CP v2

Tag: Tešla

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.

  • Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Naujas žmogus „Redwood Materials“ viršūnėje

    Elektromobilių baterijų perdirbimo ir energijos kaupimo sprendimų bendrovė „Redwood Materials“ į finansų vadovo pareigas pasikvietė buvusį „Tesla“ CFO Deepaką Ahują. Apie paskyrimą pranešta tuo metu, kai įmonė intensyvina plėtrą ir persiorientuoja į augančią energijos padalinio paklausą.

    D. Ahuja „Tesla“ finansams vadovavo dviem etapais: prisidėjo prie bendrovės kelio į viešą akcijų siūlymą ir vėliau grįžo antrai kadencijai. Prieš prisijungdamas prie „Redwood Materials“ jis dirbo „Verily Life Sciences“ ir dronų pristatymo įmonėje „Zipline“.

    Kas traukia prie „Redwood Materials“

    Naujasis finansų vadovas pabrėžė, kad sprendimą lėmė ilgametė pažintis su „Redwood Materials“ įkūrėju JB Straubeliu ir komanda, kurioje yra ne vienas buvęs „Tesla“ vadovas. Jo teigimu, tai suteikia pasitikėjimo greitai įsitraukti į veiklą ir auginti verslą.

    „JB pažįstu jau 18 metų ir jį labai gerbiu kaip lyderį, inžinierių ir mąstytoją. O tai, kad daug vadovų komandoje yra iš „Tesla“, man leidžia įžengti su didesniu patikimumu ir kurti verslą“, – sakė D. Ahuja.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į kritinių žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ir nikelis, svarbą pramonei ir energetikai. Tokios medžiagos būtinos ne tik baterijoms ir vartotojų elektronikai, bet ir energetikos infrastruktūrai bei gynybos sektoriui.

    Milijardinė plėtra ir restruktūrizacija

    „Redwood Materials“ įkurta 2017 metais, o pastaraisiais metais pritraukė daugiau kaip 2,3 mlrd. JAV dolerių rizikos kapitalo ir strateginių investuotojų lėšų, kas sudaro apie 2,1 mlrd. eurų. Tarp investuotojų minimos „Google“, „Nvidia“ investicijų padalinys Nventures ir „Microsoft“.

    Bendrovė taip pat yra skelbusi apie 2 mlrd. JAV dolerių paskolos įsipareigojimą iš JAV Energetikos departamento, tai yra apie 1,8 mlrd. eurų. Įmonės vertė yra perkopusi 6 mlrd. JAV dolerių ribą, arba maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Paskyrimas sutapo su neseniai įvykusia restruktūrizacija, per kurią „Redwood Materials“ sumažino apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 135 žmones. Pokyčiai siejami su tikslu daugiau resursų nukreipti į energijos sprendimų kryptį ir greičiau ją auginti.

    Antro gyvenimo baterijos ir duomenų centrai

    Pradžioje „Redwood Materials“ koncentravosi į uždarą perdirbimo ciklą, kai iš naudotų elektromobilių baterijų ir gamybos atliekų išgaunamos žaliavos naujoms baterijų celėms. Dabar įmonė plečia veiklą kurdama ir diegdama energijos kaupimo sistemas, įskaitant sprendimus iš vadinamųjų antro gyvenimo baterijų.

    Didėjant duomenų centrų poreikiui JAV, energijos kaupimo sistemos tampa vis svarbesnės dėl elektros tinklų apkrovų ir atsinaujinančios energetikos nepastovumo. Tokios sistemos leidžia sukaupti energiją, pagamintą saulės ar vėjo elektrinėse, ir panaudoti ją vėliau, kai poreikis didesnis.

    „Jei neturėsime baterijų sistemų, mūsų elektros tinklas tiesiog nespės, o mes negalėsime pasiūlyti autonominių sprendimų net ir dideliems pramoniniams ar komerciniams poreikiams“, – sakė D. Ahuja.

    Įmonė yra skelbusi apie projektus, kuriuose panaudotos elektromobilių baterijos integruojamos į mikrotinklus, skirtus dideliems vartotojams. Tokie projektai tampa aktualūs ir sparčiai plečiantis DI infrastruktūrai, kuriai reikia stabilaus, prognozuojamo ir lankstaus energijos tiekimo.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • Elonas Muskas planuoja puslaidininkių gamyklą Teksase: projektas gali kainuoti iki 110 mlrd. eurų

    „SpaceX“, valdoma JAV verslininko Elono Musko, pateikė prašymą dėl leidimų Teksase statyti puslaidininkių gamyklą, kuri straipsnyje įvardijama kaip „Terafab“. Skelbiama, kad gamykla būtų skirta lustų gamybai ir galėtų tapti svarbia grandimi Musko valdomų bendrovių technologinėje strategijoje.

    Minima, kad bendra investicijų vertė gali siekti iki 110 mlrd. eurų, o pirmasis etapas būtų vertinamas maždaug 50 mlrd. eurų. Toks mastas puslaidininkių rinkoje iškart kelia klausimų, kaip greitai projektas galėtų būti įgyvendintas ir kokią vietą jis užimtų JAV pramonės žemėlapyje.

    Kodėl lustai tapo strateginiu klausimu

    Puslaidininkiai šiandien yra kertinis išteklius nuo debesijos, duomenų centrų ir ryšio infrastruktūros iki autonominio vairavimo, robotikos ir dirbtinis intelektas sprendimų. Dėl sparčiai augančios skaičiavimo galios paklausos valstybės ir stambios technologijų įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurios jautrios geopolitikai ir gamybos pajėgumų trūkumui.

    Pastaraisiais metais JAV stiprina vietinę lustų gamybą, o atskiros valstijos konkuruoja dėl investicijų siūlydamos palankesnes sąlygas. Teksasas dažnai minimas kaip viena patraukliausių krypčių dėl palankesnės mokesčių aplinkos, didelės pramonės bazės ir energetikos infrastruktūros.

    Galimos lengvatos ir finansavimo scenarijai

    Publikuotoje informacijoje teigiama, kad sklypas projektui galėtų būti suteiktas neatlygintinai, o nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos galiotų apie 20 metų. Tokie susitarimai JAV praktikoje nėra reti, kai vietos valdžia siekia pritraukti strateginių pramonės projektų, tačiau galutinės sąlygos paprastai priklauso nuo investuotojo įsipareigojimų dėl darbo vietų ir ilgalaikės veiklos.

    Taip pat nurodoma, kad tokio masto investicijos galėtų būti siejamos su būsimu „SpaceX“ akcijų platinimu, kurio metu būtų pritrauktas papildomas kapitalas. Vis dėlto praktikoje puslaidininkių gamybai būdingi ilgi terminai, griežti technologiniai reikalavimai ir didelė rizika, todėl galutinė projekto finansavimo struktūra būtų vienas svarbiausių veiksnių.

    Musko motyvai: mažiau priklausomybės nuo partnerių

    Straipsnyje pabrėžiama, kad Muskas nenori viso technologinio augimo remti vien bendradarbiavimu su išoriniais lustų tiekėjais, įskaitant Azijos gamintojus ar net JAV partnerius. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės siekia kontroliuoti svarbiausias grandis nuo duomenų centrų iki specializuotų procesorių.

    Tiesa, naujos puslaidininkių gamyklos sėkmę lemtų ne tik pinigai, bet ir technologinis partnerystės modelis, talentų pritraukimas bei įrangos tiekimas. Jei projektas pajudėtų į priekį, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą kai kuriose rinkos nišose, ypač ten, kur svarbi pažangiausių lustų pasiūla duomenų centrams ir DI skaičiavimams.

  • Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Muskas kuria milžinišką lustų „Terafab“: Teksase gali kainuoti iki 109 mlrd. eurų

    Elono Musko kontroliuojama bendrovė „SpaceX“ Teksase svarsto itin didelės lustų gamyklos projektą „Terafab“, kurio apimtis, viešai paskelbtuose dokumentuose, vertinama nuo maždaug 50 mlrd. iki 109 mlrd. eurų. Tokie skaičiai išryškėjo vietos valdžiai pateiktame pranešime dėl planuojamų nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų.

    Dokumentuose nurodoma, kad pirmasis projekto etapas galėtų kainuoti apie 50 mlrd. eurų, o pilnas komplekso įgyvendinimas, jei būtų statoma visa apimtimi, priartėtų prie 109 mlrd. eurų. Grimeso apygardoje numatytas viešas svarstymas dėl siūlomų mokestinių paskatų, kurios įprastai taikomos pritraukiant stambias investicijas ir darbo vietas.

    Pasak projekto komunikacijos, „Terafab“ siekiama sujungti kelias kritines grandis vienoje vietoje: loginių lustų gamybą, atminties sprendimus ir pažangų lustų sujungimą bei pakuotę. Tokia integracija tampa vis svarbesnė, nes modernūs DI skaičiavimo lustai vis dažniau remiasi ne tik mažesniais litografijos procesais, bet ir pažangiu pakavimu, leidžiančiu jungti kelis kristalus į vieną sistemą.

    Kam būtų skirti lustai

    Numatoma, kad gamykla galėtų aptarnauti „SpaceX“ poreikius, taip pat Musko valdomas su DI susijusias veiklas ir „Tesla“. Pastaraisiais metais didžiųjų technologijų ir pramonės įmonių strategijoje ryškėja bendra kryptis: kritinių lustų tiekimą stengtis užsitikrinti ilgesniam laikui, mažinant priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ši kryptis susijusi ir su globalia rizika. Lustų rinka itin jautri geopolitiniams veiksniams, o pažangiausių gamybos pajėgumų trūkumas jau ne kartą sukėlė tiekimo grandinių sutrikimų automobilių pramonėje, telekomunikacijose ir duomenų centruose.

    „Intel“ įsitraukimas ir JAV lustų bumas

    Prie „Terafab“ projekto viešai minimas ir „Intel“ vaidmuo, siejamas su projektavimo, gamybos bei pakavimo kompetencijomis. Pastaruoju metu JAV aktyviai plečia vietinę puslaidininkių ekosistemą, o investicijos į naujas gamyklas ir pakavimo pajėgumus tapo vienu svarbiausių strateginių prioritetų.

    Rinkoje tai vertinama kaip atsakas į sparčiai augančią DI infrastruktūros paklausą, kai duomenų centrams reikia vis daugiau didelio našumo komponentų. Be to, pažangus pakavimas tampa „siaurąja vieta“, nes net ir turint prieigą prie gamybos, ribojančiu veiksniu gali tapti galutinis lustų sujungimas ir paruošimas sistemoms.

    Kodėl tokie skaičiai realistiški

    Dešimčių milijardų eurų investicijos lustų pramonėje nėra išimtis: moderni gamykla reikalauja ne tik pastatų, bet ir itin brangios įrangos, švaros infrastruktūros, milžiniškų energijos bei vandens resursų, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl projektai dažnai skaidomi į etapus, pradedant nuo mažesnių tyrimų ar pilotinių linijų.

    Kol kas viešai pateikti skaičiai atspindi planuojamą kapitalo investicijų rėžį, o ne galutinį įsipareigojimą. Galutinė projekto apimtis priklausys nuo to, ar bus suderintos mokestinės paskatos, partnerystės, technologiniai sprendimai ir realus šių lustų poreikis artimiausiais metais.

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.

  • „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ JAV Long Biče pristatė iki šiol mažai viešintą pažangios elektromobilių kūrimo komandą ir naują elektrinių automobilių vystymo centrą. Nors rinka lėtėja, o dalis gamintojų peržiūri planus, bendrovė tvirtina nemažinanti ambicijų kurti naujos kartos, masinei rinkai skirtus modelius.

    Sprendimas viešiau kalbėti apie vadinamąją slaptą komandą siejamas su siekiu sumažinti elektromobilių savikainą ir priartėti prie pelningumo. „Ford“ elektromobilių padalinys „Model e“ pastaraisiais metais fiksavo milijardinius nuostolius, todėl įmonė akcentuoja efektyvumą, gamybos supaprastinimą ir mažesnes investicijas, palyginti su ankstesniais planais.

    „Judrumas yra esminis dalykas: turėjome prisitaikyti prie skirtingų rinkos sąlygų ir stiprių priešpriešinių vėjų“, – sakė „Ford“ elektromobilių produktų vadovas Alanas Clarke’as.

    Pagrindinis „Ford“ statymas dabar yra nauja platforma, įmonės vadinama Universal Electric Vehicle (UEV). Ji kuriama nuo nulio, kad būtų galima gaminti pigesnius elektromobilius, kurių kaštai būtų artimesni benzininių ar hibridinių automobilių lygiui, o kainos labiau atitiktų pirkėjų lūkesčius.

    Pirmasis UEV pagrindu planuojamas modelis – vidutinio dydžio elektrinis pikapas, skirtas Šiaurės Amerikai. JAV rinkoje „Ford“ taikosi į maždaug 30 000 JAV dolerių segmentą, kas pagal dabartinį valiutų kursą sudarytų apie 28 000 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo komplektacijų ir rinkos sąlygų.

    „Vidutinio dydžio pikapas, mano vertinimu, neturės tiesioginių konkurentų nei pagal kainą, nei pagal patį pasiūlymą“, – sakė A. Clarke’as.

    Bendrovė platformos konkurencingumą aiškina technologiniais sprendimais, tarp jų – 48 voltų elektros architektūra, mažesnė baterija ir ličio geležies fosfato (LFP) elementai, kuriuos planuojama gaminti JAV. LFP chemija pastaraisiais metais plačiai įsitvirtino dėl mažesnės kainos ir ilgaamžiškumo, nors įprastai pasižymi mažesniu energijos tankiu nei kai kurios kitos baterijų sudėtys.

    „Ford“ taip pat akcentuoja gamybos supaprastinimą: mažiau detalių, mažiau tvirtinimo elementų ir greitesnį surinkimą. Vienas ryškesnių pavyzdžių – didelių kėbulo dalių liejimas, kai didelės konstrukcinės dalys formuojamos vienu etapu, taip mažinant komponentų skaičių ir surinkimo sudėtingumą.

    Šie planai pristatomi tuo metu, kai elektromobilių paklausa daugelyje rinkų auga lėčiau nei prognozuota, o gamintojai skaičiuoja nuostolius dėl aukštos baterijų kainos, kainų karo ir investicijų į gamyklas. Prie neapibrėžtumo prisideda ir kintančios valstybės paramos schemos bei mokesčių politika, galinti keisti galutinę kainą pirkėjui.

    „Ford“ vadovybė taip pat įvardija stiprėjančią Kinijos gamintojų konkurenciją, ypač Europoje ir besivystančiose rinkose. Konsultacijų bendrovių vertinimu, kai kurie Kinijos startuoliai naujus modelius sukuria per maždaug 20 mėnesių, o tai yra gerokai greičiau nei tradicinių gamintojų ciklai, todėl konkurencinis spaudimas didėja ne tik kainomis, bet ir modelių atnaujinimo tempu.

    Long Biče atidarytas elektrinių automobilių vystymo centras turėtų tapti baze būsimiems UEV šeimos projektams. „Ford“ teigimu, komplekse jau dirba apie 350 darbuotojų iš skirtingų industrijų, o papildomai plėtojamos bandymų ir validacijos erdvės, kad nauji modeliai būtų kuriami greičiau ir pigiau.

  • SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sutiko susitarti su Elonu Musku dėl ieškinio, susijusio su „Twitter“ įsigijimu 2022 metais. Pateiktuose teismo dokumentuose nurodoma, kad susitarimą dar turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas.

    Pagal susitarimo sąlygas Elono Musko atšaukiamas patikos fondas sutiko sumokėti 1,3 mln. eurų civilinę baudą. Tai atitinka maždaug 1,5 mln. JAV dolerių sumą, kuri minima bylos medžiagoje.

    Kas buvo ginčo esmė?

    SEC teigė, kad Muskas pavėlavo laiku atskleisti, jog buvo sukaupęs daugiau nei 5 proc. tuo metu biržoje kotiruotos „Twitter“ akcijų dalį. Pasiekus šią ribą, investuotojas privalo per 10 kalendorinių dienų viešai deklaruoti savo turimą paketą.

    Reguliuotojas savo skunde akcentavo, kad pavėluotas atskleidimas galėjo suteikti galimybę toliau pirkti akcijas rinkoje už, komisijos vertinimu, dirbtinai žemesnę kainą. Tokia situacija, SEC nuomone, galėjo pakenkti kitiems investuotojams, kurie sprendimus priima remdamiesi viešai prieinama informacija.

    Musko pozicija ir platesnis kontekstas

    Elono Musko advokatas Alexas Spiro po pasiekto susitarimo pareiškė, kad rezultatas esą patvirtina jo kliento teisumą ir jog buvo sutarta dėl nedidelės baudos už pavėluotą vieną pateikimą.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą už tai, kad vienas pateikimas buvo atliktas pavėluotai“, – sakė Alexas Spiro.

    „Twitter“ Muskas įsigijo 2022 metais, o vėliau platformą pervadino į „X“. Pastaraisiais metais Musko verslo imperija ir jos struktūra buvo ne kartą perbraižoma, o jo vieši pareiškimai apie SEC taip pat kėlė įtampą, nes po ankstesnių ginčų jis kritikavo reguliuotoją.

    Ne vieninteliai teisiniai ginčai

    Šis susitarimas vyksta platesniame Musko teisinių ginčų fone. Anksčiau, 2018 metais, SEC jau buvo sudariusi susitarimą su „Tesla“ ir jos vadovu dėl viešų pareiškimų apie galimą bendrovės išbraukimą iš biržos.

    Be to, atskiruose procesuose nagrinėjami ir kiti klausimai, susiję su Musko veiksmais investuotojų atžvilgiu bei jo konfliktais technologijų sektoriuje. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariamas ir jo teisminis ginčas su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu, kuriame keliami klausimai dėl organizacijos veiklos krypties ir įsipareigojimų.

  • Delavero „milijardierių įstatymas“ atsisuko prieš rėmėjus: demokratus meta iššūkį savi

    Delavero „milijardierių įstatymas“ atsisuko prieš rėmėjus: demokratus meta iššūkį savi

    Delavero Demokratų partijos progresyvus sparnas pradėjo atvirą puolimą prieš šešis valstijos įstatymų leidėjus demokratus, kurie rėmė korporacijų teisės pakeitimus. Oponentai šiuos pakeitimus vadina „milijardierių įstatymu“, nes, jų teigimu, jis palankesnis vadovams ir itin turtingiems akcininkams.

    Kalbama apie SB 21 įstatymą, kuris įsigaliojo 2025 metais ir pakeitė, kaip teismai vertina sandorius, kuriuose gali kilti interesų konfliktų, taip pat apribojo dokumentų, kuriuos akcininkai gali gauti tirdami galimus pažeidimus, apimtį. Kritikai tvirtina, kad tai mažina korporacijų atskaitomybę ir silpnina mažumos akcininkų teises.

    Prieš įstatymą anksčiau viešai pasisakė dalis institucinių investuotojų, teisės mokslininkų ir akcininkų advokatų, argumentuodami, jog valdyboms ir vadovams tampa lengviau pateisinti sprendimus, kurie jiems patiems palankūs. Šalininkai pabrėžia kitą pusę: Delaveras siekia išlaikyti aiškią ir verslui prognozuojamą jurisdikciją, kad įmonės neiškeltų registracijos kitur.

    Diskusijas dar labiau pakurstė Elono Musko ginčai dėl akcininkų ieškinių Delavere ir „Tesla“ registracijos perkėlimas į kitą valstiją. Verslo bendruomenėje tai buvo suvokta kaip signalas, kad net ir tradiciškai korporacijoms palankus Delaveras gali prarasti dalį patrauklumo, jei įmonės ims masiškai rinktis kitus registracijos taškus.

    Delavero Working Families Party paskelbė remianti šešis kandidatus demokratų pirminiuose rinkimuose, kurie varžysis prieš įstatymą palaikiusius dabartinius įstatymų leidėjus. Partija teigia, kad siekia valstijos politiką labiau pasukti dirbančių žmonių interesų kryptimi ir priminti rinkėjams, kokias pasekmes, jų vertinimu, sukėlė SB 21.

    „Norime, kad žmonės suprastų, jog šis įstatymas silpnina korporacijų atsakomybę ir mažina galimybes išsiaiškinti galimus pažeidimus“, – sakė Delavero Working Families Party atstovas Karlas Stombergas.

    Delavero valdžios atstovai anksčiau tvirtino, kad pokyčių esmė nėra konkrečių asmenų ar atskirų bylų nauda, o siekis užtikrinti, kad korporacijų teisė išliktų nuosekli, aiški ir teisinga. Įstatymas buvo priimtas valstijos Senate vienbalsiai, o Atstovų Rūmuose sulaukė didelės daugumos palaikymo.

    Ši istorija atspindi platesnę JAV tendenciją, kai įmonių teisės, akcininkų teisminės gynybos ribos ir valstijų konkurencija dėl korporacijų registracijos tampa politinės kovos objektu. Delaverui, kurio biudžetui reikšmingos registracijos ir su tuo susijusios paslaugos, sprendimai šioje srityje yra ne tik teisiniai, bet ir strateginiai.

  • Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos fizikos mokytojas Stasys Kirdeikis nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai – 2025“ pelnė antrąją vietą. Apdovanojimus organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, siekianti išryškinti pedagogus, kurie stiprina mokinių domėjimąsi inžinerija, technologijomis ir gamtos mokslais.

    Kartu su įvertinimu laureatams skirtas specialus prizas – pažintinė kelionė į Berlyną, vykusi balandžio 22–23 dienomis. Vizito metu mokytojai susipažino su Vokietijos švietimo praktika, STEAM ugdymo metodais ir pramonės taikomomis technologijomis.

    Ko mokytojai ieško STEAM ugdyme?

    Berlyne Lietuvos pedagogai lankėsi Kosmos School Berlin mokykloje, kur stebėjo pamokas ir aptarė ugdymo organizavimą. Daug dėmesio skirta mokymuisi per praktinę veiklą ir projektus, kai teorija jungiama su realiomis užduotimis, o mokiniai skatinami argumentuoti sprendimus ir pristatyti rezultatus.

    Anot mokytojų, toks modelis leidžia natūraliau integruoti kelias disciplinas ir ugdyti savarankiškumą, atsakomybę bei kritinį mąstymą. STEAM krypties pamokose dažnai akcentuojamas ne tik teisingas atsakymas, bet ir pats kelias iki jo: hipotezių kėlimas, bandymai, duomenų analizė ir išvadų formulavimas.

    Bendri iššūkiai Lietuvai ir Vokietijai

    Susitikimuose su MINT Zukunft e.V. bendruomenės mokytojais aptarti klausimai, su kuriais susiduria abi šalys. Tarp dažniausiai minimų temų – mokinių motyvacijos palaikymas, ypač kai dalis turinio yra teoriškas ir reikalauja nuoseklaus darbo.

    Taip pat išryškėjo mokytojų trūkumo problema tiksliųjų mokslų srityse, laiko stoka praktinėms veikloms ir sudėtingesnis projektinių darbų vertinimas. Pedagogai pabrėžė, kad net ir turint įrangą, prasmingai integruoti technologijas į pamokas galima tik skiriant laiko pasirengimui ir metodinei pagalbai.

    Pramonės patirtis ir platesnis kontekstas

    Vizito programoje buvo numatytas apsilankymas Tesla Gigafactory Berlin-Brandenburg, kur pristatyti automatizuoti gamybos procesai, robotizuotos linijos ir kokybės kontrolės sprendimai. Tokios patirtys leidžia aiškiau parodyti, kokių kompetencijų šiandien reikia technologijų ir inžinerijos sektoriuje, ir kaip mokykloje ugdomos žinios susijusios su realiu darbu.

    Kelionės metu aplankytas Deutsches Technikmuseum ir Futurium, kur pateikiamos technologijų raidos kryptys, inovacijų pavyzdžiai ir ateities scenarijai. Šios erdvės, anot dalyvių, padeda mokiniams suprasti, kad mokslas ir technologijos susiję ne tik su formulėmis ar įrenginiais, bet ir su visuomenės raida, tvarumu bei ateities profesijomis.

    Įgytą patirtį planuojama pritaikyti ugdymo procese, stiprinant tiriamąsias ir praktines veiklas, skatinant skirtingų dalykų integraciją ir mokinių įtraukimą į realių problemų sprendimą. Tokie vizitai, pasak organizatorių, yra būdas mokytojams atsinaujinti, o mokykloms – perkelti veiksmingas praktikas į kasdienes pamokas.