CP v2

Tag: Teheranas

  • Teherane – dvi realybės vienu metu: moterys bėgo be skaros, netoliese – režimo ginklų paradas

    Teherane – dvi realybės vienu metu: moterys bėgo be skaros, netoliese – režimo ginklų paradas

    Teherane penktadienį vienu metu vyko du skirtingus Irano visuomenės polius atspindintys renginiai. Vienoje sostinės dalyje moterys dalyvavo bėgime ir dalis jų startavo be privalomos galvos skaros, o kitur vyko valstybinis lojalumo ir karinės mobilizacijos demonstravimas.

    Sporto renginyje, kuris vyko Velayat parke, moterų startas buvo ankstų rytą, o vėliau startavo vyrai. Viešai paskelbtose nuotraukose matyti bėgikės su įprasta sportine apranga, tačiau dalis jų buvo be skaros, nors Irane viešose vietose galioja privalomo hidžabo taisyklė.

    Tuo pat metu miesto centre buvo surengtas valstybei palankus renginys, kuriame, remiantis valstybinės žiniasklaidos skelbiamais skaičiais, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Eitynėse demonstravo organizuotas pajėgas ir ginkluotę, o vaizdai su ginklus laikančiomis moterimis tapo ryškiu propagandinės žinutės akcentu.

    Teisinės normos ir kasdienybė

    Pagal Irano teisę moterys viešumoje privalo dėvėti hidžabą, o šios tvarkos pažeidimai gali užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto pastaraisiais metais, ypač po protestų bangos, prasidėjusios po Mahsos Amini mirties 2022 metais, vis daugiau moterų viešai atsisako laikytis griežto aprangos reikalavimo.

    Teherano prokuratūra jau yra skelbusi apie bylas organizatoriams po atvejų, kai sporto ar viešuose renginiuose fiksuotos moterys be skaros. Tokie procesai dažnai grindžiami formuluote apie „teisinių ir religinių normų nesilaikymą“, o pati atsakomybė gali būti taikoma tiek dalyviams, tiek renginių rengėjams.

    Sporto renginiai – nauja įtampos zona

    Pastaruoju metu Irane sporto varžybos vis dažniau tampa politinės ir kultūrinės įtampos lauku. Kai kuriuose miestuose renginiai buvo atšaukiami dėl dvasininkų ar konservatyvių grupių spaudimo, argumentuojant bendru vyrų ir moterų dalyvavimu ar „religinių vertybių“ apsauga.

    Teherano bėgimas, vykęs nepaisant ankstesnių atšaukimų kituose regionuose, parodė, kad didmiesčiuose praktika neretai ima skirtis nuo griežtų deklaracijų. Sostinėje matomas ir kitas reiškinys: net prorežiminėse akcijose kartais pastebimos moterys, kurios skarą dėvi formaliai arba jos visai atsisako, taip išryškindamos prieštaravimą tarp kontrolės ir realaus visuomenės elgesio.

    Ką atskleidžia kontrastas Teherane

    Vienu metu vykę vaizdai – sportuojančios, hidžabo taisyklę ignoruojančios moterys ir netoliese demonstruojama karinė mobilizacija – tapo simboline sostinės skilimo iliustracija. Ši priešprieša rodo, kad režimo siekis griežtinti kontrolę susiduria su augančia kasdienio nepaklusnumo praktika.

    Žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį į sugriežtintą represijų politiką, įskaitant sulaikymus ir teismus po protestų ar viešų „moralės“ normų pažeidimų. Todėl sporto renginių epizodai Irane vis dažniau vertinami ne tik kaip kultūriniai, bet ir kaip politiniai signalai apie visuomenės nuotaikas.

  • 4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    Praėjus ketveriems metams po Irano kurdės Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijų mechanizmas Irane išliko beveik nepakitęs. Pasak jų, 2022 metais protestus malšinę pareigūnai ir institucijos toliau formuoja saugumo politiką, o spaudimas visuomenei įgauna naujas formas.

    Mahsa Amini, kuriai buvo 22 metai, 2022 metų rugsėjo 13 dieną buvo sulaikyta Teherane dėl privalomų hidžabo taisyklių pažeidimo. Po trijų dienų ji mirė, o jos mirtis tapo kibirkštimi visoje šalyje išplitusiam judėjimui, kurį lydėjo šūkis Moteris, gyvenimas, laisvė.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija yra nurodžiusi, kad Mahsa Amini sulaikymo metu patyrė fizinį smurtą, o Irano valdžia yra atsakinga už jos mirtį. Iranas šias išvadas atmetė ir neigė, kad moteris buvo sumušta, tačiau protestai jau buvo įgavę pagreitį ir peraugo į platesnį nepasitenkinimą politine sistema, ekonomine padėtimi ir mažumų teisėmis.

    Minint sukaktį, kurdiškuose regionuose fiksuota visuotinė streiko forma: dalis prekybininkų ir verslų skelbė laikinai užveriantys duris. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad simboliniai protestai ir pilietinis pasipriešinimas išlieka, nors dalis aktyvistų atsidūrė kalėjimuose, buvo priversti emigruoti arba susidūrė su baudžiamuoju persekiojimu.

    Represijos persikelia į skaitmeninę erdvę

    Pastaraisiais metais, vertinant tarptautinių stebėtojų ataskaitas, Irano valdžia vis dažniau remiasi technologijomis, o ne vien fizinėmis moralės policijos patrulių priemonėmis. Viešosiose erdvėse daugėja kamerų, o visuomenės elgesio kontrolei, įskaitant aprangos taisyklių laikymąsi, pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir veidų atpažinimo technologijos.

    Jungtinių Tautų ataskaitose taip pat minimi atvejai, kai stebėjimo priemonės taikomos švietimo įstaigose, o sankcijos persikelia į kasdienį gyvenimą: pranešama apie kavinių, restoranų ir parduotuvių uždarymus dėl tariamų aprangos reikalavimų pažeidimų. Nors teisės aktų taikymas periodiškai pristabdomas ar koreguojamas, praktikoje, anot stebėtojų, spaudimas išlieka.

    Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad technologinis posūkis keičia represijų pobūdį: mažėja tiesioginių susidūrimų gatvėse, tačiau didėja stebėsena ir baimė būti identifikuotam. Tokia taktika leidžia valdžiai veikti mažiau matomai, o atsakomybės grandinę visuomenei ir tarptautinei bendruomenei atsekti tampa sudėtingiau.

    Ką rodo 2022 metų protestų palikimas?

    2022 metų protestai tapo vienais didžiausių Irano istorijoje per pastaruosius dešimtmečius, o Jungtinių Tautų misija yra nurodžiusi šimtus žuvusių ir tūkstančius sulaikytų. Amnesty International taip pat skelbė apie masinius sulaikymus, prievartinius dingimus, nesąžiningus teismus ir mirties bausmes, kurios, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo naudojamos kaip bauginimo priemonė.

    Europos Parlamento vadovybė viešai kartoja, kad toliau rems Irano visuomenę, ypač jaunus žmones ir moteris, susiduriančius su kalinimu ar mirties bausmės grėsme. Tarptautiniai pareiškimai kol kas neprivertė Teherano keisti politinio kurso, tačiau išlieka svarbūs kaip spaudimo ir dėmesio priemonė.

    Stebėtojai pažymi, kad nepaisant represijų, viešojoje erdvėje dažniau matomos moterys be galvos apdangalo, o moterų teisės tapo centrine politinių debatų tema ir šalies viduje, ir už jos ribų. Tai rodo, kad po 2022 metų visuomenės elgesio normos ir lūkesčiai keičiasi, net jei teisinė sistema ir valdžios struktūra iš esmės išlieka ta pati.

    Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais yra pabrėžusi, kad ketverių metų valstybės smurtas nepalaužė pasipriešinimo, o moterys ir merginos toliau reikalauja teisės pačioms spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi.

    „Po ketverių metų pasipriešinimas, kurį sukėlė Jinos mirtis, nėra užgesintas“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.

    „Moterys ir merginos, kurios išėjo į gatves jos vardu, vis dar reikalauja teisės pačios spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi. Šių teisių nebus galima neigti amžinai“, – sakė Mai Sato.

  • Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Irano laisvojoje valiutų rinkoje Teherane JAV dolerio kursas pasiekė naują rekordą ir perkopė 1,94 mln. rialų ribą. Valiutos nuvertėjimą paskatino atsinaujinusi karinė ir politinė įtampa regione, didinanti gyventojų bei verslo norą santaupas laikyti užsienio valiuta.

    Remiantis rinkos duomenimis, doleris šeštadienį buvo kotiruojamas apie 1,941 mln. rialų, tai yra maždaug 1,67 proc. daugiau nei ankstesnės dienos neoficiali uždarymo kaina. Kartu brango ir euras, kuris pasiekė apie 2,22 mln. rialų, pakilęs maždaug 1,64 proc.

    Naujausias šuolis reiškia, kad nuo metų pradžios rialas dolerio atžvilgiu prarado apie 43,7 proc. vertės: metų pradžioje doleris laisvojoje Teherano rinkoje siekė apie 1,35 mln. rialų. Tokia dinamika rodo gilėjantį nepasitikėjimą nacionaline valiuta ir augančius lūkesčius, kad kainos kils dar sparčiau.

    Geopolitika vėl spaudžia kursą

    Straipsnyje aprašoma, kad kursas smarkiai kito reaguodamas į įvykius: po JAV ir Izraelio oro smūgių vasario 28 dieną doleris buvo pakilęs iki 1,72 mln. rialų. Vėliau, laikinai sutrikus ekonominei veiklai ir sumažėjus paklausai užsienio valiutai, kursas trumpam buvo nusileidęs iki maždaug 1,46 mln. rialų.

    Rinka jautriai reagavo ir į politinius signalus: po Donaldo Trumpo grasinimų balandžio 7 dieną smogti Irano kritinei infrastruktūrai doleris šoktelėjo iki 1,63 mln. rialų. Paskelbus apie paliaubas kursas buvo sumažėjęs iki maždaug 1,525 mln. rialų, tačiau įtampai atsinaujinus rialas vėl ėmė sparčiai silpti.

    Tekste taip pat minimas trumpas pasitikėjimo atsigavimas po Teherano ir Vašingtono pasirašyto susitarimo memorandumo, kai doleris grįžo iki maždaug 1,53 mln. rialų. Vis dėlto vėlesni nesutarimai šį efektą panaikino, o doleris vėl priartėjo prie 1,7 mln. rialų ribos.

    Infliacija pasiekė rekordines aukštumas

    Rialo nuvertėjimą dar labiau sustiprina jau ir taip įtempta vidaus ekonominė padėtis. Oficialūs duomenys rodo, kad metinė vartotojų kainų infliacija nuo 52,6 proc. 2025 metų gruodį pakilo iki maždaug 68 proc. 2026 metų vasarį, o praėjusį mėnesį, kaip teigiama tekste, pasiekė 88,6 proc.

    Silpnesnė valiuta paprastai didina importo kainas, o tai ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kurios priklauso nuo įvežamų prekių, žaliavų ar technologijų. Kartu didėja infliacijos lūkesčiai, todėl kainų kilimas įgauna pagreitį, o namų ūkiams tampa vis sunkiau išlaikyti perkamąją galią.

    Analizuojant situaciją, svarbus ir lūkesčių faktorius: geopolitinė rizika, prekybos ir logistikos trikdžiai bei neapibrėžtumas dėl energijos išteklių ir laivybos saugumo per Hormūzo sąsiaurį didina spaudimą valiutų rinkai. Tokiais laikotarpiais gyventojai ir įmonės dažniau ieško saugesnių aktyvų, o tai dar labiau silpnina rialą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Praktinis padarinys yra paprastas: nuvertėjus rialui, brangsta importuojamos prekės, vaistai, įranga ir dalis maisto produktų, o kainų šuoliai greitai persiduoda į kasdienes išlaidas. Verslui tai reiškia didesnę savikainą, sunkiau prognozuojamus kaštus ir didesnę riziką investicijoms.

    Kol išlieka aukšta įtampa ir nėra aiškios stabilizacijos programos, valiutos svyravimai gali išlikti dideli. Tai didina tikimybę, kad Iranas toliau susidurs su užsitęsusia infliacijos ir valiutos nuvertėjimo spiralės rizika, kurią sustabdyti ypač sunku be plataus masto pasitikėjimą grąžinančių sprendimų.

  • Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Derybos Teherane ir rinkų nervingumas

    Finansų rinkos pastarosiomis dienomis itin jautriai reaguoja į žinias iš Artimųjų Rytų, o investuotojai vis dažniau kalba apie galimą diplomatinį lūžį. Į Teheraną atvykstant derybininkams, daugėja signalų, kad užkulisiuose ieškoma sprendimų, galinčių sumažinti įtampą regione.

    Pasak tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“, į Iraną atvyko Kataro derybinė delegacija, siekianti prisidėti prie JAV ir Irano susitarimo paieškų. Pranešta ir apie Pakistanui svarbaus aukšto rango pareigūno vizitą, kas rodo platesnį regioninių žaidėjų įsitraukimą.

    Naftos kaina virš 100 dolerių

    Rinkų nuotaikas ypač veikia naftos kainos: „Brent“ rūšies nafta prekybos metu trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą, o tai yra apie 92 eurai už barelį. Tokie šuoliai rodo, kad dalis dalyvių įskaičiuoja tiek eskalacijos, tiek galimo kompromiso scenarijus.

    „Brent“ kainų dinamika dažnai tampa greitu geopolitinės rizikos termometru: sutrikus tiekimui ar išaugus grėsmei transporto maršrutams, nafta brangsta beveik iš karto. Tuo pačiu, bet kokia patikima pažanga derybose paprastai mažina rizikos priedą ir slopina kainų kilimą.

    „Kalbos apie parengtą JAV ir Irano susitarimo juodraštį nėra teisingos, tačiau rinkos vis dar tikisi kompromiso ir nori išvengti tolesnės eskalacijos“, – sakė rinkų analitikas Marek Rogalski.

    Akcijos, obligacijos ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Akcijų rinkose matomas atsargus optimizmas: JAV biržose nuotaikas palaiko su dirbtinis intelektas susijusios bendrovės, o Europos indeksai taip pat laikosi gana tvirtai. Investuotojai vertina, kad bet koks konflikto švelnėjimas galėtų sumažinti neapibrėžtumą ir grąžinti kapitalą į rizikingesnes turto klases.

    Tuo pat metu obligacijų rinkose išlieka padidėjusios pajamingumų reikšmės, o tai signalizuoja, kad pinigų kaina ir infliacijos rizika vis dar yra svarbios temos. Rinkos dalyviai laukia aiškesnių ženklų, ar geopolitinė įtampa nesukels naujo energijos kainų bangavimo, kuris vėl maitintų infliaciją.

    Valiutų rinkose, remiantis publikacijoje minėtais kursais, Lenkijos zlotas išliko stabilus, o investuotojai, artėjant savaitgaliui, paprastai išlieka atsargesni. Tokiais laikotarpiais net ir menkesnės žinios apie galimą eskalaciją gali išprovokuoti staigesnius judesius, ypač energetikos ir gynybos sektorių akcijose.

    Rinkoms svarbu ne tik pats derybų faktas, bet ir tai, ar jis virsta apčiuopiamais sprendimais dėl saugumo regione ir energijos tiekimo grandinių. Kol kas vyrauja laukimo režimas, o naftos kainos ir geopolitinės antraštės išlieka pagrindiniais trumpalaikės krypties veiksniais.

  • Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.

    Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.

    Kas žinoma apie pakartotinį teismą?

    Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.

    Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.

    Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius

    Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.

    Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.

    Filmai, kuriami nepaisant draudimų

    Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.

    Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.

    „Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.

    „Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.

    Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.

  • Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Paroda Teherane: anti karo menas

    Teherane, augant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir mieste matant antiamerikietišką propagandą, lankytojai plūsta į vieną svarbiausių Irano muziejų, kuriame pristatyta anti karo paroda „Art and War“.

    Ekspozicija sutelkta į 7-ojo dešimtmečio JAV poparto darbus, kuriuose karas vaizduojamas kaip politinių sprendimų, technologijų ir masinės kultūros sandūra.

    Parodoje rodomi Roy Lichtensteino, Roberto Indianos ir Jameso Rosenquisto kūriniai, atrinkti dėl aiškių anti karo motyvų.

    Popartas čia veikia kaip kritikos kalba: ryškios spalvos, reklamos estetika ir komiksų stilistika naudojami ne pramogai, o ironijai ir socialiniam komentarui.

    Kūriniai, ilgai slėpti saugyklose

    Didelė dalis eksponatų atkeliauja iš Teherano modernaus meno muziejaus kolekcijos, sukauptos 8-ajame dešimtmetyje, kai Iranas, naftos pajamų pakilimo laikotarpiu, aktyviai pirko modernųjį Vakarų meną.

    Kolekciją reikšmingai formavo buvusio šacho Mohammad Reza Pahlavi žmona Farah Pahlavi, o joje – ir Europos modernizmo vardai nuo Pablo Picasso iki Vincento van Gogho, taip pat Markas Rothko ir Francisas Baconas.

    Po 1979 metų Islamo revoliucijos ir teokratinio režimo įsitvirtinimo daugelis Vakarų meno kūrinių buvo padėti į saugyklas ir dešimtmečius beveik nerodyti viešai.

    Priežastys buvo tiek ideologinės, tiek praktinės: siekta vengti konflikto su konservatyviomis normomis ir kaltinimų, kad valstybės institucijos pataikauja Vakarų skoniui.

    Kodėl paroda vėl rezonuoja?

    Jaunesni lankytojai ypač ilgai sustoja prie J. Rosenquisto „F-111“ – koliažo, kuriame karinis lėktuvas, branduolinio sprogimo grybas ir vaiko veidas sujungiami į vieną pasakojimą apie karinės pramonės logiką.

    Šalia eksponuojamas R. Lichtensteino darbas „Brattata“, primenantis komikso kadrą: naikintuvo pilotas numuša priešo orlaivį, o vaizdas, nors ir popkultūriškai patrauklus, kelia klausimą, kaip karas paverčiamas reginiu.

    „Amerikiečių menininkai dažnai moka karą pašiepti taip, kad tai ir sukrečia, ir priverčia mąstyti“, – sakė Teherano menininkė Ghazaleh Jahanbin.

    Kitas parodos lankytojas Mohammad Sadegh Abbasi akcentavo, kad kultūra įtemptu laikotarpiu žmonėms tampa psichologine atrama.

    „Nepaisant karo ir visų sunkumų, kuriuos žmonės išgyvena, menas leidžia bent trumpam pabėgti nuo spaudimo. Kitaip tariant, menas yra išlikimo būdas“, – sakė Mohammad Sadegh Abbasi.

    Muziejus ruošiasi blogiausiam scenarijui

    Muziejaus vadovas Reza Dabiri-Nejad teigė, kad paroda sąmoningai rengiama kaip reakcija į „aplink vykstančius įvykius“, todėl pasirinkti kūriniai, suformuoti karo patirties arba sukurti kaip atsakas į karus.

    Jo teigimu, eksponatų skaičius laikomas palyginti nedidelis ir tai yra saugumo sprendimas: jei padėtis vėl paaštrėtų, darbus būtų galima greitai perkelti į saugyklas.

    Ankstesnio karo laikotarpiu Irane muziejai ir dalis kultūrinės veiklos buvo uždaryti, tačiau po paliaubų dalis institucijų atnaujino darbą.

    Ši paroda parodo ir platesnę tendenciją: konfliktų fone visuomenės vėl ieško ne tik naujienų, bet ir kultūrinių rėmų, padedančių suprasti, kodėl istorija kartojasi.