CP v2

Tag: Teheranas

  • Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Derybos Teherane ir rinkų nervingumas

    Finansų rinkos pastarosiomis dienomis itin jautriai reaguoja į žinias iš Artimųjų Rytų, o investuotojai vis dažniau kalba apie galimą diplomatinį lūžį. Į Teheraną atvykstant derybininkams, daugėja signalų, kad užkulisiuose ieškoma sprendimų, galinčių sumažinti įtampą regione.

    Pasak tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“, į Iraną atvyko Kataro derybinė delegacija, siekianti prisidėti prie JAV ir Irano susitarimo paieškų. Pranešta ir apie Pakistanui svarbaus aukšto rango pareigūno vizitą, kas rodo platesnį regioninių žaidėjų įsitraukimą.

    Naftos kaina virš 100 dolerių

    Rinkų nuotaikas ypač veikia naftos kainos: „Brent“ rūšies nafta prekybos metu trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą, o tai yra apie 92 eurai už barelį. Tokie šuoliai rodo, kad dalis dalyvių įskaičiuoja tiek eskalacijos, tiek galimo kompromiso scenarijus.

    „Brent“ kainų dinamika dažnai tampa greitu geopolitinės rizikos termometru: sutrikus tiekimui ar išaugus grėsmei transporto maršrutams, nafta brangsta beveik iš karto. Tuo pačiu, bet kokia patikima pažanga derybose paprastai mažina rizikos priedą ir slopina kainų kilimą.

    „Kalbos apie parengtą JAV ir Irano susitarimo juodraštį nėra teisingos, tačiau rinkos vis dar tikisi kompromiso ir nori išvengti tolesnės eskalacijos“, – sakė rinkų analitikas Marek Rogalski.

    Akcijos, obligacijos ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Akcijų rinkose matomas atsargus optimizmas: JAV biržose nuotaikas palaiko su dirbtinis intelektas susijusios bendrovės, o Europos indeksai taip pat laikosi gana tvirtai. Investuotojai vertina, kad bet koks konflikto švelnėjimas galėtų sumažinti neapibrėžtumą ir grąžinti kapitalą į rizikingesnes turto klases.

    Tuo pat metu obligacijų rinkose išlieka padidėjusios pajamingumų reikšmės, o tai signalizuoja, kad pinigų kaina ir infliacijos rizika vis dar yra svarbios temos. Rinkos dalyviai laukia aiškesnių ženklų, ar geopolitinė įtampa nesukels naujo energijos kainų bangavimo, kuris vėl maitintų infliaciją.

    Valiutų rinkose, remiantis publikacijoje minėtais kursais, Lenkijos zlotas išliko stabilus, o investuotojai, artėjant savaitgaliui, paprastai išlieka atsargesni. Tokiais laikotarpiais net ir menkesnės žinios apie galimą eskalaciją gali išprovokuoti staigesnius judesius, ypač energetikos ir gynybos sektorių akcijose.

    Rinkoms svarbu ne tik pats derybų faktas, bet ir tai, ar jis virsta apčiuopiamais sprendimais dėl saugumo regione ir energijos tiekimo grandinių. Kol kas vyrauja laukimo režimas, o naftos kainos ir geopolitinės antraštės išlieka pagrindiniais trumpalaikės krypties veiksniais.

  • Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.

    Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.

    Kas žinoma apie pakartotinį teismą?

    Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.

    Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.

    Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius

    Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.

    Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.

    Filmai, kuriami nepaisant draudimų

    Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.

    Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.

    „Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.

    „Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.

    Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.

  • Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Paroda Teherane: anti karo menas

    Teherane, augant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir mieste matant antiamerikietišką propagandą, lankytojai plūsta į vieną svarbiausių Irano muziejų, kuriame pristatyta anti karo paroda „Art and War“.

    Ekspozicija sutelkta į 7-ojo dešimtmečio JAV poparto darbus, kuriuose karas vaizduojamas kaip politinių sprendimų, technologijų ir masinės kultūros sandūra.

    Parodoje rodomi Roy Lichtensteino, Roberto Indianos ir Jameso Rosenquisto kūriniai, atrinkti dėl aiškių anti karo motyvų.

    Popartas čia veikia kaip kritikos kalba: ryškios spalvos, reklamos estetika ir komiksų stilistika naudojami ne pramogai, o ironijai ir socialiniam komentarui.

    Kūriniai, ilgai slėpti saugyklose

    Didelė dalis eksponatų atkeliauja iš Teherano modernaus meno muziejaus kolekcijos, sukauptos 8-ajame dešimtmetyje, kai Iranas, naftos pajamų pakilimo laikotarpiu, aktyviai pirko modernųjį Vakarų meną.

    Kolekciją reikšmingai formavo buvusio šacho Mohammad Reza Pahlavi žmona Farah Pahlavi, o joje – ir Europos modernizmo vardai nuo Pablo Picasso iki Vincento van Gogho, taip pat Markas Rothko ir Francisas Baconas.

    Po 1979 metų Islamo revoliucijos ir teokratinio režimo įsitvirtinimo daugelis Vakarų meno kūrinių buvo padėti į saugyklas ir dešimtmečius beveik nerodyti viešai.

    Priežastys buvo tiek ideologinės, tiek praktinės: siekta vengti konflikto su konservatyviomis normomis ir kaltinimų, kad valstybės institucijos pataikauja Vakarų skoniui.

    Kodėl paroda vėl rezonuoja?

    Jaunesni lankytojai ypač ilgai sustoja prie J. Rosenquisto „F-111“ – koliažo, kuriame karinis lėktuvas, branduolinio sprogimo grybas ir vaiko veidas sujungiami į vieną pasakojimą apie karinės pramonės logiką.

    Šalia eksponuojamas R. Lichtensteino darbas „Brattata“, primenantis komikso kadrą: naikintuvo pilotas numuša priešo orlaivį, o vaizdas, nors ir popkultūriškai patrauklus, kelia klausimą, kaip karas paverčiamas reginiu.

    „Amerikiečių menininkai dažnai moka karą pašiepti taip, kad tai ir sukrečia, ir priverčia mąstyti“, – sakė Teherano menininkė Ghazaleh Jahanbin.

    Kitas parodos lankytojas Mohammad Sadegh Abbasi akcentavo, kad kultūra įtemptu laikotarpiu žmonėms tampa psichologine atrama.

    „Nepaisant karo ir visų sunkumų, kuriuos žmonės išgyvena, menas leidžia bent trumpam pabėgti nuo spaudimo. Kitaip tariant, menas yra išlikimo būdas“, – sakė Mohammad Sadegh Abbasi.

    Muziejus ruošiasi blogiausiam scenarijui

    Muziejaus vadovas Reza Dabiri-Nejad teigė, kad paroda sąmoningai rengiama kaip reakcija į „aplink vykstančius įvykius“, todėl pasirinkti kūriniai, suformuoti karo patirties arba sukurti kaip atsakas į karus.

    Jo teigimu, eksponatų skaičius laikomas palyginti nedidelis ir tai yra saugumo sprendimas: jei padėtis vėl paaštrėtų, darbus būtų galima greitai perkelti į saugyklas.

    Ankstesnio karo laikotarpiu Irane muziejai ir dalis kultūrinės veiklos buvo uždaryti, tačiau po paliaubų dalis institucijų atnaujino darbą.

    Ši paroda parodo ir platesnę tendenciją: konfliktų fone visuomenės vėl ieško ne tik naujienų, bet ir kultūrinių rėmų, padedančių suprasti, kodėl istorija kartojasi.