CP v2

Tag: Tėvystė

  • Nemokami nuotoliniai mokymai tėvams: kaip auginti vaikus be kaltės jausmo ir išvengti perdegimo

    Nemokami nuotoliniai mokymai tėvams: kaip auginti vaikus be kaltės jausmo ir išvengti perdegimo

    Pakruojo bendruomeniniai šeimos namai kviečia rajono gyventojus registruotis į nemokamus nuotolinius mokymus Tėvystė be kaltės jausmo. Mokymai prasidės gegužės 19 dieną 14 valandą, juos ves lektorius Gediminas Šemeta.

    Organizatoriai pažymi, kad mokymų turinys orientuotas į kasdienius tėvų iššūkius: vidinį spaudimą būti tobulais, nuolatinį lyginimąsi su kitais ir kaltės jausmą, kuris dažnai kyla dėl darbo, laiko stokos ar vaikų elgesio sunkumų.

    Kas slypi už kaltės jausmo?

    Psichologų vertinimu, kaltės jausmas tėvystėje dažnai stiprėja tada, kai lūkesčiai sau prasilenkia su realiomis galimybėmis. Tam įtakos turi informacijos gausa, socialinių tinklų suformuotas idealizuotas šeimos vaizdas ir nuolatinis skubėjimas.

    Ilgainiui tai gali virsti emociniu nuovargiu ir perdegimu, o tai atsiliepia ne tik tėvų savijautai, bet ir santykiams su vaikais. Mokymuose žadama aptarti, kaip atpažinti šias būsenas ir kokių praktinių žingsnių imtis, kad kasdienybė būtų lengviau valdoma.

    Pažymėjimas ir registracija

    Mokymus baigę dalyviai gaus baigimo pažymėjimus. Registracija vykdoma organizatorių nurodytais kontaktais arba užpildant registracijos formą.

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis, įskaitant Europos socialinio fondo+ priemones.

  • Nemokama programa Kauno rajono tėvams, auginantiems 0–3 m. vaikus: ko išmoksite per užsiėmimus

    Kviečiami Kauno rajono gyventojai registruotis į nemokamą programą Šiuolaikinė tėvystė: kasdienybės iššūkiai, skirtą tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Užsiėmimuose gali dalyvauti abu tėvai arba vienas iš jų, priklausomai nuo šeimos galimybių.

    Programa numato teorinius ir praktinius užsiėmimus, kurie vyks nuotoliniu būdu. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviams bus svarbu iš anksto įsivertinti laiką ir galimybes įsitraukti į mokymus, kad būtų išlaikytas tęstinumas.

    Taip pat planuojamas vienas kontaktinis susitikimas liepos 2 dieną vaikų sporto centre „Strakaliukas“ Savanorių prospekte 206, Kaune. Gyvas užsiėmimas turėtų papildyti nuotolinę dalį ir suteikti daugiau praktikos bei galimybę užduoti klausimus vietoje.

    Užsiėmimus ves MYLU.LT platformos specialistų komanda, turinti ilgametę patirtį dirbant su šeimomis ir mažais vaikais. Tarp lektorių numatomi vaikų ligų gydytoja, vaikų neurologė, akušerijos ir ginekologijos gydytoja, kineziterapeutė, psichologė bei visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė.

    Organizatorių teigimu, kiekvieno susitikimo metu dalyviai gaus praktinių užduočių ir patarimų, kuriuos galės pritaikyti namuose. Taip siekiama, kad žinios būtų ne tik teorinės, bet ir realiai padėtų sprendžiant kasdienius ankstyvosios tėvystės iššūkius.

    Registracija vykdoma pirmumo principu, pirmenybę teikiant Kauno rajono gyventojams. Užsiregistravusiems organizatoriai žada susisiekti per 3 darbo dienas ir patikslinti dalyvavimo galimybes, o sėkmingai programą baigusių dalyvių lauks prizai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 671 55409.

  • Šeimų šventė Marijampolėje: eisena, diskusija apie tėvystę ir dovanojamos 3 fotosesijos

    Šeimų šventė Marijampolėje: eisena, diskusija apie tėvystę ir dovanojamos 3 fotosesijos

    Tradicinė Šeimų šventė gegužės 17 dieną sugrįš į Rygiškių Jono gimnazijos stadioną Marijampolėje. Organizatoriai žada koncertus, pramogas vaikams ir bendruomenės veiklas, o vienu ryškiausių akcentų ir šiemet taps dvynukų, trynukų bei gausių šeimų eisena.

    Eisena startuos 11.50 valandą iš Marijampolės kultūros centro fojė ir judės į stadioną, kur 12.00 valandą numatytas oficialus šventės atidarymas. Tai viena labiausiai laukių programos dalių, skirta ne tik pasirodymui, bet ir šeimų bendrystei bei miestui svarbioms iniciatyvoms matyti.

    Dalyvauti eisenoje kviečiami dvynukus, trynukus auginantys tėvai ir gausios šeimos. Organizatoriai taip pat skelbia, kad trims šeimoms bus padovanotos profesionalios šeimos fotosesijos, todėl registruotis raginama iš anksto.

    Šventės programoje numatyta ir daugiau veiklų: nuo orkestro pasirodymo bei sveikinimų iki tautinių šokių ir įvairių kolektyvų koncertų. Scenoje pasirodys „Javonėlis“, „Kotita“, „Meškučių žiedeliai“, „O lia lia“, „OPA“, „FLAI“, „Le|Nos“ ir Marijampolės meno mokykla.

    Šeimoms žadamos pramogos visos dienos metu: nemokami batutai, muilo burbulai, personažai ir kitos veiklos vaikams, taip pat orientacinės rungtys. Nuo 12.00 iki 14.30 valandos veiks įstaigų ir organizacijų kiemeliai, kuriuose bus galima susipažinti su miesto paslaugomis ir iniciatyvomis.

    Diskusija apie šiuolaikinę tėvystę

    Šventėje numatyta ir diskusijų dalis: 12.45–13.45 valandomis vyks pokalbis tema Šiuolaikinės tėvystės iššūkiai. Pastaraisiais metais tokios diskusijos vis dažniau įtraukiamos į šeimoms skirtus renginius, nes tėvystės ir emocinės gerovės klausimai tampa svarbia viešų bendruomeninių susitikimų dalimi.

    Diskusijos formatas leidžia ne tik išgirsti įžvalgas, bet ir pasidalinti patirtimis, kurios aktualios skirtingo amžiaus vaikų tėvams. Organizatoriai kviečia užsukti ir tuos, kurie į šventę ateina trumpam, nes tai proga gauti praktinių idėjų ir pasitikslinti, kur kreiptis pagalbos ar patarimo.

    Filmas šeimai ir kvietimų dalijimas

    Šventės pabaigoje numatytas ir kino seansas: 14.30 valandą SPINDULIO kino teatro kasoje bus pradėti dalinti kvietimai į filmą. 15.00 valandą bus rodomas animacinis filmas „Spygliukė“, skirtas visai šeimai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Šeimų šventės tikslas yra sukurti jaukią erdvę šeimoms ir bendruomenei, kurioje netrūktų nei veiklų, nei turinio. Norintys dalyvauti eisenoje raginami registruotis iš anksto, kad organizavimas vyktų sklandžiai.

  • Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Molėtų socialinės paramos centras gegužės 15 dieną kviečia tėvus į nemokamą valandos paskaitą apie bendravimą su paaugliais. Susitikimas vyks Molėtuose, Jaunimo g. 5, Molėtų gimnazijos skaitykloje (antrame aukšte).

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas iki 30 dalyvių. Paskaita skirta tėvams, kurie nori geriau suprasti paauglystės pokyčius ir rasti praktiškų būdų, kaip kasdienybėje mažinti konfliktus.

    Užsiėmimą ves psichologas Evaldas Karmaza. Paskaitoje bus aptariama, kodėl paauglystėje dažniau kyla bendravimo sunkumų, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip kalbėtis taip, kad vaikas jaustųsi išgirstas.

    Taip pat bus kalbama apie ribų ir savarankiškumo derinimą šeimoje, kai paaugliui vis labiau svarbi autonomija, tačiau tėvams išlieka atsakomybė už saugumą ir taisykles. Dėmesys bus skiriamas pasitikėjimu grįstam santykiui ir konstruktyviam konfliktų sprendimui.

    Renginys vyksta įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurį vykdo Molėtų socialinės paramos centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra. Projekto tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti kylančius socialinius iššūkius.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 607 92087. Koordinatorė – Gražina Viškelienė.

  • Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Šeimų eisena ir atviros temos

    Gegužės 10 dieną Vilniuje trečią kartą surengtas šeimų renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Šiemet jis subūrė kelis šimtus dalyvių: mamas, tėčius, vaikus ir artimuosius.

    Dalyviai rinkosi prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje, o eisena tęsėsi iki Vingio parko estrados. Čia laukė veiklos visai šeimai ir pokalbiai apie emocinę gerovę, tėvystės kasdienybę bei pagalbos galimybes.

    Kodėl tai svarbu šeimoms?

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad tėvystės ir motinystės iššūkiai neretai susiję su nuovargiu, nerimu ir izoliacijos jausmu, o pagalbos paieškos vis dar kelia gėdą daliai šeimų. Tokie susitikimai siekia normalizuoti atvirą kalbėjimą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau pabrėžiama, kad pogimdyviniai emociniai sunkumai gali paliesti ne vien mamas, bet ir tėčius, o savijauta šeimoje tiesiogiai veikia tarpusavio santykius ir vaiko gerovę. Dėl to renginiuose vis daugiau dėmesio skiriama abiejų tėvų patirtims ir praktinei informacijai, kur kreiptis pagalbos.

    Vicemerės žinutė ir tėčių įtraukimas

    Renginyje dalyvavusi Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad per trejus metus iniciatyva išaugo iš nedidelio susibūrimo į platesnę šeimų tradiciją. Pasak jos, svarbu, kad rūpinimosi savimi ir pagalbos ieškojimo temos mieste taptų kasdieniškesnės.

    „Iš nedidelio susibūrimo šis renginys išaugo į didelę šeimų šventę, kurioje savijautos ir rūpinimosi vieni kitais temos tampa vis natūralesnės, o kreiptis pagalbos nebebaisu“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Šių metų renginyje daugiau kalbėta ir apie tėčių vaidmenį, lygiavertę partnerystę bei emocinį palaikymą po vaiko gimimo. Pokalbio metu aktorius Arūnas Sakalauskas dalijosi tėvystės patirtimi ir akcentavo, kad atvirumas šeimoje padeda lengviau susitarti dėl atsakomybių ir laiku pastebėti perdegimo ženklus.

    Renginio erdvėse šeimos galėjo gauti informacijos apie nėštumo ir pogimdyvinį laikotarpį, tėvystės įgūdžių stiprinimą ir emocinės pagalbos prieinamumą mieste. Taip pat vyko užsiėmimai, skirti fiziniam aktyvumui ir savijautai gerinti, tarp jų ir šokio-judesio terapijos praktikos.

    Nemokamą renginį organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kurti saugią bendruomenišką erdvę, kurioje apie emocinę sveikatą kalbėti būtų paprasta.

  • Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Nemokama eisena Vingio parke

    Gegužės 10 dieną Vilniuje vyks nemokamas ėjimo renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai. Dalyviai rinksis prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje ir eis iki Vingio parko estrados.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik mamas, bet ir tėčius, vaikus, senelius, draugus bei visus palaikančius artimuosius. Pagrindinė renginio žinutė paprasta: emocinė tėvų savijauta yra šeimos gerovės pagrindas, o pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas.

    Dėmesys ir mamoms, ir tėčiams

    Šių metų renginio akcentas – platesnis pokalbis apie tai, kaip prie mamų emocinės gerovės gali prisidėti artimiausia aplinka, ypač partneris. Organizuojant renginį pabrėžiama, kad ankstyvuoju vaiko auginimo laikotarpiu šeimai ypač svarbūs kasdieniai palaikymo veiksmai ir dalijimasis atsakomybe.

    „Kalbėdami apie mamų psichikos sveikatą, kartu kalbame ir apie artimiausios aplinkos svarbą, bendrą atsakomybę bei palaikymą, kuris šeimai ypač reikalingas pirmaisiais vaiko auginimo etapais“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pokalbiai, pagalbos kryptys ir veiklos šeimai

    Po eisenos prie Vingio parko estrados planuojamas viešas pokalbis apie psichikos sveikatą ir tėvystės patirtis. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai padeda mažinti stigmas ir primena, kur kreiptis, kai emocinė našta tampa per sunki.

    Renginyje numatytos veiklos visai šeimai, kad dalyvavimas būtų patogus ir tėvams su vaikais. Vaikams žadamos pramogos ir užsiėmimai, o suaugusiesiems – praktikos, skirtos atsipalaidavimui ir emocinei savijautai.

    Taip pat veiks partnerių ir specialistų erdvės, kuriose bus galima sužinoti apie emocinės pagalbos galimybes ir pasikonsultuoti. Tarp dalyvausiančių organizacijų minimi Moterų pagalbos linijos, Pogimdyvinės depresijos centro ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

    Renginį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeniškas palaikymas ir atviras kalbėjimas gali tapti pirmu žingsniu į savalaikę pagalbą.

  • New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    New Swedish study flags delayed paternal depression surge around baby’s first year

    Fathers in Sweden are less likely to receive a psychiatric diagnosis during their partner’s pregnancy and in the months right after their child is born. But this pattern reverses over time. A new study published in JAMA Network Open reports that diagnoses of depression and stress-related conditions rise about a year after childbirth. The research was led by scientists at Karolinska Institutet in Sweden and Sichuan University in China.

    “The transition to fatherhood often involves both positive experiences and a range of new stresses,” says Jing Zhou, PhD student at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and co-first author of the paper. “Many cherish the intimate moments with their child, whilst at the same time the relationship with their partner may be affected and sleep quality may deteriorate, which can contribute to an increased risk of mental ill-health.”

    Study Tracks Over 1 Million Fathers Across Sweden

    The researchers analyzed data from more than one million fathers whose children were born in Sweden between 2003 and 2021. Using linked national registers, they followed when men received new psychiatric diagnoses, beginning one year before pregnancy and continuing until the child reached one year of age.

    Depression and Stress Diagnoses Increase After One Year

    The findings show that psychiatric diagnoses became less common during pregnancy and in the early months after birth compared with the year before pregnancy. By one year after birth, diagnoses related to anxiety and substance use had returned to levels seen before pregnancy. In contrast, depression and stress-related disorders showed a clear increase. These diagnoses rose by more than 30 percent compared with rates before pregnancy.

    “The delayed increase in depression was unexpected and underscores the need to pay attention to warning signs of mental ill-health in fathers long after the birth of their child,” says Donghao Lu, senior lecturer and associate professor at the Institute of Environmental Medicine, Karolinska Institutet, and the paper’s corresponding author.

    Timing Support for Fathers’ Mental Health

    The researchers note that their results are based on clinical diagnoses, meaning men who did not seek care may not be included. Even so, the study highlights when fathers may be most vulnerable during early parenthood.

    “By identifying periods of increased vulnerability, healthcare providers and other stakeholders can more easily offer support,” says Jing Zhou. “Postnatal depression is often discussed for new mothers, but fathers’ well-being is also important, both for themselves and for the whole family.”

    The study was conducted in collaboration with Sichuan University in China and Uppsala University in Sweden. It was funded by Karolinska Institutet’s strategic research area in epidemiology and biostatistics, the Swedish Research Council and the European Research Council. The researchers report no conflicts of interest.

  • Gydytoja perspėja: kodėl „Kinder Surprise“ gali ugdyti lošimo įpročius vaikams

    Gydytoja įspėja tėvus atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikams veikia net ir iš pažiūros nekaltos staigmenos, tokios kaip „Kinder Surprise“. Pasak specialistės, rizika atsiranda ne dėl paties šokoladinio kiaušinėlio, o dėl įpročio mokėti už nežinomą rezultatą.

    Ji aiškina, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų prasideda tada, kai žaidimas nustoja būti pramoga ir ima valdyti žmogų. Pagrindiniai požymiai yra kontrolės praradimas, vis didesnis prioritetas lošimui ir elgesio tęstinumas net patiriant neigiamas pasekmes.

    „Pagal PSO apibrėžimą lošimo sutrikimas priskiriamas priklausomybę sukeliančio elgesio sutrikimams ir pasižymi sutrikusia savikontrole, augančiu lošimo prioritetu bei elgesio tęsiniu nepaisant žalos“, – sakė gydytoja.

    Specialistė pabrėžia, kad pats staigmenos principas dar nereiškia azartinio lošimo. Klasikinis „Kinder Surprise“ paprastai nesuteikia piniginio laimėjimo ar jausmo, kad galima uždirbti, todėl daugeliu atvejų nėra prilyginamas lošimui.

    Tačiau rizika didėja, kai staigmenos perkamos dažnai ir susiformuoja kartojimo poreikis. Pasak gydytojos, vienkartinis pirkinys dažniau lieka smagia patirtimi, o nuolatinis kartojimas jau tampa elgesio modeliu, kurį vaikui sunkiau kontroliuoti.

    Didžiausias psichologinis kabliukas slypi nenuspėjamume: smegenys linkusios siekti pakartojimo ne tik dėl rezultato, bet ir dėl laukimo jausmo. Kai vaikas ima galvoti, kad kitą kartą tikrai pasiseks ar kad būtina gauti retą figūrėlę, tai gali stiprinti kompulsinį norą pirkti dar.

    Gydytoja ragina tėvus stebėti, ar po staigmenos pirkimo neatsiranda užsisukantis ratas: vaikas prašo vis daugiau, stipriai nusivilia negavęs norimo žaislo arba ima nuolat žiūrėti išpakavimų vaizdo įrašus ir po jų vėl reikalauja naujų pirkinių. Tokiais atvejais, anot jos, verta kalbėtis apie pinigų vertę, ribas ir aiškiai sutarti dėl pirkimų dažnio.

    Anot specialistės, svarbu nepainioti atsitiktinio žaislo su agresyvesniais formatais, kurie paremti nuolatiniu kartojimu, ribotomis serijomis ir spaudimu pirkti čia ir dabar. Būtent tokie mechanizmai labiau primena lošimo logiką, nes skatina vaiką siekti vis naujo bandymo ir kelia iliuziją, kad sėkmė jau visai arti.

  • Tėvystė be filtrų: ekspertai įvardijo, kas šiandien labiausiai žlugdo šeimų santykius

    Tėvystė be filtrų: ekspertai įvardijo, kas šiandien labiausiai žlugdo šeimų santykius

    Šiuolaikinė tėvystė vis dažniau tampa ne tik kasdieniu rūpesčiu, bet ir nuolatiniu spaudimu atitikti lūkesčius. Psichologai pastebi, kad tėvai gyvena informacijos pertekliuje, o patarimų gausa dažnai ne padeda, o didina kaltės jausmą.

    Dalis šeimų susiduria su paradoksu: kuo daugiau „teisingų“ metodų bandoma taikyti, tuo daugiau kyla įtampos namuose. Specialistų teigimu, tai ypač matyti, kai tėvai pradeda lyginti vaiko raidą su bendraamžiais ar socialiniuose tinkluose matomais pavyzdžiais.

    Tendencijos, kurios keičia tėvystę

    Pastaraisiais metais ryškėja kelios kryptys: daugiau dėmesio skiriama emociniam raštingumui, ribų nustatymui ir tėvų psichologinei savijautai. Vis dažniau pabrėžiama, kad vaikui svarbi ne tobula rutina, o nuoseklūs, saugūs santykiai ir nuspėjamas suaugusiųjų elgesys.

    Kartu auga ir perdegimo rizika, ypač šeimoms, kurios derina intensyvų darbą, vaikų ugdymą ir buitį be platesnio palaikymo tinklo. Ekspertai akcentuoja, kad nuolatinis bandymas viską kontroliuoti ilgainiui mažina kantrybę ir didina konfliktų tikimybę.

    Kas dažniausiai kelia įtampą namuose

    Dažniausios įtampos priežastys siejamos su miego trūkumu, nenuosekliomis taisyklėmis ir skirtingais tėvų lūkesčiais. Kai vienas suaugęs žmogus taiko griežtas ribas, o kitas jas nuolat švelnina, vaikas gauna prieštaringas žinutes, o šeimoje daugėja ginčų.

    Ne mažiau svarbi ir komunikacija: emocijos dažnai įsisiūbuoja ne dėl paties vaiko elgesio, o dėl tėvų nuovargio ir neišsakytų poreikių. Specialistai primena, kad vaikams būtinas aiškumas, o suaugusiesiems padeda paprasta praktika: susitarti dėl kelių pagrindinių taisyklių ir jų laikytis.

    DI ir patarimų gausa: pagalba ar spąstai?

    DI įrankiai ir tėvystės programėlės gali padėti sekti rutiną, planuoti laiką ar rasti idėjų veikloms. Tačiau ekspertai perspėja, kad algoritmų siūlomi patarimai negali pakeisti individualaus vaiko poreikių supratimo ir gyvo ryšio šeimoje.

    Praktikoje svarbiausia ne dar viena „tobula“ metodika, o realistiški sprendimai: poilsis, pareigų pasidalijimas, aiškūs susitarimai ir laikas be ekranų. Kai tėvai sumažina lūkesčių kartelę iki įgyvendinamų dalykų, namuose paprastai mažėja įtampa, o santykiai tampa stabilesni.

  • Ne vien nostalgija: psichologas paaiškina, kodėl tėvai saugo vaikų piešinius ir atspaudus

    Psichologas Jamesas Whitfieldas, remdamasis ilgamete praktika, teigia pastebėjęs pasikartojantį motyvą: daiktų saugojimas gali tapti tyliu savęs patvirtinimu. Tokie daiktai tarsi liudija, kad konkretus etapas iš tiesų buvo ir kad žmogus jame dalyvavo.

    „Ši dėžė sako: tai įvyko. Aš čia buvau. Buvo viena spalio antradienio diena, kai mažas žmogus man įteikė šį piešinį, ir jis jį įteikė būtent man. Delno atspaudas nėra vien sentimentas. Tai tarsi kvitas“, – sakė J. Whitfieldas.

    Pasak specialisto, ankstyva tėvystė ar motinystė daugeliui įsimena kaip migla. Įvykius žmonės dažnai gali išvardyti, tačiau jiems sunkiau pajusti, kad jie patys buvo tų dienų centre, o ne tik „atliko pareigas“.

    Šį jausmą sustiprina tai, kaip smegenys apdoroja laiką ir prisiminimus. Kai dienos tampa panašios viena į kitą, smegenys linkusios jas „suspausti“ ir koduoti ne kaip atskirus, ryškius epizodus, o kaip vieną ilgą pasikartojimų seką.

    J. Whitfieldas aiškina, kad su mažais vaikais rutinų būna ypač daug: sauskelnės, maistas, miegas, vizitai pas gydytoją, darželio ritmas. Kai ryškių skirtumų mažai, keli metai atmintyje gali susilieti į vieną sunkiau atskiriamą laikotarpį.

    Psichologai taip pat mini, kad ilgalaikis stresas ir miego trūkumas gali skatinti depersonalizacijos pojūtį, kai žmogus tarsi stebi savo gyvenimą iš šalies. Tokiomis aplinkybėmis materialūs „įrodymai“ tampa atrama, padedančia susigrąžinti aiškumo jausmą.

    Todėl piešinys ant šaldytuvo ar segtuvas su kūrybiniais darbais kai kuriems tėvams yra daugiau nei miela smulkmena. Tai būdas pasakyti sau, kad tie metai ne praslydo nepastebėti ir kad ryšys su vaiku buvo tikras, net jei kasdienybė atrodė monotoniška.

    Specialistas pabrėžia, kad tokie archyvai dažniau reikalingi suaugusiajam nei vaikui. Vaikas užaugęs nebūtinai norės turėti kiekvieną piešinį, tačiau tėvams tai gali veikti kaip emocinis saugiklis ir atminties „inkaras“.

    Galiausiai, pasak J. Whitfieldo, žmonės linkę saugoti tai, ką bijo prarasti. O ankstyvieji vaiko metai praeina itin greitai, todėl aplankai, dėžės ir stalčiai neretai tampa paprastu būdu sulėtinti laiką bent prisiminimuose.