CP v2

Tag: Turizmas

  • Didžiausias pasaulio oro uostas plečiasi: 780 kv. km kompleksas ruošiasi šuoliui iki 2030 metų

    Didžiausias pasaulio oro uostas plečiasi: 780 kv. km kompleksas ruošiasi šuoliui iki 2030 metų

    Pagal užimamą plotą didžiausias pasaulio oro uostas yra Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas Damame, Saudo Arabijoje. Jis įtrauktas į Gineso rekordų knygą, o jo teritorija siekia apie 780 kvadratinių kilometrų.

    Toks mastas prilyginamas kelių didmiesčių plotui, tačiau realiai užstatyta tik nedidelė dalis infrastruktūros. Likusi teritorija laikoma rezervu ateities plėtrai, kuri dabar pereina į praktinį etapą.

    Plėtra iki 2030 metų

    Saudo Arabijos institucijos patvirtino oro uosto plėtros projektavimo darbus, kuriais siekiama padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus. Skelbiama, kad tikslas yra viršyti 19 milijonų keleivių per metus iki 2030 metų.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma pasiekti apie 32 milijonus keleivių per metus. Tai reikštų reikšmingą šuolį oro uostui, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių šalies rytinės dalies aviacijos mazgų.

    Ką ketinama modernizuoti?

    Dabartinė infrastruktūra apima du lygiagrečius maždaug 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takus bei kelis terminalus. Pagrindinis keleivių terminalas yra didelis kompleksas, kurio plotas siekia apie 327 000 kvadratinių metrų.

    Plėtros planuose numatoma terminalų išplėtimas, oro uosto pastatų ir įvažiavimų modernizavimas, patogesnės prieigos keliais sprendimai. Taip pat akcentuojami bagažo valdymo sistemų atnaujinimai, skaitmeninių paslaugų plėtra ir aiškesnis ženklinimas.

    „Ši investicija turi sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip svarbaus tarptautinio mazgo, o modernizacija apims ir išmanių technologijų diegimą“, – nurodoma oficialiuose pranešimuose apie projektą.

    Kontekstas: turizmas ir krovinių ambicijos

    Plėtra siejama su Saudi Vision 2030 kryptimi, kurioje aviacijos infrastruktūra laikoma viena esminių ekonomikos diversifikavimo priemonių. Be keleivių srautų, pabrėžiama ir krovinių aptarnavimo grandinės stiprinimo kryptis, kuri ypač svarbi regioninei logistikai.

    Saudo Arabija taip pat kelia tikslą iki 2030 metų smarkiai padidinti turizmo apimtis, todėl oro uostų pajėgumai tampa kritiniu veiksniu. Dammamo oro uostas aptarnauja skrydžius į daugelį krypčių, o populiariausios maršrutų kryptys regione siejamos su Persijos įlankos ir Šiaurės Afrikos centrais.

    Nors plotu šis oro uostas yra rekordinis, net ir po planuojamo pajėgumų didinimo jis veikiausiai neprilygs pačioms judriausioms pasaulio oro uostų sistemoms, kuriose metiniai srautai kai kur viršija 100 milijonų keleivių. Vis dėlto Damamo projektas išsiskiria tuo, kad plėtra planuojama turint milžinišką teritorijos rezervą ir aiškiai apibrėžtą modernizacijos kryptį.

  • Lisabonoje atidaryta didžiausia Europoje LEGO paroda: 15 mln. kaladėlių ir 120 įspūdingų modelių

    Lisabonoje atidaryta didžiausia Europoje LEGO paroda: 15 mln. kaladėlių ir 120 įspūdingų modelių

    Lisabonoje atidaryta, organizatorių teigimu, didžiausia Europoje LEGO modelių paroda, skirta ir vaikams, ir suaugusiesiems. Joje pristatoma daugiau kaip 120 ekspozicijų, o visą erdvę užpildo per 15 mln. spalvotų kaladėlių.

    Paroda įrengta Cordoaria Nacional erdvėje, o ekspozicijos plotas siekia apie 2 000 kvadratinių metrų. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis šio renginio akcentas yra ne vien kolekcionavimas, bet ir kūrybiškumas, todėl lankytojai kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir patys įsitraukti.

    Didžiausio dėmesio sulaukia vadinamieji supermodeliai, sukurti iš daugiau nei 500 000 LEGO kaladėlių. Tokių konstrukcijų parodoje yra keturios, o jos savo masteliu ir detalumu gerokai pranoksta likusią ekspozicijos dalį.

    Viena įspūdingiausių konstrukcijų – „Air Force One“ replika, įkvėpta „Boeing 747“ lėktuvo. Skaičiuojama, kad modelį laiko maždaug 1 000 000 kaladėlių, jį apie pusę metų statė šešių žmonių komanda, o pats kūrinys siekia beveik 11 metrų ilgį, apie 10 metrų plotį ir maždaug 3 metrų aukštį.

    Be lėktuvo, lankytojai gali išvysti ir kruizinį laivą primenantį „King of the Seas“ modelį, kuriam prireikė daugiau nei 700 000 kaladėlių. Taip pat pristatomas „Great Red Dragon“ – viduramžių drakono įkvėpta figūra, o dar vienas minios traukos objektas yra spinozauro konstrukcija, sukurta iš maždaug 900 000 kaladėlių.

    Organizatoriai teigia, kad mažesni, bet ne ką mažiau kruopščiai sukurti modeliai apima įvairias temas – nuo kino ir sporto iki „Star Wars“ pasaulio bei edukacinių ekspozicijų apie geografiją, biologiją ir kitus mokslus. Parodos kuratoriai akcentuoja, kad dalis ekspozicijų suprojektuotos taip, jog skatintų vaikų ir paauglių smalsumą bei mokymąsi per žaidimą.

    „Turime kelias temines zonas, skirtas kinui, sportui, „Star Wars“ ir edukacinėms ekspozicijoms apie geografiją, biologiją bei kitus mokslus“, – sakė parodos organizatorius Lukas Siwiec.

    Renginys Lisabonoje yra tarptautinės parodos turo dalis: ji jau buvo aplankiusi 11 Europos šalių, o po sezono Portugalijos sostinėje planuojama keliauti toliau po Pirėnų pusiasalį. Organizatoriai neatmeta, kad kitas sustojimas gali būti Portas, o vėliau – Madridas ar Barselona.

    Parodoje veikia ir vadinamoji „Fun Zone“ – erdvė, suskirstyta į tris zonas, kurioje įvairaus amžiaus lankytojai gali kurti savo statinius. Greta įrengta ir 3D iliuzijų galerija, tačiau į ją patenkama už papildomą mokestį.

    Skelbiama, kad paroda Lisabonoje veiks iki 2027 metų sausio 10 dienos. Organizatoriai ragina planuojančius apsilankyti iš anksto pasitikrinti darbo laiką ir bilietų sąlygas, nes savaitgaliais lankytojų srautai paprastai būna didžiausi.

  • Oktoberfestas grįžo: Miunchene alus liejasi tik po vidurdienio, o kainos verčia kilstelėti antakį

    Oktoberfestas grįžo: Miunchene alus liejasi tik po vidurdienio, o kainos verčia kilstelėti antakį

    Miunchene vėl prasidėjo Oktoberfestas – vienas didžiausių pasaulio liaudies festivalių, 16 dienų paverčiantis Teresės pievą (Theresienwiese) pramogų parku, alaus sodu ir tradicinių bavariškų kostiumų podiumu. Šventė startavo 2026 metų rugsėjo 19 dieną, kai į miesto centrą sugrįžo įprastas šurmulys ir minios, ieškančios vietos palapinėse.

    Dar prieš vidurdienį į Teresės pievą nusidriekė iškilminga eiseną: papuošti arkliais traukiami vežimai, pučiamųjų orkestrai, šventės šeimininkai, pramogų verslo atstovai ir aptarnaujantis personalas. Organizatorių skaičiavimu, šventinėje procesijoje dalyvavo apie 1 000 žmonių, o miesto gatvės trumpam virto gyva atidarymo scena.

    Alus – tik po statinės atkimšimo

    Nors palapinės lankytojams duris atveria nuo ryto, iki oficialaus atidarymo jose paprastai siūlomi gaivieji gėrimai ir lengvi užkandžiai. Tradiciškai alus pradedamas pilstyti tik po pirmosios statinės atkimšimo ceremonijos, kuri Miunchene laikoma esminiu signalu, kad šventė oficialiai įsibėgėjo.

    Šiemet svarbiausias momentas įvyko lygiai vidurdienį „Schottenhamel“ palapinėje. Miuncheno meras Dominik Krause pirmą kartą šiose pareigose atkimšo pirmąją statinę, o po tradicinio šūksnio „O’zapft is!“ ir įprastų salvių tapo aišku, kad festivalis startavo visu pajėgumu.

    Kainos kyla, vietų trūksta

    Vos prasidėjus pilstymui, dažniausiai pasikartojantis klausimas Teresės pievoje būna ne apie orą ar meniu, o apie laisvas vietas. Didžiausiose palapinėse vietos užsipildo greitai, todėl lankytojams patariama planuoti atvykimą iš anksto, ypač savaitgaliais ir vakarinėmis valandomis.

    Šiemet vienas litras alaus Oktoberfeste kainuoja nuo 14,80 iki 15,90 eurų, priklausomai nuo palapinės. Už didelį riestainį lankytojai paprastai moka apie 5–6 eurus, tad šventė išlieka ne tik tradicijų, bet ir pastebimai išaugusių išlaidų sezonu.

    Milijonai lankytojų ir transporto iššūkiai

    Oktoberfestas kasmet pritraukia milijonus svečių iš Vokietijos ir užsienio. Bavarijos visuomeninio transliuotojo BR duomenimis, praėjusį kartą festivalyje apsilankė apie 6,5 milijono žmonių, todėl ir šiemet laukiama labai panašaus masto srautų.

    Miuncheno miestas tradiciškai ragina į Teresės pievą vykti viešuoju transportu, nes automobiliu atvykusiems tenka susidurti su itin ribotomis parkavimo galimybėmis ir spūstimis aplinkinėse gatvėse. Patogiausia festivalio teritoriją pasiekti metro ir priemiestinių traukinių stotimis, esančiomis netoliese.

  • Per vieną dieną Šnipiškėse – Japonija, JAV ir Skandinavija: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia

    Per vieną dieną Šnipiškėse – Japonija, JAV ir Skandinavija: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia

    Pasaulinės turizmo dienos proga „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia vilniečius ir miesto svečius leistis į kelionę-detektyvą po Šnipiškes. Organizatoriai žada maršrutą, kuriame per vieną dieną galima „apkeliauti“ skirtingų šalių įkvėptus miesto ženklus ir istorijas.

    Renginys paremtas pažintiniu žaidimu, kuriame dalyviai ieško užuominų gatvėse, stebi architektūros detales ir fiksuoja kultūrinius pėdsakus. Idėja paprasta: Šnipiškės – rajonas, kuriame ilgą laiką susikirsdavo skirtingos bendruomenės, todėl ir šiandien čia galima rasti daugiasluoksnės miesto atminties.

    „Kad ir kiek keliautum po pasaulį, jo vis negana, tačiau pėdsakai anksčiau ar vėliau parveda namo. Keliautojų šventės proga pasaulį siūlome atrasti viename Vilniaus rajone“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Žaidimo tikslas – surinkti kuo daugiau pasaulio ženklų ir suprasti, kaip skirtingos šalys ar kultūros atsispindi rajono peizaže, ritme ir nuotaikoje. Tokie žaidybiniai maršrutai pastaraisiais metais populiarėja Europos miestuose, nes leidžia keliauti lėčiau, daugiau pastebėti ir geriau suprasti vietos kontekstą.

    Startas ir finišas numatyti Šnipiškių aikštėje, kur renginio metu bus paaiškinamos taisyklės ir atsakoma į klausimus. Renginys organizuojamas taip, kad tiktų ir šeimoms su vaikais, ir atvykusiems su augintiniais, o dalyvauti galima be išankstinės registracijos.

    Organizatoriai primena, kad Šnipiškių istorija ir dabartis dažnai persidengia: šalia modernių biurų ir naujos statybos kvartalų išlikę senesni sluoksniai, kurie padeda suprasti, kaip miestas keitėsi ir kas formavo jo tapatybę. Būtent šių sluoksnių paieška ir tampa detektyvo dalimi.

  • Oranžinės „vokų“ vietos jau Lenkijoje: čia statyti gali ne visi – gresia bauda iki 70 eurų

    Oranžinės „vokų“ vietos jau Lenkijoje: čia statyti gali ne visi – gresia bauda iki 70 eurų

    Zakopanėje, viename labiausiai turistų pamėgtų Lenkijos kurortų, pradėta taikyti nauja parkavimo tvarka: mieste atsirado vadinamosios oranžinės kopertos, specialiai pažymėtos vietos prie svarbiausių įstaigų. Sprendimas priimtas po daugybės gyventojų skundų dėl nuolat užkimštų gatvių ir dingstančių trumpalaikiam sustojimui skirtų vietų.

    Problema ypač paaštrėja sezono metu, kai dalis atvykėlių palieka automobilius valandoms ir iškeliauja į kalnų takus arba į centrą. Dėl to vietos gyventojams tampa sudėtinga trumpam sustoti prie savivaldybės, poliklinikos, banko ar mokyklos, net kai reikia greitai sutvarkyti reikalus.

    Kam skirtos oranžinės vietos

    Oranžinėmis kopertomis pažymėtos vietos įrengtos šalia institucijų ir viešųjų paslaugų taškų, kad būtų užtikrinta didesnė automobilių vietų kaita. Miesto valdžia pabrėžia, kad tai nėra papildomos turistams skirtos vietos, o priemonė vietos gyventojams greičiau pasiekti paslaugas.

    Šiose vietose leidžiama statyti tik Zakopanės gyventojams, turintiems Zakopanės gyventojo kortelę su aktyviu abonementu „Zakopiańczyk“. Maksimalus stovėjimo laikas oranžinėje vietoje yra 60 minučių, po to automobilį reikia patraukti arba apmokėti stovėjimą parkomate, susiejant mokėjimą su kortele priskirtu automobilio numeriu.

    Kokios baudos gresia pažeidėjams

    Atvykėliams, įskaitant turistus ir aplinkinių savivaldybių gyventojus, oranžinės vietos yra neprieinamos. Už statymą be teisės gali būti skiriama bauda iki 300 zlotų, tai yra maždaug 70 eurų, priklausomai nuo taikomo valiutos kurso.

    Miesto tikslas – sumažinti piktnaudžiavimą, kai automobiliai paliekami ant šaligatvių, įvažiavimuose ar prie sankryžų, taip pat užtikrinti, kad prie svarbiausių įstaigų būtų įmanoma sustoti trumpam. Savivaldybė tikisi, kad aiškesnis ženklinimas ir kontrolė padės sumažinti konfliktus tarp gyventojų ir turistų.

    Kas keičiasi gyventojams ir turistams

    Kartu išplėstos ir naudos gyventojams, turintiems abonementą „Zakopiańczyk“. Tokie vairuotojai kartą per dieną gali nemokamai naudotis mokamo parkavimo zona 120 minučių arba du kartus po 60 minučių, o išnaudoję nemokamą limitą už kitas valandas moka mažiau nei atvykėliai.

    Zakopanėje taip pat diferencijuotos parkavimo kainos: didesni tarifai taikomi tik ne miesto gyventojams. Tai viena iš tendencijų turistiškuose miestuose, kai vietos valdžia siekia mažinti ilgalaikį automobilių užstatymą centre ir suteikti prioritetą vietos bendruomenei, ypač prie viešųjų paslaugų objektų.

  • Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Madride artėjant Formulės 1 etapui, apgyvendinimo rinka patiria išskirtinį šuolį: trumpalaikės nuomos kainos kai kuriose vietose, ypač šalia būsimos Madring trasos, išaugo kelis kartus. Vietos NT tarpininkai ir skelbimų analizė rodo, kad dalis savininkų būstus siūlo tik lenktynių savaitgaliui, siekdami pasinaudoti sutelkta paklausa.

    Didžiausia įtampa fiksuojama Valdebebaso rajone prie Ifema, kur numatytos lenktynės rugsėjo 11–13 dienomis. Ten kai kurie skelbimai trumpam laikotarpiui prašo iki 20 000 eurų, o kainos dažnai prilyginamos kelių mėnesių įprastai nuomai. Tuo pat metu įprasta mėnesio nuoma šiame rajone, vietos rinkos vertinimu, siekia apie 2 500 eurų.

    „Yra savininkų, kai kurie net patys gyvena savo būstuose, kurie juos išnuomoja“, – sakė Valdebebaso nekilnojamojo turto agentūros vadovas Mario Serrano.

    Skelbimuose pabrėžiamas pagrindinis privalumas – galimybė iki trasos nueiti pėsčiomis, taip pat vaizdai ar patogus privažiavimas. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai teigia, kad didelę paklausos dalį sudaro komandos, rėmėjai, organizatorių personalas ir VIP klientai, kurių biudžetai gerokai didesni nei daugumos sirgalių.

    Kainų spaudimas persimetė ir į automobilių stovėjimą: Valdebebase fiksuoti pasiūlymai už vieną garažo vietą lenktynių savaitgaliui prašant iki 500 eurų. Tokie įkainiai įprastomis dienomis būtų sunkiai pateisinami, tačiau dideli renginiai trumpam laikui sukuria itin ribotos pasiūlos efektą.

    Paklausą kursto ir lankomumo prognozės. Skelbiama, kad jau parduota daugiau nei 120 000 bilietų, o organizatoriai tikisi, jog per 80 000 žiūrovų atvyks iš už Madrido regiono ribų, iš jų apie 45 000 – iš kitų šalių. Toks srautas iš anksto verčia brangti tiek nuomojamus butus, tiek viešbučius.

    Viešbučių kainos taip pat kyla: rinkos analitikų vertinimu, lenktynių savaitgalį vidutinė siūloma nakvynės kaina gali būti apie 1 071 eurą už naktį, tai yra maždaug 147 proc. daugiau nei savaitę prieš renginį. Šis šuolis atspindi tipinę didelių sporto renginių dinamiką, kai trumpu laikotarpiu staigiai išauga tiek užsakymų skaičius, tiek norinčiųjų mokėti daugiau dalis.

    Įdomu tai, kad brangimas neapsiriboja trasos prieigomis. Prabangesnių būstų nuomos segmentas miesto centre, tokiose vietose kaip Salamanca, Chamberí, Chamartín ar Los Jerónimos, taip pat fiksuoja ryškius kainų šuolius, kai kur lyginamus su iki 1 000 proc. augimu, palyginti su įprasta savaite.

    Ekspertai aiškina, kad aukštesnių pajamų svečiai nebūtinai renkasi nakvynę šalia trasos: jiems svarbiau prestižinė lokacija, restoranai, verslo susitikimams patogi infrastruktūra ir galimybė lengvai pasiekti miesto centrą. Dėl to Formulė 1 tampa ne tik sporto, bet ir viso miesto turizmo bei paslaugų kainodaros katalizatoriumi.

    Organizatorių cituojama PwC ataskaita prognozuoja, kad renginys regionui gali sugeneruoti apie 467 000 000 eurų ekonominį poveikį ir prisidėti prie maždaug 8 850 darbo vietų sukūrimo. Tokie skaičiai padeda paaiškinti, kodėl dėl savaitgalio Madride varžosi ne tik pilotai trasoje, bet ir apgyvendinimo bei paslaugų teikėjai, siekiantys maksimalios grąžos.

  • Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Klajoklių žaidynės baigėsi, bet planai – ne

    Kirgizijoje šiemet surengtos Pasaulio klajoklių žaidynės oficialiai uždarytos, tačiau jų palikimas, panašu, bus ilgalaikis. Šalies valdžia skelbia ketinanti išsaugoti specialiai renginiui pastatytą tradicinį kaimą ir paversti jį nuolatine traukos vieta.

    Renginys prasidėjo Biškeke, „Bishkek Arena“ arenoje, o vėliau persikėlė į Isyk Kul regioną prie ežero, kuris laikomas vienu populiariausių Kirgizijos turizmo taškų. Čia varžėsi daugiau nei 3 000 sportininkų iš 110 valstybių.

    Jurta, amatai ir karybos tradicijos

    Pagrindinė veiksmų zona tapo Kyrčyno tarpeklys, kur žiūrovai stebėjo tradicines žirgų sporto ir šaudymo iš lanko rungtis. Greta varžybų buvo atkurta senovinio tipo gyvenvietė, leidusi lankytojams pamatyti, kaip atrodė klajoklių kasdienybė ir buitis.

    Skirtingi Kirgizijos regionai įrengė savas erdves su tradiciniais būstais ir jurtomis, dekoruotomis pagal vietos papročius. Tokios konstrukcijos, paremtos mediniu karkasu ir dengiamos veltiniu ar kitomis medžiagomis, yra pritaikytos greitam surinkimui ir išardymui, todėl šimtmečius tiko klajokliškam gyvenimo būdui.

    Šalia jurtų buvo pristatomi liaudies amatai, įskaitant siuvinėjimą ir kilimų audimą, o lankytojams siūlyta paragauti vietos patiekalų, ruoštų čia pat. Organizatoriai skelbė, kad per pirmąsias dvi dienas erdvę aplankė daugiau nei 150 000 žmonių.

    Valdžios pažadas: tai liks turistams

    Atidarymo metu pristatyta erdvė, pavadinta „Klajoklių visata“, buvo papildyta teatralizuotu pasirodymu, kuriame inscenizuotas kaimo užpuolimas. Žiūrovus labiausiai stebino raitelių atliekami gynybiniai manevrai, reikalaujantys didelio meistriškumo ir koordinacijos.

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymaliyevas teigė, kad ši gyvenvietė netaps vienkartine dekoracija. Pasak jo, planuojama ją išlaikyti kaip nuolatinį turistinį objektą ir edukacinę erdvę, kuri padėtų pristatyti šalies istoriją ne muziejiniu, o patyriminiiu būdu.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo – grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymaliyevas.

    „Šiandien statome jurtas, keliame širdakus, lydome metalą, gaminame žirgų aprangą – tai gyvas paveldas, kai įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Greta kaimo buvo atkurta ir senovinio forto rekonstrukcija su turgumi, kuri turėjo sukurti senamiesčio šurmulio įspūdį. Netoliese vyko jėgos rungtys, tokios kaip virvės traukimas ir rankų lenkimas, o taip pat pristatytas ir retesnis vietos festivalių elementas – kaulų traiškymo varžybos, kuriose demonstruojama jėga laužant gyvūnų kaulus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žaidynių programa apima ne tik sportą, bet ir mokslo bei kultūros renginius. Šiemet vienu svarbiausių akcentų įvardyta tarptautinė konferencija apie klajoklių civilizacijų paveldą, kurio tyrimai siejami ir su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, gamtinių išteklių naudojimas bei kultūros paveldo apsauga.

  • Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Ispaniją supurtė rugpjūčio smūgis: dingo 162 840 darbo vietų, nedarbas vėl kyla

    Rugpjūtis atnešė prastesnius skaičius

    Ispanijos darbo rinka rugpjūtį tradiciškai atvėso: Socialinės apsaugos sistemoje registruotų dirbančiųjų sumažėjo 162 840. Tuo pat metu bedarbių skaičius išaugo 44 419.

    Toks kritimas dažniausiai siejamas su turizmo sezono pabaiga ir laikinais pokyčiais švietimo sektoriuje, kai dalis terminuotų sutarčių vasarą nutrūksta. Vis dėlto šių metų rugpjūčio nuosmukis buvo mažiausias, fiksuotas šį mėnesį nuo COVID-19 laikotarpio.

    Metinis vaizdas geresnis

    Nors vieno mėnesio rodikliai prastėjo, per metus Ispanijos darbo rinka, skaičiuojant pagal registruotus dirbančiuosius, ūgtelėjo maždaug 680 000. Tai rodo, kad bendras trendas išlieka pozityvus, nepaisant sezoniškumo.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį nedarbo lygis Ispanijoje sumažėjo iki 9,87 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2008 metų pradžios, kai šalis dar nebuvo įžengusi į tuometę finansų krizę.

    Didžiausias smūgis švietimui

    Labiausiai rugpjūtį krito švietimo sektoriaus registracijos: daugiau kaip 78 000 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų laikinai nustojo būti apdrausti socialiniu draudimu. Tai siejama su atostogų laikotarpiu ir vasarai būdingu sutarčių pertrūkimu.

    Prie bendro vaizdo prisidėjo ir mažėjantis sezoninis poreikis turizmo paslaugoms, kai pasibaigus intensyviausiam laikotarpiui mažėja darbuotojų poreikis viešbučiuose, maitinimo įstaigose bei aptarnavimo sektoriuje.

    „Kaip ir kiekvieną vasarą, pasibaigus atostogoms, nedarbas didėja dėl sezoninio darbo“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Migracijos reguliavimo efektas

    2026 metais rodiklius taip pat veikia užsienio darbuotojų statuso sureguliavimo procesas. Iki rugpjūčio pabaigos į Socialinės apsaugos sistemą per šį mechanizmą buvo įtraukta 337 917 žmonių, o tai amortizavo sezonišką smukimą.

    Skaičiuojama, kad užsieniečiai Ispanijoje jau viršija 3,5 mln. socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų ir sudaro apie 15,9 proc. visų dirbančiųjų. Dalis statusą sureguliavusių asmenų taip pat registravosi kaip darbo ieškantys, todėl nedarbo statistikoje matomas papildomas kilstelėjimas.

    Bendras registruotų bedarbių skaičius Ispanijoje siekia apie 2 356 000 ir tai yra mažiausias rugpjūčio lygis nuo 2007 metų. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad rudenį dėmesys kryps į tai, ar po sezono pabaigos darbo vietos atsistatys pakankamai greitai.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Kaunas kelia kartelę: 45 metrų apžvalgos ratas Nemuno saloje jau pagamintas anksčiau laiko

    Nemuno sala Kaune šį rudenį turėtų sulaukti naujo traukos objekto – 45 metrų aukščio apžvalgos rato. Iš uždarų, šildomų ir kondicionuojamų gondolų žadama panorama į Senamiestį, Naujamiesčio dalį, Žemąją Fredą bei Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitus.

    Projektą vykdantys organizatoriai pabrėžia, kad įrenginys yra mobilus, surenkamas ir nepririštas prie vienos vietos visam laikui. Dėl to ateityje apžvalgos ratas galėtų būti perkeltas į kitą miesto erdvę, jei pasikeistų lankytojų srautai ar poreikiai.

    Vieta parinkta pagal srautus

    Gamintojas informavo, kad apžvalgos ratas pagamintas greičiau nei planuota, todėl vietos klausimą teko spręsti sparčiau. Pasirinkta Nemuno sala – viena lankomiausių Kauno erdvių, kur žmonių srautus generuoja „Žalgirio“ arena, baseinas, „Mokslo sala“ ir atnaujinta parko infrastruktūra.

    Kauno turizmo ir verslo informacijos centro „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius akcentuoja, kad tokio tipo pramogos geriausiai veikia ten, kur nereikia specialiai vykti vien dėl vieno pasivažinėjimo. Ankstesni pavyzdžiai mieste parodė, kad atokesnėse vietose net ir patrauklus objektas ne visada surenka pakankamą lankytojų skaičių.

    UNESCO kontekstas ir Europos praktika

    Apžvalgos ratai Europoje seniai tapo turistinių miestų atributu – jie veikia didmiesčiuose ir istoriniuose centruose, neretai šalia kultūros paveldo objektų. Kauno savivaldybė pabrėžia, kad Nemuno saloje parinkta vieta nėra UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje, tačiau iš aukščio leis patogiai apžvelgti miesto panoramą.

    „Apžvalgos ratai Europoje nėra naujiena – juos įsirengia ir UNESCO miestai, ir tai savaime nėra laikoma grėsme miesto kraštovaizdžiui“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kainos, talpa ir planuojamas startas

    Apžvalgos ratas turės 32 uždaras gondolas, o vienu metu galės priimti iki 192 žmonių. Įrenginį pagamino Olandijos bendrovė „SkyView Creation B.V.“, o jo konstrukcija numatyta kaip lengvai išrenkama ir perkeliamа.

    Skelbiama, kad suaugusiojo bilietas kainuos 12 eurų, o vaikams nuo 4 iki 15 metų, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 eurus. Šeimos bilietas dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams kainuos 35 eurus, o su trimis vaikais – 39 eurus, VIP kabina vienam ar dviem asmenims su gėrimu – 50 eurų.

    Montavimo darbai preliminariai numatyti rugsėjį. Miestas tikisi, kad naujas objektas prisidės prie ilgesnės turistų viešnagės ir didesnių išlaidų vietos paslaugoms, o veiklos pelnas ateityje galėtų būti reinvestuojamas į Kauno patrauklumo didinimą.