Tag: Turizmas

  • Turistai traukiasi iš Kubos: balandį atvyko rekordškai mažai, o valdžia įvardija priežastį

    Turistų srautai į Kubą toliau smunka ir pasiekė naują dugną. Havanos pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų balandį į šalį atvyko tik apie 30 500 turistų, o tai yra kelis kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Šis kritimas ypač ryškus todėl, kad turizmas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Kubos ekonomikos variklių. Mažėjant atvykstančiųjų skaičiui, silpnėja viešbučių, maitinimo, transporto ir paslaugų sektorių pajamos, o tai dar labiau didina spaudimą ir taip įtemptai šalies finansų situacijai.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausią dalį keliautojų tradiciškai sudarė kanadiečiai, tačiau ir jų srautas pastebimai traukėsi. Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius atvyko apie 125 400 Kanados turistų, tai yra maždaug perpus mažiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Statistikoje taip pat matyti, kad nemažą dalį sudaro užsienyje gyvenantys kubiečiai, o tarp ryškesnių grupių minimi atvykstantieji iš JAV ir Rusijos. Vis dėlto bendras paveikslas nesikeičia: net ir didžiausios rinkos nebekompensuoja bendro nuosmukio.

    Energijos krizė smogia turizmui

    Kubos valdžia ir stebėtojai nuosmukį sieja su gilėjančia energetikos krize. Salą vargina dažni ir ilgai trunkantys elektros tiekimo sutrikimai, o keliautojams tai reiškia prastesnę viešbučių ir paslaugų kokybę, nepatogumus bei didesnę riziką, kad suplanuotos veiklos nepavyks įgyvendinti.

    Situaciją sunkina ir degalų trūkumas, kuris tiesiogiai veikia transportą, ekskursijas, logistiką bei kasdienį paslaugų veikimą. Turizmo sektoriui tai tampa dvigubu smūgiu: mažėja paklausa ir kartu didėja veiklos kaštai.

    Įtaką daro ir kelionių rekomendacijos

    Prie kelionių sumažėjimo prisidėjo ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių sprendimai viešai raginti savo piliečius vengti kelionių į Kubą. 2026 metų pavasarį tokias rekomendacijas skelbė dalis šalių, tarp jų minimos Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija.

    Nors kelionių perspėjimai nebūtinai reiškia draudimą, jie dažnai tiesiogiai paveikia žmonių sprendimus, taip pat kelionių organizatorių pasiūlą ir draudimo sąlygas. Dėl to turizmo atsigavimas tampa dar sudėtingesnis net ir tais atvejais, kai dalis keliautojų vis dar ieško alternatyvių, mažiau apkrautų krypčių.

  • Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Artimųjų Rytų krizė keičia maršrutus

    Karas su Iranu, kuris pastaraisiais mėnesiais trikdė skrydžių maršrutus tarp Europos ir Azijos, verčia dalį vokiečių poilsiautojų pergalvoti atostogų planus. Kelionių sektorių ypač paveikė neapibrėžtumas dėl saugumo regione ir galimų staigių oro erdvės ribojimų.

    Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai keliautojai buvo įstrigę tranzitinėse stotelėse, sustiprino nerimą dėl tolimųjų skrydžių patikimumo. Dėl to dalis turistų renkasi trumpesnes keliones ir ieško poilsio arčiau namų.

    Brangesni skrydžiai ir paketai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad įtampa Persijos įlankos regione turi tiesioginį poveikį aviacijai: brangstant energijos ištekliams didėja vežėjų sąnaudos. Tai dažnai persikelia į bilietų kainas, o vėliau ir į kelionių paketų įkainius.

    Papildomas rizikos veiksnys yra galimi tiekimo sutrikimai, susiję su degalais, taip pat ilgesni skrydžių keliai, kai tenka apkeliauti nesaugias zonas. Tokiais atvejais skrydžiai trunka ilgiau, o tai reiškia didesnį degalų poreikį ir didesnes veiklos sąnaudas.

    Vokietijos kurortams tai gali būti postūmis

    Vokietijos federalinės vyriausybės turizmo įgaliotinis, CDU politikas Christophas Ploßas viešai teigė matantis galimybę šalies vidaus turizmui. Jo vertinimu, didžiausias užsakymų augimas tikėtinas Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse, kur paplūdimio atostogos tampa patrauklia alternatyva tolimoms kryptims.

    „Kad ir kokios skaudžios būtų Artimųjų Rytų krizės pasekmės daugeliui sektorių, ji kartu atveria galimybių Vokietijos turizmui“, – sakė Christophas Ploßas.

    Pasak jo, šiemet vidaus turizmui skatinti numatomos ir valstybės priemonės, siejamos su infrastruktūros gerinimu bei patogesniu keliavimu šalies viduje. Akcentuojama, kad turizmas išlieka svarbia ekonomikos atrama, ypač pajūrio ir kurortiniuose regionuose.

    Apklausos rodo augantį atsargumą

    Kelionių planų pokyčius patvirtina ir apklausų duomenys: reprezentatyvioje SAP Concur užsakymu atliktoje apklausoje beveik 20 proc. respondentų nurodė, kad dėl karo su Iranu pasekmių patys atšaukė ar perrezervavo skrydį arba jų skrydis buvo atšauktas oro linijų.

    Toks rodiklis signalizuoja ne tik apie baimę, bet ir apie praktinius trikdžius, kai keliautojai priversti rinktis alternatyvius maršrutus. Turizmo rinkai tai reiškia didesnę paklausą artimesnėms kryptims ir lankstesniems kelionių sprendimams.

    Rekordinės nakvynės stiprina foną

    Vokietijos vidaus turizmo augimas fiksuotas ir iki šios krizės: Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais šalyje pasiektas naujas rekordas. Per metus užregistruota 497 500 000 nakvynių, tai yra apie 0,3 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais 2024 metais.

    Vien 2025 metų gruodį apgyvendinimo įstaigos fiksavo 32 000 000 nakvynių, arba 3,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šie skaičiai rodo, kad vidaus turizmas turi tvirtą pagrindą, o geopolitiniai sukrėtimai gali dar labiau paspartinti tendenciją atostogauti arčiau namų.

  • Šri Lanka panaikino vizų mokesčius daugiau nei 40 šalių turistams: ką būtina žinoti prieš kelionę

    Šri Lanka panaikino vizų mokesčius daugiau nei 40 šalių turistams: ką būtina žinoti prieš kelionę

    Kam ir kada taikoma

    Šri Lanka nuo gegužės 25 dienos panaikino vizų mokesčius turistams iš daugiau nei 40 šalių. Tai reiškia, kad keliautojams nebereikia mokėti už elektroninį kelionės leidimą, tačiau pati procedūra neišnyksta.

    Leidimas suteikiamas iki 30 dienų viešnagei, o taisyklės taikomos naujoms paraiškoms nuo įsigaliojimo datos. Už anksčiau pateiktas ir apmokėtas paraiškas pinigai paprastai negrąžinami.

    Vis tiek reikės pildyti paraišką

    Nors mokestis panaikinamas, keliautojai vis tiek privalo internetu užpildyti elektroninio kelionės leidimo paraišką prieš atvykstant. Tai svarbu įsivertinti planuojant skrydžius ir persėdimus, nes be patvirtinimo gali kilti problemų registruojantis į reisą.

    Praktikoje tai dažnai veikia kaip išankstinė patikra, todėl keliautojams rekomenduojama paraišką pateikti iš anksto ir pasilikti patvirtinimą skaitmeniniu bei atspausdintu formatu. Taip pat verta pasitikrinti paso galiojimo terminą ir kelionės draudimą.

    Kam ši priemonė skirta

    Tokie sprendimai paprastai siejami su turizmo skatinimu ir bandymu padidinti atvykstamojo turizmo srautus. Šri Lanka pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų pritraukti daugiau keliautojų, ypač atsigavus regiono turizmui po pandemijos ir geopolitinių sukrėtimų.

    Turistams tai gali reikšti mažesnes kelionės pradžios išlaidas ir paprastesnį planavimą, tačiau pati atvykimo tvarka iš esmės išlieka tokia pati. Kainų prasme didžiausią dalį vis tiek sudaro skrydžiai, apgyvendinimas ir vidaus kelionės.

    Ką verta pamatyti Šri Lankoje

    Šalis keliautojus vilioja tiek paplūdimiais ir nacionaliniais parkais, tiek UNESCO saugomomis vietomis. Tarp dažniausiai minimų objektų yra Anuradhapuros šventasis miestas, Sigirijos senovės kompleksas ir Galės senamiestis.

    Ieškantiems gamtos ir aktyvaus poilsio vis dažniau rekomenduojamas Pekoe takas, apie 300 kilometrų maršrutas per centrinę aukštumą, pristatytas 2023 metais. Laukinės gamtos gerbėjai dažnai renkasi safarius Udavalavės ir Jalos nacionaliniuose parkuose, o pakrantėje sezoniškai populiarus banginių stebėjimas.

  • Naujasis „Gołębiewski“ viešbutis prie Baltijos sulaukė antplūdžio: rezervacijos plaukė kas 16 sekundžių

    Rezervacijos startas virto antplūdžiu

    Naujasis „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove, prie Baltijos jūros, dar iki oficialaus atidarymo spėjo tapti viena aptarinėjamiausių sezono naujienų. Kambarių rezervacijos, startavusios gegužės viduryje, per pirmąją parą gerokai viršijo viešbučio valdytojų lūkesčius.

    Skelbiama, kad per 24 valandas buvo registruota 2 119 rezervacijų, o intensyviausiu metu užklausos plaukė maždaug kas 16 sekundžių. Didžioji dalis užsakymų buvo pateikiama internetu, tačiau nemažai jų pasiekė ir telefonu, todėl viešbučio komanda turėjo greitai perskirstyti pajėgumus.

    Atidarymo data gali keistis

    Pirmojo etapo atidarymas planuotas birželio 26 dieną, tačiau dėl itin sparčiai augančios paklausos svarstoma dalį viešnagių terminų pasiūlyti anksčiau. Viešbučio atstovai viešai teigė, kad, užbaigiant pasirengimo darbus, dedamos pastangos pasirinktas datas atverti greičiau, nei buvo numatyta.

    „Atsižvelgdami į didelį susidomėjimą ir užbaigdami pasirengimo etapus, stengiamės kai kuriuos viešnagių laikotarpius pasiūlyti anksčiau, nei planavome“, – sakė viešbučio atstovai.

    Ką žada kompleksas ir kodėl kilo diskusijos

    Pradžioje lankytojams turėtų būti pasiūlyta apie 500 kambarių, o vėliau – plečiantis etapais – apgyvendinimo apimtis turėtų išaugti iki 1 240 vietų, kas leistų priimti apie 3 000 svečių. Tokie mastai reiškia, kad objektas pretenduoja tapti vienu didžiausių Lenkijos pajūryje.

    Kompleksas orientuojamas į šeimų poilsį ir didelės apimties paslaugas vienoje vietoje: numatomas vandens parkas „Tropikana“, baseinų zona, SPA ir sveikatingumo erdvės, restoranai bei vaikams pritaikytos pramogos. Toks modelis atitinka visame regione ryškėjančią tendenciją, kai pajūrio viešbučiai konkuruoja ne tik nakvyne, bet ir uždara pramogų infrastruktūra, mažinančia sezoniškumo riziką.

    Kartu su susidomėjimu įsiplieskė diskusijos dėl kainodaros. Lenkijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aptarta, kad nakvynės įkainiai kai kuriomis datomis siekia apie 370 eurų už naktį, o apartamentai su vaizdu į jūrą gali kainuoti maždaug 930 eurų už parą, tad kainos lyginamos su populiarių Europos kurortų pasiūlymais.

    Turizmo rinkoje tokios kainos paprastai aiškinamos keliais veiksniais: ribotu naujų, didelių objektų skaičiumi pajūryje, trumpu aukšto sezono laikotarpiu, didele paklausa savaitgaliais ir mokyklinių atostogų metu, taip pat komplekso infrastruktūros išlaikymo kaštais. Ar „Gołębiewski“ pavyks išlaikyti aukštą užimtumą viso sezono metu, paaiškės po pirmųjų veiklos mėnesių.

  • Prancūzijos prabangos viešbučių rinkoje permainos: trys neteko prestižinio „palace“ statuso

    Prancūzijos prabangos viešbučių rinkoje permainos: trys neteko prestižinio „palace“ statuso

    Prancūzijoje trys aukščiausios klasės viešbučiai neteko vadinamojo „palace“ statuso, laikomo prestižiškiausiu šalies svetingumo sektoriaus įvertinimu. Tai pirmas kartas, kai nuo šio ženklo įvedimo 2010 metais oficialiai fiksuojami tokio masto pažeminimai.

    Statuso neteko Park Hyatt Paris-Vendôme, Mandarin Oriental Paris ir Biarico mieste esantis Hôtel du Palais. Sprendimas priimtas po Palace Commission atliktos peržiūros, kuria tikrinama, ar viešbučiai vis dar atitinka nustatytus išskirtinumo kriterijus.

    Komisija nurodė, kad vertinant buvo nustatyta trūkumų, tačiau detalių viešai pateikta nedaug. Prancūzijos žiniasklaida šį sprendimą pristatė kaip itin skausmingą signalą rinkai, nes „palace“ ženklas prabangaus turizmo segmente veikia kaip reputacinis kokybės garantas.

    Park Hyatt Paris-Vendôme atveju minėtas paslaugų ir pasiūlos neatnaujinimas, o tai tokioje kategorijoje dažnai reiškia ne tik interjero ar kambarių būklę, bet ir gastronomijos, sveikatingumo, svečių patirties bei personalo standartų evoliuciją. Mandarin Oriental Paris situacija, remiantis pranešimais, gali būti susijusi su planuojamais dideliais atnaujinimo darbais, kai dalis paslaugų laikinai neatitinka reikalaujamo lygio.

    Pranešta ir apie dar vieną galimą pokytį: Saint-Tropez esantis Hôtel Byblos nebefigūravo oficialiame „palace“ sąraše, nors institucijų patvirtinimo dėl šio konkretaus atvejo kol kas nebuvo. Tokie signalai rodo, kad peržiūros procesas šį kartą galėjo būti griežtesnis nei ankstesniais metais.

    Kas yra „palace“ statusas?

    „Palace“ statusą Prancūzija įvedė 2010 metais, siekdama atskirti pačius geriausius penkių žvaigždučių viešbučius nuo likusios rinkos. Šį įvertinimą suteikia Prancūzijos turizmo ministerija, o atrankos ir tinkamumo tikrinimo procesuose dalyvauja turizmo plėtros agentūra Atout France.

    Viešbutis pirmiausia turi atitikti bazinius reikalavimus, kurie apima infrastruktūrą ir paslaugas, pavyzdžiui, konsjeržo funkcijas, daugiakalbį aptarnavimą, sveikatingumo erdves. Vėliau vertinama ir tai, kas sunkiau pamatuojama skaičiais: vieta, paveldas, identitetas, aplinkosauginės praktikos, gastronomija bei aptarnavimo kultūra.

    Griežtesnės peržiūros ir rinkos signalai

    Pastaraisiais metais „palace“ ženklo kontrolė sugriežtėjo, nes peržiūrų ciklas sutrumpintas ir viešbučiai vertinami dažniau. Tokia kryptis atspindi visos prabangos rinkos pokyčius, kai svečiai tikisi ne vien tradicinio prabangaus interjero, bet ir nuoseklaus paslaugų atnaujinimo, tvarumo bei aukščiausio personalizavimo lygio.

    Šiuo metu Prancūzijoje „palace“ statusą turi 27 viešbučiai, kai ankstesniuose sąrašuose jų buvo daugiau. Dalis įvertintų objektų sutelkta Paryžiuje, tačiau statusas svarbus visai šaliai, nes veikia kaip tarptautinis kokybės ženklas ir konkurencinis argumentas pritraukiant aukščiausios vertės turistų srautus.

    Nors trys viešbučiai neteko „palace“ titulo, jie išlaikė penkių žvaigždučių klasifikaciją ir toliau priskiriami prie prabangiausių šalies apgyvendinimo vietų. Tikimasi, kad atnaujintas sąrašas su galimais naujais įtraukimais bus pristatytas artimiausiomis savaitėmis, kai bus skelbiama nauja „Palace Collection 2026“ sudėtis.

  • Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanėje, kur dešimtmečius turistai ieškodavo tradicinių suvenyrų, šį sezoną ryškėja nauja kryptis: madas vis dažniau diktuoja socialiniai tinklai. Prekiautojai Krupuvkių gatvės mugėse pasakoja, kad greta klasikinių dirbinių į viršų iškilo visai netikėtas produktas – pliušinis oscypekas.

    Nors oscypekas yra saugomas ir su Podhale siejamas sūris, jo „minkštoji“ versija tapo lengvai atpažįstama, vaikams patrauklia dovana. Pliušinis suvenyras išlaiko būdingą formą ir raštus, o dažnai papildomas ir žaismingu veidu, dėl kurio pirkėjai jį fotografuoja ir kelia į „TikTok“ bei „Instagram“.

    Algoritmai keičia suvenyrus

    Prekybininkai pastebi, kad populiariausi suvenyrai keičiasi greitai: vieną sezoną karaliauja vieni personažai ar gyvūnai, kitą juos pakeičia nauji interneto atradimai. Skirtumas tas, kad pliušinis oscypekas, priešingai nei dauguma trumpalaikių „viral“ žaislų, turi aiškų ryšį su vieta, todėl tampa ir „madingu“, ir lokaliu simboliu.

    Turistams, ypač keliaujantiems su vaikais, svarbi ir praktinė pusė: mažesnius pliušinius suvenyrus lengva įsidėti į kuprinę ar lagaminą. Tai didina impulsinių pirkinių dalį, o pats daiktas veikia kaip greitas įrodymas, kad žmogus lankėsi Zakopanėje.

    Kainos auga kartu su paklausa

    Už mažesnį pliušinį oscypeką Zakopanės kioskuose prašoma maždaug 10 eurų, o didesni modeliai gali kainuoti apie 17 eurų. Tokios sumos daliai turistų kelia nuostabą, ypač kai kurorte brangsta nakvynė ir maitinimas, tačiau „madingo“ suvenyro efektas dažnai nusveria kainos argumentą.

    Ekspertai vartojimo tendencijas sieja su emociniu prisirišimu: minkšti žaislai, primenantys pažįstamą objektą, sukuria šiltesnį santykį nei įprasta magnetuko ar atviruko pirkimo logika. Su oscypeku susijusi nostalgija suaugusiesiems ir žaismingumas vaikams sukuria retą kombinaciją, kuri lengvai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Nuo Krupuvkių iki interneto parduotuvių

    Pliušinis oscypekas pamažu peržengia Zakopanės ribas ir atsiranda internetinėse parduotuvėse, o tai paprastai rodo, kad paklausa tapo pakankamai didelė masinei prekybai. Kai produktas ima keliauti į platesnę rinką, jis dažnai praranda „tik čia“ aurą, tačiau kartu dar labiau sustiprina patį trendą.

    Ar šis suvenyras išliks populiariausias ir kitą sezoną, priklausys nuo to, ką „išstums“ naujas socialinių tinklų bumas. Vis dėlto prekiautojai įsitikinę: pliušinis oscypekas turi pranašumą prieš daugelį ankstesnių hitų, nes jis tiesiogiai susietas su regiono tapatybe ir turistų lūkesčiais parsivežti „ką nors iš Podhalės“.

  • Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Zarasų krašto bendruomenės, gyventojai ir smulkaus verslo atstovai kviečiami į susitikimą, kuriame bus pristatoma populiarėjanti turizmo kryptis Connect with Locals. Jos esmė paprasta: keliautojai atvyksta ne tik pamatyti objektų, bet ir susipažinti su vietiniais, išgirsti jų istorijas bei patirti kasdienybę.

    Susitikimą ves turizmo konsultantas Henning Klarlund iš Danijos, atstovaujantis „Klarlund Consult“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti realia galimybe Zarasų kraštui išplėsti turistinį pasiūlymą ir sustiprinti ryšį tarp bendruomenių bei atvykstančių svečių.

    Renginys vyks 2026 metais birželio 10 dieną 13.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje. Kviečiami ne tik turizmo sektoriaus atstovai, bet ir visi, kurie gali pasiūlyti autentišką patirtį, paremtą kasdieniais įgūdžiais, pomėgiais ar vietos tradicijomis.

    Kas slypi už idėjos?

    Connect with Locals modelis remiasi pasauline tendencija, kai vis daugiau keliautojų renkasi patirtis, o ne vien maršrutus po žymiausias vietas. Tokie turistai ieško gyvo kontakto, nori suprasti, kaip iš tiesų gyvena vietos žmonės, kuo jie didžiuojasi ir kokias istorijas saugo.

    Šiai krypčiai dažnai svarbus ir tvarumo aspektas, nes mažesnės grupės, trumpesni atstumai bei vietos paslaugos prisideda prie regiono ekonomikos. Tai taip pat leidžia mažinti sezoniškumą, kai pajamos tradiciškai koncentruojasi keliuose vasaros mėnesiuose.

    Kokios patirtys gali sudominti?

    Organizatoriai akcentuoja, kad specialaus pasiruošimo dažnai nereikia, o patirties pagrindas yra tai, ką žmonės jau turi: vietos istorijos, amatai, virtuvė, gamta ir gebėjimas papasakoti. Tai gali būti pasivaikščiojimai mažiau žinomais takais, tradicinių patiekalų gaminimas, pokalbiai apie kasdienį gyvenimą ar vietos legendas.

    Tokio formato patirtys ypač aktualios regionams, kuriuose yra stiprus gamtos ir kraštovaizdžio potencialas, bet norisi turistams pasiūlyti daugiau nei vien apžvalgos aikšteles ar populiariausius maršrutus. Zarasams tai galėtų tapti papildomu privalumu, išryškinančiu krašto savitumą.

    Ką žadama aptarti susitikime?

    Susitikime Henning Klarlund pristatys Connect with Locals principus ir tai, kaip tokios iniciatyvos pritaikomos skirtinguose regionuose. Taip pat numatyta atvira diskusija, kurioje dalyviai bus kviečiami įvardyti, kokios vietinės patirtys galėtų būti patraukliausios atvykstantiems užsienio turistams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad turizmo patirtis nėra būtina, o svarbiausia yra noras dalintis ir kurti ryšį. Tokie susitikimai dažnai tampa startu naujiems bendradarbiavimams tarp bendruomenių, amatininkų, smulkiųjų verslų ir turizmo informacijos sklaidos kanalų.

    „Svarbiausia yra tai, ką jau turite: savo kasdienybę, žinias, amatą ir meilę savo kraštui“, – sakė Henning Klarlund.

    Organizatoriai kviečia ateiti, išgirsti ir įsivertinti, kaip asmeninės istorijos ar vietos tradicijos gali tapti unikalia patirtimi svečiams. Tikimasi, kad iniciatyva padės atskleisti mažesnių bendruomenių savitumą, sukurti papildomų pajamų galimybių ir stiprinti Zarasų krašto tapatybę.

    Organizatorių inf.

  • Kasprowy Wierch keltuvo bilietai brangs nuo birželio: nauji tarifai ir kada verta pirkti iš anksto

    Po trijų savaičių techninės pertraukos Kasprowy Wierch lyninis keltuvas vėl veža turistus. Per sustabdymą buvo atlikta svarbiausių infrastruktūros elementų diagnostika, patikrintos pavaros ir stabdžių sistemos, valdymo įranga bei konstrukcijos būklė.

    Operatorė Polskie Koleje Linowe (PKL) pabrėžia, kad tokios apžiūros planuojamos prieš vasaros sezoną, kai srautai tradiciškai išauga. Kartu vyko ir evakuacijos pratybos, kuriose dalyvavo gelbėjimo tarnybos, siekiant atnaujinti veiksmų algoritmus sudėtingomis kalnų sąlygomis.

    Kas keičiasi nuo birželio

    PKL skelbia, kad iki 2026 metų birželio 3 dienos taikomas žemojo sezono kainynas, o vėliau prasidės brangesnis laikotarpis. Keltuvas kasdien dirba nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o galutinė bilieto kaina dažnai priklauso nuo pasirinkto laiko intervalo.

    Nuo 2026 metų birželio 4 dienos iki rugsėjo 30 dienos, t. y. aukštojo sezono metu, bilietai brangs: suaugusiesiems kelionė į vieną pusę kainuos maždaug 27–31 eurą, į abi puses – apie 33–38 eurus. Lengvatiniai bilietai, priklausomai nuo laiko, sieks apie 22–25 eurus į vieną pusę arba apie 25–30 eurų į abi puses.

    Kada pirkti, kad būtų pigiau

    PKL rekomenduoja bilietus įsigyti iš anksto internetu arba savitarnos automatuose, nes populiariausi laikai greitai išperkami. Įmonė nurodo, kad susidomėjimas maršrutu išlieka labai didelis: pernai keltuvu pasinaudojo daugiau kaip 573 000 žmonių.

    Perkant bilietą vietoje taikoma fiksuota kaina, kuri aukštojo sezono metu paprastai būna didžiausia: suaugusiesiems apie 31 eurą į vieną pusę ir apie 38 eurus į abi puses, o lengvatinis bilietas atitinkamai kainuos apie 25 eurus arba apie 30 eurų. Palyginimui, praėjusiais metais aukštojo sezono kainos svyravo maždaug nuo 23 iki 35 eurų, todėl šiemet numatomas kilimas bus juntamas.

    „Pratybos, kurias vykdome kartu su PKL darbuotojais ir ugniagesiais, leidžia nuolat tobulinti veiksmus situacijose, kai reikia greitos reakcijos, įskaitant keleivių evakuaciją iš vagonų ir darbą sudėtingomis oro bei reljefo sąlygomis“, – sakė TOPR mokymų vadovas Andrzejus Marasekas.

  • Gdansko centre nupirkome „mystery box“ už 12 eurų: kas buvo viduje ir ar tai iš tiesų apsimoka

    Turistinėse vietose vis dažniau atsiranda vadinamieji „mystery box“ arba „siuntiniai staigmena“, kai pirkėjas už fiksuotą sumą įsigyja užklijuotą dėžę nežinodamas, kas viduje. Tokį prekystalių formatą išbandėme Gdansko centre, netoli Žuravo, kur žmonių srautas buvo nuolatinis.

    Prekybininkas aiškino, kad dėžės sudarytos iš vartotojų grąžintų siuntų, o jose esantys daiktai esą gali būti iš įvairių parduotuvių ir platformų. Pakuotės buvo užklijuotos taip, kad iki apmokėjimo jų atidaryti ar patikrinti turinio nebuvo įmanoma.

    Visos dėžės kainavo 50 Lenkijos zlotų, tai yra apie 12 eurų, nors jų dydis ir svoris skyrėsi. Vieni pirkėjai rinkosi didesnius kartonus tikėdamiesi elektronikos, kiti ėmė mažesnius, tačiau kaina visiems buvo ta pati.

    Ką radome dėžėje?

    Atsidarę įsigytą dėžę radome skirtingų kategorijų smulkmenų rinkinį. Viduje buvo metalinis gertuvės tipo butelis, smiginių lotkų komplektas, vėsinanti ir šildanti čiurnos juosta, telefono dėklas, išmaniojo laikrodžio dirželiai ir rinkinys automobilių stiklams tamsinti.

    Dauguma daiktų atrodė nauji arba tik išpakuoti, tačiau akivaizdu, kad tai buvo atsitiktinai sukomplektuotas rinkinys. Tokie pirkiniai dažnai vilioja „galimybe pataikyti“, bet realybėje pirkėjas gauna tai, ko sandėliuose ar grąžinimų sraute nebuvo lengva parduoti įprastais kanalais.

    Ar pirkinys apsimoka?

    Įvertinti, ar 12 eurų tikrai buvo verta, nėra paprasta: dalis daiktų praktiški, tačiau daugeliui pirkėjų jie gali būti nereikalingi. Net jei bendra vertė teoriškai gali viršyti sumokėtą kainą, „mystery box“ esmė yra ne racionalus apsipirkimas, o loterijos principu paremtas smalsumas.

    Ši tendencija periodiškai grįžta į kurortus ir turistų pilnas gatves, nes impulsyvus pirkimas čia ypač dažnas. Tuo pat metu prekybininkai neretai žaidžia užuominomis apie „žinomų platformų“ grąžinimus, o pačios platformos ankstesniais metais yra viešai pabrėžusios, kad su tokiais prekystaliais gali neturėti nieko bendra, o jų ženklinimas kartais naudojamas be leidimo.

    Praktinis patarimas paprastas: jei dėžė parduodama kaip staigmena, verta iš anksto nusiteikti, kad viduje greičiausiai bus ne brangi elektronika, o smulkūs aksesuarai. Tokį pirkinį racionaliau vertinti kaip pramogą, o ne kaip būdą sutaupyti.

  • Druskininkų Kurorto šventė startavo karnavalu: trijų dienų programa su koncertais ir šou

    Druskininkų Kurorto šventė startavo karnavalu: trijų dienų programa su koncertais ir šou

    Didžiausias Lietuvos kurortas Druskininkai šį savaitgalį pasitiko tradicinę Kurorto šventę, kuri truks tris dienas. Pirmąjį vakarą miestą užliejo karnavalinė nuotaika, o renginiai išsisklaidė po skirtingas kurorto erdves.

    Šventės pradžią pažymėjo teatralizuota eisena Kurorto karnavalas, į Druskininkų gatves sukvietusi šimtus dalyvių ir gausų būrį žiūrovų. Organizatorių teigimu, šiemet prie eisenos prisijungė daugiau kaip 40 įmonių, įstaigų ir organizacijų, parengusių kostiumuotus pasirodymus.

    Startas su eisena ir koncertais

    Penktadienio vakaro programą pratęsė koncertai pagrindinėje scenoje prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro. Ant scenos pasirodė „Mood Sellers“, Martynas Kavaliauskas, grupės „Biplan“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

    Vakaro kulminacija tapo šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų šou, po kurio šventinis šurmulys kurorte tęsėsi iki vėlyvos nakties. Šventės atidaryme dalyvavo ir nacionalinės bei savivaldos politikos atstovai, tarp jų Seimo vadovybė ir kelių savivaldybių merai.

    „Kurorte kiekviena diena yra šventė, o Kurorto šventė – tai priminimas, kaip gera čia būti, nes čia visada esate labai laukiami“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

    Kur vyks pagrindiniai renginiai

    Šių metų programoje akcentuojamos ir naujos erdvės: dalis renginių persikėlė prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, kur įrengta didžioji scena. Čia planuojami pagrindiniai savaitgalio koncertai ir vakaro renginiai.

    Toks sprendimas atliepia pastarųjų metų renginių tendenciją didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, kai programos skaidomos į kelias zonas tam, kad srautai pasiskirstytų, o lankytojai patogiau rastų veiklų pagal savo interesus.

    Savaitgalio akcentai šeimoms ir aktyviems

    Šeštadienį Druskininkuose numatyta viena intensyviausių programos dienų: nuo ryto iki vakaro žadami koncertai, pasirodymai, sporto varžybos ir veiklos šeimoms. Vakare pagrindinėje scenoje koncertuos Irūna ir Marius Jampolskis, „Daddy Was A Milkman“, „Beissoul & Einius“ ir „Baltic Balkan“.

    Druskonio amfiteatre suplanuoti scenos menų renginiai, o K. Dineikos parke įsikūrusi Vaikų alėja kvies į žaidimus, kūrybines veiklas ir aktyvias pramogas po atviru dangumi. Sekmadienį programa žada ramesnį tempą: rytinė mankšta ir gongų terapija parke, taip pat mugė, muzika ir susitikimai mieste.

    Kurorto šventė Druskininkuose tradiciškai tampa ne tik pramogų savaitgaliu, bet ir reikšmingu turizmo sezono startu: renginių gausa padeda pritraukti lankytojus, o verslams tai yra vienas svarbiausių pavasario savaitgalių. Savivaldybė primena, kad masiniuose renginiuose svarbu planuoti keliones, sekti eismo bei viešosios tvarkos informaciją ir rinktis saugius maršrutus.