CP v2

Tag: Turizmas

  • Zakopanėje pritrūko turistų iš arabų šalių: verslas sako, kad srautas beveik išnyko

    Zakopanė pastaraisiais metais buvo tapusi viena ryškiausių Lenkijos vietų, kuriose sparčiai augo turistų iš arabų šalių srautai. Vietos verslas juos laikė ypač svarbiais klientais: nors jie sudarė apie 10–15 proc. viso turistų judėjimo, jų išlaidos dažnai buvo gerokai didesnės nei vidutinės.

    Tačiau šių metų pavasarį situacija, anot regiono atstovų, pasikeitė iš esmės. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir ribojamo skrydžių tinklo dalis kelionių organizatorių nebeparduoda maršrutų, kuriuose būtų Zakopanė, todėl populiarusis gegužės pradžios poilsio laikotarpis mieste praėjo be ankstesnio masto užsakymų.

    Kas pasikeitė Zakopanėje?

    Vietos apgyvendinimo ir paslaugų sektorius pabrėžia, kad labiausiai matomas pokytis yra ne pavieniai atšaukimai, o didelių išankstinių rezervacijų išnykimas. Iki šiol tai būdavo vienas svarbiausių signalų, leidusių prognozuoti, koks bus vasaros sezonas, tačiau dabar birželio ir liepos vaizdas, anot verslo, gerokai blankesnis.

    „Šiuo metu jų praktiškai nėra. Pasitaiko tik pavienių, sporadinių rezervacijų, bet tai nepalyginama su tuo, ką matėme anksčiau. Galima sakyti, kad srautas iš šių svečių pusės beveik visiškai išnyko“, – sakė Podhalės verslininkas Dariusz Galica.

    Rinkodaros srityje dirbantys Zakopanės atstovai aiškina, kad gegužė dar nėra pats geriausias mėnuo galutinėms išvadoms, tačiau tikrasis nerimas kyla dėl vasaros. Ankstesniais metais šiame etape užsakymų portfelis jau būdavo ženklus, o dabar dalis objektų jo praktiškai neturi.

    Kiek jie išleisdavo ir kodėl tai svarbu?

    Mažosios Lenkijos vaivadijos institucijų skelbti duomenys rodo ryškų skirtumą tarp užsieniečių ir vietos turistų išlaidų. Vidutinės vieno užsieniečio išlaidos regione siekė apie 479 eurus, kai Lenkijos turistų vidurkis buvo apie 151 eurą.

    Skaičiai, kuriuos cituoja vietos šaltiniai, rodo, kad dalis svečių iš Artimųjų Rytų šiuos vidurkius viršydavo kelis kartus. Prieš kelionę jie esą vidutiniškai išleisdavo apie 4 100 eurų, o atvykę vietoje dar apie 1 520 eurų, todėl jų sumažėjimas tiesiogiai atsiliepia apgyvendinimo, restoranų, parduotuvių ir pramogų pajamoms.

    Palyginimui, kitų rinkų keliautojų išlaidos buvo gerokai kuklesnės: britai prieš kelionę esą vidutiniškai išleisdavo apie 390 eurų ir vietoje apie 420 eurų, vokiečiai apie 1 010 eurų ir apie 230 eurų, o turistai iš JAV maždaug po 370 eurų abiem kelionės etapais.

    Kainos krenta, o verslas persitvarko

    Zakopanės apgyvendinimo sektorius pripažįsta, kad dalis viešbučių ir apartamentų pasiūlos buvo pritaikyta šeimoms iš arabų šalių, todėl staigus paklausos kritimas verčia ieškoti kitų klientų. Vienas iš pirmųjų požymių, kurį mini verslas, yra kainodaros pokyčiai.

    Vietos atstovų teigimu, nakvynių kainos jau dabar vidutiniškai sumažėjo apie 20 proc., palyginti su tuo, kas buvo prieš pusmetį. Kartu keičiasi ir maitinimo sektorius, ypač ten, kur buvo investuota į halal virtuvę, produktus ir personalą, orientuojantis į Artimųjų Rytų keliautojų poreikius.

    „Mums tai didelis pokytis, nes halal restoranai Zakopanėje iš esmės kūrėsi galvojant apie šiuos svečius. Investavome į virtuvę, ingredientus, personalą, kad atitiktume jų lūkesčius“, – sakė vienas Krupuvkių gatvėje dirbantis padavėjas.

    Vis dėlto regionas ieško ir pozityvių scenarijų. Tarp minimų vilčių yra didžiųjų organizatorių sprendimai įtraukti Zakopanę į būsimus kelionių katalogus, o tai galėtų sustiprinti srautus iš Europos rinkų, ypač iš Jungtinės Karalystės, ir sumažinti priklausomybę nuo vieno segmento.

  • Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    2026 metų gegužės 6 dieną 14 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks forumas-diskusija Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą Lėta. Karšta. Tikra.

    Forume numatyta diskusija su verslo, viešojo sektoriaus, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pagrindinis tikslas – įvardyti realistiškus sprendimus, kurie galėtų sustiprinti Kupiškio rajono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę artimiausio dešimtmečio perspektyvoje.

    Kas bus aptariama forume?

    Renginio organizatoriai skelbia, kad didelė dėmesio dalis bus skiriama turizmo srautų didinimo galimybėms ir investicijų pritraukimui. Taip pat bus kalbama apie ekonomikos plėtrą, regioninės politikos kryptis bei tai, kaip Kupiškis galėtų aiškiau išsigryninti savo identitetą ir pritraukti naujų iniciatyvų.

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis bus visuomenės įtraukties stiprinimas kultūriniame ir ekonominiame miesto gyvenime. Planuojama aptarti ir socialinės atskirties mažinimo priemones, kurios regionuose dažnai tiesiogiai susijusios su užimtumo galimybėmis, paslaugų prieinamumu ir bendruomenės aktyvumu.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais regionų savivaldybės vis dažniau konkuruoja dėl investicijų, darbo vietų ir jaunų gyventojų, todėl ilgalaikės strategijos tampa ne tik formalumu, bet ir praktiniu įrankiu. Kupiškiui, kaip ir daugeliui Lietuvos rajonų, aktualūs klausimai susiję su ekonominės bazės stiprinimu, turizmo potencialo panaudojimu bei bendruomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas kviečia ne tik institucijų atstovus, bet ir vietos bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti idėjas. Tikimasi, kad vieša diskusija padės išgryninti prioritetus ir sustiprins partnerystes tarp skirtingų sektorių.

    Registracija į renginį vykdoma telefonu +370 628 53034. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktuali Kupiškio rajono ateitis ir konkretūs žingsniai link 2035 metų tikslų.

  • Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Graikijos institucijos Santorinyje įvedė naujas civilinės saugos priemones po mokslininkų rekomendacijų, stebint seismines ir vulkanines grėsmes. Sprendimai priimti po neeilinio posėdžio, kuriame vertinta rizika turistų ir vietos gyventojų saugumui.

    Ribojimai daugiausia susiję su patekimų kontrole ir buvimu konkrečiose salos vietose, kuriose galimi pavojingi geologiniai reiškiniai. Nurodoma, kad priemonės galios iki 2027 metų kovo 31 dienos, tačiau prireikus gali būti greitai koreguojamos.

    Nauji ribojimai uostuose ir keliuose

    Pagrindinis dėmesys skiriamas eismo ir srautų valdymui Athinios uoste, siekiant išvengti spūsčių ir žmonių susigrūdimų laivams atvykstant ar išvykstant. Pasak institucijų, mažesnis transporto kiekis uosto zonoje turi sutrumpinti laiką, kai automobiliai ir keleiviai būna pažeidžiamose vietose.

    Taip pat parengtas žemėlapis su teritorijomis, kuriose draudžiama būti dėl padidintos rizikos, jei įvyktų stipresni požeminiai smūgiai ar suaktyvėtų vulkaniniai procesai. Pabrėžiama, kad draudimai orientuoti į vietas, kuriose evakuacija būtų sudėtingesnė arba galimi šlaitų griuvimai.

    Kokios teritorijos uždaromos turistams

    Ribojimai įvesti ir Senojo Firos uosto apylinkėse, kur dalyje zonų lankytojams laikinai užkertamas kelias. Tuo pačiu nurodoma, kad funikulieriaus veiklai bei kai kuriems įprastiems pėsčiųjų maršrutams bendras draudimas netaikomas, tačiau situacija bus peržiūrima pagal rizikos vertinimus.

    Oios Ammoudi teritorijoje įvestas transporto eismo ribojimas savivaldybės kelyje link uosto, išskyrus ribotą skaičių keleivinių automobilių, kuriuos valdo Thiros savivaldybė ir kurie skirti lankytojų pervežimui. Be to, nebeleidžiamas patekimas į pėsčiųjų maršrutą Ammoudi–Agios Nikolaos.

    Kodėl Santorinis atsidūrė dėmesio centre

    Santorinis yra kalderos tipo vulkaninis kompleksas, o vaizdingos Oios, Firos, Firostefani, Imeroviglio ir Akrotirio gyvenvietės įsikūrusios ant stačių šlaitų. Tokia geografija yra viena priežasčių, kodėl civilinės saugos planavimas čia ypač jautrus: net ir vidutinio stiprumo seisminiai smūgiai gali sukelti lokalių nuošliaužų ar infrastruktūros sutrikimų.

    Praėjusiais metais suintensyvėję žemės drebėjimų epizodai jau smogė turizmui, o Santorinis laikomas vienu iš didžiausią ekonominę grąžą kuriančių Graikijos krypčių. Vertinama, kad sala sudaro apie 10 proc. visų šalies lankytojų srauto, todėl bet kokie ilgalaikiai ribojimai gali turėti poveikį ne tik vietos verslams, bet ir platesnei turizmo grandinei.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonės gali būti nedelsiant pakeistos arba sustabdytos, jei įvyktų stiprūs žemės drebėjimai ar ekstremalūs orai, ir jei naujas vertinimas parodytų kitokį rizikos lygį. Tuo pat metu saloje tęsiamas nuolatinis seisminės ir vulkaninės situacijos stebėjimas, o turistams rekomenduojama sekti oficialią informaciją ir laikytis vietoje pateikiamų nurodymų.

    „Nuolatinių gyventojų ir sezono turistų apsauga yra pagrindinis Vyriausybės prioritetas prasidedant vasaros sezonui“, – sakė Graikijos jūrų reikalų ir salų politikos ministras Vassilis Kikilias.

    Santorinio istorija primena, kad regionas nėra tik atostogų simbolis: viena galingiausių išsiveržimų serijų, siejama su Mino civilizacijos laikotarpiu, prieš tūkstančius metų pakeitė salos formą, o 1956 metais netoliese įvykęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelę žalą ir pareikalavo aukų. Dėl to dabartiniai sprendimai grindžiami principu, kad prevencinės priemonės mažina riziką, net jei tiesioginė grėsmė nėra akivaizdi kasdien.

  • Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Atostogų planai keičiasi

    Tarptautinių įtampų fone, kylant pragyvenimo kainoms ir brangstant transportui, Prancūzijos gyventojai 2026 metų vasarai vis dažniau peržiūri atostogų planus. Nauja apklausa rodo, kad keliaujama trumpiau, arčiau namų ir su aiškiai mažesniu biudžetu.

    Tyrimas, kurį kovą atliko „Ifop“ „Alliance France Tourisme“ užsakymu, fiksuoja ir augantį neapibrėžtumą: dalis žmonių dar svarsto, ar atostogos apskritai įvyks. Ši tendencija išryškina, kaip saugumo jausmas ir finansinė padėtis tampa pagrindiniais pasirinkimus lemiančiais veiksniais.

    Mažiau užtikrintumo dėl išvykų

    Apklausos duomenimis, bent savaitei išvykti planuoja 68 proc. prancūzų, tai yra 9 procentiniais punktais mažiau nei 2025 metais. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant užtikrintumą: tik 37 proc. teigia esantys tikri, kad išvyks, kai prieš metus tokių buvo 50 proc.

    Šis atsargumas siejamas su dviem persidengiančiomis priežastimis: dalis keliautojų nerimauja dėl geopolitinės situacijos ir galimų rizikų, o kiti skaičiuoja, kaip infliacija paveiks namų ūkio biudžetą iki vasaros. Praktikoje tai reiškia daugiau atidėtų sprendimų ir lankstesnių planų, renkantis trumpesnes, lengviau atšaukiamas išvykas.

    „Šis tyrimas rodo, kad prancūzų ketinimai neatostogauti nežlunga, nes atostogos jiems išlieka svarbios, tačiau ima ryškėti pirmieji dabartinės situacijos padariniai: kartu veikia ir saugumo, ir biudžeto apribojimai“, – sakė „Alliance France Tourisme“ prezidentas Dominique Marcel.

    Prancūzija tampa pagrindiniu pasirinkimu

    Neapibrėžtumo sąlygomis prancūzai dažniau renkasi artimesnes, lengviau pasiekiamas ir, jų vertinimu, saugesnes kryptis. Apklausa rodo, kad 71 proc. planuojančių keliones ketina atostogauti Prancūzijoje, tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2025 metais.

    Kelionėms po Europą šiemet ryžtasi 23 proc. respondentų, o dar 9 proc. planuoja vykti už Europos ribų. Šie skaičiai atspindi augantį vadinamųjų atostogų namuose populiarumą, kai pasirenkamos vietinės kryptys, trumpesni atstumai ir mažesnė priklausomybė nuo brangių skrydžių.

    Atostogų biudžetai mažėja

    Finansinė pusė tampa vienu svarbiausių argumentų: vidutiniškai prancūzai planuoja atostogoms skirti apie 1 530 eurų, tai yra maždaug 150 eurų mažiau nei 2025 metais. Taupymas dažniausiai nukreipiamas į apgyvendinimą, maitinimą ir išlaidas vietoje, kurios kelionių metu dažnai išauga labiausiai.

    Apklausa taip pat rodo, kad daugėja žmonių, planuojančių apsistoti nemokamai pas artimuosius ar draugus: taip ketina daryti 31 proc. respondentų, kai 2025 metais tokių buvo 21 proc. Tai leidžia išlaikyti atostogų planą, bet sumažinti didžiausią kelionės kaštų dalį.

    Nelygybė išlieka ryški

    Tyrimas pabrėžia, kad galimybės atostogauti išlieka nevienodos ir stipriai priklauso nuo pajamų. „Alliance France Tourisme“ duomenimis, atostogauti planuoja 84 proc. pasiturinčių gyventojų, kai tarp kuklesnes pajamas gaunančiųjų tokių yra 58 proc.

    Ekspertai pastebi, kad tokie skirtumai dažniausiai didėja infliacijos laikotarpiais, kai būtinosios išlaidos užima vis didesnę biudžeto dalį. Dėl to atostogos tampa lengviausiai atidedama, nors ir emociškai svarbia, išlaidų kategorija.

  • Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Šiemet Lenkijoje vadinamoji majówka, ilgesnis savaitgalis apie gegužės 1 dieną, kalendoriuje išsidėstė ne taip palankiai kaip įprastai, todėl vidutinė viešnagės trukmė sutrumpėjo. Rezervacijų duomenys rodo, kad poilsiautojai dažniau renkasi 2–3 nakvynes, o paskutinėmis dienomis prieš išvykimą sprendimai priimami gerokai spontaniškiau.

    Apgyvendinimo technologijų bendrovės „Profitroom“ skaičiavimai rodo, kad vidutinė viešnagė majówkos laikotarpiu siekia 2,53 nakties, tai yra 9,2 proc. mažiau nei prieš metus. Likus dviem dienoms iki ilgojo savaitgalio pradžios, bendras rezervacijų lygis buvo beveik 11 proc. žemesnis nei pernai, tačiau rinkoje ryškėja last minute pirkimo dinamika.

    „Pardavimo pabaiga yra labai dinamiška. Esant gerai orų prognozei matome aiškų last minute rezervacijų šuolį“, – sakė „Profitroom“ prekės ženklo strategijos direktorius Arkadiuszas Czerwińskis.

    Poilsis lėtesniu ritmu

    Kryptys, kurias lenkai renkasi gegužės pradžiai, vis labiau krypsta į ramesnes vietas ir mažiau akivaizdžius maršrutus. Didesnio susidomėjimo sulaukia Sudetai, Vakarų Pomeranija, Bieszczady ir Beskidai, taip pat mažesni miesteliai už pagrindinių turistinių trasų.

    Ši tendencija dera su platesniu pokyčiu turizmo rinkoje, kai dalis keliautojų sąmoningai vengia perpildytų kurortų ir renkasi trumpesnį, bet kokybiškesnį poilsį. Tokį elgesį stiprina ir neapibrėžtumas dėl orų, nes sprendimą išvykti daug kas atideda iki paskutinės akimirkos.

    „Majówka bis“ – antras, pigesnis savaitgalis

    Šiemet išsiskiria ir vadinamoji majówka bis, kai šeimos planuoja antrą, ramesnę išvyką gegužės 11–13 dienomis, sutampančiomis su aštuntokų egzaminais. „Profitroom“ duomenimis, šiuo laikotarpiu rezervacijų daugėja, o daliai keliautojų tai tampa proga išvengti didžiausių srautų.

    Vidutinė nakvynės kaina majówka bis metu siekia apie 147 eurus, kai per pagrindinę majówką ji buvo apie 200 eurų. Kartu mažėjo ir vidutinė užsakymo vertė: ji siekia apie 561 eurą, tai yra 11,1 proc. mažiau nei prieš metus, o dažniausiai keliauja šeimos 2+1 ir 2+2 sudėties.

    Viešbučių sektoriuje vaizdas nevienodas: Izbos Gospodarczej Hotelarstwa Polskiego duomenimis, 38 proc. viešbučių majówkai turėjo mažesnį nei 30 proc. užimtumą. Tuo pačiu dalis rinkos, ypač patraukliausiuose miestuose ar segmentuose, fiksuoja aukštą užsakymų lygį, todėl bendras rezultatas labiau primena persiskirstymą, o ne kelionių atsisakymą.

    Krokuva išsiskiria užimtumu

    Nors daug kas ieško tylos ir mažesnių vietovių, didieji miestai išlieka stiprūs trumpų išvykų pasirinkimai. Viešbučių tinklas „Leonardo Hotels“ skelbia, kad Krokuvoje majówkai jau buvo užimta daugiau nei 80 proc. nakvynės vietų.

    Analitikos platformos „Lighthouse“ duomenys rodo, kad ieškant nakvynės Krokuvoje prieš majówką dominavo lenkai, taip pat britai ir italai, o tarp sparčiausiai augusių grupių minima svečių iš Ispanijos. Miestai tokiais laikotarpiais laimi dėl patogaus susisiekimo ir galimybės suplanuoti 2–3 dienų city break net ir esant permainingiems orams.

    Turizmo rinkos atstovai pabrėžia, kad majówka vis labiau tampa ne tik išvyka „prie grilio“, bet ir savotišku vasaros sezono startu. Šiuo metu keliautojai išbando viešbučius, vertina kainas ir paslaugas, o palankesnė orų prognozė dažnai lemia greitą sprendimą išvykti, net jei kelionė trunka trumpiau nei anksčiau.

  • Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Rekordiniai skaičiai Ispanijoje

    Lenkijos gyventojai vis aktyviau investuoja į nekilnojamąjį turtą užsienyje, o Ispanija išlieka ryškiausias pasirinkimas. Naujausi Ispanijos notarų statistikos duomenys rodo, kad 2024 metais lenkai šalyje įsigijo apie 4 200 būstų – tai geriausias rezultatas per visą stebėjimų istoriją.

    Įdomu tai, kad net ir vėliau, kai bendras užsienio pirkėjų aktyvumas Ispanijoje šiek tiek atslūgo, lenkų paklausa iš esmės išliko stabili. Tokia dinamika leidžia manyti, kad daliai pirkėjų sprendimą lemia ne trumpalaikės rinkos nuotaikos, o ilgalaikiai planai.

    Kur dažniausiai ieškoma būsto?

    Populiariausios vietovės išlieka tos, kuriose stipri turizmo infrastruktūra ir lengva būstą pritaikyti tiek poilsiui, tiek nuomai. Tarp dažniausiai minimų regionų – Andalūzija, ypač Costa del Sol, taip pat Costa Blanca, Kanarų salos ir Balearai.

    Šiuose regionuose pirkėjai dažnai ieško antrojo būsto atostogoms, tačiau vis dažniau būstas įsigyjamas ir kaip alternatyvus gyvenamosios vietos planas ateičiai. Pastaraisiais metais tai siejama su noru turėti daugiau pasirinkimų dėl gyvenimo ir darbo vietos.

    Kodėl pirkėjų nestabdo kainų augimas?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių motyvų – saugumo jausmas ir geopolitinės rizikos vertinimas. Po karo Ukrainoje pradžios dalis pirkėjų iš Vidurio ir Rytų Europos labiau domisi šalimis, esančiomis toliau nuo konflikto zonos, o Ispanija šiame kontekste atrodo kaip stabili kryptis.

    Ne mažiau svarbūs ir „minkštieji“ veiksniai: klimatas, gyvenimo kokybė, išvystyta sveikatos ir paslaugų infrastruktūra, patogus susisiekimas, taip pat aiškesnės galimybės būstą išnaudoti trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai. Daliai pirkėjų tai ne vien investicija, o gyvenimo būdo sprendimas.

    Nors Ispanijoje viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie būsto prieinamumo problemą ir nuomos kainų spaudimą, vien tai lenkų pirkėjų neatskiria nuo rinkos. Priešingai, dalis jų skuba fiksuoti sprendimus, kol pasiūla dar atitinka lūkesčius, ypač pakrantėse ir salose.

    Paklausą sustiprina ir turizmo srautai: 2024 metais Ispaniją aplankė beveik 2 500 000 turistų iš Lenkijos, o 2026 metų pradžioje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 22,7 proc. Praktika rodo, kad kelionės neretai tampa pirmu žingsniu, po kurio pradedama svarstyti apie nuosavo būsto įsigijimą.

    Kol kas signalai iš rinkos rodo, kad lenkai išlieka viena aktyviausių užsienio pirkėjų grupių Ispanijoje. Jei kainos toliau kils, o vietos reguliavimas griežtės, tai gali pakeisti pirkėjų elgseną, tačiau trumpuoju laikotarpiu jų aktyvumas panašu, kad išliks aukštas.

  • Maroko Tanžeras vilioja turistus: nuo triukšmingų turgų iki Atlantą menančių pakrančių

    Maroko Tanžeras vilioja turistus: nuo triukšmingų turgų iki Atlantą menančių pakrančių

    Tanžeras Maroke dažnai vadinamas vartais tarp Europos ir Afrikos: miestą nuo Ispanijos skiria Gibraltaro sąsiauris, o jo ritmą kuria Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas. Pastaraisiais metais ši kryptis vis dažniau atsiduria keliautojų planuose dėl autentiškos kultūros, virtuvės ir palyginti patogaus susisiekimo.

    Kelionės įspūdžiai neretai prasideda centrinėse miesto erdvėse, kur juntama kasdienio gyvenimo energija: čia prekiaujama vaisiais, daržovėmis, prieskoniais ir vietiniais užkandžiais. Turgaus aplinka leidžia pamatyti, kaip Maroko virtuvės skoniai gimsta iš paprastų, tačiau aromatingų produktų.

    Siauros senamiesčio gatvelės veda į amatininkų dirbtuves ir tradicines krautuves, kur galima rasti rankų darbo baldų, vario dirbinių bei austų tekstilės gaminių. Tokie gaminiai Maroke dažnai kuriami pagal šeimose perduodamas technologijas, o pirkėjams tampa ne tik suvenyru, bet ir vietos meistrystės atspindžiu.

    Greta kasdienybės Tanžere ryški ir istorija: miesto gynybiniai įtvirtinimai bei senosios tvirtovės liudija šimtmečius trukusią strateginę svarbą. Ši miesto dalis keliautojams suteikia konteksto, kodėl Tanžeras ilgą laiką buvo skirtingų kultūrų ir interesų susitikimo taškas.

    Po pasivaikščiojimų senamiestyje keliautojai dažnai renkasi klasikinius skonius, kurie tapę Maroko vizitine kortele, pavyzdžiui, mėtų arbatą ir datules. Vis populiaresnės tampa ir patirtys, kuriose galima dalyvauti pačiam, pavyzdžiui, keramikos pamokos, supažindinančios su tradicinių indų formavimu ir vietos kulinarijos įpročiais.

    Netoli Tanžero esantis Šefšauenas, garsėjantis mėlynais senamiesčio fasadais, išlieka viena fotografuojamiausių vietų šiaurinėje šalies dalyje. Šis miestas dažnai įtraukiamas į maršrutus kaip dienos ar dviejų išvyka, leidžianti pamatyti kitokį kalnų regiono gyvenimą ir architektūros savitumą.

    Kelionės tęsinys pakrantėje dažnai atskleidžia kitą Maroko pusę, kur susitinka gamta, istorija ir vietos pasakojimai. Vietinių gyventojų rekomendacijos čia ypač vertingos, nes padeda atrasti mažiau turistines vietas ir išvengti vien tik populiariausių, dažnai perkrautų taškų.

    Turizmo sektoriui atsigavus po pandemijos, Marokas investuoja į infrastruktūrą ir tarptautinį pasiekiamumą, o keliautojams vis svarbesnė tampa patirties kokybė: vietinis maistas, amatai ir autentiškos istorijos. Tanžeras šiame kontekste išsiskiria tuo, kad leidžia vienoje kelionėje sujungti miestą, kultūrą ir pakrantės maršrutus.

  • Draudenių ežero pakrantės atnaujinimas Tauragėje: kada poilsiautojams atvers dalį teritorijos?

    Tauragėje tęsiami Draudenių ežero pakrantės tvarkymo darbai – savivaldybė skelbia, kad projektas vyksta pagal grafiką, o dalį atnaujintos erdvės planuojama atverti lankytojams dar šią vasarą. Teritorija pertvarkoma etapais, kad infrastruktūra būtų įrengiama nuosekliai ir saugiai.

    2024 metais pasirašyta sutartis su UAB „Tauragės agrotechnika“ dėl Draudenių ežero teritorijos sutvarkymo. Projekto vertė viršija 3,4 mln. eurų, didžioji dalis lėšų skiriama iš Europos Sąjungos finansavimo, o tvarkoma teritorija apima apie 5,3 hektaro.

    Pirmuoju etapu jau įrengtas slipas, privažiavimo kelias ir informacinis stendas, todėl vieta tampa patogesnė tiek vandens pramogoms, tiek atvykstantiems automobiliu. Šiuo metu vyksta antrasis etapas, orientuotas į visos rekreacinės infrastruktūros sukūrimą.

    Statybvietėje baigiami formuoti automobilių stovėjimo, automobilinių namelių, vaikų žaidimų ir lauko treniruoklių aikštelių pagrindai, taip pat įrengiami kelių ir takų pagrindai. Paraleliai vyksta liepto ir prieplaukos darbai, tiesiami takai link salos bei aplink ją, o apžvalgos bokšto konstrukcija jau sumontuota.

    Inžinerinei daliai numatytas artezinis gręžinys, įrengtos apšvietimo atramos ir pusiau požeminiai atliekų konteineriai, kad teritorija būtų tvarkinga ir patogi lankytojams. Taip pat sumontuoti konteinerių tipo statiniai, kuriuose bus įrengti dušai ir sanitariniai mazgai.

    Į teritoriją jau atgabenta dalis mažosios architektūros elementų, įskaitant suolus ir šiukšliadėžes. Tokie sprendimai paprastai diegiami siekiant, kad viešosios erdvės veiktų ne tik piko metu, bet ir kasdien, skatinant aktyvų laisvalaikį bei šeimų poilsį.

    Pagal sutartį visi darbai turi būti užbaigti šiais metais, tačiau rangovas planuoja, kad dalis teritorijos poilsiautojams galėtų būti atverta jau liepos mėnesį. Savivaldybė pabrėžia, kad galutinis atvėrimo laikas priklausys nuo darbų eigos ir saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

    Užbaigus projektą, Draudenių ežero pakrantėje numatytos paplūdimio ir poilsio zonos, sporto ir vaikų erdvės, pėsčiųjų takai, apžvalgos bokštas bei kita lankytojams reikalinga infrastruktūra. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

  • Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Naujos taisyklės dėl karščio

    Šią vasarą Ispanijoje poilsiautojai gali dažniau susidurti su situacija, kai kavinės ar barai lauko terasose laikinai neaptarnauja. Pokyčius lemia atnaujintos taisyklės, susijusios su darbuotojų sauga ekstremalių karščių metu.

    Diskusijas paskatino dažnėjančios karščio bangos, kurios kai kuriuose regionuose pastaraisiais metais pasiekdavo ir 45 laipsnius. Viešojo maitinimo sektoriuje tai reiškia didesnę riziką darbuotojams, ypač dirbantiems lauke per pačias karščiausias dienos valandas.

    Atnaujintame nacionaliniame darbo santykių reguliavime viešbučių ir restoranų sektoriui klimato veiksniai įvardijami kaip svarbi darbuotojų saugos tema. Numatyta, kad per ekstremalius orus darbdaviai turi taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Reikalavimai aktyvuojami tada, kai Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbia oranžinį arba raudoną įspėjimą. Tokie perspėjimai paprastai reiškia, kad karštis kelia realią grėsmę sveikatai.

    Kada terasos gali būti uždaromos

    Pagal naująją tvarką restoranai, barai ir kavinės turi mažinti aptarnavimą lauko erdvėse arba laikinai uždaryti terasas, jei jose nėra pakankamo pavėsio ar vėsinimo sprendimų. Tai taikoma būtent per įspėjimų laikotarpius, kai temperatūros pikas sutampa su didžiausia rizika.

    Akcentuojama, kad terasų uždarymas turėtų būti kraštutinė priemonė. Pirmiausia skatinama koreguoti darbo grafikus, perkelti pamainas į vėsesnes valandas, užtikrinti dažnesnes pertraukas, poilsį ir pakankamą vandens kiekį.

    Už reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos, kurios rimčiausiais atvejais gali viršyti 50 000 eurų. Tai reiškia, kad dalis verslų greičiausiai imsis prevencinių veiksmų dar prieš sulaukdami patikrinimų, ypač turistiniuose miestuose.

    Praktikoje tai gali reikšti paprastesnį scenarijų poilsiautojams: dieną terasa tuščia arba aptarnavimas sustabdytas, tačiau viduje įstaiga dirba įprastai. Sprendimai gali skirtis pagal regioną, įstaigos infrastruktūrą ir įspėjimo lygį.

    Ką turėtų žinoti turistai

    Turistams tai gali pakeisti įprastą vasaros ritmą, ypač jei planuojami pietūs ar ilgas pasisėdėjimas lauke per vidurdienį. Kai termometro stulpelis artėja prie 40 laipsnių, būtent šiomis valandomis tikėtina didžiausia apribojimų tikimybė.

    Kelionių planavime verta numatyti lankstumą: pagrindinius valgymus perkelti į vakarą, kai karštis atslūgsta ir terasos dažniau vėl atsidaro. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti, ar pasirinkta vieta turi pavėsines, ventiliatorius ar kitus vėsinimo sprendimus.

    Pokyčiai susiję ir su platesne tendencija: karščio bangos Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau peržiūri darbo saugos reikalavimus. Ispanija taip pat plėtoja nacionalinį klimato prieglobsčių tinklą, kad gyventojai ir turistai turėtų kur atsikvėpti per didžiausius karščius.

    Kelionių ekspertai primena, kad tokios taisyklės skirtos ne tik darbuotojų apsaugai, bet ir bendrai sveikatos rizikai mažinti. Todėl planuojant atostogas Ispanijoje šią vasarą verta įvertinti ne tik maršrutą, bet ir dienos karščio valandas.

    „Kai kurie vasaros sezonai primena ne atskiras karščio bangas, o vieną ilgą karščio periodą nuo birželio iki rugpjūčio“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez.

    „Tai tampa nauja norma, todėl turime prisitaikyti ir kasdienybėje, ir darbo aplinkoje“, – pridūrė jis.

  • Pasaulio futbolo čempionatas keičia Meksikos turizmą: vis daugiau skaitmeninių klajoklių

    Pasaulio futbolo čempionatas keičia Meksikos turizmą: vis daugiau skaitmeninių klajoklių

    Ilgesnės viešnagės vietoj trumpų atostogų

    2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatas Meksikoje kuria naują turizmo bangą: į šalį vis dažniau atvyksta ne tik sirgaliai, bet ir skaitmeniniai klajokliai, dirbantys nuotoliu. Nors Meksika priims tik dalį turnyro rungtynių, didžiausi traukos centrai jau dabar aiškėja Meksiko mieste, Gvadalacharoje ir Monterėjuje.

    Skirtumas nuo įprasto turisto akivaizdus: vietoj kelių dienų kelionės šie keliautojai planuoja savaites ar net mėnesius. Jiems svarbu ne vien stadionai, bet ir galimybė laikinai įsikurti mieste, suderinti darbą su rungtynėmis ir pajusti čempionato atmosferą kasdienybėje.

    Kas skatina skaitmeninių klajoklių srautą?

    Tokia kryptis atliepia platesnę nuotolinio darbo tendenciją: vis daugiau profesionalų ieško lankstesnio gyvenimo būdo, o dideli sporto renginiai tampa patogia proga pakeisti aplinką neprarandant pajamų. Čempionatas veikia kaip katalizatorius, pagreitinantis procesus, kurie turizmo rinkoje vyko jau keletą metų.

    „Tai didelė galimybė. Pasaulio čempionatas mus iškėlė į žemėlapį ir atvėrė duris Europos turizmui“, – sakė Keretaro valstijos turizmo sekretorė Adriana Vega.

    Pasak jos, europiečiai linkę keliones planuoti iš anksto, todėl Meksikos regionai kuria mišrius maršrutus, jungiančius sportą, kultūrą ir poilsį. Kartu stiprinamas ir susisiekimas, nes didesni srautai verčia aviakompanijas ir oro uostus prisitaikyti prie naujo paklausos ritmo.

    Ekonominis efektas miestuose

    Didžiuosiuose turnyro miestuose jau fiksuojamas augantis laikinos nuomos, bendradarbystės erdvių ir ilgesnėms viešnagėms pritaikytų paslaugų poreikis. Skaitmeniniai klajokliai dažniau renkasi būstą su patikimu internetu, patogia darbo vieta ir galimybe greitai pasiekti tiek miesto centrą, tiek stadionus.

    Šis keliautojų profilis gali paskirstyti pinigų srautus tolygiau nei masinis turizmas: jie kasdien perka vietines paslaugas, naudojasi viešuoju transportu, lankosi kavinėse ir restoranuose, įsilieja į profesines bendruomenes. Dėl to daugiau naudos gauna ne tik didieji viešbučiai, bet ir smulkesni paslaugų teikėjai.

    Ryškus signalas apie ilgesnių kelionių populiarėjimą matomas ir Europoje, ypač Ispanijoje, kurios keliautojai, remiantis apgyvendinimo platformų tendencijomis, linkę jungti kelias kryptis vienos kelionės metu ir pasilikti ilgiau. Tokia elgsena dera su skaitmeninių klajoklių logika: keliauti lėčiau, bet giliau, derinant darbą ir laisvalaikį.

    Turizmas tampa laikinu gyvenimu

    Ekspertai pastebi, kad čempionatas Meksikoje gali tapti lūžio tašku, kai turizmas vis labiau primena laikiną persikėlimą, o ne trumpą išvyką. Dideli renginiai šiandien konkuruoja ne tik dėl bilietų į rungtynes, bet ir dėl gebėjimo pasiūlyti infrastruktūrą darbui: nuo interneto kokybės iki bendradarbystės erdvių tinklo ir saugaus susisiekimo.

    Tokioje situacijoje Meksika varžosi ne vien kaip sporto scena, bet ir kaip laikina gyvenimo bei darbo platforma globaliai, mobilią kasdienybę pasirinkusiai auditorijai. Pasaulio futbolo čempionatas šį pokytį tik paryškina: futbolas persikelia iš 90 minučių į kelių savaičių ritmą, kuriame susitinka darbas, miestas ir sportas.