CP v2

Tag: Tarptautinė energetikos agentūra

  • „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    Didžiausia Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ skaičiuoja, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių reaktyvinių degalų kainų 2026 metais patirs apie 1,7 mlrd. eurų papildomų kuro sąnaudų. Bendrovė pabrėžia, kad geopolitiniai sukrėtimai aviacijai reiškia ne tik brangesnį kurą, bet ir sudėtingesnį maršrutų planavimą.

    Pirmojo ketvirčio rezultatų pranešime „Lufthansa“ nurodė, kad yra apsidraudusi apie 80 proc. reaktyvinių degalų poreikio, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams. Papildomas išlaidas bendrovė ketina kompensuoti taupymo priemonėmis ir didesnėmis pajamomis iš bilietų, tačiau pripažįsta, kad spaudimas savikainai išlieka didelis.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinį rezultatą, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, brangstantis kuras ir veiklos apribojimai kelia milžiniškų iššūkių“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Finansiniai rodikliai atspindi ir augančią paklausą, ir didėjančias sąnaudas. „Lufthansa“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė 8,7 mlrd. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau pakoreguotas veiklos rezultatas išliko neigiamas ir sudarė 612 mln. eurų nuostolį.

    Rinkos įtampą papildo ir žaliavų bei degalų tiekimo rizikos, siejamos su pagrindiniais tranzito koridoriais, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad sutrikus srautams Europa gali susidurti su reaktyvinių degalų trūkumo rizika, ypač artėjant intensyviausiam kelionių sezonui.

    „Lufthansa“ jau anksčiau ėmėsi priemonių mažinti degalų sąnaudas ir pranešė atsisakiusi 20 000 trumpųjų skrydžių, siekdama taupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų ir atsisakyti nuostolingų krypčių. Aviacijos sektoriuje tai įprasta praktika, kai brangstant kurui ir didėjant neapibrėžtumui peržiūrimi trumpi maršrutai, kuriuose konkurencija didžiausia, o marža mažiausia.

    Panašų spaudimą jaučia ir kiti Europos vežėjai. Pavyzdžiui, „EasyJet“ yra skelbusi, kad vien per kovą patyrė apie 29 mln. eurų papildomų kuro sąnaudų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio liko neapsidraudusi, todėl jautri rinkos svyravimams.

    Aviacijos bendrovėms kuras yra viena didžiausių išlaidų eilučių, todėl net ir apsidraudimas ne visada apsaugo nuo ilgiau trunkančių kainų šuolių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bilietų kainų korekcijas, griežtesnę kaštų kontrolę, maršrutų optimizavimą ir didesnį dėmesį degalus taupantiems sprendimams, įskaitant efektyvesnį orlaivių parką.

  • ES energetikos krizė: trūksta tikslių duomenų apie dujų ir degalų atsargas, ypač aviacijoje

    Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri krizės metu gali kainuoti brangiai: dalis institucijų ir valstybių neturi pakankamai tikslių, laiku atnaujinamų duomenų apie realias dujų ir naftos produktų atsargas. Didžiausias informacijos trūkumas siejamas su rafinuotais degalais ir aviaciniu kuru.

    Europos Komisija yra pripažinusi, kad jai trūksta detalesnio vaizdo, kas tiksliai patenka į rinką, kas iš jos išimama ir kaip degalai juda skirtingais tiekimo keliais. Toks duomenų fragmentiškumas apsunkina ir rizikų vertinimą, ir greitą reagavimą, kai tiekimo grandinės patiria sukrėtimus.

    Kur duomenų daugiausia, o kur mažiausia?

    Dujų atsargų stebėsena pastaraisiais metais tapo aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą ES įtvirtino tikslą iki šildymo sezono pradžios užpildyti saugyklas iki 90 proc. Tai leido sukurti bendresnį, palyginamą vaizdą tarp valstybių ir sumažinti netikrumą rinkoje.

    Tuo metu naftos atsargų vertinimas dažnai remiasi rinkos dalyvių informacija ir technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, palydoviniais vaizdais, pagal kuriuos galima apytiksliai spręsti apie dalį rezervuaruose sukauptos naftos. Vis dėlto rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai, stebėsena išlieka sudėtingesnė.

    Reaktyvinis kuras tampa jautriausia vieta

    Aviacinio kuro atsargas ypač sunku „perskaityti“ dėl saugojimo infrastruktūros ypatybių ir ribotos viešai prieinamos informacijos. Būtent todėl aviacijos sektorius įvardijamas kaip sritis, kurioje rizika likti be aiškaus situacijos žemėlapio yra didžiausia.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad Europos reaktyvinio kuro rezervai gali siekti maždaug šešių savaičių lygį, tačiau tokie vertinimai nėra vieningos realaus laiko apskaitos pakaitalas. Rinkoje fiksuoti ir ryškūs kainų šuoliai: pranešta, kad reaktyvinio kuro kaina per kelias savaites buvo pakilusi nuo maždaug 80 eurų iki maždaug 180 eurų už barelį, skaičiuojant apytikriu kursu.

    Šis kainų nepastovumas svarbus ne tik oro linijoms: jis persiduoda į bilietų kainas, vežėjų kaštus, o galiausiai ir į platesnę ekonomiką. Kai nėra tikslių atsargų duomenų, rinkoje lengviau įsivyrauja spėlionės, o tai gali dar labiau didinti kainų svyravimus.

    Ką planuoja Europos Komisija?

    Siekiant sumažinti akląsias zonas, Europos Komisija yra paskelbusi apie ketinimą kurti degalų stebėsenos sistemą, kuri sektų transporto degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius ES. Tikslas yra paprastas: greičiau pastebėti trūkumus ir laiku koordinuoti sprendimus bendrojoje rinkoje.

    Diskusijose dalis valstybių ragina stiprinti centralizuotą koordinavimą ir labiau suvienodinti duomenų rinkimą, ypač rafinuotų produktų srityje. Kuo aiškesni rodikliai, tuo mažiau vietos improvizacijoms, kai sutrinka tiekimas ar išauga paklausa.

    Energetikos krizės pamoka išlieka aktuali: atsargos yra ne tik fiziniai rezervuarai, bet ir informacija apie juos. Kai duomenys vėluoja arba yra nepilni, sprendimai tampa lėtesni, o ekonominė kaina gali augti greičiau nei pati paklausa.

  • Europa ieško aviacinio kuro JAV ir Nigerijoje: Ormuzo sutrikimai kelia kainas ir riziką skrydžiams

    Europos oro linijos ir aviacinio kuro tiekėjai vis aktyviau ieško papildomų krovinių Jungtinėse Valstijose ir Nigerijoje, nes įprasti srautai iš Persijos įlankos regiono sutriko. Rinka, kaip pabrėžia kainodaros ir logistikos analitikai, vis labiau primena aukcioną, kuriame dėl kiekvieno krovinio tenka konkuruoti su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pirkėjais.

    „Societe Generale“ vertinimu, Europos vidutinis paros poreikis siekia apie 1,6 mln. barelių aviacinio kuro. Apie 1,1 mln. barelių paprastai pagaminama vietoje, o maždaug 500 000 barelių tenka importui, kurio istoriškai didelė dalis atkeliaudavo iš Artimųjų Rytų.

    Padėtį labiausiai paaštrino sutrikimai ties Ormuzo sąsiauriu, per kurį iki krizės, banko skaičiavimu, jūra būdavo gabenama apie 360 000 barelių aviacinio kuro per parą. Tai sudarė maždaug 20 proc. pasaulinių jūriniais keliais transportuojamų šio produkto srautų, todėl bet koks apribojimas greitai persiduoda kainoms ir tiekimo grandinėms Europoje.

    Importas persiorientuoja į JAV

    JAV pastaraisiais mėnesiais tampa vienu svarbiausių alternatyvių šaltinių Europai. Remiantis „Societe Generale“ cituojamais duomenimis, JAV aviacinio kuro eksportas balandžio pradžioje buvo šoktelėjęs iki rekordinio maždaug 442 000 barelių per parą lygio, o keturių savaičių vidurkis siekė apie 372 000 barelių per parą.

    Jei anksčiau Europa iš JAV dažniausiai gaudavo apie 30 000–60 000 barelių per parą, dabar srautas, banko vertinimu, išaugo iki maždaug 200 000 barelių per parą. Vis dėlto tai nepadengia viso trūkumo: skaičiuojama, kad tebėra apie 53 proc. įprastų srautų deficitas, arba maždaug 175 000 barelių per parą.

    Argus analitikai akcentuoja, kad problema nėra vien teorinė: laisvo kuro pasaulyje yra, tačiau jo „net iš tolo“ nepakanka, kad greitai pakeistų įprastą tiekimą iš Persijos įlankos. Dėl to Europos pirkėjams tenka varžytis su Singapūru, Australija ir kitomis rinkomis, o tai automatiškai kelia kainas.

    Kainų šuoliai ir grėsmė skrydžiams

    Aviacinio kuro brangimas oro bendrovėms yra viena jautriausių sąnaudų dedamųjų, todėl didesnės kainos dažnai atsispindi bilietuose ir papildomuose kuro mokesčiuose. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad kainų riziką dar galima amortizuoti, o fizinis kuro trūkumas jau reikštų visai kitą, gerokai skausmingesnį scenarijų.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad esant užsitęsusiems sutrikimams Europa gali susidurti su situacija, kai atsargų pakaktų tik kelioms savaitėms. Tokiu atveju vien finansinės priemonės, tokios kaip kainų fiksavimas išankstiniais sandoriais, nebeišspręstų problemos, jei realiai nebūtų ką įpilti į lėktuvus.

    Didžiosios Europos rinkos skirtingai priklauso nuo importo: vienose šalyse vietinė gamyba dengia didesnę paklausos dalį, kitose priklausomybė nuo įvežimo itin didelė. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kaip vienas didžiausių vartotojų regione, reikšmingą dalį poreikio paprastai patenkina importu, todėl tiekimo sutrikimai jai ypač jautrūs.

    Oro linijų reakcija ir „hedging“ ribos

    Oro bendrovės siekia mažinti riziką keliais keliais: užsitikrinti fizines kuro tiekimo sutartis, diversifikuoti pirkimus ir naudoti kainų fiksavimą. Tačiau net ir plačiai taikomas hedging negarantuoja apsaugos, jei rinka susiduria su realiu produkto deficitu ir logistiniu „butelio kakleliu“.

    „Mokėti daugiau už kurą dar yra valdoma, o kuro trūkumas yra egzistencinis klausimas“, – teigiama „Societe Generale“ analitikų vertinime.

    Dalies vežėjų sprendimai rodo, kad taupymo priemonės jau svarstomos praktiškai. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ yra pranešusi apie reikšmingą skrydžių planų koregavimą, kurį sieja su poreikiu optimizuoti sąnaudas ir kuro naudojimą, nors bendrovė tikisi iš esmės stabilių tiekimų vasaros sezonui.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar pavyks išlaikyti stabilų importo srautą iš JAV ir kitų šaltinių, ir ar nesustiprės konkurencija dėl krovinių pasaulinėje rinkoje. Jei sutrikimai ties Ormuzu užsitęstų, spaudimas bilietų kainoms ir skrydžių planavimui Europoje, tikėtina, tik didėtų.

  • Europa stoja į kovą dėl reaktyvinių degalų: bilietai brangs, o skrydžių atšaukimai jau čia

    Europa stoja į kovą dėl reaktyvinių degalų: bilietai brangs, o skrydžių atšaukimai jau čia

    Europa skubiai ieško alternatyvių reaktyvinių degalų tiekėjų, nes po sutrikimų Persijos įlankoje sumažėjo įprasti tiekimo srautai. Rinkos analitikai situaciją vadina viso aviacijos sektoriaus streso testu, galinčiu lemti ir brangesnius bilietus, ir tvarkaraščių karpymą.

    Remiantis „Société Générale“ vertinimais, Europos paros reaktyvinių degalų poreikis siekia apie 1,6 mln. barelių, o vietinė gamyba sudaro maždaug 1,1 mln. barelių. Likusi dalis dengiama importu, kurio reikšminga dalis tradiciškai keliaudavo iš Artimųjų Rytų.

    Importo spraga ir brangstantys kroviniai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dėl apribojimų viename svarbiausių pasaulio laivybos maršrutų per ankstesnį laikotarpį per dieną būdavo pervežama apie 360 000 barelių reaktyvinių degalų. Tai sudarė maždaug penktadalį visų jūra gabenamų pasaulinių srautų, todėl bet koks užsikirtimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grafikuose.

    „Argus“ atstovas Benedictas George’as teigė, kad degalų rinkoje vyksta konkurencija dėl kiekvieno krovinio, nes Europa varžosi ne tik su JAV regiono pirkėjais, bet ir su Azijos bei Ramiojo vandenyno rinkomis. Toks spaudimas kelia kainas ir didina riziką vasaros sezonui, kai kelionių paklausa tradiciškai būna didžiausia.

    Europa vis labiau remiasi JAV

    JAV tampa vienu svarbiausių šaltinių Europai, nes iš ten augo reaktyvinių degalų eksportas. „Société Générale“ duomenimis, ankstyvą balandį JAV eksporto apimtys pasiekė rekordinius maždaug 442 000 barelių per dieną, o keturių savaičių vidurkis siekė apie 372 000 barelių.

    Iki sukrėtimų Europa iš JAV dažniausiai gaudavo apie 30 000–60 000 barelių per dieną, tačiau vėliau srautai šoktelėjo iki maždaug 200 000 barelių. Vis dėlto, analitikų skaičiavimu, išlieka juntamas deficitas, nes dalies įprasto tiekimo iš Artimųjų Rytų nepavyksta pilnai pakeisti.

    Brangiau mokėti įmanoma, bet neturėti degalų – kritiška

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėjo, kad esant nepalankiam scenarijui kai kuriose Europos vietose atsargos gali tapti įtemptos per kelias savaites. „Société Générale“ pabrėžia, kad avialinijoms svarbus skirtumas tarp brangesnių degalų ir fizinio jų trūkumo, nes pastarasis reikštų priverstinius skrydžių atšaukimus.

    „Mokėti daugiau už energiją yra valdoma, o neturėti jos yra egzistencinis klausimas“, – teigiama „Société Générale“ analitikų komentare.

    Oro bendrovės bando mažinti riziką kainų fiksavimu iš anksto, tačiau tai ne visada apsaugo, jei rinkoje ima trūkti realių krovinių. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ skelbė, kad atšaukė apie 20 000 skrydžių, taip siekdama sutaupyti daugiau kaip 40 000 metrinių tonų degalų, nors pati bendrovė tikisi išlaikyti gana stabilų tiekimą vasaros tvarkaraščiui.

    Avialinijų grupė IAG, valdanti „British Airways“, „Aer Lingus“ ir „Iberia“, nurodė, kad tiekimo sutrikimų kol kas nemato, bet degalų kainos smarkiai išaugo, o apsidraudimas tik iš dalies sušvelnina poveikį. Tuo metu „easyJet“ teigė nematanti tiekimo trikdžių ir skelbia neketinanti taikyti papildomų priemokų jau užsakytiems šios vasaros skrydžiams.

    Didžiausia rizika keleiviams – ne vien bilietų brangimas, o staigūs tvarkaraščių pakeitimai, jei degalų logistika dar labiau komplikuosis. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad ypač pažeidžiamos tos šalys, kurios labiau priklauso nuo importo, o kainų šuoliai paliečia net ir tas rinkas, kurios įprastai yra grynosios reaktyvinių degalų eksportuotojos.