CP v2

Tag: Tiekimo grandinės

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    DI pažadai ir smulkaus verslo skepticizmas

    Europos mažos ir vidutinės įmonės vis dažniau klausia, ar dirbtinis intelektas iš tiesų kuria vertę, ar tik kelia triukšmą. Praktikoje sprendimus lemia ne skambios deklaracijos, o tai, ar įrankiai padeda mažinti kaštus, klaidas ir riziką.

    Tiekimo grandinėse klaidos brangiai kainuoja, nes pasirinkimas priklauso ne vien nuo kainos. Verslui svarbūs ir kokybės rodikliai, atitiktis reikalavimams, logistikos patikimumas bei pristatymo terminai.

    „Alibaba.com“ DI: mažiau spėjimų, daugiau patikros

    „Alibaba.com“ prezidentas Kuo Zhang savo komentare teigia, kad platformos DI kuriamas remiantis realiais prekybos duomenimis, o ne bendrais interneto tekstais. Tokia kryptis siejama su mažesne klaidinančių atsakymų rizika ir didesniu sprendimų patikimumu B2B pirkimuose.

    Pasak jo, rekomenduodama tiekėją sistema tikrina sertifikatus ir dokumentus, vertina atitiktį reglamentams, skaičiuoja pilną įsigijimo kainą ir padeda su prekių kodais muitinei. Tai turėtų mažinti tikimybę, kad verslas pasirinks netinkamą partnerį ir vėliau patirs papildomų išlaidų.

    „Prekybos ateitis priklausys ne ryškiausiam modeliui, o patikimiausiam. Ir ta ateitis prasideda dabar“, – sakė Kuo Zhang.

    Kas yra „AI Mode“ ir kuo jis svarbus

    „Alibaba.com“ planuoja gruodį pristatyti naują funkciją „AI Mode“, kuri turėtų veikti agentinio DI principu. Tai reiškia, kad įrankis ne tik atsako į užklausą, bet ir atlieka kelis nuoseklius veiksmus: analizuoja techninius failus, lygina variantus ir pateikia labiausiai tinkančius sprendimus.

    Pavyzdžiui, pirkėjas galėtų natūralia kalba paklausti, kas pagamintų biologiškai suyrančią pakuotę su reikiamu sertifikatu ir pristatytų per nustatytą laiką. Sistema, kaip teigiama, palygintų kainodarą, gamybinius pajėgumus, terminus ir atitiktį reikalavimams.

    Smulkiam verslui tai aktualu dėl ribotų žmogiškųjų išteklių. Įmonėms, neturinčioms pirkimų specialisto, tokie sprendimai gali sutrumpinti tiekėjų atranką ir sumažinti riziką, tačiau galutinė atsakomybė už sprendimą vis tiek lieka verslui.

    Kontekstas Europoje taip pat keičiasi: Europos Sąjungoje įsigalioja DI aktas, o tai reiškia aiškesnes taisykles, kam ir kaip DI gali būti taikomas, kokie reikalavimai keliami rizikingoms sistemoms. Verslui tai svarbu dėl atitikties, duomenų valdymo ir atsakomybės klausimų.

  • Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Cezis yra itin retas šarminis metalas, dažniausiai išgaunamas iš mineralo pollucito. Komerciškai perspektyvūs telkiniai pasaulyje yra pavieniai, todėl cezio tiekimo grandinės laikomos pažeidžiamomis ir strategiškai svarbiomis.

    Naujausias impulsas rinkai atėjo iš Kanados, kur bendrovė „Grid Metals“ pateikė pirmą oficialų Lucy South telkinio įvertį Falcon West projekte Manitoboje. Įmonė skelbia, kad tai vienas reikšmingiausių šiuo metu Vakarų kompanijų vystomų cezio projektų.

    Pagal paskelbtus duomenis, telkinyje nustatyta 1 322 tonos cezio oksido (Cs2O) išmatuotų išteklių kategorijoje. Tokie skaičiai pritraukia dėmesį, nes cezis naudojamas srityse, kuriose alternatyvų dažnai nedaug.

    Kur cezis naudojamas?

    Cezis svarbus atominėse laikrodžiuose, kurie yra kritinė laiko sinchronizavimo infrastruktūros dalis. Tikslus laikas būtinas telekomunikacijoms, navigacijai, finansų sistemoms ir tinklų valdymui, todėl cezio junginių paklausa siejama su skaitmenizacija.

    Šis metalas ir jo junginiai taip pat minimi 5G ryšio infrastruktūros, karinės optikos, specializuotos elektronikos ir aviacijos sprendimų kontekste. Augant gynybos ir kosmoso sektorių investicijoms, didėja ir strateginių žaliavų, tarp jų cezio, reikšmė.

    Kuo išskirtinis Lucy South telkinys?

    Įmonės teigimu, mineralizacija yra palyginti negili, vidutiniškai apie 20 metrų po paviršiumi, todėl teoriškai galėtų būti tinkama atvirajai gavybai. Tai paprastai mažina techninę riziką, nors galutinę ekonominę logiką lemia daug daugiau veiksnių.

    Taip pat nurodoma, kad mineralizacija išlieka atvira keliomis kryptimis, vadinasi, ateities gręžiniai gali padidinti išteklius. Vis dėlto tai dar nėra garantija, kad projektas taps komerciškai veikiančia kasykla.

    Iki potencialios gamybos dar reikės papildomų etapų: detalesnių tyrimų, bandymų, poveikio aplinkai ir konsultacijų procedūrų, projektavimo bei finansavimo sprendimų. Bendrovė planuoja naują žvalgomųjų gręžinių etapą žiemos sezonu, ieškant papildomų zonų šalia esamo projekto.

    Tiekimo grandinių rizikos ir geopolitika

    Cezio rinka išsiskiria tuo, kad šaltinių yra mažai, o tiekimas gali būti koncentruotas. Šiaurės Amerikoje cezis jau laikomas kritine žaliava, o valdžios institucijos vis dažniau akcentuoja tiekimo diversifikavimą ir priklausomybės nuo vieno regiono mažinimą.

    Istoriškai cezis siejamas su Kanada, tačiau pastaraisiais metais tiekimo grandinių kontrolė, pasak rinkos dalyvių, tapo jautresnė dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų politikos. Todėl nauji Vakarų jurisdikcijose vystomi projektai vertinami kaip galimybė stabilizuoti tiekimą, nors realų poveikį parodys tik perėjimas prie gavybos ir perdirbimo.

    Cezis buvo atrastas 1860 metais, kai Robertas Bunsenas ir Gustavas Kirchhofas jį identifikavo spektroskopiškai tirdami mineralinį vandenį Vokietijoje. Nuo mokslo laboratorijų laikų jis tapo metalu, kurio paklausa vis labiau siejama su aukštosiomis technologijomis ir saugumu.

  • Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Nauja Europos automobilių pramonės analizė įspėja, kad didžiausia rizika gamintojams kyla dėl itin koncentruotų tiekimo grandinių. Lustai, magnetai ir keli kritiniai metalai dažnai priklauso nuo nedaugelio šalių, todėl bet koks geopolitinis ar logistinis sutrikimas gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimą, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakymu, atliko konsultacijų bendrovės „EY“ padaliniai Čekijoje ir Vokietijoje. Vertinta 10 svarbiausių komponentų ir žaliavų, o didžiausią riziką, pasak autorių, kelia tiekimo koncentracija ir riboti perdirbimo pajėgumai.

    Labiausiai pažeidžiami penki įeinamieji ištekliai: puslaidininkiai, silicis, volframas, neodimio, geležies ir boro magnetai, taip pat laidų pynės, jungiančios automobilio elektros sistemas. Praktika jau parodė, kad net trumpi trūkumai gali sustabdyti just-in-time principu veikiančias surinkimo linijas.

    „Pagrindinis Europos iššūkis yra ne vien prieiga prie žaliavų. Dar kritiškesnis yra perdirbimo pajėgumų, kvalifikuotų tiekėjų ir specializuotos kompetencijos trūkumas“, – sakė „EY“ automobilių konsultacijų partneris Zdeněkas Dušekas.

    Analizėje pabrėžiama, kad daugeliu atvejų didžiausia rizika kyla ne kasyboje, o rafinavimo ir perdirbimo etape. Retųjų žemių apdorojime ir magnetų gamyboje dominuoja Kinija, o lustų gamyboje itin svarbūs Taivanas ir Pietų Korėja, todėl Europos gamintojai lieka priklausomi nuo išorinių centrų.

    Elektrifikacija didina spaudimą

    Perėjimas prie elektromobilių iš esmės keičia automobilių sudėtį: tradicinių mechaninių dalių reikia mažiau, bet išauga puslaidininkių, galios elektronikos ir kritinių medžiagų poreikis. Dėl to automobilių sektorius vis dažniau konkuruoja su DI sprendimų kūrėjais, duomenų centrais, gynybos ir atsinaujinančios energetikos pramone.

    Tyrimo vertinimu, ši konkurencija dėl tų pačių komponentų ir medžiagų, didėjant elektromobilių daliai, sustiprėja maždaug 15 proc. Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad automobilių gamintojai ne visada yra didžiausi pirkėjai: jie sudaro santykinai mažesnę kai kurių strateginių žaliavų galutinės paklausos dalį.

    „Automobilių gamintojai vis dažniau dėl tų pačių tiekimų konkuruoja su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, DI lustų gamintojais“, – sakė „EY“ verslo konsultacijų vadovė Martina Nimčová.

    Augantis poreikis jau atsispindi kainose. Pavyzdžiui, galis, naudojamas galios elektronikoje ir kai kuriose ryšio bei radarų technologijose, per dešimtmetį brango daug kartų, o kainų šuolius stiprina tiek ribota pasiūla, tiek greitėjanti duomenų centrų ir DI infrastruktūros plėtra.

    Greitų sprendimų nėra

    Ataskaitoje aprašomi scenarijai, kurie galėtų ypač skaudžiai smogti Europos gamintojams: elektronikos tiekimo sutrikimai iš Taivano, žaliavų nacionalizmas Azijoje, prekybos koridorių įtampa Amerikoje ir nestabilumas Afrikos mineralų eksporto maršrutuose. Bendras vardiklis yra logistika, nes trumpas grandinės trūkis gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujų pajėgumų kūrimas dažnai trunka ilgiau nei penkerius metus, todėl laimės tie, kurie imsis veiksmų anksčiau. Rekomenduojama spartinti leidimų išdavimą, tiksliai nukreipti investicijas į siauriausias grandis, įvairinti tiekėjus ir transporto maršrutus bei stiprinti tiekimo grandinių stebėseną.

    „Tai nėra vien rizikos valdymas. Tai Europos pramoninės galios apsauga“, – sakė ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries.

    Ekspertų vertinimu, visiškas savarankiškumas šioje srityje sunkiai pasiekiamas, tačiau priklausomybę galima mažinti. Tam reikės ne tik investicijų į gamybą, bet ir ilgalaikio paklausos aiškumo, kuris skatintų privačius investuotojus plėsti pajėgumus Europoje.

  • Europa rengia Chips Act 2.0: kodėl puslaidininkių grandinė kelia riziką ir ką žada Briuselis

    Europa vis dar priklausoma nuo importo

    Europos Sąjunga siekia susigrąžinti didesnę kontrolę puslaidininkių rinkoje, tačiau kol kas pati nepajėgia patenkinti savo poreikio. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis ES naudojamų lustų ir komponentų atkeliauja iš už Europos ribų, o tai didina tiekimo sutrikimų riziką.

    Puslaidininkių gamyba yra itin globali ir sudėtinga: galutinis produktas susideda iš daugiau nei 1 000 tarpinių komponentų, o gamybos metu prekės skirtingų šalių sienas gali kirsti dešimtis kartų. Dėl to net vienas „siaurasis kaklelis“ gali išbalansuoti visą pramonę.

    Azija ir žaliavos išlieka kritinė vieta

    Didžiausia pasaulinės lustų gamybos ir tiekimo dalis sutelkta Azijoje, o kai kuriuose segmentuose dominuoja keli žaidėjai. Tai ypač aktualu pažangiausių puslaidininkių gamyboje, atminties lustų segmente ir žaliavų, reikalingų elektronikai, tiekime.

    Kritinių medžiagų klausimas tapo ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu. Galis ir germanis yra svarbūs ne tik mikroschemoms, bet ir LED, infraraudonųjų spindulių įrangai bei kitoms technologijoms, o jų tiekimas pastaraisiais metais tapo jautrus politiniams sprendimams.

    „Didėjanti geopolitinė įtampa ir technologijų naudojimas spaudimui verčia iš naujo vertinti puslaidininkių tiekimo grandinės kontrolės svarbą“, – pabrėžė ekonomistai.

    Kuo Europa stipri ir ką keistų Chips Act 2.0

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europa išsiskiria tik keliose puslaidininkių vertės grandinės grandyse. Viena svarbiausių stiprybių yra įranga ir technologijos, būtinos pažangiai gamybai, įskaitant litografijos sprendimus ir kai kuriuos itin specializuotus gamybos procesus.

    Todėl Europos Komisija pristatė Chips Act 2.0 iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti Europos puslaidininkių pramonę, geriau koordinuoti veiksmus tarp valstybių narių ir efektyviau stebėti tiekimo grandines. Kitas tikslas yra paskatinti paklausą ir spartinti strateginių projektų įgyvendinimą.

    Iniciatyva pristatyta birželio mėnesį, o šiuo metu vyksta pirminės diskusijos Taryboje ir pasirengimo darbai Europos Parlamente. Procesas gali užtrukti, tačiau augantis tarptautinis neapibrėžtumas didina spaudimą sprendimus priimti greičiau.

  • JAV kariuomenė taikosi į milijonus dronų: kritinis komponentas bus gaminamas JAV, ne Kinijoje

    JAV kariuomenė taikosi į milijonus dronų: kritinis komponentas bus gaminamas JAV, ne Kinijoje

    JAV kariuomenė spartina planus išplėsti mažųjų bepiločių orlaivių gamybą iki milijonų vienetų, o vienu iš kertinių programos komponentų tampa retųjų žemių magnetai. Šiam tikslui pasirinkta bendrovė „Vulcan Elements“, kuri tieks neodimio, geležies ir boro magnetus dronų varikliams.

    Magnetai bus naudojami kompaktiškuose bešepetėliuose varikliuose, kurie dėl didelio galios ir svorio santykio yra vienas svarbiausių mažų dronų elementų. Būtent tokie magnetai leidžia sukurti stiprų magnetinį lauką mažoje detalėje, todėl varikliai gali būti lengvi, tačiau pakankamai galingi.

    Tiekimo grandinės rizika tapo strategine

    Pasirinkimas pirkti magnetus iš gamintojo JAV išryškina platesnę problemą: masinei dronų gamybai reikalinga patikima ir nuspėjama komponentų tiekimo grandinė. Didelio masto programose net ir nedidelis vienos detalės trūkumas gali sustabdyti surinkimą bei trikdyti mokymus ar pajėgumų plėtrą.

    JAV kariuomenė tiekėjams kėlė reikalavimą užtikrinti visiškai vietinį, vertikaliai integruotą gamybos procesą. „Vulcan Elements“ teigia, kad jos tiekimo grandinė nepriklauso nuo Kinijos nei žaliavų, nei technologijų, nei programinės įrangos ar intelektinės nuosavybės prasme.

    „Mums svarbu, kad kritiniai komponentai būtų gaminami šalyje ir nepriklausytų nuo geopolitinių rizikų“, – teigiama bendrovės pozicijoje, apibendrinančioje JAV kariuomenės keliamus atrankos kriterijus.

    Didžiulė gamykla Šiaurės Karolinoje

    „Vulcan Elements“ stato magnetų gamyklą Benson mieste, Šiaurės Karolinoje. Skelbiama, kad objekto plotas sieks apie 100 000 kvadratinių metrų, o pasiekus pilną pajėgumą čia būtų pagaminama iki 10 000 tonų magnetų per metus.

    Bendrovė šį projektą vadina didžiausia retųjų žemių magnetų gamykla už Kinijos ribų. Jei planai bus įgyvendinti, tai gali reikšmingai sustiprinti JAV gebėjimą patiems apsirūpinti komponentais, kurie yra būtini ne tik gynybos pramonei, bet ir civilinėms technologijoms.

    Magnetų reikės ne vien dronams

    Nors pradinis impulsas yra karinės paskirties dronų programa, gamykla orientuojama į platesnę rinką. „Vulcan Elements“ nurodo planuojanti tiekti magnetus ir robotikai, automobilių pramonei, puslaidininkių gamybos sektoriui bei duomenų centrų infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais retųjų žemių medžiagos ir iš jų gaminami magnetai tapo vienu jautriausių pasaulinių tiekimo grandinių taškų: jie reikalingi elektriniams varikliams, pramoninei automatizacijai, gynybos sistemoms ir energetikai. Dėl to Vakarų valstybės vis dažniau investuoja į vietinę gavybą, perdirbimą ir gamybą, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus.

  • Vokiečiai rado būdą atgauti litį: ar „Accurec“ padės Europai mažinti priklausomybę nuo Kinijos?

    Vokiečiai rado būdą atgauti litį: ar „Accurec“ padės Europai mažinti priklausomybę nuo Kinijos?

    Vokietijoje startuoja ličio „sugrąžinimas“

    Vokietijos Krefelde veikianti šeimai priklausanti bendrovė „Accurec Recycling GmbH“ plečia panaudotų baterijų perdirbimą ir siekia, kad Europoje liktų daugiau vertingų žaliavų. Įmonė teigia galinti išgauti litį iš baterijų nenaudodama agresyvių chemikalų, o remdamasi vandens pagrindu veikiančiu procesu.

    Tai svarbu ne tik dėl elektromobilių rinkos, bet ir dėl elektros tinklų balansavimo, kur vis plačiau naudojamos energijos kaupimo sistemos. Kuo daugiau baterijų patenka į rinką, tuo didesnė tampa ir antrinių žaliavų reikšmė, o perdirbimas tampa strategine grandimi.

    Nuo įrankių baterijų iki elektromobilių

    „Accurec“ įkurta 1995 metais ir iš pradžių specializavosi senesnių tipų įkraunamose baterijose, tokiose kaip nikelio-kadmio ar nikelio-metalo hidrido. Pastaruosius 15 metų rinką užvaldžius ličio jonų technologijai, įmonė apie dešimtmetį nuosekliai kūrė šio tipo baterijų perdirbimo pajėgumus.

    Krefeldo padalinyje šiuo metu per metus apdorojama apie 5 000 tonų baterijų, įmonėje dirba apie 85 žmonės. „Accurec“ turi ir antrą gamyklą Miulheime prie Rūro, o naujausia investicijų banga skirta būtent ličio atgavimui didinti.

    2025 metų gruodį pradėjusi veikti nauja ličio atgavimo linija, pasak įmonės, iš pradžių leidžia atgauti apie 50 proc. baterijose esančio ličio. Įmonė kelia tikslą iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pasiekti 80 proc. ar didesnį atgavimo lygį, kartu didinant apimtis.

    Skelbiama, kad į Krefeldo aikštelės plėtrą investuojama 5,5 milijono eurų, o pajėgumai galėtų išaugti iki 20 000 tonų per metus. Tai būtų keturis kartus daugiau nei dabartinis perdirbamų baterijų kiekis.

    Kur slypi Europos priklausomybė nuo Kinijos

    Litis yra vienas svarbiausių įkraunamų baterijų elementų, todėl jis tiesiogiai siejamas su energetikos transformacija. Tačiau Europa iki šiol stipriai priklauso nuo importuojamų perdirbtų ličio chemikalų, reikalingų baterijų gamybai.

    „Accurec“ atstovai nurodo, kad maždaug 65–70 proc. Europoje naudojamų baterijoms tinkamų ličio chemikalų yra pagaminama Kinijoje. Tokia koncentracija kelia riziką tiek kainoms, tiek tiekimo stabilumui, ypač geopolitinių įtampų ir eksporto ribojimų precedento kontekste.

    Vienas didžiausių Europos silpnumų yra tai, kad daug perdirbėjų apsiriboja tarpine žaliava, vadinama juodąja mase, kurioje lieka ličio, nikelio ir kobalto mišinys. Kadangi Europoje trūksta pajėgumų šiuos metalus atskirti ir paruošti baterijų gamybai, dalis tokios masės iškeliauja perdirbimui į Aziją.

    Įmonė pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, jei žaliavų grandinė neatsiremia į vietinius pirkėjus ir rafinavimo pajėgumus. Todėl didelę reikšmę įgauna ir tai, ar Europoje atsiras pakankamai įmonių, galinčių antrines žaliavas paversti baterijoms tinkamais produktais.

    Vandens pagrindu veikianti technologija

    „Accurec“ teigimu, jų proceso esmė yra terminis paruošimas, po kurio litis tampa tirpus vandenyje. Pirmiausia baterijos surūšiuojamos, o didesni vienetai, pavyzdžiui, elektromobilių moduliai, išardomi ir paruošiami tolesniam apdorojimui.

    Vėliau taikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje suardomi organiniai komponentai. Šis etapas, kaip aiškina įmonės plėtros vadovas Simonas Bremeris, pakeičia ličio cheminę formą taip, kad jį būtų galima išplauti vandeniu, o likusi baterijos dalis vandenyje neištirpsta.

    „Litis paverčiamas vandenyje tirpia forma, o visa kita baterijoje vandenyje lieka netirpu“, – sakė Simonas Bremeris.

    Pasak jo, procesą galima palyginti su filtrinės kavos ruošimu: vanduo „išplauna“ tai, kas tirpu, o likučiai lieka filtre. Įmonė taip pat teigia, kad dalis šilumos, susidarančios pirolizės metu, yra panaudojama pakartotinai, todėl sumažėja bendros energijos sąnaudos.

    „Accurec“ skelbia, kad taip energijos sąnaudos gali mažėti beveik perpus, o anglies dioksido emisijos vienai ličio karbonato tonai mažėja daugiau nei 59 proc. Tokius teiginius rinkoje paprastai lemia konkrečios žaliavos sudėtis ir proceso konfigūracija, todėl praktiniai rezultatai gali skirtis pagal baterijų tipą.

    Politika ir rinka gali lemti rezultatą

    „Accurec“ atstovai akcentuoja, kad Europos perdirbimo grandinei trukdo ir ekonomika: Azijos pirkėjai neretai siūlo konkurencingas kainas už juodąją masę, nes didesnę vertę susigrąžina vėlesniuose etapuose, gamindami baterijų elementus. Dėl to Europoje sunkiau sukurti pelningą, iki galo uždarą perdirbimo ciklą.

    Įmonė palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga nuo 2025 metų gruodžio juodąją masę priskyrė pavojingoms atliekoms, taip sugriežtindama eksporto kontrolę. Vis dėlto pabrėžiama, kad taisyklės veiks tik tada, jei muitinė ir priežiūros institucijos turės pakankamai resursų realiam jų įgyvendinimui.

    Dar vienas svarbus pokytis numatytas nuo 2031 metų, kai naujoms baterijoms turi pradėti galioti privalomi perdirbtų medžiagų kiekiai. „Accurec“ teigia, kad vien šio reikalavimo gali nepakakti, jei nebus skatinama, kad perdirbtos žaliavos būtų perkamos Europoje, o ne importuojamos iš trečiųjų šalių.

    Galiausiai, sėkmę lems ne vien viena gamykla ar vienas projektas, o visos vertės grandinės plėtra: nuo surinkimo ir saugaus išardymo iki rafinavimo ir pirkėjų, galinčių žaliavą integruoti į naujas baterijas. Būtent čia Europa, anot įmonės, dar turi didžiausią namų darbų sąrašą.

  • Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš numatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą Baltuosiuose rūmuose Vašingtonas iškėlė klausimą, kuris ypač jautrus Lotynų Amerikai. Baltųjų rūmų parengtoje analizėje aptariamas kiniškų prekių gabenimas per trečiąsias šalis, siekiant išvengti JAV muitų.

    Dokumente daugiau nei 40 ekonomikų įvardijamos kaip padidintos rizikos taškai, o tarp jų minimos ir devynios Lotynų Amerikos bei Karibų regiono valstybės. Sąraše atsidūrė Meksika, Brazilija, Argentina, Čilė, Kolumbija, Peru, Panama, Kosta Rika ir Dominikos Respublika.

    Kaip veikia prekių „apėjimas“

    Ataskaitoje aiškinama, kad dažniausiai naudojami metodai yra perženklinimas, perpakavimas, sąskaitų perrašymas, nedidelės apimties surinkimas ir klaidingos kilmės deklaracijos. Tam pasitelkiamos laisvosios ekonominės zonos, muitinės sandėliai ir logistikos centrai, kur realios gamybos transformacijos esą neįvyksta.

    Baltiųjų rūmų vertinimu, tokios schemos iškreipia prekybos statistiką ir apsunkina muitinės kontrolę, o sąžiningai dirbančioms įmonėms sukuria nelygias konkurencijos sąlygas. JAV taip pat akcentuoja, kad prekių srautų nukreipimas tampa reikšminga plataus masto tarifų karo dalimi.

    Skaičiai skiriasi, bet signalas aiškus

    Ataskaitoje nepateikiamas vienas galutinis nuostolių skaičius, o lyginamos kelios metodikomis paremtos nepriklausomos vertės. Kaip nuosaikesnis atskaitos taškas minima apie 35 000 000 000 eurų per metus siekianti žala, o platesnio apibrėžimo skaičiavimai kelia kartelę iki maždaug 264 000 000 000 eurų.

    Vienu iš pagrindinių scenarijų dokumente pasirenkamas apie 65 000 000 000 eurų įvertis, nuo kurio skaičiuojami galimi muitų pajamų praradimai, poveikis užimtumui ir bendrajam vidaus produktui. Baltieji rūmai pabrėžia, kad šie dydžiai nėra tiesiogiai sudedami tarpusavyje, nes apima skirtingas prekių grupes ir skirtingus srautų vertinimo principus.

    Kodėl minima Lotynų Amerika

    Vašingtonas šalis suskirsto į kelias grupes pagal jų galimą vaidmenį tiekimo grandinėse. Meksika išskiriama kaip didelio masto ir įvairiapusė eksporto bazė, o Brazilija įvardijama kaip gilesnę gamybinę integraciją su Kinija turinti ekonomika.

    Kitos minimos regiono valstybės priskiriamos mažesnių, oportunistinių maršrutų kategorijai, kur svarbų vaidmenį gali turėti uostų infrastruktūra, sandėliavimas ir dalinis surinkimas. Kartu pabrėžiama, kad pats patekimas į sąrašą nėra formalus kaltinimas sukčiavimu ir savaime neįrodo neteisėto reeksporto.

    Po ataskaitos paskelbimo Meksikos vadovė Claudia Sheinbaum viešai atmetė insinuacijas, teigdama, kad JAV pateikti argumentai neįrodo trianguliacijos schemų, o didelė dalis produkcijos Meksikoje įgyja realią pridėtinę vertę. Dominikos Respublikos institucijos taip pat akcentavo, kad dokumentas automatiškai nereiškia sankcijų ar prekybos ribojimų.

    Panamos kanalas ir geopolitika

    Ryškiausias politinės įtampos pavyzdys dokumente siejamas su Panama, kurios infrastruktūra tradiciškai laikoma strategiškai svarbia. Panamos Aukščiausiasis Teismas 2026 metais pripažino antikonstitucine uostų koncesiją, pagal kurią terminalus Balboa ir Cristóbal valdė bendrovė, siejama su Honkongo konglomeratu CK Hutchison.

    Ginčui įsibėgėjus, JAV politikai sprendimą interpretavo kaip Kinijos įtakos mažėjimą, o Kinija ėmėsi diplomatinių atsakomųjų veiksmų. Nors Panama sąraše priskiriama mažesnės rizikos grupei, jos simbolinė reikšmė Vašingtonui ir Pekinui išlieka didelė.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Pagal viešai aptariamą darbotvarkę Vašingtone lyderiai turėtų kalbėti ne tik apie tarifus, bet ir apie sankcijų politiką, kritinių tiekimo grandinių saugumą bei kontrolę, susijusią su dirbtinis intelektas. Prekių reeksporto tema gali tapti derybų dalimi, nes ji tiesiogiai siejasi su muitų pajamomis ir įsipareigojimais prekybos taisyklėms.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir be konkrečių pasirašytų susitarimų JAV pastaraisiais mėnesiais pradėtas muitinės patikrų griežtinimas gali būti tęsiamas. Regionui tai reiškia didesnę kilmės įrodymų, tiekimo grandinių skaidrumo ir atitikties dokumentų svarbą, ypač laisvosiose zonose ir didžiuosiuose uostuose.

  • „Firma Oponiarska Dębica“ po pusmečio: pajamos krito, pelnas smuko, o rizikas didina Artimieji Rytai

    Pusmečio skaičiai ir palyginimas

    „Firma Oponiarska Dębica“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: grynosios pajamos siekė apie 308 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 12 700 000 eurų. Bendrovė pabrėžia, kad veikė nestabilioje verslo aplinkoje, kurioje išlieka daug neapibrėžtumo.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamos sumažėjo nuo maždaug 335 000 000 eurų, o pelnas – nuo apie 18 300 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad pasiekti rezultatai atitiko anksčiau skelbtus vertinimus.

    Kodėl smuko pelnas

    Vadovybės vertinimu, didžiausią įtaką rezultatams darė mažesnės kainos atsiskaitymuose su susijusiomis įmonėmis. Tai siejama su kritusiomis žaliavų ir medžiagų, naudojamų padangų gamyboje, sąnaudomis, kurios paveikė kainodarą visoje tiekimo grandinėje.

    „Po 2026 metų pirmojo pusmečio išlaikome stabilią finansinę padėtį ir tvirtus veiklos pagrindus. Mūsų rezultatai pirmiausia atspindi mažesnes kainas atsiskaitymuose su susijusiomis įmonėmis, kurias lėmė sumažėjusios žaliavų ir gamyboje naudojamų medžiagų sąnaudos“, – sakė bendrovės vadovas Ireneuszas Maksymiukas.

    Rizikos: transporto sektorius ir geopolitika

    Įmonė pažymi, kad rinkos aplinka išlieka reikli, o vienas ryškesnių iššūkių – lėtesnė transporto sektoriaus plėtra. Tai svarbu padangų gamintojams, nes krovinių vežimo ir logistikos aktyvumas tiesiogiai veikia paklausą tiek originalios įrangos, tiek pakeitimo rinkoje.

    Perspektyvas veikia ir geopolitiniai veiksniai, ypač situacija Artimuosiuose Rytuose. Bendrovės vertinimu, tai gali didinti žaliavų ir energijos kainų svyravimus bei auginti trikdžių riziką pasaulinėse tiekimo grandinėse, kas ypač jautru pramonei, priklausomai nuo importuojamų komponentų ir žaliavų.

    Be veiklos rezultatų, bendrovė pranešė ir apie finansinį sandorį su pagrindiniu akcininku: 2026 metų rugsėjo 16 dieną „Firma Oponiarska Dębica“ suteikė „Goodyear“ apie 33 000 000 eurų paskolą. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2027 metų rugsėjo 17 dieną, o metinės palūkanos sieks 4,37 proc.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.