CP v2

Tag: Tarptautinė energetikos agentūra

  • G7 šalys paleidžia iki 100 mln barelių dyzelino ir naftos atsargų: ko tikėtis degalinėse

    G7 valstybių lyderiai sutaria koordinuotai išleisti į rinką iki 100 mln barelių naftos ir dyzelino iš strateginių atsargų. Sprendimas priimtas po nuotolinio susitikimo, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o įgyvendinimą koordinuos Tarptautinė energetikos agentūra.

    Išleidimas turėtų prasidėti nedelsiant ir trukti apie keturis mėnesius, didžiausią dalį dyzelino į rinką tiekiant pirmosiomis savaitėmis. G7 pabrėžia, kad šalys nesieks riboti energijos produktų ir degalų prekybos tarp partnerių, kad pasiūla rinkoje nemažėtų dirbtinai.

    Kas iš tiesų sprendžiama?

    Pastaruoju metu dyzelino rinka yra jautresnė nei žalios naftos, nes svarbus ne vien išgavimas, o perdirbimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Kai kuriose šalyse dyzelino kainų šuolius labiau lemia ribota rafinavimo pasiūla ir atsargų lygis, o ne vien naftos kaina biržose.

    Prancūzijos prezidentas teigia, kad atsargų atlaisvinimas turėtų padėti pilniau išnaudoti rafinerijų pajėgumus ir sumažinti įtampą tiekimo grandinėje. Tokia priemonė rinkoje dažniausiai veikia per lūkesčius: didesnė pasiūla trumpuoju laikotarpiu mažina kainų spaudimą, ypač didmeniniame segmente.

    JAV spaudimas ir politinis fonas

    Sprendimą lydėjo ir Vašingtono spaudimas Europos sąjungininkams, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai, prisidėti dyzelino atsargomis. JAV taip pat akcentavo, kad dyzelino kainos ir jų poveikis infliacijai daro tiesioginę įtaką gyventojams bei verslui, ypač transporto sektoriui.

    „Europa ką tik sutiko išleisti didelį kiekį savo dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Ko laukti kainose ir Lietuvoje?

    Strateginių atsargų išleidimas paprastai greičiausiai matomas didmeninėje rinkoje, o degalinių kainose pokytis atsiranda su kelių dienų ar kelių savaičių vėlavimu. Galutinei kainai degalinėse įtaką daro ir mokesčiai, biokuro priedai, logistikos kaštai bei regioninė konkurencija, todėl poveikis skirtingose šalyse gali būti nevienodas.

    Lietuvoje dyzelino kainą labiausiai veikia situacija Europos didmeninėje rinkoje ir tiekimo grandinės regione, todėl bet koks papildomas srautas iš strateginių atsargų gali mažinti kainų kilimo riziką. Vis dėlto ši priemonė dažniausiai laikoma laikina, todėl ilgalaikė kryptis priklausys nuo perdirbimo pajėgumų, paklausos ir geopolitinių veiksnių.

  • ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    Europos Sąjungoje fiksuojant istoriškai aukštas dyzelino kainas vis garsiau svarstoma imtis skubios priemonės – į rinką išleisti dalį strateginių degalų atsargų. Europos Komisija teigia esanti pasirengusi veikti kartu su Tarptautine energetikos agentūra, jei tiekimo situacija toliau blogės.

    Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad bendras veiksmas su Tarptautine energetikos agentūra galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą. Agentūra savo ruožtu patvirtino, kad prireikus svarstytų papildomą avarinį atsargų išleidimą.

    Kas svarstoma ir kokio masto?

    Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kiek tiksliai atsargų būtų išleista, tačiau diplomatinėse diskusijose minėtas scenarijus, kad į rinką galėtų būti nukreipta apie 50 mln. barelių dyzelino ir papildomai panašus kiekis žalios naftos. Toks žingsnis, rinkos analitikų vertinimu, būtų reikšmingas, nes prilygtų kelių savaičių ar net mėnesio importo apimtims.

    Rinkos duomenis analizuojančios bendrovės „Kpler“ atstovas George’as Shaw nurodė, kad tokio dydžio išleidimas būtų didelis ir galėtų greitai pakeisti nuotaikas didmeninėje rinkoje. Vis dėlto galutinis poveikis priklausytų nuo to, kaip greitai degalai realiai pasiektų rinką ir ar būtų pasirenkamas vienkartinis, ar etapinis išleidimas.

    Kada vairuotojai pajustų pokytį?

    Rafinavimo ir naftos rinkų konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis teigia, kad didelis dyzelino atsargų išleidimas galėtų sumažinti didmenines kainas maždaug 18–27 eurais už barelį. Jo skaičiavimu, tai degalinėse galėtų reikšti apie 0,10–0,15 euro už litrą pigimą, o pirmieji pokyčiai pasimatytų per kelias dienas.

    „Reikšmingi kainų pokyčiai dažniausiai nuo didmeninės rinkos iki degalinių ateina per vieną ar dvi savaites“, – sakė George’as Shaw.

    Analitikai pabrėžia, kad tai būtų greita, bet laikina pagalba. Išleidus rezervus, sumažėtų saugumo pagalvė, o atsargų atstatymas gali užtrukti, ypač jei tiekimo problemos išliks.

    Kodėl dyzelinas Europoje brangus?

    Ekspertų vertinimu, Europos dyzelino krizę didina keli sutapę veiksniai. Vienas svarbiausių – ribota rafinavimo pasiūla, kai perdirbimo pajėgumai dirba arti maksimumo, todėl nėra daug erdvės greitai padidinti produkciją.

    Be to, tiekimą komplikuoja geopolitiniai rizikos veiksniai ir sutrikimai perdirbimo grandinėje. Papildomą įtampą kelia ir diskusijos Jungtinėse Valstijose dėl galimų dyzelino eksporto ribojimų, nes bet kokie tokie sprendimai galėtų dar labiau sumažinti prieinamą pasiūlą tarptautinėje rinkoje.

    Strateginių atsargų prasme, didžiosios Europos šalys paprastai turi maždaug 70–100 dienų padengimą, o minimalūs reikalavimai siejami su vidaus vartojimu ir importu. Todėl atsargų išleidimas gali būti efektyvus kainų stabilizavimo instrumentas, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį pažeidžiamumą, jei krizė užsitęstų.

    Ilgalaikiam dyzelino kainų kritimui, analitikų teigimu, reikėtų mažesnės įtampos globalioje pasiūloje, daugiau perdirbimo pajėgumų arba silpnesnės paklausos. Jei aukštos energijos kainos ir finansinių rinkų sąlygos paskatintų ekonomikos lėtėjimą, degalų paklausa galėtų mažėti, o tai prisidėtų prie tvaresnio kainų atoslūgio.

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.

  • Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Pasaulinė naftos tiekimo krizė vėl pakurstė degalų kainas Europoje: benzinas ir dyzelinas kai kur priartėjo prie 2,5 euro už litrą ribos. Rinkose įtampą didina sutrikimai strateginiuose jūrų keliuose, kuriais juda didelė pasaulinės naftos ir degalų dalis.

    Didžiausią riziką kelia Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje ir Bab el Mandebo sąsiauris ties Raudonąja jūra. Tarptautiniai analitikai šiuos trikdžius įvardija kaip vieną didžiausių fizinių tiekimo sukrėtimų energijos rinkų istorijoje, nes bet koks srautų sumažėjimas čia greitai persiduoda kainoms Europoje.

    Kur benzinas ir dyzelinas brangiausi?

    Pagal naujausius stebėjimų duomenis, vidutinė benzino kaina Nyderlanduose siekė apie 2,43 euro už litrą. Danijoje ji buvo apie 2,35 euro, Suomijoje apie 2,32 euro už litrą, o Prancūzijoje ir Graikijoje kainos taip pat laikėsi virš 2,20 euro.

    Dyzelino vairuotojams smūgis dar stipresnis. Danijoje dyzelinas kainavo apie 2,52 euro už litrą, Prancūzijoje apie 2,40 euro, Italijoje apie 2,36 euro už litrą, o kai kuriose kitose Europos šalyse skirtumai tarp valstybių siekė beveik 1 eurą už litrą.

    Kodėl skaičiai ne viską pasako?

    Vien litrinė kaina ne visada atskleidžia, kur gyventojams sunkiausia, nes skiriasi atlyginimai ir pragyvenimo lygis. Tam dažnai taikomas perskaičiavimas pagal perkamąją galią, kuris parodo, kiek degalų kaina realiai „sveria“ namų ūkių biudžetuose.

    Įvertinus perkamąją galią, labiausiai pažeidžiamos dažnai būna mažesnes pajamas turinčios šalys, ypač Balkanų regione. Europos Sąjungoje tarp labiausiai spaudžiamų valstybių minima Graikija, kur degalų brangimas labiau išsibalansuoja su gyventojų pajamomis.

    Problema ne tik naftoje

    Kainas aukštyn stumia ne vien žaliavinė nafta, bet ir perdirbimo grandinės įtampa. Tarptautinė energetikos agentūra yra fiksavusi, kad pasauliniai naftos perdirbimo pajėgumai kai kuriais mėnesiais atsiliko nuo ankstesnių metų lygio, todėl susiformuoja „butelio kakliukas“ jau perdirbtų produktų rinkoje.

    Be to, skirtingos naftos rūšys ne visada lengvai pakeičiamos, o alternatyvių tiekimo maršrutų paieška kainuoja. Kai sutrinka tiek žaliavos, tiek dyzelino ar aviacinio kuro logistika, auga perdirbimo maržos, o tai tiesiogiai kelia kainas degalinėse.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi ateities sandorių signalus: prognozuojama, kad dyzelino perdirbimo maržos pikas gali būti pasiektas spalio mėnesį, o benzino maržos dalyje rinkų jau buvo pasiekusios aukštumas vasaros pabaigoje. Vis dėlto galutines kainas lems geopolitikos raida, laivybos saugumas ir tai, kaip greitai rinka atkurs stabilų tiekimą.

  • Libijoje aptiktas naujas naftos telkinys: po žeme – 45 mln barelių, ką tai reiškia Europai?

    Libijoje aptiktas naujas naftos telkinys: po žeme – 45 mln barelių, ką tai reiškia Europai?

    Austrijos energetikos grupė „OMV“ kartu su Libijos National Oil Corporation pranešė apie komerciškai perspektyvų Essar naftos telkinį Syrtos baseine. Įmonės pabrėžia, kad svarbus ne tik pats radinys, bet ir tai, jog telkinio įsisavinimas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas.

    Preliminariai skaičiuojama, kad iš telkinio gali būti išgaunama iki 45 mln. barelių naftos. Pilnai išvysčius gavybą, planuojama pasiekti apie 6 000 barelių per dieną pajėgumą, o projekto vystymą kuruos Zueitina Oil Company, priklausanti NOC grupei.

    Naujų telkinių atveju atradimas paprastai tėra pradžia, nes dar reikia įrengti infrastruktūrą, sujungti gręžinius su transportavimo sistema ir stabiliai paleisti gavybą. Essar pranašumas tas, kad telkinys yra netoli jau veikiančių gavybos ir perdirbimo objektų, todėl darbai gali vykti greičiau ir kainuoti mažiau.

    „OMV“ turi 12 proc. dalį C103 licencijos teritorijoje, o atradimas siejamas su kompanijos sugrįžimu į žvalgybą Libijoje. Įmonė veiklą atnaujino 2024 metų pabaigoje po daugiau nei dešimtmečio pertraukos, nors šalyje istoriniškai dirbo apie penkis dešimtmečius.

    Planuojami 6 000 barelių per dieną pasauliniu mastu yra nedidelis kiekis, nes 2024 metais pasaulio naftos vartojimas viršijo 100 mln. barelių per dieną. Vis dėlto regioniniu mastu tokie projektai svarbūs, nes stiprina tiekimo lankstumą ir gali tapti reikšmingi kainų svyravimų bei logistikos sutrikimų laikotarpiais.

    Libijos nafta Europą pasiekia tanklaiviais per Viduržemio jūrą, todėl logistinis maršrutas dažnai būna trumpesnis nei dalies Artimųjų Rytų tiekėjų. Pastaraisiais metais jūrinių maršrutų saugumas tapo ypač jautrus, o bet kokie trikdžiai strategiškai svarbiose arterijose greitai atsispindi pasaulinėse kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad 2025 metais per Hormūzo sąsiaurį vidutiniškai buvo gabenama apie 20 mln. barelių naftos ir naftos produktų per dieną, tai sudaro maždaug penktadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos. Nors didelė dalis šių srautų nukreipiama į Aziją, įtampos taške poveikis persiduoda visam rinkos kainodaros mechanizmui, įskaitant Europą.

  • Ukrainos dujų saugyklos stovi tuščios: kaip 31 mlrd. kub. m galėtų sustiprinti Europos saugumą

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujoje analizėje apie dujų atsargų mechanizmus pabrėžia, kad požeminės dujų saugyklos išlieka vienu svarbiausių sistemos lankstumo įrankių. Jos leidžia sukaupti dujas vasarą ir jas išleisti žiemą, kai paklausa šokteli, taip mažinant kainų svyravimus ir tiekimo sutrikimų riziką.

    Europos Sąjungoje saugyklos dažniausiai užpildomos beveik iki maksimumo dar prieš šildymo sezoną, todėl „laisvos vietos“ rinkai būna nedaug. Tuo metu Ukraina, turinti vieną didžiausių požeminio saugojimo sistemų Europoje, pastaraisiais metais ją naudojo gerokai mažiau, nei leidžia techninės galimybės.

    Didelė talpa, mažas panaudojimas

    TEA duomenimis, Ukrainos požeminių dujų saugyklų darbinė talpa siekia apie 31 mlrd. kubinių metrų, todėl ji ilgą laiką buvo tarp pasaulio lyderių pagal šį rodiklį. Ši infrastruktūra susiformavo dar sovietmečiu, kai šalies vidaus vartojimas buvo didesnis, o Ukraina atliko svarbų rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą koridoriaus vaidmenį.

    Pasikeitus srautams ir sumažėjus poreikiui, 2022–2025 metais Ukrainos saugyklų maksimalus užpildymas vidutiniškai siekė apie 32 proc. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai likdavo apie 21 mlrd. kubinių metrų nepanaudotos darbinės talpos, kuri teoriškai galėtų tapti papildomu rezervu regionui.

    Didžioji dalis pajėgumų yra šalies vakaruose, arčiau Europos Sąjungos sienos, kur infrastruktūrą paprasčiau integruoti į regioninę prekybą. Kita dalis pajėgumų yra arčiau rytinių įėjimo taškų, o dalis objektų atsidūrė didesnės karinės rizikos zonoje, kas tiesiogiai veikia komercinius sprendimus.

    Reformos atvėrė duris, bet karas jas prilaikė

    Ukraina dar 2020 metais pradėjo reguliavimo pakeitimus, derindama dalį taisyklių su Europos Sąjungos praktika ir mažindama kaštus užsienio rinkos dalyviams. Buvo koreguoti transportavimo tarifai, o laikinai saugomoms dujoms pritaikyta muitų lengvata, kuri supaprastino sandėliavimą Europos prekybininkams.

    Šie sprendimai leido Ukrainos saugyklas naudoti kaip perteklinės pasiūlos „buferį“: 2020 metais, kai Europos saugyklos sparčiai pildėsi, dalis atsargų buvo perkelta į Ukrainą. Pagal galiojančias taisykles dujas galima laikyti muitų lengvatos režimu iki trejų metų, todėl tai teoriškai tinka ir kelių metų atsargų kaupimui, kai kainos palankios.

    Vis dėlto nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniu stabdžiu tapo saugumo rizika: infrastruktūros apgadinimo grėsmė ir neapibrėžtumas dėl atskirų objektų kontrolės sumažino rinkos dalyvių norą laikyti dujas Ukrainoje. TEA nurodo, kad užsienio valdomos atsargos 2023 metais buvo pasiekusios mažiau nei 3 mlrd. kubinių metrų, o 2024 ir 2025 metais jos praktiškai išnyko.

    Idėja Europai: bendra strateginė atsarga

    2025 metų spalį Ukrainos valstybinė naftos ir dujų grupė Naftogaz viešai siūlė dalį nepanaudojamos požeminių saugyklų talpos skirti visos Europos strateginei gamtinių dujų atsargai. Tokia schema teoriškai galėtų sustiprinti tiekimo saugumą, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kai rinkoje pritrūksta lankstumo arba kyla rizika tiekimo maršrutams.

    TEA vertinimu, vien techninės talpos neužtenka: reikėtų aiškios valdymo struktūros, apibrėžtų nuosavybės teisių, prieigos taisyklių ir sąlygų, kada atsargos būtų atlaisvinamos rinkai. Taip pat būtinas viešojo sektoriaus vaidmuo finansuojant dujų pirkimą ir kuriant rizikos pasidalijimo mechanizmus, nes vien komerciniais motyvais tokio masto „draudimas“ dažnai neatsiperka.

    Kitas kritinis aspektas yra fizinė logistika: bendras rezervas Ukrainoje būtų naudingiausias, jei tarpvalstybiniai pajėgumai, tarifai ir regioninė prekyba leistų dujas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Platesnis poveikis, pavyzdžiui, netiesioginė nauda suskystintų gamtinių dujų importuotojams Azijoje per pasaulinę kainodarą, priklausytų nuo to, kaip efektyviai veiktų apsikeitimai ir prekybos grandinės Europoje.

    Trumpuoju laikotarpiu karas riboja tokio modelio realumą, tačiau po konflikto Ukrainos saugyklos galėtų tapti svarbia regioninės dujų saugumo architektūros dalimi. Tam reikėtų tvirtų institucinių sprendimų, politinių garantijų ir aiškaus mechanizmo, kuris leistų suderinti rinkos logiką su strateginio saugumo poreikiais.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.

  • Hormūzo blokada smaugia SGD: Kataras ir JAE griebiasi brangaus triuko jūroje

    Hormūzo blokada smaugia SGD: Kataras ir JAE griebiasi brangaus triuko jūroje

    Jau šeštą mėnesį besitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada verčia Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus ieškoti skubių sprendimų, kaip išlaikyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautus pasaulio pirkėjams. Laivybos rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau pasirenkami krovinio perkrovimai iš laivo į laivą prie Omano ir JAE krantų.

    Tokios operacijos, vadinamos STS, paprastai yra išimtis SGD rinkoje, nes reikalauja sudėtingos įrangos ir kruopštaus saugumo užtikrinimo. Vertinama, kad vienas perkrovimas gali kainuoti daugiau nei 860 000 eurų ir prailginti reisą maždaug 30–35 valandomis.

    Perkrovimai jūroje tampa išeitimi

    Rugpjūtį fiksuotos bent trys krovinio perkrovimo operacijos, kai SGD iš Kataro ir JAE buvo perkeltos tarp laivų ir tik tuomet tęsė kelionę į Azijos pirkėjus. Du iš šių atvejų buvo susiję su laivais, kurie anksčiau patyrė apgadinimų ar incidentų, todėl tiesioginis reisas tapo pernelyg rizikingas.

    Tarp minimų pavyzdžių – „QatarEnergy“ eksploatuojamas tanklaivis Al Rekayyat, kurio krovinys po incidento netoli Hormūzo buvo perkeltas kitam Kataro laivui ir vėliau pristatytas Indijai. Kitu atveju „GasLog“ laivui patekus į incidentą, krovinys taip pat buvo perkeltas į kitą tanklaivį prie Omano.

    Kodėl tai taip brangu?

    SGD skiriasi nuo naftos tuo, kad turi būti nuolat laikomos maždaug minus 162 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kitaip dujos pradeda garuoti. Dėl to STS operacijoms reikia specialios kriogeninės įrangos, papildomų vilkikų, apsauginių atmušų ir apmokytų komandų abiejuose laivuose.

    „Tai yra apribojimas, tam tikrose situacijose pasirinkimo tiesiog nėra“, – sakė LNG Synergy komercijos ir laivybos direktorius Bogdanas Ratiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad kuo ilgiau krovinys išlieka laive, tuo didesnė dalis dujų natūraliai išgaruoja, o tai didina nuostolius. Naujesni tanklaiviai dalį garų gali panaudoti varikliams ar dalinai suskystinti iš naujo, tačiau senesni laivai tokių galimybių turi mažiau.

    Smūgis eksportui ir pasaulinei rinkai

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad 2026 metais nuo kovo iki birželio Kataro ir JAE SGD pakrovimai sumažėjo 35 mlrd. kubinių metrų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kataro eksportas per pirmąjį karo pusmetį, remiantis laivybos rinkos vertinimais, smuko apie 96 proc., o daliai sutarčių ir toliau taikoma force majeure.

    Šį trūkumą iš dalies kompensavo kiti regionai: ne Persijos įlankos SGD gamyba per tą patį laikotarpį augo beveik 18 proc., o bendras pasaulinės SGD gamybos sumažėjimas siekė apie 4 proc. Didesnę pasiūlą užtikrino nauji projektai ir didesnis dujų prieinamumas Šiaurės Amerikoje bei Afrikoje, tačiau kainos vis dar išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo.

    Hormūzas išlieka silpnoji grandis

    Katarui situaciją apsunkina tai, kad Ras Lafano terminalas, laikomas vienu svarbiausių SGD eksporto taškų pasaulyje, neturi alternatyvaus maršruto į tarptautines rinkas. Prieš karą ši infrastruktūra aptarnaudavo apie 140–150 SGD krovinių per mėnesį, o beveik visas srautas privalo kirsti Hormūzo sąsiaurį.

    JAE dalį naftos gali nukreipti vamzdynu į Fudžeirą, apeinant Hormūzą, tačiau SGD atveju tokios plataus masto išeities nėra. Dėl to tiek valstybės, tiek rinkos dalyviai vis dažniau remiasi technologiškai sudėtingais perkrovimais jūroje ir diplomatinėmis pastangomis atkurti bent ribotą laivybos saugumą sąsiauryje.

  • Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad dėl išaugusių naftos kainų ir tiekimo sukrėtimų 2026 metų antrąjį ketvirtį elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai rekordais fiksuoti net 50 šalių. Agentūros vertinimu, šiemet įkraunami automobiliai gali sudaryti apie 29 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje.

    IEA šį naftos rinkos sukrėtimą vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje, o jo poveikis greitai persimetė į kelių transportą. Brangstant degalams, daug valstybių spartino elektrifikaciją siekdamos mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stabilizuoti išlaidas.

    Rekordai per bendrą nuosmukį

    IEA duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje parduota daugiau kaip 9 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, iš jų per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 mln. Tai išskirtina tuo, kad bendri pasauliniai automobilių pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, agentūros vertinimu, sumažėjo apie 5 proc.

    Po silpnesnio 2026 metų pirmojo ketvirčio įkraunamų automobilių rinka antrąjį ketvirtį smarkiai atšoko. Per pirmus šešis metų mėnesius elektromobiliai ir įkraunami hibridai sudarė apie 24 proc. lengvųjų automobilių pardavimų pasaulyje.

    Vyriausybės plečia paramą

    Didžiausi šuoliai fiksuoti šalyse, kurios itin priklauso nuo importuojamos naftos ir yra jautrios degalų kainų šuoliams. IEA nurodo, kad Australijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname įkraunamų automobilių pardavimai nuo kovo iki birželio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo.

    Pasak IEA, dalis valstybių ne tik pratęsė anksčiau taikytas lengvatas, bet ir įvedė naujas priemones: nuo mokestinių paskatų iki paramos įkrovimo infrastruktūrai bei palankesnio finansavimo. Tarp minimų pavyzdžių – mokesčių ir paramos programų pratęsimas Europoje bei greitesnis viešo įkrovimo tinklo plėtojimas kai kuriose Azijos rinkose.

    JAV ir Kinija iškrenta iš bendro vaizdo

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis augimas ypač ryškus dėl dviejų didžiausių automobilių rinkų dinamikos. Kinijoje 2026 metų pirmąjį pusmetį bendri automobilių pardavimai, IEA vertinimu, smuko apie 20 proc., o naujos energijos transporto priemonių segmentas krito mažiau, tačiau jam įtakos turėjo sumažintos subsidijos.

    JAV, kaip nurodo IEA apžvalgoje aptariami veiksniai, paklausą neigiamai veikė federalinių paskatų sumažėjimas ir pasikeitusi reguliavimo aplinka, todėl metinis elektromobilių pardavimų palyginimas išliko nepalankus. Tuo pat metu kitose pasaulio dalyse augimas, agentūros teigimu, kompensavo JAV ir Kinijos svyravimus.

    „Energetikos krizė iš naujo iškėlė naftos vartojimą kelių transporte kaip vieną svarbiausių energetinio saugumo klausimų“, – teigiama IEA apžvalgoje.

    Agentūra priduria, kad dabartinis kainų šokas sustiprino argumentą elektrifikuoti transportą ne vien dėl klimato tikslų, bet ir dėl kaštų bei tiekimo rizikų valdymo. Rinkoje tai reiškia didesnį spaudimą gamintojams plėsti pasiūlą, o valstybėms – sparčiau spręsti įkrovimo infrastruktūros ir elektros tinklų pralaidumo klausimus.