Tag: Švietimas

  • ES ruošia „DI raštingumo“ pažymėjimus 15-mečiams: planuojama startuoti 2027–2028 m.

    ES ruošia „DI raštingumo“ pažymėjimus 15-mečiams: planuojama startuoti 2027–2028 m.

    Europos Sąjunga pradėjo rengti „dirbtinio intelekto (DI) raštingumo“ pažymėjimą, kurį galėtų gauti sėkmingai programą baigę 15-mečiai.

    Kaip skelbia „Euronews“, idėja siejama su sparčiai augančia DI įtaka mokykloms ir poreikiu jaunimui aiškiau suprasti, kaip veikia šios technologijos.

    Europos Komisijos vicepirmininkė Roxana Minzatu pabrėžė, kad toks pažymėjimas turėtų padėti moksleiviams ne tik suprasti DI veikimą, bet ir kritiškai vertinti jo pateikiamą informaciją bei atpažinti manipuliaciją.

    Europos Komisija nurodo, kad iniciatyva turėtų paskatinti ir sąmoningesnį technologijų naudojimą – kada verta pasikliauti įrankiais, o kada geriau „atsijungti“.

    Startas numatomas 2027–2028 mokslo metais

    Pasak Briuselio, siekis – pradėti naujojo pažymėjimo iniciatyvą kitų metų 2027–2028 mokslo metais, orientuojantis būtent į 15 metų mokinius.

    Šis projektas pristatomas tuo metu, kai mokytojai ir mokiniai visame pasaulyje susiduria su DI keliamais iššūkiais klasėje – nuo namų darbų atlikimo iki vertinimo ir mokymosi kokybės klausimų.

    PISA duomenys ir DI vaidmuo mokantis

    Europos Komisija atkreipia dėmesį į PISA 2025 statistikoje fiksuotą bazinių įgūdžių smukimą: maždaug kas trečias ES penkiolikmetis nepasiekia raštingumo ir matematikos rezultatų kartelės.

    Briuselis teigia, kad DI, tinkamai taikomas švietime, gali padėti mokytis efektyviau ir paremti mokytojų darbą – pavyzdžiui, per korepetavimą ar labiau individualizuotą mokymąsi.

    DI sertifikatai ir socialinių tinklų ribojimai – ne tas pats

    Kartu ES stumia ir iniciatyvas, kuriomis siekiama riboti jaunų paauglių prieigą prie socialinių tinklų, tačiau R. Minzatu tikina, kad šios kryptys viena kitai neprieštarauja.

    Jos teigimu, edukaciniai DI naudojimo būdai, tokie kaip personalizuotas mokymas ar pagalba mokantis, nėra tapatūs priklausomybę skatinantiems platformų algoritmams.

    Nors ES tiesiogiai nevaldo valstybių narių švietimo politikos, ji jau remia pastangas tirti, kaip DI saugiai diegti vaikų ugdyme ir stiprinti tiek mokinių, tiek mokytojų DI raštingumą.

  • Lenkija beveik pasivijo Vakarus, bet tempas staiga krito: kas užstrigdė pažangą?

    Pastaruosius du dešimtmečius Lenkija sparčiai artėjo prie turtingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal pajamas ir gyvenimo kokybę, tačiau pastaraisiais metais konvergencijos tempas akivaizdžiai sulėtėjo. Ekonomistai tai sieja su pasikeitusiomis finansavimo sąlygomis, demografiniais iššūkiais ir vis sudėtingesne užduotimi didinti produktyvumą, kai lengviausi modernizacijos darbai jau atlikti.

    Ankstesnį šuolį daugiausia palaikė investicijos, eksporto augimas ir ES fondų lėšos, padėjusios modernizuoti kelius, miestus bei pramonę. Tačiau kylant atlyginimams ir mažėjant laisvos darbo jėgos rezervui, vis didesnę reikšmę įgauna inovacijos, vadybos efektyvumas ir aukštos pridėtinės vertės sektoriai.

    Kur ryškėja didžiausios spragos?

    Didesnis atotrūkis matomas švietime, aplinkosaugos politikoje ir sveikatos apsaugoje. Švietimo kokybę šiandien lemia ne tik programos, bet ir mokytojų trūkumas, regioniniai skirtumai bei gebėjimas pritaikyti technologijas taip, kad jos gerintų rezultatus, o ne didintų nelygybę.

    Aplinkosaugos srityje Lenkijai spaudimą didina ES klimato tikslai, energetikos transformacijos kaina ir oro taršos problema miestuose. Energetikos pertvarka reikalauja didelių investicijų į tinklus, atsinaujinančius išteklius ir efektyvumą, o tai trumpuoju laikotarpiu gali riboti kitų sričių finansavimą.

    Sveikatos sistemoje lėtesnę pažangą dažnai lemia ribotas pajėgumas, medikų trūkumas ir didėjančios senstančios visuomenės išlaidos. Ilgesnės eilės pas specialistus ir regioninis paslaugų netolygumas tampa ne tik socialine, bet ir ekonomine problema, nes silpnesnė visuomenės sveikata mažina darbo našumą.

    Kas pasikeitė ekonomikoje?

    Ekspertai pabrėžia, kad šalims, kurios jau priartėjo prie ES vidurkio, vis sunkiau augti vien kopijuojant technologijas ar remiantis pigesne darbo jėga. Norint judėti toliau, reikia sparčiau didinti produktyvumą, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, skaitmeninimą ir įmonių gebėjimą kurti inovatyvius produktus.

    Prie sulėtėjimo prisideda ir demografija: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius reiškia, kad augimas vis dažniau priklauso nuo automatizacijos, DI sprendimų diegimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Jei šios priemonės diegiamos netolygiai, skirtumai tarp regionų ir sektorių gali tik didėti.

    Ką tai reiškia artimiausiais metais?

    Lenkijos pažangos tempą lems tai, ar pavyks vienu metu tvarkyti kelias kryptis: efektyvinti viešąsias paslaugas, pagreitinti energetikos transformaciją ir didinti švietimo sistemos atsparumą. Politiniai sprendimai, investicijų stabilumas ir reguliacinė aplinka taps kritiniais veiksniais, nuo kurių priklausys, ar konvergencija vėl įgaus pagreitį.

    Ekonomistai pažymi, kad lėtesnis artėjimas prie turtingiausių ES valstybių nebūtinai reiškia ilgalaikę stagnaciją, tačiau signalizuoja apie naują etapą. Jame didžiausią grąžą duoda ne vien infrastruktūros plėtra, o sisteminės reformos ir produktyvumo didinimas per inovacijas.

  • Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Spalio 22 dieną vyksta jubiliejinis, 20-asis Konstitucijos egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti pilietines ir teisines žinias. Šių metų iniciatyva skirta paminėti pirmojo egzamino globėjo, Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 100-ąsias gimimo metines.

    Egzaminą galima spręsti internetu nuo 8 iki 15 valandos, pasirenkant patogiausią laiką. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos.

    Konstitucijos egzaminas kasmet primena, kad pagrindinis šalies įstatymas aktualus ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam gyventojui. Praktikoje konstituciniai principai susiję su piliečių teisėmis ir pareigomis, valstybės institucijų veikimu bei demokratijos pagrindais.

    Organizatorių teigimu, užduotis galima atlikti namuose, darbe ar kelionėje, svarbiausia suspėti iki egzamino pabaigos. Egzamino klausimai paprastai pritaikomi skirtingoms dalyvių grupėms, kad savo jėgas galėtų išbandyti ir mokiniai, ir suaugusieji.

    Konstitucijos egzamino tikslas yra skatinti domėjimąsi valstybės valdymu ir teise, o kartu ugdyti kritinį mąstymą apie viešuosius sprendimus. Tokios iniciatyvos ypač aktualios augant informacijos srautui ir dažnėjant bandymams klaidinti visuomenę.

    Egzamino užduotis skelbiama oficialioje platformoje konstitucijosegzaminas.lt. Pasibaigus sprendimo laikui, dalyviai įprastai informuojami apie tolimesnę vertinimo ir rezultatų skelbimo tvarką.

  • Lenkai kviečia moksleivius kurti savo žaidimus: startavo 5-asis Turniej Trójgamiczny

    Lenkai kviečia moksleivius kurti savo žaidimus: startavo 5-asis Turniej Trójgamiczny

    Kompiuterinių žaidimų kūrimas šiandien vis rečiau apsiriboja vien programavimu: sėkmingą projektą lemia idėja, istorija, mechanikos, vizualinis stilius, garsas ir gebėjimas dirbti komandoje. Būtent tokius įgūdžius ugdo Lenkijoje vykstantis Turniej Trójgamiczny – kompiuterinių žaidimų projektavimo čempionatas vyresniųjų klasių moksleiviams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai mokosi ne tik teorijos. Pagrindinė užduotis komandoms yra per kelis mėnesius sukurti savo vaizdo žaidimo koncepciją ir ją nuosekliai vystyti, dalyvaujant mokymuose, konsultacijose bei atliekant individualias ir komandines užduotis.

    Kas gali dalyvauti?

    Į turnyrą kviečiamos Lenkijos vidurinių mokyklų komandos iš visos šalies. Vieną komandą turi sudaryti 7–8 mokiniai ir 1–3 mokytojai globėjai, o bendras žmonių skaičius komandoje negali viršyti 10.

    Registruojantis būtina pateikti žaidimo idėją ir jos aprašą pagal organizatorių nustatytas taisykles. Vertinant idėjas paprastai svarbiausia būna kūrybiškumas, originalumas, aiškiai suformuluotas tikslas ir realistiškas kelias nuo sumanymo iki veikiamos koncepcijos.

    Ne tik programavimas

    Turnyras orientuotas į skirtingus talentus, nes šiuolaikiniams žaidimams reikia įvairių kompetencijų. Komandoje svarbūs ne tik programuotojai, bet ir žmonės, gebantys kurti pasakojimą, dizainą, muziką, garso efektus, testuoti sprendimus ar planuoti darbų eigą.

    Toks formatas atspindi ir platesnes industrijos tendencijas: žaidimų kūrimas vis dažniau remiasi tarpdisciplinišku darbu, o į darbo rinką ateinantiems jauniems žmonėms svarbu mokėti bendradarbiauti, valdyti projektą ir pristatyti idėją. Vis daugiau komandų taip pat eksperimentuoja su DI įrankiais prototipavimui ir testavimui, tačiau galutinė kūrybinė kryptis bei atsakomybė lieka žmonėms.

    Iki kada vyksta registracija?

    Į 5-ąją turnyro ediciją registracija vyksta iki 2026 metų spalio 30 dienos. Organizatorius – Liublino fondas Fundacja Twórczości, Edukacji i Animacji Młodzieży Teatrikon, o projektas finansuojamas Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijos lėšomis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad turnyras gali būti naudingas ir tiems, kurie ateityje nesies su žaidimų industrija. Praktika planuojant, kuriant prototipus, testuojant idėjas ir dirbant komandoje praverčia daugelyje technologijų, kūrybinių ir vadybos sričių.

  • Žalgirio arenoje – Kauno metų mokytojų žvaigždės: pirmą kartą apdovanoti ir vadovai

    Spalio 13 dieną Žalgirio arenoje surengta tradicinė Kauno švietimo bendruomenės šventė, kurioje pagerbti metų mokytojai ir pirmą kartą atskirai įvertinti švietimo įstaigų vadovai. Organizatoriai pabrėžė, kad apdovanojimai skiriami už profesinius pasiekimus, kūrybiškumą, lyderystę ir realų pokytį ugdymo įstaigose.

    Renginys subūrė miesto mokyklų, gimnazijų, lopšelių-darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų bendruomenes. Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai stiprina profesijos prestižą ir padeda matyti gerąsias praktikas, kurios vėliau pritaikomos platesniu mastu.

    „Noriu padėkoti kiekvienam mokytojui už žinias ir kantrybę. Jūsų dėka mūsų moksleivių rezultatai geriausi šalyje, o Kaunas – lyderis švietimo srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    2026 metų mokytojais pripažinti penki pedagogai: Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Paulina Jacynė, lopšelio-darželio „Pasaka“ logopedė metodininkė Laura Dirsė ir Miko Petrausko scenos menų mokyklos šokio mokytoja ekspertė Aistė Kavolienė.

    Tarp laureačių taip pat – lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, edukologijos doktorantė Eisvina Burbaitė bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Daiva Brukienė. Skirtingų sričių apdovanojimai, pasak renginio organizatorių, parodo, kad vienodai svarbūs ir akademiniai pasiekimai, ir emocinė vaikų gerovė, ir kūrybinis ugdymas.

    Šiemet apdovanojimų gretas papildė nauja kategorija – Metų vadovas, skirta tiems, kurie užtikrina kryptingą įstaigų raidą ir padeda komandoms įgyvendinti pokyčius. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadovų kompetencijoms: strateginiam planavimui, bendruomenės telkimui, darbuotojų motyvacijai, įtraukiajam ugdymui ir saugiai emocinei aplinkai.

    Metų vadovo apdovanojimai įteikti lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorei Reginai Beinorienei, 1-osios muzikos mokyklos direktoriui Mindaugui Labanauskui ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorei Rasai Bortkevičienei. Jų darbas įvertintas už gebėjimą telkti bendruomenes, stiprinti ugdymo kokybę ir kurti aplinką, kurioje atsiskleidžia tiek pedagogų, tiek mokinių potencialas.

    Kaip ir kasmet, laureatams įteikti simboliniai apdovanojimai – jų vardais pavadintos žvaigždės, o šįkart kiekvienam pagerbtajam priskirtas ir atskiras žvaigždynas. Šventinę atmosferą kūrė Kauno šokio teatras „Aura“, o vakarą vainikavo Kauno valstybinio muzikinio teatro operetė „Balius savojoje“.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas internetu: pasitikrink žinias per 12 valandų ir laimėk prizų

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas internetu: pasitikrink žinias per 12 valandų ir laimėk prizų

    Spalio 23 dieną, minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine. Egzaminas vyks internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl dalyviai galės pasirinkti patogiausią laiką.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva skirta ne tik pasitikrinti turimas žinias, bet ir sužinoti naujausias aplinkosaugos temas apie klimato kaitą, vartojimo įpročius, atliekų tvarkymą ir gamtos išteklių tausojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kasdieniams sprendimams, kurie mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Egzaminas atviras 7–12 klasių moksleiviams, plačiajai visuomenei ir aplinkosauginį išsilavinimą turintiems ekspertams. Dalyvavimas nemokamas, o egzaminą organizuoja Žaliosios politikos institutas.

    Klausimai suskirstyti į keturias sudėtingumo kategorijas, todėl savo jėgas gali išmėginti tiek pradedantieji, tiek gerai pasiruošę dalyviai. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtingose grupėse ir skatina mokytis nuosekliai, o ne tik prieš pat testą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp jų – planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, o užsiregistravusiems dalyviams organizatoriai žada atsiųsti pasiruošti padėsiantį naujienlaiškį.

  • Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Geopolitinė įtampa, technologijų lūžiai ir klimato kaita vis dažniau verčia Europą rinktis tarp greito augimo ir ilgalaikio stabilumo. Europos aplinkos agentūra (EAA) naujoje analizėje teigia, kad konkurencingumą įmanoma stiprinti neatsisakant tvarumo.

    EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad trumpalaikė nauda, grindžiama intensyviu išteklių vartojimu ir ekosistemų alinimu, didina pažeidžiamumą. Alternatyva vadinama no regret kryptis, kai investicijos į gamtą, žmones ir technologijas duoda naudą net ir pasikeitus ekonominėms ar politinėms sąlygoms.

    Ataskaita, pavadinta Competitive by nature: Europe’s long-term competitiveness through the lens of sustainability, paskelbta 2026 metų spalio 13 dieną. Joje išskiriami šeši sprendimai, galintys vienu metu mažinti rizikas ir kelti produktyvumą.

    Prisitaikymas prie klimato

    EAA akcentuoja, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, todėl ekonominiai nuostoliai dėl karščio bangų, sausrų, potvynių ir gaisrų auga. Prisitaikymas prie klimato pokyčių, agentūros vertinimu, tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Kaip praktiški sprendimai įvardijami gamta grįsti projektai, tokie kaip šlapynių, upių užliejamų teritorijų atkūrimas ar daugiau žaliųjų zonų miestuose. Tokios priemonės padeda sugerti potvynių vandenį, mažina karščio salų efektą ir ilgainiui gali sumažinti infrastruktūros remonto bei sveikatos išlaidas.

    Ištekliai, žiediškumas ir DI

    Kitas akcentas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes Europa reikšmingą dalį žaliavų ir energijos importuoja, o tiekimo grandinės pastaraisiais metais patyrė ne vieną sukrėtimą. EAA siūlo spartinti žiedinės ekonomikos modelį, kai daugiau taisoma, pakartotinai naudojama ir perdirbama, taip mažinant priklausomybę nuo pirminių žaliavų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai gali padėti sekti medžiagas tiekimo grandinėse, geriau valdyti kintančią atsinaujinančios energetikos gamybą elektros tinkle ir realiu laiku stebėti aplinkos žalą. Vis dėlto EAA atkreipia dėmesį ir į augantį duomenų centrų energijos bei vandens poreikį, kuris pats tampa nauju politikos galvosūkiu.

    Greta to aptariama ir naujos kartos biotechnologijų kryptis, kai medžiagos ar kuras gaminami iš biologinių žaliavų, o ne iš naftos ir dujų. Agentūra pabrėžia, kad ši kryptis gali mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jos poveikis žemei ir vandeniui turi būti valdomas, kad nepersvertų naudos.

    Įgūdžiai, pasitikėjimas ir taisyklės

    EAA teigimu, perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos neįvyks be žmonių įgūdžių, todėl siūloma daugiau investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tai ypač aktualu energetikos pertvarkai, pramonei ir statyboms, kur dažnai pritrūksta parengtų specialistų.

    Ne mažiau svarbus, pasak agentūros, yra visuomenės pasitikėjimas. Kai klimato politika visuomenėje suvokiama kaip neteisinga ar pernelyg brangi, didėja rizika, kad sprendimai bus atidėliojami, švelninami arba visai stabdomi.

    Galiausiai EAA primena, kad Europos Sąjungos vidaus rinka leidžia formuoti tarptautinius aplinkosaugos ir socialinius standartus, o tai tampa ekonominiu svertu pasaulinėje konkurencijoje. Agentūra ragina siekti aiškių ir nuspėjamų taisyklių, kurios skatintų verslą investuoti, o gyventojams suteiktų daugiau tikrumo dėl permainų krypties.

    „Tvarumas neturi būti konkurencingumo kaina, jis gali tapti jo pagrindu“, – teigiama EAA ataskaitoje.

  • Vienaragio mąstymas mokykloje: 3 įgūdžiai, kurie vaikui vėliau atneša didžiausią naudą

    Mokykloje dažnai daugiausia dėmesio skiriama akademinėms žinioms, tačiau darbo rinka vis aiškiau rodo, kad vien pažymių nepakanka. Vis dažniau ieškoma žmonių, gebančių pastebėti problemą, sujungti skirtingas žinias ir sukurti praktišką sprendimą. Būtent todėl kūrybiškumas ir problemų sprendimas laikomi universaliais įgūdžiais, kuriuos verta ugdyti dar mokantis.

    Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžia, kad retai vienas žmogus būna vienodai stiprus visose srityse. Vieni puikiai išmano technologijas ar matematiką, bet jiems sunku sugalvoti, kur šias žinias pritaikyti. Kiti, atvirkščiai, greitai pamato problemą ir turi idėją, bet stokojama techninių įgūdžių ją įgyvendinti.

    „Technologinės žinios, kūrybiškumas ir problemų sprendimas yra neatsiejami, o geriausi rezultatai atsiranda, kai skirtingos stiprybės susijungia komandoje“, – sakė Gintarė Verbickaitė.

    Problemų sprendimo galima išmokti

    Kaip ir užsienio kalbos ar matematika, problemų sprendimas stiprėja per praktiką ir nuoseklų bandymą. Pradėti galima nuo artimiausios aplinkos: mokyklos kasdienybės, klasės susitarimų, judėjimo iki mokyklos, laisvalaikio erdvių ar net valgyklos įpročių. Tokios temos vaikams suprantamos, todėl lengviau pereiti nuo idėjos prie realaus veiksmo.

    Sprendžiant konkrečią problemą dažniausiai prireikia kelių skirtingų gebėjimų iš karto. Duomenims ir priežastims suprasti padeda matematika bei gamtos mokslai, idėjoms generuoti reikalingas kūrybiškumas, o susitarti su bendruomene neįmanoma be komunikacijos. Taip teorija tampa įrankiu kurti, o ne tik atsakyti į užduoties klausimą.

    Ekspertai taip pat akcentuoja drąsą prisiimti atsakomybę: pastebėjau problemą ir tikiu, kad galiu prie jos sprendimo prisidėti. Toks požiūris svarbus ne tik būsimiems technologijų specialistams, nes daugelyje profesijų vertinama iniciatyva ir gebėjimas savarankiškai ieškoti efektyvesnių sprendimų.

    Kodėl svarbu eksperimentuoti?

    Idėją verta tikrinti kuo anksčiau, net jei ji dar toli nuo galutinio produkto. Dažnai pakanka maketo, vizualaus pavyzdžio ar mažo eksperimento, kuris padeda greitai pamatyti, kas veikia, o kas ne. Tokia praktika ugdo kritinį mąstymą ir įprotį remtis įrodymais, o ne vien nuojauta.

    Ne mažiau svarbu mokėti keisti kryptį: pirmoji idėja ne visada būna geriausia. Kai moksleivis įvertina rezultatą, įvardija, kas nesuveikė, ir patobulina sprendimą, nesėkmė tampa mokymosi dalimi. Tokį procesą stiprina mokytojų ir tėvų dėmesys ne vien galutiniam rezultatui, bet ir tam, ką vaikas išbandė bei ko išmoko.

    Programa, skatinanti kurti sprendimus

    Kūrybiškumo ir problemų sprendimo įgūdžiai dažniausiai stipriausiai auga praktinėse veiklose, kuriose reikia sukurti apčiuopiamą rezultatą. Viena iš tokių iniciatyvų Baltijos šalyse yra tarptautinė programa „Solve for Tomorrow“, skirta moksleiviams. Jos metu jaunimas ieško realių problemų ir žingsnis po žingsnio kuria sprendimus, remdamasis mokslo bei technologijų žiniomis.

    Programos vadovė Eglė Tamelytė pabrėžia, kad svarbus ne tik galutinis sprendimas, bet ir pats paieškos procesas: problemos įvardijimas, idėjos testavimas ir tobulinimas. Pasak jos, technologijos jaunuoliams dažnai yra kasdienis įrankis, tačiau didžiausia vertė atsiranda tada, kai jie pereina nuo vartojimo prie kūrimo ir mokosi atsakingai pritaikyti žinias realioms situacijoms.

    „Solve for Tomorrow“ yra „Samsung“ socialinės atsakomybės iniciatyva, Baltijos šalyse vykstanti jau šeštąjį sezoną. Programoje moksleiviai skatinami kurti sprendimus, kurie spręstų aplinkos, bendruomenės ar kasdienius iššūkius, ir taip auginti gebėjimus, praversiančius nepriklausomai nuo būsimos profesijos.

  • Klaipėdos rajone apdovanoti Metų mokytojai: kas pelnė premijas ir kuo išsiskyrė?

    Įteiktos savivaldybės premijos

    Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Klaipėdos rajono švietimo bendruomenė susirinko į iškilmingą renginį Gargžduose, kuriame padėkota pedagogams už jų kasdienį darbą. Šventės metu jau vienuoliktą kartą įteiktos trys Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos.

    Šiemet įvertintos Gargždų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Danguolė Gerdauskienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) vyresnioji mokytoja Neringa Žemgulienė.

    „Mokytojo profesija yra kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Tai gebėjimas įkvėpti, palaikyti ir palikti šviesią žymę kiekvieno vaiko širdyje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Muzika, mokslas ir vertybės

    D. Gerdauskienė Gargždų muzikos mokykloje dirba apie tris dešimtmečius: moko solfedžio, vadovauja mokyklos chorui, ruošia vaikus konkursams ir pasirodymams. Pedagogė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas prisideda ne tik prie klausos ar ritmo pajautos, bet ir prie emocinės savijautos bei bendrųjų gebėjimų.

    Ji taip pat nuosekliai ruošia mokinius Dainų šventėms ir dalijasi patirtimi profesiniuose renginiuose, todėl jos darbas matomas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje muzikos pedagogų bendruomenėje. Metų mokytojos vardą ji sieja su bendru komandos darbu ir administracijos palaikymu.

    J. Gerulskienė chemijos moko daugiau nei dešimtmetį, o jos mokiniai pasižymi aukštais pasiekimais olimpiadose, konkursuose ir brandos egzaminuose. Mokytoja kuria metodines priemones, skatina tiriamuosius darbus ir bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kad mokiniai turėtų aiškesnį ryšį tarp teorijos ir praktikos.

    Pedagogė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Tokios nuostatos ypač aktualios gamtos mokslų ugdyme, kur mokymasis dažnai vyksta per bandymus ir atradimus.

    N. Žemgulienė Gargždų „Minijos“ progimnazijoje dirba 14 metų ir kasdien moko didelį mokinių skaičių. Ji siekia, kad tikybos pamokos būtų ne vien teorinės, bet taptų dialogo, asmeninio augimo ir bendrystės erdve, kurioje vaikai gali saugiai kelti klausimus.

    Mokytoja savo darbe taiko skaitmenines mokymo priemones ir patirtimi dalijasi su kolegomis, atliepdama vis labiau mokyklose ryškėjančią tendenciją stiprinti skaitmeninį raštingumą. Pasak pedagogės, didžiausia motyvacija ateina iš mokinių grįžtamojo ryšio ir jų noro laukti pamokų.

    Pagerbtos ir kitos pedagogės

    Renginio metu pasveikintos ir nacionalinių Metų mokytojų premijų laureatės: Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė. Abi pedagogės anksčiau taip pat buvo įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.

    Šventėje įteiktas ir Pradedančiojo mokytojo paskatinamasis prizas, kuris atiteko Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai Erikai Paulikienei. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tokie įvertinimai padeda stiprinti mokytojo profesijos prestižą ir skatina dalintis gerąja patirtimi.

  • Spalio 8 dieną startuoja „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrink KET ir laimėk prizus

    Spalio 8 dieną startuoja „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrink KET ir laimėk prizus

    Spalio 8 dieną Lietuvoje vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“ – nuotolinis žinių patikrinimas, skirtas tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems. Egzaminą bus galima laikyti internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl dalyviai patys galės pasirinkti patogiausią laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad preliminari egzamino trukmė sieks apie 45 minutes. Dalyviams reikės registruotis, pasirinkti aktualią kategoriją ir egzamino dieną atlikti parengtas užduotis.

    „Saugaus eismo egzaminas“ pirmiausia orientuotas į 7–12 klasių moksleivius, tačiau kviečiami visi norintys įsivertinti Kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo žinias. Atskirai bus vertinami moksleivių ir suaugusiųjų rezultatai, o geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai.

    Tokio formato testai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip prevencinė priemonė, nes leidžia greitai pasitikrinti žinias ir identifikuoti dažniausias klaidas. Specialistai pabrėžia, kad realiose situacijose avarijas dažnai lemia ne vien taisyklių nežinojimas, bet ir neteisingas jų taikymas, dėmesio stoka bei greičio neįvertinimas.

    Norintiems pasiruošti iš anksto parengtas žinių treniruoklis, kurį galima išbandyti prieš egzaminą. Tai patogi galimybė pasikartoti svarbiausias KET temas ir įvertinti, kuriose vietose žinios silpniausios.