Tag: TikTok

  • Nonna-maxxing užkariauja vasarą: kodėl moterys nori atrodyti kaip itališkos močiutės

    Nonna-maxxing užkariauja vasarą: kodėl moterys nori atrodyti kaip itališkos močiutės

    Socialiniuose tinkluose šią vasarą sparčiai populiarėja nonna-maxxing – estetikos ir gyvenimo būdo kryptis, įkvėpta stereotipinės itališkos močiutės, vadinamos nonna. Tai ne tik apranga, bet ir lėtesnis tempas: daugiau pasivaikščiojimų, mažiau telefono, daugiau buities ritualų ir paprasto, kasdienio džiaugsmo.

    Nonna-maxxing išpopuliarėjo ypač „TikTok“ ir „Instagram“ turinyje, kur vartotojos rodo lėtų rytų rutiną, maisto gaminimą nuo pradžių ir poilsį be skubos. Greta iškyla ir itališkas dolce far niente principas, kai sąmoningai leidžiama sau nieko neveikti, o tai daugeliui tampa atsvara nuolatiniam produktyvumo spaudimui.

    Kas slypi už trendo?

    Šis reiškinys dažnai pristatomas kaip atsakas į perdegimą ir ekranų nuovargį: vietoje nuolatinio skrolinimo siūloma grįžti prie paprastų veiklų, tokių kaip sodininkystė, žolelių auginimas, kepiniai ar naminiai pietūs. Praktikoje tai primena platesnę lėto gyvenimo kultūrą, kurioje vertinamas buvimas čia ir dabar, o ne įspūdingas tempas.

    Vis dėlto kritikai primena, kad tai labiau romantizuota fantazija nei realus daugelio itališkų senjorių kasdienybės atspindys. Dalis turinio socialiniuose tinkluose sukuria idealizuotą vaizdą, kuris dažnai prasilenkia su tikrais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės.

    Kaip tai persikelia į madą?

    Stiliaus požiūriu nonna-maxxing siejamas su natūraliais audiniais ir patogumu: lininėmis palaidinėmis, midi ilgio suknelėmis, retro raštais, skarelėmis ant galvos, masyvesniais akiniais nuo saulės ir auksinės spalvos papuošalais. Dominuoja balta ir šviesūs tonai, o siluetai dažniau laisvesni, orientuoti į judėjimo patogumą.

    Šalia mados akcentų dažnai išryškinamas ir grožio minimalizmas: mažiau ryškaus makiažo, daugiau natūralumo, tvarkingai susegti plaukai. Tokia kryptis dera su platesnėmis pastarųjų metų tendencijomis, kai vartotojai vis dažniau renkasi universalius, ilgaamžius drabužius ir mažiau impulsyvų vartojimą.

    Žvaigždės taip pat įsitraukė

    Trendas matomas ir garsenybių vasaros įvaizdžiuose, ypač kelionėse po Italiją ar pietų Europą, kur natūraliai dera skarelės, lengvos suknelės ir papuošalų perteklius. Socialiniuose tinkluose aptariama, kad toks įvaizdis patrauklus todėl, jog vienu metu atrodo ir stilingas, ir praktiškas.

    Norint pritaikyti nonna-maxxing kasdienybėje, nebūtina kopijuoti viso stiliaus. Dažniausiai pakanka kelių elementų: vienos kokybiškos lininės suknelės, skarelės, patogių batų, taip pat sąmoningai įvestų įpročių, pavyzdžiui, trumpų pasivaikščiojimų ar vakaro be telefono.

  • Sunkiai sergantis GTA 6 gerbėjas turi vieną svajonę: žaidėjai susivienijo dėl didelio gesto

    Sunkiai sergantis GTA 6 gerbėjas turi vieną svajonę: žaidėjai susivienijo dėl didelio gesto

    25 metų turinio kūrėjas Jerry Fortas nuo paauglystės kovoja su sunkia liga, kuri stipriai silpnina organizmą ir sukelia nuolatinį kosulį bei dusulį. Jo artimieji teigia, kad būklė tapo tokia rimta, jog kasdienybėje jam ypač sunku savarankiškai kvėpuoti.

    Šiuo metu jaunas vyras gydomas intensyvios terapijos skyriuje ir laukia plaučių transplantacijos operacijos. Pasak mamos Paris, net ir tokioje situacijoje jis išlieka pozityvus, kūrybingas ir rūpestingas, o jo istorija įkvepia kitus.

    Šeima pradėjo paramos rinkimą „GoFundMe“ platformoje, kad padengtų reabilitacijos, persikraustymo ir kitų pooperacinių medicininių žingsnių išlaidas. Nurodoma, kad didelė dalis reikalingos sumos jau surinkta, o aukos toliau plaukia iš žmonių, sujaudintų jo istorijos.

    Jerry Fortas atvirai sako esantis didelis „Grand Theft Auto“ serijos gerbėjas, o jo didžiausia svajonė – sulaukti ir pačiam sužaisti „GTA 6“. Viename „TikTok“ vaizdo įraše jis juokaudamas kalbėjo apie ilgai trunkančius žaidimo laukimo metus, tačiau kartu pasidalijo ir realybe apie artėjančią sudėtingą operaciją.

    Po šių įrašų žaidėjų bendruomenė ėmė telktis: internete pasipylė palaikymo žinutės ir raginimai atkreipti „Rockstar Games“ bei leidėjo „Take-Two Interactive“ dėmesį. Dalis gerbėjų tikisi, kad kūrėjai galėtų žengti išskirtinį žingsnį, pavyzdžiui, suteikti galimybę pamatyti žaidimą anksčiau ar gauti kitą simbolinį palaikymo gestą.

    Tokios iniciatyvos nėra beprecedentės: žaidimų industrijoje kartais pasitaiko atvejų, kai leidėjai ar kūrėjai ypač išskirtinėmis aplinkybėmis suteikia ankstyvą prieigą ar organizuoja asmeninį susitikimą. Vis dėlto oficialių patvirtinimų dėl konkrečių veiksmų šioje istorijoje kol kas nėra.

    Kol kas bendruomenės parama labiausiai atsispindi praktiniuose dalykuose – finansinėje pagalboje ir viešumoje, kuri gali padėti šeimai lengviau pasiruošti sudėtingam gydymo etapui. Artimieji pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu yra sėkminga operacija ir galimybė grįžti į kuo normalesnį gyvenimą.

  • Užsienis pametė galvas dėl lenkiškos kosmetikos: socialiniuose tinkluose gimsta P-beauty banga

    Užsienis pametė galvas dėl lenkiškos kosmetikos: socialiniuose tinkluose gimsta P-beauty banga

    Korejietiška K-beauty banga ilgus metus diktavo odos priežiūros madas: daugiažingsnės rutinos, aktyvieji ingredientai ir pažangios formulės tapo standartu. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau skamba netikėtas terminas P-beauty, kuriuo apibūdinamas augantis susidomėjimas lenkiška kosmetika.

    Turinį kuriantys žmonės ir keliautojos dalijasi įspūdžiais, kad Lenkijos parduotuvėse randa produktų, kurie, jų teigimu, nenusileidžia gerokai brangesniems analogams. Dažniausiai akcentuojamas kokybės ir kainos santykis, platus pasirinkimas bei tai, kad įvairios priemonės lengvai pritaikomos kasdienėms rutinoms.

    Šią tendenciją stiprina „TikTok“ ir „YouTube“ vaizdo įrašai, kuriuose testuojami vadinamieji lenkiški paslėpti perlai. Tokiuose įrašuose produktai lyginami su aukštesnės kainų kategorijos kosmetika, o komentarų skiltyse kartojasi ta pati mintis: stebina ne tik kaina, bet ir rezultatas.

    Viena iš dažnai minimų kūrėjų yra JAV makiažo influencerė Mirta Miller, socialiniuose tinkluose žinoma kaip @mimiermakeup. Į Lenkiją persikėlusi moteris ne kartą rodė, kad kasdieniam makiažui renkasi vietinėse parduotuvėse randamas priemones ir tvirtino, jog jų kokybė, jos akimis, nenusileidžia brangiems atitikmenims.

    Panašių atsiliepimų pateikia ir kūrėja Steph, gyvenanti Berlyne, kuri po apsipirkimo Lenkijoje pasakojo, kad ją labiausiai nustebino kokybė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis Skandinavijos šalių keliautojų, atvykdamos į Lenkiją, į krepšelius įsideda ne tik makiažo, bet ir odos priežiūros priemonių.

    Šiandien P-beauty apima ne vien dekoratyvinę kosmetiką. Daug dėmesio sulaukia ir odos priežiūros produktai, ypač drėkinantys, kurių ieškoma kelionėms ar sausam klimatui. Virusiniuose įrašuose pasakojama apie pirkinių sąrašus, kuriuos keliautojos gauna iš giminių ar draugių, o kai kurios tvirtina per kelerius metus pargabenusios šimtus vienetų tų pačių priemonių.

    Komentaruose po tokiais vaizdo įrašais dažniausiai minimi konkretūs lenkiški gamintojai ir prekių ženklai: Eveline, Wibo, Paese, Hean, Ziaja, Bielenda, Yope ir Tołpa. Vis dėlto pagrindiniu traukos tašku dažniausiai tampa ne vienas logotipas, o bendra nuostata, kad Lenkijoje galima įsigyti modernių formulių kosmetikos neišleidžiant daug.

    Grožio rinkoje tokie reiškiniai paprastai kyla tada, kai sutampa keli veiksniai: socialinių tinklų rekomendacijos, lengvas prieinamumas keliaujant ir vartotojų jautrumas kainai. Todėl P-beauty banga, sprendžiant iš augančio turinio kiekio ir pirkinių pasakojimų, gali tapti dar vienu regioniniu grožio eksporto sėkmės pavyzdžiu.

  • Europos Komisija po pokalbio su „Meta“ ir „TikTok“ ragina griežčiau stabdyti dezinformaciją apie Ceutą

    Europos Komisija po susitikimo su „Meta“ ir „TikTok“ atstovais paragino platformas aktyviau stabdyti dezinformaciją, susijusią su padėtimi Ispanijos eksklave Ceutoje. Už skaitmeninius klausimus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad krizių metu ypač svarbu saugoti skaitmeninės erdvės integralumą.

    Pasak jos, platformos turi ryžtingiau reaguoti į koordinuotus melagingos ar klaidinančios informacijos srautus, o priežiūrą ir rizikų vertinimą sustiprinti realiuoju laiku. Taip pat raginama glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir greičiau pašalinti ar apriboti turinio sklaidą, kai jis gali kurstyti įtampą.

    „Platformos privalo veikti ryžtingai, kad apsaugotų skaitmeninę erdvę, ypač krizių metu. Stebėseną reikia intensyvinti, o bendradarbiavimą su faktų tikrintojais stiprinti“, – sakė Henna Virkkunen.

    Europos Komisija nurodė pastaruoju metu fiksuojanti išaugusį su Rusija siejamų kanalų aktyvumą, kai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai, perdėtai išpučiantys įvykius Ceutoje. Institucijos atstovas Guillaume Mercier teigė, kad tokia banga sustiprėjo nuo liepos 30 dienos, o iki tol panašaus masto aktyvumo nebuvo stebėta.

    Šiame kontekste Europos Komisija kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, Frontex ir Europolu stebi socialinių tinklų srautą bei galimus raginimus organizuoti neteisėtą masinį sienos kirtimą. Ypatingas dėmesys skiriamas internetinėms žinutėms, kurios gali skatinti neramumus arba klaidinti dėl saugumo situacijos ir migracijos maršrutų.

    Ceutos krizė ir ES reakcija

    Įtampa Ceutoje išaugo liepos pabaigoje, kai į šią Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje iš Maroko pusės pateko dešimtys tūkstančių migrantų. Ispanijos institucijos skelbė, kad didelė dalis jų buvo greitai grąžinti, o situacija netapo masiniu judėjimu į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.

    Reaguodamos į padėtį, Europos Sąjungos valstybės narės sušaukė neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį, kuriame buvo išreikšta solidarumo žinutė Ispanijai ir sutarta tęsti išorės sienų apsaugos stiprinimą. Migracijos spaudimo epizodai pietinėje Europos periferijoje tradiciškai tampa terpė dezinformacijai, nes emocinis turinys greitai plinta ir gali daryti įtaką visuomenės nuotaikoms.

    Kodėl akcentuojamos „Meta“ ir „TikTok“

    Europos Komisija vis dažniau kelia klausimą dėl didžiųjų platformų atsakomybės, kai kalbama apie krizines situacijas, politinę įtampą ar galimai koordinuotas informacines operacijas. „Meta“ ir „TikTok“ valdomos paslaugos dėl milžiniškos auditorijos bei turinio rekomendavimo sistemų gali akimirksniu išplatinti ir patikimą informaciją, ir klaidinančius naratyvus.

    Europos Sąjungoje šis spaudimas sustiprėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, kuris didžiausioms platformoms numato pareigą vertinti sistemines rizikas, mažinti dezinformacijos sklaidą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl Europos Komisijos susitikimai su platformomis vis dažniau tampa ne tik konsultacijomis, bet ir aiškiu signalu, kad už delsą ar neveiklumą gali grėsti griežtesnė priežiūra.

    Europos Komisija pranešė, kad prie šio klausimo grįš artimiausiomis dienomis ir vertins, ar platformų veiksmai yra pakankami, atsižvelgiant į situacijos dinamiką. Jei dezinformacijos srautai išliks intensyvūs, galima tikėtis papildomų rekomendacijų, o prireikus ir formalesnių veiksmų, susijusių su platformų įsipareigojimais Europos Sąjungoje.

  • Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė JAV socialinių tinklų kūrėja Sydney Towle, „TikTok“ ir „Instagram“ dalijusis savo gyvenimu sergant reta onkologine liga. Jai buvo 26 metai, apie mirtį pranešta jos socialinių tinklų paskyrose.

    Artimieji skelbė, kad pastaruoju metu ji buvo hospiso slaugoje, o liga progresavo po beveik trejus metus trukusios kovos. Towle būdama 23-ejų sužinojo diagnozę: ketvirtos stadijos cholangiokarcinoma, dar vadinama tulžies latakų vėžiu.

    „Syd ramiai iškeliavo vakar vakare po beveik trejus metus trukusios kovos su cholangiokarcinoma“, – sakė jos brolis Austinas vaizdo įraše.

    Towle turinys išsiskyrė tuo, kad ji atvirai rodė ne tik gydymą, bet ir kasdienybę, savijautos svyravimus, sunkias procedūras bei sprendimus dėl tolesnės priežiūros. Per šį laiką jos vaizdo įrašai surinko milijonus peržiūrų, o sekėjai juos vertino kaip realistišką jaunų žmonių susidūrimo su vėžiu liudijimą.

    Tulžies latakų vėžys laikomas reta liga, o jauname amžiuje diagnozuojamas dar rečiau, todėl Towle istorija tapo ir informavimo apie retas onkologines ligas kampanija. Gydytojai pabrėžia, kad tokiais atvejais dažnai svarbiausia ankstyva diagnostika, simptomų neatidėliojimas ir paciento įsitraukimas į sprendimus dėl gydymo.

    Šių metų gegužę Towle pasakojo, kad vėžys išplito į pilvaplėvę, o tai paprastai reiškia sudėtingesnę ligos kontrolę ir ribotesnes gydymo galimybes. Ji taip pat dalijosi, kad po pokalbio su gydytoju, kuris ragino svarstyti gyvenimo pabaigos priežiūrą, ji ieškojo kito specialisto nuomonės.

    Vienu ryškiausių jos pastarųjų mėnesių įvykių tapo pasirodymas maudymosi kostiumėlių renginyje Majamio mados savaitėje. Towle sakė taip išpildžiusi seną svajonę ir norėjusi priminti, kad po ligos kūnas ir gyvenimas gali atrodyti kitaip, bet neprarasti vertės.

    Po žinios apie mirtį socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai užuojautos žinučių. Sekėjai ir kiti kūrėjai rašė, kad Towle atvirumas ir nuoseklus pasakojimas padėjo geriau suprasti retų vėžio formų realybę bei paskatino žmones labiau rūpintis sveikata.

    „Mes labai didžiuojamės, kaip atkakliai Sydney kovojo ir kad savo kelione pasidalijo su tiek daug žmonių“, – teigė šeima.

  • „Disney“ ir „TikTok“ susitarimas: trumpi vaizdo įrašai keliasi į „Disney+“ ir žada pokyčius

    „Disney“ ir „TikTok“ susitarimas: trumpi vaizdo įrašai keliasi į „Disney+“ ir žada pokyčius

    „Disney“ ir „TikTok“ pasirašė turinio dalijimosi susitarimą, pagal kurį dalis trumpų vaizdo įrašų bus rodoma ir „Disney+“ platformoje. Partnerystė pristatoma kaip naujas būdas sujungti gerbėjų kuriamą turinį su oficialiais franšizių pasauliais, o pirmasis startas numatytas JAV.

    Pagal skelbiamas sąlygas, „TikTok“ kūrėjai gaus galimybę legaliai naudotis „Disney“ kūrybiniais ištekliais, o į susitarimą įsitraukę autoriai galės pasiekti platesnę auditoriją ne tik socialiniame tinkle, bet ir srautinio transliavimo aplinkoje. Finansinės sandorio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Ką tai keičia „Disney+“ žiūrovams?

    „Disney+“ taip stiprina vadinamąjį vertikalų turinį ir tikisi pritraukti žiūrovus, įpratusius prie trumpo formato rekomendacijų srauto. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai platformos vis aktyviau eksperimentuoja su trumpais klipais, užkulisiais, ištraukomis ir kūrėjų interpretacijomis.

    „Disney“ atstovai pabrėžia, kad planuojama atrinkta, redakciškai kuruojama įrašų pasiūla, o kūrėjų dalyvavimas turėtų būti paremtas savanorišku pasirinkimu. Tai leidžia tikėtis aiškesnių taisyklių dėl autorinių teisių, turinio moderavimo ir prekės ženklo saugumo, kurie socialiniuose tinkluose dažnai kelia daugiausia ginčų.

    Kodėl „TikTok“ to siekia?

    „TikTok“ tokio tipo partnerystės yra būdas dar labiau legitimizuoti kūrėjų ekonomiką, ypač kai kalbama apie populiariąsias franšizes ir intelektinę nuosavybę. Kūrėjams tai gali reikšti ne tik didesnį pasiekiamumą, bet ir aiškesnį kelią į oficialias kampanijas, renginius ar kitas komercines galimybes.

    Kartu susitarimas rodo, kad didieji turinio savininkai ieško būdų, kaip atsiimti dalį auditorijos dėmesio, kuris pastaraisiais metais persikėlė į trumpų vaizdo įrašų srautus. Jei „Disney+“ pavyks išlaikyti kokybės kartelę ir nepaskęsti atsitiktiniuose klipuose, tai gali tapti nauju etalonu, kaip srautinio transliavimo platformos integruoja socialinių tinklų logiką.

    „Geriausi pasakotojai pirmiausia yra gerbėjai“, – sakė „Disney“ rinkodaros ir prekės ženklo vadovas Asad Ayaz.

    Partnerystė pradedama JAV, o vėliau planuojama plėtra į kitas rinkas. Rinkos stebėtojams tai signalas, kad konkurencija dėl žiūrovo laiko dar labiau aštrėja, o riba tarp socialinių tinklų ir srautinio turinio platformų tampa vis mažiau aiški.

  • Girl therapy audra: „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kur moterys tyčia verčia vyrus į vandenį

    Girl therapy audra: „TikTok“ plinta vaizdo įrašai, kur moterys tyčia verčia vyrus į vandenį

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ klipai, žymimi kaip „girl therapy“ – juose moterys netikėtai pargriauna, pastumia ar įstumia vyrus į vandenį, nuo lieptų ar net kalnų takų. Vaizdo įrašai dažnai pateikiami kaip humoras ir tariamai nekaltas porų žaidimas, tačiau vis daugiau vartotojų kelia klausimą, kur baigiasi pramoga ir prasideda smurtas.

    Tipinis scenarijus panašus: vyras eina priekyje su kuprine, lipa ant pontono ar stovi valtyje, o šalia esanti partnerė staiga stumteli taip, kad jis griūva į vandenį ar ant akmenų. Tokie įrašai renka milijonus peržiūrų, o komentaruose dalis auditorijos tai vadina simboliniu atsaku į nusivylimą santykiais ir pasimatymų kultūra.

    Vis dėlto net ir trumpas kritimas gali baigtis rimtomis traumomis, ypač jei žmogus krenta ant slidžių uolų, į seklumą ar netikėtai patiria smūgį į galvą. Specialistai primena, kad staigus pastūmimas atima galimybę apsisaugoti, o vandens telkiniuose papildomai išauga skendimo rizika, jei asmuo sutrinka, įsipainioja į įrangą ar gauna traumą.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: trumpi viraliniai klipai dažnai skatina vis rizikingesnį turinį, nes algoritmai apdovanoja šokiruojančius vaizdus. Dėl to „nekaltas pokštas“ kai kuriuose įrašuose perauga į situacijas, kuriose aiškiai matyti, kad žmogus apie „išdaigą“ nebuvo informuotas ir tam nesutiko.

    Psichologiniu požiūriu tokie įrašai neretai aiškinami kaip internetinės įtampos iškrova ir bandymas pelnyti pritarimą bendruomenėje, tačiau tai nekeičia esmės: fizinis veiksmas prieš kitą asmenį be sutikimo nėra terapija. Jei poros nori filmuoti humoristinį turinį, saugiausia tai daryti iš anksto susitarus, pasirenkant aplinką be papildomų pavojų ir neprovokuojant situacijų, kurios gali baigtis trauma.

    Platformų taisyklės paprastai draudžia turinį, skatinantį pavojingus veiksmus ar patyčias, tačiau praktikoje ribos dažnai išsitrina, kai vaizdo įrašas pateikiamas kaip juokelis. Dėl to diskusija apie „girl therapy“ vis dažniau persikelia į klausimą, ar socialiniai tinklai netapo erdve, kur rizika ir agresija normalizuojamos vien dėl peržiūrų.

  • Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Kas nutiko Ceutoje

    Ispanijai priklausančioje Ceutoje, kuri ribojasi su Maroku, per kelias dienas fiksuotas precedento neturintis atvykstančiųjų skaičius – maždaug 70 000 žmonių. Dar prieš suintensyvėjant judėjimui socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai ir žinutės, žadėjusios lengvesnį kelią į Europą.

    Turinyje dažnai kartota, kad siena esą atvira, o jūra atplaukę žmonės neva negalės būti greitai grąžinti. Tokios žinutės plito „TikTok“, „Facebook“ ir kitose platformose, o jų poveikį pareigūnai ir ekspertai įvardija kaip vieną iš veiksnių, prisidėjusių prie staigaus šuolio.

    Klaidingi teiginiai apie migracijos taisykles

    Viena plačiausiai paplitusių interpretacijų buvo ta, kad Ispanija esą „atlaisvino“ migracijos politiką. Šiai versijai pagrindo suteikė du realūs procesai: planas reguliuoti dalies dokumentų neturinčių migrantų statusą ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl procedūrų Ceutoje ir Melilijoje.

    Tačiau statuso sureguliavimo priemonė buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno iki 2026 metų sausio 1 dienos ir atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus. Tai reiškia, kad ji negalėjo būti taikoma tiems, kurie į Ceutą atvyko liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

    Kitas socialiniuose tinkluose iškraipytas aspektas – teismo sprendimas dėl žmonių, sulaikytų po atvykimo jūra. Sprendimas nekeičia teisės pasilikti Ispanijoje, o tik nurodo, kad jie negali būti nedelsiant grąžinti taikant specialų Ceutos režimą ir turi būti tvarkomi pagal įprastą teisinę grąžinimo procedūrą.

    Ar atvykusieji gali patekti į žemyninę Europą?

    Antroji klaidinančių teiginių banga buvo susijusi su baime, kad į Ceutą atvykę žmonės netrukus persikels į žemyninę Ispaniją ir kitas Europos šalis. Dalis Europos politikų viešai kėlė šią prielaidą, o kai kurios valstybės reagavo stiprindamos patikras ir kontrolę.

    Vis dėlto Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad tuo metu į žemyninę Europą neperėjo nė vienas asmuo. Ispanijos užsienio reikalų institucijos akcentavo, kad išvykimas iš Ceutos galimas tik jūra arba oru, o keliaujant ta kryptimi atliekamos tapatybės patikros, todėl be identifikavimo procedūrų išvykti nepavyktų.

    Ispanijos pareigūnai taip pat nurodė, kad didelė dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką savanoriškai arba buvo išsiųsti. Keli tūkstančiai žmonių tuo metu, remiantis agentūros AP informacija, dar liko anklave, tikėdamiesi sulaukti galimybės pasiekti žemyninę Ispaniją.

    Kas dar galėjo turėti įtakos

    Kas tiksliai sukėlė tokį mastą, iki galo aišku nėra: minimi ekonominiai sunkumai Maroke, nusikaltėlių tinklai, socialinių tinklų dezinformacija ir abiejų pusių institucijų veiksmai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezis yra sakęs, kad žmonių gabentojai sąmoningai klaidino visuomenę, iškraipydami teismo sprendimo prasmę.

    Tuo pat metu migracijos ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė, kad gandai ir emocingas turinys socialiniuose tinkluose gali veikti kaip katalizatorius, ypač kai žmonės tikisi „langų“ sienos kontrolėje. AP fotografas taip pat pranešė matęs situacijų, kai Maroko pareigūnai iš pradžių nesikišo, o vėliau imtasi veiksmų.

    Sąmokslo teorijos ir faktų stoka

    Krizės fone internete išplito ir sąmokslo teorijos, esą masinį judėjimą organizavo Izraelis ar Jungtinės Valstijos, siekdamos nubausti Ispaniją už jos užsienio politikos pozicijas. Tokie teiginiai dažniausiai buvo grindžiami prielaidomis ir tarpusavyje nesusijusių įvykių sugretinimu.

    Kol kas viešojoje erdvėje nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šios valstybės būtų koordinavusios ar skatinusios migraciją į Ceutą. Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į internetinės dezinformacijos problemą, tačiau konkretaus šaltinio ar organizuoto veikėjo neįvardijo.

    Ceutos atvejis parodė, kaip greitai krizinėse situacijose socialinių tinklų turinys gali tapti realaus pasaulio sprendimų ir judėjimo varikliu. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinanti informacija, ypač susieta su teisiniais niuansais, gali būti lengvai išnaudojama tiek nusikaltėlių tinklų, tiek politinės komunikacijos tikslams.

  • Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per kelias dienas įsivėlė į du garsiai nuskambėjusius konfliktus su žinomais pramogų pasaulio žmonėmis. Vienu atveju įtūžį sukėlė Baltųjų rūmų socialinių tinklų įrašas su Katy Perry daina, kitu – paties Trumpo pareiškimas apie NBA žvaigždę LeBroną Jamesą.

    Didžiausio atgarsio sulaukė Baltųjų rūmų oficialioje „TikTok“ paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti karinių smūgių vaizdai, o fone skamba Katy Perry hitas „Firework“. Prie vaizdo taip pat buvo pridėta žinutė, kad Iranas esą buvo perspėtas.

    „Esu sukrėsta ir pikta matydama, kaip „Firework“ naudojama Baltųjų rūmų „TikTok“ paskyroje kaip karinių smūgių vaizdų fonas. Tam nepritariau, manęs niekas neklausė ir aš to nepalaikau“, – sakė Katy Perry.

    Dainininkė pabrėžė, kad kūrinį rašė kaip vilties, gydymo ir vidinės stiprybės himną žmonėms sunkiausiais jų gyvenimo momentais. Pasak jos, dainos prasmės susiejimas su smurto ir griovimo vaizdais kertasi su tuo, ką šis kūrinys reiškia, ir kelia klausimų dėl kūrybos panaudojimo be autoriaus sutikimo.

    Politika ir popkultūra viename įraše

    Toks atvejis vėl priminė seniai besitęsiančią JAV politikos ir popkultūros trintį dėl muzikos naudojimo rinkiminėse kampanijose ar oficialiuose politiniuose įrašuose. JAV praktikoje leidimai kūriniams gali priklausyti nuo kelių grandžių, tačiau viešojoje erdvėje dažniausiai lemia ne teisinės detalės, o reputacinė rizika ir menininkų reakcijos.

    Pastaraisiais metais muzikantai ir jų atstovai vis dažniau viešai reaguoja į politinį kūrinių panaudojimą, ypač kai kūrinio žinutė, autoriaus vertybės ar auditorijai siunčiama emocija, jų manymu, iškraipoma. Socialinių tinklų laikais tokie konfliktai sparčiai išplinta ir tampa atskira politinio komunikavimo istorija.

    LeBrono Jameso klausimas ir netikėtas kaltinimas

    Kitas epizodas kilo per Trumpo pasisakymą žurnalistams, kai jo buvo paklausta apie LeBrono Jameso karjeros planus ir amžiną diskusiją, kas geriausias krepšininkas – LeBronas ar Michaelas Jordanas. Trumpas atsakė, kad su Jordanu esą draugauja ir su juo žaidžia golfą.

    „Manau, LeBronas galbūt yra rasistas, bet gal jis tiesiog nemėgsta Trumpo. Nežinau. Man patinka žmonės, kuriems patinku aš, todėl renkuosi Michaelą Jordaną“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sulaukė kritikos dėl nepagrįstos etiketės bei asmeniškumų. LeBronas Jamesas iki šiol viešai neatsakė į tokį Trumpo komentarą, tačiau krepšininkas anksčiau ne kartą yra viešai rėmęs Demokratų kandidatų kampanijas ir kalbėjęs socialinio teisingumo temomis.

    Abu konfliktai rodo, kad JAV politinėje darbotvarkėje kultūros figūros išlieka svarbios ne tik kaip pramogų pasaulio autoritetai, bet ir kaip simboliai, per kuriuos persikelia vertybinės bei komunikacinės kovos. O socialinių platformų turinys, ypač kai jame naudojama muzika, tampa greitu būdu mobilizuoti auditorijas, bet kartu ir greitu keliu į naujus skandalus.

  • Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Jungtinėje Karalystėje vis garsiau svarstoma idėja riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų paaugliams. Diskusijoje politikai ir ekspertai ieško ne tik draudimų, bet ir alternatyvų, kurios padėtų vaikams mokytis skaitmeninio raštingumo bei saugaus bendravimo internete.

    Leiboristų partijos parlamentaras Gordonas McKee, atstovaujantis Glasgow South apygardai, pasiūlė netikėtą kryptį: prisiminti kadaise populiarią žaidimų ir bendravimo platformą „Club Penguin“. Jo teigimu, tokio tipo uždaresnė, griežčiau prižiūrima erdvė galėtų būti tarpinis žingsnis vaikams, kol jie dar nėra pasiruošę atviroms socialinių tinklų platformoms.

    Idėją politikas pristatė vaizdo įraše „TikTok“, pabrėždamas, kad draudimai be aiškių pakaitalų gali palikti vaikus be jiems suprantamų ir patrauklių saugesnių kanalų bendrauti su bendraamžiais. Jis akcentavo, kad skaitmeninė kompetencija formuojasi per praktiką, todėl svarbu užtikrinti kontroliuojamą, tačiau gyvą aplinką.

    „Įvedant socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų turime pasirūpinti, kad vaikai mokėtų saugiai naudotis internetu“, – sakė Gordonas McKee.

    Parlamentaras įrašui iškėlė ir aiškią sąlygą: jei vaizdo įrašas surinks 200 000 paspaudimų „patinka“, jis pažadėjo kelti „Club Penguin“ sugrąžinimo temą per britų parlamento posėdžius. Kol kas viešai matomas reakcijų skaičius nuo šio tikslo dar gerokai atsilieka, tačiau diskusija socialiniuose tinkluose įsibėgėjo.

    Ar „Club Penguin“ tikrai buvo saugi erdvė?

    Gordonas McKee rėmėsi nostalgišku „Club Penguin“ įvaizdžiu kaip griežtai prižiūrimos platformos, kurioje buvo ribojamas turinys, filtruojamas tekstinis pokalbių kanalas, o naudotojai negalėjo siųsti vieni kitiems nuotraukų. Tokie sprendimai šiandien dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip mažinti nepageidaujamo turinio ir kontaktų riziką vaikams.

    Vis dėlto internete pasirodė ir kritiškų vertinimų. Vienas X vartotojas, prisistatęs buvusiu „Club Penguin“ darbuotoju, teigė, kad realybėje platformoje esą netrūko bandymų apeiti taisykles, o pavojų vaikams visiškai eliminuoti nepavykdavo.

    „Dirbau „Club Penguin“ sistemos administratoriumi. Patikėkite, tai buvo viena prasčiausių vietų vaikams“, – rašė buvusiu darbuotoju prisistatęs asmuo.

    Tokie teiginiai viešoje erdvėje sunkiai patikrinami, tačiau jie primena platesnę problemą: net ir griežtai moderuojamose platformose rizikos išlieka, o saugumas priklauso ne vien nuo filtrų, bet ir nuo aktyvios priežiūros, skaidrių taisyklių, greito reagavimo bei tėvų įsitraukimo.

    Didžiausia kliūtis yra „Disney“

    Net jei Gordonui McKee pavyktų pasiekti reikiamą palaikymą ir jis iškeltų klausimą parlamente, idėjos įgyvendinimas susidurtų su praktiniais barjerais. Prekės ženklas „Club Penguin“ priklauso „Disney“, o oficialūs žaidimo serveriai buvo uždaryti 2017 metais.

    Po uždarymo „Disney“ ne kartą ėmėsi veiksmų ginant intelektinę nuosavybę, todėl įvairūs fanų projektai ir neoficialūs serveriai susidurdavo su uždarymais. Be to, britų institucijos neturi tiesioginių teisinių priemonių priversti privačią bendrovę atgaivinti seną produktą, jei tam nėra pačios įmonės strateginio intereso.

    Vis dėlto pati iniciatyva rodo augančią tendenciją: ieškoma alternatyvų socialiniams tinklams, kurios būtų labiau pritaikytos vaikams. Kartu tai grąžina į viešą diskusiją klausimą, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė vaikų skaitmeninė erdvė, kurioje saugumas būtų užtikrinamas ne deklaracijomis, o realiais mechanizmais.