CP v2

Tag: Tiekimo grandinės

  • JAV uždraudė naujų humanoidinių ir keturkojų robotų importą: sprendimas siejamas su saugumu

    JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) paskelbė draudimą importuoti naujus užsienyje pagamintus humanoidinius robotus, taip pat dalį kitų pažangių įrenginių, kurių komponentai naudojami energetikos ir skaitmeninėje infrastruktūroje. Sprendimas grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais ir tiekimo grandinių rizikomis.

    Pasak agentūros Associated Press, draudimas apima ir naujus keturkojus robotus, dažnai vadinamus robotais šunimis. Taip pat apribotas ir tam tikrų inverterių importas, kurie naudojami nuolatinę srovę paverčiant kintamąja ir yra svarbūs atsinaujinančios energetikos, duomenų centrų bei buitinės technikos grandinėse.

    Kas konkrečiai uždrausta?

    FCC akcentuoja, kad priemonės taikomos naujoms importuojamų įrenginių versijoms, o ne visai iki šiol rinkoje buvusiai įrangai. Tai reiškia, kad sprendimas pirmiausia nukreiptas į naujus modelius ir jų atnaujintas modifikacijas, kurios galėtų patekti į JAV rinką artimiausiu metu.

    Komisijos argumentas išlieka tas pats, kurį JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau taiko technologijų srityje: kritinių tiekimo grandinių ir infrastruktūros apsauga nuo galimos priklausomybės bei kibernetinių rizikų. Robotika ir energijos konversijos įranga laikoma jautria sritimi, nes ji gali būti integruojama į pramonės, logistikos ar viešojo sektoriaus procesus.

    „Šios priemonės skirtos apsaugoti pagrindines JAV tiekimo grandines“, – sakė FCC pirmininkas Brendanas Carras.

    Kontekstas: didėjantys technologiniai ribojimai

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę JAV politiką, kai ribojamas kai kurių kiniškos kilmės technologijų importas, o kartu griežtinama pažangių JAV technologijų eksporto kontrolė. Pastaruoju metu JAV taip pat viešai svarsto papildomus saugiklius, susijusius su atvirojo kodo dirbtinis intelektas modelių naudojimu, kai jų kilmė ar tiekimo grandinė kelia klausimų.

    Technologijų sektoriuje tokie sprendimai dažniausiai turi dvejopą poveikį: vienu metu mažina rizikas, bet kartu didina spaudimą verslui ieškoti alternatyvų, perkelti gamybą ar perskirstyti komponentų tiekimą. Tai ypač aktualu robotikos rinkoje, kur didelė dalis gamybinių pajėgumų ir tiekėjų ekosistemos sutelkta Azijoje.

    Robotų rinka: Kinijos įmonių pranašumas

    Kaip nurodoma, tyrimų ir konsultacijų bendrovės Omdia duomenimis, 2025 metais pasaulinei rinkai buvo pristatyta apie 15 000 humanoidinių robotų. Dvi Kinijos pažangiosios robotikos bendrovės Unitree ir AGIBOT pristatė po daugiau nei 5 000 vienetų kiekviena, o JAV rinkos dalyviai, tokie kaip Tesla ir Figure, tiekė kelis šimtus arba mažiau.

    Toks disbalansas rodo, kodėl JAV sprendimai robotikos srityje tampa geopolitinės konkurencijos dalimi: rinka sparčiai auga, o gamybos mastas ir kaina dažnai lemia lyderystę. Tuo pat metu humanoidiniai ir keturkojai robotai vis dažniau taikomi ne tik pramonėje, bet ir saugumo, logistikos, sandėliavimo bei paslaugų segmentuose.

    Į JAV veiksmus sureagavo Kinijos užsienio reikalų ministerija, apkaltinusi Vašingtoną nacionalinio saugumo sąvokos naudojimu siekiant riboti Kinijos įmonių veiklą. Pekinas teigia, kad tokia politika esą labiau kenkia JAV įmonėms ir vartotojams, nes mažina pasirinkimą ir gali kelti kaštus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: kaip greitai JAV rinka gali pakeisti ribojamus tiekėjus vietiniais arba sąjungininkų gamintojais ir ar tai nepabrangins robotikos bei energetikos sprendimų diegimo. Tuo pat metu prekybinė įtampa technologijų srityje gali dar labiau paveikti JAV ir Kinijos santykius.

  • „PepsiCo“ pradėjo vežti gėrimus be vairuotojų: autonominiai sunkvežimiai jau keliuose

    „PepsiCo“ pradėjo vežti gėrimus be vairuotojų: autonominiai sunkvežimiai jau keliuose

    JAV maisto ir gėrimų milžinė „PepsiCo“ pradėjo realius pristatymus naudodama autonominius, be vairuotojo važiuojančius dėžinius sunkvežimius. Sprendimas taikomas logistikos grandinėje, kur reguliariai kartojami trumpi ir vidutiniai maršrutai tarp gamybos, sandėlių ir prekybos vietų.

    Bendrovė bendradarbiauja su autonominio vairavimo technologijas kuriančia „Gatik“ ir į veiklą įtraukė „Isuzu“ ženklu pažymėtus sunkvežimius. Šie automobiliai jau eksploatuojami Teksase, Arizonoje ir Arkanzase, o parką planuojama plėsti artimiausiais mėnesiais.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, keliuose šiuo metu dirba 41 autonominis sunkvežimis: 35 Arizonoje, 5 Teksase ir 1 Arkanzase. Dalis reisų vyksta tarp gamyklų ir regioninių sandėlių, o dalis tarp sandėlių ir parduotuvių, kur krovinį priima ir iškrauna „PepsiCo“ darbuotojai.

    Kaip veikia autonominė sistema

    Autonominiai „Isuzu“ sunkvežimiai naudoja kelių tipų jutiklius: kameras, radarus ir lidarus, leidžiančius transporto priemonei suvokti aplinką ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus. Kabinoje išlieka vairas ir įprasti valdikliai, tačiau papildomai įrengti ekranai, rodantys išorinių kamerų vaizdą ir sistemos sprendimus.

    Tokio tipo projektams dažniausiai pasirenkami maršrutai su mažiau tarpinio sustojimo taškų, nes pakartojamumas leidžia greičiau standartizuoti procesus ir lengviau valdyti rizikas. Logistikos sektoriuje tai laikoma praktiškiausiu keliu į autonomiją, kai technologija pirmiausia diegiama uždaruose arba aiškiai apibrėžtuose koridoriuose.

    Kodėl įmonės renkasi autonominius pristatymus

    „Gatik“ teigimu, „PepsiCo“ parko pristatymai laiku viršija 98 proc. Tokie rodikliai ypač svarbūs didelėms tiekimo grandinėms, kur bet koks vėlavimas gali sutrikdyti lentynų papildymą ir sandėlių darbo ritmą.

    Autonominių sunkvežimių diegimas taip pat siejamas su vairuotojų trūkumo iššūkiais ir augančiais logistikos kaštais. Pastaraisiais metais JAV ir Europoje vežėjai vis dažniau mini sunkumus pritraukiant vairuotojus, todėl dalis įmonių investuoja į automatizavimą, teleoperavimą ir DI sprendimus maršrutų planavimui bei saugos kontrolei.

    Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad autonominiai krovininiai sprendimai kol kas dažniau taikomi ribotuose scenarijuose, o masinis perėjimas priklausys nuo reguliavimo, draudimo praktikos, saugos įrodymų ir infrastruktūros pasirengimo. Trumpuoju laikotarpiu labiausiai tikėtina plėtra ten, kur galima sukurti nuosekliai pasikartojančias operacijas ir tiksliai apibrėžtas atsakomybes.

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • Varta krenta į naują krizę: Europos baterijų strategijai tai rimtas signalas ir kaina gali augti

    Varta sunkumai grąžina seną klausimą

    Vokietijos baterijų gamintoja Varta įžengė į dar vieną restruktūrizavimo etapą, o tai atgaivino diskusiją, ar Europa pajėgi išlaikyti savą baterijų gamybą ir technologijas. Bendrovė siekia tęsti veiklą, tačiau pripažįsta, kad didžiausios rizikos susijusios su finansavimo poreikiu artimiausiais metais.

    Šis atvejis tapo simboliniu, nes baterijos yra viena svarbiausių grandžių elektromobilių, energijos kaupimo ir plataus vartojimo elektronikos tiekimo grandinėse. Kai stringa vienas iš žinomų gamintojų, rinkoje iš karto kyla klausimų dėl investicijų, kainodaros ir priklausomybės nuo importo.

    Kas pastūmėjo į krizę?

    Varta problemos nėra vienos dienos įvykis: jas kaupė mažėjantys užsakymai, nepakankamai išnaudojami gamybos pajėgumai ir spaudimas konkuruoti kaina. Esminiu lūžiu tapo tai, kad bendrovė prarado svarbų klientą, kai dalis mažų baterijų užsakymų buvo nukreipta į Azijos tiekėjus.

    Tokiose pramonės šakose mastas dažnai lemia savikainą, todėl vieno didelio užsakovo netektis reiškia ne tik mažesnes pajamas. Tai taip pat reiškia prastesnį gamyklų apkrovimą, lėtesnį investicijų atsipirkimą ir sunkesnį naujų produktų finansavimą.

    Ką tai reiškia Europai?

    Varta istorija parodo, kad vien politiniai tikslai ir subsidijos savaime neužtikrina konkurencingumo, jei gamintojas negali varžytis technologija, našumu ir kaina. Europos baterijų strategija pastaraisiais metais rėmėsi idėja trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos, tačiau realybėje konkurencija vis dar vyksta globaliame mastelyje.

    Jei rinkoje stiprės konsolidacija, dalis Europos pajėgumų gali pereiti į kitų žaidėjų rankas, o technologiniai sprendimai ir inžinierių komandos gali tapti įsigijimų taikiniu. Tai gali padėti išsaugoti kompetencijas regione, bet kartu kelia riziką, kad strateginiai aktyvai atsidurs ne Europos kontrolėje.

    Signalas ir Lenkijai, ir Lietuvai

    Varta atvejis aktualus šalims, kurios siekia tapti baterijų ekosistemos dalimi: vien gamybos ar surinkimo pajėgumai dar negarantuoja ilgalaikės vertės. Daugiausia laimi tie, kas valdo technologiją, svarbiausius komponentus, automatizaciją, medžiagas ir geba pasiūlyti sprendimus visai tiekimo grandinei.

    Europai tai taip pat priminimas, kad baterijų sektoriaus stabilumas priklauso ne vien nuo naujų gamyklų statybų, bet ir nuo tvirtos paklausos, ilgalaikių sutarčių, inovacijų bei prieigos prie kapitalo. Kai kurių žaidėjų problemos gali tapti proga kitiems, tačiau bendra rizika yra ta pati: strateginė technologija vėl gali nutolti nuo žemyno.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.

  • Europos Komisija leido Vokietijai skirti 660 mln eurų puslaidininkiams: kas bus gaminama

    Europos Komisija patvirtino Vokietijos planą skirti 660 mln eurų valstybės pagalbos keturiems puslaidininkių sektoriaus projektams skirtingose federacinėse žemėse. Briuselis pabrėžia, kad šios investicijos turėtų sustiprinti tiekimo grandinių saugumą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo rizikingų tiekėjų.

    Pagal patvirtintą schemą finansavimas bus skiriamas ne tik iš federalinio biudžeto Berlyne, bet ir iš atskirų žemių lėšų. Europos Komisija vertino, ar parama būtina, proporcinga ir ar neperkreips konkurencijos bendrojoje rinkoje.

    Kam bus skirta parama?

    Didžiausia paketo dalis, 353 mln eurų, numatyta bendrovei „Element 3-5 GmbH“, kuri Baesweiler mieste, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, planuoja statyti gamyklą. Joje būtų gaminami specializuoti silicio karbido pagrindo ruošiniai, reikalingi aukštos įtampos galios elektronikai, įskaitant elektromobilių komponentus.

    Dar 214 mln eurų turėtų atitekti „Vishay“ projektui Itzehoe mieste Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Čia planuojama plėsti pažangių galios tranzistorių gamybą, kurie naudojami efektyviam didelių srovių valdymui pramonėje ir energetikos sprendimuose.

    „KLA“ numatyta 74,4 mln eurų parama gamybai Weilburgo mieste Heseno žemėje, kur planuojama diegti pažangios matavimo ir kontrolės įrangos gamybą. Tokia įranga yra kritiškai svarbi puslaidininkių gamybos procesams, nes leidžia tiksliai vertinti sluoksnių storį ir struktūrų formavimo kokybę.

    Mažiausia, 17,9 mln eurų dalis skirta „KETEK“ projektui Miunchene Bavarijoje. Pagal planą ten būtų vystomos itin specializuotų integrinių grandynų ir susijusių komponentų gamybos linijos, orientuotos į aukštos pridėtinės vertės nišas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Europos Komisijos vertinimu, puslaidininkių ekosistemos stiprinimas Europoje yra būtinas tiek ekonominiam saugumui, tiek pramonės konkurencingumui. Pastaraisiais metais tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa parodė, kad didelė priklausomybė nuo kelių regionų kelia rizikų tiek gamintojams, tiek strateginiams sektoriams.

    Šiame kontekste akcentuojama ir žaliavų grandinė: kai kurių kritinių medžiagų perdirbimo pajėgumai pasaulyje yra itin koncentruoti. Dėl to ES siekia ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir diversifikuoti tiekimą bei stiprinti vietinį mokslinių tyrimų ir pramonės bendradarbiavimą.

    Europos Komisija nurodo, kad be viešosios paramos dalis planuojamų investicijų galėjo neįvykti Europoje dėl didelių pradinių sąnaudų ir technologinės rizikos. Mainais projektų vykdytojai įsipareigoja bendradarbiauti su vietos mokslo institucijomis ir startuoliais, taip pat numatomi mechanizmai, pagal kuriuos dalis papildomai sugeneruotos naudos gali būti grąžinama valstybei.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.

  • „Apple“ užsitikrino lustų tiekimą iš „Broadcom“: sandoris už apie 28 mlrd. eurų ir gamyba Kolorade

    „Apple“ sudarė didelės apimties užsakymą su JAV puslaidininkių tiekėja „Broadcom“, siekdama stabiliau užsitikrinti lustų tiekimą savo įrenginiams. Pagal skelbiamą informaciją, sandorio vertė siekia apie 28 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti per kelerius ateinančius metus.

    Pagrindinė šio susitarimo ašis – lustų gamyba Jungtinėse Valstijose, Kolorado valstijoje, Fort Kolinse veikiančiame „Broadcom“ padalinyje. Gamybos pajėgumams didinti planuojama plėtra, kurios investicijos vertinamos maždaug 1,4 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sprendimo

    Technologijų sektoriuje lustai išlieka viena jautriausių tiekimo grandinės vietų, todėl didieji gamintojai vis dažniau siekia ilgalaikių, geografiškai labiau nuspėjamų sutarčių. „Apple“ atveju tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo Azijoje sutelktų gamybos centrų ir aiškesnį tiekimo planavimą.

    „Apple“ ir „Broadcom“ bendradarbiauja nuo 2007 metų, kai rinkoje pasirodė pirmosios kartos „iPhone“, o vėliau partnerystė plėtėsi belaidžio ryšio ir plačiajuosčio ryšio sprendimų srityse. Naujas užsakymas laikomas vienu didžiausių praktinių žingsnių, kai didelė vartotojų elektronikos bendrovė ilgam susieja dalį kritinių komponentų su gamyba JAV.

    Ryšys su JAV pramonės politika

    Tokie sandoriai paprastai vertinami ir politiniame kontekste, nes JAV administracijos jau ne vienerius metus skatina strateginių technologijų gamybos perkėlimą ar plėtrą šalies viduje. Tai siejama su nacionaliniu saugumu, tiekimo grandinių atsparumu ir konkurencija su Azijos gamybos gigantais.

    „Šis sprendimas atitinka kryptį, kuria federalinė valdžia siekia, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos Jungtinėse Valstijose“, – sakė administracijos atstovai, komentuodami panašias tiekimo grandinių perkėlimo iniciatyvas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba JAV dažnai yra brangesnė nei kai kuriose Azijos šalyse, todėl ilgainiui didesnės savikainos rizika gali atsispindėti galutinėse įrenginių kainose. Vis dėlto įmonės, ypač susiduriančios su geopolitine įtampa ir eksporto ribojimais, vis dažniau renkasi brangesnį, bet stabilesnį tiekimo modelį.

    Skelbiama, kad per artimiausius penkerius metus „Broadcom“ turėtų pristatyti apie 15 mln. lustų, o Kolorado gamybos bazė bus modernizuojama ir plečiama. Tai turėtų padėti „Apple“ mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir užtikrinti komponentų prieinamumą svarbiausioms produktų linijoms.

  • Kaip Kataras dykumoje kuria maisto saugumą: planas 2024–2030 keičia žaidimo taisykles

    Kaip Kataras dykumoje kuria maisto saugumą: planas 2024–2030 keičia žaidimo taisykles

    Nuo priklausomybės iki atsparumo

    Kataras yra viena sausiausių pasaulio valstybių, o dirbamos žemės plotai sudaro vos apie 2 proc. teritorijos. Dėl kaitros, ribotų kritulių ir vandens išteklių šalis ilgą laiką rėmėsi importu, kad aprūpintų gyventojus maistu.

    Situacija ryškiai pasikeitė po 2017 metais patirtų tiekimo grandinių sutrikimų, kai tapo akivaizdu, kaip greitai geopolitika gali paveikti kasdienes prekes. Nuo tada maisto savarankiškumas ir atsparumas tapo ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Nacionalinė strategija 2024–2030

    Šalies kryptį apibrėžia Nacionalinė maisto saugumo strategija 2024–2030, kuri orientuota į vietinės gamybos didinimą ir tiekimo rizikų mažinimą. Tikslas nėra visiškai atsisakyti importo, o sukurti sistemą, kuri būtų atsparesnė krizėms ir kainų šokams.

    Strategijoje akcentuojamas gamybos planavimas, atsargų valdymas ir investicijos į infrastruktūrą, kad kritiniais momentais būtų užtikrintas stabilus pagrindinių produktų prieinamumas. Tai atitinka platesnę Persijos įlankos regiono tendenciją stiprinti maisto rezervus ir vietinę gamybą.

    Technologijos, keičiančios dykumą

    Kataras siekia perrašyti žemės ūkio taisykles pasitelkdamas pažangias technologijas ir inovacijas, kurios leidžia auginti maistą ten, kur tradicinė žemdirbystė būtų nuostolinga. Daugiausia dėmesio skiriama šiltnamiams, kontroliuojamos aplinkos auginimui ir vandens taupymui.

    Praktikoje tai reiškia didesnį efektyvumą, mažesnius praradimus ir galimybę stabiliau planuoti derlių, nepaisant ekstremalių orų. Vis dažniau naudojami duomenų sprendimai, automatizavimas ir DI įrankiai, padedantys tiksliau valdyti drėkinimą, apšvietimą ir energijos sąnaudas.

    „Kai tiekimo grandinės sutrinka, maisto saugumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe“, – sakė laidos apie Kataro pokyčius autorė Laila.

    Kodėl tai svarbu visam regionui

    Maisto saugumo stiprinimas Katare yra dalis platesnio prisitaikymo prie klimato kaitos ir geopolitinės rizikos, kuri daro poveikį tarptautinei prekybai. Šilumos bangos, vandens stoka ir augančios energijos kainos skatina ieškoti sprendimų, kurie leistų mažinti priklausomybę nuo išorės.

    Kataro pavyzdys rodo, kad net esant itin nepalankioms gamtinėms sąlygoms įmanoma plėsti vietinę gamybą, jei tam skiriamos ilgalaikės investicijos ir kuriama aiški strategija. Tokie modeliai tampa vis aktualesni šalims, kurios susiduria su panašiais klimato ir tiekimo iššūkiais.

  • Made in Europe automobiliuose: sektorius ragina griežtinti taisykles ir įspėja dėl 350 000 darbo vietų

    Europos automobilių pramonės organizacijos perspėja, kad per švelni Europos Komisijos svarstoma Made in Europe apibrėžtis gali kainuoti iki 350 000 darbo vietų Europos Sąjungoje. Pasak jų, siūlomas 70 proc. vietinės vertės slenkstis ne tik neatspindi realaus tiekimo grandinių paveikslo, bet ir gali sumažinti paskatas investuoti į komponentų gamybą Europoje.

    Diskusija vyksta ES stiprinant pramonės politiką ir ieškant būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų strateginių technologijų, ypač elektromobilių grandinėje. Pramonė pabrėžia, kad vien galutinio automobilio surinkimo vieta neparodo, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kur iš tiesų išlaikomos darbo vietos.

    Kur slypi ginčo esmė?

    Komisijos svarstomuose principuose akcentuojama, kad europietišku laikomas produktas, kurio bent 70 proc. vertės sukurta Europoje. Tačiau automobilių sektorius teigia, jog tokia taisyklė, ypač jei ji būtų taikoma pernelyg supaprastintai, gali leisti gaminiams gauti europietišką statusą net tada, kai kritinės dalys ir technologijos vis dar atkeliauja iš už ES ribų.

    Pramonės atstovai taip pat atkreipia dėmesį į metodologijos niuansus: automobilis yra sudėtingas produktas, kurio vertę sudaro tūkstančiai detalių, o dalies jų kilmė sunkiai „matoma“ žiūrint tik į galutinį surinkimą. Būtent todėl sektorius siekia, kad vertinant kilmę daugiau dėmesio būtų skiriama komponentams ir kritinėms technologijoms.

    „Automobiliai yra itin sudėtingi produktai. Made in Europe apibrėžtis, kuri neatsižvelgia į komponentų gamybos vietą, praleidžia ir Europos darbuotojus“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Skaičiai: Europa jau viršija 70 proc.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ analizė, kuria remiasi sektoriaus organizacijos, rodo, kad Europa daugelyje sričių jau dabar pasiekia aukštą vietinės vertės lygį. Skaičiuojant pagal Europos Komisijos taikomą metodiką, įkraunamų hibridų (PHEV) atveju europinis turinys siekia apie 89 proc., o baterinių elektromobilių (BEV) apie 83 proc.

    Detalesnis pjūvis, kurį cituoja pramonė, rodo, kad PHEV automobiliuose apie 74 proc. vertės sudarantys komponentai gaminami daugiausia Europoje, dar apie 15 proc. reikšminga dalimi pagaminama ES. BEV segmente atitinkami rodikliai siekia apie 68 proc. ir 16 proc., o skirtumus, pasak sektoriaus, lemia ne tiek Europos pajėgumų stoka, kiek konkrečios tiekėjų ir komponentų pasirinkimo strategijos.

    Ką siūlo sektorius ir kodėl tai svarbu?

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA ir su ja siejamos nacionalinės organizacijos ragina nustatyti ambicingesnes kilmės taisykles ir išlaikyti atskirą 50 proc. ribą kritinėms technologijoms. Prie tokių technologijų priskiriami elektrinių pavarų komponentai, pažangi elektronika ir kitos sritys, nuo kurių priklauso konkurencingumas elektromobilių rinkoje.

    Pramonė argumentuoja, kad griežtesni kriterijai galėtų tapti realia investicijų paskata Europoje, ypač kai globalioje rinkoje dalis importuojamos produkcijos konkuruoja su valstybės parama ar dotacijomis. Pasak sektoriaus, taisyklės turi ne tik deklaruoti europietiškumą, bet ir skatinti gamybą, kompetencijas bei darbo vietas kurti būtent ES.

    „Stipresnės kilmės taisyklės gali tapti vienu svarbiausių naujos ES pramonės politikos instrumentų, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo energijos kainų, reguliavimo paprastinimo bei darbuotojų prieinamumo“, – sakė SDCM vadovas Tomaszas Bębens.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad vien reguliavimo nepakaks: konkurencingumą lems ir tai, kaip greitai Europa didins investicijų patrauklumą, mažins veiklos kaštus ir spręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Vis dėlto Made in Europe apibrėžties pasirinkimas, jų teigimu, taps aiškiu signalu, ar Europa siekia išlaikyti technologijų kontrolę ir pridėtinę vertę, ar rizikuoja likti tik galutinio surinkimo aikštele.