CP v2

Tag: Tarptautinė energetikos agentūra

  • Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.

    Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.

    Duomenų centrai kelia įtampą

    HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.

    Kas laimės, o kas pralaimės?

    „Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.

    „Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.

    Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla

    Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.

    Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.

  • Saudo Arabiją smogia naftos šokas: Ormuzo blokada numušė gavybą iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Gavyba krito iki 1990 metų lygio

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ormuzo sąsiaurio blokada smarkiai paveikė Persijos įlankos naftos tiekimą. Naujausioje OPEC mėnesinėje ataskaitoje fiksuojama, kad Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną.

    Palyginti su vasariu, tai yra 42 proc. kritimas, arba maždaug 651 000 barelių per dieną mažiau. Toks gavybos lygis, kaip nurodoma ataskaitoje, nematytas nuo 1990 metų, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą ir sukrėtė pasaulinę naftos rinką.

    Eksportą gelbsti alternatyvūs maršrutai

    Nors Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, Rijadas turi dalinę alternatyvą. Saudo Arabija gali nukreipti dalį srautų vamzdynais ir uostais į Raudonosios jūros kryptį, taip mažindama priklausomybę nuo maršruto per Persijos įlanką.

    OPEC duomenys rodo, kad tiekimas rinkai, neskaičiuojant srautų į kaupimo talpyklas, balandį buvo kiek didesnis nei pati gavyba ir siekė apie 6,879 mln. barelių per dieną. Tai rodo, kad dalis pristatymų galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų arba pasitelkiant logistines išlygas.

    Kaimyninės šalys taip pat spaudžiamos

    Alternatyvių kelių neturinčioms valstybėms situacija dar skausmingesnė. Kuveitas, kuris neturi palyginamų aplinkkelių, buvo priverstas mažinti gavybą iki maždaug 600 000 barelių per dieną, tai yra apie pusę ankstesnio lygio.

    Tokie sutrikimai persiduoda ir platesnėms prognozėms: OPEC sumažino 2026 metų pasaulinio naftos paklausos augimo vertinimą nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną. Tai signalizuoja, kad organizacija mato ilgiau trunkantį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir rizikas vartojimui.

    Paklausa ir OPEC įtaka – po didinamuoju stiklu

    Rinkos dėmesys krypsta ir į paklausos pusę. Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje skelbė, kad šiemet pasaulinė naftos paklausa gali mažėti apie 420 000 barelių per dieną – tai būtų didžiausias metinis nuosmukis nuo 2020 metų pandemijos laikotarpio.

    OPEC gebėjimą koordinuoti gavybos politiką papildomai apsunkina pokyčiai organizacijos viduje: Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai didina riziką, kad susitarimus dėl gavybos ribojimų ateityje bus sunkiau įgyvendinti, o kainų svyravimai gali tapti aštresni.

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų gegužės naftos rinkos apžvalgoje skelbia, kad dėl precedento neturinčio tiekimo sutrikimo Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu. Agentūra pažymi, kad šis šokas persvėrė ankstesnes prognozes ir išryškino rinkos pažeidžiamumą net ir esant didesniam gavybos lankstumui kituose regionuose.

    TEA vertinimu, 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti maždaug 420 000 barelių per parą ir sudaryti apie 104 mln. barelių per parą. Tai yra apie 1,3 mln. barelių per parą mažiau nei buvo prognozuota iki karo eskalacijos, o ryškiausias nuosmukis numatomas antrąjį metų ketvirtį.

    Agentūra akcentuoja, kad paklausą spaudžia išaugusios kainos ir silpnėjanti ekonominė aplinka, todėl antrąjį ketvirtį kritimas gali siekti apie 2,45 mln. barelių per parą. Tokia dinamika, pasak TEA, rodo, jog trumpuoju laikotarpiu kainų šuoliai veikia ne tik vartotojų elgseną, bet ir pramonės bei logistikos grandines.

    Didžiausias dabartinės krizės veiksnys – reikšmingai sumažėjusi pasiūla dėl sutrikusių srautų per Hormūzo sąsiaurį. TEA skaičiuoja, kad dėl konflikto buvo sustabdyta daugiau kaip 14 mln. barelių per parą gavybos ir eksporto pajėgumų, nors daliai tiekėjų pavyko dalį krovinių perorientuoti į terminalus už sąsiaurio ribų.

    Nuo vasario bendri praradimai, TEA vertinimu, siekia apie 12,8 mln. barelių per parą, o atsargų mažėjimas per kovą ir balandį buvo itin spartus. Agentūra daro prielaidą, kad srautai per Hormūzo sąsiaurį gali palaipsniui atsinaujinti birželį, tačiau perspėja, jog pasiūla atsistatys lėčiau nei paklausa.

    Susidariusį trūkumą rinkoje padėjo amortizuoti Atlanto baseino gamintojai, tarp jų Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kanada, padidinę eksportą iki rekordinių lygių. Kartu į rinką buvo nukreiptos ir valstybinės bei komercinės strateginės atsargos, o pasaulinės atsargos per kovą ir balandį, TEA vertinimu, sumažėjo maždaug 250 mln. barelių.

    Kainos išlieka nepastovios: TEA duomenimis, balandį Šiaurės jūros etaloninė nafta vidutiniškai kainavo apie 107 eurus už barelį, perskaičiavus iš JAV dolerių. Nors didesnė pasiūla už Artimųjų Rytų ribų trumpam suteikė palengvėjimą, agentūra prognozuoja, kad rinka išliks deficitinė iki ketvirtojo metų ketvirčio.

    Tokia perspektyva, TEA teigimu, gali palaikyti naujus kainų svyravimus, ypač artėjant vasaros paklausos pikui. Analitikai rinkoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem rizikoms: realiam tiekimo atsigavimo tempui ir tam, ar aukštos kainos bei lėtesnė ekonomika nepaskatins ryškesnio paklausos smukimo nei iki šiol numatyta.

  • Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Pasaulinės naftos atsargos pastaraisiais mėnesiais mažėja rekordiniu tempu, o tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje didina riziką, kad kainos vėl smarkiai svyruos. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad rinkoje išlieka įtampa, o situacija gali paaštrėti artėjant vasaros paklausos pikui.

    Remiantis preliminariais IEA duomenimis, pasaulinės naftos atsargos kovo mėnesį sumenko 129 mln. barelių, o balandžio mėnesį – dar 117 mln. barelių. Agentūra šį kritimą sieja su karo regione sukeltais trikdžiais ir ribotomis eksporto galimybėmis Persijos įlankoje.

    Didžiausi nuosmukiai fiksuoti EBPO valstybėse, kur sausumoje laikomos atsargos sumažėjo 146 mln. barelių. Tuo metu ne EBPO ekonomikose vadinamosios matomos atsargos traukėsi 24 mln. barelių, rodydamos, kad spaudimas jaučiamas ne tik Vakarų rinkose.

    IEA skaičiuoja, kad dėl Persijos įlankos gamintojų tiekimo netekčių bendra prarastos pasiūlos apimtis jau viršijo 1 mlrd. barelių. Agentūra taip pat nurodo, kad daugiau kaip 14 mln. barelių per dieną negalėjo palikti regiono, todėl šokas įvardijamas kaip precedento neturintis.

    Siekiant stabilizuoti rinką, IEA anksčiau buvo pranešusi apie planą iš narių avarinių rezervų į rinką išleisti 400 mln. barelių, o dalis šios apimties jau panaudota. Toks mechanizmas paprastai taikomas išskirtinėse situacijose, kai sutrinka pasiūla arba kyla grėsmė energijos tiekimo saugumui.

    Tiekimo aplinkkeliai ir nauji srautai

    Naftos kainos pastaruoju metu šokinėja dėl neapibrėžtumo, ar pavyks diplomatinėmis priemonėmis sumažinti įtampą ir atkurti įprastą laivybą. Šiaurės jūros etaloninės fizinių pristatymų naftos kaina buvo kritusi nuo maždaug 127 eurų už barelį iki mažiau nei 88 eurų, bet vėliau vėl pakilo.

    Gamintojai bando švelninti poveikį: Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai dalį krovinių perorientuoja į terminalus už sąsiaurio ribų. Tuo pat metu Atlanto baseino tiekėjai, įskaitant JAV, didina siuntas į Aziją, taip iš dalies kompensuodami Persijos įlankos srautų netektis.

    IEA atkreipia dėmesį ir į Rusijos eksporto augimą, kuris siejamas su išpuoliais prieš perdirbimo infrastruktūrą ir dėl to sumažėjusia vidaus paklausa. Papildomą poveikį tarptautiniams srautams darė ir laikinos sankcijų išimtys, leidusios daliai krovinių lengviau pasiekti pasaulio rinką.

    Paklausa silpnėja, svyravimai didėja

    Lygiagrečiai tiekimo rizikoms matomas ir paklausos vėsimas: silpnesnė ekonominė veikla bei aukštos degalų kainos mažina vartojimą. IEA teigia, kad galutiniai vartotojai taupo, o perdirbėjai mažina apdorojimo apimtis ir atsargiau importuoja žaliavą.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti 420 000 barelių per dieną iki 104 mln. barelių per dieną. Tai yra 1,3 mln. barelių per dieną prastesnė prognozė, palyginti su vertinimais, kurie buvo daromi iki konflikto paaštrėjimo Irano kryptimi.

    Pasak IEA, labiausiai nukenčia naftochemijos ir aviacijos sektoriai, o taupymo priemonės ir aukštos kainos gali dar labiau riboti vartojimą artimiausiais mėnesiais. Jei susitarimas dėl laivybos ir srautų atnaujinimo būtų pasiektas, paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti.

    Vis dėlto IEA perspėja, kad pasiūla greičiausiai atsistatys lėčiau, todėl rinka gali išlikti deficitinė iki paskutinio metų ketvirčio. Agentūra pažymi, kad sparčiai tirpstant atsargoms, artėjant vasaros paklausos pikui kainų svyravimų rizika išlieka padidėjusi.

    „Kai pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu, artėjant vasaros paklausos pikui tikėtinas didesnis kainų nepastovumas“, – teigiama IEA vertinime.

  • Ar Lenkijai gresia aviacinių degalų stygius? Ministras ramina, bet kainos muša rekordus

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas teigia kol kas nematantis signalų, kad šaliai grėstų aviacinių degalų trūkumas. San Franciske su žurnalistais kalbėjęs ministras pabrėžė, jog situacija stebima, tačiau panikai pagrindo nėra.

    Aviaciniai degalai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių oro linijų finansus. Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skaičiuoja, kad įprastai degalai sudaro apie 20–30 proc. vežėjų veiklos sąnaudų, o kainoms šoktelėjus ši dalis gali perkopti ir 40 proc.

    Lenkijos nacionalinis vežėjas LOT yra nurodęs, kad naudoja kainų rizikos valdymo priemones, tačiau itin staigūs rinkos pokyčiai neleidžia visiškai neutralizuoti brangimo. Bendrovė taip pat pripažįsta, kad galimybės visą išaugusių kaštų naštą perkelti į bilietų kainas yra ribotos.

    Degalų yra, bet jie brangūs

    Didžiausias Lenkijos užsakomųjų skrydžių vežėjas Enter Air sako kol kas nematantis realių tiekimo sutrikimų požymių. Įmonė remiasi rinkos indeksais, kurie atspindi faktines aviacinių degalų kainas Europoje, ir pabrėžia, kad pagrindinė problema yra ne prieinamumas, o išaugusi kaina.

    Pasak Enter Air vadovo Marcino Kubrako, Europos rinkoje aviacinių degalų kaina pastaruoju metu stabilizavosi ties maždaug 1 500 JAV dolerių už toną, tačiau tai gerokai viršija ankstesnių metų vidurkius. Perskaičiavus, tokia kaina sudaro apie 1 400 eurų už toną, o įprastas ankstesnių metų intervalas dažnai buvo maždaug perpus mažesnis.

    Vežėjai atkreipia dėmesį, kad aviacinių degalų brangimas ne visada tiesiogiai kartoja naftos kainos dinamiką. Dalis spaudimo siejama su rafinavimo maržomis ir pasiūlos bei paklausos disbalansu, kai keleivių srautai ir skrydžių apimtys išlieka dideli.

    Kas labiausiai kelia riziką Europai?

    Įtampą rinkoje didina geopolitiniai veiksniai, įskaitant konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir rizikas pagrindiniuose energetikos logistikos maršrutuose. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien tik tiekimo grandinės nervingumas gali kelti kainas net ir tada, kai fizinio trūkumo dar nėra.

    Tarptautinė energetikos agentūra balandžio 16 dieną vertino, kad Europa tuo metu galėjo turėti aviacinių degalų atsargų maždaug kelioms savaitėms, o kritinis taškas galėtų būti pasiektas vasaros pradžioje, jei nepavyktų kompensuoti dalies importo. Tokios prognozės dažniausiai skatina vežėjus ir tiekėjus papildomai draustis bei peržiūrėti pirkimų planus.

    IATA kainų stebėsenos duomenys rodo, kad 2026 metų pavasarį aviacinių degalų kainos Europoje išliko aukštesnės nei pasaulio vidurkis. Oro linijoms tai reiškia didesnį spaudimą maržoms, ypač maršrutuose, kur konkurencija riboja bilietų branginimą.

    Skrydžių mažinimas – greičiausia reakcija

    Net jei degalų netrūksta, ilgiau išliekanti aukšta kaina verčia oro linijas ieškoti greitų taupymo sprendimų. Vienas iš dažniausių žingsnių yra skrydžių tinklo optimizavimas, retesni reisai ar mažiau pelningų krypčių atsisakymas.

    Šia kryptimi juda ir dalis Europos vežėjų: skelbiama, kad SAS gegužę atšauks 1 172 skrydžius, kaip viena iš priežasčių įvardijant brangius aviacinius degalus. Kuo ilgiau kainos išsilaikys aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad panašius sprendimus rinksis ir kitos bendrovės.

    Enter Air vadovas perspėja, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir aukštos rafinavimo maržos gali turėti atidėtą poveikį rinkai. Tokiu atveju kelionių kainos ir skrydžių pasiūla jautriau galėtų reaguoti vėliau, kai baigsis dalis ankstesnėmis sąlygomis sudarytų apsidraudimo sandorių.

    „Mūsų tiekėjai kol kas nesignalizuoja apie aviacinių degalų tiekimo riziką. Problema ta, kad jų kaina vis dar išlieka aukšta“, – sakė Enter Air prezidentas Marcin Kubrak.

  • IEA analitikas: Europos dujų saugyklų pildymas šią vasarą bus sunkesnis ir brangesnis

    IEA analitikas: Europos dujų saugyklų pildymas šią vasarą bus sunkesnis ir brangesnis

    Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) dujų analitikas Gregas Molnáras įspėja, kad Europos dujų saugyklų pildymo sezonas 2026 metais gali būti sudėtingesnis, nei tikėtasi. Jo vertinimu, padėtį blogina išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri iškraipo suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautus ir kainų dinamiką.

    Pasak eksperto, 2025–2026 metais pasaulinė SGD pasiūla augo sparčiai ir tai kurį laiką spaudė kainas žemyn. Vis dėlto rinkos jautrumas geopolitiniams sukrėtimams išliko, o dėl to kainų šuoliai gali grįžti net ir esant didesnei pasiūlai.

    Dujų rinka tapo globali

    G. Molnáro teigimu, Europoje vis dar pasitaiko nuomonė, kad Artimųjų Rytų trikdžiai pirmiausia yra Azijos problema, nes didžioji dalis SGD įprastai keliauja būtent ten. Tačiau jis pabrėžia, kad dujų rinka per pastarąjį dešimtmetį tapo gerokai labiau susieta, todėl kainų ir srautų pokyčiai Azijoje greitai persiduoda Europai.

    Analitikas atkreipė dėmesį į kainų koreliacijos augimą: jei 2015 metais ryšys tarp Azijos ir Europos dujų kainų buvo palyginti silpnas, tai 2025 metais jis tapo itin glaudus. Tai reiškia, kad Europos kainos vis dažniau reaguoja ne tik į regioninius veiksnius, bet ir į globalius SGD paklausos bei pasiūlos svyravimus.

    Signalas saugykloms – tempas atsilieka

    Vienas svarbiausių vasaros klausimų Europoje bus dujų injekcijos į saugyklas ir tikslinių užpildymo lygių pasiekimas. G. Molnáro vertinimu, norint pasiekti 90 proc. užpildymą, reikėtų reikšmingai didesnių injekcijų apimčių, palyginti su 2023 metų vasara, o 80 proc. lygis būtų artimesnis praėjusių metų tempui.

    Tačiau, pasak jo, pavasarį situacija neatrodė palanki: injekcijos buvo maždaug 20 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Tai rodo tiek griežtesnes pasiūlos sąlygas, tiek mažesnę komercinę motyvaciją pildyti saugyklas, kai sezoniniai kainų skirtumai nėra palankūs.

    „Dabartiniai duomenys rodo, kad nesame kelyje link 90 proc. užpildymo, o tai atspindi įtemptesnę pasiūlą ir nepalankius sezoninius kainų skirtumus. Todėl šios vasaros saugyklų pildymas greičiausiai bus sudėtingesnis ir brangesnis, nei tikėtasi“, – sakė Gregas Molnáras.

    SGD banga ateina, bet ne iškart

    Žvelgdamas į 2026–2030 metų laikotarpį, IEA analitikas akcentavo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pasaulinė rinka neteko reikšmingos dalies planuotos SGD pasiūlos. Nors nauji pajėgumai, ypač Jungtinėse Valstijose, ilgainiui gali kompensuoti dalį praradimų, šio efekto rinkoje gali tekti laukti ilgiau.

    Jo teigimu, net ir augant naujiems SGD projektams, realus pasiūlos padidėjimo poveikis gali vėluoti bent kelerius metus. Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu konkurencija dėl SGD krovinių ir kainų nepastovumas gali išlikti didesni, o Europos saugyklų pildymas taps dar svarbesniu energetinio saugumo faktoriumi.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: laikini dujų rinkos trikdžiai ar gilėjančios struktūrinės rizikos?

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: laikini dujų rinkos trikdžiai ar gilėjančios struktūrinės rizikos?

    Budapešte vykusiame 7-ajame Budapešto SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus atstovai vertino, kiek Europos dujų rinka iš tiesų tapo atsparesnė po pastarųjų metų tiekimo sukrėtimų. Pagrindinis diskusijos klausimas buvo paprastas, bet esminis: dabartiniai svyravimai tėra laikini, ar jie rodo gilesnes, ilgalaikes rizikas energijos saugumui.

    Diskusijoje dalyvavo Tarptautinės energetikos agentūros analitikas Gergely Molnár, SGD rinkos vadovas Luis Sanchez iš „MET Group“, MVM ONEnergy atstovas László Fritsch, CEEGEX vadovas Dániel Garai ir „OMV Petrom“ valdybos narys Franck Neel. Ekspertai akcentavo, kad rinkos dalyviai šiandien į krizes reaguoja kitaip nei 2022 metais, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog rizikos išnyko.

    Rinka ramesnė, bet testas tęsiasi

    Pasak Gergely Molnár, pastaruoju metu vis dažniau lyginama su 2022 metų krize, tačiau dabar sukrėtimai neretai vertinami kaip laikini, o ne kaip ilgalaikis struktūrinis dujų pasiūlos praradimas. Tai keičia ir įmonių sprendimus, ir kainodaros lūkesčius, nes rinkoje mažiau vietos panikai, o daugiau skaičiavimui.

    Luis Sanchez pabrėžė, kad SGD išlieka vienu svarbiausių Europos stabilumo ramsčių, ypač tada, kai vamzdynais tiekiamų dujų srautai tampa politiškai ar techniškai neapibrėžti. Jo vertinimu, dabartinė situacija energetikai yra reikšmingas ištvermės testas, parodantis, kaip greitai rinka sugeba perskirstyti krovinius ir prisitaikyti prie paklausos bei pasiūlos šuolių.

    Praktikoje tai reiškia, kad Europa vis labiau priklauso nuo pasaulinės SGD rinkos konkurencijos ir laivybos maršrutų saugumo. Kuo daugiau neapibrėžtumo tarptautinėje prekyboje, tuo labiau svarbi tampa infrastruktūra, terminalų apkrovimas, ilgalaikės tiekimo sutartys ir galimybė greitai reaguoti į kainų signalus.

    Saugyklų tikslai ir kainų svyravimai

    MVM ONEnergy atstovas László Fritsch atkreipė dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu pirkimo strategijos iš esmės nepasikeitė, tačiau pasikeitė rinkos elgsena. Jo teigimu, jei 2022 metais viena naujiena galėdavo sukelti apie 30 proc. kainų šuolį ar kritimą, dabar svyravimai dažniau telpa į 10–25 proc. ribas.

    Vis dėlto, Fritsch perspėjo, kad ramesnė dinamika gali būti apgaulinga, nes dalis rizikų niekur nedingo, o rinkos nuotaika gali būti pernelyg atvėsusi. Daug kalbama apie dujų saugyklų užpildymą ir pasirengimą žiemai, bet realūs veiksmai, jo vertinimu, ne visuomet atitinka ambicijas, ypač siekiant 90 proc. saugyklų užpildymo tikslų.

    Ši tema ypač svarbi todėl, kad saugyklos Europoje veikia kaip draudimo mechanizmas staigių tiekimo sutrikimų atveju. Jei pildymas vėluoja arba tampa pernelyg brangus, rizika persikelia į šildymo sezoną, kai paklausos šuolis gali sutapti su pasaulinės SGD rinkos įtampa.

    Reguliavimas, geopolitika ir Azijos faktorius

    CEEGEX vadovas Dániel Garai pabrėžė, kad neapibrėžtumą didina ir teisinių bei reguliacinių sprendimų grandinė Europos Sąjungoje. Tarp temų buvo aptarta ir politinė kryptis riboti rusiškų dujų srautus, taip pat su tuo susiję ginčai, kurie gali turėti įtakos tiekimo planavimui ir sandorių rizikos vertinimui regione.

    „OMV Petrom“ atstovas Franck Neel atkreipė dėmesį į kainų ryšį tarp Azijos ir Europos rodiklių, kai SGD kroviniai konkuruoja globaliai, o kainų signalai viename regione greitai atsispindi kitame. Jo teigimu, kai kurios Azijos valstybės, siekdamos stabilumo, imasi pragmatiškų priemonių, įskaitant valstybės intervencijas, o didžiosios ekonomikos, tokios kaip Kinija, prioritetą teikia vidaus apsaugai, kas gali mažinti rinkai prieinamą lankstumą.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad Europai padėjo diversifikuoti tiekimą ir išplėsti SGD pajėgumus, tačiau ilgalaikis atsparumas priklausys nuo kelių veiksnių vienu metu. Tarp jų yra aiškus ir prognozuojamas reguliavimas, saugyklų politika, infrastruktūros plėtra, paklausos valdymas ir gebėjimas konkuruoti dėl SGD krovinių su Azijos rinka, kai įtampa pasaulyje vėl išauga.

    „Rinka šiandien dažniau traktuoja sukrėtimus kaip laikinus, o ne kaip struktūrinį dujų pasiūlos praradimą“, – sakė Gergely Molnár.

    „SGD išlieka kritiškai svarbus Europos rinkos stabilumui, o dabartis yra rimtas sektoriaus testas“, – sakė Luis Sanchez.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešte įvykęs 7-asis SGD viršūnių susitikimas subūrė daugiau kaip 100 bendrovių iš 24 šalių ir atskleidė vieną aiškią žinią: Europai tenka iš naujo vertinti savo energijos miksą, o dujų ir SGD tiekimo saugumas vėl tampa kainos dalimi.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta pasikeitusioms dujų tiekimo rizikoms geopolitinės įtampos fone. Dalyviai pabrėžė, kad rinka, jų vertinimu, dar ne iki galo įkainoja galimus tiekimo sutrikimus, todėl kainų šuoliai gali kartotis dažniau.

    Rizika dar neįkainota?

    MET grupės SGD vadovas Luisas Sanchezas konferencijoje akcentavo, kad Europa turi iš esmės permąstyti energijos šaltinių derinį. Jo teigimu, augant neapibrėžtumui vien diversifikacijos nepakanka, reikia užsitikrinti ir lankstumą, kad sistema atlaikytų staigius srauto pokyčius.

    Tarptautinės energetikos agentūros dujų analitikas Gergely Molnár teigė, kad įtemptos rinkos sąlygos gali išlikti ilgiau, nei manyta anksčiau. Kartu jis pažymėjo, kad vidutiniu laikotarpiu naujų suskystinimo pajėgumų augimas turėtų amortizuoti dalies tradicinių tiekimų sumažėjimą.

    „Griežtesnės rinkos sąlygos gali tęstis ilgiau, nei tikėtasi anksčiau“, – sakė Gergely Molnár.

    Reglamentai, infrastruktūra ir kainos

    IOGP Europe vadovas Zoltán Áldott įspėjo, kad ES metano reglamento įgyvendinimas, priklausomai nuo praktinių detalių, gali kelti papildomų rizikų tiekimui. Pramonės atstovai ragino suderinti klimato tikslus su realiomis tiekimo grandinių galimybėmis, kad nebūtų sukurta naujų „siaurų vietų“ importo kanaluose.

    Regiono perspektyvoje daug kalbėta apie Vidurio ir Rytų Europą: šalims gali tekti sparčiau diversifikuoti SGD tiekimą, o infrastruktūroje prioritetu įvardyta sausumos jungčių pralaidumo ir likvidumo didinimas. Kitaip tariant, vien turėti terminalą neužtenka, svarbu, kaip greitai dujos gali būti nukreiptos ten, kur jų reikia.

    Kainų tema skambėjo kone kiekvienoje diskusijoje. Rinkos dalyviai pabrėžė, kad Europai pildant saugyklas gali tekti konkuruoti su Azijos pirkėjais, o tuomet SGD kroviniai juda ten, kur pasiūloma didesnė kaina.

    „Jei krizė užsitęs, Europa turės „perpirkti“ krovinius iš Azijos, kad užpildytų saugyklas“, – sakė Jeffersonas Edwardsas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui

    Konferencijoje nuskambėjo ir praktinė vartotojams svarbi rizika: brangios vasaros dujos gali virsti dar didesnėmis sąskaitomis žiemą, nes tiekėjai ir pirkėjai iš anksto fiksuoja kainas saugyklų pildymui. Tai ypač aktualu šalims, kurios labiau priklausomos nuo importo ir turi mažiau vietinių alternatyvų.

    Infrastruktūros operatoriai ragino maksimaliai išnaudoti esamus pajėgumus ir greitinti naujus projektus, nes srautai Europoje keičiasi. Atsižvelgiant į planuojamus tiekimo krypties persiskirstymus, dalis regiono operatorių jau dabar modeliuoja scenarijus, kai po 2027 metų didesnė dalis dujų atkeliaus kitais maršrutais nei anksčiau.

    Galiausiai, konferencijos dalyviai akcentavo rizikos valdymą: dėl kainų nepastovumo ir išaugusių užtikrinimo reikalavimų dujų prekyboje vis daugiau kapitalo „įšaldoma“ kliringo sistemose. Tai gali mažinti rinkos dalyvių lankstumą ir didinti jautrumą staigiems kainų šuoliams.

    „Mūsų vertinimu, vien Europos dujų rinkos kliringo sistemoje užblokuota daugiau nei 100 milijardų eurų užtikrinimo“, – sakė Dániel Garai.

  • Metano nuotėkiai kasmet iššvaisto daugiau dujų nei Ormūzo sąsiaurio uždarymas: IEA vertinimas

    Metano nuotėkiai kasmet iššvaisto daugiau dujų nei Ormūzo sąsiaurio uždarymas: IEA vertinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad metano emisijos energetikos sektoriuje išlieka arti rekordinių lygių, nors technologiškai jau dabar būtų galima reikšmingai sumažinti nuotėkius. Naujausioje „Global Methane Tracker 2026“ analizėje pabrėžiama, kad metano mažinimas yra ne tik klimato, bet ir energetinio saugumo priemonė.

    IEA vertinimu, pritaikius įrodytas metano mažinimo priemones būtų galima kasmet rinkai „sugrąžinti“ iki 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai reiškia, kad per nuotėkius prarandamas dujų kiekis kai kuriais scenarijais viršija poveikį, kurį rinkai turėtų svarbių transporto maršrutų sutrikimai.

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais apie 70 proc. su iškastiniu kuru susijusių metano emisijų teko 10 daugiausiai teršiančių valstybių. Tuo pat metu naftos ir dujų gavybos metano intensyvumas skirtingose šalyse labai nevienodas: geriausi rinkos dalyviai yra daugiau nei 100 kartų efektyvesni už blogiausius.

    Trumpuoju laikotarpiu, jei eksportuotojai su laisvais pajėgumais ir importuojančios šalys greitai įdiegtų plačiai prieinamas priemones savo dujų sistemose, rinką galėtų papildyti beveik 15 mlrd. kubinių metrų dujų. Ilgesnėje perspektyvoje vien metano mažinimas naftos ir dujų sektoriuje pasauliniu mastu galėtų kasmet duoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų, o su dujų deginimu fakeluose susijusių nuostolių mažinimas atvertų dar apie 100 mlrd. kubinių metrų.

    IEA pabrėžia, kad didelė dalis sprendimų yra gerai žinomi ir ekonomiškai racionalūs. Maždaug 70 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro, tai yra beveik 85 mln. tonų, jau dabar būtų galima sumažinti naudojant esamas technologijas, įskaitant apie tris ketvirtadalius naftos ir dujų emisijų bei maždaug pusę su anglimi susijusių emisijų.

    Remiantis vidutinėmis 2025 metų energijos kainomis, daugiau nei 35 mln. tonų metano būtų galima sumažinti be grynųjų sąnaudų, nes sutaupytos dujos kompensuotų priemonių kaštus. IEA pažymi, kad esant aukštesnėms kainoms ekonomiškai pagrįstų priemonių apimtis dar labiau išauga.

    Didžiausias potencialas slypi vadinamojoje aukštupio grandyje, kuri sudaro apie 80 proc. naftos ir dujų sektoriaus metano emisijų. Kanada ir Europos Sąjunga jau yra įvedusios griežtesnius reikalavimus, o Brazilija, Gana ir Kazachstanas rengia panašias reguliavimo priemones, skirtas nuotėkių paieškai, taisymui ir dujų išleidimo ribojimui.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas palydovinių stebėjimų vaidmuo: augantis palydovų skaičius leidžia greičiau aptikti didelius emisijų įvykius ir informuoti valdžias bei operatorius. Kartu su Jungtinių Tautų Tarptautine metano emisijų stebėsenos observatorija (IMEO) IEA pristatė sistemą, kuri turėtų padėti koordinuoti reagavimą į tokius įvykius.

    Europa: didelė dalis emisijų susijusi su importu

    IEA skaičiavimai rodo, kad didžioji dalis su Europoje vartojamu iškastiniu kuru susijusių metano emisijų yra „įvežamos“ per importo grandines. 2025 metais su naftos, dujų ir anglies importo tiekimo grandinėmis siejamos emisijos Europai vertinamos maždaug 7 mln. tonų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei Europos vidaus iškastinio kuro sektoriaus emisijos.

    Pačioje Europoje apie 50 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro tenka naftos ir dujų sektoriui, daugiausia paskirstymo ir kitoms „žemupio“ operacijoms. Likusi dalis siejama su anglies kasyklomis, ypač Lenkijoje ir Ukrainoje.

    IEA nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje didesnę dalį sudaro „aukštupio“ emisijos, susijusios su gavyba ir pirminiu apdorojimu. Rumunijoje beveik ketvirtadalis naftos ir dujų emisijų priskiriama nebeeksploatuojamiems objektams, todėl vien inventorizacija ir sutvarkymas gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    ES taisyklės griežtėja, bet vykdymas nevienodas

    Didieji gamintojai Europoje yra prisijungę prie Pasaulinio metano įsipareigojimo, o Europos Sąjungos metano reglamento nuostatos palaipsniui įsigalioja. Nuo 2025 metų pradėta taikyti daugiau reikalavimų dėl privalomo stebėjimo ir ataskaitų teikimo, nuotėkių aptikimo ir taisymo programų bei dujų išleidimo ir deginimo ribojimų.

    Vis dėlto IEA atkreipia dėmesį, kad praktinis įgyvendinimas skirtingose valstybėse narėse nevienodas. Nuo 2025 metų rugpjūčio 5 dienos šalys turi nustatyti sankcijų taisykles už reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokie režimai ne visur įdiegti, o tai gali mažinti reguliavimo efektyvumą.

    Importo grandinėje taip pat atsiranda naujų pareigų: importuotojai turi pateikti kokybinę informaciją apie kilmę ir transportavimo maršrutus, taip pat apie taikomas stebėsenos, matavimo, ataskaitų teikimo ir verifikavimo priemones bei nuotėkių valdymą. ES taip pat remia sertifikavimo ir vadinamojo atsekamumo bei „trace-and-claim“ principus, kurie turėtų padėti įrodyti mažą metano intensyvumą.

    IEA vertinimu, pagal šiuo metu deklaruojamas politines priemones metano emisijos Europoje iki 2030 metų galėtų sumažėti apie 30 proc., o iki 2035 metų daugiau nei 40 proc. Jei plačiai būtų diegiamos šiandien prieinamos technologijos, emisijas būtų galima sumažinti daugiau nei 60 proc., iš jų apie 40 proc. pasiekiama be grynųjų sąnaudų.

    Agentūra išskiria ir konkretų regioninį rezervą: vien anglies kasyklų metano panaudojimas Lenkijoje ir Ukrainoje sudarytų reikšmingą dalį viso potencialo. Tokie sprendimai, pasak IEA, gali vienu metu mažinti taršą ir stiprinti tiekimo stabilumą, nes mažiau dujų prarandama dar prieš pasiekiant vartotojus.