CP v2

Tag: Tarptautinė energetikos agentūra

  • Karščio banga Europoje keičia elektros rinką: kondicionieriai kelia paklausą ir kainas

    Karščio banga Europoje keičia elektros rinką: kondicionieriai kelia paklausą ir kainas

    2026 metų birželio karščio banga Europoje išryškino naują tendenciją: augantis vėsinimo poreikis vis labiau formuoja elektros paklausą ir kainų dinamiką. Kai temperatūra kyla, namuose, biuruose ir versluose dažniau įjungiami kondicionieriai, o tai per kelias dienas gali smarkiai padidinti sistemos apkrovą.

    Nors kondicionieriai Europoje vis dar retesni nei JAV ar Japonijoje, jų paplitimas nuosekliai auga. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, apie 20 proc. Europos namų ūkių turi oro kondicionavimo įrangą, o šis skaičius didėja, nes karščio bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės.

    „Europai šylant, vis daugiau žmonių persvarsto vėsinimą. Per pastaruosius 10 metų kondicionierių turėjimas padidėjo maždaug perpus, o metiniai pardavimai dabar apie 30 proc. didesni nei prieš 5 metus“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros energijos vartojimo efektyvumo politikos analitikas Fabian Voswinkel.

    Birželio pabaigoje dalis Europos šalių fiksavo rekordines temperatūras. Vokietijoje rytinis Coschen miestelis birželio 28 dieną pasiekė 41,7 laipsnio karštį, Prancūzijoje birželio 24 dieną užfiksuota karščiausia birželio diena, o vakarų Prancūzijos Palluau temperatūra pakilo iki 43,8 laipsnio.

    Kaip išaugo elektros paklausa?

    Visos Europos mastu dar nėra tikslių skaičių, kiek elektros per šią karščio bangą buvo sunaudota būtent vėsinimui. Vis dėlto didžiųjų rinkų paklausos kreivės rodo aiškų šuolį sutapus aukščiausioms temperatūroms ir aktyviausiam vėsinimui.

    Remiantis Eurelectric duomenimis, Vokietijoje paros elektros suvartojimas nuo 1 267 GWh birželio 11 dieną padidėjo iki 1 396 GWh birželio 25 dieną. Prancūzijoje augimas buvo dar ryškesnis: nuo 1 048 GWh iki 1 255 GWh per tą patį laikotarpį.

    Prancūzijos perdavimo sistemos operatorius RTE nurodo, kad per intensyvius karščius kiekvienas papildomas laipsnis paprastai padidina suvartojimą 0,7–1 GW, priklausomai nuo paros meto. Tai leidžia daryti išvadą, kad vėsinimo poreikis buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių dviženklį vidutinį paros paklausos šuolį.

    Kodėl šoktelėjo didmeninės kainos?

    Didėjant paklausai, įtampa persikėlė ir į didmeninę elektros rinką, kur kainos reaguoja beveik akimirksniu. Karščio piko dienomis Vokietijos ir Liuksemburgo bendra rinka fiksavo didmenines kainas, viršijusias 200 eurų už MWh, Prancūzijoje jos artėjo prie 160 eurų už MWh, o Ispanijoje pikai siekė kiek daugiau nei 110 eurų už MWh.

    Kainas augino ne vien kondicionierių sukelta paklausa, bet ir tuo pat metu pablogėjusios gamybos sąlygos. Šiaurės vakarų Europoje karščio piko metu sumenko vėjo elektrinių gamyba, todėl rinkoje daugiau svorio įgijo brangesnė dujinė ir anglies generacija, dažnai nustatanti ribinę kainą.

    Papildomą spaudimą sukėlė ir Prancūzijos branduolinės energetikos apribojimai: nacionalinė energetikos bendrovė „EDF“ buvo priversta sumažinti branduolinę gamybą 4,1 GW, nes upių vanduo per daug įkaito ir tapo sudėtingiau užtikrinti reaktorių aušinimą. Tokios situacijos mažina eksporto galimybes ir didina kainų riziką kaimyninėse rinkose.

    Vėsinimas tampa nauju elektros varikliu

    Ilgesnėje perspektyvoje vėsinimo paklausa tampa vis svarbesne elektros vartojimo augimo dalimi, nors ją lenkia kiti veiksniai, tokie kaip elektromobiliai, duomenų centrai ir šilumos siurbliai. Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad augimą lems ne tik temperatūros, bet ir pastatų energinis efektyvumas, įrangos našumas bei tinklų lankstumas.

    Eurostat duomenys rodo, kad namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui ES nuo 2015 metų apytiksliai padvigubėjo, o didžiosiose ekonomikose augimas ypač ryškus. Vis dėlto vėsinimas 2024 metais sudarė tik apie 0,8 proc. ES galutinio energijos suvartojimo, todėl rinka dar turi didelį augimo potencialą.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausi sprendimai yra efektyvesnė įranga, išmanesnis vartojimo valdymas ir geresnė pastatų izoliacija, nes dalis rinkos vis dar remiasi mažiau efektyviais nešiojamais įrenginiais. Kartu vis didesnį vaidmenį gali atlikti saulės energetika, nes vėsinimo pikas dažniausiai sutampa su dienos metu didžiausia saulės elektrinių generacija.

    Didėjant karščių dažniui, vėsinimas vis dažniau vertinamas ne kaip komforto klausimas, o kaip visuomenės sveikatos ir saugumo priemonė. Tai reiškia, kad elektros sistemos turės prisitaikyti prie naujų vasaros pikų, o kainų šuoliai taps dar vienu argumentu investuoti į efektyvumą ir tinklų lankstumą.

  • Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Naftos kainos sminga: „Brent“ pirmąkart nuo karo su Iranu pradžios krito žemiau 74 dolerių

    Kainas spaudžia mažėjanti įtampa

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ naftos kaina birželio 24 dieną trumpam smuko žemiau 74 JAV dolerių už barelį ir tai nutiko pirmą kartą nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje. Rinka vis labiau iš kainos „išima“ geopolitinės rizikos priedą, kuris konfliktui įsiliepsnojus buvo smarkiai išpūtęs kotiruotes.

    Palyginimui, karo įkarštyje „Brent“ buvo pakilusi iki maždaug 118 JAV dolerių už barelį, tad dabartinis lygis reiškia apie 40 proc. kritimą nuo aukštumų. Vis dėlto kaina išlieka aukštesnė nei prieš pat konfliktą fiksuotas maždaug 72,48 JAV dolerio lygis.

    Hormūzo sąsiauris ir sankcijų klausimas

    Investuotojų nuotaikas gerino ženklai, kad tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį pamažu atsigauna, o derybos tarp JAV ir Irano juda į priekį. Analitikų vertinimu, net ir dalinis logistikos sutrikimų mažėjimas sumažina „draudimo“ efektą naftos kainoje.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: prieš konfliktą per jį kasdien plaukdavo apie 125–140 laivų, o pervežamų naftos ir naftos produktų apimtys siekdavo maždaug 20 mln. barelių per dieną. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skelbė, kad birželio pradžioje Jungtinių Arabų Emyratų naftos eksportas buvo atsistatęs iki beveik 85 proc. prieškarinio lygio ir siekė apie 4,3 mln. barelių per dieną, kai kovą buvo kritęs iki maždaug 1,9 mln. barelių. Šie skaičiai rinkai tapo signalu, kad tiekimo grandinės Persijos įlankoje grįžta į stabilesnį ritmą.

    Kartu prekiautojai vis dažniau vertina scenarijų, kad Irano naftos eksportas galėtų grįžti į rinką platesniu mastu, jei būtų išlaikytas sankcijų švelninimas ir pasiektas tvirtesnis politinis susitarimas. Kita vertus, išlieka nesutarimų dėl branduolinių patikrų ir sankcijų režimo, todėl rinkos dalyviai pabrėžia, kad teigiamas kainų efektas gali būti trapus.

    JAV dėmesys degalų kainoms

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Teisingumo departamentas tirs naftos bendroves dėl galimo nepagrįsto kainų kėlimo. Pasak jo, degalų kainos degalinėse nekrenta taip greitai, kaip pinga žaliavinė nafta.

    „Kitaip tariant, vartotojai yra apgaudinėjami. Nurodžiau Teisingumo departamentui nedelsiant tai ištirti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie pareiškimai paprastai didina politinį spaudimą energetikos sektoriui, tačiau kainų dinamika degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų, logistikos ir perdirbimo maržų. Rinkos analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpalaikiai svyravimai naftos biržose ne visada iškart persiduoda galutiniam vartotojui.

    Auksas pinga, o rinkos laukia infliacijos duomenų

    Tuo pat metu auksas birželio 24 dieną smuko žemiau 4 000 JAV dolerių už unciją ribos pirmą kartą nuo 2025 metų lapkričio. Kainą žemyn stūmė stiprėjantis JAV doleris ir lūkesčiai, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos arba dar būti didinamos.

    Rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos rodiklius ir centrinių bankų signalus, nes palūkanų trajektorija tiesiogiai veikia tiek aukso patrauklumą, tiek ir platesnį investuotojų apetito rizikai vaizdą. Esant didesnėms palūkanoms, auksas, kaip pajamingumo nemokantis turtas, dažnai praranda dalį konkurencinio pranašumo.

  • Ar Europai gresia aviacinio kuro trūkumas: kodėl Lietuva ramesnė, bet bilietai brangsta

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėjo, kad dalyje Europos po kelių savaičių gali pritrūkti aviacinio kuro Jet A-1. Tokios žinutės rinkoje greitai virsta kainų šuoliais, o oro linijoms kuras išlieka viena didžiausių išlaidų eilučių.

    Tuo pat metu kai kurios šalys jau ieško alternatyvių tiekimo kelių: Jungtinė Karalystė sušvelnino taisykles ir leidžia importą, kai kuras pagamintas iš rusiškos naftos, bet perdirbtas trečiosiose šalyse. Vokietija dėl tiekimo papildymo kreipėsi į Izraelį.

    Ar Lietuvai gresia rizika?

    Lenkijoje infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas teigė nematantis požymių, kad šaliai grėstų aviacinio kuro trūkumas. Situaciją švelnina tai, kad didelė Jet A-1 poreikio dalis regione remiasi vietinių perdirbėjų pajėgumais ir stabiliais naftos tiekimo srautais.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika labiau priklauso nuo maršrutų: net jei kuras šalies oro uostuose prieinamas, lėktuvas gali nusileisti oro uoste, kuriame galioja apribojimai. Tokie ribojimai jau buvo fiksuoti dalyje Italijos oro uostų, kai buvo įvedami tankavimo limitai.

    Naujos ES taisyklės ir jų poveikis

    Nuo 2025 metų pradžios Europos Sąjungoje įsigaliojo taisyklės, ribojančios vadinamąjį tankeringą, kai lėktuvai prisipila kuro atsargai pigesniame oro uoste. Aviacijos sektorius kritikuoja, kad tai mažina lankstumą, ypač kai kainos skirtingose šalyse stipriai skiriasi.

    Kita vertus, pilni bakai ne visada reiškia sutaupymą: sunkesnis orlaivis sunaudoja daugiau degalų ir didina emisijas, todėl ekonominis efektas ne visuomet teigiamas. Įvardijama ir galimybė, kad taisyklės galėtų būti laikinai švelninamos, jei rinkoje realiai pasireikštų tiekimo sutrikimai.

    Kodėl brangsta bilietai?

    Tarptautinė oro vežėjų asociacija IATA skaičiuoja, kad kuras vidutiniškai sudaro apie 26,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, 2026 metų kovo mėnesį Jet A-1 kaina buvo pakilusi iki 137 proc. virš lygio, fiksuoto 2026 metų sausio 1 dieną.

    Banko Gospodarstwa Krajowego analitikas Hubertas Pylińskis nurodo, kad toks kuro pabrangimas, jei kitos sąnaudos nesikeistų, galėtų reikšti maždaug 37 proc. didesnius veiklos kaštus. Pasak jo, siekdamos išlaikyti pelningumą, oro linijos dalį šio brangimo jau perkelia keleiviams.

    Jungtinėse Valstijose, remiantis United States Bureau of Labor Statistics duomenimis, balandį skrydžių bilietų kainos buvo 20,7 proc. didesnės nei prieš metus ir 21,6 proc. didesnės nei 2025 metų gruodį. Ekspertai tai sieja ir su tuo, kad dalis JAV oro linijų mažiau taiko kuro kainų rizikos valdymą, todėl kainų svyravimus pajunta greičiau.

    Europoje kainų šuolį švelnina konkurencija, ypač žemų sąnaudų vežėjų, taip pat plačiau naudojamas kainų fiksavimas ateities sandoriais. Vis dėlto regione tikimasi nuosaikesnio brangimo, o kai kuriomis kryptimis kainas gali kelti ir geopolitika, ypač ilgųjų nuotolių maršrutuose.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri sutrikdė Persijos įlankos tranzitinių centrų darbą ir pakeitė keleivių srautus tarp Europos ir Azijos. Dėl to dalis bendrovių, įskaitant didžiuosius Europos vežėjus, koreguoja tvarkaraščius: mažina reisų dažnį arba optimizuoja maršrutus.

    Rinkos vertinimu, kuro tiekimo situacija artimiausiu metu gali išlikti įtempta, tačiau masinių skrydžių atšaukimų vien dėl kuro stokos neturėtų būti. Jei aukštos kainos užsitęstų ilgiau nei metus, bilietų brangimas galėtų sumažinti paklausą, o tai ilgainiui sumažintų ir paties kuro trūkumo riziką.

  • Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėjant vasarai gali tapti ypač įtempta, jei neatslūgs įtampa Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vadovas Fatihas Birolis teigia, kad esant dabartiniams trikdžiams tiekimo grandinėse rinka gali atsidurti vadinamojoje raudonoje zonoje.

    „Galime patekti į raudoną zoną liepą arba rugpjūtį, jei nepamatysime aiškaus situacijos pagerėjimo“, – sakė Fatihas Birolis.

    TEA vertinimu, komerciškai prieinamos naftos atsargos mažėja greičiau nei įprastai ir kai kuriais scenarijais jų gali pakakti tik kelioms savaitėms. Tai didina kainų šuolių riziką, nes rinkai tampa sunkiau sugerti net ir trumpalaikius tiekimo sutrikimus.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalį įtampos anksčiau amortizavo koordinuotas strateginių rezervų naudojimas. Tačiau tokia priemonė nėra neribota: strateginiai rezervai skirti ekstremalioms situacijoms, o jų nuoseklus naudojimas mažina „pagalvę“ ateities krizėms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo maršrutams, kurie priklauso nuo geopolitinės situacijos, įskaitant transportą per Ormuzo sąsiaurį. Bet kokie papildomi trikdžiai šiame regione, pasak TEA, gali greitai persiduoti į didmenines kainas, o vėliau ir į degalų kainas vartotojams.

    Rinkos dalyviai paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie atsargų kritimą ir ribotas galimybes greitai padidinti gavybą. Dėl to didėja kainų nepastovumas: net ir nepasitvirtinus blogiausiam scenarijui, vien rizikos priedas gali kelti naftos ir degalų kainas.

    Analitikai pažymi, kad vasarą paklausa tradiciškai išauga dėl aktyvesnių kelionių ir logistikos apimčių, todėl įtampa pasiūlos pusėje tampa dar labiau matoma. Jei konfliktas regione užsitęstų, o atsargos ir toliau mažėtų, kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei vieną sezoną.

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos antradienį leidosi žemyn po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atšaukia planuotą karinį smūgį Iranui. Rinkos dalyviai šį signalą įvertino kaip laikinai sumažėjusią riziką tiekimui iš Persijos įlankos regiono.

    „Brent“ etalonas per prekybos sesiją smuko maždaug 1,33 proc., o JAV „WTI“ ateities sandoriai – apie 0,91 proc. Tai įvyko investuotojams reaguojant į žinią, kad planuota karinė operacija šią dieną nebus vykdoma.

    Pasak JAV prezidento, sprendimas atidėti veiksmus priimtas Persijos įlankos lyderių prašymu, vykstant rimtoms deryboms su Teheranu. Tokia retorika bent trumpuoju laikotarpiu sumažino nuogąstavimus, kad konfliktas dar labiau sutrikdys naftos eksportą.

    Rezervai tirpsta rekordiškai

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis pastarosiomis dienomis viešai įspėjo, kad komercinės naftos atsargos sparčiai mažėja. Jo teigimu, dabartinėje situacijoje pasauliui gali būti likusios tik kelios savaitės atsargų, jei išliktų itin dideli tiekimo sutrikimai.

    Agentūros preliminarūs duomenys rodo, kad pasaulinės naftos atsargos kovą sumažėjo 129 milijonais barelių, o balandį – dar 117 milijonų. Didžiausias kritimas fiksuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, kur sausumoje laikomos atsargos sumenko 146 milijonais barelių.

    Kartu matomas atsargų mažėjimas ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomikose, kur jos traukėsi 24 milijonais barelių. Toks fonas kuria sąlygas didesniems kainų šuoliams, ypač artėjant vasaros paklausos pikui.

    Hormūzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausia įtampa rinkose siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet kokie ribojimai ar papildomi mokesčiai laivybai šiame koridoriuje įprastai akimirksniu atsispindi ateities sandorių kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad dėl sutrikimų Persijos įlankoje bendri tiekimo praradimai jau viršijo 1 milijardą barelių, o daugiau nei 14 milijonų barelių per parą esą negalėjo išvykti iš regiono. Tokie skaičiai paaiškina, kodėl rinka jautriai reaguoja net į vieną politinį pareiškimą.

    Agentūra taip pat pažymi, kad paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti, jei pavyktų pasiekti susitarimą ir nuo trečiojo ketvirčio palaipsniui atkurti srautus per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto, esant sparčiai mažėjančioms atsargoms, didesnis kainų svyravimas, tikėtina, išliks.

  • Europos naftos krizė jau ant slenksčio: strategai įspėja apie trūkumą ir kainų šuolį

    Europos naftos krizė jau ant slenksčio: strategai įspėja apie trūkumą ir kainų šuolį

    Pasaulinės naftos atsargos sparčiai senka, o realus fizinis trūkumas Europoje gali pasijusti jau artimiausiomis savaitėmis. Taip perspėja žaliavų rinkų strategai, teigdami, kad dabartinės kainos ir politikų žinutės dar neatskleidžia viso tiekimo krizės masto.

    Žaliavų biržos „Abaxx Commodity Exchange“ vadovas Jeffas Currie teigia, kad trūkumas gali smogti bet kurią dieną, o kainų reakcija gali tapti neprognozuojama. Pasak jo, kritinis momentas ateina tada, kai rinkoje atsiranda pirkėjų varžybos dėl paskutinių prieinamų kiekių.

    Paklausa auga, atsargos tirpsta

    Rinkoje šiuo metu vadinamasis pereinamasis laikotarpis po šildymo sezono, tačiau netrukus prasideda aktyvesnis keliavimo ir vartojimo etapas. Dėl to kyla dyzelino, benzino ir kitų naftos produktų paklausa, kuri gali dar labiau išryškinti trūkumo problemą.

    Tarptautinė energetikos agentūra taip pat perspėja, kad atsargų mažėjimas spartėja. Tokie signalai paprastai reiškia didesnį jautrumą bet kokiems tiekimo sutrikimams, nes rinkai lieka mažiau amortizacinio rezervo.

    Ormuzių sąsiauris ir grandinės vėlavimas

    „Societe Generale“ analitikai situaciją apibūdina kaip išoriškai stabilią, bet iš esmės įtemptą: dalis atsargų, anot jų, yra tik teoriškai pasiekiamos, o realiai panaudojami kiekiai yra riboti. Papildomą riziką kelia ribojami srautai per Ormuzių sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis.

    Net jei srautai būtų atnaujinti artimiausiu metu, fizinis naftos judėjimas užtrunka: reikia tanklaivių reiso, iškrovimo, perdirbimo ir paskirstymo. „Societe Generale“ vertinimu, vien šis procesas gali reikšti mažiausiai 52 dienų vėlavimą, todėl trūkumas kurį laiką būtų dengiamos mažėjančiomis atsargomis.

    Kainos gali šokti iki 130 eurų

    Analitikai įspėja, kad ilgesnis sutrikimų laikotarpis didintų tikimybę, jog kainos šoktels iki maždaug 130 eurų už barelį ir aukštame lygyje laikytųsi ilgiau. Dėl to brangtų ne tik degalai, bet ir logistika bei dalis prekių, nes energijos sąnaudos persiduoda tiekimo grandinėms.

    „Kas dirba šiame versle, sako, kad padėtis bloga“, – sakė J. Currie, pabrėždamas, jog kritinis veiksnys yra ne vien kaina, o reali naftos pasiūla. Jo teigimu, kai trūkumas tampa fizinis, rinkos reakcija gali būti staigi ir sunkiai valdoma.

    Šiame kontekste Europos vartotojams ir verslui svarbiausios tampa dvi kryptys: atsargų valdymas ir alternatyvų paieška. Energetikos rinkoje tai dažniausiai reiškia didesnį dėmesį efektyvumui, degalų vartojimo mažinimui ir atsargių pirkimų strategijoms, kol tiekimo situacija stabilizuosis.

  • Naftos rinkos įtampa: Tarptautinė energetikos agentūra įspėja, kad atsargų gali pakakti tik kelioms savaitėms

    Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose komerciškai prieinamos naftos atsargos pasaulyje sparčiai mažėja ir gali užtekti tik kelioms savaitėms, perspėjo Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis. Jo teigimu, rinkai svarbu suvokti, kad atsargų „pagalvė“ plonėja itin greitai.

    Šis signalas nuskambėjo tuo metu, kai G7 finansų ministrai Paryžiuje aptarė energetikos saugumą ir infliaciją. Nafta išlieka vienu jautriausių veiksnių, nes jos kaina tiesiogiai veikia degalų, logistikos ir dalies prekių bei paslaugų kainas.

    Atsargų leidimas nėra neribotas

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas priminė, kad anksčiau sutartas strateginių naftos rezervų atlaisvinimas padėjo rinkai, tačiau tokia priemonė turi ribas. Pasak jo, vien strateginių atsargų naudojimas negali ilgą laiką kompensuoti ilgalaikių tiekimo sutrikimų.

    „Manau, kad komerciškai prieinamos atsargos šiuo metu mažėja labai greitai. Turime dar kelias savaites, tačiau reikia suprasti, kad atsargos sparčiai senka“, – sakė Fatihas Birolis.

    Kas didina riziką kainoms

    Agentūra anksčiau įspėjo apie rekordinį atsargų mažėjimą, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų trikdžių rizika. Viena jautriausių vietų yra strateginiai jūrų keliai, kur bet kokie apribojimai ar neapibrėžtumas gali greitai paveikti tiekimą ir rinkos lūkesčius.

    Pagal agentūros nurodomus duomenis, per du mėnesius pasaulio atsargos sumenko šimtais milijonų barelių, o mažėjimo tempas buvo vertinamas kaip ypač didelis. Tokia dinamika paprastai didina kainų svyravimų tikimybę, nes rinkai lieka mažiau atsargų netikėtiems sutrikimams amortizuoti.

    Ką tai reiškia Europai ir vartotojams

    Europoje naftos rinkos įtampa dažnai persiduoda degalų kainoms ir transporto kaštams, o tai gali veikti ir bendrą infliacijos trajektoriją. Nors kainas lemia daug veiksnių, įskaitant paklausos pokyčius, atsargų mažėjimas paprastai didina jautrumą geopolitinėms naujienoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu svarbiausia tampa aiškumas dėl tiekimo srautų ir koordinuoti sprendimai dėl rezervų, jei situacija blogėtų. Ilgesnėje perspektyvoje valstybės ir verslas vis dažniau kalba apie energijos vartojimo efektyvumą bei alternatyvas, mažinančias priklausomybę nuo naftos.