CP v2

Tag: Švietimas

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    DI keičia fotografijos ribas: apdovanota menininkė Nóra Bereczki atvirai apie kūrybą ir mokyklas

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo kasdienybe, kuri keičia ne tik verslą ar mediciną, bet ir vizualiuosius menus. Kūrėjai vis dažniau pasitelkia vaizdų generavimo modelius, o kartu stiprėja diskusija, kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, dirbanti slapyvardžiu Digital Umami, išgarsėjo socialiniuose tinkluose serijomis, kuriose DI pagalba atgaivina vengrų poetus ir rašytojus. 2026 metais ji laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą, kuriame varžėsi apie 52 000 dalyvių, ir gavo maždaug 85 000 eurų pagrindinį prizą.

    Kaip gimsta DI vaizdas

    Apdovanota serija „Dolce Impossible“ įkvėpta Viduržemio jūros vasaros: atostogų scenos joje atpažįstamos daugeliui, tačiau kiekvieną kadrą papildo sąmoningai įterpta siurrealistinė detalė. Pasak menininkės, toks rezultatas atsiranda ne iš atsitiktinumo, o iš nuoseklaus darbo su idėja, kompozicija ir šviesa.

    N. Bereczki pabrėžia, kad DI jai nepakeitė fotografijos, o tapo papildomu instrumentu. Ji derina analoginę ir skaitmeninę fotografiją su generuojamais vaizdais, o kiekvieną kartą renkasi priemonę pagal sumanymą, o ne pagal madas.

    „Svarbu ne tai, ar įrankis dirbtinis, o tai, ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Kūrybos procese esminiu ji laiko autoriaus kontrolę: aiškiai apibrėžtą viziją ir iteracijas, kai rezultatas tikslinamas keliais etapais. Ilgas aprašas pats savaime, anot jos, negarantuoja kokybės, o per daug nurodymų gali net pabloginti rezultatą, nes skirtingi modeliai tekstą interpretuoja nevienodai.

    Kada prasideda menas, o kada tik turinys

    Menininkė atkreipia dėmesį, kad techninis slenkstis šiandien itin žemas: įspūdingą vaizdą galima gauti per kelias sekundes, todėl internete daugėja masiškai gaminamo žemos kokybės turinio. Būtent dėl šios priežasties, jos vertinimu, labiausiai išsiskiria tie, kurie turi vizualinės kalbos pagrindus ir geba kryptingai valdyti rezultatą.

    Ji teigia pastebinti, kad tarptautinėje scenoje ryškūs DI kūrėjai dažnai ateina iš fotografijos, kino, grafikos ar dailės. Tokia patirtis padeda ne tik sukurti gražų kadrą, bet ir papasakoti istoriją, suvaldyti ritmą bei emociją.

    DI mokyklose ir darbo rinkoje

    N. Bereczki sako, kad DI gali būti naudingas mokymosi procese, tačiau pirmiausia reikia pasirengti patiems mokytojams. Jos vertinimu, svarbu ne vien praktiniai įgūdžiai, bet ir supratimas, kada DI tinka, kaip tikrinti atsakymus, kokios kyla autorių teisių, duomenų apsaugos ir etikos rizikos.

    Kalbėdama apie vaikų naudojimą namuose, ji akcentuoja pamatinių kompetencijų svarbą: gebėjimą mokytis savarankiškai, kritiškai vertinti informaciją ir suprasti, kaip veikia DI. Tik tuomet, pasak menininkės, atsiveria personalizuoto mokymosi galimybės, kai ta pati tema paaiškinama skirtingais būdais ir pritaikoma prie tempo.

    Darbo rinkos tema kūrėja ragina neignoruoti pokyčių: kai kurios profesijos jaučia spaudimą, bet kartu atsiranda ir naujų vaidmenų. Ji pabrėžia, kad prisitaikymui lemiami tampa nuolatinis mokymasis, technologinis raštingumas ir gebėjimas perkelti patirtį į naujas užduotis.

    Nors DI įrankiai tampa vis įtikinamesni ir sunkiau atskirti tikrą vaizdą nuo sugeneruoto, menininkė ragina nepainioti technologijos su asmenybe. Jos požiūriu, kūrybinė intencija, sprendimų priėmimas ir atsakomybė privalo likti žmogui, o DI turi būti aiškiai suvokiamas kaip įrankis.

  • Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine surengtas susitikimas, kuriame pristatyti naujos kartos išmanieji mokymosi padėjėjai ir jų taikymo galimybės ugdymo procese. Renginys vyko rugsėjo 29 dieną Visagino savivaldybės mažojoje salėje.

    Technologijas pristatė asociacijos „Robotiada“ iniciatorius Saulius Vasiliauskas. Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, taip pat Visagino švietimo pagalbos tarnybos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai.

    Dalyviai neapsiribojo teorija ir įrangą išbandė praktiškai: mokėsi valdyti mokymosi padėjėjus, atliko užduotis ir aptarė, kokiose veiklose toks sprendimas duotų daugiausia naudos. Daug dėmesio skirta tam, kaip priemones pritaikyti kasdienėse pamokose ir užsiėmimuose, o ne pavienėse demonstracijose.

    Kuriose pamokose tai praverčia?

    Pasak renginio dalyvių, išmanieji mokymosi padėjėjai gali būti naudojami kaip papildomas įrankis, padedantis kurti įtraukesnį ir vaikams patrauklesnį ugdymą. Ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, kai mokymasis dažnai prasideda nuo smalsumo ir noro išbandyti.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyvu skaitmeniniu raštingumu, loginiu mąstymu ir problemų sprendimu, taip pat su kūrybiškumo ugdymu. Praktikoje tai gali reikšti užduotis, kuriose vaikai mokosi planuoti veiksmų seką, pastebėti klaidas ir taisyti sprendimus, o mokytojai turi galimybę diferencijuoti veiklas pagal gebėjimus.

    Technologijos kaip priemonė, ne tikslas

    Susitikime akcentuota, kad technologijų integravimas į ugdymą turi būti prasmingas ir paremtas aiškiais ugdymo tikslais. Aptarta ir tai, kad sėkmingam diegimui paprastai reikia ne tik įrangos, bet ir mokytojų pasirengimo, metodinės medžiagos bei susitarimų dėl naudojimo pamokose.

    „Technologijos nėra tikslas savaime – svarbiausia, kaip jas panaudojame tam, kad mokymasis vaikui būtų įdomus, prasmingas ir skatinantis atrasti“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Renginio metu taip pat aptartos galimos ilgalaikės kryptys, kaip išmaniuosius sprendimus integruoti į ugdymo įstaigų veiklą. Tarp svarbiausių akcentų įvardyta, kad vaikams augant tokios priemonės gali tapti nuoseklaus STEAM ugdymo dalimi, apjungiančia technologijas, kūrybą ir praktinį problemų sprendimą.

  • Ar esate gudresnis už 15-metį? Išbandykite PISA klausimus iš matematikos, skaitymo ir mokslo

    Ar esate gudresnis už 15-metį? Išbandykite PISA klausimus iš matematikos, skaitymo ir mokslo

    OECD PISA tyrimas kas trejus metus vertina 15-mečių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o pastarųjų metų rezultatai daugelyje šalių fiksavo ryškų nuosmukį. Tyrėjai tai sieja su pandemijos sukeltomis mokymosi spragomis, mažėjančiu skaitymu laisvalaikiu ir augančia skaitmeninių ekranų įtaka kasdieniams įpročiams.

    PISA svarbus tuo, kad matuoja ne vien mokyklinę teoriją, o gebėjimą taikyti žinias realiose situacijose: suprasti tekstą, spręsti praktines užduotis, vertinti informaciją. Diskusijose vis dažniau keliama ir DI tema, nes dalį mąstymo proceso žmonės linkę perkelti į įrankius, o tai gali silpninti gebėjimą analizuoti ir argumentuoti.

    Trumpas PISA testas namuose

    Jei smalsu, kaip sektųsi jums, galima pasitikrinti su PISA tipo klausimais, sudarytais taip, kad tikrintų logiką, teksto suvokimą ir mokslinį mąstymą. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš skirtingų sričių, panašūs į tuos, su kuriais susiduria penkiolikmečiai.

    Matematikos dalyje dažniausiai prašoma apskaičiuoti proporcijas ir procentus, perskaityti grafiką ar įvertinti, ar teiginiai atitinka pateiktus duomenis. Pavyzdžiui, užduotis gali klausti, kokią dalį sudaro tam tikros spalvos figūros arba ar grafike matomas pokytis yra tolygus kiekvienais metais.

    Mokslas ir skaitymas: ką iš tikrųjų tikrina PISA?

    Gamtos mokslų klausimai paprastai tikrina, ar gebate pritaikyti žinias aplinkosaugos, sveikatos ar fizikos situacijose. Tipinė užduotis gali prašyti parinkti veiksmus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, arba paaiškinti kasdienį reiškinį, pavyzdžiui, kodėl žaibas matomas anksčiau nei išgirstamas griaustinis.

    Skaitymo dalyje svarbiausia ne „teisingai perskaityti“, o suprasti prasmę, atskirti logiškus teiginius nuo nelogiškų ir rasti, ko konkrečiai klausiama. Dažna situacija primena interneto forumo įrašą ar pokalbį, kai reikia nustatyti, kokios informacijos žmogus iš tiesų ieško.

    „Mokymasis nevyksta vien vartojant turinį, jis vyksta įsitraukiant į idėjas, lyginant ir priešpastatant“, – sakė OECD PISA programos kūrėjų komandos atstovas Andreas Schleicher.

    Ką rodo rezultatai suaugusiesiems?

    PISA tiesiogiai netikrina suaugusiųjų, tačiau pastaraisiais metais daugėja signalų, kad skaitymo įpročiai silpnėja ir vyresnėse amžiaus grupėse. Europos statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis gyventojų per metus neperskaito nė vienos knygos, o tai ilgainiui siejama su prastesniu teksto supratimu ir kritiniu vertinimu.

    Todėl toks „namų testas“ gali būti ne tik pramoga, bet ir greitas priminimas, kokių gebėjimų labiausiai reikia kasdienybėje. Jei kai kurie klausimai pasirodo klastingi, tai dažnai reiškia ne žinių trūkumą, o tai, kad retai tenka spręsti uždavinius ar nuosekliai analizuoti tekstą.

  • Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijoje daugelyje pradinių ir pagrindinių mokyklų tvarkos palaikymas nėra paliekamas vien samdomiems darbuotojams. Pasibaigus pamokoms ar per dienotvarkėje numatytą laiką mokiniai ima šluotas, šepečius ir šluostes bei patys valo klases, koridorius, laiptines ir tualetus.

    Ši praktika Japonijoje laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir ugdymo dalimi. Tvarkymosi laikas įtraukiamas į mokyklos rutiną, todėl vaikai nuosekliai mokosi atsakomybės už bendras erdves ir supranta, kad švara yra visų bendruomenės narių reikalas.

    Tvarkymosi laikas kaip pamoka

    Dažniausiai mokiniai suskirstomi į mažas grupes, o kiekvienai jų paskiriama konkreti zona. Vieną savaitę tai gali būti klasė, kitą – koridorius ar laiptinė, dar kitą – mokyklos kiemas, kad visi per metus išbandytų skirtingas užduotis.

    Užduotys paprastai paprastos: šluojamos grindys, nuvalomi suolai ir paviršiai, surenkamos šiukšlės, kai kur – nušluostomos ir bendrosios erdvės. Praktikoje tai ugdo įprotį pirma sutvarkyti tai, ką pats naudojai, o ne laukti, kol tai padarys kitas.

    Tvarkymuisi dažnai skiriama nuo 10 iki 20 minučių, todėl vaikai išmoksta veikti greitai ir koordinuotai. Mokytojai neretai tvarkosi kartu, taip pabrėždami, kad tai nėra bausmė, o bendras mokyklos gyvenimo elementas.

    Kodėl tai veikia Japonijoje

    Japonijos švietimo filosofijoje daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui ir pagarbai viešajai erdvei. Tvarkymasis čia suprantamas kaip charakterio ugdymas, padedantis vaikams formuoti discipliną, savikontrolę ir supratimą, kad asmeniniai įpročiai daro įtaką kitiems.

    Praktikos šaknys siejamos ir su istorine terakoya tradicija, kai greta skaitymo ar skaičiavimo vaikai buvo mokomi kasdienių įgūdžių. Švara, tvarka ir aplinkos puoselėjimas Japonijoje glaudžiai siejami su kultūrinėmis nuostatomis, todėl mokykloje tai tampa natūraliu elgesio modeliu.

    Kodėl pasaulis apie tai kalba vis dažniau

    Pastaraisiais metais Japonijos mokyklų tvarkymosi kultūra sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. Pedagogai ir tyrėjai ją dažnai aptaria kaip socialinių įgūdžių lavinimo pavyzdį, kai per kasdienę rutiną mokoma pilietiškumo ir atsakomybės.

    Susidomėjimą didina ir viešumoje matomi Japonijos visuomenės elgesio pavyzdžiai tarptautiniuose renginiuose, kai žmonės po varžybų ar festivalių patys susirenka šiukšles. Šie įpročiai neretai siejami su mokykloje formuojama nuostata gerbti bendras erdves.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad bandant tokį modelį perkelti į kitas šalis svarbu atsižvelgti į vietos kultūrą, higienos reikalavimus ir aiškias ribas, kad vaikų įtraukimas į tvarkymą netaptų pigia darbo jėga. Japonijoje tai veikia pirmiausia todėl, kad suvokiama kaip ugdymo procesas ir bendruomenės susitarimas, o ne taupymo priemonė.

  • Jei DI taptų pasaulio prezidentu: pirmasis įstatymas nustebino net kūrėjus

    Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau įsitvirtina kasdienybėje: nuo teksto ir vaizdo kūrimo iki duomenų analizės bei rizikų prognozavimo. Kartu daugėja diskusijų, kiek sprendimų visuomenė turėtų patikėti algoritmams ir kokios būtų pasekmės, jei DI gautų politinę galią.

    Ukrainos portalas Komentarai keliems populiariems DI modeliams pateikė tą patį klausimą: jei DI taptų pasaulio prezidentu, kokį pirmą įstatymą priimtų. Atsakymai skyrėsi, tačiau visus juos vienijo siekis mažinti chaosą ir didinti prognozuojamumą globalioje sistemoje.

    Skaidrumas, resursai ir klimatas

    Vienas scenarijus siūlė pirmuoju sprendimu įtvirtinti globalų resursų skaidrumą ir ekologijos optimizavimą. Idėja paremta prielaida, kad didžiausia civilizacijos rizika kyla iš neefektyvaus energijos, vandens ir maisto naudojimo bei klimato krizės.

    Toks „įstatymas“ numatytų vieningą skaitmeninę apskaitos sistemą, kuri leistų tiksliau matyti realius išteklių srautus ir planuoti jų paskirstymą. Kartu būtų stiprinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsena ir kontrolė, o sprendimai labiau remtųsi duomenimis, o ne politiniais ciklais.

    Nemokamas kokybiškas ugdymas visiems

    Kitas DI atsakymas kaip prioritetą iškėlė privalomą kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui pasaulyje, nepriklausomai nuo šalies, pajamų ar kilmės. Argumentas paprastas: nelygybė žinių prieigoje didina skurdą, konfliktus ir visuomenių poliarizaciją.

    DI logika čia aiški: geresnis švietimas stiprina kritinį mąstymą ir atsparumą manipuliacijoms, todėl ilgainiui mažėja populizmo ir radikalizacijos rizika. Toks požiūris atliepia ir realias tendencijas, kai valstybės investuoja į skaitmeninius įgūdžius, medijų raštingumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

    Sprendimai tik pagal patikrintus duomenis

    Trečiasis atsakymas siūlė įtvirtinti principą, kad strateginiai sprendimai privalo būti grindžiami patikrintais duomenimis, o ne emocijomis, ideologija ar siaurais interesais. Tokia kryptis tiesiogiai siejama su informacijos patikimumu ir skaidrumu.

    „Visi strateginiai sprendimai turi būti priimami tik remiantis patikrintais duomenimis, o ne emocijomis ar propaganda“, – sakė DI modelis.

    Šioje vizijoje akcentuojami atviri duomenys apie ekonomiką, aplinką ir saugumą bei vieningi standartai, kurie mažintų manipuliacijų erdvę. Tai ypač aktualu laikais, kai generuojamas turinys ir dezinformacija plinta greičiau nei tradiciniai tikrinimo mechanizmai, o visuomenės vis dažniau reikalauja didesnio viešojo sektoriaus skaidrumo.

    Įdomu tai, kad nė vienas atsakymas neakcentavo DI galios didinimo ar kontrolės perėmimo. Vietoje to siūlymai sukosi apie problemas, kurias žmonija jau sprendžia dabar: klimato kaitą, socialinę nelygybę ir informacijos patikimumą.

  • Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Vilniaus rajono mokyklos padarė šuolį: dvi pateko tarp 25 tvarumo lyderių Lietuvoje

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metais, kai 48 savivaldybėse darbą pradėjo tvarumo koordinatoriai. Šiandien programa jau apima 60 savivaldybių ir šimtus švietimo įstaigų, kurios diegia tvarumo sprendimus kasdienėje veikloje.

    Iniciatyva sukurta kaip priemonių sistema, padedanti mokykloms planuoti konkrečius pokyčius ir nuosekliai judėti link darnaus vystymosi tikslų. Siekiama, kad iki 2030 metų visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba kryptingai žengtų šiuo keliu, apjungiant ugdymo turinį, infrastruktūrą ir bendruomenės įpročius.

    „Tvari mokykla 2030“ veikia ne tik per pamokas, bet ir per praktinius sprendimus: atliekų mažinimą, energijos taupymą, tvarų judumą, atsakingą pirkimą ir sveikesnės aplinkos kūrimą. Taip ugdomi mokinių įgūdžiai, stiprinamas bendruomeniškumas ir didinamas mokyklų atsparumas kasdieniams iššūkiams.

    „Tvarumas jau tapo poreikiu ir mokyklos kultūros dalimi. Svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir atrasti motyvaciją judėti pirmyn“, – sakė LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.

    Programoje gali dalyvauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Joms padeda savivaldybėse dirbantys tvarumo koordinatoriai, kurie konsultuoja bendruomenes, padeda įsivertinti situaciją ir suplanuoti realistiškus pokyčių žingsnius.

    Kaip vertinamos tvarios mokyklos

    Mokyklų pažanga vertinama trijų pakopų sistema. Pirmiausia įstaigos savarankiškai įsivertina pagal LINEŠA parengtą metodiką, tuomet savivaldybėse atrenkami pretendentai į aukštesnes pakopas, o galutiniame etape mokyklas vertina ekspertai, apsilankantys vietoje.

    Aukščiausia, trečioji pakopa skiriama toms įstaigoms, kurios demonstruoja ne tik tvarius sprendimus, bet ir lyderystę: dalijasi patirtimi, įtraukia bendruomenę, turi aiškų tvarumo valdymą ir nuosekliai matuoja pokyčius. Tokios mokyklos gali gauti tvarumo mentoriaus statusą ir padėti kitoms įstaigoms.

    Vilniaus rajono rezultatai ir lyderiai

    Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos prie iniciatyvos prisijungė 2025 metais. Šių metų vertinime dalyvavo 20 rajono švietimo įstaigų, kurios įsivertino veiklas ir pasiekimus, o 19 savivaldybės ir 1 privati įstaiga gavo „Tvarios mokyklos 2030“ ženklą „Tvarumo bruknė“.

    Šis ženklas reiškia, kad mokykla pasiekė bent vieną iš trijų tvarumo pakopų ir gali pagrįsti savo pažangą konkrečiais veiksmais. Tarp įvertintų įstaigų yra tiek darželiai, tiek gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, o tai rodo, kad tvarumo principai diegiami visose ugdymo grandyse.

    I pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė, be kita ko, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų ir Riešės vaikų lopšeliai-darželiai, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla, Valčiūnų gimnazija. II pakopos ženklas skirtas Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinei mokyklai, Kalvelių „Aušros“ gimnazijai, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai, Maišiagalos vaikų lopšeliui-darželiui ir Šumsko pagrindinei mokyklai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė trečioji pakopa: tarp 25 aukščiausiai Lietuvoje įvertintų švietimo įstaigų pateko dvi Vilniaus rajone veikiančios mokyklos. III pakopos „Tvarumo bruknę“ pelnė Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla ir Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla.

    Trečiosios pakopos mokykloms planuojamos papildomos galimybės pristatyti patirtį nacionaliniu mastu, dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir mobilumo veiklose. Antrosios pakopos mokyklos bus pažymėtos specialiomis „Tvarumo bruknės“ lentelėmis, o apdovanojimų renginys numatytas lapkričio 26 dieną.

    Kiek mokyklų jau įsitraukė

    LINEŠA duomenimis, šiuo metu prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ yra prisijungusios 796 Lietuvos mokyklos, pasiekusios bent vieną iš tvarumo pakopų. Programa plečiasi, o savivaldybių koordinatoriai tampa svarbia jungtimi tarp nacionalinių tikslų ir realių pokyčių mokyklų kasdienybėje.

    2026 metų pavasarį prie iniciatyvos prisijungė dar 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų. Įstaigos, kurios dar nedalyvauja, kviečiamos atlikti įsivertinimą ir pateikti dokumentus savivaldybės tvarumo koordinatoriams iki spalio 1 dienos.

    Vilniaus rajono rezultatai rodo, kad tvarumas vis dažniau tampa ne vien atskirų projektų tema, o nuoseklia ugdymo kultūros dalimi. Nuo kasdienių sprendimų, mažinančių išteklių švaistymą, iki bendruomenę telkiančių iniciatyvų, mokyklos stiprina atsakomybę ir kuria praktinius įgūdžius, kurie svarbūs mokiniams už mokyklos ribų.

    Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Pupšienė

    Parengta pagal LINEŠA informaciją.

  • Kas ketvirtas tėvas svarsto studijas užsienyje: kas pasikeitė ir kiek tai kainuoja šeimai?

    Kas ketvirtas tėvas svarsto studijas užsienyje: kas pasikeitė ir kiek tai kainuoja šeimai?

    Vis daugiau tėvų rimtai svarsto, kad vaikas studijuotų užsienyje, ir tai nebėra vien prestižo ar įspūdingo gyvenimo aprašymo klausimas. Šį sprendimą vis dažniau lemia noras suteikti vaikui daugiau pasirinkimo ir patirčių pasaulyje, kuriame karjeros keliai keičiasi greičiau nei mokyklų programos.

    Naujausios apklausos rodo aiškią tendenciją: apie 20 proc. tėvų galvoja apie studijas užsienyje, dar 6 proc. jau konkrečiai planuoja tokį kelią. Už šių skaičių slypi platesnis požiūrio pokytis: tėvai vis dažniau orientuojasi ne į vieną „teisingą“ profesiją, o į gebėjimus, kurie išlieka vertingi nepaisant ekonomikos ar technologijų ciklų.

    Kas šiandien svarbiausia tėvams?

    Tėvai vis dažniau pabrėžia ne pažymių vidurkį, o vaiko psichologinį atsparumą ir savarankiškumą. Apklausoje 64 proc. tėvų svarbia įvardijo pasitikėjimą savimi ir savivertę, 63 proc. akcentavo atsparumą bei gebėjimą tvarkytis su nesėkmėmis, o 53 proc. išskyrė greitą mokymąsi ir atvirumą patirtims.

    Šiame kontekste studijos užsienyje suvokiamos kaip praktinė mokykla: gyvenimas kitoje kultūroje, darbas daugiakalbėje aplinkoje, kasdieniai sprendimai ir atsakomybė už savo laiką bei finansus. Tėvai taip pat dažnai mini, kad tarptautinė aplinka padeda greičiau „užsiauginti“ savarankiškumą ir kritinį mąstymą.

    „Klausimas vis rečiau skamba kaip „kokią profesiją pasirinkti“, o dažniau kaip „kas padės prisitaikyti, kad ir kaip pasikeistų ateitis“, – pabrėžia švietimo ekspertai, vertinantys ilgalaikes darbo rinkos permainas.

    Darbo rinka keičiasi greičiau už planus

    Technologijų pažanga ir DI plėtra didina pokyčių tempą: dalis profesijų nyksta, kitos keičia turinį, o naujų specializacijų atsiranda vis daugiau. Dėl to tėvams vis sunkiau atsakyti vaikui, kuri studijų kryptis garantuos stabilų gyvenimą po dešimtmečio.

    Ši realybė keičia ir požiūrį į ugdymą: daugiau dėmesio skiriama gebėjimui mokytis, bendradarbiauti, kurti, spręsti problemas ir prisitaikyti. Užsienio universitetai dažnai vilioja praktiniu mokymu, tarptautinėmis praktikomis ir platesnėmis tarpdisciplininėmis programomis.

    Kiek kainuoja pasiruošimas ir ką tėvai daro jau dabar?

    Kalbant apie studijas užsienyje neišvengiamai iškyla išlaidos, tačiau tėvai investuoja į vaiko pasirengimą gerokai anksčiau nei priimamas sprendimas dėl universiteto. Apklausos duomenimis, mėnesio išlaidų vaiko ugdymui mediana siekia apie 90 eurų, o bent pusė tėvų skiria keturias valandas per savaitę ar daugiau papildomoms veikloms ir ugdymui.

    Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į būrelius, kursus, savanorystę, projektinę veiklą ir platesnes patirtis už mokyklos ribų. 64 proc. šeimų renkasi mokamas papildomas veiklas, dar 14 proc. naudojasi nemokamomis popamokinėmis galimybėmis, kurios padeda vaikui išbandyti skirtingas sritis.

    Įdomu ir tai, kad tėvai vis dažniau išskiria technologinį raštingumą: žinias apie dirbtinis intelektas svarbiomis laiko 29 proc. apklaustųjų, o konkrečią mokyklinę faktinę medžiagą kaip prioritetą nurodo 25 proc. Tai rodo lūkestį, kad vaikas suprastų šiuolaikines technologijas, o ne tik „išmoktų atsakymus“.

    Galiausiai studijos užsienyje dažnai tampa ne emociniu sprendimu, o kelių metų proceso rezultatu. Tėvai siekia sukurti aplinką, kur vaikas gali atrasti savo interesus, auginti atsakomybę ir drąsiai rinktis, net jei pasaulis pasisuks netikėta kryptimi.

  • Visaginas ruošiasi svarbiems sprendimams: aiškūs komitetų posėdžių laikai rugsėjo 22–23 dienomis

    Visaginas ruošiasi svarbiems sprendimams: aiškūs komitetų posėdžių laikai rugsėjo 22–23 dienomis

    Visagino savivaldybė paskelbė 2026 metų rugsėjo 22–23 dienomis vyksiančių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką. Nurodoma, kad posėdžių organizavimo forma gali skirtis, nes dėl dalyvavimo nuotoliu ar atvykus į posėdžių salę sprendžia kiekvieno komiteto pirmininkas.

    Rugsėjo 22 dieną 9.00 valandą šaukiamas Biudžeto ir finansų komiteto posėdis. Po jo, 11.00 valandą, numatytas Kontrolės komiteto posėdis.

    Ta pačią dieną 13.00 valandą renkasi Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitetas. Vėliau, 16.00 valandą, vyks Švietimo ir savivaldos komiteto posėdis.

    Rugsėjo 23 dieną 13.00 valandą šaukiamas Ekonomikos ir verslo komiteto posėdis. 15.00 valandą numatytas Kultūros ir sporto komiteto posėdis.

    Savivaldybė primena, kad komitetų posėdžiai yra svarbi tarybos darbo dalis, kurioje nagrinėjami sprendimų projektai ir teikiamos išvados prieš juos svarstant tarybos posėdyje. Gyventojams aktualiausi klausimai dažniausiai susiję su savivaldybės biudžeto planavimu, viešųjų paslaugų organizavimu, švietimo įstaigų tinklu, socialine parama, sveikatos paslaugų prieinamumu bei miesto infrastruktūros ir verslo aplinkos gerinimu.

    Planuojantiems stebėti posėdžius ar juose dalyvauti rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkretaus komiteto sprendimą dėl posėdžio formato ir darbotvarkę. Darbotvarkės paprastai skelbiamos savivaldybės informavimo kanaluose prieš posėdžius, kad bendruomenė galėtų susipažinti su svarstomais klausimais.