Tag: Tarptautinė energetikos agentūra

  • Tyrimas: humanoidiniai robotai žmonių skaičių galėtų pasivyti jau 2083-iaisiais – su viena sąlyga

    Kito „gyventojų bumo“ gali lemti ne gimstamumas, o gamyklos: matematinis modelis rodo, kad humanoidiniai robotai šimtmečio pabaigoje galėtų tapti tokie pat gausūs kaip žmonės.

    Kaip rašoma portale „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, kad lūžis įmanomas apie 2083 metus – tuo metu, kai Jungtinės Tautos prognozuoja, jog žmonija pasieks maždaug 10,3 mlrd. gyventojų ribą.

    Ši prognozė nėra paremta vien dabartiniu gamybos tempu. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastos, vien žmonių valdomos gamyklos vargu ar pajėgtų pagaminti tiek humanoidų, kad jų skaičius prilygtų žmonėms.

    Esminė sąlyga – vadinamasis pramoninis „lūžio taškas“, kai jau įdiegti humanoidai pradeda padėti gaminti kitus robotus, taip didindami gamybos pajėgumus ir paspartindami augimą.

    Modelis remiasi „savaiminio augimo“ logika

    Tyrėjai pritaikė matematines lygtis, kurios anksčiau buvo naudotos aiškinti kitokiems procesams – pavyzdžiui, kaip „sensta“ stiklas arba kaip per tūkstančius metų didėjo žmonių populiacija. Šį kartą jos panaudotos žmogaus ir robotų „populiacijų“ dinamikai palyginti.

    Nagrinėti du scenarijai: pirmasis, kai robotus kuria, finansuoja ir surenka žmonės tradicinėse gamyklose, ir antrasis – kai humanoidai tampa darbo jėgos dalimi, prižiūri logistiką, surenka komponentus ir prisideda prie naujų humanoidų gamybos.

    Pagal antrąjį scenarijų svarbus momentas ateina tuomet, kai gamybos sistema ima „pakeisti“ robotus greičiau, nei jie nusidėvi ar yra išimami iš eksploatacijos. Tokiu atveju, didėjantis robotų skaičius pats didina gamybos našumą, o augimas gali pradėti spartėti.

    Tyrime minimas pavyzdys, kad jei robotų pagalba gamyboje reikšmingai įsijungtų nuo 2050 metų ir atsirastų teigiamas grįžtamasis ryšys, humanoidų skaičius apie 2083 metus galėtų perkopti 10 mlrd. ribą – maždaug tuo pačiu metu, kai prognozuojamas ir „žmonių pikas“.

    Nuo dešimčių tūkstančių iki milijardų – kas stabdo?

    Šiandien humanoidų parkas pasaulyje vis dar labai mažas – kalbama apie dešimtis tūkstančių vienetų. Vis dėlto robotai jau bandomi realiose darbo vietose: sandėliuose, logistikoje ir automobilių pramonės surinkimo linijose.

    Tyrime minimi pavyzdžiai iš skirtingų bendrovių ir gamintojų: humanoidai bandomi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriuose, o dalis Kinijos gamintojų tiekia pigesnes platformas pramoniniams ir moksliniams darbams.

    Net ir pasiekus 1 mlrd. humanoidų ribą, jie vis tiek būtų mažuma, palyginti su prognozuojamais maždaug 9,7 mlrd. žmonių šimtmečio sandūroje. Todėl tyrėjai vertino, kokie veiksniai labiausiai lemia, ar „pasivijimas“ apskritai realus.

    Išbandžius 4 096 skirtingus prielaidų derinius, išryškėjo trys svarbiausi neapibrėžtumai: kiek ilgai robotai gali veikti, kada jie pradeda reikšmingai prisidėti prie kitų robotų gamybos ir kokio stiprumo yra jų kuriamas produktyvumo augimas.

    Milžiniški resursai: medžiagos, energija ir skaičiavimai

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net jei matematika leidžia tokį scenarijų, realybėje kelią gali pastoti fiziniai apribojimai. Milijardams humanoidų reikėtų didžiulių kiekių medžiagų, puslaidininkių, baterijų, infrastruktūros ir elektros energijos.

    Prie bendros naštos prisidėtų ir skaičiavimo resursai – ypač jei humanoidai remtųsi pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vien duomenų centrų elektros poreikis, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 iki 950 teravatvalandžių per metus.

    Galiausiai keliama ir platesnė diskusija: jei technologinė „populiacija“ imtų augti, demografams, ekonomiką ir pramonę planuojančioms institucijoms tektų skaičiuoti ne tik žmones. Tyrėjai svarsto, kad ilgainiui tai galėtų turėti įtakos net žmogaus demografijai – pavyzdžiui, šeimų dydžiui ar gimstamumui.

  • TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    Europos dyzelino kainos išlieka aukštos – jos vis dar yra 77 proc. didesnės nei prieš karą, nors pasaulinė naftos pasiūla pradėjo viršyti paklausą. Tokį vertinimą penktadienį pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

    Kaip skelbia „Euronews“, agentūra atkreipia dėmesį, kad naftos rinkoje matyti atsargūs pusiausvyros požymiai: po eksporto atsigavimo Persijos įlankos regione pasiūla, tikėtina, viršys paklausą ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Vis dėlto TEA pabrėžia, kad būtent dyzelino trūkumas išlieka svarbiausiu rinkos galvosūkiu. Dyzelino pasiūlą riboja tiekimo sutrikimai ir rizikos veiksniai, kurie neleidžia kainoms greitai grįžti į iki karo buvusį lygį.

    Ši situacija aktuali ir vairuotojams, ir verslams, ypač transporto bei logistikos sektoriuje: dyzelino kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pervežimų bei dalies prekių savikainą Europoje.

    Nafta atpigo, bet dyzelinas brangus

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos smuko: TEA skaičiuoja, kad „North Sea Dated“ naftos kaina nuo spalio pradžios piko – 136 JAV dolerių už barelį – iki ataskaitos rengimo buvo nukritusi iki maždaug 93 JAV dolerių.

    Per tą patį laikotarpį Europos dyzelino kainos taip pat mažėjo, tačiau gerokai mažiau – TEA nurodo, kad jos smuko 11 proc. ir siekė beveik 180 JAV dolerių už barelį.

    Agentūros vertinimu, toks kainų atotrūkis rodo, kad dyzelino rinka tebėra įtempta, o vien naftos atpigimo nepakanka greitai atstatyti balanso galutinių degalų segmente.

    TEA: didžiausia bėda – dyzelino trūkumas

    TEA teigia, kad dyzelino stygius išlieka „pagrindiniu rinkos rūpesčiu“. Viena priežasčių – besitęsiantys išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kurie toliau trikdo šios šalies dyzelino eksportą.

    Prie pasiūlos praradimų prisideda ir nuostoliai Artimuosiuose Rytuose. TEA siūlo sprendimą: artimiausiais mėnesiais greičiau išleisti į rinką avarines dyzelino atsargas, kad būtų sušvelnintas trūkumas, kol atsigaus naftos perdirbimo gamyklų gamyba.

    Tačiau agentūra taip pat įspėja, kad net ir esant gerėjančioms pasiūlos tendencijoms, atsigavimą gali sutrikdyti besitęsiantys išpuoliai prieš laivybą.

    Persijos įlankos eksportas atsigauna, bet dar nepasivijo „prieškarinių“ lygių

    TEA duomenimis, spalį Persijos įlankos naftos eksportas (neskaičiuojant Omano), nepaisant tęsiamų atakų prieš tanklaivius, pasiekė 18,4 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto tai tebėra 26 proc. mažiau nei prieš karą. Labiausiai atsigavo žaliavinės naftos eksportas, o rafinuotų produktų ir suskystintųjų naftos dujų eksportas, TEA vertinimu, išliko maždaug perpus mažesnis nei iki karo.

    TEA teigia, kad pasaulinė naftos pasiūla rugsėjį padidėjo 3 mln. barelių per dieną, o spalį – dar 2,3 mln., pasiekdama 105,4 mln. barelių per dieną. Agentūra prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūla turėtų viršyti paklausą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos paklausa šiemet, TEA prognoze, turėtų mažėti 2,7 mln. barelių per dieną – iki 102,3 mln. barelių per dieną – dėl aukštų degalų kainų ir sutrikusio Persijos įlankos eksporto poveikio vartojimui.

    Paklausos atsigavimas, kaip tikisi TEA, galėtų įvykti 2027 metais, tačiau kelių transporto degalų vartojimas, agentūros vertinimu, didės tik nežymiai – daliai vairuotojų pereinant prie elektromobilių, o automobiliams tampant ekonomiškesniems.

  • IEA anglies patariamosios tarybos vadovu išrinktas „Ramaco Resources“ vadovas Randallas W. Atkinsas

    Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) Anglies pramonės patariamosios tarybos (CIAB) pirmininku išrinktas „Ramaco Resources“ prezidentas ir generalinis direktorius Randallas W. Atkinsas.

    Bendrovė pranešė, kad Atkinsą vienbalsiai pasirinko CIAB vykdomasis komitetas ir visi tarybos nariai. Tai turėtų atspindėti narių palaikymą jo patirčiai tarptautiniame anglies, energetikos ir kritinių mineralų sektoriuje.

    CIAB buvo įkurta 1979 metais ir laikoma seniausia IEA patariamąja taryba. Ji vienija pasaulinės anglies pramonės, energetikos ir mineralinių žaliavų gavybos atstovus.

    Tarybos paskirtis – pateikti IEA pramonės perspektyvą ir konsultuoti anglies, energetinio saugumo, technologijų, rinkų, žaliavų gavybos bei su tuo susijusios vyriausybių politikos klausimais.

    Atkinsas: anglis turi išlikti svarbi

    R. W. Atkinsas teigė esantis „giliai pagerbtas“ kolegų pasitikėjimo ir dėkojo už vienbalsį palaikymą. Jo žodžiais, pasaulis įžengė į laikotarpį, kai energija, elektros tiekimas, elektrifikacija ir žaliavų saugumas tampa vis labiau tarpusavyje susiję.

    Atkinsas pabrėžė, kad anglis „turi ir toliau atlikti istoriškai svarbų vaidmenį“ pasaulinėje metalurgijoje ir energijos gamyboje. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujos technologijos gali atverti galimybių anglį panaudoti ir kaip retųjų žemių elementų bei kritinių mineralų šaltinį.

    Be to, jo teigimu, anglis gali būti naudojama kaip žaliava didesnės pridėtinės vertės pažangiems anglies produktams.

    Patirtis energetikos politikoje ir versle

    Pranešime akcentuojama, kad vadovavimas CIAB papildo ankstesnes R. W. Atkinso pareigas energetikos politikos srityje. Jis anksčiau vadovavo JAV Energetikos departamento Nacionalinei anglies tarybai (NCC).

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metų gruodį JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas paskyrė Atkinsą dar vienai kadencijai kaip NCC narį. NCC konsultuoja JAV energetikos sekretorių moksliniais, techniniais ir programiniais klausimais, susijusiais su anglimi ir anglies politika.

    Atkinsas į naują vaidmenį atsineša daugiau nei 40 metų patirtį energetikos ir žaliavų sektorių plėtros, investicijų bei finansavimo srityse. Jis yra „Ramaco“ įkūrėjas ir eina valdybos pirmininko bei generalinio direktoriaus pareigas.

    „Ramaco Resources“ veikla

    „Ramaco Resources“ veikia metalurginės anglies segmente pietų ir pietvakarių Virdžinijoje. Bendrovė taip pat vykdo žvalgybą Vajominge – projektą, siejamą su anglies, retųjų žemių elementų ir kitų kritinių mineralų ištekliais.

    Prieš įkurdamas „Ramaco“, Atkinsas dirbo bankininku „JP Morgan & Co.“ ir ėjo įvairias pareigas investicinės bankininkystės bei privataus kapitalo fonduose, daugiausia dėmesio skirdamas kasybos ir energetikos sektoriams.

  • Lenkija iki lapkričio pabaigos žada parengti naftos ir degalų rezervų atlaisvinimo grafiką

    Lenkija iki lapkričio pabaigos planuoja parengti nacionalinį naftos ir degalų atsargų atlaisvinimo grafiką, kuris būtų derinamas su kitomis valstybėmis. Apie tai žurnalistams kalbėjo energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad sprendimai dar nėra galutiniai.

    Pasak ministro, šiuo metu vyksta konsultacijos su partneriais, įskaitant kai kurias Šiaurės šalis ir Nyderlandus, siekiant suderinti galimus terminus. Toks koordinavimas svarbus tam, kad atsargų panaudojimas realiai stabilizuotų tiekimą ir kainas regione, o ne taptų vien pavieniu žingsniu.

    „Kalbamės dėl atsargų atlaisvinimo, tačiau šiandien dar neturime patvirtinto grafiko“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministras taip pat nurodė, kad Lenkija Tarptautinės energetikos agentūros diskusijose yra išsakusi atskirą poziciją dėl rizikų, susijusių su degalų tiekimo grandinėmis ir logistikos poreikiais, ypač kai dalis srautų nukreipiami Ukrainai. Dėl šių priežasčių Varšuva neskuba priimti sprendimo, jei nemato „perteklinės būtinybės“ atsargas naudoti nedelsiant.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad šiemet atsargų atlaisvinimas gali ir neįvykti, ministras teigė, kad kol kas sunku prognozuoti, nes grafikas dar rengiamas. Vis dėlto jis pakartojo, kad iki lapkričio pabaigos planas turėtų būti paruoštas.

    Tarptautinės energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą akcentavo koordinuotų strateginių atsargų naudojimo sprendimų svarbą, kai rinkose didėja neapibrėžtumas dėl geopolitinių rizikų ir tiekimo maršrutų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip trumpalaikė priemonė, skirta amortizuoti kainų šuolius ir užtikrinti tiekimo tęstinumą, kol rinka prisitaiko.

  • IEA didins naftos išleidimą iš atsargų: viršys 400 mln. barelių, bet JAV to nelaiko pakankamu

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pranešė, kad bendras į rinką išleidžiamų naftos ir degalų atsargų kiekis viršys anksčiau sutartą 400 mln. barelių ribą. Šis sprendimas priimtas reaguojant į geopolitinę įtampą ir siekiant stabilizuoti energijos kainas pasaulio rinkose.

    Pasak IEA, dalis šalių narių jau išleido daugiau atsargų, nei buvo įsipareigojusios, o kitos ketina padidinti apimtis artimiausiu metu. Iki šiol, agentūros duomenimis, jau buvo išleista apie 330 mln. barelių, o likusį kiekį šalys sieks pateikti į rinką laiku, atsižvelgdamos į nacionalines procedūras.

    Tarp planuojamų papildomų kiekių išskiriamas ir dyzelinas, kurio pasaulinė pasiūla jautriai reaguoja į logistikos trikdžius bei perdirbimo pajėgumų ribas. IEA nurodo, kad įsipareigojimuose numatyta daugiau nei 20 mln. barelių dyzelino atsargų, kurias ketinama išleisti kuo greičiau.

    Dyzelinas ir perdirbimas tampa lemiami

    IEA valdančioji taryba taip pat paragino šalis, turinčias pakankamus gavybos ir perdirbimo pajėgumus, didinti tiek žaliavinės naftos, tiek jau perdirbtų produktų pasiūlą. Praktikoje tai reiškia, kad vien atsargų išleidimas ne visada išsprendžia problemą, jei trūksta galimybių greitai pagaminti paklausiausių degalų rūšių.

    Degalų kainas gali kelti ne tik žaliavos stygius, bet ir vadinamieji „siaurieji kakleliai“ perdirbimo grandinėje: kai naftos yra, tačiau rinkai stinga konkrečių produktų, ypač dyzelino. Dėl to IEA komunikatuose akcentuojama, kad svarbu ne vien barelių skaičius, bet ir tai, kokios rūšies produktai pasiekia vartotojus.

    JAV signalas sąjungininkams

    Vis dėlto JAV, remiantis viešai skelbta agentūrų informacija, sąjungininkams perdavė žinią, kad dabartiniai planai, jų vertinimu, gali nepakakti kainų augimui sustabdyti. JAV pozicija grindžiama tuo, kad rinkos dalyviai įkainoja ne tik faktinius kiekius, bet ir lūkesčius dėl tolesnės pasiūlos bei galimų tiekimo sutrikimų.

    „Dabartinis išleidimo planas gali būti per silpnas, kad sustabdytų kainų kilimą“, – sakė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad JAV neformaliai rėmė idėją įsipareigoti išleisti dar bent 100 mln. barelių. Toks signalas svarbus ir dėl kainų psichologijos: kai rinka mato aiškų papildomos pasiūlos „užnugarį“, mažėja spekuliacinė įtampa, tačiau tam reikia pakankamai didelio ir greito masto sprendimų.

    IEA pabrėžia, kad šalys narės išlieka pasirengusios prireikus imtis papildomų veiksmų, jei situacija pasaulio energijos rinkose pablogėtų. Tuo pat metu investuotojų ir vartotojų akys krypsta į tai, ar atsargų išleidimas bus lydimas realaus perdirbtų degalų pasiūlos didinimo, nes būtent tai dažnai tiesiogiai veikia kainas degalinėse.

  • Dyzelinas brangs ilgiau, nei tikėtasi: IEA įspėja apie įtampą rinkoje ir smūgį infliacijai

    Dyzelino kainos pasaulyje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi, o tai didins prekių ir paslaugų savikainą bei palaikys infliaciją. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) vertina, kad tiekimo grandinės tebėra jautrios konfliktams ir sutrikimams, ypač kai kalbama apie vidutinius distiliatus, kuriems priskiriamas dyzelinas ir reaktyviniai degalai.

    IEA atkreipia dėmesį, kad dyzelinas plačiai naudojamas transporte, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda į ekonomiką. Kai brangsta dyzelinas, dažniausiai kyla ir logistika, statybos bei maisto gamyba, o galutinę kainą anksčiau ar vėliau pajunta vartotojai.

    Kas laiko dyzelino kainas?

    Agentūros vertinimu, pasaulinės dyzelino rinkos įtampa susijusi su tiekimo sumažėjimu iš kai kurių regionų ir ribotomis perdirbimo galimybėmis. Minima, kad dėl užsitęsusių sutrikimų mažėjo atsargos tuo metu, kai jos įprastai turėtų augti, todėl rinka tapo dar jautresnė naujoms rizikoms.

    IEA taip pat prognozuoja, kad pasaulinių perdirbimo pajėgumų atsigavimas metų pabaigoje turėtų pradėti pildyti atsargas, tačiau to gali nepakakti greitai užkamšyti jau susidariusį deficitą. Dėl to dyzelino kainų spaudimas, tikėtina, išliks ir per ateinančius mėnesius.

    Infliacija ir ekonomika: poveikis gali užsitęsti

    IEA pabrėžia, kad aukštos dyzelino kainos turi platesnių pasekmių: didina prekių kaštus, mažina realią perkamąją galią ir slopina ekonominį aktyvumą. Dėl to energijos išteklių kainos tampa ne tik verslo, bet ir ekonominės politikos klausimu.

    „Kai sistemoje toliau senka likę apsauginiai rezervai, neišsprendus konfliktų Artimuosiuose Rytuose naftos rinkos artimiausiais mėnesiais gali patirti didesnius svyravimus, kol 2027 metais susiformuos galutinis perteklius“, – sakė IEA.

    Agentūros skaičiavimais, po nuosmukių laikotarpio pasaulinė naftos pasiūla vėliau turėtų keisti kryptį ir augti, o tai galiausiai galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Vis dėlto IEA mato scenarijų, kad dyzelino pasiūlos ir paklausos balansas įtemptas išliks iki 2027 metų pirmos pusės, o ryškesnis palengvėjimas galimas antroje metų pusėje.

    IEA taip pat prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa turėtų mažėti 2,6 mln. barelių per dieną, o maždaug ketvirtadalis šio kritimo būtų siejamas su dyzelinu. Tuo pat metu agentūra vertina, kad rinkos dalyviai itin atidžiai stebi sprendimus dėl strateginių atsargų panaudojimo ir jų išleidimo tempo, nes tai gali trumpuoju laikotarpiu paveikti kainas.

  • TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    Tarptautinė energetikos agentūra (TKA) įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis Europoje vėl gali brangti dyzelinas. Agentūros vertinimu, dyzelino rinka išliks įtempta dar ilgai, o atsargų atkūrimas gali užtrukti iki 2027 metų antrosios pusės.

    TKA skaičiuoja, kad rugsėjį pasaulinė naftos pasiūla didėjo iki maždaug 102,3 mln. barelių per dieną, tačiau vis dar nusileido paklausai, kuri siekė apie 103,5 mln. barelių per dieną. Tokia disproporcija palaiko aukštas kainas ne tik žaliai naftai, bet ir rafinuotiems degalams.

    Vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių įvardijami sutrikimai Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos srautų. Suintensyvėję išpuoliai ir incidentai regione didina draudimo bei logistikos kaštus, o tai galiausiai atsispindi ir galutinėse dyzelino kainose importuojančiose rinkose.

    „Nauji išpuoliai Persijos įlankoje daro atsigavimą trapų“, – teigiama TKA vertinime.

    Dyzelino deficito priežastys

    TKA pažymi, kad dyzelino kainos po ankstesnių rekordų buvo kiek atslūgusios, tačiau jų santykis su žalios naftos kaina išlieka neįprastai aukštas. Tai rodo, kad problema slypi ne vien žaliavos pasiūloje, bet ir ribotuose perdirbimo pajėgumuose bei dyzelino gamybos grandinėje.

    Situaciją aštrina mažesni Artimųjų Rytų degalų eksporto srautai, taip pat rizikos veiksniai Europai svarbiose tiekimo grandinėse. TKA atkreipia dėmesį, kad dyzelino pasiūlai papildomą spaudimą daro ir rafinavimo sektoriaus pažeidžiamumas, o transportavimo kainų kilimas gali greitai persikelti į didmenines degalų kainas.

    Agentūra prognozuoja, kad prarastos dyzelino atsargos veikiausiai nebus atstatytos daugiau nei sezoninių svyravimų apimtyje iki 2027 metų antrosios pusės. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas geopolitinis sukrėtimas ar logistikos trikdis gali sukelti naują kainų šuolį.

    Skiriasi prognozės dėl paklausos

    TKA teigia, kad aukštos kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas šiemet gali mažinti pasaulinę naftos paklausą. Agentūra taip pat atsargiau vertina ir paklausos atsigavimą kitais metais, todėl rinkoje ilgiau išlieka neapibrėžtumas.

    Tuo metu naftą eksportuojančių šalių grupė OPEC prognozes vertina optimistiškiau ir tikisi spartesnio paklausos augimo bei atsargų atkūrimo. Skirtingos institucijų prognozės rodo, kad kainas artimiausiais mėnesiais gali lemti ne tik realūs srautai, bet ir lūkesčiai, susiję su karinių konfliktų eiga bei tiekimo saugumu.

    TKA pabrėžia, kad neatslūgstant įtampai regione naftos ir degalų rinkos gali patirti daugiau sukrėtimų, kol galiausiai 2027 metais galėtų atsirasti aiškesni pertekliaus požymiai. Europai tai reikštų didesnę dyzelino kainų riziką transportui ir pramonei, ypač jei didmeninės kainos vėl ims kilti.

  • IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prieš šią savaitę vyksiantį valdančiosios tarybos posėdį paragino nares imtis skubių veiksmų dėl įtemptos dyzelino pasiūlos pasaulyje. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis kreipėsi į vyriausybes, ragindamas paspartinti jau anksčiau sutartus strateginių atsargų išleidimus, pirmenybę teikiant būtent dyzelinui.

    Pasak IEA, dalis šalių dar nėra iki galo įvykdžiusios įsipareigojimų, prisiimtų kovo mėnesį, kai buvo sutarta į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Agentūra prašo likusias apimtis išleisti greičiau, o kai kurios valstybės, kaip pažymima, jau yra pateikusios daugiau, nei buvo pažadėjusios.

    Be to, šalys narės paprašytos įvertinti, ar reikalingi papildomi dyzelino išleidimai iš strateginių rezervų. Jei taip, vyriausybės raginamos pateikti aiškų planą, kokius kiekius galėtų pasiūlyti ir kokiu grafiku tai būtų padaryta.

    Kas stumia dyzelino kainas aukštyn

    Dyzelino kainas pastaruoju metu kelia keli vienu metu susidėję veiksniai: sutrikęs žaliavinės naftos gabenimas, rafinavimo pajėgumų ribojimai ir geopolitiniai konfliktai. Straipsnyje minimi trikdžiai Persijos įlankos regione ir rafinerijų pažeidimai reiškia, kad net ir atsigavus žaliavos srautams, degalų pasiūla gali atsilikti nuo paklausos.

    Rinkos dalyviai akcentuoja ir struktūrinę problemą: dyzelino rinka dažnai būna jautresnė nei benzino, nes dyzelinas plačiai naudojamas logistikoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Kai pasiūla susitraukia, kainų šuoliai greičiau persiduoda prekių transportui ir galiausiai vartotojų kainoms.

    Ką svarstys IEA ir G7

    IEA valdančioji taryba šiuos klausimus turėtų aptarti spalio 15 dieną. Iki posėdžio agentūra siekia gauti patvirtinimus, kad likusios kovo mėnesio kvotos bus įgyvendintos, o prireikus būtų galima susitarti ir dėl papildomų dyzelino išleidimų.

    G7 jau anksčiau skelbė apie planus išleisti iki 100 mln. barelių naftos, siekiant suvaldyti energijos kainas. Vis dėlto straipsnyje minimas vidinis dokumentas rodo, kad šios apimtys iš esmės būtų skirtos ne naujai priemonei, o neįvykdytų ankstesnių įsipareigojimų užbaigimui, todėl rinkai tai gali reikšti mažesnį efektą, nei tikisi vartotojai.

    Dokumente teigiama, kad iš 400 mln. barelių plano jau buvo išleista 326 mln. barelių, o dėl kai kurių šalių perteklinio įvykdymo G7 įvardytas 100 mln. barelių kiekis teoriškai tilptų į tą patį ankstesnį veiksmų paketą, jei visos valstybės įvykdytų pažadus.

    Sankcijos, Rusijos dyzelinas ir poveikis Europai

    IEA pareiškimas pasirodė po žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, leidžiant jo prekybą ir pristatymą iki 2027 metų balandžio 7 dienos, įskaitant importą į Jungtines Amerikos Valstijas. Maskva paskelbė esanti pasirengusi tiekti naftą ir naftos produktus pasaulinėms rinkoms.

    „Esu įsitikinęs, kad tai teigiamai paveiks visą pasaulio ekonomiką“, – sakė Vladimiras Putinas, cituojamas Rusijos pusės pranešime.

    Europos sankcijos, kaip nurodoma, išlieka, tačiau bet koks papildomas dyzelino kiekis pasaulinėje rinkoje teoriškai galėtų mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, kiek dyzelino Rusija pajėgs pagaminti ir pristatyti, nes rafinerijų pažeidimai riboja gamybą.

    Tuo metu etaloninės „Brent“ naftos kaina, kaip skelbiama, išliko virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 92 eurus už barelį, o Europos dyzelino ateities sandoriai smuko apie 3 proc., iki maždaug 1 437 JAV dolerių už toną, tai yra apie 1 320 eurų už toną.

    IEA tikisi, kad koordinuotas strateginių atsargų panaudojimas galėtų sumažinti šoką rinkoje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų efektyvumą lems greitis ir tai, ar visos šalys realiai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus.

  • Naftos ir dyzelino kainos gali atslūgti: IEA svarsto mažinti strategines atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra kitą savaitę šaukia 32 valstybių narių atstovų susitikimą, kuriame bus svarstoma bendrai sumažinti dalį strateginių naftos atsargų. Diskusijų centre atsidūrė ne tik žalia nafta, bet ir dyzelinas, kurio trūkumas kai kuriuose regionuose tapo atskira problema.

    IEA valstybių narių sukauptos atsargos siekia apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. barelių sudaro dyzelinas. Tokios apimties rezervai paprastai naudojami kaip „oro pagalvė“ rinkai sušvelninti, kai sutrinka tiekimas arba kainos ima kilti pernelyg sparčiai.

    Šis svarstymas vyksta tęsiantis geopolitinei įtampai ir logistikos trikdžiams, kurie didina tiekimo riziką. Rinkoms jautriausiai atsiliepia ribojimai svarbiuose laivybos maršrutuose, taip pat sankcijos ir saugumo incidentai, kurie brangina transportavimą ir mažina faktinį naftos bei produktų prieinamumą.

    Strateginių atsargų atlaisvinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis stabilizatorius: padidina pasiūlą ir gali numušti kainų pikas, ypač jei rinkoje trūksta būtent gatavų produktų, tokių kaip dyzelinas. Vis dėlto toks sprendimas paprastai nelaikomas ilgalaikiu vaistu, nes rezervai riboti, o jų papildymas vėliau gali vėl palaikyti kainas.

    Jei IEA šalys sutars dėl koordinuoto atsargų sumažinimo, tai gali turėti įtakos ir degalų kainų dinamikai Europoje, įskaitant Lietuvą. Praktinis efektas priklausys nuo atlaisvinamo kiekio, jo struktūros (nafta ar dyzelinas) ir nuo to, ar tuo pat metu nesustiprės tiekimo trikdžiai, kurie šiuo metu ir kelia didžiausią rinkos įtampą.

  • Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Naftos kainas kelia karo rizika

    Pasaulinė naftos rinka ketvirtadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto atnaujinti plataus masto kovines operacijas prieš Iraną. Dėl to „Brent“ etaloninė nafta šoktelėjo maždaug 5 proc. ir prekybos metu peržengė 95 eurų už barelį ribą.

    Remiantis rinkos duomenimis, „Brent“ pasiekė apie 95,6 euro už barelį, o JAV „WTI“ pabrango iki maždaug 84,3 euro. Toks judėjimas atspindi investuotojų baimę, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą iš vieno jautriausių pasaulio regionų.

    Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?

    JAV žiniasklaida skelbė, kad Pentagonas esą pavedė JAV Centrinei vadavietei užbaigti pasirengimą galimam didesniam smūgių etapui prieš Iraną. Pranešimuose akcentuojama, kad konkreti smūgių data neįvardyta, tačiau taikiniais galėtų tapti energetikos infrastruktūra ir branduoliniai objektai.

    Tokios žinios rinkoje įskaičiuoja vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, nes bet koks eskalavimas Persijos įlankos regione gali paveikti eksporto srautus. Didžiausias jautrumas tradiciškai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    „Rinka bijo ne tik realių tiekimo sutrikimų, bet ir vien tik rizikos, kad jie gali prasidėti bet kurią akimirką“, – sako rinkos analitikai, vertindami staigius kainų šuolius geopolitinių krizių metu.

    Biržoms smogia infliacijos sugrįžimo baimė

    Kylant naftos kainoms, Europos akcijų biržos atsidarė neigiamai: investuotojai vertina, kad brangesnė energija gali vėl įkaitinti infliaciją. Toks scenarijus didina tikimybę, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, o tai paprastai slegia įmonių pelnus ir akcijų vertinimus.

    Kartu augo ir vyriausybių obligacijų pajamingumai, nes rinkos reaguoja į pinigų politikos riziką. Didesni pajamingumai reiškia brangesnį skolinimąsi, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir vartojimą.

    Papildomos įtampos: atsargos ir stichijos

    Naftos kainas aukštyn stumia ne vien geopolitika, bet ir pasiūlos veiksniai. Straipsnyje minima, kad JAV gamintojai laikinai sustabdė daugiau kaip 500 000 barelių per dieną gavybos Meksikos įlankoje dėl artėjančio uragano, o tokie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu gali greitai sumažinti pasiūlą.

    Įtampa didėja ir dėl atsargų klausimo: tarptautinės institucijos pastaraisiais metais dažniau akcentuoja, kad atsargų politika tampa svarbiu stabilizavimo instrumentu, ypač kai rinką veikia karo rizika, gavybos ribojimai ir logistikos grandinių problemos.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad jos narės prireikus gali greitinti anksčiau pažadėtus naftos atsargų išleidimus į rinką, pirmenybę teikiant dyzelinui. Tai signalas, kad vyriausybės išlieka pasirengusios gesinti kainų šuolius, tačiau geopolitikos poveikis dažnai būna greitesnis už administracinius sprendimus.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Brangesnė nafta paprastai padidina degalų, logistikos ir gamybos kaštus, o tai gali atsispindėti prekių bei paslaugų kainose. Europoje tai ypač aktualu, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius ir centrinio banko sprendimų kryptį.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks nukreiptas į JAV ir Irano konflikto eigą bei bet kokius signalus dėl galimų smūgių masto. Ne mažiau svarbūs bus ir duomenys apie atsargas bei gavybos atsigavimą po stichinių sutrikimų.