Tag: Turizmas

  • Po išpuolio Krokuvos centre – nerimas turizmo verslui ir griežtesnė Kalėdų mugių apsauga Lenkijoje

    Po šeštadienio popietę Krokuvos Rotušės aikštėje įvykdyto išpuolio Lenkijoje dėmesys krypsta ne tik į nukentėjusiųjų pagalbą ir tyrimą, bet ir į galimas ekonomines pasekmes. Smūgis suduotas vienoje lankomiausių šalies vietų, todėl nerimaujama dėl turizmo srautų ir miesto pajamų.

    Kaip rašo portalas WNP, ataka sukrėtė tiek Krokuvą, tiek visą Lenkiją. Pirminiais duomenimis skelbta apie 5 žuvusiuosius ir 15 sužeistų, tarp jų – trys policininkai, tačiau apie 18 valandą žuvusiųjų skaičius išaugo iki 6.

    Kol kas neaišku, kodėl užpuolikas pasirinko būtent Krokuvą. Vis dėlto išpuolis įvyko pačioje miesto širdyje – vietoje, kuri kasmet sutraukia milžiniškus turistų srautus ir yra svarbi daugybei su turizmu susijusių verslų.

    Tokio masto tragedijos dažnai paveikia žmonių kelionių planus ir elgesį viešose erdvėse: mažiau lankytojų gali reikšti mažesnes pajamas viešbučiams, restoranams, trumpalaikės nuomos rinkai, kultūros ir pramogų sektoriui. Ypač jautrus laikotarpis – prieškalėdinis sezonas, kai miestų centrai tampa vienu pagrindinių traukos taškų.

    Ką reiškia Krokuvos turizmo mastas

    Krokuvos turizmas Lenkijoje yra vienas svarbiausių, o vietos ekonomika nemaža dalimi remiasi atvykstančiais svečiais, įskaitant užsieniečius. Tekste pažymima, kad 2025 metais turistai mieste išleido apie 15,4 mlrd. zlotų.

    Remiantis Krokuvos turizmo organizacijos duomenimis, 2025 metais į miestą atvyko 16,5 mln. žmonių. Iš jų 8 mln. mieste bent vieną naktį nakvojo, o likusieji atvyko kelioms valandoms.

    Tai atspindi ir oro uosto statistika: 2025 metais Krokuvos oro uostas aptarnavo 13,2 mln. keleivių, o šiemet, kaip prognozuojama, šis skaičius gali siekti net 15 mln.

    Turizmas yra ir didelis darbdavys. Savivaldybės kanalas „Magiczny Kraków“ nurodo, kad tiesiogiai turizmo sektoriuje dirba per 14 tūkst. žmonių – nuo viešbučių ir restoranų iki kelionių agentūrų bei trumpalaikės nuomos paslaugų.

    Po išpuolio kol kas nurodoma, kad Krokuvos-Balicų oro uoste papildomų apsaugos priemonių nebuvo įvesta. Oro uosto atstovė Monika Chylaszek teigė, kad nėra nerimą keliančių signalų, rodančių galimą grėsmę keleiviams.

    Kalėdų mugės – po didesniu padidinamuoju stiklu

    Po tragedijos Krokuvoje iš naujo keliamas masinių renginių saugumo klausimas. Lenkija ilgą laiką buvo laikoma viena saugesnių Europos šalių, kur terorizmo grėsmė buvo vertinama kaip santykinai nedidelė, tačiau situacija gali keistis.

    Krokuvoje šių metų Kalėdų mugės prekystaliai Rotušės aikštėje dar nebuvo pastatyti, tačiau tokių renginių sezonas netrukus prasidės daugelyje miestų. Minimos mugės Vroclave, Poznanėje, Katovicuose ir dešimtyse kitų vietovių.

    Kadangi tokie renginiai kasmet pritraukia dideles minias, organizatoriams ir tarnyboms gali tekti spręsti, ar būtina didinti pareigūnų skaičių, įvesti papildomas bagažo patikras ar statyti betonines užtvaras, neleidžiančias automobiliams patekti į žmonių susibūrimo zonas.

    Tai reikštų ir papildomas išlaidas savivaldybėms bei renginių organizatoriams, ypač jei saugumo priemonės būtų taikomos plačiai ir ilgesnį laiką.

    Baimes gali pajusti ir kiti verslai

    Straipsnyje pabrėžiama, kad pasekmės gali peržengti turizmo ribas. Jei dėl saugumo baimių žmonės pradėtų vengti perpildytų vietų, tai galėtų atsiliepti restoranams, prekybos centrams, viešbučiams ir įvairiems lauko renginiams visoje šalyje.

    Mažesnis lankytojų srautas reikštų mažesnes įplaukas ne tik patiems verslams, bet ir jų tiekėjams bei subrangovams. Prieš šventes tai ypač jautru, nes lapkritis ir gruodis daugeliui įmonių yra vieni pelningiausių mėnesių.

    Kol kas neaišku, ar šių metų Kalėdų mugė Krokuvoje vyks be pakeitimų. Primename, kad pernai ji pritraukė daugiau nei 1,5 mln. lankytojų, o šiemet, bent jau šiuo metu, informacijos apie planų keitimą nepateikiama.

    Viena kryptis, kuri aiški jau dabar, – viešųjų erdvių saugumas taps dar didesniu prioritetu. Nuo to priklausys ir tai, kaip greitai pavyks atkurti gyventojų bei turistų pasitikėjimą.

  • Kinijoje turistai kopdami į kalnus nuomojasi robotinius egzoskeletus – mada sparčiai plinta

    Kinijoje turistai, kopdami į vieną garsiausių šalies kalnų Taišaną, vis dažniau nuomojasi robotinius egzoskeletus – dėvimus įrenginius, kurie padeda žengti į kalną lengviau. Tokia paslauga, pradėjusi kaip naujovė, per trumpą laiką tapo plačiai naudojama.

    Taišanas kasmet pritraukia milijonus lankytojų, tačiau užkopti nėra paprasta: į viršų veda daugiau nei 7 000 akmeninių laiptelių. Nors takai sutvarkyti ir laikomi saugiais, kopimas išlieka varginantis net fiziškai pasirengusiems keliautojams.

    Kaip rašo „ZME Science“, egzoskeletai sukurti tam, kad suteiktų sinchronizuotą pagalbą kojoms ir leistų daugiau žmonių patirti patį žygį nepersitempiant. Paslauga nėra labai brangi – vienas užkopimas su įrenginiu kainuoja apie 11 JAV dolerių.

    Ši technologija ypač patraukli vyresnio amžiaus keliautojams ar tiems, kuriems ilgas kopimas laiptais kelia sunkumų. Taip kalnas tampa prieinamesnis – ypač tiems, kurie nenori rinktis lynų kelio vien dėl nuovargio.

    Auga nuomos mastas ir geografija

    2025 metų pradžioje Taišane turistams buvo pasiūlyta vos 10 tokių įrenginių. Jau iki gegužės, kaip pranešama, jų skaičius išaugo iki 500, o panašios nuomos paslaugos pradėjo rastis ir kitose Kinijos turistų traukos vietose.

    Iki 2026 metų rugsėjo egzoskeletų nuoma buvo įdiegta dešimtyse objektų, tarp jų – Huashano kalne, Uji kalnų regione ir Enši didžiajame kanjone. Tai rodo, kad sprendimas prigijo ne vien viename kalne, o tapo platesne turizmo paslaugų kryptimi.

    2026 metų lapkritį Taišane surengtos net varžybos, skirtos robotams ir varomiems egzoskeletams – senoviniai akmeniniai laiptai tapo savotišku dėvimosios robotikos bandymų poligonu.

    IDC duomenimis, 2025 metais Kinijoje buvo išsiųsta apie 26 000 egzoskeletų robotų, iš kurių beveik 19 000 sudarė vartotojams skirti pagalbiniai įrenginiai. Vis dėlto didžiausia pajamų dalis, kaip pažymima, tebebuvo susijusi su medicinine reabilitacija – tokios sistemos paprastai gerokai brangesnės.

    Kaip veikia ir ką sako naudotojai

    Viena iš dažniausiai minimų įrenginių ypatybių – lengvumas: jie sveria apie 1,8 kilogramo, tvirtinami ties liemeniu ir šlaunimis. Skelbiama, kad ankstesnė versija galėjo veikti maždaug penkias valandas naudodama bateriją, o pagalba žingsniuojant derinama su vartotojo judesiais.

    Kinijos naujienų agentūrai „Xinhua“ 2025 metų pradžioje Taišane egzoskeletą išbandęs 68 metų turistas Li Chengde pasakojo, kad įrenginys jam realiai palengvino kopimą: užsidėjus kojos nebeskaudėjo, o pojūtis priminė tarsi kažkas trauktų į viršų.

    Kiti naudotojai, įskaitant 2025 metais CNN cituotą 29 metų turinio kūrėją Jacky, taip pat gyrė sprendimą – jis teigė, kad nusiėmus įrenginį net pasijunti nerangiai. Vis dėlto buvo paminėta ir nepatogumų: kai kuriuos kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, užsirišti batraiščius, su įranga atlikti sunkiau.

    Kodėl tai svarbu vyresniems žmonėms

    Egzoskeletų bumas turizme siejamas ir su platesnėmis demografinėmis tendencijomis: Kinija, kaip ir daug kitų šalių, susiduria su sparčiai senėjančia visuomene. Oficialiais šalies Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2025 metų pabaigoje Kinijoje buvo 323,4 mln. 60 metų ir vyresnių gyventojų – tai sudarė 23 proc. populiacijos.

    2026 metų sausį aštuoni Kinijos centrinės valdžios departamentai paskelbė gaires, kuriose skatinama naudoti technologijas, įskaitant robotinius egzoskeletus, siekiant padėti vyresnio amžiaus žmonėms, kurių fizinės galimybės silpnėja. Tai įvardijama kaip dalis platesnių pastangų gerinti senjorų priežiūrą ir plėtoti šiai grupei skirtų produktų rinką.

    Vienas iš Taišano kultūrinio turizmo grupės atstovų Wang Houzhe, prisidėjęs prie roboto kūrimo, yra sakęs, kad dalis vyresnių turistų nori mėgautis vaizdais kopimo metu, tačiau lynų kelias riboja patirtį. Egzoskeletas, jo teigimu, leidžia patirti patį kopimo džiaugsmą.

    Ką rodo moksliniai tyrimai ir kas dar neaišku

    Entuziastingi turistų atsiliepimai dar nereiškia, kad bet koks egzoskeletas visada ir visiems bus vienodai naudingas. Vis dėlto 2026 metais publikuoti keli nedideli tyrimai, nagrinėję minkštųjų robotinių kostiumų poveikį vyresnių žmonių judėjimui, pateikia pirmuosius teigiamus signalus.

    2026 metų birželį paskelbtame tyrime buvo bandytas minkštas klubų egzoskeletas su 20 sveikų vyresnio amžiaus suaugusiųjų, jiems einant į įkalnę ant bėgimo takelio. Įjungus įrenginį dalyviai pranešė apie kiek mažesnį fizinį krūvį, o kai kurie širdies ir kraujagyslių pastangų rodikliai šiek tiek pagerėjo.

    Kitas 2026 metų liepą „Nature Communications“ publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 10 vyresnio amžiaus asmenų, parodė, kad kitas minkštas robotinis kostiumas sumažino energijos sąnaudas vaikštant vidutiniškai 13,6 proc. ir padėjo geriau atlikti atsistojimo nuo kėdės pratimo kartojimus.

    Vis dėlto patys straipsnio autoriai pabrėžia, kad tyrimai buvo maži, o juose naudoti įrenginiai skyrėsi nuo turistams siūlomų modelių. Todėl dar lieka atviras klausimas, ar tokie sprendimai plačiai ir saugiai pasiteisins ne tik turistiniuose maršrutuose, bet ir namuose, ligoninėse ar reabilitacijoje.

    Taišane naudoti įrenginiai siejami su bendrove „Kenqing Technology“, kuri, kaip teigiama, kuria ne tik turizmui skirtus, bet ir kasdieniam judėjimui pritaikytus modelius. Vienas atskirai minimas variantas, sukurtas senjorams, sveria apie 2,4 kilogramo ir, pasak pranešimų, Kinijoje galėjo kainuoti apie 2 334 JAV dolerius.

  • Daugiausia lankytojų sulaukiantys muziejai 2025 metais: Kinija dominuoja, penki – Europoje

    Daugiausia lankytojų sulaukiantys muziejai 2025 metais: Kinija dominuoja, penki – Europoje

    Kas sudarė reitingą

    Muziejai vis dažniau tampa ne tik kelionės programos dalimi, bet ir pagrindine priežastimi aplankyti miestą. Kai kurie jų kasmet pritraukia milijonus lankytojų, todėl srautai tampa svarbiu rodikliu vertinant turizmo ir kultūros sektoriaus atsigavimą.

    Teminių pramogų asociacija Themed Entertainment Association (TEA) paskelbė metinį indeksą, kuriame apžvelgė 2025 metais fiksuotus muziejų lankomumo skaičius. Sąraše daugiausia pozicijų užėmė Kinija, o į pasaulio dvidešimtuką pateko ir penki muziejai Europoje.

    Pasaulio dvidešimtuke – Kinijos persvara

    TEA duomenimis, Kinija pasaulio reitinge turi 12 iš 20 vietų, įskaitant lyderį – Pekino Rūmų muziejų, kuriame per metus apsilankė 19 000 000 žmonių. Antroje vietoje liko Vasaros rūmai Pekine su 17 381 000 lankytojų, trečioje – imperatoriaus Čin Ši Huangdi mauzoliejaus teritorijos muziejus Siane, pritraukęs 10 970 000 lankytojų.

    Asociacija Kinijos dominavimą siejo su didele vietine auditorija ir nemokamo lankymo politika. Nurodoma, kad 91 proc. iš 7 188 registruotų šalies muziejų siūlo nemokamą įėjimą, o tai smarkiai plečia lankytojų ratą ir didina pakartotinių apsilankymų tikimybę.

    Iš likusių aštuonių vietų pasaulio dvidešimtuke po dvi teko Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir Pietų Korėjai. Po vieną vietą užėmė Jungtinės Valstijos ir Vatikano miestas.

    Penki Europos muziejai pasaulio viršūnėje

    Europoje aukščiausiai 2025 metais įvertintas Paryžiaus Luvras – jis per metus sulaukė 9 046 000 lankytojų ir pasauliniame reitinge užėmė ketvirtą vietą. Penktoje vietoje liko Versalio rūmai, kuriuos aplankė 8 400 000 žmonių.

    Septintą vietą pasaulyje užėmė Londono Gamtos istorijos muziejus su 7 117 000 lankytojų, o aštuntoje pozicijoje įsitvirtino Vatikano muziejai, pritraukę 6 934 000 žmonių. Į dvidešimtuką pateko ir Britų muziejus Londone – 6 440 000 lankytojų jam užtikrino tryliktą vietą.

    Ataskaitoje apie žemyninės Europos muziejus pažymima, kad lankomumas išliko aukštas ir gana stabilus, nes didieji muziejai iš esmės baigė atsigavimą po pandemijos. Jungtinėje Karalystėje prie augimo prisidėjo ir naujų ekspozicijų bei erdvių atidarymai, kurie sukuria progą grįžti net ir jau lankytoms kolekcijoms.

    Kurie muziejai pateko į Europos dvidešimtuką

    Be penkių Europos muziejų, patekusių į pasaulio dvidešimtuką, atskiras TEA sąrašas išskyrė ir kitus lankomiausius žemyno objektus. Į jį pateko, pavyzdžiui, Tate Modern ir Nacionalinė galerija Londone, Pompėjos archeologinis parkas Italijoje, Šionbruno rūmai Vienoje, Prado muziejus Madride bei Uffizi galerija Florencijoje.

    Tarp lankomiausių taip pat minimi keli Rusijos muziejai Sankt Peterburge ir Maskvoje, Topkapio rūmai Stambule bei Vavelio karališkoji pilis Krokuvoje. Tokie reitingai parodo ne tik populiariausias kryptis, bet ir tai, kaip nemokamas įėjimas, parodų politika bei infrastruktūros plėtra gali keisti lankytojų srautus.

  • Kapadokijoje sugriuvo uolų darinys: per liūtis žuvo 2 žmonės, sužeista dar keli – kas žinoma?

    Turistų pamėgtoje Turkijos Kapadokijoje, Göreme atvirojo muziejaus komplekse, po intensyvių liūčių sugriuvo dalis uolų darinio. Vietos tarnybos pranešė apie du žuvusiuosius ir kelis sužeistuosius, teritorijoje kurį laiką vyko gelbėjimo darbai.

    Nelaimė įvyko prie įėjimo į Göreme atvirąjį muziejų, kai sugriuvo vienas iš vadinamųjų fėjų kaminų formacijų. Tai vienas labiausiai atpažįstamų Kapadokijos simbolių, pritraukiantis didelius turistų srautus.

    Vietos pareigūnai nurodė, kad griūtį sukėlė stiprūs krituliai, po kurių uolienos tapo nestabilios. Į įvykio vietą buvo iškviestos gelbėjimo komandos, policija ir kitos tarnybos, situaciją vietoje vertino Nevšehiro provincijos vadovas Hüseyin Kök.

    Kas žinoma apie nukentėjusius

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvo du žmonės, o sužeistųjų skaičius siekė kelis asmenis, minėta ir apie penkis sužeistuosius. Nukentėjusiųjų pilietybė viešai nebuvo patikslinta, todėl kol kas neaišku, ar tarp jų yra užsieniečių.

    Po tokių incidentų turistinėse vietose paprastai įvertinamas šlaitų stabilumas ir laikinai ribojamas priėjimas prie pavojingų atkarpų. Kapadokijoje uolų griūtys dažniausiai siejamos su staigiais krituliais ir erozija, ypač ten, kur natūralios formacijos yra intensyviai lankomos.

    Kuo ypatingi fėjų kaminai

    Fėjų kaminai yra iš vulkaninio tufo ir kitų nuogulinių sluoksnių susiformavusios kolonos, kurias tūkstantmečius veikė vėjas ir vanduo. Kai kurios jų siekia iki kelių dešimčių metrų aukštį, o Kapadokijos kraštovaizdis laikomas vienu unikaliausių regione.

    Göreme atvirasis muziejus garsėja uolose iškaltomis bažnyčiomis, koplyčiomis ir vienuolynais, dekoruotais freskomis. Dėl trapaus tufo uolynų stabilumas stipriai priklauso nuo oro sąlygų, todėl po liūčių rizika lokaliai padidėja, ypač stačiuose šlaituose ir prie takų.

  • Graikijos Kea sala saugo architektūros paveldą: spalvingi namai, vandens malūnai ir ramybė

    Graikijos Kea sala saugo architektūros paveldą: spalvingi namai, vandens malūnai ir ramybė

    Kea: mažoji Kikladų vartų sala

    Vakarų Kikladų Kea sala, dar vadinama Tzia, kasmet pritraukia vis daugiau keliautojų, ieškančių ne tik saulės ir paplūdimių. Vis dažniau sala lankoma pavasarį ar rudenį, kai patogiau žygiuoti pėsčiomis ir ramiau pažinti vietos architektūrą.

    Kea laikoma savotiškais vartais į Kikladus dėl artumo Atėnams: nuo Lavrijo uosto ją skiria vos 16 jūrmylių. Nuolatinis salos gyventojų skaičius siekia apie 2 500, tačiau sezono metu lankytojų srautai smarkiai išauga.

    Sostinė Ioulida ir neįprastos spalvos

    Salos sostinė Ioulida yra viena iš keturių istorinių gyvenviečių ir vienintelė įsikūrusi salos gilumoje. Miestelis primena amfiteatrą: namai kyla Kastro ir Mylos kalvų šlaitais, o siaurų gatvelių tinklas saugo nuo karščio ir vėjų.

    1978 metais Ioulidai suteiktas saugomos tradicinės gyvenvietės statusas, todėl čia ypač saugomas pastatų mastelis ir vietinė urbanistinė struktūra. Skirtingai nei daugelyje Kikladų, Ioulidoje ryškiau matomi neoklasicizmo ir miestietiškos statybos bruožai.

    „Matome siauras gatves, arkas ir akmeninius pastatus, bet matome ir spalvas ant sienų. Iš tiesų Tzia visada buvo spalvinga vieta, o baltą ir mėlyną kadaise primetė politiniai sprendimai, baltą dažnai aiškinant higienos sumetimais“, – sakė Kea merė Rena Velissaropoulou.

    „Kai randame seną pastatą, kur atsiveria tinkas, beveik visada aptinkame ir spalvą“, – pridūrė ji.

    Akmeniniai ūkiai ir nykstanti kasdienybė

    Išvykus už Ioulidos ribų, kalvose atsiveria tradicinių akmeninių sodybų ir ūkinių pastatų juosta. Dalis jų apleisti, kiti pritaikyti turistų apgyvendinimui, tačiau bendras salos tikslas išlieka tas pats: išsaugoti savitą kaimo architektūrą.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad sodybos buvo kasdienio ūkininkų ir gyvulių augintojų gyvenimo pagrindas, o namus sostinėje šeimos turėdavo papildomai. Tokią dvigubą buities logiką formavo reljefas, darbas laukuose ir sezoniškumas.

    „Sodyba buvo ūkininko ir gyvulių augintojo bazė kaime, nes pagrindiniai namai dažnai būdavo Ioulidoje. Paprastai namai sostinėje atitekdavo kaip žmonos kraitis, o sodyba priklausydavo vyrui“, – sakė gyvulių augintojas Dinos Vrettos.

    Pasak jo, tradicinė statyba taikėsi prie gamtos: ant kalvų viršūnių stengtasi nestatyti dėl stiprių šiaurinių vėjų, o slėniuose vengta įsikurti dėl vasaros kaitros. Tokia praktika lėmė būdingą Kea kraštovaizdį, kuriame namai dažnai įkomponuoti šlaituose.

    Raudonas atspalvis, kilęs iš akmens

    Vienas ryškiausių Kea architektūros akcentų yra vietinės medžiagos ir spalvų dermė. Savivaldybės vadovė atkreipia dėmesį į miltos vadinamą akmenį, išgautą Otzia apylinkėse esančiose šachtose primenančiose ertmėse.

    Šis pilkšvai raudonas atspalvis istoriniuose šaltiniuose minimas kaip vertinta natūrali pigmentinė medžiaga, kurios pėdsakų galima įžvelgti ir senesniuose salos statiniuose. Pasak pašnekovų, anksčiau ji buvo gabenama ir į Atėnus, o šiandien išlikę fragmentai primena, kodėl Ioulidos sienose neretai matyti ne vien balta spalva.

    Vandens malūnai, kuriems ieškoma antro gyvenimo

    Mylopotamos vietovėje, palei upelį ir netoli Flea šaltinio, kadaise veikė 11 vandens malūnų. Šiandien vienas pritaikytas gyvenimui, o kitas veikia kaip lankytojams atvira vieta, leidžianti pamatyti, kaip vandens jėga buvo verčiama kasdieniu darbu.

    Manoma, kad dalis malūnų siekia Osmanų valdymo laikus, o aktyviausiai jie naudoti iki Antrojo pasaulinio karo. Vėliau, keičiantis technologijoms ir gyvenimo būdui, malūnai pamažu buvo apleisti, o iki 1980-ųjų dauguma jų jau nebeturėjo praktinės funkcijos.

    „Technologijos nepaprastai pažengė. Jauni žmonės ir šiandien gimstantys vaikai dažnai net neįsivaizduoja, koks buvo gyvenimas anksčiau. Todėl stengiamės priartinti jaunimą prie tradicijos, kad jie žinotų, ką paveldėjome. Net jei tuo nebesinaudojame, svarbu bent vieną dalį išlaikyti gyvą“, – sakė Savvas Michael.

    Kea sala išsiskiria ne tik jūra ir takais, bet ir pastangomis išsaugoti tikrą, neperstatytą tapatybę. Ieškantiems autentiškos Kikladų architektūros, verta atkreipti dėmesį į akmeninius kathikies tipo namus, spalvų sluoksnius senų fasadų tinkuose ir retus, bet vis dar veikiančius vandens malūnus.

  • Riaušės Prancūzijoje jau smogia turizmui: viešbučiai fiksuoja užsakymų lėtėjimą

    Riaušės Prancūzijoje jau smogia turizmui: viešbučiai fiksuoja užsakymų lėtėjimą

    Po riaušių ir susirėmimų Prancūzijos miestuose turizmo sektorius ima jausti pirmuosius finansinius padarinius. Rinkos dalyviai sako, kad pasaulyje plačiai transliuojami neramumų vaizdai mažina keliautojų pasitikėjimą ir skatina atidėti planuotas keliones.

    ADN Tourisme vadovė Christelle Cassagne pabrėžia, kad smurtas miestų centruose yra itin žalingas, nes turistai atvyksta patirti miesto, o ne užsidaryti viešbučio kambaryje. Pasak jos, neramumai tokiose vietose kaip Paryžius ar Nica turi tiesioginę įtaką sprendimams dėl kelionės.

    „Toks smurto protrūkis miestų centruose yra katastrofiškas“, – sakė Christelle Cassagne.

    Paryžiuje papildomos įtampos kelia ir laikini ribojimai bei sutrikęs įprastas lankytinų objektų darbas. Vienas ryškesnių signalų turistams buvo Luvro muziejaus uždarymas dėl susibūrimo prie įėjimo, kuris daliai atvykusiųjų sugriovė suplanuotą dienotvarkę.

    Viešbučiai jau mato pokyčius

    Pasak bendrovės MKG Consulting, Paryžiaus viešbučiai pastebi užsakymų tempo lėtėjimą artimiausioms šešioms savaitėms. Konsultantų vertinimu, vos per parą pasikeitė užsakymų dinamika, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.

    Skaičiuojama, kad spalio 20–29 dienomis planuotų viešnagių atotrūkis nuo ankstesnių metų smuko nuo 1 iki 0,2 procentinio punkto. Spalio 20–25 dienomis numatytų viešnagių atotrūkis sumažėjo nuo 3,5 iki 1,9 punkto.

    Kas labiausiai rizikuoja atšaukti keliones?

    Konsultacijų įmonės Protourisme vadovas Didier Arino teigia, kad poveikio mastas pirmiausia priklausys nuo to, ar neramumai tęsis. Jo vertinimu, viena riaušių diena Paryžiuje galėjo lemti maždaug 1 proc. mėnesio užsakymų atšaukimą, tačiau tai dar nėra masinis kritimas.

    „Kuo toliau keliauja klientai, tuo jautriau jie reaguoja į saugumo riziką, todėl pasekmės būna didesnės“, – sakė Didier Arino.

    Papildomą spaudimą gali sukurti kai kurių valstybių rekomendacijos ir įspėjimai keliautojams, planuojantiems vykti į Prancūziją. Turizmo verslas baiminasi, kad labiausiai nukentėti gali segmentas, kuriame keliautojai paprastai išleidžia daugiau, nes jie dažniau renkasi ilgesnes viešnages ir brangesnes paslaugas.

    Selectour kelionių agentūrų tinklo valdybos pirmininkas Laurent Abitbol sako, kad trumpalaikiai neramumai dar būtų suvaldomi, tačiau užsitęsęs nestabilumas reikštų gerokai rimtesnius padarinius visam sektoriui. Jo teigimu, riba yra trukmė: kelios dienos ir keli mėnesiai turizmui kainuoja nepalyginamai skirtingai.

    „Jei tai truks dvi savaites, tai nėra labai rimta. Bet jei tęsis kelis mėnesius, tai bus katastrofa“, – sakė Laurent Abitbol.

    Turizmo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose ypač svarbi aiški komunikacija ir prognozuojamas saugumo režimas. Keliautojų elgsena dažnai keičiasi ne vien dėl faktinių incidentų, bet ir dėl neapibrėžtumo, todėl net pavieniai trikdžiai gali turėti platesnį poveikį užsakymams.

  • Turizmo sprogimas Uzbekistane: subsidijos skrydžiams, greitieji traukiniai ir vizų švelninimas

    Turizmo sprogimas Uzbekistane: subsidijos skrydžiams, greitieji traukiniai ir vizų švelninimas

    Uzbekistanas siekia rekordinį turistų augimą paversti tvaria ekonomine nauda: plečia oro ir geležinkelių jungtis, švelnina atvykimo taisykles ir siūlo finansines paskatas turizmo verslams. Šalies Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais čia apsilankė 11,7 mln. tarptautinių lankytojų.

    Jungtinių Tautų turizmo organizacijos duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį tarptautinių atvykimų skaičius šoktelėjo 37 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai iškėlė Uzbekistaną tarp sparčiausiai augančių turizmo krypčių pasaulyje.

    Subsidijos ir investicijos į sektorių

    Viena pagrindinių priemonių – finansinė parama, skirta paskatinti oro bendroves ir kelionių organizatorius atvežti daugiau užsienio svečių. Per 2026 metų atviro turizmo sezono priemones naujus maršrutus atidarančioms oro linijoms numatytos išmokos už atvykstantį turistą ir nuolaidos oro uostų paslaugoms.

    Kelionių organizatoriams taip pat siūloma parama, siejama su pritrauktų turistų skaičiumi iš pasirinktų rinkų. Tuo pat metu plečiama apgyvendinimo pasiūla: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius šalyje papildomai įrengta daugiau kaip 22 000 vietų nakvynei.

    Turizmo komiteto skelbiamais duomenimis, per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Uzbekistanas priėmė daugiau nei 7,7 mln. užsienio lankytojų, tai yra 22,6 proc. daugiau nei prieš metus. Turizmo paslaugų eksportas per tą patį laikotarpį pasiekė beveik 3,5 mlrd. eurų.

    Oro uostai ir traukiniai keičia keliones

    Susisiekimo plėtra laikoma esmine sąlyga, kad turistų srautai pasiektų ne tik pagrindinius centrus, bet ir regionus. Samarkando tarptautinis oro uostas po terminalo plėtros ir atviros oro erdvės politikos tapo vienu matomiausių pavyzdžių, kaip infrastruktūra prisideda prie augimo.

    „Dabar aktyviai vystome skrydžius į Kiniją ir dirbame, kad atsirastų maršrutų į Pietryčių Aziją“, – sakė Samarkando tarptautinio oro uosto komercijos direktorius Dmitrijus Martynenka.

    Oro uostas 2025 metais aptarnavo 1,5 mln. keleivių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau, o skrydžius vykdė 24 oro bendrovės į 30 krypčių. Kartu diegiami automatizuoti bagažo sprendimai, skaitmeninės paslaugos ir papildomos paslaugos keliautojams.

    Geležinkeliuose akcentuojamas greitis ir patogumas: naujasis Jaloliddin Manguberdi traukinys kelionę maršrutu Taškentas–Chyva sutrumpino nuo 14 valandų iki 7,5 valandos. Tai didina vienos svarbiausių istorinių krypčių pasiekiamumą ir skatina turistus keliauti plačiau.

    „Šiandien greituosius reisus teikiame į daugiau nei dešimt Uzbekistano miestų ir planuojame tinklą plėsti kasmet“, – sakė Uzbekistan Railways pirmasis pirmininko pavaduotojas Hikmatulla Rahmetovas.

    Pasak jo, ruošiami ir ambicingesni projektai, tarp jų – atskira didelio greičio keleivinė linija tarp Taškento ir Samarkando, kuri būtų pritaikyta iki 300 kilometrų per valandą greičiui. Tokios jungtys gali tapti lemiamos, kad turistų pinigai pasiektų ir mažesnius miestus, o ne tik didžiuosius mazgus.

    Vizų švelninimas ir naujos rinkos

    Šalia infrastruktūros plečiamos ir atvykimo galimybės: daugiau nei 90 šalių piliečiai gali atvykti be vizos skirtingiems laikotarpiams, o kitų rinkų keliautojams taikomos elektroninės vizos. Institucijos aktyviai dirba su tarptautine rinkodara, dalyvauja parodose ir stiprina matomumą skaitmeniniuose kanaluose.

    Turizmo komitetas pabrėžia, kad abipusis 30 dienų bevizis režimas su Kinija sutapo su spartesniu turistų srauto augimu. Valdžia taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo tradicinių Šilko kelio maršrutų, vystydama turizmo kaimus, vietos bendruomenių maršrutus ir kalnų kurortus.

    Augant srautams, svarbiu konkurencingumo veiksniu tampa paslaugų kokybė: keliautojai vertina saugumą ir svetingumą, tačiau dažniau kelia lūkesčius dėl informacijos muziejuose, navigacijos ir paslaugų standartų. Būtent šiose srityse, ekspertų vertinimu, dažniausiai sprendžiasi, ar augimas pavirs ilgesnėmis viešnagėmis ir didesnėmis išlaidomis vietos verslams.

    Uzbekistano 2026–2030 metų turizmo strategijoje keliami tikslai pritraukti 20 mln. tarptautinių lankytojų per metus, turizmo indėlį padidinti iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o turizmo paslaugų eksportą išauginti iki maždaug 5,6 mlrd. eurų per metus. Analitikai pabrėžia, kad vien atvykimų skaičius negarantuoja efekto: lems kelionių trukmė, išlaidų struktūra ir tai, kiek vertės grandinėje uždirbs vietos bendruomenės.

  • Turistai 2026 metais kelia kartelę: už ką jie pasirengę mokėti daugiau kelionėse?

    Pasibaigus vasaros atostogų pikui, turizmo įmonės skaičiuoja ne tik užsakymus, bet ir klientų aptarnavimo išbandymus. Vis dažniau pastebima, kad keliautojai tapo reiklesni ir mažiau kantrūs, o standartiniai atsakymai nebeveikia taip, kaip prieš kelerius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiandien turistai vertina ne vien kainą ar kambario komfortą. Lygiai taip pat svarbu, kaip greitai reaguojama į problemą, ar komunikacija nuosekli skirtinguose kanaluose ir ar kritiniu momentu galima pasiekti kompetentingą žmogų.

    Personalizacija tapo norma

    Vienas ryškiausių pokyčių yra lūkestis būti atpažintam ir aptarnautam individualiai, o ne tik matyti savo vardą rezervacijos laiške. Tyrimai rodo, kad didelė dalis keliautojų tikisi pasiūlymų, pritaikytų jų įpročiams, kelionės tikslui ir ankstesnei patirčiai.

    Tai reiškia, kad klientai nebenori kelis kartus pasakoti tos pačios istorijos skirtingiems konsultantams, ypač kai sprendžiami skrydžio vėlavimo, atšaukimo ar rezervacijos keitimo klausimai. Turizmo verslams vis svarbiau turėti vieningą kliento informaciją, kuri realiu laiku pasiekiama darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar žmogus rašo el. paštu, bendrauja pokalbių lange ar skambina.

    Kelionė vis dažniau reiškia poilsį

    Dar viena tendencija yra kelionės kaip emocinės ir psichologinės regeneracijos priemonės svarba. Daugeliui žmonių svarbu ne maratoniškai aplankyti kuo daugiau vietų, o sulėtinti tempą, atitrūkti nuo rutinos ir susigrąžinti energiją.

    Šis pokytis veikia ir aptarnavimą: klientai labiau vertina aiškumą, ramų toną, realius sprendimus ir pagalbą, kuri neapsiriboja taisyklių cituojimu. Kai kelionė planuojama poilsiui, bet koks trikdis suvokiamas jautriau, todėl reakcijos greitis ir empatija tampa kritiškai svarbūs.

    DI automatizuoja, bet žmogaus prireikia krizei

    Technologijos turizme spartėja, tačiau keliautojų lūkesčiai formuojasi aiškiai: paprastos užklausos gali būti automatizuotos, o sudėtingose situacijose būtinas žmogus. DI sprendimai vis dažniau naudojami standartiniams klausimams, rezervacijų būsenai ar dokumentų informacijai, tačiau konfliktų ir netikėtų incidentų jie pilnai nepakeičia.

    Kai atšaukiamas skrydis, dingsta rezervacija ar užstringa pinigų grąžinimas, klientas tikisi ne tik procedūros, bet ir aiškaus paaiškinimo bei užtikrintumo. Dėl to auga spaudimas aptarnavimui veikti greičiau, dažnai ir 24/7 režimu, o sprendimus pateikti be ilgo nukreipinėjimo tarp skyrių.

    Turizmo sektoriui tai reiškia paprastą išvadą: norint išlaikyti pasitikėjimą neužtenka vien pažadų ar gražių komunikacijos šablonų. Laimi tie, kurie suderina sklandžią automatizaciją su realiai pasiekiama, kompetentinga pagalba, kai keliautojui jos labiausiai reikia.

  • Ežeras dykumos viduryje keičia Uzbekistaną: žvejyba, kurortai ir naujas oro uostas

    Ežeras dykumos viduryje keičia Uzbekistaną: žvejyba, kurortai ir naujas oro uostas

    Uzbekistano Džizacho regione, kur dominuoja sausa stepė ir smėlynai, vis dažniau turistų akį patraukia netikėtas vaizdas – didelis Tuzkano ežeras. Jis yra Aydaro–Arnasajaus ežerų sistemos dalis, laikomos viena didžiausių vidaus vandens teritorijų šalyje.

    Ežeras driekiasi tarp vadinamosios Alkanosios stepės ir Kyzylkumo dykumos, todėl kontrastas čia tampa pagrindine traukos priežastimi. Vietos bendruomenėms Tuzkanas svarbus ne tik dėl kraštovaizdžio: jis padeda užsidirbti iš žvejybos, poilsio paslaugų ir augančio vietinio turizmo.

    Ežeras, išlaikantis bendruomenes

    Tuzkano pakrantėse žvejyba išlieka vienu pagrindinių pragyvenimo šaltinių, o turizmas kuria papildomas pajamas. Poilsiautojai atvyksta žvejoti, maudytis ir leisti laiką prie vandens, o dalis renkasi ramybės ir atokvėpio nuo miestų.

    Kai kurie lankytojai pabrėžia ir mineralais turtingą, sūresnį Tuzkano vandenį, kurį sieja su savijautos gerinimu. „Pagrindinė priežastis atvykti čia – gamta ir Tuzkano ežero teikiama nauda sveikatai“, – sakė turistas Ulugbekas Musulmonovas.

    Kurortai ir pramogos ant kranto

    Greta esančio Aydarkulo ežero pakrantėje vystomi kurortai, siūlantys apgyvendinimą ir vandens pramogas. Vienas didesnių objektų regione turi 225 kambarius ir gali priimti iki 600 svečių, o pasiūloje – restoranai, paplūdimio infrastruktūra ir pasiplaukiojimai.

    Pasak kurorto atstovų, vasaros sezonu daugėja atvykstančiųjų ne tik iš Uzbekistano, bet ir iš kaimyninių valstybių. Populiarėja savaitgalio renginiai, festivaliai ir koncertai, o daliai poilsiautojų vienos dienos išvyka virsta nakvyne prie ežero.

    Naujas oro uostas ir geležinkelis

    Turizmo plėtra keičia ir susisiekimą: šalia ežerų vystomas Arnasajaus oro uostas, o 2026 metais pradėta tiesti geležinkelio linija nuo Do‘stliko Aydaro–Arnasajaus ežerų sistemos kryptimi. Šie projektai turėtų palengvinti keliones tiek vietiniams, tiek užsienio lankytojams.

    Idėja paprasta: ežerų regioną paversti lengviau pasiekiama stotele tiems, kurie Uzbekistane jau lanko geriau žinomus istorinius maršrutus. „Tai vieta, kur galima būti tyloje ir pailsėti, todėl ją rekomenduočiau ir žmonėms iš savo šalies“, – sakė lankytojas Ahmadas Jabiras Abdullah Mohammedas Al Harbi.

    Saugumas augant srautams

    Didėjant poilsiautojų skaičiui, daugiau dėmesio skiriama tvarkai ir saugumui. Aydaro–Arnasajaus poilsio zona veikia nuo 2025 metų lapkričio, joje nuolat dirba saugaus turizmo pareigūnai.

    Turizmo policijos pareigūnų teigimu, savaitgaliais teritorija gali sulaukti 6 000–7 000 lankytojų per dieną. Dažniausios situacijos susijusios su pasimetusiais vaikais ar pamestais daiktais, o stebėjimo kameros padeda greičiau reaguoti į incidentus.

    Vandens suformuotas kraštovaizdis

    Nors Tuzkanas suvokiamas kaip gamtos traukos objektas, platesnį ežerų sistemos susiformavimą lėmė ir žmogaus veikla. Istoriškai regiono hidrologiją paveikė drėkinimo ir vandentvarkos projektai, dėl kurių susidarė neįprastas derinys – dideli vandens plotai sausos stepės ir dykumos apsuptyje.

    Šiandien pakrantėse persipina tradicinė ekonomika ir naujos paslaugos: vieni žvejoja, kiti stato poilsiavietes, o šeimos savaitgaliais renkasi prie vandens. Užbaigus susisiekimo projektus, prognozuojama, kad Tuzkano apylinkės taps dar ryškesniu Uzbekistano vidaus turizmo traukos tašku.

  • Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus ilgus metus buvo vadinamas rekordų miestu, tačiau vienas ryškiausių titulų jam nebepriklauso. Didžiausios pasaulyje fontanos rekordą perėmė Bagdadas, kur oficialiai įregistruotas naujas pasiekimas.

    Anksčiau Dubajuje įspūdį darė 2020 metais atidaryta „The Palm Fountain“, įrengta „The Pointe“ komplekse Palm Jumeirah saloje. Vis dėlto 2023 metais fontanos veikla buvo sustabdyta, o teritoriją nuspręsta pertvarkyti į nekilnojamojo turto projektą.

    Nors Dubajaus fontana buvo laikoma viena didžiausių dėl savo ploto, rekordą galiausiai perrašė Irako sostinė. Guinnesso rekordų knygoje didžiausios fontanos titulas atiteko Baghdad Island Music Fountain – naujai plaukiojančiai muzikinei fontanai, sujungiančiai vandenį, šviesas ir muziką.

    Pagal Guinnesso rekordų knygos įrašą, Bagdado fontanos plotas siekia 10 486 kvadratinius metrus. Tai gerokai daugiau nei ankstesnės Dubajaus fontanos, kurios plotas buvo 7 327 kvadratiniai metrai.

    Fontana įrengta ant vandens Baghdad Island teritorijoje, šalia apžvalgos bokšto, o aplink numatytos pėsčiųjų promenados ir maitinimo zonos. Skelbiama, kad bandymai startavo 2026 metų vasarį, oficialus atidarymas įvyko 2026 metų gegužę, o netrukus patvirtintas ir rekordas.

    Paraišką Guinnesso rekordų knygai pateikė projekto investuotojas ir objekto savininkas – Irako bendrovė „Jazeerat Baghdad Company for Hotel Services and Tourism Investment LTD“. Technologinį sprendimą įgyvendino Kinijos įmonė „Guangdong Optimum Show Technology Co., Ltd.“, kuri specializuojasi sudėtingų fontanų sistemose, įskaitant apšvietimo valdymą ir hidrauliką.

    Gamintojas akcentuoja, kad fontanos choreografiją valdo DMX512 technologija, leidžianti sinchronizuoti vandens sroves, apšvietimą ir muziką. Konstrukcijoje naudojami plūdrumo sprendimai, nerūdijančio plieno elementai, daugiau nei 2 000 spalvotų šviesų, apie 100 sceninių prožektorių ir vandens ekranas projekcijoms.

    Skelbiama, kad visos instaliacijos ilgis siekia apie 300 metrų, plotis – apie 33 metrus, o maksimalus vandens srovės aukštis – apie 80 metrų. Tai ne aukščiausia fontana pasaulyje, tačiau pagal plotą ji šiuo metu yra didžiausia.

    Kituose Guinnesso rekordų knygos įrašuose fontanos skirstomos pagal skirtingus parametrus. Pavyzdžiui, pagal vandens srovės aukštį išsiskiria King Fahd’s Fountain Džidoje, kur vanduo, naudojant jūros vandenį, gali būti išmetamas į maždaug 312 metrų aukštį.

    Tuo metu pagal ilgį įspūdį daro Moonlight Rainbow Fountain Seule, įrengta ant Banpo tilto – jos ilgis siekia 1 140 metrų, o vanduo leidžiamas kaskadomis iš šimtų purkštukų. Tokie rekordai rodo tendenciją, kad miestai vis dažniau konkuruoja ne vien dydžiu, bet ir technologiniu reginių sudėtingumu.

    Turizmo požiūriu, Bagdado rekordas yra bandymas stiprinti miesto patrauklumą ir kurti naujus traukos taškus. Planuojant keliones į regionus, kur saugumo situacija gali kisti, verta iš anksto pasitikrinti naujausią oficialią kelionių informaciją ir rekomendacijas.