Dingusios 17-metės po 26 metų: teisme – kaltinimai žmogžudyste, bet vis dar nėra svarbiausio įrodymo

Praėjus 26 metams nuo dviejų 17-mečių dingimo Radzymino mieste, Lenkijoje, teisiamųjų suole atsidūrė du vyrai, kaltinami jų nužudymu. Prokuratūra tvirtina turinti pakankamai įrodymų ir siekia jiems griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos.

Ania ir Marta dingo 2000 metų rugpjūtį, o jų likimas ilgus metus liko neatskleistas. Byla tapo viena iš tų, kuriose daugiau nei du dešimtmečius nebuvo aiškaus atsakymo, kas iš tiesų nutiko paauglėms.

Proveržis, anot tyrėjų, įvyko tuomet, kai į darbą įsitraukė vadinamasis Archiwum X – pareigūnų grupė, nagrinėjanti senas, ilgai neišspręstas bylas. Tyrime buvo sujungti naujai prabilusių liudytojų parodymai ir telekomunikacijų duomenų analizė.

Vis dėlto kaltinamieji Tomasz T. ir Krzysztof R. kaltės nepripažįsta. Didžiausia bylos problema išlieka ta pati kaip ir anksčiau – aukų kūnai iki šiol nerasti, todėl kaltinamajame akte trūksta, kaip akcentuojama, svarbiausio materialaus įrodymo.

Ką kaltinimas grindžia po tiek metų?

Byla remiasi tuo, ką tyrėjams pavyko surinkti per pastaruosius metus: žmonių, kurie pagaliau ryžosi duoti parodymus, liudijimais ir technine informacija, siejama su įtariamųjų veiksmais bei ryšiais tuo laikotarpiu.

Tokio pobūdžio senose bylose dažnai lemiamą vaidmenį suvaidina detalės, kurios anksčiau atrodė nereikšmingos, o laikui bėgant atsiranda daugiau galimybių jas patikrinti ir susieti tarpusavyje.

Prokuratūra tvirtina, kad surinktų duomenų pakanka teismui, ir dėl to prašo skirti patį griežčiausią nuosprendį. Tuo pat metu gynybai tokioje situacijoje atsiveria galimybė kelti klausimą dėl įrodymų pakankamumo, kai nėra rasto kūno.

Kaltės nepripažįsta, o atsakymų vis dar trūksta

Nors byla pasiekė teismą, esminiai klausimai – kur yra merginų palaikai ir kas tiksliai vyko dingimo dieną – visuomenei bei artimiesiems tebėra skausmingai aktualūs. Be kūnų ne tik sunkiau atkurti įvykių eigą, bet ir praktiškai neįmanoma patikrinti kai kurių versijų.

Pačios prokuratūros pozicija išlieka griežta: tyrėjai įsitikinę, kad nusikaltimas įvykdytas, o įtariamieji yra atsakingi. Teismui dabar teks įvertinti, ar net ir be pagrindinio materialaus įrodymo byloje pakanka pagrindo apkaltinamajam nuosprendžiui.

Ši istorija dar kartą primena, kad net po daugelio metų senos bylos gali grįžti į viešumą, tačiau laikas kartu reiškia ir daugiau spragų, kurias užpildyti tampa vis sunkiau.