Tag: Turkija

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.

  • Turkijoje atkasė 10 metrų kapą: sarkofagas išdavė, kam priklausė ši įspūdinga vieta

    Turkijoje atkasė 10 metrų kapą: sarkofagas išdavė, kam priklausė ši įspūdinga vieta

    Netikėtas radinys Olympe

    Olympos, senovinis miestas pietų Turkijoje, archeologams pateikė įspūdingą staigmeną: buvusio uosto teritorijoje aptiktas apie 10 metrų aukščio monumentalus kapas. Pastatas dengtas skliautais, išsiskiria masyvia architektūra ir, kaip teigiama, buvo skirtas ne eiliniam žmogui.

    Tyrėjai kapavietėje rado gausiai dekoruotą sarkofagą, kuris, nors ir smarkiai apgadintas, išlaikė daug ikonografinių detalių. Archeologų vertinimu, kapas greičiausiai priklausė romėnų laikų aristokratinei moteriai iš vienos turtingiausių ir įtakingiausių Olympos šeimų.

    Uosto apylinkės – vietinių elitų nekropolis

    Kasimus prižiūrinti archeologė Gökçen Kurtuluş Öztaşkın nurodė, kad iki šiol šioje miesto dalyje buvo žinomi tik du tokio masto statiniai. Naujasis radinys tapo trečiu monumentalios laidojimo architektūros objektu, aptiktu toje pačioje teritorijoje.

    Toks koncentravimasis vienoje vietoje, specialistų teigimu, stiprina prielaidą, jog senasis uostas ir jo prieigos buvo prestižinė laidojimo zona. Romėnų epochoje socialinė padėtis dažnai buvo demonstruojama ne tik gyvenamuosiuose pastatuose, bet ir kapuose, todėl brangi kapavietė veikė kaip viešas statuso ženklas.

    Sarkofago dekoras išdavė statusą

    Sarkofago puošyboje užfiksuotos medžioklės scenos, kurios romėnų mene paprastai siejamos su valdžia, prestižu ir turtu. Greta jų matomi deivės Nikės ir Eroso vaizdiniai bei motyvai, siejami su nemirtingumo idėja ir pomirtinio gyvenimo simbolika.

    Archeologai pabrėžia, kad tokia ikonografija buvo būdinga imperijos elitui ir atliko aiškią funkciją: net mirtis turėjo kalbėti apie velionės rangą. Dėl to dekoras vertinamas ne kaip atsitiktinė puošmena, o kaip sąmoningai parinkta žinutė bendruomenei.

    „Šio tipo simboliai ir kompozicijos aiškiai rodo, kad velionė priklausė aukščiausiam vietos sluoksniui“, – sakė kasinėjimų komandai vadovaujanti archeologė Gökçen Kurtuluş Öztaşkın.

    Marmuras iš garsios karjerų vietovės

    Dar vienas reikšmingas statuso įrodymas – medžiaga. Tyrėjų duomenimis, sarkofagas pagamintas iš aukštos kokybės marmuro, išgauto İscehisar apylinkėse Afyonkarahisar provincijoje, kurios karjerai nuo Antikos laikų garsėjo išskirtine produkcija.

    Toks marmuras Anatolijoje dažniausiai būdavo naudojamas prestižiniams užsakymams, todėl jo pasirinkimas laidojimui rodo dideles finansines galimybes ir stiprų norą įamžinti šeimos vardą. Specialistai tai sieja ir su tuo, kad romėnų laikais prabangios laidojimo formos buvo svarbi konkurencijos dėl įtakos dalis.

    Nors dalis sarkofago neišliko, archeologams pavyko surinkti apie 50 fragmentų ir pradėti rekonstrukciją. Tai ilgas darbas, kuriam prireikia tiek konservavimo, tiek ikonografijos žinių, nes kiekviena detalė padeda tiksliau atkurti bendrą pasakojimą apie velionę ir jos aplinką.

    Olympos istorija apima helenistinį, romėnų ir bizantinį laikotarpius, o vietovė nuolat pateikia naujų radinių: nuo įrašų ir mozaikų iki monumentalių statinių. Todėl šis kapas laikomas ne vien sensacija, bet ir dar vienu įrodymu, kad pietų Turkijos pakrantės miestai buvo svarbūs regioniniai centrai, kuriuose elito kultūra paliko ryškius pėdsakus.

  • Turkijoje policija su ašarinėmis dujomis įsiveržė į CHP būstinę: teismo sprendimas kiršina partiją

    Turkijoje policija su ašarinėmis dujomis įsiveržė į CHP būstinę: teismo sprendimas kiršina partiją

    Turkijos sostinėje Ankaroje sekmadienio rytą policija įsiveržė į pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) būstinę. Pareigūnai, anot pranešimų, panaudojo ašarines dujas pastato viduje, kai partijos nariai bandė užtverti kelią ir blokuoti patekimą.

    Įvykis siejamas su prieštaringai vertinamu teismo sprendimu, kuriuo siekiama sugrąžinti į pareigas buvusį CHP lyderį Kemalį Kılıçdaroğlu. Dabartinė partijos vadovybė ir dalis parlamentarų tai vadina bandymu perimti valdžią partijoje, o situacija CHP viduje peraugo į atvirą konfliktą.

    Kas įvyko Ankaroje

    Į CHP būstinę atvyko daugiau nei 100 policijos pareigūnų, kurie patekimui, kaip nurodoma, prasikirto kelią per pagrindinius vartus. Pastato viduje dalis susirinkusiųjų bandė blokuoti judėjimą, o policija tam išsklaidyti panaudojo ašarines dujas.

    Įtampa kilo ne tik dėl pačios operacijos, bet ir dėl to, kad veiksmai vyko partijos centrinėje būstinėje, kuri Turkijoje laikoma simboline politinės galios ir opozicijos atsparumo vieta. Toks įsiveržimas į partijos štabą dar labiau sustiprino kalbas apie valstybės institucijų įsitraukimą į vidinius politinius procesus.

    Teismo sprendimas ir ginčas dėl kongresų

    Konflikto šerdis yra teisinis ginčas dėl CHP 38-ojo eilinio ir 21-ojo neeilinio kongresų, vykusių 2023 metais. Būtent po šių kongresų partijai pradėjo vadovauti Özgür Özel, o dalis oponentų ėmė kelti klausimus dėl delegatų balsavimo skaidrumo.

    Byloje, kuria siekiama panaikinti minėtų kongresų sprendimus, Ankaros regioninio teismo 36-asis civilinių bylų skyrius paskelbė, kad kongresams esą taikytinas absoliutaus negaliojimo vertinimas. Opozicijos atstovai pabrėžia, kad panašaus lygio politinius sprendimus įprastai turėtų vertinti Aukščiausioji rinkimų taryba, todėl teisminis kelias laikomas itin ginčytinu.

    Vieši kaltinimai ir reikalavimas paklusti

    Po įvykių būstinėje dabartiniai CHP pareigūnai ir dalis parlamentarų viešai apkaltino buvusio lyderio rėmėjus bandymu jėga pakeisti partijos kursą. Situaciją dar labiau pakurstė tai, kad į būstinę atvyko ir K. Kılıçdaroğlu palaikančių politikų grupė, įskaitant kelis parlamento narius.

    „Atsitraukite su savo trečiarūšiais mafijos smogikais“, – sakė CHP parlamentaras Mahmutas Tanalas.

    Kritikos buvusiam lyderiui negailėjo ir kiti partijos atstovai, perspėję, kad vidinė kova silpnina didžiausią opozicinę jėgą tuo metu, kai šalies politinėje darbotvarkėje gausu jautrių klausimų. Jų teigimu, partijai būtina išvengti precedento, kai vadovybė keičiama per teismus ar jėgos demonstravimą.

    Tuo pat metu K. Kılıçdaroğlu pareiškė, kad partijos vadovybė privalo vykdyti teismo sprendimą ir laikytis partinės drausmės. Jo advokatas Celalas Çelikas kreipėsi į Ankaros policiją dėl oficialaus partijos pastato perdavimo, o tai reiškia, kad teisinė ir politinė akistata gali tęstis.

    CHP parlamento frakcijos atstovai ragina konfliktą spręsti partijos viduje ir kelti klausimą nariams bei delegatams, o ne institucijoms. Įtampa Ankaroje rodo, kad artimiausiu metu partijoje gali būti siekiama naujo kongreso arba kitų procedūrų, kurios leistų patikrinti realų palaikymą ir sumažinti susipriešinimą.

  • Turkija vėl ant rinkų ribos? Teismo sprendimas supurtė Stambulo biržą ir lira patyrė spaudimą

    Turkijos finansų rinkos vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre po teismo sprendimo, susijusio su pagrindinės opozicinės partijos valdymo pokyčiais. Žinia iš karto persimetė į biržą ir valiutą: Stambulo akcijų rinka smuko, o Turkijos lira patyrė papildomą pardavimo spaudimą.

    Rinkų dalyviai tokias naujienas vertina ne tik kaip vidaus politikos epizodą, bet ir kaip signalą apie politinės kontrolės stiprėjimą. Tokia interpretacija paprastai didina rizikos vengimą ir skatina kapitalą ieškoti saugesnių alternatyvų, ypač kai šalis jau yra jautri išoriniams šokams.

    Greita reakcija biržoje ir valiutoje

    Po sprendimo sustiprėjusi įtampa išryškėjo per kainų svyravimus: akcijų rinkoje daugėjo išpardavimo, o lira silpo. Didėjant kintamumui, rinkoje vėl atsinaujino spėlionės apie galimas institucijų priemones stabilumui palaikyti, nes Turkijoje istorijoje būta laikotarpių, kai valiutos kursas buvo ginamas aktyvesniais veiksmais.

    Valiutos stabilizavimas dažnai veikia trumpuoju laikotarpiu, tačiau investuotojai vertina ir kainą: tokios priemonės gali didinti spaudimą užsienio atsargoms bei kelti klausimų dėl politikos nuspėjamumo. Dėl to, net ir sumažinus momentinę paniką, rizikos premija šalies turtui gali išlikti aukšta.

    Vyriausybė ramina, bet pasitikėjimas trapi

    Finansų ministras Mehmetas Simsekas viešai tikino, kad bus tęsiama makroekonominio stabilizavimo programa ir kova su infliacija. Pastaraisiais mėnesiais Ankara siekė atkurti patikimumą griežtesne pinigų politika ir labiau ortodoksiniais sprendimais, todėl valdžiai svarbu parodyti nuoseklumą.

    Vis dėlto investuotojų akyse esminis klausimas išlieka institucijų nepriklausomumas ir taisyklių pastovumas. Jei politiniai sprendimai ima dominuoti prieš ekonominę logiką, net ir griežtesnė politika gali būti vertinama kaip laikina, o ne struktūrinė kryptis.

    Infliacija ir nuspėjamumo problema

    Turkija vis dar susiduria su labai aukšta infliacija, kuri viršija 30 proc., o tai mažina gyventojų perkamąją galią ir apsunkina verslo planavimą. Aukšta infliacija kartu su valiutos silpnumu paprastai didina importo kainas, o tai gali palaikyti kainų kilimo spiralę.

    Rinkoms svarbu ne tik dabartiniai rodikliai, bet ir trajektorija: ar bus išlaikyta griežta pinigų politika, ar fiskalinė drausmė išliks, ir ar politinė įtampa nepastūmės šalies atgal į sprendimus, kurie anksčiau didino disbalansus. Būtent todėl politinės naujienos Turkijoje dažnai taip greitai persikelia į biržą ir lirą.

    Trumpuoju laikotarpiu Turkijos ekonomika balansuoja tarp pastangų stabilizuoti kainas ir rinkų poreikio matyti aiškią, nuspėjamą kryptį. Kuo ilgiau išlieka politinis neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad kapitalas bus atsargesnis, o rinkų jautrumas naujienoms išliks padidėjęs.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Stambulo naktinis gyvenimas po saulėlydžio: kur eiti dėl stogo klubų, barų ir Bosforo kruizų

    Stambulo naktinis gyvenimas po saulėlydžio: kur eiti dėl stogo klubų, barų ir Bosforo kruizų

    Stambulas, kuris nemiega

    Stambulas dažnai vadinamas miestu, kuriame diena persipina su naktimi: kai vieni traukia iš muziejų ir turgų, kiti tik pradeda vakarą ant stogo terasų ar prie Bosforo. Miestas, išsidėstęs abiejose sąsiaurio pusėse, siūlo vakarines pramogas, kurios vienodai tinka tiek ramiai vakarienei, tiek šokių aikštelei iki paryčių.

    Kelionių sezono įkarštyje naktinis gyvenimas sutelktas keliuose rajonuose, o pasirinkimas priklauso nuo to, ko ieškote: panoraminių vaizdų, gyvos muzikos, tradicinių smuklių ar vėlyvo gatvės maisto. Žemiau – kryptys, kurios padeda susidėlioti realistišką, patogų ir saugų planą vakarui.

    Stogo klubai ir šokiai

    Jei norisi klubinio ritmo, Stambule jo netrūksta: pakrantės zonos prie Bosforo ir Auksinio Rago vilioja vietomis, kur muzika dera su miesto šviesomis ir vandens panorama. Dalis klubų dieną veikia kaip restoranai, o sutemus transformuojasi į šokių erdves su didžėjais ir gyvais pasirodymais.

    Vakarui, kai svarbiausia vaizdas ir energija, dažnai pasirenkamos Beşiktaş ir Beyoğlu kryptys, kur populiarios terasos bei kelių aukštų klubai. Tokiose vietose įprasta turėti rezervaciją savaitgalį, o įėjimo taisyklės gali priklausyti nuo renginio ir laiko.

    Barai ir meyhanės Beyoğlu

    Norintiems lėtesnio tempo geriausiai tinka Beyoğlu ir İstiklal gatvės apylinkės, kur barai, užkandinės ir tradicinės meyhanės telpa istoriniuose pastatuose. Meyhanės yra ryški turkiškos kultūros dalis: čia dalijamasi mezė užkandžiais, ilgiau sėdima prie stalo ir klausomasi gyvos ar foninės muzikos.

    Šioje miesto dalyje patogu pradėti vakarą ramiai, o vėliau, jei norisi, persikelti į kokteilių barus ar mažas koncertines erdves. Praktinis patarimas paprastas: į populiarias vietas penktadienį ir šeštadienį geriau atvykti anksčiau, nes eilės susidaro greitai.

    Vėlyvas gatvės maistas ir naktiniai pasivaikščiojimai

    Stambule naktis nėra vien apie gėrimus ar šokius, nes maisto kultūra tęsiasi gerokai po vidurnakčio. Galata, Taksim ir Karaköy apylinkėse ypač daug vietų, kur galima greitai pavalgyti judant: nuo döner kebabų iki žuvies sumuštinių ir įvairių užkandžių su jūros gėrybėmis.

    Vakarui tinka ir pasivaikščiojimas Galatos tilto apatine dalimi, kur susitelkę restoranai ir užkandinės, orientuotos į dienos laimikį. Tai viena tų Stambulo vietų, kur miestas jaučiasi gyvas net tada, kai, atrodytų, turėtų nurimti.

    Vakarienė su Bosforo vaizdu

    Pastaraisiais metais Stambulo gastronomija dar labiau išsiskyrė tarptautiniu mastu: mieste gausu aukšto lygio restoranų, o dalis jų įvertinti „Michelin“ gidu. Tokios vietos dažnai siūlo šiuolaikiškai interpretuojamą turkišką virtuvę, degustacinius meniu ir kruopščiai atrinktą vynų sąrašą.

    Norintiems klasikinės Stambulo patirties alternatyva yra vakarienės kruizas: plaukiant Bosforu ar Auksiniu Ragu atsiveria apšviesti miesto siluetai, o maršrutai dažnai pritaikyti taip, kad sutaptų su saulėlydžiu. Tai sprendimas, kai norisi ir vaizdų, ir aiškios programos viename vakare.

    Koncertai ir kultūriniai vakarai

    Be klubų ir barų, Stambulas yra ir didelių koncertų miestas: čia vyksta tarptautinių atlikėjų pasirodymai, o sezoniniai festivaliai sutraukia tūkstančius žmonių. Didelės erdvės ir parkų tipo arenos papildo mažesnes sales, kuriose galima rasti alternatyvios muzikos ar vietos scenos renginių.

    Kultūrai vakare taip pat yra vietos: Atatürk kultūros centras laikomas vienu svarbiausių traukos taškų, kuriame vyksta koncertai, teatro spektakliai, operos ir kiti renginiai. Jei norisi ramesnės nakties, būtent ši kryptis leidžia patirti miestą ne tik per triukšmą, bet ir per scenos menus.

  • Turkijoje rasta hetitų antspaudo detalė: archeologai sako, kad tai perrašo imperijos ribas

    Vakarų Anatolijoje, Turkijoje, archeologai aptiko hetitų laikotarpio antspaudą, kuris gali pakeisti supratimą apie šios bronzos amžiaus valstybės įtakos ribas. Radinys aptiktas Aşağıseyit Höyük piliakalnyje, o jo datavimas siejamas maždaug su 3 500 metų senumu.

    Antspaudai hetitų pasaulyje buvo ne vien administracinis įrankis. Jie žymėjo valdžią, statusą ir kontrolę, o dažnai priklausydavo elitui ar aukštiems pareigūnams, atsakingiems už regionų valdymą ir prekybos reguliavimą.

    Kas daro šį radinį išskirtinį?

    Svarbiausia čia ne vien pats artefaktas, o jo vieta. Vakarų Anatolija ilgą laiką buvo laikoma regionu, kuriame II tūkstantmetyje prieš mūsų erą egzistavo nedidelės karalystės, su hetitų centru Hatušoje susietos gana laisvais ryšiais.

    Tačiau antspaudas Aşağıseyit Höyük vietovėje gali rodyti stipresnę politinę ar administracinę hetitų įtaką, nei manyta iki šiol. Jei hipotezės pasitvirtins, istorikams tektų iš naujo vertinti, kaip toli į vakarus galėjo siekti imperijos institucinis valdymas.

    Vakarų Anatolijos vaidmuo bronzos amžiuje

    Pats Aşağıseyit Höyük nėra vieno laikotarpio objektas: tai daugiasluoksnė gyvenvietė, kurios istorija apima skirtingas epochas. Ankstesni tyrimai čia atskleidė gyvenamųjų pastatų liekanas, gynybinių struktūrų fragmentus ir gaisrų pėdsakus, siejamus su konfliktais ar stichijomis.

    Tokio tipo kontekstas svarbus vertinant antspaudą: jis gali reikšti, kad vietovė buvo regioninis administracijos ar prekybos mazgas, įtrauktas į platesnį politinį tinklą. Tai ypač aktualu kalbant apie bronzos amžiaus valstybių logistiką, duoklių sistemą ir prekybos maršrutų kontrolę.

    Kodėl mokslininkai neskuba daryti galutinių išvadų?

    Archeologijoje vienas radinys retai tampa galutiniu įrodymu, todėl dabar daug kas priklausys nuo tolimesnių kasinėjimų. Reikšmę turės stratigrafija, lydintys radiniai, dirbinių tipologija ir laboratoriniai tyrimai, kurie padėtų tiksliau įvertinti vietovės funkciją ir ryšius.

    Mokslininkai primena, kad hetitų įtaką Anatolijoje liudija ir kiti šaltiniai, įskaitant dantiraščio lenteles, archyvus bei valdovų antspaudus, rastus skirtinguose regionuose. Vis dėlto radinys Vakarų Anatolijoje išsiskiria tuo, kad gali praplėsti žemėlapį ten, kur iki šiol dominavo prielaidos, o ne aiškesni administracinės kontrolės ženklai.

  • Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.

    Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.

    DI ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.

    „Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis

    Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.

    Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.

    „Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.

    Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.

    Palydovai ir skaitmeninis paveldas

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.

    „Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.

    Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.

    OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.

    „Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.

  • Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europa išlieka pasaulio turizmo centru

    Europa ir toliau išlaiko labiausiai lankomo regiono statusą: tarptautiniai keliautojai kasmet čia sugeneruoja šimtus milijonų nakvynių. Naujausi duomenys rodo, kuriose šalyse turistai praleidžia daugiausia naktų, nepaisant augančių diskusijų apie perteklinį turizmą.

    Europos Komisijos ir „Eurostat“ statistika leidžia palyginti šalių patrauklumą ne pagal atvykimų skaičių, o pagal nakvynes, kurios geriau atspindi realų turizmo mastą ir ekonominį poveikį. Į penketuką Europoje patenka Ispanija, Italija, Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

    Skaičiai auga, o įtampa kurortuose nemažėja

    Vertinant visą žemyną, 2025 metais fiksuota daugiau nei 1 500 000 000 tarptautinių turistų nakvynių. Ilgesnėje perspektyvoje augimas įspūdingas: XX amžiaus viduryje tarptautinis turizmas buvo keliasdešimt milijonų kelionių per metus, o šiandien tai jau masinis reiškinys.

    Pasaulinės kelionių rinkos plėtrą rodo ir Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos prognozės: 2026 metais sektoriaus augimas turėtų siekti apie 3,2 proc., o darbo vietų, kurias palaiko kelionės ir turizmas, skaičius pasaulyje gali pasiekti 376 000 000. Vis dėlto kartu stiprėja ir spaudimas populiariausioms vietoms, kur daugėja protestų prieš perteklinį turizmą.

    Kas surenka daugiausia nakvynių

    Pagal 2025 metų tarptautinių turistų nakvynes Europoje tvirtai pirmauja Ispanija, kurioje fiksuota 329 661 068 nakvynės. Antroje vietoje išlieka Italija su 264 741 414 nakvynėmis, o trečioje įsitvirtino Turkija su 154 799 879 nakvynėmis.

    Prancūzija pernai peržengė 150 000 000 ribą ir pasiekė 150 753 829 nakvynes, o penktoje vietoje – Jungtinė Karalystė, kuriai pateikiami 2024 metų duomenys: 149 803 000 nakvynių. Tikėtina, kad 2025 metų rodikliai, paskelbus naujausią statistiką, gali būti dar aukštesni.

    Dešimtuką užbaigia šalys, kurių sėkmę dažnai lemia sezoniškumas ir stipri turizmo infrastruktūra. Graikija 2025 metais fiksavo 130 851 809 nakvynes, Austrija – 97 020 394, Kroatija – 85 604 505, Vokietija – 83 622 666, Nyderlandai – 64 311 055.

    Šie skaičiai paaiškina, kodėl Viduržemio jūros kryptys išlieka stabiliais lyderiais: Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos pakrantėse turizmo sezonas tęsiasi per vasarą ir vis dažniau plečiasi į vadinamuosius pereinamuosius mėnesius. Prancūzijoje srautus palaiko ne tik Paryžius, bet ir Žydroji pakrantė, Provansas bei Alpių žiemos kurortai.

  • Turkijoje ant ugnies kapoja avies žarnas: gatvės patiekalas, nuo kurio daliai praeina apetitas

    Turkijos gatvės maisto žemėlapyje yra patiekalas, kuris turistus dažnai priverčia sustoti iš smalsumo, o kitus – atsitraukti vien nuo minties. Tai kokoreč – ant žarijų lėtai kepami avies ar ožkos žarnynai, apvynioti aplink subproduktus ir patiekiami kaip sotus užkandis.

    Skirtingai nei geriau žinomas doneras, čia mėsa sukasi ant horizontaliai virš anglių įtvirtintų iešmų. Kaitra ir lašantys riebalai pamažu apskrudina išorę, o viduje esantys subproduktai išlieka minkštesni, todėl tekstūra būna kontrastinga.

    Tradiciniame variante naudojami kruopščiai nuplauti žarnynai ir įvairūs ėriuko subproduktai, pavyzdžiui, širdis, inkstai ar plaučiai. Ši dalis laikoma svarbiausia: higieninis paruošimas lemia ne tik skonį, bet ir saugą, nes net menka klaida gali sugadinti visą gaminį.

    Užsakant porciją, pardavėjas dažniausiai nenupjauna plonų riekelių. Apskrudusi dalis nukertama gabalu, metama ant įkaitintos skardos ir dviem peiliais greitai sukapojama iki smulkių kąsnelių, kad prieskoniai ir daržovės pasiskirstytų tolygiai.

    Tada įsijungia skonis: dedama aitrioji paprika, kuminas, raudonėlis, dažnai įmaišoma pomidorų ir žaliosios paprikos. Patiekiama bandelėje ar lavaše, kartais papildomai apskrudintame nuo kepimo riebalų, todėl užkandis tampa dar sotesnis ir ryškesnis.

    Nors daliai valgytojų psichologinė riba yra didžiausias iššūkis, šio patiekalo gerbėjai pabrėžia dūmo natą, aštrumą ir sodrų ėrienos poskonį. Turkijoje kokoreč vertinamas kaip tradicinis gatvės maistas, o keliautojams jis dažnai tampa kulinariniu nuotykiu, kuris arba atbaido, arba įsimena ilgam.