socialinės raidos, visuomenės gyvenimo, krašto apsaugos ar pramonės srityse. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinami ir kiti rajonui svarbūs darbai, kurie kuria ilgalaikę naudą bendruomenei.

    Kada ir kaip teikti kandidatūras

    Užpildytas kandidatų anketas bus galima teikti nuo 2026 metais gegužės 2 dienos iki gruodžio 31 dienos. Kandidatūras prašoma siųsti Joniškio rajono savivaldybės merui elektroniniu paštu savivaldybe@joniskis.lt.

    Norintiems pasitikslinti dėl teikimo tvarkos, reikalaujamų duomenų ar dokumentų pateikimo, savivaldybė nurodo kontaktą papildomai informacijai. Konsultuoja Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Medzevičienė, el. paštu indre.medzeviciene@joniskis.lt, telefonu +370 690 12 356.

    Ką verta akcentuoti anketoje

    Pildant anketą rekomenduojama aiškiai įvardyti kandidato pasiekimus, jų poveikį Joniškio rajonui ir laikotarpį, per kurį nuopelnai buvo pasiekti. Praktikoje tokiose nominacijose didžiausią svorį turi konkretūs rezultatai, patvirtinami faktais, partnerių ar bendruomenės atsiliepimais, įgyvendintais projektais ar ilgalaikėmis iniciatyvomis.

    Taip pat svarbu trumpai paaiškinti, kuo kandidato veikla išskirtinė platesniame rajono kontekste ir kodėl ji verta įvertinimo būtent šiuo apdovanojimu. Savivaldybė nurodo, kad teikimai bus vertinami pagal nustatytus statulėlės nuostatus, todėl prieš pateikiant kandidatūrą verta su jais susipažinti ir įsitikinti, kad anketa užpildyta pilnai.

  • Atliekų kultūros egzaminas 2026: startas balandžio 30 dieną, registracija jau prasidėjo

    Net ir kasdien rūšiuojant atliekas dažnai kyla klausimų, kur mesti pakuotę nuo saldainių, panaudotas baterijas ar picos dėžę. Apklausos rodo, kad žmonės savo žinias vertina geriau, nei jos pasitvirtina praktiškai, todėl rūšiavimo klaidos vis dar dažnos.

    Dėl to gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Atliekų kultūros egzamine 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis nuotolinis testas, skirtas atliekų prevencijai, rūšiavimui ir tvariems kasdieniams įpročiams stiprinti.

    Organizatorių teigimu, iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio, o aktyviausi dalyviai tradiciškai yra švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 žmonių, prie jo jungėsi mokyklos, mokytojai, mokiniai ir įmonių komandos.

    Kada vyks egzaminas?

    Šiemet Atliekų kultūros egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu. Dalyvauti gali visi norintys, specialių reikalavimų nėra, o pats formatas pritaikytas taip, kad testą būtų galima atlikti patogiu metu.

    Registracija šiemet startavo balandžio 9 dieną. Pasiruošti kviečiama sprendžiant ankstesnių metų užduotis ir pasitikrinant, ar gerai atskiriate pakuotes, elektronikos atliekas, pavojingas atliekas bei kitas dažniausiai painiojamas kategorijas.

    Kur dažniausiai klystama rūšiuojant?

    Daugiausia neaiškumų kyla dėl mišrių ar užterštų pakuočių ir dėl to, kad skirtingose savivaldybėse gali skirtis priėmimo tvarka. Pavyzdžiui, klausimų dažnai sukelia riebaluota picos dėžė, sudužęs veidrodis, vaistų likučiai ar smulkios baterijos, kurios neturėtų atsidurti buitinėse atliekose.

    Ekspertai pabrėžia, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo efektyvumą. Tinkamas rūšiavimas padeda daugiau žaliavų grąžinti į apyvartą, o pavojingas atliekas nukreipti ten, kur jos bus sutvarkytos saugiai.

    Kas laukia dalyvių?

    Egzamino tikslas yra ne tik įvertinti žinias, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, kurie praverčia kasdien. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai paprastai sulaukia paskatinimo ir prizų.

    Atliekų kultūros egzaminas per kelerius metus tapo vienu labiausiai atpažįstamų aplinkosauginių švietimo projektų Lietuvoje. Augantis dalyvių skaičius rodo, kad tvarumo temos vis dažniau tampa įprasta kasdienybės dalimi, o ne vien proginiu susidomėjimu.