CP v2

Tag: Turizmas

  • Kirgizijos Pasaulio klajoklių žaidynės palieka ilgalaikį pėdsaką: statomas nuolatinis amatininkų kaimas

    Kirgizijos Pasaulio klajoklių žaidynės palieka ilgalaikį pėdsaką: statomas nuolatinis amatininkų kaimas

    Kirgizijoje pasibaigus Pasaulio klajoklių žaidynėms, renginio organizatoriai kalba apie poveikį, kuris nesibaigs uždarymo ceremonija. Šalies valdžia ir rengėjai planuoja, kad specialiai žaidynėms sukurta etnografinė erdvė taps nuolat veikiančiu traukos objektu.

    Žaidynės startavo Biškeko arenoje, o vėliau daugiau kaip 3 000 sportininkų iš 110 valstybių persikėlė į Issyk Kul regioną. Varžybos ir kultūrinė programa vyko prie ežero ir Kirčyno tarpeklyje, kuris jau seniai laikomas vienu svarbiausių turistinių taškų šalyje.

    Kaip žaidynės virsta palikimu

    Renginio metu skirtingi Kirgizijos regionai pastatė savo simbolinius kaimus su tradiciniais būstais, įskaitant jurtas, dekoruotas pagal vietos amatus ir raštus. Tarp jų amatininkai demonstravo siuvinėjimą, kilimų audimą, odos ir metalo dirbinius bei kitas tautodailės formas.

    Per pirmąsias dvi dienas žaidynių erdvėse apsilankė daugiau nei 150 000 lankytojų. Žiūrovams buvo siūlomos tradicinės dainos, folkloro pasirodymai ir nacionaliniai patiekalai, kuriuos kai kuriais atvejais buvo galima paragauti vietoje, stebint gaminimo procesą.

    Vienas ryškiausių akcentų tapo teatrališkas šou ant šlaito, kuriame atkurta kaimo užpuolimo scena ir pademonstruoti sudėtingi jojimo gynybiniai manevrai. Organizatoriai teigia, kad tokie pasirodymai padeda tradicijas pateikti ne kaip muziejinį eksponatą, o kaip gyvą, patiriamą kultūrą.

    Premjero žinutė turistams

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymalijevas atidarymo metu pabrėžė, kad etnografinis kaimas neturėtų būti laikinas. Jo teigimu, planuojama palikti erdvę veikti ir po žaidynių, kad ji taptų edukacine ir turistine vieta.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo, mes grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymalijevas.

    „Šiandien statome jurtas, audžiame, dirbame metalą, gaminame žirgo pakinktus, o įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Nuo lankininkų iki jėgos rungčių

    Greta kaimo buvo įrengta senovinės tvirtovės rekonstrukcija su turgumi, kur buvo kuriamas senamiesčio šurmulio įspūdis. Netoliese vyko sportinės rungtys, įskaitant lankininkų varžybas ir jėgos išbandymus, tokius kaip virvės traukimas ar rankų lenkimas.

    Didelio dėmesio sulaukė ir neįprasta rungtis, kurioje dalyviai demonstravo jėgą laužydami gyvūnų nugaros kaulus, naudojamus kaip tradicinė išbandymo priemonė folkloro šventėse. Organizatorių teigimu, ši disciplina yra paplitusi Mongolijoje ir dalyje Vidurinės Azijos, o šiemet čempionas per minutę sulaužė 58 kaulus.

    Žaidynės pristatomos kaip sporto ir kultūros sintezė, skirta klajoklių paveldui populiarinti ir parodyti jo įtaką skirtingoms civilizacijoms. Šalia varžybų paprastai vyksta ir mokslo bei kultūros renginiai, o šiemet vienu svarbiausių įvardyta tarptautinė konferencija, nagrinėjusi klajoklių civilizacijų palikimą ir perspektyvas.

    Kirgizijos atstovai akcentuoja, kad tradicijų tyrimai įgauna papildomą prasmę klimato kaitos ir išteklių naudojimo kontekste. Pasak jų, istorinis klajoklių gyvenimo būdas neretai siejamas su prisitaikymu prie gamtos sąlygų, todėl ši patirtis vis dažniau aptariama ir šiuolaikiniuose tvarumo debatuose.

  • Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas 2025 metais sulaukė daugiau kaip 12 mln. svečių ir fiksavo beveik 30 mln. nakvynių – sostinė išlieka vienu stipriausių Europos miestų turizmo žemėlapyje. Vis dėlto keliautojai vis dažniau ieško ne tik atvirukinių vietų, bet ir gyvų rajonų, kuriuose atsiskleidžia tikrasis miesto charakteris.

    Vienas ryškiausių Berlyno simbolių – Brandenburgo vartai, pastatyti 1791 metais. Ši vieta tapo istorinių lūžių scena nuo imperinės epochos iki Šaltojo karo pabaigos, todėl apsilankymas čia dažnai yra atspirties taškas pažinti platesnį miesto kontekstą.

    Ne mažiau svarbus miesto istorijai yra Berlyno siena, pastatyta 1961 metais ir nugriauta 1989 metais, beveik tris dešimtmečius skyrusi miestą į dvi dalis. Šiandien ilgesnės sienos atkarpos, virtusios atvira galerija, primena ne tik politinę praeitį, bet ir tai, kaip miestas keičia traumines erdves į kultūros traukos taškus.

    Gatvės menas Berlyne tapo ne atsitiktine detale, o miesto tapatybės dalimi, traukiančia kūrėjus ir turistus. Kūrybinės dirbtuvės ir grafičių užsiėmimai, kuriuose dirba vietos menininkai, atspindi platesnę tendenciją: keliautojai nori ne vien žiūrėti, bet ir patys įsitraukti į patirtį.

    Ieškant netikėtų nakvynės vietų, dėmesį patraukia „Wilmina Hotel“ – viešbutis, įrengtas buvusiame moterų kalėjime Vakarų Berlyne. Istorinis pastatas su ilgais koridoriais ir metalinėmis grotomis buvo pritaikytas šiuolaikiniam naudojimui per maždaug 10 metų, o tokios konversijos Europoje vis dažniau vertinamos kaip būdas išsaugoti paveldą ir sumažinti naujų statybų poreikį.

    Berlynas taip pat patogus pažinti dviračiu: mieste daug žaliųjų erdvių, parkų ir ilgesnių maršrutų, jungiančių skirtingas epochas menančius objektus. Pavyzdžiui, Mauerpark – vieta, kurios pavadinimas ir istorija tiesiogiai siejasi su buvusia siena, o netoliese esantys rajonai atskleidžia, kaip sparčiai kinta miesto socialinis ir kultūrinis audinys.

    Keliaujant tarp skirtingų miesto dalių, keliautojai neretai užsuka ir į Zionskirche – bažnyčią, siejamą su Rytų Vokietijos laikotarpiu ir visuomeniniais pokyčiais. Tokie sustojimai primena, kad Berlynas įdomiausias tada, kai į jį žiūrima ne kaip į vieną maršrutą, o kaip į sluoksniais susiklosčiusį pasakojimą.

    Todėl net ir tiems, kurie Berlyne jau lankėsi, miestas dažnai atsiveria iš naujo: pėsčiomis, laivu ar dviračiu atrandamos erdvės, kurios nepatenka į trumpą privalomų objektų sąrašą. Būtent ši įvairovė ir gebėjimas nuolat keistis lemia, kodėl sostinė išlieka patraukli skirtingų interesų keliautojams.

  • Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Sprendimas užbaigė spekuliacijas

    Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad nacionaliniai muziejai ir galerijos ir toliau bus nemokami visiems lankytojams. Taip užbaigtos kelis mėnesius trukusios diskusijos, ar užsieniečiams gali būti įvestas atskiras mokestis.

    Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai patvirtino, kad nemokamo įėjimo principas išliks taikomas be išimčių. Pasak jos, šis sprendimas susijęs ne tik su kultūros prieinamumu, bet ir su visuomenės galimybe mokytis bei dalyvauti viešajame gyvenime.

    Kam galioja nemokamas įėjimas

    Nemokamo lankymo politika taikoma 15 nacionalinių institucijų, kurias tiesiogiai remia Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas. Tarp jų yra „Tate“, National Portrait Gallery, National Museums Liverpool ir British Museum.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo siūlymų svarstyti vadinamąją dvigubą kainodarą, kai vietiniams įėjimas liktų nemokamas, o tarptautiniams lankytojams būtų taikomas mokestis. Londono meras Sadiq Khan tokioms idėjoms oponavo, pabrėždamas, kad nemokami muziejai yra esminė miesto tapatybės dalis.

    „Mūsų muziejai yra vietos, kurios nušviečia pasaulį. Jie primena bendrą istoriją ir leidžia išeiti už kasdienybės ribų, todėl turi būti nemokami amžinai ir prieinami visiems“, – sakė Lisa Nandy.

    Politika galioja nuo 2001 metų

    Universalaus nemokamo įėjimo politika Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo 2001 metų gruodžio 1 dieną. Vėliau šis modelis tapo vienu iš ryškiausių kultūros prieinamumo pavyzdžių Europoje.

    Duomenys rodo, kad lankytojų srautai į šias 15 nacionalinių institucijų per laikotarpį nuo politikos įvedimo smarkiai augo. Skelbiama, kad lankomumas padidėjo 96 proc., nuo beveik 22,8 milijono 1999 metais iki kiek mažiau nei 44,7 milijono 2025–2026 metais.

    Europos fonas: kainos kyla

    Diskusijos apie mokesčius muziejuose vyksta ir kitose šalyse, ypač ten, kur institucijos ieško papildomų pajamų modernizacijai bei infrastruktūrai. Prancūzijoje stiprėja tendencija taikyti didesnius tarifus lankytojams iš ne Europos valstybių.

    Pavyzdžiui, Paryžiaus Luvras suaugusiems lankytojams iš valstybių už Europos Sąjungos, taip pat už Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos ribų, yra nustatęs 32 eurų bilietą. Muziejus aiškino, kad didesnės pajamos padeda finansuoti atnaujinimo darbus ir ilgalaikes investicijas.

    Jungtinės Karalystės sprendimas išlaikyti nemokamą įėjimą išsiskiria šioje kryptyje, nes valstybė renkasi kultūros prieinamumą kaip prioritetą. Tai taip pat mažina riziką, kad dviguba kainodara taptų precedentu kitoms viešai finansuojamoms institucijoms.

  • Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokštas keis vadovą

    Paryžiaus Eifelio bokštą valdančios bendrovės SETE vadovas Patrickas Branco Ruivo pranešė, kad pareigas paliks metų pabaigoje. Sprendimas paskelbtas po kilusio ginčo dėl moterų darbuotojų atskyrimo per protokolinį vizitą rugsėjo pradžioje.

    Vadovas SETE vadovavo nuo 2018 metų, o pastarosiomis savaitėmis įmonė susidūrė su reputacine krize ir vidine įtampa. Konfliktas išaugo iki streiko, kuris trumpam sutrikdė vieno svarbiausių Europos turistinių objektų darbą.

    Kas įvyko per vizitą?

    SETE nurodė, kad incidentas siejamas su itin konservatyvios hinduistų religinės organizacijos Bochasanwasi Akshar Purushottam Swaminarayan Sanstha narių apsilankymu. Tą dieną daliai Eifelio bokšte dirbančių moterų esą buvo liepta pasitraukti iš įprastų darbo vietų ir nedalyvauti priimant lankytojus.

    Šis sprendimas sukėlė Eifelio bokšto darbuotojų pasipiktinimą ir paskatino streiką. Dėl protesto rugsėjo 7 dieną Eifelio bokštas visai dienai buvo uždarytas, o tai Paryžiui tapo itin matomu signalu apie problemas organizuojant protokolinius apsilankymus.

    „Kai kurių darbuotojų buvo paprašyta palikti savo darbo vietas ir pasitraukti į kitas patalpas“, – teigiama darbuotojų pareiškime.

    Tyrimai ir išvados

    Po incidento buvo atlikti du tyrimai, kuriuos inicijavo Paryžiaus mero pavaduotojas Emmanuelis Grégoire. SETE pripažino, kad vidinis tyrimas atskleidė organizacinius trūkumus planuojant protokolinius vizitus.

    Įmonės teigimu, nustatyti nesklandumai lėmė situaciją, kai vizito dieną buvo atskirtos moterys darbuotojos, o tai įvardyta kaip nepriimtina. Tokia formuluotė rodo, kad problemos vertinamos ne tik kaip vienkartinis nesusipratimas, bet ir kaip sisteminio pasirengimo stoka.

    Objekto mastas ir reikšmė

    Eifelio bokštas yra vienas lankomiausių objektų Paryžiuje: jame dirba 402 darbuotojai, o per metus sulaukiama apie 6,7 mln. lankytojų. Skelbiama, kad metinė apyvarta siekia 156 mln. eurų, todėl bet kokie veiklos sutrikimai turi ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    SETE yra vietos viešasis subjektas, kuris 99 proc. priklauso Paryžiaus miestui, o 1 proc. dalį valdo Didžiojo Paryžiaus metropolija. Vadovo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu metu bus sprendžiama ne tik dėl naujo vadovavimo, bet ir dėl aiškesnių taisyklių, kaip suderinti protokolą, darbuotojų teises ir nediskriminavimo principus.

  • Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Briuselyje surengtame „Euronews“ Travel & Tourism Summit dėmesio centre atsidūrė Europos turizmo ateitis: kaip sektorius prisitaiko prie geopolitinių sukrėtimų, oro erdvės ribojimų ir vis dažnesnių ekstremalių orų.

    Diskusijose politikai, institucijų atstovai ir verslo lyderiai kalbėjo apie tai, kad kelionių rinka po pandemijos grįžo į augimo trajektoriją, tačiau dabar ją vis labiau veikia klimato rizikos, kainų spaudimas ir būtinybė iš naujo planuoti srautus.

    Albanija meta dideles ambicijas

    Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama renginyje sakė, kad šalis per trumpą laiką įgavo pagreitį turizmo rinkoje, nors ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai izoliuotų Europoje.

    Jo teigimu, Albanijai teko įveikti įsišaknijusius stereotipus, o dabar pagrindinis tikslas yra kryptingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau keliautojų ne tik į pajūrį, bet ir į kitus regionus.

    „Anksčiau buvome labiausiai izoliuota Europos šalis, tarsi Europos Šiaurės Korėja“, – sakė Edi Rama.

    Rama pripažino, kad infrastruktūra vis dar atsilieka nuo populiarėjančių krypčių poreikių, tačiau esą sparčiai gerėja. Jis akcentavo oro uostų plėtrą ir planus atidaryti naujus susisiekimo taškus, įskaitant naują oro uostą Vlorėje bei sezoninį sprendimą šalies pietuose.

    Naujos kryptys ir srautų valdymas

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kad valstybės siekia paskirstyti turistų srautus, skatinant keliauti ne tik į sostines. Azerbaidžano turizmo sektoriaus atstovas pabrėžė, kad šalis nori pritraukti keliautojus už Baku ribų, išnaudojant Šilko kelio paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir UNESCO objektus.

    Rumunijos atstovai ragino turistus atrasti šalį plačiau nei Bukareštas, išskirdami kaimo turizmą, sveikatinimą ir aktyvų poilsį. Akcentuota, kad keliautojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patirtis, kurią padeda kurti vietos bendruomenės.

    Kita ryški renginio tema buvo Centrinės Europos pristatymas kaip vieno susijusio regiono, kuriame keliautojai galėtų lengvai derinti kelias valstybes per vieną kelionę. Diskusijose pabrėžta, kad tam būtini geresni duomenys, transporto jungtys ir koordinuotas srautų valdymas.

    Kruizai ieško jaunų keleivių

    Kruizų industrijos atstovai tvirtino, kad keičiasi keliautojų profilis ir auga jaunesnių klientų dalis. Pasak „MSC Cruises“ vadovo Gianni Onorato, kruizai vis dažniau pritraukia šeimas, jaunus keliautojus, taip pat auga vienišų keliautojų segmentas.

    Jis teigė, kad kruizai gali padėti mažinti vadinamąjį perteklinį turizmą, nes gali nukreipti srautus į mažiau žinomus uostus ir keliauti ne vien piko sezonu. Kartu akcentuota, kad sektorius susiduria su dideliu iššūkiu dėl švaresnių degalų prieinamumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.

    Klimato kaita ir brangstančios kelionės

    Europos kelionių komisijos vadovas Eduardo Santander pabrėžė, kad klimato kaita turizmui tapo esmine sistemine rizika. Jo teigimu, ekstremalūs karščiai, sausros ir su tuo susiję trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį susisiekimui ir kelionių planavimui.

    „Klimato kaita dabar yra didžiausia grėsmė turizmui“, – sakė Eduardo Santander.

    Diskusijoje išskirta ir tendencija rinktis vėsesnes vasaros kryptis, kai dalis keliautojų iš pietinių regionų ieško labiau nuspėjamų oro sąlygų. Kartu pažymėta, kad kelionės tampa mažiau įperkamos, o kainų augimą kelia tiek energijos ir paslaugų kaštai, tiek investicijos į atsparumą ir saugumą.

    JAV „Global Entry“ Belgijai

    Renginyje JAV ambasadorius Belgijai Bill White užsiminė, kad Belgijos piliečiai iki 2026 metų pabaigos galėtų gauti galimybę teikti paraiškas dalyvauti JAV „Global Entry“ programoje. Tai išankstinės patikros sistema, skirta paspartinti atvykimo procedūras JAV oro uostuose.

    Jis pabrėžė, kad greitesnės pasienio procedūros ir patogesnės oro uostų patirtys tampa konkurenciniu pranašumu šalims, kurios nori didinti turistų srautus ir gerinti savo įvaizdį. Renginio dalyviai sutiko, kad turizmo sėkmė vis dažniau bus matuojama ne vien atvykėlių skaičiumi, o kelionės kokybe, poveikiu vietos bendruomenėms ir gebėjimu prisitaikyti prie klimato realybės.

  • „Go Vilnius“ keičia sostinės žinutę pasauliui: kuo Vilnius vilioja investuotojus ir turistus

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pristatė atnaujintą tarptautinį sostinės pozicionavimą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti miesto vertės pasiūlymą užsienio auditorijoms. Strategija orientuota į investuotojus, tarptautinius talentus, konferencijų organizatorius ir turistus.

    Agentūros teigimu, pozicionavimas kurtas remiantis tyrimais ir konsultacijomis su įvairiomis grupėmis, į procesą įtraukiant daugiau nei 600 žmonių. Tarp jų buvo vilniečiai, užsienio tikslinių auditorijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat verslo, turizmo, renginių, akademinių ir kūrybinių industrijų bendruomenės.

    Šūkis ir pagrindinė idėja

    Naujos krypties kūrybinė išraiška tapo šūkis „Vilnius: Never Ordinary“, kuriuo miestas pristatomas kaip neįprasta vieta, kurioje rezultatų galima pasiekti lengviau. Pagrindinis akcentas dedamas į kompaktišką miesto mastelį, trumpesnius atstumus ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Vilniui nereikia konkuruoti dydžiu su didžiausiais Europos miestais. Mūsų stiprybė – kompaktiškas ir žmogui pritaikytas mastelis, dėl kurio čia mažiau kliūčių, todėl išskirtinius rezultatus pasiekti lengviau“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Keturioms auditorijoms – skirtinga nauda

    Investuotojams Vilnius pristatomas kaip vieta, kur technologijų verslui paprasčiau augti dėl koncentruotos ekosistemos, talentų pasiūlos ir spartesnių procesų. Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprino startuolių ir finansinių technologijų aplinką, o tai išlieka vienu svarbiausių argumentų tarptautinei plėtrai.

    Užsienio talentams akcentuojama galimybė greičiau auginti karjerą neprarandant gyvenimo kokybės, nes mieste patogiau suderinti darbą, laisvalaikį ir kasdienius poreikius. Šis aspektas ypač aktualus Europoje, kur po pandemijos įsitvirtino hibridinio darbo modeliai, o miestų patrauklumas vis dažniau vertinamas pagal gyvenimo kokybės kriterijus.

    Konferencijų organizatoriams žadama paprastesnė logistika ir sklandesnis partnerių pasiekiamumas, nes dauguma svarbiausių vietų mieste yra netoli viena kitos. Turistams Vilnius pozicionuojamas kaip kryptis trumpoms kelionėms, kur per ribotą laiką galima patirti daugiau kultūros, gastronomijos ir gamtos be didžiųjų turistinių srautų.

    Ambicija – ne įvaizdis, o praktika

    „Go Vilnius“ pabrėžia, kad kryptis nėra vien komunikacinis sprendimas, o bandymas suvienodinti žinutę, kuria miestas kalba skirtingoms rinkoms. Tokia praktika plačiai taikoma Europoje, kai miestai konkuruoja ne vien kainomis, o aiškiai suformuluotu pažadu: greitesnė plėtra, lengvesnis įsikūrimas, patogesnė kasdienybė ar išskirtinės patirtys.

    Procese dalyvavęs restorano „Deep Roots“ vadovas Andrius Kubilius akcentavo kūrybinį miesto potencialą kasdienybėje ieškoti netikėtų sprendimų.

    „Nepaprastas rezultatas nebūtinai prasideda nuo reto ar tolimo ingrediento. Kartais jis prasideda nuo bulvės, kai į įprastą dalyką pažvelgi kitaip“, – sakė Andrius Kubilius.

    Tarptautinio verslo perspektyvą pabrėžė ir bendrovės „Shift4Payments“ vadovas Tadas Vizgirda, atkreipdamas dėmesį į aiškiai suformuluoto vertės pasiūlymo svarbą.

    „Jei miestas neturi aiškaus unikalumo, jis tampa dar viena vieta, kuri vertinama pirmiausia pagal kainą. Vilniui svarbu tiksliai įvardyti, kuo jis išsiskiria tarptautinėje konkurencijoje“, – teigė Tadas Vizgirda.

    Agentūra nurodo, kad kūrybiniais partneriais dirbo integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“. Tikimasi, jog atnaujintas pozicionavimas padės nuosekliau pristatyti Vilnių tarptautiniuose kanaluose ir sustiprins sostinės konkurencingumą pritraukiant investicijas, renginius bei turistų srautus.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Neįtikėtinas vaizdas Atakamoje: po El Ninjo liūčių viena sausiausių vietų virto gėlių jūra

    Neįtikėtinas vaizdas Atakamoje: po El Ninjo liūčių viena sausiausių vietų virto gėlių jūra

    Atakamos dykuma šiaurės Čilėje, laikoma viena sausiausių vietų Žemėje, šiemet netikėtai nusidažė violetiniais ir baltais žiedų kilimais. Po neįprastai gausių liūčių didžiuliai plotai, kurie įprastai būna beveik be augmenijos, virto vadinamąja žydinčia dykuma.

    Vietomis per trumpą laiką iškrito daugiau kaip 180 milimetrų kritulių, o tai šiam regionui yra itin retas reiškinys. Įprastais metais kai kuriose Atakamos vietose kritulių beveik nebūna, todėl staigus vandens perteklius tapo galingu impulsu gyvybei.

    Kas slepiasi po smėliu

    Neįprasto reginio paslaptis yra po žeme. Atakamos dirvožemyje daugelio rūšių sėklos ir svogūnėliai gali išlikti ramybės būsenoje ilgą laiką, kol pasitaiko tinkamos sąlygos dygti.

    Gavę pakankamai drėgmės, augalai pradeda augti labai greitai, o dykumos paviršiuje per trumpą laiką susiformuoja tankūs žiedų plotai. Mokslininkai pabrėžia, kad tokia strategija leidžia augalams išgyventi ekstremalioje aplinkoje, kur vanduo yra didžiausia prabanga.

    El Ninjo įtaka ir pasekmės

    Šių metų kritulių šuolis siejamas su El Ninjo reiškiniu, kai sušyla centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršiniai vandenys. Tokie pokyčiai gali perbraižyti įprastus kritulių ir vėjų modelius įvairiuose pasaulio regionuose.

    Atakamoje tai reiškė įspūdingą žydėjimą, tačiau Čilei gausūs lietūs kai kur sukėlė ir rimtų problemų, įskaitant potvynius, infrastruktūros pažeidimus bei nelaimes. Specialistai primena, kad tas pats klimato svyravimas, kuris vienur sukuria trumpalaikę gamtos šventę, kitur didina rizikas.

    Kada žydėjimas pasieks piką

    Čilės nacionalinė miškų korporacija CONAF skelbė, kad žydėjimas dar gali stiprėti, o pikas dažniausiai prognozuojamas spalį. Esant palankioms sąlygoms, žiedai gali apimti apie 15 000 hektarų, tačiau galutinis mastas priklausys nuo tolimesnių orų ir dirvos drėgmės.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į turizmo poveikį: žydinti dykuma pritraukia tūkstančius lankytojų, todėl svarbu laikytis vietinių taisyklių ir saugoti trapią ekosistemą. Retas reiškinys gali greitai išnykti, o žmogaus pėdsakas dykumos augalijai išlieka ilgai.

  • Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Autobusas su turistais lėkė į Oktoberfestą, bet apsivertė: žuvę 2, sužeista 19

    Nelaimė pakeliui į festivalį

    Vokietijoje, netoli Miuncheno, ankstų rugsėjo 27 dienos rytą į avariją pateko turistinis autobusas, vežęs apie 35 keleivius. Vietos pareigūnų duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės, dar 19 atsidūrė ligoninėse.

    Autobuse daugiausia buvo filipiniečių kilmės turistai, vykę į Miuncheno alaus festivalį Oktoberfestą. Transporto priemonė, kaip nurodė pareigūnai, važiavo maršrutu iš Milano į Miuncheną.

    Kas žinoma apie avarijos aplinkybes

    Policijos atstovas Martinas Cornilsas pranešė, kad autobusas nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė pakelės krūmuose. Avarija įvyko apie 5.41 valandos ryto vietos laiku.

    „Šį rytą 5.41 valandą turistinis autobusas su maždaug 35 žmonėmis, vykęs iš Milano į Miuncheną, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė“, – sakė M. Cornilsas.

    Pasak jo, dalis nukentėjusiųjų į gydymo įstaigas gabenti sraigtasparniais. Iš viso šeši žmonės buvo skraidinti gelbėjimo sraigtasparniais, dar du pristatyti greitosios pagalbos automobiliais, o kiti sužeistieji išvežti į aplinkinių miestų ligonines.

    Tyrimas ir platesnis kontekstas

    Avarijos priežastys kol kas neaiškios, jas aiškinasi tyrėjai. Tokiais atvejais paprastai vertinamos kelio ir oro sąlygos, vairuotojo būklė, transporto priemonės techninė būklė bei galimas greičio viršijimas.

    Ši nelaimė įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po kitos skaudžios avarijos regione, kai Rytų Šveicarijoje sudužus turistiniam autobusui žuvo penki žmonės. Pastarieji įvykiai vėl atkreipė dėmesį į ilgų turistinių reisų rizikas ir būtinybę griežtai laikytis poilsio režimo bei saugaus važiavimo reikalavimų.

    Oktoberfestas kasmet sutraukia milijonus lankytojų, todėl į Miuncheną vyksta itin intensyvūs turistų srautai iš įvairių Europos šalių. Pareigūnai įprastai ragina keliautojus planuoti keliones iš anksto ir įsitikinti, kad vežėjas laikosi saugos standartų.

  • Varėnoje atsidaro naujas šeimų maršrutas: vištos, žirgai, elniai ir stumbrai vienoje dienoje

    Varėnoje atsidaro naujas šeimų maršrutas: vištos, žirgai, elniai ir stumbrai vienoje dienoje

    Varėnos rajone Pasaulinės turizmo dienos proga pristatytas naujas pažintinis maršrutas, kviečiantis šeimas su vaikais iš arti susipažinti su gyvūnais ir juos prižiūrinčiais žmonėmis. Kelionė suplanuota taip, kad per vieną dieną būtų galima aplankyti kelias skirtingas vietas, kur gyvūnai laikomi ne ekspozicijai, o kasdieniam ūkiui ir veikloms.

    Maršrutą parengė Varėnos rajono turizmo ir verslumo centras „Korys“. Organizatoriai pabrėžia, kad dauguma stotelių yra veikiantys ūkiai ir privačios valdos, todėl po renginio čia vykti reikėtų tik iš anksto susitarus, o lankymo laikas gali kisti dėl oro, sezono ir gyvūnų ritmo.

    Kur ves kelionė ir ką pamatysite

    Pirmoji stotelė numatyta Čižiūnų kaime, netoli Valkininkų aerodromo esančiame „Žemaitukų slėnyje“. Čia auginami žemaitukai, viena seniausių lietuviškų žirgų veislių, o lankytojams pasakojama, kaip saugiai prieiti prie žirgo, ką apie jo nuotaiką išduoda laikysena ir ausys.

    Ūkyje siūloma ne tik stebėti žirgus, bet ir susitarti dėl jojimo ar pasivažinėjimo vežimu. Tokios veiklos, kaip nurodo organizatoriai, turėtų būti derinamos registruojantis, kad būtų užtikrintas ir žmonių, ir gyvūnų saugumas.

    Kita maršruto dalis veda į Karpiškių kaimą, kur veikia Marytės ir Broniaus Jurgelevičių žvėrynėlis. Sodyboje galima pamatyti įvairių paukščių, o aptvaruose laikomi ir laukiniai gyvūnai, kurių dalis čia atsidūrė po sužeidimų ar gelbėjimo.

    Nuo sūrinės iki vištų ūkio

    Maršrute numatyta stotelė ir Kabeliuose veikiančioje sūrinėje „Varinis puodas“, kur lankytojai gali sužinoti, kaip pienas virsta brandintais sūriais, jogurtu ar varške. Taip pat čia pasakojama apie ganyklų priežiūrą ir ūkininkavimo sprendimus, kurie leidžia gyvuliams gauti šviežios žolės, o pievoms atsinaujinti.

    Vėliau keliautojai kviečiami užsukti į Kapiniškiuose veikiantį šeimos vištų ūkį „Lapė už tvoros“. Čia vištos laikomos laisvai, o šeimininkai supažindina su pulko kasdienybe, apsaugos priemonėmis nuo plėšrūnų ir tuo, kaip skiriasi kiaušiniai pagal dydį bei spalvą.

    Rujos metas elniams ir stumbrų bandos stebėjimas

    Margionių kaime įsikūrusiame ūkyje „Taurusis elnias“ lankytojai gali pamatyti tauriuosius elnius, o rugsėjo pabaigoje, prasidėjus rujai, dažniau išgirsti patinų baubimą. Organizatoriai rekomenduoja gyvūnus stebėti ramiai, jų neliesti ir nešerti, o apsilankymą planuoti trumpą, kad nebūtų trikdomas elnių elgesys.

    Kelionės pabaiga numatyta Dzūkijos nacionaliniame parke esančiame Stėgalių stumbryne, tarp Marcinkonių ir Zervynų. Čia formuojama nauja stumbrų banda, o lankytojams primenama, kad stumbras yra didžiausias Europos sausumos žinduolis, todėl stebėti jį būtina laikantis saugaus atstumo.

    Didžiausia tikimybė vienu metu pamatyti daugiau stumbrų siejama su šėrimo laiku apie vidurdienį. Stumbrininko namelyje lankytojai gali sužinoti daugiau apie stumbrų istoriją Lietuvoje, jų apsaugą ir tai, kodėl bandų išskaidymas skirtinguose regionuose svarbus mažinant konfliktus su ūkininkais.

    Centro „Korys“ teigimu, šis maršrutas turėtų likti ir po Turizmo dienos, o informacija apie stoteles bus atnaujinama Varėnos turizmo kanaluose. Keliautojai galės patys susidaryti trumpesnį ar ilgesnį planą pagal metų laiką, vaikų amžių ir interesus, tačiau vizitus su šeimininkais turės derinti individualiai.

    „Norėjome, kad vaikai ir jų tėvai gyvūnus pažintų ne iš knygų, o pamatytų ten, kur jie auga, ir išgirstų šeimininkų istorijas“, – sakė centro „Korys“ vadovė Rūta Kedytė.