CP v2

Tag: TikTok

  • 5 „TikTok“ salotų receptai, kuriuos šią vasarą gamina visi: greiti, gaivūs ir sotūs

    5 „TikTok“ salotų receptai, kuriuos šią vasarą gamina visi: greiti, gaivūs ir sotūs

    Greitai paruošiamos salotos vasarą daugeliui tampa tikru išsigelbėjimu, kai norisi lengvo, bet sotaus patiekalo. Socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, populiarėja receptai, kuriems reikia nedaug produktų, o skonis nustebina net skeptikus.

    Pastaruoju metu ryškėja kelios aiškios tendencijos: daugiau traškumo, ryškesni rūgštumo ir aštrumo akcentai bei padažai, kuriuos galima sumaišyti per minutę. Dalis šių salotų tinka kaip garnyras, o kitos gali atstoti pagrindinį patiekalą.

    Citrinų ir parmezano salotos

    Šių salotų esmė – minimalizmas: mažai ingredientų, bet daug skonio. Reikės didesnės salotų galvos arba romėniškų salotų šerdžių, alyvuogių aliejaus, citrinų, parmezano, druskos ir juodųjų pipirų.

    Salotas suplėšykite ar supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais, o citrinų sultis sumaišykite su aliejumi ir smulkiai tarkuotu parmezanu. Užpilkite padažą ant salotų ir pabaigoje pagardinkite druska bei pipirais.

    Morkų juostelių salotos

    Šis receptas patinka dėl tekstūros: morkos supjaustomos plonomis juostelėmis, todėl lengvai įsisotina padažu, bet išlieka traškios. Maždaug 400 gramų morkų supjaustykite daržovių skustuku, įmaišykite plonai pjaustytus svogūnų laiškus.

    Padažui dažniausiai maišomas ryžių actas, sezamų aliejus, medus ir sojų padažas, o norintiems ryškumo pridedama čili. Prieš patiekiant salotas verta palaikyti apie 15 minučių, o viršų pabarstyti sezamais ar smulkintais žemės riešutais.

    Korejietiškos agurkų salotos

    Ieškantiems intensyvesnio skonio dažnai siūloma korejietiška agurkų versija, primenanti mažas užkandines garnyrų porcijas. Agurką perpjaukite išilgai, išimkite vandeningą minkštimą ir sudėkite į dubenį.

    Padažas paprastai gaminamas iš sojų padažo, ryžių acto, skrudintų sezamų aliejaus, saldiklio ir česnako, o aštrumą suteikia korejietiški čili dribsniai. Sumaišykite, pabarstykite sezamais ir palikite kelioms minutėms, kad skoniai susijungtų.

    Aisbergo salotos, kurios primena sumuštinį

    Šis receptas išpopuliarėjo todėl, kad skoniu primena sotų sumuštinį, tik viskas patiekiama dubenyje. Pagrindas – aisbergo salotos, kurios suteikia traškumo ir lengvumo.

    Dažnai dedama pjaustytų mėsos gaminių, mocarelos, raudonojo svogūno ir marinuotų čili, o padažas maišomas iš majonezo, acto, raudonėlio, česnako miltelių, druskos ir pipirų. Patiekimui tinka trumpai palaikyti apie 10 minučių, kad skoniai susilygintų.

    Meksikietiškos gatvės kukurūzų salotos

    Kukurūzų salotos vasaros pabaigoje tampa vienu universaliausių patiekalų, nes skanios ir šiltos, ir atvėsusios. Galima naudoti konservuotus kukurūzus, o norint ryškesnio skonio juos trumpai paskrudinti sausoje keptuvėje.

    Į kukurūzus įmaišomas majonezas, laimo sultys, čili prieskoniai, trupinta feta, šiek tiek kalendros ir smulkintas česnakas. Šis derinys patrauklus tuo, kad vienu metu suteikia kremiškumo, rūgštumo ir lengvo aštrumo.

  • Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Katinas su skrybėle gąsdina „TikTok“: kaip DI sukurti vaizdai privertė reaguoti policiją?

    Socialiniame tinkle „TikTok“ vasarą išpopuliarėjo keista, siaubo filmą primenanti tendencija: vartotojai ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose neva realiose Jungtinės Karalystės ir Airijos gatvėse klaidžioja žmogaus dydžio Katinas su skrybėle.

    Įrašuose personažas esą stebi pro langus, pasirodo kiemuose ar prie namų, o kadrai primena prastai apšviestą apsaugos kameros filmuotą medžiagą. Daliai jaunesnių žiūrovų tokie vaizdai pasirodė įtikinami, todėl komentarų skiltyse pradėjo plisti nerimas ir spėlionės, ar tai nevirsta realiomis „persekiojimo“ istorijomis.

    Situacijai įsibėgėjus, pareigūnai Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje viešai sureagavo, siekdami numalšinti paniką. Jie pabrėžė, kad plintantys vaizdo įrašai nėra tikri ir yra sukurti naudojant dirbtinį intelektą, kuris personažą „įdeda“ į atpažįstamas vietas bei kasdienius vaizdus.

    „Galime patvirtinti, kad tai nėra realus incidentas, o dirbtinio intelekto sukurtas turinys, kuriame personažas perkeltas į pažįstamų vietų vaizdus“, – sakė vienos Airijos policijos atstovas.

    Kaip viskas prasidėjo?

    Šios tendencijos ištakos siejamos su įrašais, kurie perdirbo scenas iš 2003 metais pasirodžiusios kino adaptacijos, kurioje Katiną su skrybėle suvaidino Mike’as Myersas. Trumpi fragmentai buvo montuojami su nejaukia muzika ir tamsiu humoru, taip formuojant naują, gerokai šiurpesnį personažo „mitą“.

    Papildomos ugnies į trendą įpūtė ir kino rekvizito istorija: originalus filmo kostiumas pasirodė aukcione, o nuotraukos, kuriose matyti jo detalės, paskatino dar daugiau interpretacijų. Socialiniuose tinkluose greitai atsirado „paaiškinimų“, kad kostiumą kažkas įsigijo ir dabar su juo esą „vaikšto po miestus“.

    Kodėl DI vaizdai taip lengvai apgauna?

    Per pastaruosius kelerius metus DI įrankiai, generuojantys vaizdus ir vaizdo įrašus, tapo itin prieinami ir paprasti naudoti. Net ir be didelių techninių žinių galima sukurti scenas, kurios atrodo kaip filmuotos iš telefono ar durų skambučio kameros, o būtent toks „kasdieniškas“ stilius žiūrovams neretai sukelia didesnį pasitikėjimą.

    Ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema kyla tada, kai tokios istorijos išeina už siaurų interneto bendruomenių ribų ir pasiekia jaunesnę auditoriją. Tuomet „miesto legenda“ pradeda veikti kaip reali grėsmė, o socialinių tinklų algoritmai, skatinantys įsitraukimą, dar labiau padidina turinio sklaidą.

    Interneto legendos grįžta nauju formatu

    Kolektyvinės baimės socialiniuose tinkluose nėra naujiena: ankstesniais metais panašiai plito pranešimai apie tariamus klounų pasirodymus gatvėse, kurie virto ir pokštais, ir masine įtampa. Skirtumas tas, kad šiandien DI leidžia „įrodymus“ sukurti greičiau nei atsiranda galimybė juos patikrinti.

    Policija ragina žmones kritiškai vertinti internete matomą medžiagą, ypač jei ji pateikiama kaip „tikras“ įvykis be aiškaus šaltinio. Tuo pat metu ši istorija primena, kad skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį tampa nebe papildomu įgūdžiu, o kasdieniu saugumo klausimu.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Socialiniuose tinkluose gimę „aura farming“ mūšiai peržengė ekranų ribas ir vis dažniau vyksta realiose miesto erdvėse. Paaugliai susirenka į minias, atsistoja vienas prieš kitą ir varžosi ne smūgiais ar šokiu, o tuo, kas interneto kalba vadinama aura.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“, o dabar matomas įvairiose Lotynų Amerikos šalyse ir Ispanijoje. Dvikovos primena memų ir gestų konkursą, kuriame svarbiausia atpažįstami interneto kodai, laikysena ir pasitikėjimas savimi.

    Kas yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose vartojamas apibūdinti žmogaus skleidžiamą stilių, nuotaiką, charizmą ar gebėjimą atrodyti užtikrintai. „Farming“ terminas atėjęs iš vaizdo žaidimų, kur jis reiškia pasikartojančius veiksmus renkant taškus ar resursus.

    Todėl „aura farming“ reiškia sąmoningai demonstruoti gestus, pozas ar veiksmus, kurie simboliškai prideda taškų už charizmą ir įvaizdį. Internetinis juokas ir trumpi vaizdo įrašai čia paverčiami scena, o pergalę lemia publikos reakcija.

    Kaip laimima charizmos dvikova?

    Tokiuose susitikimuose dalyviai varžovą bando pralenkti memų nuorodomis, atkartotais virusiniais judesiais ar net netikėtais rekvizitais. Viename renginyje Meksikoje minia filmavo pasirodymus telefonais, o foną papildė žaidimus primenanti muzika.

    „Laimi tas, kuris atrodo geriau, labiau pasirodo, prajuokina ir turi daugiau pasitikėjimo“, – sakė vieno Meksiko miesto renginio organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Tarp populiarių elementų minimi futbolo žvaigždžių šventimo judesiai, „TikTok“ išpopuliarinti veido profilio demonstravimo trendai ir gestai, kurie neturi vienos reikšmės, bet yra atpažįstami bendruomenei. Tai daro žiūrovų įsitraukimą esmine dalimi: kuo daugiau žmonių pagauna nuorodą, tuo daugiau „auros“ gauna atlikėjas.

    Kodėl tai traukia paauglius?

    Suaugusiesiems šios dvikovos neretai atrodo sunkiai iššifruojamos, nes jų logika remiasi greitai kintančia interneto kultūra. Dalis kritikų tai vertina kaip popkultūros supaprastėjimą, tačiau kiti mato kitą pusę: jauni žmonės dėl šio žaidimo realiai susitinka, o ne tik bendrauja ekranuose.

    Psichologai pabrėžia, kad tokie renginiai gali veikti kaip saugesnė socializacijos forma: yra aiškios taisyklės, daug bendraminčių, o konkurencija dažniausiai lieka simbolinė. Net kai viskas vėliau vis tiek atsiduria „TikTok“, pats susitikimo momentas tampa svarbia patirtimi.

    „Daugiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – AFP teigė vienas iš dalyvių.

    Augant populiarumui, tendencija pasiekia ir organizacijas bei sporto klubus, kurie socialiniuose tinkluose perima „auros“ kalbą, kad atrodytų artimesni jaunai auditorijai. Taip „aura farming“ iš memų žodyno tampa platesne viešos komunikacijos ir jaunimo identiteto dalimi.

  • Kas yra „Aura Battles“: Meksikos paaugliai varžosi dėl pasitikėjimo ir 100 eurų prizų

    Kas yra „Aura Battles“: Meksikos paaugliai varžosi dėl pasitikėjimo ir 100 eurų prizų

    Naujas viralus formatas

    Meksikoje sparčiai populiarėja socialinių tinklų išjudintas reiškinys „Aura Battles“, kuriame jaunimas rungiasi ne raumenimis ar sporto rezultatais, o pasitikėjimu savimi. Dalyviai vienas prieš kitą stoja improvizuodami judesius, pozas ir sąmoningai komiškas išraiškas, o nugalėtoją išrenka teisėjai.

    Šios kovos dažniausiai vyksta viešose vietose ir greitai atsiduria trumpųjų vaizdo įrašų platformose, kur formuojasi naujas turinio žanras. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia čia ne šokio technika, o gebėjimas išdrįsti ir užkrėsti auditoriją energija.

    Kaip laimima „Aura Battles“?

    Keturiolikmetis Carlosas Irvingas Quintana, prisistatantis slapyvardžiu Thanos, sako, kad lemia kūrybiškumas ir pramoginis elementas. Jo teigimu, laimi tas, kuris sugeba pasiūlyti netikėtą, linksmą ir žiūrovams įsimenantį pasirodymą, o visa tai turi būti žaisminga, su ironija.

    Organizatorius Aldhiras Gonzalezas šį formatą apibūdina kaip pasitikėjimo savimi dvikovą. Jo vertinimu, tai veikiau ego ir saviraiškos rungtis gerąja prasme, kai dalyviai demonstruoja drąsą tikėti, kad būtent jų pasirodymas yra geriausias.

    Ne tik pramoga, bet ir paskata

    Šešiolikmetis Kaledas Rosalesas Salazaras, laimėjęs vieną iš finalų Meksiko mieste, pasakoja, kad jam tai tapo būdu būti savimi viešai. Vaikinas sako, kad nebesureikšmina kitų nuomonės, nes, jo žodžiais, kritikos visada atsiras, kad ir ką darytum.

    Finale Kaledas buvo išrinktas nugalėtoju ir gavo apie 100 eurų piniginį prizą. Nors suma nėra didelė, ji sukuria papildomą motyvaciją, o kartu leidžia organizatoriams greičiau pritraukti dalyvių ir auditorijos.

    Organizatoriai teigia, kad tendenciją pirmiausia pastebėjo internete, todėl stengėsi reaguoti greitai ir perkelti ją į gyvus renginius. Augant „Aura Battles“ populiarumui, svarbiausiais šio reiškinio ingredientais tampa saviraiška, bendruomeniškumas ir gebėjimas patraukti dėmesį konkurencingoje socialinių tinklų aplinkoje.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Socialiniuose tinkluose gimęs terminas aura farming peržengė ekranų ribas ir virto gyvais pasirodymais, kuriuose paaugliai bei jauni suaugusieji varžosi ne kumščiais ar šokiu, o charizma. Į gatves persikėlusiuose susibūrimuose svarbiausia įrodyti, kas turi daugiau vadinamosios auros.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ erdvėse, o vėliau įgavo realų formatą Lotynų Amerikoje. Pastaruoju metu aura farming mūšiai fiksuojami ir Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur susitikimai tampa jaunimo traukos centru.

    Kas iš tiesų yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose dažnai reiškia įvaizdį, laikyseną ir pasitikėjimą savimi, kurį žmogus skleidžia aplinkiniams. Tai tarsi nerašytas įvertinimas, ar esi „kietas“, ar moki būti įtaigus, ar tavo stilius ir elgesys patraukia dėmesį.

    Antra sąvokos dalis ateina iš žaidimų kultūros: „farming“ apibūdina kartojamus veiksmus, kuriais renkami taškai ar resursai. Taip aura farming tampa savotišku „taškų rinkimu“ už charizmą, įvaizdį ir gebėjimą atpažinti interneto kodus.

    Kaip vyksta mūšiai ir kas laimi?

    Gyvuose susibūrimuose dalyviai stoja vienas prieš kitą, o minia stebi, filmuoja telefonais ir reaguoja į kiekvieną gestą. Laimėtoją dažniausiai nulemia publikos palaikymas, teisėjų vertinimas arba abiejų derinys, priklausomai nuo renginio taisyklių.

    Svarbiausia čia ne fizinė jėga, o gebėjimas į vieną pasirodymą sudėti kuo daugiau atpažįstamų nuorodų į memus, virusinius vaizdo įrašus ir platformose išplitusius gestus. Vienas populiarių pavyzdžių – Cristiano Ronaldo pergalės šuolis „Siuuu“, kuris tokiose dvikovose naudojamas kaip lengvai atpažįstamas charizmos simbolis.

    „Laimi tas, kuris geriau atrodo, labiau pasirodo, sukelia daugiau juoko ir turi daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė Meksikoje vykusių varžybų organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Nuo prizų iki futbolo klubų dėmesio

    Nors daliai dalyvių tai tėra pramoga, kai kuriuose renginiuose atsiranda ir apčiuopiami prizai. Pavyzdžiui, vienose varžybose Meksike nugalėtojui buvo įteikta 3 000 pesų suma, kuri sudaro apie 160 eurų.

    Kitur prizas labiau simbolinis: reputacija, socialinių tinklų dėmesys ir teisė vadintis turinčiu „begalinę aurą“. Šią logiką sustiprina ir tai, kad visa veikla dažniausiai filmuojama, o įrašai vėl grįžta į „TikTok“, kur renka peržiūras ir gimdo naujas interpretacijas.

    Reiškinys pasiekė ir profesionalų sportą, kai klubai savo komunikacijoje pradėjo žaisti tuo pačiu žodynu, taip dar labiau legitimuodami trendą jaunų žmonių akyse. Tai rodo, kaip greitai interneto memai gali persikelti į institucijų ir didelio matomumo organizacijų viešąją kalbą.

    Kodėl tai glumina suaugusiuosius?

    Vyresnei kartai šie pasirodymai dažnai atrodo sunkiai iššifruojami, nes jie paremti vidiniais platformų ženklais ir nuorodomis, kurios be konteksto praranda prasmę. Dėl to aura farming mūšiai kartais vertinami kaip tuščias dėmesio vaikymasis arba kultūros paviršutiniškėjimo ženklas.

    Vis dėlto dalis specialistų įžvelgia ir kitą pusę: tokie susitikimai skatina paauglius išeiti į viešą erdvę, bendrauti akis į akį ir kurti bendruomeniškumo jausmą. Paradoksalu, tačiau trendas, gimęs telefone, bent trumpam priverčia telefoną nuleisti, kad būtų galima dalyvauti gyvame veiksme.

    „Labiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – sakė vienų varžybų nugalėtojas Kaled Rosales Salazar.

  • Mielas vaizdelis ar žala katei? Mokslininkai įspėja apie pavojingą „Youtube“ ir „TikTok“ madą

    Mielas vaizdelis ar žala katei? Mokslininkai įspėja apie pavojingą „Youtube“ ir „TikTok“ madą

    Katės socialiniuose tinkluose tapo kone universaliu pramogų formatu, tačiau dalis populiarių vaizdo įrašų slepia problemą, kurios žiūrovai dažnai nepastebi. Adelaidės universiteto mokslininkai perspėja, kad internete normalizuojami katėms žalingi žmogaus ir augintinio „žaidimai“, o į streso signalus neretai numojama ranka.

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Anthrozoös“, apėmė 11 socialinių tinklų įrašų iš „YouTube“, „TikTok“, „Instagram“ ir „Facebook“. Visi jie buvo pateikti kaip žaidimas, nors vaizduose matėsi aiškūs katės diskomforto požymiai, pavyzdžiui, šnypštimas, bandymas sprukti ar įtempta kūno laikysena.

    Mokslininkai išanalizavo 1 100 komentarų ir nustatė, kad net matant streso ženklus 75–93 proc. reakcijų buvo teigiamos ir palaikančios. Kitaip tariant, auditorija dažnai vertino situaciją kaip juokingą, mielą ar net naudingą katei, nors elgesys rodė priešingai.

    Kodėl stresas supainiojamas su žaidimu?

    Tyrėjai išskyrė kelias pasikartojančias žiūrovų nuostatas. Viena jų – įsitikinimas, kad „jei katei nepatiktų, ji aiškiai parodytų“, tarsi ankstyvi signalai nebūtų svarbūs. Kitos nuostatos siejosi su klaidingu kūno kalbos interpretavimu, tikėjimu, kad katė „galiausiai pripras“, arba mintimi, jog plėšrūnišką instinktą reikia „iškrauti“ bet kokia kaina.

    „Kai ankstyvi katės nepritarimo signalai neįžvelgiami arba ignoruojami, gyvūnas patiria ūmų stresą, kuris gali tapti lėtinis, jei nepageidaujamos sąveikos kartojasi“, – rašoma tyrime.

    Mokslininkų teigimu, ilgainiui tai gali paveikti katės savijautą ir elgesį, didinti baimę, vengimą, agresiją, o kartu bloginti žmogaus ir augintinio ryšį. Gyvūnų gerovės praktikoje pabrėžiama, kad trumpi, katei priimtini žaidimo epizodai ir galimybė pačiai nutraukti kontaktą yra esminiai saugios sąveikos elementai.

    Rizika kyla ne tik katei

    Tyrime pažymima, kad pavojus aktualus ir žmonėms: 7 iš 11 analizuotų vaizdo įrašų buvo matomi žmogaus sužalojimai. Net jei tokie įkandimai ar įdrėskimai komentaruose dažnai nuvertinami, jie gali komplikuotis infekcijomis, todėl specialistai ragina į traumas žiūrėti rimtai ir prireikus kreiptis į medikus.

    Dar vienas svarbus veiksnys – socialinių tinklų algoritmai, kurie linkę skatinti turinį, generuojantį daug reakcijų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didelis įsitraukimas nebūtinai reiškia kokybę ar saugumą, o probleminės situacijos gali būti kartojamos vien dėl peržiūrų ir patiktukų.

    Mokslininkai siūlo neapsiriboti vien pamokomis apie katės kūno kalbą. Jų vertinimu, būtina stiprinti visuomenės medijų raštingumą, aiškinti, kaip atpažinti katės nepritarimą ir kodėl reikia gerbti gyvūno ribas, taip pat skatinti atsakingą turinio kūrimą, kuriame katės gerovė būtų svarbesnė už „viral“ efektą.

  • Nonna-maxxing užkariauja vasarą: kodėl moterys nori atrodyti kaip itališkos močiutės

    Nonna-maxxing užkariauja vasarą: kodėl moterys nori atrodyti kaip itališkos močiutės

    Socialiniuose tinkluose šią vasarą sparčiai populiarėja nonna-maxxing – estetikos ir gyvenimo būdo kryptis, įkvėpta stereotipinės itališkos močiutės, vadinamos nonna. Tai ne tik apranga, bet ir lėtesnis tempas: daugiau pasivaikščiojimų, mažiau telefono, daugiau buities ritualų ir paprasto, kasdienio džiaugsmo.

    Nonna-maxxing išpopuliarėjo ypač „TikTok“ ir „Instagram“ turinyje, kur vartotojos rodo lėtų rytų rutiną, maisto gaminimą nuo pradžių ir poilsį be skubos. Greta iškyla ir itališkas dolce far niente principas, kai sąmoningai leidžiama sau nieko neveikti, o tai daugeliui tampa atsvara nuolatiniam produktyvumo spaudimui.

    Kas slypi už trendo?

    Šis reiškinys dažnai pristatomas kaip atsakas į perdegimą ir ekranų nuovargį: vietoje nuolatinio skrolinimo siūloma grįžti prie paprastų veiklų, tokių kaip sodininkystė, žolelių auginimas, kepiniai ar naminiai pietūs. Praktikoje tai primena platesnę lėto gyvenimo kultūrą, kurioje vertinamas buvimas čia ir dabar, o ne įspūdingas tempas.

    Vis dėlto kritikai primena, kad tai labiau romantizuota fantazija nei realus daugelio itališkų senjorių kasdienybės atspindys. Dalis turinio socialiniuose tinkluose sukuria idealizuotą vaizdą, kuris dažnai prasilenkia su tikrais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės.

    Kaip tai persikelia į madą?

    Stiliaus požiūriu nonna-maxxing siejamas su natūraliais audiniais ir patogumu: lininėmis palaidinėmis, midi ilgio suknelėmis, retro raštais, skarelėmis ant galvos, masyvesniais akiniais nuo saulės ir auksinės spalvos papuošalais. Dominuoja balta ir šviesūs tonai, o siluetai dažniau laisvesni, orientuoti į judėjimo patogumą.

    Šalia mados akcentų dažnai išryškinamas ir grožio minimalizmas: mažiau ryškaus makiažo, daugiau natūralumo, tvarkingai susegti plaukai. Tokia kryptis dera su platesnėmis pastarųjų metų tendencijomis, kai vartotojai vis dažniau renkasi universalius, ilgaamžius drabužius ir mažiau impulsyvų vartojimą.

    Žvaigždės taip pat įsitraukė

    Trendas matomas ir garsenybių vasaros įvaizdžiuose, ypač kelionėse po Italiją ar pietų Europą, kur natūraliai dera skarelės, lengvos suknelės ir papuošalų perteklius. Socialiniuose tinkluose aptariama, kad toks įvaizdis patrauklus todėl, jog vienu metu atrodo ir stilingas, ir praktiškas.

    Norint pritaikyti nonna-maxxing kasdienybėje, nebūtina kopijuoti viso stiliaus. Dažniausiai pakanka kelių elementų: vienos kokybiškos lininės suknelės, skarelės, patogių batų, taip pat sąmoningai įvestų įpročių, pavyzdžiui, trumpų pasivaikščiojimų ar vakaro be telefono.

  • Sunkiai sergantis GTA 6 gerbėjas turi vieną svajonę: žaidėjai susivienijo dėl didelio gesto

    Sunkiai sergantis GTA 6 gerbėjas turi vieną svajonę: žaidėjai susivienijo dėl didelio gesto

    25 metų turinio kūrėjas Jerry Fortas nuo paauglystės kovoja su sunkia liga, kuri stipriai silpnina organizmą ir sukelia nuolatinį kosulį bei dusulį. Jo artimieji teigia, kad būklė tapo tokia rimta, jog kasdienybėje jam ypač sunku savarankiškai kvėpuoti.

    Šiuo metu jaunas vyras gydomas intensyvios terapijos skyriuje ir laukia plaučių transplantacijos operacijos. Pasak mamos Paris, net ir tokioje situacijoje jis išlieka pozityvus, kūrybingas ir rūpestingas, o jo istorija įkvepia kitus.

    Šeima pradėjo paramos rinkimą „GoFundMe“ platformoje, kad padengtų reabilitacijos, persikraustymo ir kitų pooperacinių medicininių žingsnių išlaidas. Nurodoma, kad didelė dalis reikalingos sumos jau surinkta, o aukos toliau plaukia iš žmonių, sujaudintų jo istorijos.

    Jerry Fortas atvirai sako esantis didelis „Grand Theft Auto“ serijos gerbėjas, o jo didžiausia svajonė – sulaukti ir pačiam sužaisti „GTA 6“. Viename „TikTok“ vaizdo įraše jis juokaudamas kalbėjo apie ilgai trunkančius žaidimo laukimo metus, tačiau kartu pasidalijo ir realybe apie artėjančią sudėtingą operaciją.

    Po šių įrašų žaidėjų bendruomenė ėmė telktis: internete pasipylė palaikymo žinutės ir raginimai atkreipti „Rockstar Games“ bei leidėjo „Take-Two Interactive“ dėmesį. Dalis gerbėjų tikisi, kad kūrėjai galėtų žengti išskirtinį žingsnį, pavyzdžiui, suteikti galimybę pamatyti žaidimą anksčiau ar gauti kitą simbolinį palaikymo gestą.

    Tokios iniciatyvos nėra beprecedentės: žaidimų industrijoje kartais pasitaiko atvejų, kai leidėjai ar kūrėjai ypač išskirtinėmis aplinkybėmis suteikia ankstyvą prieigą ar organizuoja asmeninį susitikimą. Vis dėlto oficialių patvirtinimų dėl konkrečių veiksmų šioje istorijoje kol kas nėra.

    Kol kas bendruomenės parama labiausiai atsispindi praktiniuose dalykuose – finansinėje pagalboje ir viešumoje, kuri gali padėti šeimai lengviau pasiruošti sudėtingam gydymo etapui. Artimieji pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu yra sėkminga operacija ir galimybė grįžti į kuo normalesnį gyvenimą.

  • Užsienis pametė galvas dėl lenkiškos kosmetikos: socialiniuose tinkluose gimsta P-beauty banga

    Užsienis pametė galvas dėl lenkiškos kosmetikos: socialiniuose tinkluose gimsta P-beauty banga

    Korejietiška K-beauty banga ilgus metus diktavo odos priežiūros madas: daugiažingsnės rutinos, aktyvieji ingredientai ir pažangios formulės tapo standartu. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau skamba netikėtas terminas P-beauty, kuriuo apibūdinamas augantis susidomėjimas lenkiška kosmetika.

    Turinį kuriantys žmonės ir keliautojos dalijasi įspūdžiais, kad Lenkijos parduotuvėse randa produktų, kurie, jų teigimu, nenusileidžia gerokai brangesniems analogams. Dažniausiai akcentuojamas kokybės ir kainos santykis, platus pasirinkimas bei tai, kad įvairios priemonės lengvai pritaikomos kasdienėms rutinoms.

    Šią tendenciją stiprina „TikTok“ ir „YouTube“ vaizdo įrašai, kuriuose testuojami vadinamieji lenkiški paslėpti perlai. Tokiuose įrašuose produktai lyginami su aukštesnės kainų kategorijos kosmetika, o komentarų skiltyse kartojasi ta pati mintis: stebina ne tik kaina, bet ir rezultatas.

    Viena iš dažnai minimų kūrėjų yra JAV makiažo influencerė Mirta Miller, socialiniuose tinkluose žinoma kaip @mimiermakeup. Į Lenkiją persikėlusi moteris ne kartą rodė, kad kasdieniam makiažui renkasi vietinėse parduotuvėse randamas priemones ir tvirtino, jog jų kokybė, jos akimis, nenusileidžia brangiems atitikmenims.

    Panašių atsiliepimų pateikia ir kūrėja Steph, gyvenanti Berlyne, kuri po apsipirkimo Lenkijoje pasakojo, kad ją labiausiai nustebino kokybė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis Skandinavijos šalių keliautojų, atvykdamos į Lenkiją, į krepšelius įsideda ne tik makiažo, bet ir odos priežiūros priemonių.

    Šiandien P-beauty apima ne vien dekoratyvinę kosmetiką. Daug dėmesio sulaukia ir odos priežiūros produktai, ypač drėkinantys, kurių ieškoma kelionėms ar sausam klimatui. Virusiniuose įrašuose pasakojama apie pirkinių sąrašus, kuriuos keliautojos gauna iš giminių ar draugių, o kai kurios tvirtina per kelerius metus pargabenusios šimtus vienetų tų pačių priemonių.

    Komentaruose po tokiais vaizdo įrašais dažniausiai minimi konkretūs lenkiški gamintojai ir prekių ženklai: Eveline, Wibo, Paese, Hean, Ziaja, Bielenda, Yope ir Tołpa. Vis dėlto pagrindiniu traukos tašku dažniausiai tampa ne vienas logotipas, o bendra nuostata, kad Lenkijoje galima įsigyti modernių formulių kosmetikos neišleidžiant daug.

    Grožio rinkoje tokie reiškiniai paprastai kyla tada, kai sutampa keli veiksniai: socialinių tinklų rekomendacijos, lengvas prieinamumas keliaujant ir vartotojų jautrumas kainai. Todėl P-beauty banga, sprendžiant iš augančio turinio kiekio ir pirkinių pasakojimų, gali tapti dar vienu regioniniu grožio eksporto sėkmės pavyzdžiu.

  • Europos Komisija po pokalbio su „Meta“ ir „TikTok“ ragina griežčiau stabdyti dezinformaciją apie Ceutą

    Europos Komisija po susitikimo su „Meta“ ir „TikTok“ atstovais paragino platformas aktyviau stabdyti dezinformaciją, susijusią su padėtimi Ispanijos eksklave Ceutoje. Už skaitmeninius klausimus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad krizių metu ypač svarbu saugoti skaitmeninės erdvės integralumą.

    Pasak jos, platformos turi ryžtingiau reaguoti į koordinuotus melagingos ar klaidinančios informacijos srautus, o priežiūrą ir rizikų vertinimą sustiprinti realiuoju laiku. Taip pat raginama glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir greičiau pašalinti ar apriboti turinio sklaidą, kai jis gali kurstyti įtampą.

    „Platformos privalo veikti ryžtingai, kad apsaugotų skaitmeninę erdvę, ypač krizių metu. Stebėseną reikia intensyvinti, o bendradarbiavimą su faktų tikrintojais stiprinti“, – sakė Henna Virkkunen.

    Europos Komisija nurodė pastaruoju metu fiksuojanti išaugusį su Rusija siejamų kanalų aktyvumą, kai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai, perdėtai išpučiantys įvykius Ceutoje. Institucijos atstovas Guillaume Mercier teigė, kad tokia banga sustiprėjo nuo liepos 30 dienos, o iki tol panašaus masto aktyvumo nebuvo stebėta.

    Šiame kontekste Europos Komisija kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, Frontex ir Europolu stebi socialinių tinklų srautą bei galimus raginimus organizuoti neteisėtą masinį sienos kirtimą. Ypatingas dėmesys skiriamas internetinėms žinutėms, kurios gali skatinti neramumus arba klaidinti dėl saugumo situacijos ir migracijos maršrutų.

    Ceutos krizė ir ES reakcija

    Įtampa Ceutoje išaugo liepos pabaigoje, kai į šią Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje iš Maroko pusės pateko dešimtys tūkstančių migrantų. Ispanijos institucijos skelbė, kad didelė dalis jų buvo greitai grąžinti, o situacija netapo masiniu judėjimu į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.

    Reaguodamos į padėtį, Europos Sąjungos valstybės narės sušaukė neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį, kuriame buvo išreikšta solidarumo žinutė Ispanijai ir sutarta tęsti išorės sienų apsaugos stiprinimą. Migracijos spaudimo epizodai pietinėje Europos periferijoje tradiciškai tampa terpė dezinformacijai, nes emocinis turinys greitai plinta ir gali daryti įtaką visuomenės nuotaikoms.

    Kodėl akcentuojamos „Meta“ ir „TikTok“

    Europos Komisija vis dažniau kelia klausimą dėl didžiųjų platformų atsakomybės, kai kalbama apie krizines situacijas, politinę įtampą ar galimai koordinuotas informacines operacijas. „Meta“ ir „TikTok“ valdomos paslaugos dėl milžiniškos auditorijos bei turinio rekomendavimo sistemų gali akimirksniu išplatinti ir patikimą informaciją, ir klaidinančius naratyvus.

    Europos Sąjungoje šis spaudimas sustiprėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, kuris didžiausioms platformoms numato pareigą vertinti sistemines rizikas, mažinti dezinformacijos sklaidą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl Europos Komisijos susitikimai su platformomis vis dažniau tampa ne tik konsultacijomis, bet ir aiškiu signalu, kad už delsą ar neveiklumą gali grėsti griežtesnė priežiūra.

    Europos Komisija pranešė, kad prie šio klausimo grįš artimiausiomis dienomis ir vertins, ar platformų veiksmai yra pakankami, atsižvelgiant į situacijos dinamiką. Jei dezinformacijos srautai išliks intensyvūs, galima tikėtis papildomų rekomendacijų, o prireikus ir formalesnių veiksmų, susijusių su platformų įsipareigojimais Europos Sąjungoje.