CP v2

Tag: Tešla

  • Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas pasitelkia Eloną Muską: 120 dienų projektas atskleis, kokių ginklų reikės ateities karuose

    Pentagonas subūrė laikiną 120 dienų ekspertų grupę „Meridian“, kuri turės įvertinti, kaip keičiasi šiuolaikinis karas ir kokių technologijų bei ginkluotės Jungtinėms Valstijoms prireiks, kad išlaikytų pranašumą. Apie iniciatyvą JAV jūrų pėstininkų bazėje Quantico pranešė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.

    Projekto mandatas apibrėžiamas kaip siauras, tačiau darbų laukas platus: nuo požeminių grėsmių iki kosmoso erdvės tarp Žemės ir Mėnulio. Plane minimos sritys apima dirbtinį intelektą, autonomines sistemas, robotiką, energijos ginklus ir biotechnologijas.

    „Tai nėra nauja strategija ar doktrina, o aiškus žvilgsnis į tai, be ko ateityje prarasime pranašumą“, – sakė Pete’as Hegsethas.

    Už projekto koordinavimą atsakingas Pentagono vyriausiasis technologijų vadovas Emilas Michaelas, o trys projekto bendrai vadovaujantys patarėjai pasirinkti iš už gynybos departamento ribų. Tarp jų yra „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Anduril“ įkūrėjas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Pentagonas pabrėžia, kad „Meridian“ nėra nei naujas padalinys, nei pirkimų programa ar ginkluotės gamybos kontraktas. Tai laikina patariamoji grupė, kurios išvadų paketas turėtų būti pateiktas iki 2027 metų sausio 28 dienos, o dalis rezultatų bus vieša, kita dalis skirta neviešam kariniam naudojimui.

    Elono Musko įtraukimas vertinamas dvejopai dėl jo įmonių sąsajų su gynybos sektoriumi. „SpaceX“ jau ne vienus metus teikia raketų paleidimo paslaugas, vysto palydovinį ryšį ir dalyvauja kariniuose palydovų projektuose, o tai reiškia, kad jo įmonė priklauso nuo federalinių užsakymų.

    Tuo pat metu Palmerio Luckey vadovaujama „Anduril“ pastaraisiais metais tapo viena matomiausių gynybos technologijų bendrovių, kuriančių dronus, sensorius ir pusiau autonomines sistemas. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokio profilio patarėjai gali turėti interesų konfliktą, nes rekomendacijos potencialiai gali palankiai veikti jų atstovaujamų bendrovių veiklos kryptis.

    Kas keičia karo lauką?

    Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad karo lauke vis didesnį vaidmenį vaidina masiškai naudojami dronai, elektroninė kova ir ryšių infrastruktūros pažeidžiamumas. Kartu sparčiai auga DI pritaikymas žvalgybai, taikinių nustatymui, logistikai ir sprendimų priėmimo pagreitinimui.

    Gynybos planuotojai vis dažniau kalba ir apie autonominių sistemų spiečius, pigesnės masinės ginkluotės grįžimą bei būtinybę gamybą pritaikyti greitam mastelio didinimui. Tokios tendencijos verčia persvarstyti, kaip greitai nuo prototipo galima pereiti prie realiai naudojamo sprendimo.

    Dar vienas signalas apie kryptį

    Pete’as Hegsethas taip pat paskelbė apie planus iki 2027 metų spalio 1 dienos įkurti keturių žvaigždučių autonominio karo vadavietę AUTOWARCOM. Ji būtų orientuota į bepiločių ir kitų beįgulių sistemų bandymus bei spartesnį jų diegimą tarnyboje.

    Šie sprendimai rodo bendrą kryptį, kai modernizacijos centras vis labiau slenka nuo ilgų klasikinių ginkluotės programų prie greitesnių ciklų, kuriuos dažnai siūlo privačios technologijų bendrovės. Analitikų vertinimu, „Meridian“ greičiausiai pateiks ne pirkimų sąrašą, o prioritetų ir spragų žemėlapį, pagal kurį Pentagonas dėlios tolesnius sprendimus.

  • Elonas Muskas grįžta į politiką: Pentagonas jį kviečia patarti dėl būsimų karų technologijų

    Pentagonas telkia komandą

    Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas į projektą, skirtą vertinti būsimo mūšio lauko kryptis, pakvietė „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovą Eloną Muską. Kartu patariamąsias funkcijas turėtų atlikti gynybos technologijų verslo atstovas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Apie šiuos planus viešai pranešta remiantis vidiniu departamento dokumentu, kuriame akcentuojama technologijų svarba moderniose operacijose. Projekto tikslas – įvertinti, kokie sprendimai ateityje suteiktų JAV pajėgoms pranašumą skirtingose konflikto aplinkose.

    Kas yra Projektas Meridian

    Iniciatyva, vadinama Projektu Meridian, apibūdinama kaip bandymas sistemiškai apžvelgti būsimo karo tendencijas, įskaitant autonomines sistemas, kosmoso infrastruktūrą ir ryšių atsparumą. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, kaip pastaraisiais metais keitėsi karinės technologijos ir jų diegimo greitis.

    Viešai aptariamuose projekto rėmuose numatoma ne tik analizuoti technologijas, bet ir pateikti rekomendacijas, kokios ginkluotės bei pajėgumų kombinacijos būtų efektyviausios. Tai reiškia, kad akcentas gali krypti į DI, bepiločių platformas, sensorių tinklus ir pažangias žvalgybos sistemas.

    Musko sugrįžimas į valdžios darbotvarkę

    Šis žingsnis išsiskiria tuo, kad Muskas į politinių sprendimų lauką grįžta praėjus kiek daugiau nei metams po darbo su Donaldo Trumpo administracijos inicijuota vyriausybės efektyvumo kryptimi. Tuomet jo veikla buvo siejama su bandymais mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir darbuotojų skaičių.

    Vėliau Musko vieši pareiškimai rodė įtampą santykiuose su Respublikonų partijos lyderyste, o taip pat buvo užsiminta apie galimą naujo politinio judėjimo kūrimą. Dabar, vertinant naują vaidmenį Pentagono projekte, tai būtų pirmas oficialus sugrįžimas į tiesioginį bendradarbiavimą su JAV valdžios institucijomis.

    Politiniai pinigai ir įtaka

    Pastaruoju metu Muskas taip pat vėl aktyvino politinę finansinę paramą Respublikonams per vadinamąjį super PAC. Tokie komitetai lėšų tiesiogiai neperveda kandidatų štabams, tačiau savarankiškai finansuoja kampanijas ir komunikacines iniciatyvas, palaikančias pasirinktą kryptį.

    Skelbiama, kad per 2024 metų JAV rinkimų ciklą parama Respublikonams siekė apie 270 000 000 eurų. Šis kontekstas svarbus vertinant, kodėl Musko įsitraukimas į Pentagono „būsimų karų“ darbotvarkę kelia tiek politinių, tiek interesų konflikto diskusijų.

    „Turime suprasti, kokios technologijos lems būsimą mūšio lauką ir kaip išlaikyti pranašumą“, – teigiama dokumente, kuriuo remiantis pristatytas projektas.

    Ekspertai pažymi, kad tokio pobūdžio patariamosios grupės gali turėti realią įtaką prioritetams, pirkimams ir tyrimų finansavimui. Kartu tai didina visuomenės dėmesį skaidrumui, ypač kai patarėjai yra susiję su įmonėmis, veikiančiomis kosmoso, ryšių ar duomenų infrastruktūros srityse.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Rekordiniai metai „BYD“

    Didžiausia Kinijos elektrifikuotų automobilių gamintoja „BYD“ pranešė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Augimą labiausiai skatino itin stipri paklausa Kinijos rinkoje, vyriausybės skatinimo priemonės ir metų pabaigos nuolaidos.

    Bendrovė per visus 2024 metus pardavė apie 4 270 000 vadinamųjų naujos energijos automobilių, į kuriuos įeina ir baterijomis varomi elektromobiliai, ir įkraunami hibridai. Tai reiškia maždaug 41,26 proc. šuolį, lyginant su 2023 metais, ir viršytą anksčiau skelbtą 3 600 000 vienetų tikslą.

    Įkraunami hibridai tapo varikliu

    Didžiausią impulsą „BYD“ suteikė įkraunamų hibridų pardavimai, kurie per metus išaugo maždaug 72,83 proc. ir pasiekė apie 2 490 000 automobilių. Tuo metu baterijomis varomų elektromobilių pardavimai augo nuosaikiau, apie 12,08 proc., iki maždaug 1 760 000 vienetų.

    Tokį pasiskirstymą rinkos dalyviai sieja su vartotojų noru turėti lankstumo ilgesnėms kelionėms ir su kainų konkurencija, kai gamintojai agresyviai mažino kainas vidaus rinkoje. Prie paklausos prisidėjo ir programos, skatinusios senų benzininių ar dyzelinių automobilių keitimą į elektrifikuotus modelius.

    „Tesla“ dar pirmauja, bet atotrūkis menksta

    Lyginant vien baterijomis varomus elektromobilius, „Tesla“ 2024 metais išliko šiek tiek priekyje, pardavusi apie 1 780 000 automobilių. Vis dėlto „BYD“ sparčiai artėja, ypač įvertinus jos bendrą elektrifikuotų modelių mastą ir itin greitą įkraunamų hibridų segmento plėtrą.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su iššūkiais, kurie didino spaudimą rezultatams: silpnesne paklausa kai kuriose rinkose, maržų traukimuisi ir investuotojų lūkesčių svyravimais. 2024 metų pavasarį bendrovė skelbė apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama prisitaikyti prie lėtesnio augimo tempo.

    Kinijos rinka auga, bet Europoje daugėja kliūčių

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka išliko viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o konkurencija dar labiau paaštrėjo. Šalia „BYD“ stiprėjo ir kiti didieji gamintojai, tokie kaip SAIC ir „Geely“, taip pat aktyviai plėtėsi naujesni žaidėjai, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ ir „Xiaomi“.

    Analitikai pabrėžia, kad Kinijoje išsaugoti masto pranašumą padeda tiek valstybės parama, tiek didžiulė vidaus rinka, leidžianti greitai didinti gamybą ir mažinti savikainą. Tačiau eksporto planus, ypač į Europą, gali komplikuoti Europos Sąjungos taikomi tarifai daliai Kinijos gamintojų, todėl kainų pranašumas kai kuriose šalyse gali sumažėti.

    Nepaisant to, „BYD“ rezultatai rodo aiškią tendenciją: pasaulinėje elektrifikuotų automobilių rinkoje stiprėja Kinijos gamintojų įtaka, o kova dėl lyderystės vis dažniau sprendžiasi ne vien technologijomis, bet ir mastu, kainodara bei gebėjimu greitai prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių.

  • Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Kinų elektromobilių šuolis Norvegijoje

    Norvegija išlieka pasaulio lydere pagal elektromobilių plėtrą: čia elektriniai automobiliai sudaro daugiau nei 95 proc. naujų registracijų. Tuo pat metu sparčiai auga Kinijos gamintojų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, kurioje dalyvavo beveik 15 000 elektromobilių savininkų, rodo ryškėjančią dilemos ašį. Apie 31 proc. respondentų teigė vengtų kinų prekės ženklo dėl politinių priežasčių, kai prieš metus taip sakė 23 proc.

    Saugumo abejonės: automobilis kaip kompiuteris

    Diskusiją kaitina tai, kad šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau lyginami su kompiuteriais ant ratų: jie renka telemetrijos duomenis, naudoja ryšio modulius, nuotolinius atnaujinimus ir programinę įrangą, kuri daro įtaką ne tik patogumui, bet ir saugai.

    „Nauji automobiliai praktiškai yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumas ir privatumas sulaukia daugiau dėmesio, natūralu, kad vartotojams kyla klausimų, iš kur automobilis atvyksta ir kaip tvarkomi duomenys“, – pridūrė ji.

    Norvegijoje anksčiau skelbta apie atvejus, kai saugumo tyrėjai fiksavo duomenų perdavimą į Kiniją kai kuriuose modeliuose. Atskiruose bandymuose taip pat kelti klausimai dėl teorinės gamintojo prieigos prie transporto priemonės valdymo sistemų, kas kelia papildomų rizikų viešajam sektoriui ir verslui.

    Kodėl vis tiek perka: kaina, technologijos ir pasirinkimas

    Nepaisant skeptiškų nuostatų, Kinijos gamintojų, tokių kaip „BYD“, „NIO“ ir „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų prekių ženklų, tokių kaip „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai Norvegijoje išaugo. Pirmąjį metų pusmetį jie sudarė apie ketvirtadalį naujų elektromobilių registracijų, nors 2019 metais jų dalis buvo beveik nepastebima.

    Ši dinamika rodo, kad pirkėjai vienu metu vertina kelis kriterijus: kainą, baterijos technologiją, įrangą, garantijas, pristatymo terminus ir finansavimo sąlygas. Praktikoje daliai vairuotojų moralinės ir geopolitinės abejonės nusileidžia labai apčiuopiamiems argumentams, ypač kai rinkoje juntamas spaudimas kainoms.

    Norvegijos asociacija yra viešai nurodžiusi, kad dabartinės tendencijos gali lemti, jog artimiausiais metais Kinijos kapitalo grupės aplenks europinius gamintojus pagal naujų elektromobilių pardavimus. Norvegija tam ypač reikšminga kaip ankstyvas indikatorius, nes čia elektromobilių rinka brandi, o vartotojai greitai reaguoja į pasiūlos pokyčius.

    „Tesla“ politinis atšalimas silpsta

    Apklausa fiksuoja dar vieną poslinkį: politinis pasipriešinimas „Tesla“ Norvegijoje sumažėjo. Jei anksčiau 43 proc. respondentų teigė vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, šiemet tokių liko 24 proc.

    „Praėjusiais metais Elono Musko politinis aktyvumas buvo ypač matomas ir natūraliai sukėlė stiprių reakcijų“, – sakė Christina Bu.

    „Šiemet dėmesio tam buvo mažiau, ir tai galėjo lemti, kad mažiau žmonių teigė nebūtų rinkęsi „Tesla““, – pridūrė ji.

    Nepaisant bangavimo viešojoje erdvėje, „Tesla“ išlieka perkamiausias naujų automobilių prekės ženklas Norvegijoje, o elektromobilių dominavimas šalyje toliau artėja prie 100 proc. ribos. Kartu tai reiškia, kad ginčai dėl duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinių patikimumo tik aštrės, nes automobilis tampa nebe vien transporto priemone, o skaitmenine platforma.

  • Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro didžiąją dalį naujų automobilių registracijų, sparčiai auga kiniškų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis. Tačiau kartu ryškėja ir visuomenės nerimas dėl duomenų saugumo, privatumo bei geopolitinių rizikų.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, atlikta kovo 31 dieną–gegužės 3 dieną ir apėmusi beveik 15 000 elektromobilių savininkų, parodė, kad 31 proc. vairuotojų vengtų pirkti kinišką automobilį dėl politinių priežasčių. Prieš metus taip atsakiusių buvo 23 proc., tad skepticizmas per metus pastebimai sustiprėjo.

    „Nauji automobiliai iš esmės yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumui ir privatumui skiriama vis daugiau dėmesio, natūralu, kad dalis vartotojų ima labiau domėtis, iš kur atkeliauja automobiliai ir kaip tvarkomi jų duomenys“, – pridūrė ji.

    Šias baimes Norvegijoje kursto ir ankstesni incidentai bei bandymai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl transporto priemonių ryšio su gamintojų infrastruktūra. Skaitmenizacija, nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai ir nuolatinis ryšys su debesijos paslaugomis reiškia, kad automobiliuose kaupiasi vis daugiau informacijos: nuo buvimo vietos istorijos iki vairavimo įpročių.

    Nepaisant to, kiniškų prekių ženklų, tokių kaip BYD, NIO ar „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų gamintojų, pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį tokie automobiliai sudarė apie ketvirtadalį naujai registruotų elektromobilių Norvegijoje, nors dar 2019 metais jų beveik nebuvo.

    Asociacija pabrėžia, kad pirkėjai dažnai vertina kelis kriterijus vienu metu. Vieniems svarbiausia kaina, garantijos ir technologijos, kitiems didesnį svorį turi reputacija, kilmės šalis, moraliniai argumentai ir tai, kaip aiškiai gamintojas apibrėžia duomenų tvarkymo taisykles.

    Kodėl Norvegijos rinka tokia svarbi?

    Norvegija laikoma pasauliniu elektromobilių plėtros etalonu, todėl konkurencija šioje rinkoje gamintojams yra strategiškai reikšminga. Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius elektromobiliai sudarė 97,8 proc. naujų automobilių registracijų.

    Tuo metu Europos Sąjungoje elektromobilių dalis buvo gerokai mažesnė: Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais ji siekė 21,7 proc. Vis dėlto Kinijos prekių ženklų įtaka didėja ir ES, o registracijų augimas dalyje grupių rodo, kad kaina ir komplektacija daugeliui pirkėjų tebėra lemiami argumentai.

    Keičiasi požiūris ir į „Tesla“

    Apklausa parodė, kad politinis atstūmimas Norvegijoje mažėja ne tik kiniškiems automobiliams jautriose grupėse, bet ir „Tesla“ atžvilgiu. Teigusių, kad vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, dalis krito iki 24 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    Vis dėlto „Tesla“ išlieka perkamiausiu naujų automobilių prekės ženklu Norvegijoje. OFV duomenimis, iki rugsėjo 24 dienos šiais metais „Tesla“ dalis sudarė 17,5 proc. visų naujų registracijų.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais Europos rinkose ryškės dvi lygiagrečios tendencijos: didėjanti kinų gamintojų konkurencija dėl kainos ir technologijų bei augantis reguliuotojų dėmesys kibernetiniam saugumui. Vartotojams tai reikš daugiau klausimų apie programinės įrangos atnaujinimus, duomenų saugojimo vietą, nuotolinės prieigos galimybes ir gamintojų atskaitomybę.

  • Pica kaip iš picerijos namuose: viena taisyklė lemia traškų padą ir aukštą kraštą

    Pica kaip iš picerijos namuose: viena taisyklė lemia traškų padą ir aukštą kraštą

    Naminė pica gali būti ne ką prastesnė už kepamą picerijose, tačiau rezultatas dažniausiai priklauso ne nuo įdarų, o nuo vienos esminės taisyklės. Tešlai reikia stiprios kaitros nuo pirmųjų minučių, todėl picą būtina dėti tik į pilnai įkaitintą orkaitę.

    Kepant iš šaltos orkaitės tešla lėtai šyla, ilgiau džiūsta, o drėgmė iš padažo ir sūrio nespėja greitai išgaruoti. Dėl to padas gali likti minkštas, o kraštai nepakankamai iškilę, net jei naudojami geri ingredientai ir teisingos proporcijos.

    Orkaitę įkaitinkite maksimaliai

    Daugumoje namų orkaičių geriausią efektą duoda 220–270 laipsnių temperatūra, o jei įrenginys leidžia, verta rinktis ir apie 300 laipsnių. Aukšta kaitra padeda greitai apskrudinti dugną ir kraštus, kol viršus dar neperkepė.

    Praktiškai tai reiškia, kad orkaitę verta įkaitinti ilgiau, nei atrodo pakanka pagal indikatorių. Ypač jei naudojamas picos akmuo ar plienas, jiems reikia laiko sukaupti šilumą, kad padas gautų staigų karščio impulsą.

    Kaitinimo režimas taip pat svarbus

    Jei orkaitėje yra picos programa, ją dažnai verta išbandyti, nes ji pritaikyta intensyvesniam tešlos apkepimui. Kitu atveju dažnai pasiteisina apatinis kaitinimas kartu su karšto oro cirkuliacija, nes apačia greičiau sutvirtėja, o temperatūra kameroje pasiskirsto tolygiau.

    Vis dėlto skirtingos orkaitės kaista nevienodai, todėl pirmus kartus verta stebėti kepimą, o ne aklai pasitikėti nustatymais. Jei viršus ruduoja per greitai, o padas dar blyškus, dažnai padeda žemesnė lentynos padėtis ir stipresnė šiluma iš apačios.

    Kepimo laikas ir įdarų kiekis

    Pica paprastai nekepama dešimtis minučių, nes ilgai kepant aukštoje temperatūroje ji perdžiūsta. Orientacinis laikas dažnai siekia apie 10 minučių, tačiau plonesnė tešla iškepa greičiau, o storesnei reikia daugiau laiko.

    Didelę įtaką daro ir įdarų kiekis, nes padažas, sūris ir daržovės išskiria drėgmę. Jei ant picos sudedama per daug produktų, tešla apkraunama ir gali prasčiau iškepti, ypač kai padas plonas.

    Geriausia vadovautis ne laikmačiu, o požymiais: parudavusiais kraštais, apskrudusiu dugnu ir tolygiai išsilydžiusiu sūriu. Padažą verta tepti plonu sluoksniu, kad padengtų pagrindą, bet nesudarytų šlapios plėvelės, o įdarus dėti saikingai, kad kaitra atliktų savo darbą.

  • Štai kas lemia, ar virtiniai neištižta: tešlos gudrybės, kurias verta žinoti

    Artėjant šventėms daug kas planuoja patiekalus, o virtiniai dažnai tampa vienu laukiamiausių ant stalo. Vis dėlto net ir geriausias įdaras nepadės, jei tešla virimo metu plyšta, ištežta ar praranda formą. Patikima tešla turi būti ir elastinga, ir švelni, kad išlaikytų kraštus bei neperkeptų.

    Virtinių tešla paprastai gaminama iš kelių pagrindinių produktų: kvietinių miltų, vandens, druskos ir riebalų, dažniausiai aliejaus. Elastingumą pirmiausia lemia miltuose esantis glitimas, todėl svarbu ne tik ingredientų proporcijos, bet ir pats minkymo procesas. Per trumpai minkant tešla būna trapi, o per daug beriama miltų ją sukietina.

    Miltai ir konsistencija

    Dažniausiai virtiniams rekomenduojami smulkūs kvietiniai miltai, nes jie padeda išgauti švelnią, bet tvirtą struktūrą. Per rupūs ar labai „stiprūs“ miltai gali suteikti sunkumo, todėl virtiniai po virimo kartais tampa kietesni. Praktikoje svarbiausia siekti, kad tešla būtų glotni, neliptų prie rankų, bet kartu išliktų minkšta.

    Vandens temperatūra taip pat turi įtakos: šiltesnis vanduo dažnai padeda tešlai greičiau susijungti ir tampa lengviau išminkyti. Druska sutvirtina struktūrą, o aliejus ar kiti riebalai prisideda prie minkštumo ir mažina lipnumą. Jei tešla nuolat trūkinėja kočiojant, dažnai tai signalas, kad jai trūksta drėgmės arba ji nepakankamai pailsėjo.

    Kodėl reikia minkyti ir „pailsinti“?

    Minkant suaktyvinamas glitimas: formuojasi elastinga „tinklelio“ struktūra, kuri laiko tešlą ir neleidžia jai greitai suirti verdant. Dėl to tešlą verta minkyti pakankamai ilgai, kol ji tampa vientisa ir pradeda lengvai atsiskirti nuo dubens sienelių. Skubėjimas čia dažniausiai baigiasi plyštančiais kraštais puode.

    Ne mažiau svarbus etapas yra poilsis, kai tešla trumpam paliekama uždengta. Per šį laiką glitimo struktūra „atsipalaiduoja“, o drėgmė pasiskirsto tolygiau, todėl tešla tampa paklusnesnė kočiojant ir formuojant. Tai ypač svarbu, jei virtinius gaminate didesniu kiekiu ir tešlą tenka kočioti etapais.

    Praktiniai žingsniai virtinių tešlai

    Miltus verta persijoti į didesnį dubenį, kad masė būtų puresnė ir lengviau susimaišytų. Atskirai sumaišykite vandenį, druską ir aliejų, tuomet skystį supilkite į miltus ir iš pradžių maišykite šaukštu, kol masė sutirštės. Kai tešla ima laikytis gumulu, pereikite prie minkymo rankomis.

    Minkykite, kol tešla taps glotni ir nebelips, o tada perkelkite ant stalo ar lentos ir dar paminkykite, kad struktūra sutvirtėtų. Uždengę palikite tešlą pailsėti, o vėliau dalykite dalimis ir kočiokite po vieną, likusią tešlą laikydami uždengtą, kad neapdžiūtų. Toks nuoseklumas dažniausiai ir yra skirtumas tarp gražiai išvirtų virtinių ir tų, kurie išyra vos pakaitę.

  • Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Elektromobilių bumas ES: registracijos šoktelėjo 63 proc., o kinų gamintojai perima rinką

    Rugpjūtį Europos Sąjungoje naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo 62,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Elektromobilių dalis visų naujų automobilių registracijose per metus paaugo nuo 17,8 proc. iki 27,7 proc.

    Augimas kilstelėjo ir bendrą rinką: naujų automobilių pardavimai 27 ES šalyse rugpjūtį didėjo 4,5 proc. per metus. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius registracijų buvo 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Augimą kursto degalų kainos ir parama

    Elektromobilių paklausą stiprino brangstantys degalai ir išliekantis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, o kai kuriose šalyse poveikį didino papildoma darbo diena, pažymi EY analizė. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks šuolis nebūtinai reiškia tvarią visos rinkos atsigavimo tendenciją.

    „Europos naujų automobilių rinkos kilimą pirmiausia lemia e. mobilumui skirtos subsidijos, o joms pasibaigus pardavimai gali smarkiai kristi“, – sakė EY mobilumo praktikos vadovas Constantin M. Gall.

    Rugpjūtį augo ir kitų tipų elektrifikuotų automobilių segmentai: įkraunamų hibridų registracijos didėjo beveik 11 proc., o hibridinių automobilių daugiau kaip 2 proc. Hibridai išliko populiariausia pavara, sudarydami apie trečdalį naujų registracijų rugpjūtį ir 36,6 proc. per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius.

    Kas tempia rinką į priekį

    Didžiausi elektromobilių pardavimai rugpjūtį fiksuoti Vokietijoje, kur užregistruota beveik 69 000 naujų elektromobilių. Antroje vietoje liko Prancūzija su daugiau kaip 36 000 registracijų, o toliau rikiavosi Danija, Belgija ir Nyderlandai.

    Sparčiausi augimo tempai matyti mažesnėse rinkose: Estijoje registracijos didėjo 278 proc., Slovėnijoje 266 proc. Visgi absoliutūs skaičiai ten buvo palyginti nedideli, atitinkamai 174 ir 1 651 automobilis.

    Degalų kainos tuo pat metu pasiekė rekordines aukštumas. Europos Komisijos duomenimis, savaitę, prasidėjusią rugsėjo 21 dieną, vidutinė benzino litro kaina ES siekė 2,092 euro, o dyzelino 2,226 euro.

    Kinijos grupės didina dalį, vokiečiai praranda pozicijas

    Didžiausias permainas fiksuoja gamintojų konkurencija. ACEA skaičiavimais, penki Kinijos kapitalo valdomi automobilių koncernai rugpjūtį pardavimus didino apie 71 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 6,6 proc. iki 10,8 proc., tai yra maždaug kas devintas naujas automobilis.

    Į šią kategoriją patenka ir Europos šaknis turintys prekių ženklai, pavyzdžiui, „Volvo Cars“, kurią ACEA priskiria „Geely“ grupei. Tarp sparčiausiai augusių gamintojų minimi „Leapmotor“, „Chery“, BYD ir „Geely“, o „Tesla“ pardavimai didėjo 53 proc.

    Tuo metu Vokietijos gamintojams mėnuo buvo sudėtingesnis: „Volkswagen“ grupės, BMW grupės ir „Mercedes-Benz“ bendri pardavimai traukėsi 1,1 proc. Jų bendra rinkos dalis ES per metus sumenko nuo 41,3 proc. iki 39,1 proc.

    „Dabartinės subsidijų priemonės Europos šalyse neproporcingai palankios Kinijos gamintojams ir „Tesla“, kurie siūlo ypač konkurencingus modelius, ypač žemų ir vidutinių kainų segmentuose, bei patrauklų finansavimą“, – sakė C. M. Gall.

    Kas gali pakeisti kryptį

    Rinkos perspektyvas temdo keli veiksniai: vangus ekonomikos augimas, aukštos naftos kainos ir pirkėjų sprendimus stabdantis neapibrėžtumas. EY ragina gamintojus ruoštis didesniam kainų spaudimui ir sudėtingesniems metams, jei parama būtų mažinama.

    Papildomą įtampą gali sukelti ir planuojami reikalavimai baterijų tiekimo grandinėms Europoje, kurie, įvairių vertinimų duomenimis, galėtų didinti elektromobilių savikainą. Tai ypač jautru masinės rinkos segmentui, kuriame konkurencija su Kinijos gamintojais sparčiausiai aštrėja.

  • Virtuvės triukas: į blynų tešlą įpylus 4 šaukštus aliejaus, jie ilgiau išlieka minkšti

    Jei blynai greitai išsausėja, plyšta vyniojant ar tampa kieti kitą dieną, problemos dažnai slypi ne keptuvėje, o tešlos sudėtyje. Paprastas sprendimas – aliejų dėti ne tik keptuvei patepti, bet ir įmaišyti tiesiai į tešlą. Dažniausiai pakanka maždaug 4 valgomųjų šaukštų neutralaus augalinio aliejaus.

    Į tešlą įmaišytas riebalas keičia jos struktūrą: miltų dalelės pasidengia plonu riebalų sluoksniu, todėl glitimo tinklas formuojasi švelniau. Dėl to iškepti blynai tampa elastingesni, lengviau lankstosi ir rečiau trūksta sulenkimo vietose, ypač kai juos norisi susukti į vyniotinį ar sulankstyti į vokelį.

    Dar viena nauda – drėgmės išsaugojimas. Riebalai veikia kaip barjeras, todėl kepant ir atvėsus blynai lėčiau netenka vandens, mažiau džiūsta kraštai, o tekstūra ilgiau išlieka minkšta. Tai ypač aktualu, jei blynus kepate iš anksto ir laikote šaldytuve iki kitos dienos.

    Praktiškai tai reiškia ir mažiau vargo prie viryklės. Kai aliejus yra tešloje, keptuvę dažniausiai pakanka vos patepti prieš pirmą blyną, o vėliau blynai geriau atsiskiria nuo paviršiaus ir tolygiau apskrunda. Svarbu nepersistengti: per didelis riebalų kiekis gali apsunkinti tešlą ir blynai praras lengvumą.

    Norint dar geresnio rezultato, verta leisti tešlai 10–20 minučių pastovėti, kad miltai pilnai sudrėktų, o kepant rinktis vidutinę kaitrą. Iškeptus blynus patogu laikyti uždengtus, kad papildomai neišgaruotų drėgmė, o prieš patiekiant trumpai pašildyti keptuvėje ar orkaitėje.

    Tokius blynus galima patiekti tiek saldžiai, su varške, uogiene ar šokolado kremu, tiek sūriai, su špinatais, sūriu ar grybais. Pagrindinis principas paprastas: dalį riebalų perkelkite iš keptuvės į tešlą, ir rezultatas dažniausiai pastebimai pagerėja.