CP v2

Tag: Turizmas

  • Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Zarasai ruošiasi 520-mečiui: kas pasikeis per 4 dienų šventę ir kodėl turistų srautai muša rekordus?

    Rugpjūčio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų pasitarimas, kuriam vadovavo merė Nijolė Guobienė. Aptarti per pastaruosius mėnesius atlikti darbai, vykdomi projektai, kasdienėje veikloje kylantys iššūkiai ir artimiausi planai.

    Didžiausias dėmesys skirtas Zarasų miesto 520 metų sukakčiai ir su ja susijusiai infrastruktūrai, saugumui bei paslaugų pasirengimui. Kartu apžvelgtos sveikatos ir socialinės paslaugos, vandentvarkos darbai, kibernetinio saugumo reikalavimai bei priešgaisrinės tarnybos pajėgumai.

    Šventė ir logistika mieste

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro laikinoji vadovė Valentina Biveinienė pristatė rugpjūčio 12–15 dienomis planuojamą miesto šventę-festivalį „Zarasai 2026“. Programa apims koncertus, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, veiklas vaikams ir jaunimui bei tradicinius bendruomenės renginius.

    Pasitarime akcentuota, kad didžiausi iššūkiai kyla ne dėl scenos programos, o dėl miesto logistikos. Aptarti prekybininkų išdėstymo sprendimai, automobilių statymas, laikini tualetai, atliekų surinkimas, viešoji tvarka ir srautų valdymas, nes tokio masto renginiuose net ir nedideli trikdžiai greitai virsta realiomis problemomis gyventojams.

    Numatyta, kad šventės metu saugumu rūpinsis samdyta apsaugos komanda, o organizaciniai sprendimai derinami su Savivaldybės administracija, Zarasų seniūnija, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru bei kitais partneriais. Praktika rodo, kad aiškios eismo schemos ir sutarti atsakomybės taškai dažniausiai nulemia, ar didelė šventė praeina sklandžiai.

    Turizmas auga, bet ryškėja trūkumai

    Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Elena Šukštulienė informavo apie sparčiai augantį lankytojų skaičių. Birželį centre apsilankė daugiau kaip 700 žmonių, liepą – daugiau kaip 1 200, o rugpjūčio pradžioje per dieną sulaukiama apie 30–50 lankytojų.

    Turistams aktualiausia informacija išlieka praktiška: ką pamatyti, kur pavalgyti ir kur apsistoti. Centras pažymi, kad vasaros piko metu ypač išryškėja apgyvendinimo vietų trūkumas, todėl vis dažniau tenka ieškoti alternatyvų ir raginti planuoti keliones iš anksto.

    Rugpjūčio 15 dieną numatytas Zarasų Didysis žygis, kurio maršrutai pritaikyti jubiliejui ir sieks 5,2, 10,4, 15,6 ir 26 kilometrus. Prie organizavimo prisideda ir Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nes aktyvios veiklos renginiuose tampa svarbia turizmo patirties dalimi, o ne tik papildoma pramoga.

    Kultūra, sveikata ir kasdienės paslaugos

    Zarasų krašto muziejaus direktorius Arvydas Veikšra teigė, kad lankytojų srautai auga, o tai siejama su vasaros parodomis ir renginiais. Miesto šventės metu planuojama lauko galerija, o rugpjūčio 15 dieną muziejuje numatytas kunigo Jono Steponavičiaus bronzinio biusto atidengimas.

    Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Lementauskienė pasidalijo, kad po stiprios liūties teko operatyviai spręsti pastato pažeidimus, kai vanduo pateko į Vaikų literatūros skyriaus patalpas. Gedimai pašalinti, tačiau kartu tęsiamas ir technologinis atnaujinimas, diegiant naują aptarnavimo bei apsaugos įrangą.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovė Svetlana Vilkauskienė pristatė veiklas skirtingoms amžiaus grupėms. Vyresniems nei 65 metų gyventojams vyko miego ir judėjimo programos, o vaikams ir paaugliams organizuotos stovyklos, kuriose dėmesys skirtas emocinei sveikatai, fiziniam aktyvumui ir priklausomybių prevencijai.

    Sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos komandą papildys du medikai. Sveikatos centre dirbti pradės akušerė ginekologė Agnė Pinauskaitė, o Dusetų ambulatorijoje visu darbo krūviu startuos šeimos gydytojas Vilius Kaupas.

    Pasak įstaigos vadovės, vasaros laikotarpiu paslaugų apimtys reikšmingai nesumažėjo, o dideli pacientų srautai išlieka Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Tokia situacija regionuose dažnai rodo ir platesnę tendenciją, kai dalis pacientų skubiosios pagalbos ieško dėl riboto planinių paslaugų prieinamumo ar vėluojamo kreipimosi.

    Saugumas: ugniagesiai, vandentvarka ir kibernetiniai reikalavimai

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys informavo, kad liepą rajone kilo trys gaisrai, degė dvi pirtys ir žemės ūkio technika. Tarnyba taip pat padėjo gesinant gaisrą kaimyniniame Ignalinos rajone.

    Ugniagesiai savo jėgomis remontuoja komandų patalpas Turmante, Dusetose ir Suvieke, o Suvieko komanda sulaukė naujesnio gaisrinio automobilio. Tokie atnaujinimai mažina reagavimo rizikas ir gerina darbuotojų sąlygas, ypač kai iškvietimų geografija apima didelius atstumus.

    UAB „Zarasų būstas“ vadovas Vidas Žvinys pristatė daugiabučių renovacijos situaciją, vandentvarkos projektus ir viešojo transporto iššūkius. Anot jo, laukiama naujo renovacijos kvietimo sąlygų, kurios galėtų sudaryti daugiau galimybių atnaujinti ir naujesnės statybos namus.

    Šį mėnesį planuojama skelbti vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų pirkimus Antalieptėje, Užtiltėje ir trijose Dusetų miesto gatvėse. Dusetose ir Padustėlyje vykstant darbus, dalyje teritorijų procesus tenka derinti su archeologiniais tyrimais, todėl rangovai darbus tęsia ten, kur tai netrukdo eigai.

    Bendrovė taip pat informavo apie kibernetinio saugumo prievoles, kurios didėja visame viešųjų paslaugų sektoriuje, ypač infrastruktūros valdytojams. Įmonė pateko į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tikrinamų įmonių sąrašą ir gavo 100 proc. atitikties įvertinimą dėl privalomos dokumentacijos, tačiau pabrėžta, kad priemonių įgyvendinimas reikalaus nuolatinių papildomų išlaidų.

    Socialinės paslaugos: kokybė ir plėtra

    Salako socialinės globos namų direktorė Vilma Zarakauskienė nurodė, kad paslaugos teikiamos įprastai, atnaujinti kokybės dokumentai, atliktas medicininis vidaus auditas. Įstaiga įsigijo defibriliatorių, o darbuotojams numatyti praktiniai mokymai, kad įranga kritiniu atveju būtų panaudota laiku ir teisingai.

    Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuriam atstovavo laikinai vadovaujanti Asta Karosienė, pranešė apie materialinės bazės stiprinimą ir naujas sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Pasak jos, tai leis investuoti į darbuotojų kompetencijas ir paslaugų kokybės užtikrinimą, įskaitant intensyvesnę pagalbą krizių metu.

    Antazavės socialinių paslaugų centrui Kartų namai atstovavusi Marytė Šileikienė pristatė, kad po vykdomos rekonstrukcijos planuojama įrengti dar 16 vietų gyventojams. Kartu atkreiptas dėmesys į transporto statymą įstaigos kieme, nes užstatomas privažiavimas gali trukdyti greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių transportui, todėl bus ieškoma aiškių sprendimų srautams atskirti.

    Pasitarimo apžvalga parodė, kad Zarasų rajone vienu metu tenka spręsti ir didelės šventės organizavimo, ir kasdienių paslaugų tęstinumo klausimus. Savivaldybė pabrėžė, kad įstaigų, įmonių ir bendruomenių bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga, kad tiek jubiliejus, tiek regiono gyvenimas vyktų sklandžiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Kodėl užsieniečiai masiškai atranda Lenkiją: nauja mada #Polandmaxxing ir netikėti skaičiai

    Kodėl užsieniečiai masiškai atranda Lenkiją: nauja mada #Polandmaxxing ir netikėti skaičiai

    Socialiniuose tinkluose pastaraisiais mėnesiais sparčiai plinta žyma #Polandmaxxing, kuria keliautojai ir jauni emigrantai dalijasi įspūdžiais iš Lenkijos. Šis terminas siejamas su interneto tendencija „maksimaliai išnaudoti“ tai, kas džiugina ar padeda gyventi patogiau, o Lenkija vis dažniau pristatoma kaip netikėtai patraukli Europos kryptis.

    Vaizdo įrašuose dažniausiai kartojasi keli argumentai: švara, saugumo jausmas net vėlai vakare, patogi viešoji infrastruktūra ir geras kainos bei kokybės santykis. Dalis užsieniečių akcentuoja, kad didmiesčiuose lengva susikalbėti angliškai, o paslaugos ir parduotuvės pasiekiamos be didelių atstumų.

    Kas užsieniečius labiausiai stebina?

    Turinio kūrėjai dažnai išskiria viešosios erdvės tvarką ir kasdienius įpročius, kurių ne visur Europoje ar JAV tikimasi. Pavyzdžiui, daug dėmesio sulaukia eismo kultūra ir pėsčiųjų prioritetas perėjose, taip pat pasitikėjimu paremtos taisyklės viešajame transporte, kai bilietas neretai įsigyjamas jau įlipus.

    Lenkijos miestai, ypač Varšuva, Krokuva ir Vroclavas, socialiniuose tinkluose pristatomi kaip modernūs, gerai sujungti ir patogūs gyventi. Greta didmiesčių, populiarėja ir kelionės prie Baltijos jūros, į kalnus bei mažesnius miestelius, kuriuose turistai ieško ramesnio tempo ir autentiškų patirčių.

    Augantis dėmesys ir migracijos dinamika

    Lenkija pastaraisiais metais išryškėjo ir kaip šalis, į kurią atvykstama ne tik trumpam. Viešojoje erdvėje minimi duomenys rodo augantį susidomėjimą persikėlimu, o dalį atvykėlių vilioja darbo galimybės, palyginti žemesnės pragyvenimo išlaidos ir didesnis kasdienio saugumo jausmas.

    Kartu tai vyksta platesniame kontekste: Lenkija išlieka viena pagrindinių šalių, priėmusių nuo karo bėgančius Ukrainos gyventojus, be to, didėja atvykstančiųjų iš įvairių Azijos valstybių ir Baltarusijos skaičius. Diskusijose socialiniuose tinkluose migracijos tema neretai tampa politizuota, todėl vertinimus verta skirti nuo faktų apie turizmą, ekonomiką ir visuomenės pokyčius.

    Kodėl šis „hype“ veikia?

    #Polandmaxxing išpopuliarėjimas primena, kad autentiškas turinys neretai daro didesnę įtaką nei tradicinė reklama. Įrašai, filmuojami gatvėse, kavinėse ar viešajame transporte, kuria įspūdį, kad keliautojai patys atrado „neįvertintą“ kryptį, todėl ji atrodo patikimesnė ir artimesnė.

    Prie to prisideda ir žinomų žmonių dėmesys: socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėti įrašai iš Varšuvos dar labiau sustiprino Lenkijos, kaip saugios ir malonios kelionių krypties, įvaizdį. Visa tai kuria savotišką sniego gniūžtės efektą, kai kiekvienas naujas vaizdo įrašas skatina dar didesnį smalsumą.

    Vis dėlto kelionių ekspertai primena, kad įspūdžiai internete dažnai atrenkami ir sustiprinami algoritmų, todėl vaizdas gali būti vienpusiškas. Kita vertus, pats reiškinys rodo aiškią tendenciją: Lenkija vis dažniau įvardijama kaip šiuolaikiška, patogi ir konkurencinga kryptis tiek trumpoms kelionėms, tiek ilgesniam apsistojimui.

  • Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiaus gatvėse pastaraisiais metais vis dažniau matyti dviračiai, o prie pokyčio reikšmingai prisideda turistai. Keliautojai vis dažniau renkasi ne turistinius autobusus ar ilgas pėsčiųjų ekskursijas, o važiavimą dviračiu, leidžiantį per trumpą laiką pamatyti daugiau.

    Paryžiaus turizmo biuro duomenimis, 2026 metų birželį miestas sulaukė apie 3,8 milijono turistų, tai yra maždaug 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Augant srautams, dviračiai tampa praktišku pasirinkimu judėti tarp pagrindinių objektų ir kartu išvengti spūsčių.

    Ekskursijos dviračiais išpopuliarėjo

    Ekskursijų dviračiais organizatoriai sako, kad paklausa ryškiai šoktelėjo po pandemijos, kai keliautojai pradėjo labiau vertinti buvimą lauke ir lankstesnį judėjimą. Dviračių nuoma ir gidų vedamos grupės tapo įprasta alternatyva tiems, kurie mieste turi tik kelias valandas ar vieną dieną.

    „Po pandemijos važiavimas dviračiu Paryžiuje smarkiai išaugo. Daug daugiau žmonių nori ekskursijų su gidu ir nuomojasi dviračius, tai tapo labai populiariu būdu pažinti miestą“, – sakė Paryžiuje dirbantis dviračių turų organizatorius Michaël Tosello.

    Kodėl dviratis laimi prieš ėjimą

    Gidai pabrėžia, kad dviračiu per tą patį laiką galima aprėpti žymiai daugiau, o tarp sustojimų pamatyti miesto kasdienybę, kuri dažnai lieka už klasikinių maršrutų ribų. Todėl turistai renkasi maršrutus, apimančius Notre Dame, Konkordo aikštę, Eliziejaus laukus ir Eifelio bokštą, net jei ekskursija trunka vos kelias valandas.

    „Per dešimt minučių dviračiu gali pamatyti du skirtingus monumentus. Pėsčiomis tai neįmanoma“, – sakė dviračių gidas Jean-Baptiste Blondiaux.

    Infrastruktūra plečiasi, ambicijos dar didesnės

    Didėjant paklausai, daugėja ir įmonių, siūlančių dviračių turus bei nuomą, o miesto infrastruktūra toliau plečiama. Skelbiama, kad sostinėje jau yra daugiau nei 1 000 kilometrų dviračių takų, o ilgalaikė Paryžiaus valdžios kryptis yra dar labiau sustiprinti aktyvaus judumo tinklą.

    Miesto planuose įvardijama ambicija ateityje pasiekti apie 1 500 kilometrų dviračių infrastruktūros. Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Paryžius taps dar patogesnis ne tik vietiniams, bet ir turistams, kuriems dviratis vis dažniau tampa pagrindiniu būdu pažinti miestą.

  • Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Septinta diena: kas vyksta

    Italijos Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis išlieka aktyvus jau septintą parą, o tokia užsitęsusi fazė, vulkanologų teigimu, primena reiškinius, stebėtus dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Dėl vulkaninių pelenų didžiausią smūgį patiria oro transportas, ypač Katanią aptarnaujantis oro uostas.

    Katanią pasiekianti pelenų debesų kryptis priklauso nuo vėjų, todėl skrydžių ribojimai gali keistis per valandas. Šįkart pelenų sklaida tapo ilgalaikiu veiksniu, dėl kurio aviacijos saugos sprendimai taikomi ne epizodiškai, o tęstiniu režimu.

    Kodėl išsiveržimas toks ilgas

    Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) Etnos observatorijos vadovas Salvo Gambino aiškina, kad pats išsiveržimo tipas nėra naujas, tačiau išskirtinė yra trukmė. Pastaraisiais dešimtmečiais Etnoje ne kartą fiksuoti lavos fontanai ir srautai, tačiau dažniausiai jie trukdavo nuo kelių valandų iki pusės dienos.

    Šįkart, pasak specialisto, ilgesnę aktyvią fazę gali lemti iš didesnio gylio kylanti magma, turtingesnė dujomis. Dujų gausa didina sprogstamosios veiklos potencialą ir palaiko nuolatinį pelenų stulpą, kuris tampa didžiausia problema infrastruktūrai.

    „Panašūs reiškiniai buvo matomi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau dabar turime septynias dienas nuolatinės veiklos“, – sakė Salvo Gambino.

    Vulkaninė veikla pasireiškia keliuose sektoriuose vienu metu: Voragine krateryje tęsiasi aktyvumas ir lavos fontanai, kartu fiksuojama pastovi pelenų emisija. Valle del Bove teritorijoje keli angos tipo židiniai maitina lavos lauką, tačiau, specialistų vertinimu, lavos srautai kol kas nekelia tiesioginės grėsmės gyvenamoms vietovėms.

    Turistų bumas ir saugumo rizikos

    Nepaisant ribojimų ore, Etna pritraukia minias smalsuolių: keliuose ir privažiavimuose formuojasi spūstys, automobiliai statomi chaotiškai, o tai apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą. Vietos gamtos gidas Cristian Alessi atkreipia dėmesį, kad žmonės ieško kuo artimesnių vietų prie lavos, kartais rizikuodami lipti į nestabilius šlaitus.

    Gelbėtojai pastarosiomis dienomis taip pat ragina neprarasti budrumo: išsiveržimo stebėjimas nėra įprastas pasivaikščiojimas, nes reljefas atšiaurus, o sąlygos sparčiai keičiasi. Vakarėjant rizika išauga dėl prasto matomumo ir sudėtingo takų profilio.

    „Vaizdas įspūdingas, bet jį reikia stebėti saugiai, geriausia su gidais“, – sakė Cristian Alessi.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems vykti

    Vulkanologai pataria rinktis vietas, kuriose išsiveržimą galima stebėti neartėjant prie pavojingų zonų, ir laikytis vietos institucijų bei parkų tarnybų nustatytų ribojimų. Žygiams būtina tinkama apranga: žygio batai, ilgos kelnės, taip pat vanduo ir apsauga nuo pelenų, jei jų koncentracija padidėja.

    Po saulėlydžio rekomenduojama turėti žibintuvėlį, nes takai nelygūs, o tamsa klaidas paverčia pavojingomis. Specialistai pabrėžia, kad net ir nesant lavos grėsmės gyvenvietėms, pelenai bei vietinis chaosas prie stebėjimo taškų gali kelti didžiausią realią riziką lankytojams.

  • Japonijos Triušių saloje turistų maitinimas sukūrė problemą: triušiai nyksta, šernai ateina arčiau žmonių

    Japonijos Okunošimos sala, dažnai vadinama Triušių sala, ilgus metus traukia turistus dėl laisvai gyvenančių triušių. Tačiau gyvūnų maitinimas ir išaugęs jų skaičius ėmė keisti vietos ekosistemą, o kartu saloje atsirado ir netikėtų „svečių“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Okunošimos triušiai nėra vietinė rūšis: tai sulaukėję europiniai naminiai triušiai. Pranešama, jog 1972 metais į salą buvo paleistos kelios poros, o vėliau, augant lankytojų srautams, populiacija išaugo iki šimtų ir net perkopė 1 000 individų ribą.

    Turizmo įtaka ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai lankytojų sumažėjo ir kartu krito triušių skaičius. Tai rodo, kad didelė dalis populiacijos realiai priklauso ne nuo natūralių salos išteklių, o nuo žmonių atvežamo pašaro.

    Tyrėjų vertinimu, salos natūralios augalijos būtų pakakę maždaug 175–287 triušiams, tačiau realus skaičius kurį laiką buvo gerokai didesnis. Skelbiama, kad 2017 metais turistai į salą atgabeno apie 27 tonas maisto, o tai iš esmės iškreipė natūralią pusiausvyrą.

    Perteklinis triušių skaičius jau paliko aiškių pėdsakų: jie nukanda žemesnes medžių šakas, smarkiai sumažino paklotės ir krūmų augaliją. Mokslininkai tai lygina su kaimynine Kokuonošimos sala, kur triušių nėra ir išlikęs tankus pomiškis.

    Maisto trūkumo laikotarpiais triušiai ima ėsti ir augalus, kurie jiems gali būti pavojingi. Tarp minimų pavyzdžių yra hortenzijos ir oleandrai, laikomi nuodingais gyvūnams.

    Dar vienas šalutinis reiškinys – maisto likučiai ir atliekos ima vilioti kitus gyvūnus. Salos teritorijoje dažniau pastebimos varnos, plėšrieji paukščiai, o pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir laukiniai šernai.

    Pranešama, kad šernai pasirodo net prie kelto prieplaukų, kur žmonės palieka maisto atliekų. Kai kuriais atvejais jie išstumia triušius ir pasiima paliktą maistą, todėl kontaktų tarp rūšių daugėja.

    Tyrėjai atsargiai vertina teiginį, kad būtent turistų maitinimas tiesiogiai „išmokė“ šernus pulti triušius. Vis dėlto akcentuojama, kad nuolatinis maisto šaltinis, didelė triušių koncentracija ir dažni susidūrimai galėjo sudaryti sąlygas, kuriose šernai pradėjo elgtis drąsiau.

    Be to, didelis žuvusių triušių skaičius gali tapti papildomu maisto šaltiniu, o tai dar labiau pritraukia šernus į tas pačias vietas. Skelbiama, kad užfiksuota ne tik maitintis kritusiais gyvūnais, bet ir užpuolimų prieš gyvus triušius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien šernų pašalinimas nebūtinai išspręstų problemą, nes pagrindinė priežastis yra žmogaus palaikomas per didelis introdukuotų triušių skaičius. Todėl kalbama apie poreikį keisti lankytojų elgesio taisykles, riboti maitinimą ir geriau valdyti atliekas, kad sala nebebūtų dirbtinai maitinama ekosistema.

  • Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Graikijos Jonijos jūroje esanti Itakės sala iki šiol dažniau viliojo ieškančius ramybės nei masinį turizmą. Tačiau vietos valdžia ir verslai skaičiuoja, kad situaciją gali pakeisti režisieriaus Christopherio Nolano kino juosta „The Odyssey“, kuri vėl iškėlė Odisėjo tėvynės vardą į tarptautines antraštes.

    Itakė nėra tokia žinoma kaip Santorinis ar Mikonas, nors sala turi skaidrius paplūdimius, įlankas ir nedidelį, autentišką miestelių ritmą. Būtent tas mažesnis žinomumas ilgą laiką buvo privalumas, bet po filmo premjeros jis gali tapti iššūkiu infrastruktūrai ir sezoniškumui.

    Į salą atvykę keliautojai sako, kad „The Odyssey“ jiems tapo papildoma priežastimi įtraukti Itakę į maršrutą. „Graikų kalbos mokiausi dar vaikystėje, studijavau Odisėją ir visada svajojau čia atvykti“, – sakė italų teisininkė Giorgia Ongarato.

    Itakės meras Dionysis Stanitsas pabrėžia, kad staigaus turistų šuolio dar nematyti, nes filmas skirtingose rinkose pasirodo palaipsniui. Vis dėlto savivaldybė tikisi, kad didžiausia banga ateis kitą sezoną, kai žmonės planuos atostogas jau su nauju įkvėpimu.

    „Kol kas nematome didelio lankytojų augimo būtent dėl filmo, bet tikimės, kad kelionės planai pradės ryškėti nuo kitų metų“, – sakė Dionysis Stanitsas. „Filmas bus rodomas vis daugiau šalių, ir tada daugiau žmonių rimtai svarstys kelionę į Itakę.“

    Vietos verslai jau fiksuoja didesnį smalsumą: dažniau klausiama apie salos ryšį su Homero pasakojimu, ieškoma suvenyrų, ekskursijų ir vietų, siejamų su Odisėjo mitu. Kai kurie prekybininkai sako, kad net ir iki pilnos pasaulinės premjeros sala tapo atpažįstamesnė vien dėl asociacijos su filmu.

    Itakės suvenyrų parduotuvių savininkai primena, kad Homeras salai ir taip yra stipriausias prekės ženklas, o kino efektas gali tik sustiprinti ilgalaikę tendenciją. „Žmonės atvyksta, nes žino Odisėjo legendą ir Homerą, parašiusį Odisėją, bet kartu tai ir labai graži, maža sala“, – sakė Ioanna Griva.

    Ar filmas pailgins sezoną?

    Vietos kultūros ir paveldo iniciatyvos, tokios kaip nuolatinė ekspozicija Šviesa homerinėje Itakėje Stavroso kaime, siekia susieti šiuolaikinę salą su archeologiniais radiniais ir antikiniais pasakojimais. Specialistai tikisi, kad susidomėjimas paskatins atvykti ne tik vasarą, bet ir ramesniais mėnesiais, kai saloje įprastai mažiau svečių.

    Filologas ir archeologas Spyros Kouvaras prognozuoja, kad didžiausias pokytis gali būti juntamas ne vien liepos ar rugpjūčio piko metu. Jo teigimu, jei keliautojai pradės rinktis pavasarį ar rudenį, tai padėtų salai išskaidyti srautus ir sumažinti spaudimą infrastruktūrai.

    „Nuo kitų metų tikimės ryškaus lankytojų skaičiaus augimo, ir tai gali paliesti mėnesius, kurie paprastai būna tuštesni: spalį, gal net lapkritį, taip pat kovą ir balandį“, – sakė Spyros Kouvaras. „Už Nolano filmo stovi Homeras, ir būtent jis yra giliausia šio susidomėjimo priežastis.“

    Set-jetting bumas Europoje

    Kelionės pagal filmų ir serialų vietas, vadinamos set-jetting, pastaraisiais metais Europoje ryškiai sustiprėjo. Turizmo ekspertai pabrėžia, kad tokie srautai dažnai ateina bangomis: iš pradžių auga informacijos paieškos ir planavimas, o realūs atvykimai padidėja kitą sezoną, kai kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo sektorius prisitaiko prie paklausos.

    Itakei tai gali reikšti daugiau užsakymų mažesniems viešbučiams, apartamentams ir vietos gidams, bet kartu ir riziką, jei sala nepasiruoš srautų valdymui. Vietos valdžiai svarbiausiais klausimais tampa transportas, atliekų tvarkymas, vandens ištekliai ir saugomų pakrančių apsauga, kad staigus populiarumas nepakenktų pačiai salos patirčiai.

    Nors dalis lankytojų į Itakę važiuoja pirmiausia dėl Homero ir graikų mitologijos, kino premjera suteikė salai naują, globaliai suprantamą impulsą. Jei prognozės pasitvirtins, Itakė kitą sezoną gali atsidurti ne tik literatūros gerbėjų, bet ir kino turistų maršrutuose.

  • Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje poilsiaujantys užsienio turistai vienu apsipirkimu vidutiniškai palieka mažiau pinigų nei anksčiau, nors bendras atsiskaitymų skaičius ir toliau auga. Tai rodo Turismo de Portugal duomenys, paremti mokėjimų statistika, fiksuojančia atsiskaitymus užsienio mokėjimo kortelėmis.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė vieno užsienio atsiskaitymo suma siekė 35,70 euro ir nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų. Tuo pat metu bendras pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis, kiekis didėjo, o atsiskaitymų apyvarta viršijo 3 700 000 000 eurų.

    Mažesnės sumos, didesnė apyvarta

    Ši dinamika dažnai aiškinama pasikeitusiais keliautojų įpročiais: turistai dažniau atsiskaito kortele už smulkesnius pirkinius, o didesnes išlaidas labiau planuoja ir lygina kainas. Prie to prisideda ir kainų augimas Europoje, dėl kurio keliautojai jautriau reaguoja į kasdienes išlaidas.

    Didžiausia užsienio turistų išlaidų dalis teko mažmeninei prekybai, kur per pusmetį užfiksuota apie 1 400 000 000 eurų elektroninių atsiskaitymų. Restoranų sektorius viršijo 1 000 000 000 eurų, o apgyvendinimo įstaigose elektroninių mokėjimų suma sudarė apie 735 000 000 eurų.

    Kur keliauja turistų pinigai?

    Daugiau nei pusė visų užsieniečių išlaidų liko sutelkta dviejuose regionuose: Didžiosios Lisabonos dalis siekė 35,7 proc., Algarvės – 21,6 proc. Tuo metu Šiaurės Portugalija sudarė tik 1,9 proc. visų turistų pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis.

    Toks pasiskirstymas atspindi ilgametes turizmo tendencijas: sostinės regionas išlaiko didelį miesto turizmo srautą, o Algarvė išlieka pagrindiniu poilsinių kelionių traukos centru. Regionams, kurie gauna mažesnę dalį išlaidų, tai reiškia didesnį spaudimą konkuruoti pasiūla, paslaugų kokybe ir sezoniškumo mažinimo sprendimais.

    Britai pirmauja, amerikiečiai moka kitaip

    Tarp pagrindinių rinkų ryškiausiai išsiskiria Jungtinės Karalystės turistai: jie atliko apie 16 000 000 elektroninių atsiskaitymų, o išlaidų suma siekė 518 000 000 eurų. Tai rodo, kad britai dažniau perka ir aktyviai naudojasi kortelėmis kasdienėms išlaidoms.

    JAV turistai pagal išlaidų apimtį minimi kaip antra ryškiausia grupė, tačiau jų vartojimo profilis kitoks. Nors britai sudaro didesnį pirkinių skaičių, Šiaurės Amerikos keliautojai yra tarp daugiausiai vienu mokėjimu išleidžiančių turistų, o jų vidutinė operacijos suma siekė apie 45 eurus.

    Turizmo sektoriui tai svarbi žinutė: vien tik augantis atvykstančiųjų skaičius dar nereiškia proporcingai augančių pajamų vienam turistui. Paslaugų teikėjams ir savivaldai vis dažniau tenka ieškoti būdų, kaip didinti vertę, o ne vien apimtį: gerinti patirtį, plėsti pasiūlą ir skatinti ilgesnį viešnagės laiką.

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Vasarą suvenyrų prekyvietės prie kurortų ir turistinių miestelių tradiciškai prisipildo magnetukų, apyrankių ar puodelių su vietovės pavadinimu. Tačiau kiekvieną sezoną atsiranda ir naujų, staiga išpopuliarėjančių smulkmenų, kurios ypač vilioja vaikus ir paauglius.

    Šiemet Lenkijos pajūryje ryškiu hitu tapo antistresiniai gniuždukai, primenantys šypseną keliančius koldūnėlius azijietišku stiliumi. O kalnų kurortuose išpopuliarėjo kitas netikėtas variantas, kurio forma daugeliui kelia nuostabą.

    Kudovoje-Zdrojuje, netoli Čekijos sienos, prekystaliuose pirkėjai graibsto elastingą gniužduką, panašų į pailgą sviesto gabalėlį. Tokie žaislai anksčiau išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, o dabar ši mada akivaizdžiai pasiekė ir vietos vasaros muges.

    Prekeivių teigimu, fenomeną lemia dvi priežastys: žaislas atrodo beveik kaip tikras produktas, o suspaudus lėtai grįžta į pradinę formą. Būtent šis lėtas atsistatymas ir minkštas pasipriešinimas daugeliui sukuria raminantį, nuspėjamą pojūtį, kurį žmonės sieja su atsipalaidavimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo antistresiniai žaislai išpopuliarėjo kartu su vadinamąja sensorinių priemonių banga. Gniuždymas gali padėti nukreipti dėmesį, mažinti įtampą ir suteikti trumpą pertrauką, tačiau tai nėra gydymo priemonė, o efektas dažniausiai būna individualus.

    Minėtame kurorte toks gniuždukas kainuoja apie 4,7 euro, todėl impulsyviam pirkiniui suma daugeliui atrodo priimtina. Prekyvietėse šalia sezoninių naujienų išlieka ir klasika: papuošalai, pakabukai, žibintuvėliai, vardiniai suvenyrai.

    Įdomi detalė šiame regione siejama su Čekijos kaimynyste: suvenyrų lentynose nuolat matomas ir kurmiukas Krecik, kurio atributika traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Vieni renkasi jį dėl nostalgijos, kiti tiesiog dėl atpažįstamo personažo ir žaismingo dizaino.

  • Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo istorinį tarptautinio turizmo šuolį: užsieniečių išlaidos mieste viršijo 10 mlrd. eurų ir buvo 11,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius duomenis pateikė Ispanijos nacionalinis statistikos institutas (INE).

    Šis rezultatas sustiprina sostinės pozicijas tarp sparčiausiai augančių Europos miestų krypčių, kai turistų srautai po pandemijos ne tik atsistatė, bet kai kuriose rinkose pasiekė naujas aukštumas. Ekspertai pažymi, kad šiuo metu ypač svarbus tampa ne vien atvykstančiųjų skaičius, o jų išlaidų struktūra ir kelionių sezoniškumo mažinimas.

    Užsienio turistai diktuoja tempą

    Per sausio–birželio laikotarpį Madridas sulaukė apie 5,66 mln. turistų, tai yra 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią augimo dalį užtikrino užsienio rinkos: jos sudarė 59 proc. visų atvykimų ir generavo maždaug du trečdalius nakvynių viešbučiuose.

    Bendras nakvynių skaičius priartėjo prie 12 mln., o vidutinė užsienio keliautojų viešnagė siekė 2,38 nakvynės. Tokia trukmė rodo miesto patrauklumą trumpoms kultūrinėms ir gastronominėms kelionėms, kurias dažnai papildo apsipirkimas ir renginiai.

    Miesto savivaldybė pabrėžia, kad turizmo pajamos veikia plačiau nei vien viešbučių ar restoranų apyvarta. Jos siejamos su darbo vietomis, paslaugų plėtra ir didesnėmis galimybėmis pritraukti tarptautinius renginius bei investicijas.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausia užsienio rinka išliko Jungtinės Valstijos: per pusmetį atvyko daugiau kaip 567 000 amerikiečių, o jų nakvynių skaičius viršijo 1,3 mln. Toliau rikiavosi Italija ir Jungtinė Karalystė, kurios tradiciškai sudaro reikšmingą miesto turizmo paklausos dalį.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Brazilijos rinkoje: atvykusių turistų skaičius augo apie 30 proc., o nakvynių – 24 proc. Tai siejama su gerėjančiu skrydžių pasiekiamumu, verslo ryšiais ir tuo, kad Madridas tampa patogia jungtimi kelionėms tarp Europos ir Lotynų Amerikos.

    Augimą rodė ir Portugalija, kuri stiprina regioninius srautus ir trumpų savaitgalio kelionių segmentą. Toks profilis miestui naudingas, nes padeda pildyti viešbučius ne tik per didžiuosius sezono pikus.

    Daugėja viešbučių ir darbo vietų

    Turizmo bumas matomas ir infrastruktūroje: per 2026 metų pirmąjį pusmetį Madridas turėjo 920 apgyvendinimo įstaigų, beveik 48 600 kambarių ir daugiau kaip 96 000 vietų. Šie skaičiai rodo, kad rinka plečiasi, o pasiūla prisitaiko prie augančios paklausos.

    Užimtumo rodikliai taip pat kilo: turizmo sektoriuje dirbančiųjų skaičius pasiekė 15 249 ir buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būtent darbo jėgos prieinamumas ir kainų spaudimas paslaugų sektoriuje tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių riboti tolesnį augimą.

    Tuo pačiu vis daugiau Europos miestų ieško balanso tarp turizmo generuojamų pajamų ir vietos gyventojų interesų: dėmesys krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą bei aukštesnės pridėtinės vertės turizmą. Madrido rekordas rodo, kad miestas kol kas sėkmingai išnaudoja tarptautinę paklausą, tačiau artimiausiais metais svarbiausiu klausimu taps tvarus augimo modelis.