CP v2

Tag: Tiekimo grandinės

  • Lenkijos finansų ministras apie JAV muitus automobiliams: kas sumokės kainą ir kodėl tai svarbu eksportui

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad JAV muitų politika ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai su Vašingtonu artimiausiu metu bus aptariami Briuselyje, euro zonos finansų ministrų susitikimo metu. Pasak jo, nors tema bendrai aktuali visai ES, praktiniai pokalbiai greičiausiai vyks dvišaliu formatu.

    Ministras pabrėžė, kad muitai tiesiogiai didina verslo kaštus, o galiausiai juos pajunta gyventojai, nes brangsta prekės ir paslaugos. Jo vertinimu, aiškus signalas svarbus ir rinkoms, ir įmonėms, planuojančioms gamybą bei tiekimo grandines ilgesniam laikotarpiui.

    „Muitai kenkia įmonėms ir kenkia namų ūkiams, nes būtent vartotojai galiausiai apmoka padidintų muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga su JAV yra išsiderėjusi susitarimą, kurį, jo teigimu, reikėtų patvirtinti kuo greičiau. Pasak ministro, pastarosiomis savaitėmis procedūriniai darbai, reikalingi susitarimui įgyvendinti, pastebimai paspartėjo.

    Ministro teigimu, ES siekia užbaigti procesą be papildomos įtampos eskalavimo, nes prekybiniai ginčai paprastai išplečia neapibrėžtumą ir mažina investicijų apetitą. Tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose kainą lemia didelės apimtys ir ilgalaikės sutartys.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija į JAV paprastai neeksportuoja daug galutinių automobilių, tačiau tiekia dalis ir komponentus. Šie komponentai patenka į automobilius, gaminamus kitose ES valstybėse, o vėliau tokie automobiliai parduodami JAV rinkoje.

    Todėl, ministro vertinimu, papildomi muitai automobiliams gali netiesiogiai smogti ir Lenkijos įmonėms, veikiančioms tiekimo grandinėje, net jei galutinis produktas iš šalies į JAV neiškeliauja. Jo teigimu, palankiausias scenarijus būtų išvengti naujų muitų ir išlaikyti anksčiau suderėtą lygį.

    „Akivaizdu, kad norėtume, jog naujų muitų nebūtų ir jie liktų anksčiau išderėtame lygyje. Tai būtų naudinga ir Lenkijos ekonomikai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trumpo planai: 25 proc. muitai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis šią savaitę padidinti muitus iš ES importuojamiems lengviesiems ir sunkvežimiams iki 25 proc. Jis tvirtino, kad ES esą nevykdo prekybos susitarimo su JAV sąlygų, tačiau detalių, kokių konkrečiai įsipareigojimų, neįvardijo.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras nurodė, kad muitų didinimas bus įgyvendintas, nors Vašingtonas dėl to ir toliau tariasi su europiniais partneriais. Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier informavo, kad Komisija šioje situacijoje išlaiko ramią poziciją ir vertina tolesnius žingsnius.

  • Gynybos pramonė gali įdarbinti „Rafako“ ir Huta Częstochowa, bet pagrindinis stabdis – laikas

    Lenkijos valdžia vis dažniau gynybos pramonę mato kaip būdą į naujas tiekimo grandines įtraukti sunkumų patiriančias įmones, tokias kaip „Rafako“ ar Huta Częstochowa. Tačiau, pasak Ministerijos valstybės turto atstovų, didžiausias iššūkis šiame kelyje yra ne vien technologijos ar žmonės, o investicijų tempas.

    Diskusijų centre atsiduria kariuomenės užsakymai, Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir vadinamasis local content principas, kai siekiama, kad kuo daugiau komponentų būtų gaminama šalies viduje. Tokia politika turėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti pristatymo terminus, bet tam reikia laiku pastatytų gamybos linijų ir parengtų darbuotojų.

    Kaip įtraukiamos probleminės gamyklos?

    Valstybės atstovai kaip pavyzdžius mini „Rafako“ ir Huta Częstochowa, kurios istoriškai turėjo stiprią pramoninę bazę, bet pastaraisiais metais susidūrė su veiklos ir užsakymų duobėmis. Gynybos sektorius tokioms įmonėms gali pasiūlyti stabilesnę paklausą, jei jos pajėgios persiorientuoti į griežtesnius standartus.

    Praktikoje tai reiškia naujus reikalavimus kokybei, metalo apdirbimui, suvirinimo precizikai bei atsekamumui, kuris gynybos pramonėje yra kritinis. Kitaip tariant, ne viskas, kas tinka sunkiajai energetikos ar plieno pramonei, automatiškai tinka šarvuotos technikos ar karinės įrangos komponentams.

    „Šiandien pagrindinis siaurasis kaklelis yra laikas: įprastai investiciniai procesai trunka 3–5 metus, o dabar siekiame sutrumpinti iki 2–3 metų“, – sakė Konradas Gołota.

    Siaurasis kaklelis: kodėl viską lemia terminai?

    Gynybos pramonėje investicijos dažnai reiškia ne vien įrangos pirkimą, bet ir cechų rekonstrukciją, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, kokybės valdymo sistemų diegimą bei tiekėjų kvalifikavimą. Net ir turint finansavimą, dalis procesų yra sunkiai pagreitinami dėl projektavimo, leidimų, rangos ir testavimo etapų.

    Ši problema aktuali ne tik Lenkijai: po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos valstybės vienu metu didina gamybos apimtis, todėl konkuruoja dėl tų pačių staklių, medžiagų, inžinierių ir sertifikavimo pajėgumų. Dėl to pailgėja tiekimo grandinės, o kainas spaudžia aukštyn paklausa.

    Local content ir ES pinigai: ko tikimasi?

    Varikliu tikimasi paversti ir ES priemones, kurios skirtos stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus bei pramonės bazę. Kartu akcentuojama local content kryptis: vykdomos peržiūros, kokių komponentų iki šiol nepavykdavo įsigyti šalies viduje ir kur realiai būtų galima pradėti jų gamybą.

    Politikos tikslas aiškus: jei daugiau dalių gaminama vietoje, valstybė tampa atsparesnė geopolitiniams sukrėtimams ir užsakymus gali vykdyti greičiau. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutrumpinti investicijų ciklus ir užtikrinti stabilų, ilgalaikį kariuomenės užsakymų portfelį, kuris leistų įmonėms drąsiai investuoti.

  • Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retųjų žemių metalai yra vieni svarbiausių šiuolaikinės pramonės išteklių, nors dauguma žmonių jų pavadinimų niekada negirdėjo. Jie reikalingi išmaniesiems telefonams, vėjo turbinoms, elektromobiliams ir daliai gynybos technologijų. Po Kinijos 2025 metais sugriežtintos eksporto kontrolės jų svarba dar labiau išryškėjo.

    Retųjų žemių elementais vadinama 17 cheminių elementų grupė: 15 lantanidų, taip pat skandis ir itris. Pavadinimas klaidina, nes kai kurie jų Žemės plutoje nėra itin reti, tačiau problema kita: jie dažniausiai būna išsisklaidę ir sunkiai atskiriami nuo kitų mineralų. Dėl to gavybai ir perdirbimui reikia sudėtingų technologijų, daug energijos ir griežtos aplinkosaugos kontrolės.

    Retųjų žemių elementų istorija siejama su Švedija, kur XVIII amžiaus pabaigoje Ytterby apylinkėse aptikti mineralai vėliau padėjo identifikuoti ne vieną naują elementą. Tuomet chemikai „žemėmis“ vadino sunkiai tirpstančius oksidus, o „retomis“ jos buvo dėl sudėtingo išskyrimo ir tuo metu neįprastų radimviečių. Šiandien terminas liko, bet jo reikšmė tapo labiau ekonominė nei geologinė.

    Kur jos slypi telefone?

    Išmaniajame telefone retųjų žemių elementai dažniausiai dirba ten, kur jų nematome: garsiakalbiuose, vibracijos varikliuose ir kamerų fokusavimo mechanizmuose. Neodimis ir prazeodimis leidžia sukurti mažus, bet itin stiprius magnetus, kurie užtikrina garsą, vibraciją ir tikslų judesį. Europis, terbis ir itris svarbūs ekranų bei LED šviesos spalvų kokybei.

    Ceris naudojamas stiklo ir optinių komponentų poliravimui, o lantanas padeda gerinti specializuoto stiklo savybes. Dėl šių priedų įrenginiai gali būti mažesni, tikslesni ir efektyvesni. Pramonėje retieji žemių elementai neretai vadinami kritiniais priedais: jų reikia nedaug, bet be jų smarkiai krenta galutinių produktų kokybė.

    Elektromobiliai, vėjas ir gynyba

    Retųjų žemių magnetai tapo vienu svarbiausių elektromobilių ir vėjo energetikos komponentų. Neodimio magnetai, papildyti prazeodimiu, o kartais ir disproziu bei terbiu, padeda išlaikyti savybes aukštesnėje temperatūroje. Tai tiesiogiai siejasi su variklių efektyvumu, įrenginių ilgaamžiškumu ir bendru energijos nuostolių mažinimu.

    Medicinoje gadolinis naudojamas kai kuriuose magnetinio rezonanso kontrastiniuose preparatuose, kad vaizdai būtų ryškesni. Kartu medikų bendruomenė akcentuoja atsargų vertinimą, nes tyrimuose aptariamas gadolinio pėdsakų kaupimosi organizme klausimas po dalies kontrastinių procedūrų. Branduolinės medicinos srityje svarbus ir lutecio izotopas, taikomas tikslinėse radiofarmacinėse terapijose.

    Europa ieško išeities: perdirbimas ir grandinės stiprinimas

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, retųjų žemių elementų paklausa švarios energijos technologijose pastaraisiais metais augo, o iki 2030 metų gali dar reikšmingai didėti. Europos Komisija ne kartą yra pabrėžusi, kad jautriausia vieta yra ne vien žaliava, bet ir perdirbimas bei magnetų gamyba. Didelė dalis pasaulinės rafinavimo ir magnetų tiekimo grandinės tebėra sutelkta Kinijoje.

    2025 metais Kinijos sprendimai griežtinti pasirinktų retųjų žemių elementų ir su jais susijusių produktų eksporto kontrolę parodė, kaip greitai gali sustoti pramonė, jei ima trūkti vienos detalės. Tai priminė lustų krizės pamokas: net kai rinka turi paklausą, gamyba gali strigti dėl riboto kritinių komponentų tiekimo. Dėl to Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinės diversifikavimui ir atsargų politikai.

    Vienas realistiškiausių trumpesnio laikotarpio sprendimų yra perdirbimas. Seni telefonai, kietieji diskai, elektriniai varikliai ar vėjo turbinų komponentai tampa nebe vien elektronikos atliekomis, o žaliavų šaltiniu. Mokslininkai ir pramonė ieško metodų, kaip iš magnetų atgauti neodimį ir kitus elementus mažiau agresyviomis cheminėmis priemonėmis, mažinant atliekų kiekį ir energijos sąnaudas.

    JAV geologijos tarnybos duomenimis, didžiausios retųjų žemių atsargos ir reikšminga gavyba yra sutelktos keliose valstybėse, tačiau vien atsargos dar negarantuoja tiekimo. Lemiamas etapas yra separacija, rafinacija ir magnetų gamyba, nes būtent čia susidaro didžiausia pridėtinė vertė ir didžiausia priklausomybė. Todėl Europa, net turėdama potencialių telkinių, pirmiausia sprendžia perdirbimo ir pramoninių pajėgumų klausimą.

    Tiekimo grandinės stiprinimas tampa ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu uždaviniu. Retųjų žemių metalai jau dabar lemia, kaip greitai vystysis elektromobilumas, atsinaujinanti energetika ir dalis aukštųjų technologijų pramonės. O vartotojams tai reiškia paprastą dalyką: daugelis kasdien naudojamų įrenginių priklauso nuo mažų, bet kritiškai svarbių metalų.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.

  • JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Pietų Korėja, kuriuo siekiama mažinti muitus ir didinti abipusę prekybą. Žingsnis sutapo su nauja Abu Dabio ekonomine kryptimi po sprendimo pasitraukti iš OPEC, todėl regiono planai Azijoje įgauna dar daugiau svorio.

    Susitarimas, vadinamas Visapusišku ekonominės partnerystės susitarimu, numato panaikinti arba sumažinti tarifus didžiajai daliai tarpusavio prekyboje cirkuliuojančių prekių. JAE teigia, kad tai palengvins eksportuotojų patekimą į rinkas ir paskatins investicijas į technologijas, gamybą bei logistiką.

    Kas keičiasi verslui?

    Pagal paskelbtas sąlygas, tarifų lengvatos apima apie 91,2 proc. prekių, kuriomis prekiauja abi šalys. 2025 metais JAE ir Pietų Korėjos ne naftos prekyba siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o pareigūnai prognozuoja tolesnį augimą, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

    JAE užsienio prekybos ministras Thani bin Ahmed Al Zeyoudi pabrėžė, kad susitarimas turėtų sukurti daugiau galimybių eksportuotojams ir pagilinti pramoninį bendradarbiavimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis modelis tampa įrankiu greičiau užsitikrinti tiekimo grandinių stabilumą, kai pasaulinę prekybą vis labiau veikia geopolitinė įtampa.

    „Šis susitarimas atveria naujų galimybių eksportuotojams ir stiprina bendradarbiavimą technologijų, gamybos ir logistikos srityse“, – sakė Thani bin Ahmed Al Zeyoudi.

    Kataras taip pat skuba į Seulą

    Lygiagrečiai Kataras intensyvina kontaktus su Pietų Korėja ir signalizuoja, kad Persijos įlankos valstybės siekia struktūrinio prekybos koridoriaus su Azija. Pastarosiomis dienomis Kataro valstybinis užsienio prekybos ministras Ahmed bin Mohammed Al Sayed Seule vedė verslo delegacijos susitikimus dėl prekybos ir investicijų.

    Diskusijose akcentuotos sritys, kuriose Pietų Korėja turi globalų konkurencinį pranašumą: puslaidininkiai, pažangioji gamyba, biotechnologijos ir dirbtinis intelektas. Tokia darbotvarkė rodo, kad Kataras, kaip ir JAE, nori plėsti ekonomikos struktūrą už energetikos ribų ir pritraukti technologinį kapitalą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Šis susitarimas laikomas pirmuoju Pietų Korėjos prekybos paktu su šalimi iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, todėl Seulo ekonominė diplomatija regione įgauna naują pagreitį. Tiek JAE, tiek Kataro veiksmai išryškina platesnę tendenciją: Persijos įlankos šalys, diversifikuodamos ekonomiką, vis aktyviau jungia kapitalą su Azijos technologijų ir pramonės pajėgumais.

    Verslui tai gali reikšti mažesnes sąnaudas, greitesnį prekių judėjimą ir platesnes galimybes dalyvauti bendruose projektuose, ypač logistikos, pažangių komponentų, skaitmenizavimo ir pramonės modernizavimo srityse. Tuo pat metu muitų mažinimas didina konkurenciją vietos rinkose, todėl kai kurioms įmonėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie naujų kainodaros ir tiekimo realijų.

  • „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    Vienas didžiausių pasaulio konteinerių vežėjų „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) paskelbė pradedantis naują greitąjį maršrutą Europa–Raudonoji jūra–Artimieji Rytai. Juo siekiama išlaikyti prekių srautus, kai įtampa regione vis dažniau trikdo tradicinius jūrų kelius.

    Naujoji paslauga sujungs pagrindinius Europos uostus su Saudo Arabijos logistikos centrais ir kitais regiono mazgais. Pirmasis laivas, kaip nurodo bendrovė, turėtų išplaukti iš Antverpeno gegužės 10 dieną.

    Kaip veiks naujasis koridorius

    MSC skelbia, kad laivai iš Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat iš Baltijos regiono, krovinį gabens per Sueco kanalą į Jordanijos Akabą, Saudo Arabijos King Abdullah Port ir Džidą. Toliau dalis srautų bus nukreipiama į Persijos įlankos šalis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, pasitelkiant sausumos transportą.

    „Visi Europos kilmės kroviniai, nuo Šiaurės Vakarų Europos ir Skandinavijos bei Baltijos iki Viduržemio ir Juodosios jūros, bus aptarnaujami per MSC kapiliarinį paslaugų tinklą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kodėl Hormūzas tapo rizika

    Sprendimas stiprinti alternatyvius maršrutus siejamas su išaugusia geopolitine rizika Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių tranzito taškų. Pastaruoju metu, didėjant karinei įtampai tarp JAV ir Irano, laivybos įmonės vis dažniau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo šio koridoriaus.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra itin siauras, todėl bet kokie ribojimai ar incidentai greitai virsta grandinine reakcija tiekimo grandinėse. Praktikoje tai reiškia ilgesnius reisus, didesnes draudimo ir apsaugos sąnaudas, o galutiniame etape ir brangesnę logistiką gamintojams bei prekybininkams Europoje.

    Ką tai reiškia verslui Europoje

    Rinkai svarbu ne tik pats naujas MSC grafikas, bet ir signalas, kad vežėjai pereina prie lankstesnių, mišrių sprendimų, kai jūrų transportą papildo sausumos grandys. Tokia schema leidžia greičiau perplanuoti krovinių srautus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo regioninių uostų pralaidumo ir sausumos infrastruktūros.

    Logistikos sektoriuje tai vertinama kaip platesnė tendencija: geopolitiniai konfliktai skatina laivybą kurti atsarginius koridorius ir diversifikuoti riziką, net jei tai reiškia sudėtingesnį maršrutų planavimą. Verslui tai gali suteikti daugiau pasirinkimų, bet kainodara išliks jautri bet kokiems eskalacijos signalams Artimuosiuose Rytuose.

  • Generolas perspėja dėl karo krizės: vien slėptuvių neužtenka, būtinas aiškus gyventojų planas

    Diskusijose apie civilinę saugą dažnai akcentuojamos slėptuvės ir infrastruktūra, tačiau ekspertai primena, kad pasirengimas karinei krizei prasideda nuo aiškių gyventojų veiksmų. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarti prioritetai apėmė ne tik gynybos finansavimą, bet ir maisto, žaliavų bei kritinių paslaugų užtikrinimą.

    Lenkijos vyriausybės atstovas Jakubas Stefaniakas pabrėžė, kad valstybės atsparumas priklauso nuo kelių grandžių, tarp jų ir nuo maisto saugumo. Jo teigimu, modernizuojant kariuomenę būtina planuoti tiekimą ir logistiką, kad krizės metu būtų išlaikyta kasdienė valstybės veikla.

    „Galime turėti modernią kariuomenę ir ginklus, bet turime turėti ir kuo pamaitinti karius“, – sakė Jakubas Stefaniakas.

    Buvęs NATO vadavietės vado pavaduotojas generolas Mieczysławas Bieniek atkreipė dėmesį į praktinę problemą: net turint teisės aktus ir pradedant statyti slėptuves, žmonės dažnai nežino, kur jos yra ir kaip elgtis pavojaus akivaizdoje. Jo vertinimu, didelė atsakomybės dalis tenka savivaldai, kuri turi užtikrinti aiškią informaciją ir realiai veikiančius evakuacijos bei priedangos planus.

    „Kokia nauda iš slėptuvių, jeigu žmonės nežino, kaip iki jų nueiti ir ką pasiimti?“, – sakė Mieczysławas Bieniek.

    Kitoje diskusijos dalyje akcentuotas ir kibernetinis saugumas, nes karo ar hibridinės krizės metu taikiniais tampa bankų sistemos, duomenų bazės ir kritinė infrastruktūra. Ekspertai pabrėžė, kad gyventojų sauga šiandien neatsiejama nuo valstybės gebėjimo apsaugoti skaitmenines paslaugas, nuo kurių priklauso atsiskaitymai, registrai ir informacijos sklaida.

    EY partneris Zbigniewas Liptakas išskyrė atsparumą tiekimo grandinėms ir perspėjo, kad krizės atveju reikia ruoštis ilgesniam laikotarpiui, kai žaliavos ar komponentai gali būti neprieinami mėnesiais. Jis priminė ankstesnius pasaulinių tiekimų sutrikimus, kai vienas sprendimas eksportą ribojančioje šalyje sukeldavo grandininį poveikį Europos pramonei ir kainoms.

    Diskusijoje taip pat aptarta vadinamoji vietinės gamybos ir tiekimo stiprinimo kryptis, kai valstybė siekia kuo daugiau svarbių užsakymų atlikti šalies viduje. Verslo atstovai teigė, kad pirkimuose gynybai ir infrastruktūrai būtina numatyti aiškias taisykles, kurios leistų vietos pramonei dalyvauti, o perkant technologijas iš užsienio užtikrintų realų technologijų perdavimą.

    Modulinių statinių bendrovės Unihouse vadovas Marcin Gołębiewski pabrėžė, kad krizėje lemia ne vien biudžetai, o reagavimo greitis ir pasirengimas procedūroms. Jo teigimu, centralizuoti ir standartizuoti sprendimai, ypač kariuomenės infrastruktūrai, leidžia greičiau priimti sprendimus ir operatyviai įgyvendinti užsakymus, kai situacija blogėja.

    Lenkijos strateginių rezervų agentūros atstovas Andrzejus Hawrylukas aiškino, kad valstybė privalo būti pasirengusi užtikrinti būtiniausias priemones gyventojams, įskaitant maistą ir vandenį, bent kelioms paroms. Pasak jo, rezervai valdant krizes turi būti nuolat atnaujinami, kad būtų išlaikytas tinkamumo terminas, o veikimas derinamas su regionų administracija.

    „Bendradarbiaujame su prekybos ir maisto įmonėmis, kad per savivaldą gyventojus pasiektų maistas ir vanduo“, – sakė Andrzejus Hawrylukas.

    Parlamentarė Halina Bieda akcentavo, kad nacionalinio saugumo srityje svarbus ir teisėkūros procesas bei institucijų tarpusavio koordinacija. Jos vertinimu, kai ministerijos dirba atskirai, sprendimai stringa, todėl atsparumo stiprinimui būtina nuosekli komunikacija ir bendras veiksmų planas, apimantis civilinę saugą, tiekimo grandines ir informavimą.

  • Lenkija sparčiai artėja prie Prancūzijos: gali tapti ketvirta pagal prekybą Vokietijai

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Vokietijos ekonominių partnerių, o 2024 metais jos vaidmuo dar labiau sustiprėjo. Vokietijos žiniasklaida ir prekybos statistika rodo, kad Lenkija pagal prekybos apimtis sparčiai artėja prie Prancūzijos ir gali pakilti į ketvirtą vietą.

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas 2024 metų rudenį, kai Lenkija aplenkė Kiniją kaip vokiškų prekių pirkėja. Tai nereiškia, kad Kinija apskritai dingo iš Vokietijos prekybos viršūnės, tačiau tendencija parodė, jog Europos viduje didėja paklausa ir persitvarko tiekimo grandinės.

    Skaičiai rodo spartų priartėjimą

    Vertinant bendrą dvišalę prekybą, 2024 metais Vokietijos ir Lenkijos prekių apyvarta siekė apie 171 mlrd. eurų, o tai leido Lenkijai įsitvirtinti tarp penkių svarbiausių partnerių. Nuo Prancūzijos ją skyrė palyginti nedidelis atstumas, todėl net nedideli augimo tempų skirtumai gali pakeisti rikiuotę.

    Vokietijos užsienio prekybos duomenis apibendrinančios institucijos skelbė, kad Prancūzijos ir Vokietijos prekybos apyvarta siekė apie 185 mlrd. eurų, o Lenkijos ir Vokietijos apie 180,2 mlrd. eurų. Toks skirtumas reiškia, kad kelių milijardų eurų pokytis per metus gali būti lemiamas.

    Kodėl Vokietijai svarbi būtent Lenkija?

    Ekspertai šį pokytį sieja su keliais veiksniais: geografinis artumas, gerai išvystyta transporto ir logistikos infrastruktūra bei gilėjanti pramonės integracija. Lenkija tapo svarbia automobilių komponentų, buitinės technikos, baldų, metalo ir chemijos pramonės tiekimo grandinių dalimi, o tai ypač aktualu Vokietijos gamintojams.

    Ne mažiau svarbi ir investicijų kryptis: per du dešimtmečius po įstojimo į Europos Sąjungą Lenkija tapo didele gamybos baze ir augančia vartojimo rinka. 2004 metais Lenkija dar nepateko į dešimt svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių, tačiau vėliau nuosekliai kilo į viršų.

    Prancūzijos lėtesnis augimas keičia balansą

    Prognozės, kad Lenkija gali aplenkti Prancūziją, dažniausiai remiasi skirtingais ekonomikos augimo tempais. Jei Prancūzijos ekonomika augs lėčiau, o pramonės ir vartojimo dinamika išliks silpnesnė, Vokietijos įmonėms Lenkijos rinka gali tapti dar reikšmingesnė tiek eksporto, tiek gamybos grandinių požiūriu.

    „Per artimiausią laiką Lenkija turi realią galimybę pakilti aukščiau, nes skirtumas su Prancūzija yra nedidelis, o ekonomikos dinamika palankesnė Varšuvai“, – sakė Vokietijos ekonominių ryšių su Rytų Europa ekspertas Philippas Haussmannas.

  • Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje į rinką persimeta dar vienas, iš pirmo žvilgsnio netikėtas smūgis: sparčiai brangsta ir ima trūkti bazinių alyvų, iš kurių gaminami aukštos klasės variklių tepalai. Analitikai perspėja, kad užsitęsus trikdžiams logistikoje, kai kurių produktų atsargos tiekimo grandinėje gali išsekti per kelias savaites.

    Bazinės alyvos yra pagrindinė žaliava, reikalinga gaminti variklių tepalus ir kitus pramoninius skysčius. Prabangesniems automobiliams ypač svarbios trečios ir ketvirtos grupės bazinės alyvos, įskaitant polialfaolefinus, kurie naudojami sintetinėms alyvoms, atlaikančioms aukštą temperatūrą ir dideles apkrovas.

    „Jei niekas neatplauks, per mėnesį atsargos išseks ir tai tiesiog sumažins gatavų tepalų gamybą“, – sakė „Argus Media“ bazinių alyvų kainodaros vadovė Gabriella Twining.

    Persijos įlankos regionas sudaro reikšmingą pasaulinės trečios grupės bazinių alyvų pasiūlos dalį, o Europa ir JAV iš ten importuoja didelę dalį šios kategorijos produktų. Būtent todėl bet koks gabenimo sutrikimas Hormūzo sąsiauryje greitai atsispindi kainose ir pristatymo terminuose visoje tiekimo grandinėje.

    Rinkos vertinimai rodo, kad trečios grupės bazinių alyvų kainos Šiaurės Europoje nuo konflikto pradžios šoktelėjo beveik dvigubai. Prie spaudimo prisideda ir priverstiniai gamybos bei logistikos ribojimai: dalis gamintojų skelbia force majeure, o kai kurios šalys taiko eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    „Šiuos istorinius kainų šuolius kažkas turės apmokėti, o tai galiausiai bus perkelta pirkėjui per gatavų tepalų kainą“, – sakė Gabriella Twining.

    Ekspertai pabrėžia, kad bazinės alyvos yra palyginti lėtos apyvartos produktas, todėl grandinėje įprastai būna tam tikras buferis, tačiau užsitęsus trikdžiams, pristatymo laikai ilgėja, o papildymas tampa rizikingas. Tai ypač jautru servisams ir tiekėjams, aptarnaujantiems sportinius bei prabangius automobilius, kuriems neretai reikalingos konkrečios specifikacijos sintetinės alyvos.

    Nepriklausomų tepalų gamintojų atstovai JAV įspėja, kad spaudimas rinkai gali išlikti ilgalaikis, o sąnaudos augs visoje tiekimo grandinėje. Papildoma rizika įvardijami sezoniniai veiksniai, galintys sutrikdyti perdirbimo pajėgumus kituose regionuose, todėl rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimą ir didinti atsargų planavimą.

    Vairuotojams tai gali reikšti dvi praktiškas pasekmes: didesnes alyvos ir aptarnavimo kainas bei mažesnį tam tikrų produktų prieinamumą. Nors alyvos keitimą dalis žmonių linkę atidėti, specialistai primena, kad aukštos galios varikliuose ir sudėtingose hibridinėse sistemose tepimo kokybė yra kritinė ilgaamžiškumui, todėl taupymas netinkamoje vietoje gali baigtis brangiais gedimais.

  • LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    LVMH valdoma odos įmonė siejama su miškų naikinimu: Briuselyje siekia švelninti ES žaliąjį įstatymą

    Prancūzijos prabangos prekių koncernui LVMH priklausanti Italijos odos perdirbimo grupė siejama su tiekimo grandine, kuri, nevyriausybinės organizacijos tyrimo duomenimis, gali būti susijusi su miškų naikinimu Paragvajuje. Tuo pat metu įmonės vadovas Briuselyje aktyviai kalba apie išimtis ir palengvinimus pagal ES kovos su miškų naikinimu taisykles.

    Tyrime teigiama, kad odos žaliava buvo perkama iš tiekėjų, veikiančių teritorijose, kuriose fiksuojamas miškų virtimas ganyklomis ar dirbama žeme. Tokios kilmės žaliavos rizika ES ypač jautri, nes Bendrija pastaraisiais metais stiprina importo kontrolę, siekdama mažinti savo vartojimo poveikį miškų nykimui pasaulyje.

    ES Miškų naikinimo reglamentas numato, kad į Bendrijos rinką neturėtų patekti produktai, susiję su žemės plotais, iškirstais po 2020 metų gruodžio mėnesio. Šis reguliavimas apima kelias žaliavas ir iš jų pagamintus produktus, o odos sektorius dalyje valstybių narių spaudžia siekti, kad odai būtų taikomos platesnės išimtys.

    Odos pramonės atstovai argumentuoja, kad oda yra mėsos pramonės šalutinis produktas, todėl pati savaime neskatina miškų kirtimo. Kritikai pabrėžia, kad be aiškaus atsekamumo tokia logika tampa spraga, nes galvijų auginimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių kai kuriuose regionuose miškai verčiami ganyklomis.

    Paragvajuje ypatingą dėmesį kelia Gran Čako regionas, kuriame pastaraisiais metais fiksuojami vieni sparčiausių miškų nykimo tempų Pietų Amerikoje. Tyrime minimos tiekimo grandinės sąsajos su šiuo regionu didina reputacinę ir reguliacinę riziką visoms Europos įmonėms, kurios importuoja žaliavas ar pusgaminius iš teritorijų, kuriose atsekamumas nėra pilnas.

    „Jei negalime gauti reikalingos žaliavos, verslas gali sustoti per naktį, nes neturime visos informacijos, kurios reikalaujama atitikčiai“, – sakė Fabrizio Nuti.

    Įmonių atstovai viešai nurodo, kad koncerno mastu yra įsipareigojimų iki 2025 metų užkirsti kelią miškų naikinimui ir natūralių ekosistemų konversijai tiek veikloje, tiek tiekimo grandinėse. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad prekybos duomenys rodo tiekimą ir po įsigijimo laikotarpio, o tai kelia klausimų, ar pereinamieji kontraktai ir likutiniai srautai buvo suvaldyti pakankamai greitai.

    Esminė šio ginčo ašis – atsekamumo reikalavimai. Pagal ES taisykles įmonės turi pateikti rizikos vertinimą ir įrodymus apie kilmę, o praktikoje tai reiškia duomenis iki konkrečių ūkių ar bent jau iki skerdyklų, taip pat geografines koordinates ir patikras, kurios leistų įrodyti, kad žaliava nėra susijusi su miškų naikinimu.

    Nevyriausybinės organizacijos ir dalis pilietinės visuomenės atstovų įspėja, kad odos išėmimas iš reglamento susilpnintų bendrą ES politikos nuoseklumą. Jų argumentas paprastas: jei mėsa iš galvijų, augintų iškirstose teritorijose, rinkoje būtų ribojama, o oda iš tų pačių galvijų galėtų laisvai patekti į ES, atsirastų akivaizdi reguliacinė spraga.

    Europos Komisija artimiausiu metu gali pateikti pasiūlymų dėl taisyklių taikymo apimties ir praktinių įgyvendinimo detalių, todėl diskusijos Briuselyje aštrėja. Verslui tai reiškia būtinybę investuoti į duomenų rinkimą, tiekėjų auditą ir skaitmenines atsekamumo sistemas, o vartotojams – didesnį skaidrumą apie tai, iš kur atkeliauja prabangos prekėse naudojamos medžiagos.

    Kontekstas platesnis nei vienas sektorius: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra nurodžiusi, kad didžioji dalis pasaulinio miškų nykimo siejama su žemės ūkio plėtra. Dėl to ES reglamentas laikomas vienu ambicingiausių bandymų per prekybos taisykles mažinti miškų naikinimo ekonomiką, tačiau jo sėkmė priklausys nuo realaus įgyvendinimo ir išimčių masto.