CP v2

Tag: Švietimas

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • Varėnos taryba spręs biudžeto ir vandentvarkos klausimus: paaiškėjo rugpjūčio 25 dienos planas

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugpjūčio 25 dieną rinksis į posėdį, kuriame numatoma svarstyti biudžeto pakeitimus ir kelis sprendimus dėl savivaldybės turto bei įgaliojimų. Darbotvarkės projekte taip pat įtraukti klausimai, susiję su vandentvarkos infrastruktūros saugumu ir socialinių paslaugų finansavimu.

    Vienas pagrindinių numatomų sprendimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimas. Tokie pakeitimai dažniausiai siejami su patikslintomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, projektų kofinansavimo poreikiu ar metų eigoje atsiradusiomis išlaidomis, todėl tarybos sprendimas tiesiogiai lemia savivaldybės investicijų ir paslaugų apimtį.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas įgaliojimo suteikimas atstovauti Varėnos rajono savivaldybės tarybai teismuose ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose. Praktikoje tai reikalinga, kai savivaldybė turi ginti savo interesus ginčuose dėl turto, viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo ar kitų administracinių sprendimų.

    Vandentvarka ir savivaldybės turtas

    Taryba planuoja pritarti projekto „Vandentvarkos infrastruktūros saugumo stiprinimas Varėnos rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui. Pastaraisiais metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje vis didesnis dėmesys skiriamas infrastruktūros atsparumui, avarijų prevencijai ir paslaugų tęstinumui, nes sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyventojų patogumui, bet ir visuomenės sveikatai.

    Numatyta svarstyti ir klausimą dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos vandenys“. Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu aiškiai priskirti atsakomybes už infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą, investicijų planavimą ir paslaugų kokybės užtikrinimą.

    Be to, darbotvarkėje įtrauktas valstybės nekilnojamojo turto perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir šio turto perdavimas administracijai patikėjimo teise. Tai gali atverti galimybes savivaldybei efektyviau naudoti objektus viešosioms paslaugoms, o kai kuriais atvejais sprendimai leidžia aiškiau suplanuoti pastatų priežiūros bei remonto finansavimą.

    Švietimas, socialinės paslaugos ir aplinka

    Švietimo dalyje numatyti sprendimų pakeitimai dėl mokinių ir klasių skaičiaus 2026–2027 mokslo metams Varėnos r. Matuizų pagrindinėje mokykloje, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje ir Varėnos r. „Merkio“ gimnazijoje. Tokių dokumentų koregavimai dažniausiai susiję su pasikeitusiais mokinių srautais, klasių komplektavimo poreikiu ar jungtinių klasių formavimu.

    Socialinės srities darbotvarkėje įrašytas maksimalus socialinės globos paslaugų išlaidų finansavimo dydžių nustatymas Varėnos rajono savivaldybės gyventojams. Šie dydžiai svarbūs ir paslaugų gavėjams, ir savivaldybės biudžetui, nes apibrėžia, kokia dalis išlaidų gali būti kompensuojama ir kaip planuojamas finansavimas metų eigoje.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metais nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Varėnos rajone sąrašą. Tokie sąrašai savivaldybėms reikalingi siekiant turėti aiškų vaizdą apie problematiškas teritorijas ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones, kurios skatina sklypų sutvarkymą ir mažina apleistų plotų poveikį aplinkai.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir sprendimas dėl pavadinimo suteikimo Matuizų seniūnijos Kukiškių kaimo gatvei, taip pat klausimas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Šie sprendimai paliečia kasdienius gyventojų poreikius, nuo adresų administravimo iki investicijų į nuotekų tvarkymą privačiuose sklypuose.

    Darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžio metu taip pat vyks mažumos valanda. Tai procedūrinė posėdžio dalis, kai opozicijos atstovai gali kelti klausimus ir prašyti paaiškinimų dėl savivaldybės veiklos.

    Darbotvarkės projektą pasirašė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Informatikos olimpiadoje Taškente DI keičia taisykles: jaunieji programuotojai mokosi visai kitaip

    Tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) Taškente susitiko 386 jaunieji programuotojai iš 97 šalių. Per dešimt valandų jie sprendė šešias algoritmines užduotis, kurios tikrina ne vien kodavimo greitį, bet ir gebėjimą analizuoti bei kurti efektyvius sprendimus.

    Tačiau šių metų kontekstas išskirtinis: vis daugiau užduoties „kelio“ nuo idėjos iki veikiančios programos gali sutrumpinti dirbtinis intelektas. Tai keičia ne tik pasirengimą, bet ir tai, kaip organizatoriai vertina sąžiningumą, ypač nuotolinėse varžybose.

    DI verčia perrašyti varžybų taisykles

    Italijos delegacijos vadovas Giorgio Audrito atkreipė dėmesį, kad organizuojant konkursus tenka realistiškai įvertinti, jog mokiniai DI įrankius jau turi ir naudoja. Pasak jo, nuotolinės varžybos tampa sunkiau suvaldomos, o IOI bendruomenė dar tik adaptuojasi ir ieško sprendimų.

    Audrito pabrėžė, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, programavimo patirtis išlieka būtina. Ji reikalinga tam, kad dalyvis galėtų nukreipti DI, patikrinti jo siūlymus ir laiku pastebėti klaidas ar netinkamus sprendimo supaprastinimus.

    Mažiau kodo, daugiau mąstymo

    Kinijos atstovas, aukso medalio laimėtojas Qiwen Xu teigė, kad DI ateityje gali sugeneruoti didelę dalį kodo, kurį programuotojai šiandien rašo patys. Jo patirtis rodo praktinį pokytį: per penkių valandų turą dalyviai daugiau nei dvi valandas skyrė vien sprendimo pavertimui kodu.

    „Su DI pagalba daugiau laiko galime skirti mąstymui ir pačiam uždavinio sprendimui“, – sakė Qiwen Xu.

    Pasak jo, DI jau keičia ir treniruočių logiką: vietoj vien tik kartojimo ir rutininių uždavinių sprendimo vis dažniau analizuojama, kaip prie problemos prieina DI sistemos. Vis dėlto vienodas priėjimas prie įrankių nereiškia vienodų rezultatų, nes lemiamas tampa gebėjimas suformuluoti teisingą strategiją ir kritiškai vertinti atsakymus.

    Šveicarijos atstovė Myriam Faltin pabrėžė, kad varžybose svarbi ne tik teorija, bet ir intuicija, kada taikyti konkretų algoritmą. Tokia intuicija, pasak jos, atsiranda sprendžiant sudėtingas užduotis iki galo, o ne iškart ieškant greito atsakymo.

    Kodėl pagrindai vis dar svarbiausi

    IOI prezidentas profesorius Tan Santek atmeta mintį, kad dėl DI nebeverta mokytis programavimo pagrindų. Jo požiūriu, situacija yra priešinga: neturint tvirtų fundamentų, DI tampa ne pagalbininku, o rizika, nes žmogus nebesugeba įvertinti, ar sugeneruotas sprendimas teisingas, efektyvus ir saugus.

    „Jei neturi pagrindų, iš tiesų negalėsi pasinaudoti DI kaip įrankiu“, – sakė Tan Santek.

    Pasak jo, švietime vis didesnis dėmesys turėtų tekti kompiuteriniam mąstymui, kai mokiniai pirmiausia mokosi realaus pasaulio problemą suformuluoti taip, kad ją būtų galima spręsti skaičiavimo metodais. Profesorius pridūrė, kad tokie įgūdžiai gali būti ugdomi nuo pradinės mokyklos.

    DI temą akcentuoja ir Uzbekistanas, kuriame vyko olimpiada. Skaitmeninių technologijų viceministras Rustam Karamjonov teigė, kad talentų rengimas yra vienas iš šalies DI strategijos ramsčių, siekiant paruošti žmones pokyčiams, kuriuos DI atneša darbo rinkai ir švietimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad programuotojų vaidmuo vis labiau krypsta nuo vien tik sintaksės link sprendimų architektūros, testavimo, saugumo ir atsakomybės už rezultatą. IOI pavyzdys rodo, kad konkurencinis pranašumas vis dažniau bus matuojamas ne tuo, kas greičiau parašo kodą, o tuo, kas geriau mąsto, tikrina ir geba valdyti DI kaip įrankį.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje, šalia Talino esančioje Viimsi mokykloje, vasaros stovyklos klasės kelioms dienoms virto robotikos laboratorijomis, dronų bandymų aikštelėmis ir dirbtinio intelekto dirbtuvėmis. Čia susirinko šimtai mergaičių, kurios mokėsi ne tik programuoti, bet ir praktiškai spręsti inžinerines užduotis.

    Stovykla yra nevyriausybinės organizacijos „HK Unicorn Squad“ veiklos kulminacija. Iniciatyvą 2018 metais įkūrė Estijos skaitmeninės valstybės kūrime dalyvavęs technologijų verslininkas Taavi Kotka kartu su žmona Kerstin, siekdami suteikti nemokamą technologinį ugdymą mergaitėms visoje šalyje.

    Per užsiėmimus dalyvės konstruoja ir programuoja robotus, mokosi valdyti dronus, susipažįsta su DI taikymo principais. Praktinis formatas parinktas taip, kad mergaitės kuo daugiau išsiaiškintų pačios, o mentoriai tik nukreiptų ir padėtų, kai užduotis „užstringa“.

    Kaip gimė idėja mergaitėms

    „HK Unicorn Squad“ idėja kilo iš asmeninės patirties. Taavi Kotka pasakoja, kad jo dukra Helena kartu su dar viena mergaite dalyvavo pradinės mokyklos robotikos būrelyje, tačiau sumažinus grupę jos buvo iš jo pašalintos.

    Tuomet šeima nusprendė sukurti erdvę, kurioje mergaitės galėtų mokytis technologijų be papildomų barjerų ir išankstinių nuostatų. Helena pati baigė programą ir vėliau prisijungė prie jaunesnių dalyvių mokymo, taip stiprindama bendruomenės tęstinumą.

    Kodėl tai svarbu valstybei

    Taavi Kotka pabrėžia, kad didesnis merginų įsitraukimas į inžineriją ir technologijas yra ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir šalies konkurencingumo tema. Mažoms valstybėms ypač svarbu didinti talentų bazę, nes technologijų sektorius tiesiogiai veikia produktyvumą ir inovacijų spartą.

    „Daugiau merginų inžinerijoje yra nacionalinis klausimas“, – sakė Taavi Kotka.

    Organizacijos teigimu, programą jau yra baigusios apie 5 000 mergaičių, tai sudaro reikšmingą dalį Estijos 8–14 metų amžiaus grupėje. Tikrasis poveikis, pasak iniciatorių, labiausiai atsiskleis po maždaug dešimtmečio, kai dabartinės dalyvės rinksis studijas ir profesijas.

    Technologijos persikelia į visas profesijas

    Dalyvių istorijos rodo, kad technologinis raštingumas tampa privalumu net ir planuojant karjerą už IT ribų. Helena, planuojanti studijuoti mediciną, stovyklos metu aiškino, jog technologijos vis labiau persmelkia įvairius sektorius, o robotika ir DI jau keičia ir gydymo procesus.

    „Jei tapsiu chirurge, vis daugiau operacijų atliekama su robotų ar DI pagalba, todėl tai bus mano pranašumas“, – sakė Helena Kotka.

    „HK Unicorn Squad“ iniciatoriai pabrėžia, kad jų tikslas ilgainiui turėtų tapti platesniu valstybės prioritetu, kad modernių technologijų pagrindų mokytųsi kiekvienas vaikas. Estijos pavyzdys rodo, kaip nevyriausybinės iniciatyvos gali greitai užpildyti spragas ir tapti modeliu, kurį vėliau perima viešasis sektorius.

    Šiandien, kai darbo rinką sparčiai keičia automatizacija, DI sprendimai ir duomenų ekonomika, ankstyvas praktinis technologijų mokymas vis dažniau laikomas strategine investicija. Estijos stovyklos formatas atspindi tendenciją, kad technologinis ugdymas efektyviausias tada, kai jis siejamas su realiais projektais, komandinėmis užduotimis ir aiškiai matomu rezultatu.

  • Amerikos mokykla pasikvietė humanoidinį robotą „Sally“: štai ką jis darys klasėje

    Amerikos mokykla pasikvietė humanoidinį robotą „Sally“: štai ką jis darys klasėje

    Salamankos vidurinė mokykla Niujorko valstijoje nuo šio rudens į klases įves humanoidinį robotą „Sally“, kuris dirbs kaip mokytojo asistentas. Planuojama, kad jis padės vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokiniams per informatikos, programavimo, robotikos ir dirbtinio intelekto užsiėmimus.

    Robotą pagamino bendrovė „Realbotix“, o projektas mokyklos apygardai kainavo apie 56 000 eurų. „Sally“ sukurta taip, kad atrodytų itin realistiškai: turi silikoninę odą, ilgus rudus plaukus ir veido mimika gali perteikti emocijas.

    Nors robotas gali judinti rankas ir plaštakas, jis nevaikšto, todėl pamokose dirbs sėdėdamas. Projekto sumanytojai taip pat pritaikė robotui vakarų Niujorko regionui būdingą kalbėjimo manierą, tikėdamiesi, kad tai palengvins bendravimą ir sumažins mokinių įtampą.

    Mokyklos atstovai pabrėžia duomenų apsaugą: teigiama, kad „Sally“ nerenka mokinių asmens duomenų, neįrašinėja garso ar vaizdo ir veikia uždaroje sistemoje be interneto ryšio. Pasak organizatorių, robotas neturėtų pateikti gatavų atsakymų, o veikiau užduoti klausimus ir skatinti mokinius patiems ieškoti sprendimų.

    Okrugo vadovas dr. Markas Beehleris bandomąją programą apibūdino kaip „jaudinančią, bet kartu ir šiek tiek keliančią nerimą“. Mokykla taip pat aiškina, kad robotas netaps mokytojų ar personalo pakaitalu ir negalės pakeisti gyvo žmogaus bendravimo.

    Toks sprendimas JAV viešajame švietime vis dar retas, todėl natūralu, kad kyla diskusijų dėl humanoidų vaidmens mokyklose. Vieni tėvai ir ekspertai akcentuoja galimas naudas, pavyzdžiui, didesnį mokinių įsitraukimą į technologijų temas ir papildomą pagalbą pamokose, kiti kelia klausimus dėl pernelyg realistiškos išvaizdos, vaikų emocinės reakcijos bei ilgalaikių ribų, kuriose DI turėtų likti tik įrankiu, o ne autoritetu klasėje.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar toks asistentas realiai padeda mokiniams geriau suprasti programavimą ir robotiką, ar vis dėlto didžiausias efekto šaltinis bus pats eksperimentas ir dėmesys naujosioms technologijoms. Mokyklos administracija tikisi, kad pilotas leis įvertinti praktinę naudą ir nuspręsti, ar šią kryptį verta plėsti.

  • Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Taškente surengtas Pirmasis tarptautinis islamo civilizacijos forumas subūrė daugiau kaip 450 tyrėjų, religinių lyderių ir politikos formuotojų iš per 50 šalių. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip istorinė islamo pasaulio mokslo tradicija šiandien veikia švietimą, tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

    Forumo darbotvarkės centre buvo šiuolaikiniai iššūkiai, kuriems spręsti, dalyvių teigimu, būtinas mokslo ir kultūrinio dialogo derinys. Taškente aptartos švietimo reformos, akademinės partnerystės ir mokslinių institucijų vaidmuo kuriant pasitikėjimą tarp skirtingų regionų.

    Kelionė per istorinius centrus

    Renginys tęsėsi Samarkande ir Termeze, kurie istorijoje laikomi svarbiais islamo mokymosi centrais. Čia dalyviai grįžo prie Imam al-Maturidi ir Imam al-Tirmidhi intelektinio palikimo, kartu ieškodami būdų, kaip šią tradiciją pristatyti šiuolaikinei auditorijai.

    Pristatyti projektai apėmė interaktyvių muziejų plėtrą, rankraščių skaitmeninimą ir platesnį kultūros paveldo prieinamumą tyrėjams. Aptarta ir tai, kaip dirbtinis intelektas bei DI pagrįsti įrankiai gali pagreitinti archyvų apdorojimą, tekstų atpažinimą ir vertimų parengimą, kartu keliant duomenų kokybės bei autentiškumo klausimus.

    Mokslininkų idėjos ir šiandien

    Forume primintos Vidurinės Azijos mokslininkų įtakos sritys, nuo matematikos ir astronomijos iki medicinos ir filosofijos. Programoje akcentuotos tokių istorinių asmenybių kaip al-Chorezmi, Ibn Sina ir al-Biruni idėjos, kurios laikomos svarbiomis moderniųjų mokslo disciplinų raidos grandimis.

    Diskusijose pabrėžta, kad šiandieninėje mokslo politikoje vis svarbesnė tampa ne tik inovacijų plėtra, bet ir paveldo išsaugojimas bei atvira prieiga prie žinių. Skaitmeninimo projektai ir tarptautiniai konsorciumai vis dažniau vertinami kaip būdas sujungti humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, ypač kai tyrimams pasitelkiami dideli tekstynai.

    Taškento deklaracija ir kiti žingsniai

    Forumas baigėsi Taškento deklaracijos priėmimu, kurioje numatytas gairių rinkinys tolimesniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų, švietimo ir islamo paveldo apsaugos srityse. Dokumente išskirta partnerystė tarp universitetų, mokslinių centrų ir kultūros institucijų, taip pat siekis didinti tyrimų tarptautiškumą.

    Organizatorių vertinimu, deklaracija turėtų tapti atspirties tašku konkretiems projektams, apimantiems bendras studijų programas, mokslininkų mainus ir skaitmeninių kolekcijų plėtrą. Tikimasi, kad tokio tipo forumai padės perkelti diskusijas nuo simbolinių pareiškimų prie praktiškai pamatuojamų rezultatų mokslo ir švietimo ekosistemoje.

  • DI išmanieji akiniai per egzaminą baigėsi byla: Pietų Korėja griebiasi griežtų priemonių

    DI išmanieji akiniai per egzaminą baigėsi byla: Pietų Korėja griebiasi griežtų priemonių

    Pietų Korėjoje prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą vyrui, kuris per valstybinį kvalifikacinį egzaminą bandė sukčiauti pasitelkdamas išmaniuosius akinius su DI. Tai laikoma precedentu, nes tokio pobūdžio apgaulė vis dažniau fiksuojama, tačiau iki šiol retai pasiekdavo baudžiamąjį persekiojimą.

    Incidentas įvyko 2026 metų gegužę Kvandžu, per egzaminą, susijusį su priešgaisrinės saugos inžinieriaus licencija. Egzaminuotojas atkreipė dėmesį į neįprastą šviesos atspindį akinių lęšiuose, o patikrinus paaiškėjo, kad įrenginys naudojamas atsakymams gauti realiuoju laiku.

    Įtariamasis pripažino kaltę ir teigė pats sukūręs programėlę, suderintą su išmaniaisiais akiniais, norėdamas patikrinti, ar DI sugeneruos teisingus atsakymus tikro egzamino metu.

    Kol kas viešai neįvardijama, kokia konkreti bausmė jam gresia, tačiau prokuratūra kaltinimus grindžia šalies techninių kvalifikacijų ir egzaminų tvarką saugančiais teisės aktais. Pareigūnai pabrėžia, kad tokios licencijos susijusios su visuomenės saugumu, todėl nekompetentingo specialisto patekimas į profesiją gali turėti realių pasekmių.

    Korėjos žiniasklaida skelbia, kad tai ne pavienis atvejis: tuo pačiu laikotarpiu dar keli asmenys buvo sulaikyti bandę naudoti išmaniuosius akinius per valstybinius egzaminus Seule ir Mokpo. Panašūs incidentai fiksuoti ir per tarptautinius kalbos testus, kur sukčiavimo schemos vis dažniau remiasi mažai pastebimais įrenginiais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kontrolė tampa sudėtingesnė, nes dalis šiuolaikinių modelių iš išorės beveik nesiskiria nuo įprastų korekcinių akinių. Aptikti tokias priemones padeda tik specifiniai požymiai, todėl egzaminuotojams reikia papildomų mokymų, o centrams tenka investuoti į patikras ir technines aptikimo priemones.

    Reaguodamos institucijos svarsto griežtinti taisykles, aiškiai įtraukiant DI išmaniuosius akinius į draudžiamų daiktų sąrašus egzaminų centruose ir didinant atsakomybę už sukčiavimą. Tokios diskusijos vyksta ne tik Pietų Korėjoje: įvairios švietimo ir testavimo organizacijos pasaulyje jau taiko platesnius draudimus dėvimoms technologijoms, nes vien diskvalifikacijos priemonės nebeatgraso dalies pažeidėjų.

    Augant dėvimų įrenginių ir DI galimybėms, egzaminai tampa viena jautriausių sričių, kur technologijų pažanga tiesiogiai susiduria su sąžiningumo ir saugumo reikalavimais. Šis atvejis rodo, kad rizika gali baigtis ne tik pašalinimu iš egzamino, bet ir baudžiamąja byla.

  • Kaip vaikams paaiškinti atsinaujinančią energiją: „Eurowind Energy“ dalija nemokamus rinkinius

    Kaip vaikams paaiškinti atsinaujinančią energiją: „Eurowind Energy“ dalija nemokamus rinkinius

    Energetikos ir klimato temos vis dažniau pasiekia vaikus per socialinius tinklus, tačiau mokyklose trūksta paprastų, praktiškų priemonių, padedančių suprasti, kaip iš tiesų gaminama elektra ir kodėl vystoma atsinaujinanti energetika. Dėl to didėja rizika, kad mokiniai susidarys nuomonę iš paviršutinių ar gąsdinančių žinučių, o ne iš patikimų paaiškinimų.

    Šią spragą siekia mažinti „Eurowind Energy“ kartu su edukatore dr. Zuzanna Jastrzębska-Krajewska parengtas projektas, mokykloms suteikiantis nemokamus mokomuosius paketus apie energiją, ekologiją ir aplinką. Kūrėjai pabrėžia, kad tikslas yra ne dar viena teorijos santrauka, o priemonės, kurios įtrauktų ir skatintų tyrinėti.

    Nuo apibrėžimų prie patyrimų

    Medžiaga sukurta taip, kad mokiniai ne tik išgirstų, bet ir patys patikrintų, kaip veikia vėjo energija, kaip matuojama energija ir kokie procesai lemia elektros gamybą. Vietoj ilgų paaiškinimų siūlomos užduotys, praktiniai bandymai, dirbtuvės, o mokytojams pateikiami parengti pamokų scenarijai.

    Paketai pritaikyti trims amžiaus grupėms, todėl juos galima naudoti tiek pradinėse klasėse, tiek vyresniems pradinukams. Taip pat numatytos darbo kortelės, edukacinis garso turinys ir nuotolinė medžiaga mokytojams, kad pasirengimas pamokai neužimtų papildomų valandų.

    „Šiuolaikinė aplinkosauginė edukacija neturi būti atskiras sunkus dalykas. Ją galima sujungti su matematika, bandymais ir užduotimis, kurias vaikai sprendžia žingsnis po žingsnio, tada aiškiau suprantama, iš kur atsiranda energija ir kaip ją išmatuoti“, – sakė dr. Zuzanna Jastrzębska-Krajewska.

    Kodėl tokios priemonės tampa reikalingos

    Pastaraisiais metais energijos kainų šuoliai, diskusijos apie energetinę nepriklausomybę ir Europos Sąjungos klimato tikslai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Dėl to auga visuomenės poreikis suprasti, kas yra atsinaujinantys energijos šaltiniai, kokie jų privalumai ir ribojimai, ir kodėl energetikos pertvarka neapsiriboja vien technologijomis.

    Švietime ši tema dažnai išsiskaido tarp skirtingų dalykų, o mokytojams pritrūksta laiko ir priemonių ją pateikti šiuolaikiškai. Praktiniai rinkiniai, kuriuos galima integruoti į gamtos mokslus ar klasės valandėles, padeda kalbėti apie klimatą ne vien per grėsmių prizmę, bet ir per sprendimus bei kritinį mąstymą.

    „Tikime, kad energetinis raštingumas ir jaunimo sąmoningumas yra svarbūs vietos bendruomenių ateičiai. Todėl norime remti mokytojus nemokamomis didaktinėmis priemonėmis ir susitikimais su mokiniais, paprastai parodydami, kaip veikia vėjo energija ir kokį vaidmenį ateityje atliks technologijos“, – sakė „Eurowind Energy“ vadovė Małgorzata Szambelańczyk.

    Konkurso dalis ir veiklos regionuose

    Projektas taip pat kviečia klases dalyvauti konkurse, kuriame numatytos edukacinės dovanos, pavyzdžiui, mokomieji žaidimai ir kita mokymąsi palaikanti medžiaga. Tai suteikia papildomos motyvacijos įsitraukti ir už mokyklos ribų, o mokiniams leidžia temas „pasimatuoti“ per komandines užduotis.

    Numatytos ir gyvos veiklos skirtinguose regionuose, kad mokyklos galėtų ne tik atsisiųsti turinį, bet ir gauti tiesioginį kontaktą su edukatoriais ar projekto atstovais. Tokie vizitai dažnai padeda vaikams užduoti konkrečius klausimus apie vėjo jėgaines, elektros gamybą ir aplinkos apsaugą, o atsakymai tampa labiau suprantami.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinė vertė slypi paprastume: mokytojui nereikia kurti turinio nuo nulio, o mokiniams suteikiama galimybė mokytis per veiksmą. Tai ypač svarbu tuo metu, kai informacijos apie klimatą daug, tačiau pasitikėjimą kuria aiškūs paaiškinimai ir patirtis, o ne vien emocinės antraštės.

  • Paskutinis skambutis Visagino Draugystės progimnazijoje: aštuntokams įteiktos padėkos

    Paskutinis skambutis Visagino Draugystės progimnazijoje: aštuntokams įteiktos padėkos

    Birželio 4 dieną Visagino Draugystės progimnazijoje nuaidėjo paskutinis skambutis, simboliškai užbaigęs progimnazijos etapą ir pažymėjęs naujo kelio pradžią aštuntokams. Šventė subūrė mokinius, mokytojus ir tėvus, o dėmesio centre atsidūrė bendruomenės padėkos bei palinkėjimai artėjančiam pokyčių laikotarpiui.

    Renginio metu sveikinimo žodžius tarė progimnazijos direktorius Rimantas Petravičius, pabrėžęs mokinių augimą ir per aštuonerius metus nueitą kelią. Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė perdavė ir Visagino savivaldybės mero Erlando Galaguz sveikinimą, akcentuodama švietimo bendruomenės svarbą mieste.

    Šventėje skambėjo padėkos mokytojams už kantrybę, kasdienį darbą ir gebėjimą motyvuoti, o tėvams už palaikymą, kuris dažnai tampa tylia, bet lemiančia sėkmės dalimi. Mokiniai buvo sveikinami už pastangas, pasiekimus ir brandą, kuri atsiskleidžia ne tik pažymiuose, bet ir gebėjime priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę.

    Renginio nuotaiką kūrė prisiminimai ir linkėjimai, kviečiantys išsaugoti mokykloje užmegztas draugystes ir drąsiai žengti toliau. Paskutinis skambutis progimnazijoje dažnai tampa riba, po kurios prasideda naujas etapas: daliai mokinių tai bus perėjimas į gimnaziją, kiti rinksis profesinio mokymo kryptį ar kitą ugdymo kelią.

    Visagino Draugystės progimnazijos bendruomenė aštuntokams linkėjo pasitikėjimo savimi ir aiškių tikslų, primindama, kad svarbiausia ne vien pasirinktas kelias, o nuoseklus ėjimas pirmyn. Šventė tapo jaukiu atsisveikinimu su progimnazijos kasdienybe ir šiltu palydėjimu į naujus iššūkius.

    Informacija ir nuotraukos: Visagino savivaldybės administracija.