CP v2

Tag: Tiekimo grandinės

  • Paslėpti nuotoliniai išjungikliai iš Kinijos? Lietuvos ir Europos įrangai įžvelgia riziką

    Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų vis dažniau įvardijama ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip saugumo problema. Pramonės atstovai perspėja, kad kai kuriuose eksportuojamuose įrenginiuose gali būti integruojami nuotoliniai išjungikliai, dar vadinami kill switch, leidžiantys kritiniu momentu sustabdyti įrangos veikimą.

    Apie tokią riziką viešai kalbėjo Lenkijos bendrovės Vigo Photonics vadovas Adamas Piotrowskis, atkreipęs dėmesį į globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jo teigimu, Europa daugelyje sričių remiasi kiniškais puslaidininkiais, elektronikos moduliais, fotovoltinės įrangos dalimis ir LED apšvietimo komponentais, todėl bet koks tiekimo ar prieigos apribojimas gali greitai persiduoti visai rinkai.

    Kas yra kill switch rizika?

    Kontekstas čia platesnis nei vienas konkretus įrenginys ar gamintojas. Šiuolaikinė technika vis dažniau valdoma programiškai, turi nuotolinio atnaujinimo funkcijas ir ryšio modulius, todėl teoriškai atsiranda galimybė tiek teisėtam, tiek piktavališkam nuotoliniam įsikišimui.

    Pramonėje kill switch terminas gali reikšti ne vien tiesioginį įrenginio išjungimą. Tai gali būti ir dalinis funkcionalumo apribojimas, pavyzdžiui, kai nustoja veikti kamera, jutiklis, ryšio modulis ar valdymo blokas, o gedimą nustatyti sudėtinga, nes formaliai įranga priklauso Europos pirkėjui.

    „Praktikoje kill switch gali reikšti ne tik nuotolinį išjungimą, bet ir situaciją, kai kritiniu momentu nustoja veikti konkretus jutiklis ar modulis, nors įranga formaliai yra europietiško savininko“, – sakė Adamas Piotrowskis.

    Nuo autobusų iki automobilių duomenų

    Kaip iliustraciją jis minėjo atvejį Norvegijoje, kur buvo keliamas klausimas dėl iš Kinijos įsigytų autobusų ir galimo nuotolinio išjungimo mechanizmo. Tokios istorijos paprastai sukelia diskusijas dėl to, kiek pirkėjas realiai kontroliuoja programinę įrangą, atnaujinimus ir kritines funkcijas, ypač jei dalis sistemos yra uždara.

    Diskusija persikelia ir į automobilių sektorių, nes modernios transporto priemonės renka daug vaizdo ir telemetrijos duomenų, o jų srautus lemia gamintojo sukurta programinė architektūra. Dėl to kai kuriose šalyse ribojamas tam tikrų transporto priemonių patekimas į jautrias zonas, kai kyla klausimų, kur keliauja surinkti duomenys ir pagal kokią jurisdikciją jie tvarkomi.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai kritinė infrastruktūra ar viešasis transportas tampa priklausomi nuo tiekėjo, kurio komponentai, programinė įranga ar debesijos paslaugos nėra skaidriai audituojami. Problema dažnai išryškėja ne pirkimo metu, o jau eksploatacijoje, kai reikalingi atnaujinimai, atsarginės dalys ar gamintojo prieiga prie diagnostikos.

    Vigo Photonics, kuri gamina optoelektroninius detektorius, naudojamus energetikoje, geležinkeliuose ir gynybos srityje, pati atsidūrė geopolitinių įtampų lauke. Bendrovė buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašus kartu su kitais Europos subjektais, o tai dar kartą priminė, kad technologijų tiekimas ir prieiga prie komponentų gali tapti politinio spaudimo priemone.

    Šiame fone Europos institucijos ir nacionalinės valdžios vis dažniau kalba apie tiekimo grandinių diversifikavimą, kritinių technologijų gamybos stiprinimą regione bei griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus įrangai, kuri naudojama viešajame sektoriuje ar strateginėse srityse. Verslui tai reiškia papildomas patikras, sutartinius saugiklius dėl atnaujinimų kontrolės ir didesnį dėmesį tam, kas tiksliai įmontuota į perkamą įrangą.

  • Baigiasi Timo Cooko era „Apple“: po 15 metų vadovo pareigas perima Johnas Ternus, dėmesys DI

    „Apple“ pranešė, kad po 15 metų generalinio direktoriaus pareigas palieka Timas Cookas. Nuo rugsėjo 1 dienos bendrovės vadovu taps ilgametis techninės įrangos padalinio vadovas Johnas Ternus, o Cookas lieka įmonėje naujai sukurtose vykdomojo pirmininko pareigose.

    Šis vaidmuo, pasak bendrovės, leis Cookui labiau koncentruotis į strateginius santykius su partneriais ir vyriausybėmis, ypač regionuose, kur svarbi tiekimo grandinė ir reguliacinė aplinka. Vadovų pasikeitimas rinkoje vertinamas kaip signalas, kad „Apple“ pradeda naują etapą, kuriame lemiami bus sprendimai dėl DI, paslaugų ir įrenginių kainodaros.

    Investuotojai ir analitikai artimiausiais mėnesiais itin atidžiai stebės, kaip naujasis vadovas dėlios prioritetus: ar „Apple“ spartins DI funkcijų diegimą, kaip stiprins prenumeruojamų paslaugų segmentą ir kokią kryptį pasirinks pagrindiniam produktui – „iPhone“. Praktinis šių planų testas gali tapti rudenį vykstantys produktų pristatymai.

    „Pirmuoju laikotarpiu rinkos itin akylai vertins naujojo vadovo sprendimus dėl DI programų mastelio, paslaugų plėtros strategijos ir „iPhone“ kainodaros“, – teigiama komentare.

    Kartu svarbi ir geopolitinė bei gamybos rizika. „Apple“ pastaraisiais metais aktyviai diversifikuoja gamybą, didindama apimtis Indijoje ir Vietname, tačiau tiekimo grandinės sprendimai Kinijoje išlieka kritiški tiek kaštams, tiek pristatymo terminams, o mikroschemų pasiūla ir sutartys su gamintojais toliau bus vienas jautriausių klausimų.

    Cooko vadovavimo laikotarpis sutapo su ypač sparčiu „Apple“ augimu. 2011 metais bendrovės pajamos siekė apie 108 milijardus JAV dolerių, o pastaraisiais metais augo iki maždaug 416 milijardų JAV dolerių, tai atitinka apie 383 milijardus eurų. Tokia dinamika sustiprino „Apple“ pozicijas kaip vieną didžiausių pasaulio technologijų bendrovių.

    Rinkos vertė taip pat išaugo iki įspūdingų mastų: minima apie 4,5 trilijono JAV dolerių kapitalizacija, arba maždaug 4,1 trilijono eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad vadovo pasikeitimas vyksta ne krizės fone, o brandžioje, itin didelės vertės įmonėje, kur pagrindinis iššūkis – išlaikyti augimą ir inovacijų tempą didėjant konkurencijai DI srityje.

  • „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    Antradienį „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas perima 51 metų Johnas Ternusas. Jis paveldi bendrovę, kuri dominuoja išmaniųjų telefonų rinkoje, tačiau DI srityje, kaip pripažįsta analitikai, vis dar atsilieka nuo dalies konkurentų.

    Vadovų kaita užbaigia 15 metų trukusį Timo Cooko laikotarpį, per kurį buvo sustiprinta tiekimo grandinė ir išplėstas paslaugų verslas. Dabar „Apple“ akcentas krypsta į naują etapą, kuriame išmaniosios funkcijos ir DI tampa centrine produktų dalimi.

    Inžinierius, kūręs „Apple“ geležį

    J. Ternusas į „Apple“ atėjo 2001 metais ir kilo karjeros laiptais iki vyresniojo viceprezidento, atsakingo už aparatinės įrangos inžineriją. Jo komandos prižiūrėjo visą produktų liniją, įskaitant „iPhone“, kurie generuoja didelę dalį „Apple“ pajamų.

    Analitikai pabrėžia, kad naujasis vadovas geriausiai išmano aparatūros inovacijas, o tai gali tapti jo strateginiu pranašumu. Vartotojų įpročiai rodo, kad daugeliui pirkėjų sprendimą atsinaujinti pirmiausia lemia įrenginys, o tik tada programinės naujovės.

    Jau po kelių dienų nuo kadencijos pradžios J. Ternus turės vieną didžiausių viešų išbandymų: rugsėjo 9 dieną numatytą kasmetinį „iPhone“ renginį. Rinkoje laukiama ir reikšmingo dizaino šuolio, o didžiausias dėmesys krypsta į galimą pirmąjį sulankstomą „iPhone“.

    DI lenktynės ir konkurentų spaudimas

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI: nuo asmeninių asistentų ir teksto generavimo iki nuotraukų, vaizdo ir produktyvumo įrankių. „Apple“ strategija tradiciškai remiasi glaudžia aparatūros, programinės įrangos ir paslaugų integracija, todėl rinkos lūkesčiai yra itin aukšti.

    Ekspertai pažymi, kad J. Ternus teks aiškiai apibrėžti, kaip „Apple“ DI funkcijos bus įdiegtos vartotojams suprantamai ir praktiškai. DI vertė kasdienybėje dažniausiai atsiskleidžia ne per atskiras demonstracijas, o per mažus, bet nuolat naudojamus patobulinimus įrenginyje.

    Tuo pat metu „Apple“ svarbu neprarasti to, kas jau veikia: stabilios gamybos, tiekimo grandinės ir produktų kokybės. Būtent ši pusiausvyra, anot analitikų, lems, ar DI etapas „Apple“ bus suvokiamas kaip proveržis, ar tik pavėluotas prisitaikymas.

    Kinija, JAV politika ir tiekimo grandinė

    Didžiausias ne technologinis iššūkis gali būti geopolitika. „Apple“ gamybos modelis ilgai rėmėsi Kinija, o pastaraisiais metais dalis „iPhone“ surinkimo perkelta į Indiją, kai kurios gamybos kryptys plėtojamos Vietname, tačiau Kinija išlieka ir svarbus vartotojų regionas, ir pagrindinė tiekimo sistemos ašis.

    JAV politinis spaudimas taip pat auga: Donaldo Trumpo aplinkoje ne kartą kartotas reikalavimas daugiau „iPhone“ gaminti JAV, kartu kalbant ir apie galimus tarifus įrenginiams, pagamintiems užsienyje. T. Cookas buvo vertinamas kaip vadovas, sugebėjęs derėtis ir su Vašingtonu, ir su Pekinu, kad apsaugotų sudėtingą tiekimo tinklą.

    Šioje srityje J. Ternus patirtis vertinama atsargiau, nes iki šiol jis buvo labiau inžinerijos, o ne tarptautinės politikos veidas. Vis dėlto „Apple“ sprendimas palikti T. Cooką valdyboje kaip vykdomąjį pirmininką rodo siekį užtikrinti tęstinumą, ypač bendraujant su politikos formuotojais visame pasaulyje.

    Rugsėjo pradžios produktų pristatymas taps pirmuoju ženklu, kaip „Apple“ planuoja suderinti dvi kryptis: naują DI etapą ir patikrintą aparatinės įrangos strategiją. Jei sulankstomas „iPhone“ bus pristatytas, tai gali tapti simboliniu J. Ternuso startu, kuriame inovacijos bus vertinamos ne pažadais, o realiu produktu.

  • Ukrainos prezidento patarėjas ramina: po dronų atakų bado nebus, prekes prireikus atveš Europa

    Ukrainoje netylant kalboms, kad po dronų atakų šaliai gali pritrūkti maisto produktų, prezidento patarėjas ir ryšių bei elektroninės kovos ekspertas Serhijus Beskrestnovas, dar žinomas „Флеш“ slapyvardžiu, ragina nepasiduoti panikai. Pasak jo, šiandien situacija labiau susijusi su logistika ir tiekimo grandinių persitvarkymu, o ne su realia grėsme, kad parduotuvių lentynos ištuštės.

    Jis teigia, kad gamintojai ir prekybininkai jau peržiūri tiekimo maršrutus ir ieško alternatyvų, kad prisitaikytų prie padidėjusios rizikos. Toks persigrupavimas, anot jo, gali sukelti laikinų trikdžių atskirose grandyse, tačiau tai nereiškia neišvengiamo maisto stygiaus.

    „Jei bus poreikis, Europa su džiaugsmu užpildys bet kurią maisto nišą eksportu“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Pasak jo, Ukraina prireikus gali kompensuoti trūkumus importu iš Europos Sąjungos rinkos, todėl kalbos apie neišvengiamą deficitą tėra spekuliacijos. Jis taip pat pabrėžia, kad žmonėms svarbu remtis patikima informacija ir nesidalinti nepatikrintais pranešimais socialiniuose tinkluose.

    „Draugai, mes nemirsime iš bado. Nepasiduokite gandams, dezinformacijai ir panikai“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Taikinys yra verslas ir logistika

    Atskirai patarėjas atkreipė dėmesį į tai, ką, jo vertinimu, iš tiesų siekia paveikti Rusijos atakos. Jo teigimu, tiesioginis taikinys nėra pats maistas, o dideli verslai ir infrastruktūra, kuri užtikrina gamybą, sandėliavimą, perdirbimą ir prekių judėjimą.

    „Mūsų priešas nepuola maisto. Jis puola didelį verslą, kuris moka mokesčius ir kuria darbo vietas“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Ekspertai Europoje ne kartą pabrėžė, kad karas didžiausią įtaką daro būtent tiekimo grandinėms: energetikai, sandėliams, transporto koridoriams ir draudimo kaštams. Dėl to dažniau kyla ne absoliutus prekių trūkumas, o kainų svyravimai, pristatymo terminų pailgėjimas ir regioniniai sutrikimai, kuriuos verslai sprendžia nukreipdami srautus į saugesnius maršrutus.

    Todėl Beskrestnovas ragina gyventojus nekurti atsargų ir nesiremti gandais apie tariamai neišvengiamą maisto krizę. Jo vertinimu, svarbiausia šiuo metu yra visuomenės atsparumas dezinformacijai ir gebėjimas atskirti realius, oficialiai patvirtintus faktus nuo emocinių interpretacijų.

  • „LEGO“ meta iššūkį „Cities: Skylines“: statysite miestą iš kaladėlių ir spręsite krizes

    „LEGO“ meta iššūkį „Cities: Skylines“: statysite miestą iš kaladėlių ir spręsite krizes

    Oficialiai pristatytas naujas miesto statybos žaidimas, kuriame pagrindinis vaidmuo atitenka „LEGO“ kaladėlėms ir „Cities: Skylines“ tipo mechanikoms. Žaidimo idėja paprasta, bet užkabinanti: pradedama nuo vieno sklypo, o ilgainiui jis plečiamas į visą, gyvą miestą.

    Pirmieji žingsniai bus susiję su pagrindine infrastruktūra: kelių tinklu, elektros tiekimu, vandeniu ir maisto grandine. Tik tuomet atsivers galimybės statyti gyvenamuosius rajonus, parkus, parduotuves bei svarbiausias paslaugas, tokias kaip ligoninės ar kitos visuomeninės erdvės.

    Augant miestui, žaidėjas palaipsniui atrakins naujus pastatus ir paslaugas, o plėtra taps ne vien kosmetinė. Kuo didesnis miestas, tuo daugiau tarpusavyje susijusių sistemų reikia prižiūrėti, todėl klaidos infrastruktūroje ar planavime gali greitai atsispindėti kasdienėje miesto veikloje.

    Kūrėjai žada ir realistiškesnes ekonomines priklausomybes, kurios primena šiuolaikinių miesto statybos žaidimų standartą. Pavyzdžiui, numatoma, kad ūkiai gali auginti kviečius, kuriuos vėliau naudos kepyklos, taip kuriant žaliavų ir gamybos grandinę, darančią įtaką miesto stabilumui.

    Be to, mieste teks spręsti ir mažiau romantiškus, bet būtinius klausimus: atliekų išvežimą, kanalizaciją, darbo vietų pasiūlą ir gyventojų poreikius. Šie veiksniai turės tiesioginės įtakos miesto įvertinimui ir gyventojų pasitenkinimui, o kartu ir tolesniam augimui.

  • Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijos Hajdú-Bihar apskrities Vyriausybės biuras išdavė naudojimo leidimą pirmajam „CATL“ baterijų elementų gamybos pastatui Debrecene. Tai svarbus projekto etapas, tačiau jis dar nereiškia, kad gamyba startuos artimiausiomis dienomis.

    Kaip nurodo bendrovė, leidimas apima dvi gamybos linijas, o iki realaus gamybos paleidimo dar vykdomi papildomi parengiamieji darbai. „CATL“ taip pat tęsia kitus leidimų ir derinimo procesus, kurių reikalauja Vengrijos institucijos ir Europos Sąjungos reguliavimas.

    Didžiausia bazė už Kinijos ribų

    „CATL“ apie antrąją gamyklą Europoje Debrecene paskelbė 2022 metais, pabrėždama tikslą tapti svarbia Europos automobilių ir elektromobilumo tiekimo grandinės dalimi. Bendrovė jau turi veikiančią baterijų gamybą Vokietijoje, o pastaraisiais metais viešai kalbėjo ir apie plėtros planus Ispanijoje.

    Užbaigus statybas, Vengrijos projektas turėtų tapti didžiausia „CATL“ gamybos baze už Kinijos ribų. Debreceno gamykla įvardijama kaip strateginis centras, skirtas tiekti produkciją pagrindiniams Europos automobilių pramonės klientams.

    Ką reiškia leidimas ir kas toliau?

    Naudojimo leidimas yra vienas iš būtinų etapų, leidžiančių artėti prie gamybos starto, tačiau praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad objektas pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį. Iki masinės gamybos įmonėms paprastai dar reikia užbaigti įrangos testavimą, darbuotojų parengimą, kokybės užtikrinimo procedūras ir kitus reguliacinius suderinimus.

    Skelbiama, kad baterijų elementų gamybos pastato plotas siekia 350 000 kvadratinių metrų, o planuojamas metinis pajėgumas turėtų būti 40 GWh. Toks mastas rodo, kad projektas orientuotas į didelius automobilių pramonės užsakymus ir ilgalaikį Europos rinkos poreikį.

  • Aliuminio rinka vos išvengė kainų šuolio: Kinijos eksportas sušvelnino krizę po sutrikimų Artimuosiuose Rytuose

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais balansavo ant rimto sukrėtimo ribos, tačiau papildomas metalo srautas iš Kinijos padėjo išlaikyti tiekimą ir pristabdė kainų šuolį. Šis lengvasis metalas yra kritiškai svarbus automobilių, energetikos, statybų ir buitinės technikos sektoriams, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda visai ekonomikai.

    Aliuminio gamyba yra itin imli energijai, todėl daug pajėgumų sutelkta ten, kur užtikrinama santykinai pigi ir stabili elektros bei dujų pasiūla. Dėl šios priežasties geopolitika ir energetikos grandinių pažeidžiamumas šiandien tampa vienu svarbiausių kainą lemiančių veiksnių.

    Kinija užpildė tiekimo spragą

    Rinka įsitempė, kai dalis tiekimo iš Persijos įlankos regiono susidūrė su eksporto ir logistikos rizikomis, o tai pakurstė lūkesčius, kad kainos gali kilti dar sparčiau. Tokiomis aplinkybėmis Kinijos gamintojų sprendimas didinti eksportą tapo esminiu stabilizatoriumi, leidusiu subalansuoti paklausą ir pasiūlą.

    Kinija, kaip didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, per eksportą gali greitai paveikti globalų balansą, ypač kai kitų regionų gamintojai veikia arti maksimalaus pajėgumo. Rinkoje akcentuojama ir tai, kad Kinijos vidaus gamyba ilgą laiką buvo ribojama administracinėmis priemonėmis, todėl bet koks eksporto pokytis vertinamas kaip aiškus politinis ir ekonominis signalas.

    Aliuminio kainos orientyras tarptautinėje rinkoje dažnai siejamas su prekyba Londono metalų biržoje, o kainų lygį paprastai sustiprina ne tik realus trūkumas, bet ir rizikos premija. Kai investuotojai ir pramonės pirkėjai mato, kad atsargų ir perteklinės gamybos rezervų mažai, net nedideli trikdžiai gali sukelti staigius kainų šuolius.

    Silpnoji grandis – energija ir dujos

    Nors situacija trumpuoju laikotarpiu stabilizavosi, rinkos dalyviai toliau įžvelgia rizikas. Viena jų – energijos ir dujų tiekimas, nes aliuminio grandinėje svarbūs ne tik elektros kaštai, bet ir gamtinių dujų prieinamumas rafinavimo bei gamybos procesuose.

    Rinkos nerimą didina ir tai, kad dalis gamintojų, susidūrusių su energijos ar žaliavų tiekimo sutrikimais, gali būti priversti mažinti apimtis. Kai kurios bendrovės tokiais atvejais taiko force majeure principą, laikinai stabdydamos ar ribodamos pristatymus, o tai tiesiogiai mažina metalo pasiūlą ir didina kainų nepastovumą.

    Kodėl rinka išlieka trapi

    Net ir atsiradus papildomam srautui iš Kinijos, aliuminio rinką riboja menki pertekliniai pajėgumai daugelyje regionų. Tai reiškia, kad net vienas didesnis gamybos sustojimas, logistikos trikdis ar energijos kainų šokas gali greitai pakeisti balansą ir grąžinti spaudimą kainoms.

    Pramonei tai signalas stiprinti tiekimo grandinių atsparumą: diversifikuoti tiekėjus, užsitikrinti ilgalaikius kontraktus ir daugiau dėmesio skirti energijos rizikos valdymui. Kol geopolitinė įtampa ir energijos neapibrėžtumas išlieka, aliuminio rinka, analitikų vertinimu, gali ir toliau svyruoti tarp stabilizacijos ir naujų sukrėtimų.

    „Papildomas aliuminio srautas iš Kinijos padėjo išvengti staigaus kainų šuolio, tačiau rinkoje vis dar per mažai rezervų, kad ji jaustųsi saugi“, – sako rinkos analitikai.

  • Mirė „Kuehne+Nagel“ imperiją sukūręs Klausas-Michaelis Kühne: kokį pėdsaką paliko logistikoje

    Šveicarijoje mirė vienas ryškiausių Europos logistikos verslo lyderių Klausas-Michaelis Kühne, ilgus dešimtmečius siejamas su tarptautine krovinių gabenimo ir tiekimo grandinių valdymo grupe „Kuehne+Nagel“. Verslininkui buvo 89-eri.

    Apie netektį pranešė pati bendrovė, pabrėždama jo vaidmenį formuojant modernios logistikos standartus ir pasaulines tiekimo grandines. K.-M. Kühne buvo laikomas žmogumi, kurio sprendimai darė įtaką ne tik įmonei, bet ir platesniam tarptautinės prekybos laukui.

    Ilgametis šeimos verslo vairininkas

    K.-M. Kühne prie šeimos įmonės prisijungė 1958 metais, o 1966 metais tapo tuometės „Kuehne+Nagel“ valdymo komandos vadovu. 1975 metais jis perėjo į „Kuehne+Nagel International AG“ generalinio direktoriaus pareigas, vėliau ilgai vadovavo valdybai.

    Bendrovės pranešimuose akcentuojama, kad jo karjera sutapo su sparčiu globalios prekybos augimu, konteinerinių pervežimų plėtra ir logistikos skaitmeninimo pradžia. Būtent šiame kontekste „Kuehne+Nagel“ iš tradicinio ekspedijavimo verslo tapo pasauliniu tiekimo grandinių sprendimų tiekėju.

    „Netekome vizionieriaus, didžio verslininko ir išskirtinės asmenybės. Su gilia užuojauta mintimis esame su jo našle Christine Kühne“, – sakė „Kuehne+Nagel International AG“ valdybos pirmininkas Joergas Wolle.

    Įtaka siekė ir už logistikos ribų

    Tarptautinė žiniasklaida ir verslo leidiniai K.-M. Kühne vardą siejo ne tik su logistika, bet ir su reikšmingomis investicijomis Vokietijos transporto sektoriuje. Jis buvo minimas tarp įtakingiausių šeimos kapitalo investuotojų, dalyvavusių strateginiuose sprendimuose, susijusiuose su stambiomis transporto įmonėmis.

    Finansinėje erdvėje dažnai cituotas „Forbes“ vertinimas jo turto vertę siejo su maždaug 41,9 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 38,5 mlrd. eurų. Toks mastas K.-M. Kühne iškėlė į turtingiausių ir įtakingiausių Vokietijos investuotojų gretas.

    Milžiniškas tinklas ir darbas daugelyje šalių

    „Kuehne+Nagel“ yra viena didžiausių pasaulio logistikos bendrovių, dirbanti su šimtais tūkstančių klientų ir valdanti platų terminalų, sandėlių bei transporto partnerių tinklą. Grupė veikia beveik 100 šalių ir, bendrovės duomenimis, turi apie 88 000 darbuotojų.

    Įmonė yra įsikūrusi Šveicarijoje ir kotiruojama Ciuricho biržoje, o jos veikla apima jūrų, oro, kelių ir geležinkelių pervežimus bei sandėliavimo ir kontraktinės logistikos paslaugas. Tokia struktūra pastaraisiais metais tapo ypač svarbi, kai dėl geopolitinių įtampų ir tiekimo grandinių trikdžių verslai ieško patikimesnių maršrutų ir atsparumo.

    Logistikos rinkai K.-M. Kühne mirtis reiškia vienos epochos pabaigą: jis buvo tarp tų vadovų, kurie matė ir formavo perėjimą nuo tradicinio ekspedijavimo prie duomenimis grįstų, globalių tiekimo grandinių sprendimų. Įmonė kol kas nepranešė apie platesnius pokyčius, susijusius su ilgalaikėmis valdymo ar strategijos kryptimis.

  • Vietinis turinys energetikoje: kodėl PGE renkasi brangiau Europoje, o ne pigiau Kinijoje

    Energetikos sektoriuje stiprėja diskusija apie vadinamąjį vietinį turinį, kai investicijoms ir pirkimams prioritetas teikiamas šalies ar regiono tiekėjams. Lenkijos energetikos grupė PGE šią kryptį sieja ne su emociniu „ekonominiu patriotizmu“, o su ilgalaikiu saugumu, stabilumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    PGE valdybos įgaliotine vietinio turinio klausimais paskirta Alicja Wąsowicz pabrėžia, kad sprendimas „pirkti brangiau Lenkijoje ar Europoje, ar pigiau Kinijoje“ realybėje nėra vien kainos palyginimas. Pasak jos, vietinis tiekimas yra investicija į ekonomikos atsparumą, kompetencijų auginimą ir mažesnę priklausomybę nuo geopolitinių sukrėtimų.

    Kaip matuojamas vietinis turinys?

    Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tiek įmonės, tiek valdžios institucijos, yra vienodos metodikos trūkumas. Skirtingos pramonės šakos „vietinį turinį“ supranta nevienodai, todėl skaičiai, pateikiami be aiškios metodikos, gali klaidinti ir skatinti neteisingus palyginimus.

    Dėl to PGE atsargiai vertina bendro grupės rodiklio viešinimą, tačiau atskiruose segmentuose vietinio turinio dalis jau yra reikšminga. Pavyzdžiui, elektros skirstymo segmente vietinių pirkimų dalis siekia apie 85 proc., nes nemaža dalis priežiūros ir tinklų eksploatacijos darbų atliekama vietos įmonių.

    Siekiant sukurti palyginamus duomenis, Lenkijoje vykdomas pilotinis projektas, kuriame dalyvauja Centrinė statistikos tarnyba ir valstybės turto ministerija. Projekto tikslas yra surinkti duomenis ne tik apie pagrindines sutartis, bet ir apie grandinę žemiau, įtraukiant subrangovus, kad matytųsi realus vietinių pajėgumų panaudojimas.

    Kodėl svarbiau ne kriterijai, o pasiruošimas

    PGE teigia, kad vietinio tiekimo didinimas prasideda dar iki konkurso paskelbimo. Bendrovė akcentuoja pirkimų planų viešinimą, ankstyvą dialogą su rinka ir išankstines konsultacijas, kad tiekėjai nebūtų užklupti netikėtais reikalavimais.

    „Mes negalime kontroliuoti, kas pateiks pasiūlymą ir kokia bus jo kaina, bet galime užtikrinti, kad mūsų reikalavimai laiku būtų suderinti su rinkos pajėgumais“, – sakė Alicja Wąsowicz.

    Jos teigimu, rinkos tyrimas ir realistiškas reikalavimų pritaikymas dažnai duoda daugiau naudos nei formaliai į konkursus įdėti vertinimo kriterijai, kurie „remtų“ vietos tiekėjus. Be to, Europos Sąjungos teisėje tiesioginis tiekėjų diskriminavimas pagal kilmę yra ribojamas, todėl kriterijai turi būti pagrįsti objektyviais interesais, tokiais kaip sauga, kokybė, patikimumas ar tvarumas.

    Kur dar yra augimo potencialas?

    PGE nurodo, kad skirstymo segmente vietinio turinio didinimo galimybės jau ribotos, nes rodiklis ir taip aukštas. Tačiau didesnis potencialas matomas projektuose, kuriuose šiuo metu dominuoja tarptautiniai tiekėjai, pavyzdžiui, jūrinėje vėjo energetikoje.

    Šiame sektoriuje reikalinga aukšta specializacija, sertifikavimas ir patirtis, todėl vietinių įmonių įsitraukimas natūraliai auga lėčiau. Vis dėlto PGE akcentuoja, kad augimo galimybės yra ne tik statybos etape, bet ir projektavimo bei ilgamečio eksploatavimo fazėje, kur užsakymai tęsiasi dešimtmečius.

    Kartu pripažįstama, kad ne viską įmanoma nupirkti vietoje, ypač kai kalbama apie specifinius komponentus ar pajėgumų trūkumą. Tokiose situacijose sprendimas dažnai tampa rizikų valdymu: pigesnis pirkimas iš Kinijos gali reikšti ilgesnius pristatymo terminus, didesnę tiekimo sutrikimų tikimybę ar papildomas kokybės ir atitikties užtikrinimo sąnaudas.

    Pasak PGE atstovės, atsakingas užsakovas, norėdamas suteikti šansą vietos įmonėms, turi subalansuoti ir kitą pusę: terminus, biudžetą bei kokybės reikalavimus. Dideliuose projektuose vienas netinkamas komponentas ar prastos kokybės paslauga gali sustabdyti darbus ir sukelti didelius finansinius nuostolius.

    Ilgalaikėje perspektyvoje PGE vietinį turinį sieja su platesniu tikslu kurti atsparesnę ekonomiką, kurioje kritiniai energetikos projektai mažiau priklauso nuo išorinių šokų. Tokia logika, kaip pabrėžiama, reiškia ne tik didesnę kainą šiandien, bet ir daugiau stabilumo rytoj.

  • „Aptera“ saulės elektromobilio paslaptis atskleista: gamybą išjudins Kinijos „Launch Design“

    „Aptera“ saulės elektromobilio paslaptis atskleista: gamybą išjudins Kinijos „Launch Design“

    Kalifornijos startuolis „Aptera“, daugiau nei dešimtmetį kuriantis saulės energija papildomai įkraunamą elektrinę transporto priemonę, paskelbė apie strateginį partnerį, kuris gali iš esmės pakeisti projekto likimą. Bendrovė susitarė su Kinijos gamybai pritaikyto dizaino įmone „Launch Design“, kuri turėtų paspartinti triračio elektromobilio paruošimą serijinei gamybai ir sumažinti savikainą.

    Partnerystės vertė siekia apie 40 000 000 eurų, o jos esmė – prieiga prie „Launch Design“ bandomosios gamybos infrastruktūros ir globalios tiekimo grandinės. Planuojama, kad pirmieji automobiliai bus surenkami užsienyje esančioje bandomojoje gamykloje, o vėliau surinkimo procesai ir įranga būtų perkelti į Karlsbadą Kalifornijoje.

    Gamybos startas – su Kinijos pagalba

    Pagal susitarimą „Launch Design“ padės sukurti surinkimo įrankius, gamybos įrangą ir procesus, kurie vėliau galėtų būti pritaikyti didesnei apimčiai. Tai reiškia, kad pradinė gamybos fazė bus orientuota į greitesnį paleidimą, o ne į brangų gamybos kompetencijų kūrimą nuo nulio pačiai „Aptera“.

    „Aptera“ anksčiau yra nurodžiusi, kad jau užsakė pirmuosius 40 gamybinių kėbulų ir važiuoklių komplektų, skirtų pirmajai klientams numatytai partijai. Tikimasi, kad pirmieji vienetai galėtų pasiekti surinkimo liniją ketvirtąjį metų ketvirtį, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo bandymų ir tiekimo grandinės ritmo.

    Kaip pasidalijamos išlaidos

    Skelbiama, kad „Aptera“ apmokės apie du trečdalius patvirtintų programos kaštų, o likusi dalis būtų dengiama „Launch Design“ investicija per teises įsigyti „Aptera“ akcijų. Investicijos lėšos būtų nukreiptos į surinkimo įrangą, įrankius, transporto priemonės bandymus, bandomąją gamybą ir pasirengimą didesnėms apimtims.

    „Ši strateginė investicija sustiprina mūsų resursus ir leidžia atsivežti į Karlsbadą patikrintą gamybai pritaikyto dizaino kompetenciją bei pasaulinę tiekimo grandinę, neperimant naštos viską kurti nuo pradžių“, – sakė „Aptera“ vienas vadovų Chrisas Anthony.

    Jis taip pat pabrėžė, kad partnerio patirtis gali sutrumpinti kelią iki didelės apimties gamybos ir mažinti medžiagų kaštus. Pasak jo, bendrovė jau mato mažėjančias prognozuojamas komponentų sąnaudas, o tai svarbu dar iki pirmojo serijinio automobilio pagaminimo.

    Kodėl tai svarbu „Aptera“ projektui

    Saulės energija papildomai įkraunamo elektromobilio idėja rinkoje skamba patraukliai, tačiau praktinis iššūkis visada buvo tas pats – kaip tokią transporto priemonę gaminti patikimai, saugiai ir už kainą, kurią priimtų pirkėjai. Daugeliui startuolių būtent perėjimas nuo prototipo prie stabilios gamybos tapo kritiniu barjeru.

    „Launch Design“ siūlomas modelis leidžia „Aptera“ naudotis ne tik pigesniais tiekėjais, bet ir gauti jau sukomplektuotus mazgus, o ne atskiras detales. Tai paprastai reiškia mažiau klaidų surinkime, aiškesnę kokybės kontrolę ir greitesnį tempą, ypač ankstyvoje gamybos stadijoje.

    Elektrinių transporto priemonių sektoriuje pastaraisiais metais matoma aiški tendencija: net ir pažangias technologijas kuriantys gamintojai ieško partnerių, galinčių greitai užtikrinti gamybos mastelį, tiekimo grandinių stabilumą ir kaštų kontrolę. „Aptera“ atveju šis sprendimas gali tapti esminiu žingsniu, kad projektas iš demonstracinės idėjos pereitų į realų, tvarų verslą.