Tag: Tiekimo grandinės

  • Lenkija žada daugiau viešųjų pirkimų palikti vietos įmonėms: pavyzdžiu rodo Prancūziją

    Lenkijos vyriausybė patvirtino naują Valstybės pirkimų politiką 2026–2029 metams ir aiškiai deklaruoja tikslą labiau remti vietos verslą, ypač smulkias ir vidutines įmones (SVV), dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose.

    Pristatydamas dokumentą, plėtros ir technologijų viceministras Michałas Jarosas pabrėžė, kad net turėdama europinių ribojimų Prancūzija sugeba pasiekti, jog 92 proc. viešųjų užsakymų laimi prancūzų bendrovės. Anot jo, tokios krypties siekiama ir Lenkijoje.

    Naujos politikos gairėse išskiriami du pagrindiniai ramsčiai: didesnė pagalba įmonėms konkuruojant dėl valstybės užsakymų ir valstybės atsparumo stiprinimas krizių metu, kai sutrinka tiekimo grandinės ar išauga priklausomybė nuo trečiųjų šalių.

    Viešųjų pirkimų rinka Lenkijoje yra milžiniška: nurodoma, kad 2025 metais jos vertė siekė apie 595 mlrd. zlotų, o per tą laikotarpį suteikta 187,8 tūkst. užsakymų taikant Viešųjų pirkimų įstatymą.

    Pagalba SVV ir daugiau praktinių įrankių

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija žada verslą remti informacinėmis priemonėmis – nuo skaitmeninių įrankių iki dirbtinio intelekto panaudojimo bei praktinių patarimų, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

    Pasak viceministro, šių priemonių tikslas – viešuosius pirkimus panaudoti kaip instrumentą strateginiams ekonomikos plėtros planams įgyvendinti, kartu išlaikant skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus.

    Atskirai akcentuojama SVV reikšmė ekonomikai: būtent ši įmonių grupė įvardijama kaip vienas svarbiausių Lenkijos ūkio pamatų, todėl ketinama nuosekliai didinti jų galimybes laimėti konkursus.

    „Local content“ ir valstybės atsparumas krizėms

    Antrasis svarbus krypties pokytis – didesnis dėmesys vietos turiniui („local content“) ir tiekimo saugumui. Tai siejama su pastarųjų metų patirtimis, kai tiekimo grandinės buvo trūkinėjusios, o globalios priklausomybės tapo rizikos šaltiniu.

    M. Jarosas pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose norima matyti ir tokias įmones, kurios gali suteikti saugumo garantijas, įskaitant kibernetinę erdvę.

    Kartu pripažįstama, kad naujos politikos poveikis gali būti lėtas: viceministras atkreipė dėmesį, jog ilgalaikių rezultatų gali tekti laukti net metų metus ar dar ilgiau, tačiau kryptis vertinama kaip būtina.

    Dokumentas pirmiausia skirtas valstybės administracijai, kuri savo pirkimų strategijose turės įtraukti numatytus prioritetus. Tačiau gairės ir rekomendacijos adresuojamos ne tik centrinei valdžiai – jos aktualios ir savivaldybių sektoriui, kuris taip pat vykdo reikšmingą viešųjų pirkimų dalį.

  • Boeing planuoja atleisti 2,5 tūkst. darbuotojų, o „Qantas“ 850 vietų keičia DI sprendimais

    JAV aviacijos koncernas „Boeing“ paskelbė apie planuojamus darbuotojų atleidimus – komercinių lėktuvų padalinyje darbo neteks apie 2,5 tūkst. žmonių. Tai sudaro maždaug 5 proc. visos bendrovės darbuotojų.

    Pagrindinė priežastis – sutrikęs tiekimas ir gamybos tempo korekcijos: įmonė mini vėluojančias fiuzeliažų bei įrangos detalių pristatymo grandines, taip pat nesuderintą kai kurių surinkimo etapų ritmą.

    Nors trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Boeing“ fiksavo 24,19 mlrd. JAV dolerių pajamas ir 354 mln. JAV dolerių veiklos pelną, įmonė vis dar susiduria su sudėtinga finansine padėtimi. Tekste pabrėžiama, kad bendrovė nekuria teigiamų pinigų srautų, o skola išlieka labai didelė – 45,9 mlrd. JAV dolerių.

    Kaštų mažinimas tampa aktualus ir kitai rinkos žaidėjai – Australijos oro linijoms „Qantas“. Bendrovė taip pat paskelbė apie išlaidų mažinimo planus, įskaitant atleidimus ir dalies funkcijų perdavimą technologijoms.

    „Boeing“: gamybos tempo „perstatymas“ ir skolos našta

    Įmonė nurodo, kad dėl priverstinių gamybos grafiko korekcijų kai kuriose pozicijose susidarė perteklinis darbuotojų skaičius. Komercinių orlaivių padalinio vadovė Stephanie Pope laiške darbuotojams aiškino, jog būtina „perstatyti“ gamybos tempą, kad gamyklos ir tiekimo grandinės partneriai turėtų laiko stabilizuotis.

    Finansinis spaudimas siejamas ir su skolos aptarnavimo kaina: tekste teigiama, kad, esant dabartinėms JAV bankų rinkos palūkanų normoms, „Boeing“ kas ketvirtį sumoka daugiau nei 400 mln. JAV dolerių palūkanų.

    Nurodoma, kad dalis planuojamo 2,5 tūkst. darbuotojų skaičiaus gali būti pasiekta natūraliais išėjimais į pensiją ir savanoriškais pasitraukimais. Likę darbuotojai apie atleidimą turėtų būti informuoti gruodį, o toks terminas, pasak teksto, sulaukė neigiamos reakcijos dėl šventinio laikotarpio.

    Tekste primenama, kad tai pirmoji tokio masto darbuotojų skaičiaus mažinimo banga nuo 2024 metų, kai „Boeing“ vadovu tapęs Kelly Ortbergas atleido apie 14 tūkst. žmonių.

    „Qantas“ mažina išlaidas: dalį darbų perims DI

    Australijos oro linijos „Qantas“ pranešė planuojančios atleisti 850 darbuotojų, dirbančių bendrovės centrinėje būstinėje Sidnėjuje. Atleidimus numatyta pradėti dar lapkritį.

    Kaip teigiama tekste, viena priežasčių – mažėjantis pelningumas, kurį veikia didelės aviacinio kuro įsigijimo sąnaudos. Ieškodama būdų taupyti, įmonė peržiūri administracinius procesus ir personalo poreikį.

    Oficialiame „Qantas“ pranešime, cituojamame tekste, nurodoma, kad dalį pareigų perims dirbtiniu intelektu paremti sprendimai. Taip pat pažymima, jog apskaitos ir finansinių atsiskaitymų kompetencijos bus perkeltos į Indiją.

  • Analitikai prognozuoja: 2027 metais konteinerių jūrų frachtas pigs apie 30 proc.

    2027 metais konteinerių gabenimo jūra „spot“ kainos pasaulyje gali vidutiniškai smukti apie 30 proc. Tokią prognozę pateikia analitikos bendrovė „Xeneta“.

    Kaip skelbiama „Xeneta Ocean Outlook 2027“ ataskaitoje, tuo pat metu ilgalaikių kontraktų tarifai galėtų mažėti apie 5 proc. Prognozėje 2027 metų vidurkis lyginamas su 2026 metų trečiojo ketvirčio lygiu.

    Pagrindinė tokio scenarijaus priežastis – augantis konteinerinių laivų flotilės pajėgumas, kuris, kaip tikimasi, didės sparčiau nei paklausa. Tai didintų spaudimą vežėjams mažinti frachto įkainius.

    Vis dėlto patys prognozės autoriai pabrėžia, kad didžiausias neapibrėžtumas išlieka geopolitika, o ypač saugumo situacija Raudonojoje jūroje ir tai, ar laivyba stabiliai grįš į Sueco kanalo maršrutą.

    Paklausa augs lėčiau nei laivynas

    „Xeneta“ skaičiuoja, kad pasaulinės konteinerių gabenimo paklausos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki 2,5–4 proc. Tuo pat metu pasaulinė konteinerinė flotilė, prognozuojama, didės apie 6,8 proc. (galimas intervalas – 5,4–8,3 proc.).

    Analitikai nurodo, kad vežėjai turėtų priimti naujų laivų, kurių bendra talpa siektų 2,9 mln. TEU, o apie 0,5 mln. TEU talpos laivų galėtų būti nurašyta į metalo laužą. Palyginimui, 2026 metais flotilė, anot prognozės, augo 4,9 proc.

    Toks pajėgumų ir paklausos disbalansas paprastai reiškia didesnę konkurenciją tarp vežėjų ir didesnę tikimybę, kad kainos leis žemyn. Tačiau perspėjama, kad bet kokie nauji trikdžiai pasaulinėse tiekimo grandinėse gali greitai pakeisti situaciją.

    Raudonoji jūra – pagrindinis neapibrėžtumo veiksnys

    „Xeneta“ vyriausiasis analitikas Peteris Sandas, pristatydamas ataskaitą „Xeneta Summit“ renginyje Miunchene, pažymėjo, kad 2027 metų kainų kritimas nėra garantuotas – pastaruosius trejus metus rinkos lūkesčius ne kartą apvertė netikėti sukrėtimai.

    Jo teigimu, 2024 metais staigų tarifų šuolį lėmė krizė Raudonojoje jūroje, 2025 metais – JAV muitai, o 2026 metais – krizė Ormūzo sąsiauryje. Nors 2027 metais pasiūlos augimas turėtų viršyti paklausos augimą, rimti geopolitiniai ar logistikos trikdžiai gali vėl dominuoti rinkoje.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozei itin svarbu, ar konteinerinė laivyba tvirtai sugrįš į Raudonosios jūros ir Sueco kanalo maršrutą. Pastaraisiais mėnesiais čia fiksuotas ryškus eismo suaktyvėjimas.

    Skaičiuojama, kad 2026 metų spalį vežėjai maršrutu per Raudonąją jūrą siūlė 467 297 TEU savaitinį pajėgumą. Tai maždaug 50 proc. iki krizės buvusio lygio (2023 metų rugpjūtį), tačiau kartu – apie dukart daugiau nei 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Grįžimas į Sueco kanalą taip pat „atlaisvina“ pajėgumus, kurie buvo naudojami ilgesniems reisams aplink Gerosios Vilties kyšulį – nurodoma, kad taip jau atlaisvinta 599 tūkst. TEU.

    Peteris Sandas įvardijo du kraštutinius scenarijus: visiškas grįžimas į Raudonąją jūrą galėtų lemti staigesnį frachto pigimą, tačiau saugumo pablogėjimas ir laivų nukreipimas aplink Afriką vėl sukeltų chaosą tvarkaraščiuose ir spaudimą kainoms kilti.

    Atsargos ir vėluojantys reisai taip pat keičia rinką

    „Xeneta“ teigia, kad 2026 metų konteinerių srautų augimą skatino siuntėjų noras paspartinti pristatymus ir sukaupti atsargų, bijant galimų sutrikimų ir didesnių kaštų. Tačiau 2027 metais, prognozuojama, tęsti tokį tempą gali būti sunkiau – įmonės pradės naudoti sukauptas atsargas, o vartotojų paklausa gali būti mažiau dinamiška.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į prastą laivybos punktualumą 2026 metais: trečiąjį ketvirtį laiku į uostus atplaukė tik 27 proc. laivų, o maršrutuose iš Tolimųjų Rytų į Europą rugsėjį šis rodiklis esą smuko iki 4 proc.

    Be to, perspėjama, kad papildomų trikdžių gali sukelti ir žemas vandens lygis Panamos kanale – dėl to galėtų tekti riboti laivybą ir didinti transporto sąnaudas. Esant problemoms Sueco kanalo maršrute, pasaulinė sistema, anot analitikų, turi mažai atsargų greitai reaguoti į dar vieną krizę.

    Tekste taip pat primenama, kad plačiai naudojamas Drewry pasaulinis konteinerių indeksas (WCI) šią savaitę sumažėjo 1 proc., iki 4 389 JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį.

  • Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje į Pasaulio investicijų forumą susirinkę politikos formuotojai, investuotojai ir verslo atstovai svarstė, kodėl vienos šalys lengviau pritraukia kapitalą, o kitoms tai išlieka didele problema.

    Renginį, apie kurį praneša „Euronews“, organizavo Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros agentūra. Pagrindinis dėmesys skirtas ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tam, kaip jos gali virsti realiomis darbo vietomis.

    Diskusijose akcentuotos praktinės sąlygos, kurių investuotojai tikisi pirmiausia: uostai, patikima infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir aiškios taisyklės, mažinančios neapibrėžtumą.

    Kartu įvardytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės plėsdamiesi – augančios sąnaudos bei sutrikusios tiekimo grandinės. Forumo dalyviai pabrėžė, kad tai gali ypač skaudžiai paveikti mažesnes rinkas.

    Ką investuotojai vertina labiausiai

    Forume kalbėta, kad investicijų pritraukimas dažnai prasideda nuo bazinių dalykų: logistikos, infrastruktūros ir nuspėjamos verslo aplinkos. Be šių elementų net ir patrauklios idėjos ar sektoriai gali neįtikinti kapitalo.

    Taip pat pabrėžta kvalifikuotų darbuotojų svarba. Jei šalyje trūksta reikiamų kompetencijų, investuotojams tenka papildomos išlaidos mokymams arba tampa sudėtinga greitai pradėti veiklą.

    Mažoms šalims – regioninės partnerystės argumentas

    Viena iš aptartų krypčių mažesnėms valstybėms – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais. Tokia partnerystė investuotojams gali reikšti prieigą prie didesnės rinkos, o tai dažnai tampa svariu sprendimo faktoriumi.

    Forumo dalyviai akcentavo, kad vienos šalies mastas ne visada leidžia pasiūlyti pakankamą paklausą ar pajėgumus, todėl regioniniai sprendimai gali padėti kompensuoti šį trūkumą.

    Kaip skatinti investicijas „rizikingesnėse“ rinkose

    Dar viena tema – ką gali daryti viešosios institucijos, kad investuotojai drąsiau žengtų į šalis, kurios laikomos rizikingesnėmis. Tarp įvardytų priemonių – garantijos, galinčios padengti dalį galimų nuostolių.

    Taip pat aptartas projektų finansavimas kartu su kitais partneriais. Tokie modeliai gali paskirstyti riziką ir sudaryti sąlygas startuoti iniciatyvoms, kurioms vien privačių lėšų pritraukti nepakanka.

    Galiausiai pabrėžta, kad investicijų sėkmė neturėtų būti matuojama vien pinigų srautais. Forume akcentuota darbo vietų kūrimo, vietos verslų stiprinimo ir realaus poveikio žmonių gyvenimui vertinimo svarba.

  • „McDonald’s“ stiprina lenkišką žemės ūkį: su bendrove dirba apie 80 tūkst. ūkininkų

    Klimato kaita vis labiau veikia Lenkijos žemės ūkį, o kartu – ir viso maisto tiekimo grandinės stabilumą. „McDonald’s Polska“ skelbia siekianti didinti šios grandinės atsparumą, be kita ko, skatindama regeneratyviosios žemdirbystės praktikas.

    Kaip rašoma portale WNP, bendrovė Lenkijoje veikia beveik 35 metus ir bendradarbiauja maždaug su 80 tūkst. ūkininkų. Dėl veiklos masto ji yra viena reikšmingesnių žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų šalyje.

    „McDonald’s“ atstovė tvarumo klausimais Katarzyna Kucisz nurodo, kad Lenkijoje veikia daugiau nei 630 restoranų, kuriuos kasdien aplanko per 1 mln. svečių. Pasak jos, pagrindiniai tiekėjai yra vietiniai – iš viso įvardijama 50 lokalių tiekėjų.

    Į restoranus patenka kviečiai, jautiena, daržovės ir bulvės, naudojamos, pavyzdžiui, bulvytėms fri. Todėl pokyčiai ūkiuose ir derliaus svyravimai gali tiesiogiai atsiliepti tiekimo grandinės patikimumui.

    Rengiama Lenkijos žemės ūkio apžvalga

    Bendrovė taip pat užsakė ataskaitą apie Lenkijos žemės ūkį – joje ketinama aprašyti dabartinę sektoriaus situaciją, svarbiausias problemas ir veiksnius, galinčius artimiausiais metais paveikti konkurencingumą.

    Skelbiama, kad ataskaitą rengia išoriniai ekspertai. Vienas tikslų – įvardyti, kokių veiksmų galėtų imtis verslas, viešasis sektorius ir patys ūkininkai, kad sustiprintų Lenkijos žemės ūkio pozicijas.

    Taip pat pabrėžiama, kad „McDonald’s“ tiekėjai Lenkijoje produkciją tiekia ne tik šalies restoranams, bet ir dar 15 Europos šalių rinkoms, kuriose veikia šis tinklas.

    Akcentuojamas kartų atsinaujinimas ir moterų vaidmuo

    Numatoma, kad ataskaitoje bus aptarti ir demografiniai iššūkiai – ūkių savininkų amžėjimas bei klausimas, kas perims ūkius ateityje.

    „McDonald’s“ deklaruoja norinti prisidėti prie kompetencijų ugdymo tiek jauniems žmonėms, tiek tiems, kurie ūkius perima iš šeimos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į augantį moterų vaidmenį šiame sektoriuje.

    Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su fondu „Agrowomen“ ir kartu vykdanti mentorystės programą, skirtą moterų kompetencijoms stiprinti. Pasak K. Kucisz, nors moterys dažnai aktyviai prisideda prie ūkių valdymo, jų vaidmuo ne visuomet formaliai matomas.

    Ji taip pat teigia, kad duomenys rodo: Lenkijos žemės ūkyje moterys sudaro daugiau nei 60 proc. – jos ūkius valdo oficialiai arba prisideda „antroje linijoje“.

  • Bangladeše kyla tekstilės darbuotojai: protestai dėl algų gali atsiliepti ir drabužių kainoms Europoje

    Tūkstančiai Bangladešo tekstilės pramonės darbuotojų sekmadienį išėjo į gatves prie pagrindinių pramoninių rajonų Dakoje, reikalaudami didesnių atlyginimų. Šis sektorius šaliai yra kritiškai svarbus: Bangladešas laikomas vienu didžiausių drabužių eksportuotojų pasaulyje, o jo gamyklose siuvami gaminiai keliauja į Europos ir JAV parduotuves.

    Vyriausybė ir gamyklų savininkai pranešė ketinantys sudaryti komisiją, kuri derėtųsi su darbuotojų atstovais dėl naujo minimalaus atlygio. Tokie žingsniai paprastai signalizuoja, kad įtampa pramonėje pasiekė ribą, kai būtini formalūs sprendimai, kad būtų išvengta ilgesnių gamybos sutrikimų.

    „Klausimas dėl atlyginimų komisijos jau išspręstas. Daugiau problemų nebebus“, – sakė vyriausybės patarėjas darbo ir užimtumo klausimais Sakhawat Hossain Chowdhury.

    Numatoma komisija būtų sudaryta iš vyriausybės, tekstilės gamyklų savininkų ir darbuotojų atstovų. Jos pagrindinis tikslas – sutarti dėl naujo minimalaus atlyginimo, kuris atspindėtų infliacijos spaudimą ir realiai padengtų pagrindines pragyvenimo išlaidas didmiesčiuose.

    Darbuotojų teisių gynėjai pabrėžia, kad dabartinės pajamos išlieka itin mažos. Pagal viešai cituojamus aktyvistų vertinimus, tekstilės darbuotojų atlygis siekia apie 94 eurus per mėnesį, o protestuotojai kelia reikalavimą jį didinti iki maždaug 217 eurų, argumentuodami kainų augimu ir brangstančiu būstu bei maistu.

    „Šį kartą prašome daugiau nei 217 eurų, atsižvelgdami į infliaciją ir pragyvenimo kaštų augimą“, – sakė darbuotojų teisių gynėja Kalpona Akhter.

    Bangladešo drabužių eksportas sukuria didelę dalį šalies užsienio valiutos įplaukų, todėl bet kokie trikdžiai greitai tampa ne vien socialiniu, bet ir makroekonominiu klausimu. Tūkstančiai gamyklų šalyje dirba pasaulinėms tiekimo grandinėms, o pastaraisiais metais Bangladešo produkcijos rinkos plėtėsi ir Azijoje, įskaitant Japoniją.

    Europai šie protestai svarbūs ne vien kaip naujiena iš tolimos rinkos. Jei derybos užsitęstų arba peraugtų į streikus, tai galėtų paveikti gamybos terminus, tiekimo grafikus ir kaštus, kurie galiausiai persiduoda ir galutinėms drabužių kainoms. Kita vertus, didesnės algos Bangladeše taip pat reiškia spaudimą prekės ženklams ir užsakovams peržiūrėti pirkimo kainas bei atsakomybės standartus tiekėjams.

  • Lūžis pramonėje: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos sektorių ir robotizuoja gamybą

    Pastaraisiais metais Europos pramonėje ryškėja aiški tendencija: dalis anksčiau tik civilinę produkciją gaminusių bendrovių vis aktyviau ieško vietos gynybos tiekimo grandinėje. Šį poslinkį skatina geopolitinė įtampa, didėjantys gynybos užsakymai ir siekis greitai didinti gamybos pajėgumus.

    Suvirinimo ir metalo apdirbimo sektoriuje tai ypač matoma per robotizacijos ir automatikos plėtrą. Suvirinimo įrangos rinkoje dirbantys specialistai pastebi, kad tarp aktyviausiai investuojančių į automatizuotas linijas dabar išsiskiria gynybos ir transporto pramonės užsakovai.

    „Dalis įmonių, kurios anksčiau gamino tik civilinius produktus, vis dažniau prie pavadinimo prideda žodį defence ir bando bendradarbiauti su gynybos pramone“, – sakė CLOOS Polska pardavimų direktorius Tomasz Jastrzębski.

    Jo teigimu, matomas ir platesnis profilį keičiančių verslų ratas: po laikino sulėtėjimo kelių transporto sektoriuje kai kurios su juo susijusios įmonės ima ieškoti gamybos krypčių, kurios galėtų atverti duris į gynybos užsakymus. Kartu geležinkelių sektorius, tradiciškai turintis daug metalo konstrukcijų ir suvirinimo darbų, vis aktyviau domisi robotizacija.

    Tuo metu automobilių pramonė, ilgą laiką buvusi vienas didžiausių robotizacijos variklių, dalyje rinkų pristabdė investicijas. Tai nekeičia bendros krypties: robotizacijos paklausa persiskirsto, o augimo centrai vis dažniau siejami su gynyba ir infrastruktūros atnaujinimu.

    DI keičia suvirinimo procesus

    Reikšmingą postūmį suteikia dirbtinis intelektas, kuris leidžia automatizaciją taikyti ten, kur anksčiau trūko tikslumo ar duomenų. Praktikoje DI sprendimai gali padėti analizuoti ruošinį prieš suvirinimą, stebėti patį procesą realiu laiku ir vertinti siūlės kokybę po darbo.

    Tokios galimybės ypač svarbios gamybose, kuriose keliami aukšti atsekamumo ir kokybės reikalavimai. Gynybos užsakymuose tai neretai reiškia griežtesnę kontrolę, detalesnį dokumentavimą ir mažesnę toleranciją klaidoms, todėl automatizuotos patikros ir stabilus proceso kartojamumas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis. Dabar, kai vaizdą ir duomenis galima analizuoti DI modeliais, atsiveria gerokai platesnės automatizacijos galimybės“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Programinė įranga kuriama greičiau

    Pokyčiai susiję ne vien su įranga, bet ir su programinės įrangos kūrimo tempu. Pasak pašnekovo, DI įrankiai sutrumpina laiką, kurio reikia kurti individualiems projektams pritaikytą programinę logiką, integruojančią skirtingas stakles, robotus, kameras ir kokybės kontrolės sistemas.

    Anksčiau sudėtingiems, konkrečiam klientui pritaikytiems sprendimams parengti galėjo prireikti kelių mėnesių, o dabar tai vis dažniau telpa į kelias savaites ar net dienas. Dėl to gamintojai greičiau diegia automatizuotas linijas, o įmonėms paprasčiau persiorientuoti į naujus produktus ar užsakymus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis pramonės persigrupavimas nėra vien trumpalaikė reakcija į dabartines aplinkybes. Augant investicijoms į gynybą, Europoje stiprinant vietinę gamybą ir didinant tiekimo grandinių atsparumą, civilinių įmonių įsitraukimas į gynybos sektorių greičiausiai tik didės, o robotizacija ir DI taps vienu pagrindinių greito pajėgumų didinimo įrankių.

  • ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    Bruselis ruošia naują priemonę

    Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.

    Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.

    Kas laikoma rizika Europai?

    Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.

    Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.

    Kodėl verslas baiminasi kainų?

    Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.

    „Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.

    Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.

    Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.

    „Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.

    Du scenarijai: nuo siauro iki plataus

    Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.

    Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.

  • Vokietija ir Japonija stiprina partnerystę: kritiniai mineralai, DI ir nauji naikintuvai GCAP

    Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Tokijuje sutarė stiprinti kritinių mineralų tiekimo grandines. Abu lyderiai pabrėžė, kad tai tiesiogiai susiję su ekonominiu saugumu ir pramonės atsparumu.

    Dėmesio centre atsidūrė žaliavos, be kurių sunku įsivaizduoti elektromobilių, puslaidininkių ir gynybos pramonės gamybą. Tokie susitarimai siejami su pastangomis mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir suvaldyti rizikas, kylančias dėl geopolitinių įtampų.

    Kritiniai mineralai ir tiekimo rizikos

    Retieji žemės elementai ir kiti kritiniai metalai reikalingi baterijoms, variklių magnetams, optikai bei įvairiai karinei įrangai. Pastaraisiais metais Europa ir Japonija vis aktyviau ieško alternatyvių tiekimo krypčių, nes eksporto ribojimai ar logistikos sutrikimai gali greitai paveikti kainas ir gamybos apimtis.

    Vokietijai tai ypač svarbu dėl didelės automobilių ir inžinerinės pramonės dalies ekonomikoje, o Japonijai – dėl aukštųjų technologijų sektoriaus masto. Šalių dialogas dėl tiekimo grandinių paprastai apima ne tik žaliavų pirkimą, bet ir perdirbimą, strategines atsargas bei bendras investicijas.

    DI dialogas ir pažangios technologijos

    Susitikime taip pat paskelbta apie naują aukšto lygio dialogo formatą dirbtinio intelekto srityje. Tokie formatai dažniausiai orientuojasi į standartus, saugumą, inovacijų skatinimą ir pramoninį pritaikymą, nes DI tampa konkurencingumo veiksniu tiek gamyboje, tiek gynyboje.

    Be DI, paminėtos ir kitos kryptys, kuriose numatoma glaudinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tarp jų – branduolinė sintezė ir vandenilio technologijos, kurios laikomos potencialiais ilgalaikiais sprendimais energetikos transformacijai.

    Gynybos bendradarbiavimas ir GCAP naikintuvai

    Lyderiai pranešė ketinantys įvertinti bendradarbiavimo galimybes naikintuvų srityje, siejant tai su trijų šalių projektu Global Combat Air Program. Šį projektą vysto Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija, o tikslas – iki 2035 metais sukurti naujos kartos kovinį orlaivį.

    Friedrichas Merzas taip pat padėkojo Japonijai už paramą Ukrainai ir perspėjo, kad revizionistinės ambicijos kelia platesnes pasekmes tarptautinei tvarkai. Abi pusės pabrėžė, kad euroatlantinio ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionų saugumas yra glaudžiai susijęs.

    Šis vizitas buvo pirmasis Friedricho Merzo apsilankymas Japonijoje jam einant kanclerio pareigas. Kelionės Azijoje programoje taip pat numatyti sustojimai Singapūre ir Pietų Korėjoje, o tai rodo platesnį Berlyno dėmesį partnerystėms Indijos–Ramiojo vandenyno regione.

    „Sutarėme dar labiau sustiprinti strateginį bendradarbiavimą daugelyje sričių“, – sakė Sanae Takaichi.

  • Iš Lodzės į 70 rinkų: kaip „Gillette“ megafabrika Lenkijoje gamina kas trečią pasaulio skustuvą

    Lodzėje veikianti „Procter & Gamble“ (P&G) „Gillette“ gamykla per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių koncerno gamybos ir logistikos centrų Europoje. Iš čia skustuvai ir peiliukai keliauja į maždaug 70 rinkų penkiuose žemynuose, o pats kompleksas apima gamybą, pakavimą ir paskirstymą.

    Gamykla gamina apie 160 skirtingų P&G produktų variantų, tarp jų „Mach3“, „Fusion“, „Venus Embrace“ ir „Venus Olay“ serijas. P&G teigia, kad Lodzės padalinys yra vienintelis pasaulyje, kuriame gaminami „Venus Olay“ skustuvai.

    Ši gamykla įvardijama kaip didžiausias „Gillette“ prekės ženklo padalinys pasaulyje ir viena iš vadinamųjų P&G megagamyklų. Bendrovės skaičiavimu, būtent Lenkijoje pagaminamas maždaug kas trečias „Gillette“ skustuvas pasaulyje, o tai Lodzės regionui reiškia ir darbo vietas, ir aukštesnės pridėtinės vertės kompetencijas.

    Automatizacija ir DI gamyboje

    Pastaraisiais metais Lodzės gamykla sparčiai diegia automatizavimo sprendimus, kurie leidžia didinti pajėgumus ir užtikrinti stabilų kokybės lygį. Produktų kontrolėje naudojamos vaizdinės patikros sistemos, padedančios aptikti smulkiausius neatitikimus dar prieš gaminiui pasiekiant pakuotę.

    Logistikoje pritaikomi autonominiai vežimėliai, kurie mažina rankinio darbo apimtį ir standartizuoja judėjimą gamybos patalpose. P&G taip pat akcentuoja, kad dalis sprendimų kuriami vietoje ir vėliau pritaikomi kitose įmonės gamyklose.

    „Mūsų Lodzės gamykla rodo inovacijų kryptį, nuolat tobulindama gamybos procesus ir skaitmenines technologijas“, – sakė P&G „Gillette“ komplekso Lodzėje vadovas Christophas Reifas.

    Gamykloje veikia inžinerinė komanda, P&G pristatoma kaip vidinis automatizavimo centras, kuriantis naujus įrankius ir procesų patobulinimus. Tokia praktika atitinka platesnę pramonės tendenciją, kai gamyklos tampa ne tik gamybos vieta, bet ir technologijų diegimo laboratorija.

    Karjeros ir kompetencijų augimas

    Modernioms linijoms reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl P&G pabrėžia vidinį darbuotojų ugdymą ir karjeros galimybes. Įmonė teigia, kad dalis vadovų savo kelią pradėjo nuo praktikų ar jaunesniųjų pozicijų, o vėliau augo keisdami roles tarp skirtingų padalinių.

    Kompleksas taip pat akcentuoja įvairovę komandose: moterys dirba ne tik administracinėse, bet ir techninėse pareigose. Pasak P&G, moterys sudaro apie trečdalį darbuotojų ir daugiau nei 40 proc. vadovaujančių pozicijų, o tai gamybos sektoriuje išlieka reikšmingu rodikliu.

    P&G mastas Lenkijoje ir investicijos

    Lodzės „Gillette“ yra viena iš P&G gamybos ašių Lenkijoje, greta kitų bendrovės padalinių šalyje. P&G skelbia, kad per maždaug 30 metų Lenkijoje investavo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių; perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą tai sudaro apie 900 000 000 eurų.

    Įmonė taip pat nurodo sukūrusi daugiau nei 5 000 darbo vietų, o gamybą papildo tiekimo grandinės, IT ir paskirstymo funkcijos. Tokia struktūra atitinka globalių gamintojų strategiją, kai viename regione telkiami ne tik cechai, bet ir planavimas, logistika bei skaitmeninės paslaugos.

    „Ši investicija yra pavyzdys, ką JAV įmonės atneša į Lenkiją: kapitalą, technologijas, inovacijas, modernias darbo vietas ir augimo galimybes darbuotojams bei tiekėjams“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose.

    P&G pabrėžia ir vietinį įsitraukimą Lodzėje: darbuotojai prisideda prie socialinių iniciatyvų, paramos projektų ir bendruomeninių veiklų. Bendrovės vertinimu, būtent globalių tiekimo srautų ir vietos ekosistemos derinys ir lemia, kad gamykla iš regioninio objekto per 20 metų tapo tarptautiniu centru.