CP v2

Tag: Turkija

  • Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Irano vyrų futbolo rinktinė išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau iki šiol negavo JAV vizų nei žaidėjams, nei trenerių štabui. Teheranas teigia, kad Vašingtonas vilkina procesą ir taip apsunkina pasirengimą 2026 metų pasaulio čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks JAV.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei vizų neišdavimą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad tai pažeidžia tarptautinių sporto varžybų organizavimo principus. Pasak jo, Irano futbolo atstovai Turkijoje susitiko su FIFA vadovais ir gavo patikinimų, kad organizacija sieks užtikrinti savo nuostatų laikymąsi.

    Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Taj tvirtino, kad iki šiol nei vienam delegacijos nariui vizos nebuvo išduotos. Jo teigimu, federacija neturi aiškios informacijos, ar apskritai kam nors jau suteiktas leidimas atvykti į JAV, todėl planai dėl dalies rungtynių lieka neapibrėžti.

    Stovyklos planai ir rizika

    Turkijoje Iranas planuoja sužaisti dvejas kontrolines rungtynes: Antalijoje numatytas mačas su Gambija, o antrojo varžovo paieškos tęsiasi. Taip pat suplanuotos rungtynės su Turkijos klubu ir susitikimas su Puerto Riku Tuksone, tačiau pastarosios priklausys nuo to, ar bus išduotos vizos.

    Neapibrėžtumas ypač jautrus dėl to, kad 2026 metų pasaulio čempionate Iranui grupės etapo rungtynės numatytos JAV stadionuose. Pagal FIFA turnyro formatą ir sudarytą šeimininkų pasiskirstymą, dalis komandų visą grupės etapą žaidžia vienoje iš priimančiųjų šalių, todėl logistika ir atvykimo leidimai tampa kritiniu pasirengimo veiksniu.

    Rinktinė ruošiasi chaoso fone

    Šaltinių teigimu, Iranas į turnyrą juda būdamas prastai pasirengęs: dalis numatytų kontrolinių rungtynių buvo atšaukta, o treniruočių ritmą trikdė politinė ir saugumo situacija regione. Komanda pastaruoju metu neturėjo aukščiausio lygio varžovų, o viena iš paskutinių treniruočių rungtynių Teherane buvo vidinė dvikova, kai žaidėjai buvo padalyti į dvi komandas.

    Papildomą dėmesį kelia ir sudėties klausimai. Vyriausiasis treneris Amir Ghalenoei paskelbė 30 žaidėjų preliminarų sąrašą, tačiau jame nėra puolėjo Sardaro Azmouno, laikomo vienu ryškiausių Irano futbolo veidų ir žaidusio dviejuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad žaidėjas į konfliktą su dalimi valdžios palaikytojų pateko po viešų politinių pasisakymų ir paramos protestams, o artimi valdžiai komentatoriai reikalavo viešo atsiprašymo. Pranešta ir apie teisines priemones, susijusias su žaidėjo turtu, tačiau detalesnė informacija apie konkrečius sprendimus skirtinguose šaltiniuose pateikiama nevienodai.

    Politika, sankcijos ir atvykimo ribojimai

    Vizų klausimą komplikuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso statusas, nes JAV ir Kanada šią struktūrą laiko teroristine organizacija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešai teigė, kad asmenims, susijusiems su šia organizacija, atvykimas į šalį nebūtų leidžiamas, o tai kelia riziką ne tik pareigūnams, bet ir platesnei delegacijai, jei būtų įžvelgtos sąsajos.

    Situaciją dar labiau paaštrino anksčiau pasirodę pranešimai, kad Mehdi Taj buvo neįleistas į Kanadą, kai mėgino vykti į FIFA kongresą. Tokie atvejai rodo, jog sporto diplomatinė įtampa gali persikelti ir į pasaulio čempionato organizacinius klausimus, ypač kai turnyro šeimininkėms tenka derinti saugumo politiką su FIFA reikalavimais dėl komandų atvykimo.

    Tuo pat metu Irane ryškėja visuomenės nuotaikų pokytis rinktinės atžvilgiu. Kritikai teigia, kad po protestų, interneto ribojimų ir dalies komandos viešų pasirodymų valstybiniuose renginiuose sirgalių palaikymas sumenko, o rinktinė vis dažniau atsiduria politinių ginčų epicentre.

  • Turkijos turguose šluojami šie stiklainiai: pušų medus tinka kavai ir mėsos marinatams

    Turkijos turguose ir bazaruose vis dažniau akį patraukia tamsesnio, tiršto medaus stiklainiai, kuriuos turistai perka kaip valgomą suvenyrą. Kalbama apie pušų medų, dar vadinamą miško medumi, kurio skonis ir aromatas pastebimai skiriasi nuo įprasto gėlių medaus. Jis dažnai apibūdinamas kaip mažiau saldus, bet gilesnio, dervingai žoleliško profilio.

    Šis produktas išsiskiria ne tik skoniu, bet ir kilme. Dalis medaus pasaulyje gaminama iš žiedų nektaro, o pušų medus dažniausiai susidaro iš lipčiaus, kuris atsiranda ant medžių. Lipčių išskiria ant spygliuočių gyvenantys smulkūs vabzdžiai, o bites vėliau surinktą saldžią medžiagą perdirba į medų.

    Būtent dėl šios kilmės pušų medus dažnai būna tamsesnis, primenantis gintaro ir karamelės atspalvius. Skonyje neretai juntamos karamelės, dervos, žolelių natos, kai kada ir labai lengvas dūmo prieskonis. Dėl mažesnio „tiesioginio“ saldumo jis labiau tinka tiems, kurie ieško subtilesnio deserto ar gėrimų saldiklio.

    Dar vienas bruožas, dėl kurio šis medus vertinamas virtuvėje, yra konsistencija. Jis paprastai būna itin tirštas ir ilgai išlieka skystas, lėčiau kristalizuojasi nei daugelis įprastų rūšių. Dėl to jį patogu naudoti padažams, desertams gardinti ar maišyti su jogurtu.

    Kur Turkijoje jis gaminamas

    Didžiausi pušų medaus kiekiai Turkijoje siejami su pietvakarių regionais, kur gausu pušynų ir palankus mikroklimatas. Tokios vietovės sudaro sąlygas lipčiui susidaryti ir stabiliai žaliavai, nuo kurios priklauso ir galutinio produkto skonis. Todėl turguose dažnai pabrėžiama kilmė ir regionas.

    Pirkėjams verta atkreipti dėmesį, kad pušų medus nėra tas pats, kas gėlių medus, todėl jo skonis iš pirmo karto gali nustebinti. Jei yra galimybė, pardavėjai dažnai siūlo paragauti, nes vienas šaukštelis greitai parodo skirtumą. Tai ypač aktualu tiems, kurie tikisi labai ryškaus saldumo.

    Kodėl tinka kavai ir mėsai

    Turkiškoje virtuvėje šis medus naudojamas ne vien pusryčiams ar desertams. Dėl miško natų ir mažesnio saldumo jis dera su sūriais, alyvuogėmis, natūraliu jogurtu bei šviežia duona. Populiarus ir derinys su tahini, kai sezamų pasta sumaišoma su medumi ir tampa tepamu kremu.

    Vis dažniau pušų medus pritaikomas ir pikantiškiems patiekalams. Jis tinka marinatams, ypač paukštienai ar avienai, kai norima švelniai karamelizuoti paviršių ir suteikti žoleliškai dervingą aromatą. Nedidelis kiekis gali subalansuoti citrinos rūgštį ar prieskonių aštrumą, todėl patiekalo skonis tampa apvalesnis.

    Kitas populiarus panaudojimas yra kava. Pušų medus ypač dera su stipria turkiška kava, nes švelniai sumažina kartumą ir palieka karamelės poskonį. Dėl išraiškingo aromato svarbu nepadauginti, kad medus neužgožtų pačios kavos.

    Nors keliautojai dažnai perka jį kaip skanų lauktuvėms tinkantį produktą, daugelis vėliau įvertina ir jo universalumą virtuvėje. Dėl išskirtinio profilio pušų medus gali pakeisti įprastą medų ten, kur norisi mažiau saldaus, bet aromatingesnio akcento. Todėl nenuostabu, kad Turkijos turguose šie stiklainiai neretai dingsta greičiausiai.

  • Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    DI darbotvarkė Turkistane

    Kazachstane, istoriniame Turkistano mieste, susitikę Tiurkų valstybių organizacijos lyderiai susitarė stiprinti bendradarbiavimą skaitmenizacijos ir DI srityse. Viršūnių susitikimo ašis buvo praktiniai projektai, kurie, pasak dalyvių, turi didinti regiono konkurencingumą ir ryšį su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.

    Susitikime dalyvavo Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Uzbekistano vadovas Šavkatas Mirzijojevas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir organizacijos generalinis sekretorius Kubanyčbekas Omuralijevas.

    „Mums tiurkų pasaulio vienybės stiprinimas yra ypač svarbus prioritetas“, – sakė Kasymas-Žomartas Tokajevas.

    Lyderiai pabrėžė, kad organizacija pirmiausia mato save kaip ekonominio, technologinio, kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo platformą. Tokajevas atmetė interpretacijas, esą didėjanti koordinacija būtų nukreipta į karinius ar geopolitinius tikslus.

    Ką šalys planuoja daryti kartu

    Vienas ryškiausių akcentų buvo susitarimas plėsti skaitmeninę integraciją, apimančią tiek viešąsias paslaugas, tiek verslo aplinką. Generalinis sekretorius teigė, kad valstybės sutarė bendradarbiauti mažiausiai 58 kryptyse, susijusiose su DI ir skaitmenine plėtra.

    Tarp įvardytų iniciatyvų minėtas bendrų DI centrų kūrimas, kibernetinio saugumo stiprinimas, taip pat naujos švietimo kryptys, skirtos rengti specialistus skaitmeninei ekonomikai. Kazachstano vadovas ragino paspartinti skaitmeninę transformaciją, kad regionas „neliktų pažangos nuošalyje“.

    „Kiekvienas sektorius dabar susietas su DI ir skaitmenine plėtra, todėl niekas šioje srityje negali veikti vienas“, – sakė Kubanyčbekas Omuralijevas.

    Praktiniu sprendimu įvardytas „E-Permit“ projektas, kurio tikslas supaprastinti krovinių vežimo procedūras tarp valstybių. Tokie sprendimai svarbūs ne tik logistikos greičiui, bet ir verslo kaštams, nes mažina administracinę naštą kertant sienas.

    Skaitmeninis koridorius ir Vidurinis koridorius

    Lyderiai daug dėmesio skyrė ir ryšio tarp infrastruktūros bei skaitmeninės politikos stiprinimui. Uzbekistano prezidentas paskelbė programą „Five Million AI Leaders“, orientuotą į ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, ir pasiūlė kurti vieningesnę DI bendradarbiavimo erdvę regione.

    Taip pat iškelta „Digital Turkic Corridor“ idėja, kuri apimtų regioninę duomenų mainų ekosistemą. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai valstybės greta kelių, uostų ar geležinkelių vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, debesijos pajėgumus ir kibernetinį atsparumą.

    Azerbaidžano prezidentas kalbėjo ir apie ryšio projektus tarp Europos bei Azijos, įskaitant „Digital Silk Road“ iniciatyvos įgyvendinimą. Pasak jo, artimiausiais mėnesiais turėtų pradėti veikti transkaspinis šviesolaidžio kabelis tarp Azerbaidžano ir Kazachstano, kuris sustiprintų regiono duomenų perdavimo pajėgumus.

    Transporto temoje išskirtas Vidurinis koridorius, dar vadinamas Transkaspiniu tarptautiniu transporto maršrutu. Tai geležinkelių ir jūrinių maršrutų tinklas, jungiantis Kiniją ir Pietryčių Aziją per Kazachstaną, Azerbaidžaną bei Sakartvelą, o vėliau per Turkiją pasiekiantis Europą.

    „Tiurkų pasaulis turi tapti vienu iš įtakingų XXI amžiaus geopolitinių galios centrų“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Organizacija įkurta 2009 metais, jos būstinė yra Stambule, o narės yra Turkija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas. Uzbekistano vadovo teigimu, bendras valstybių ekonominis potencialas 2025 metais siekė apie 2,2 trilijono eurų, todėl skaitmeninių projektų sėkmė gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek regiono prekybai, tiek investicijų pritraukimui.

  • Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija paragino Europos Sąjungą aktyviau įsitraukti į ginčą su Turkija dėl žvejybos Egejo jūroje, teigdama, kad turkų žvejai esą pažeidžia jūrų teisę ir žvejoja zonose, kurias Atėnai laiko priklausančiomis Graikijos jurisdikcijai.

    Atsakydama į incidentus jūroje, Graikijos laivybos ministras Vasilis Kikilias pabrėžė, kad Graikijos jūrinės ribos yra ir Europos ribos, todėl, pasak jo, ES turėtų imtis veiksmų ir aiškiau ginti tarptautinės jūrų teisės principus.

    Ko prašo Graikija

    Susitikime Atėnuose su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Costu Kadiu, Graikijos pusė iškėlė, jos vertinimu, pasikartojančius neteisėtos žvejybos atvejus ir suvereniteto ginčus kurstančius veiksmus.

    Atėnai teigia, kad kai kuriais atvejais turkų žvejybos laivai veikė teritorijose, kurias Graikija laiko savo teritoriniais vandenimis arba zonomis, kuriose taikoma Graikijos kontrolė, o situaciją papildomai kaitino Turkijos pakrančių apsaugos laivų buvimas.

    Kodėl ginčas nuolat atsinaujina

    Nors Graikija ir Turkija yra NATO sąjungininkės, jų nesutarimai dėl jūrų ribų ir teisių į kontinentinį šelfą tęsiasi dešimtmečius, o įtampą reguliariai didina ir Kipro klausimas.

    Graikija yra nustačiusi ribojamas žvejybos zonas Egejo jūroje, tačiau Turkija dalį jų ginčija, tvirtindama, kad Atėnai neturi teisės vienašališkai nustatyti taisyklių teritorijose, kurias Ankara laiko ne Graikijos jurisdikcija.

    Papildomu trinties tašku tapo ir Turkijos jūrinio erdvinio planavimo dokumentai, numatantys žvejybos zonas Egejo jūroje, kuriuos Graikija vertina kaip bandymą įtvirtinti platesnes pretenzijas regione.

    Kokios gali būti pasekmės ES ir regionui

    Šis ginčas ES svarbus ne vien dėl žuvininkystės: Egejo jūra yra išorinis Bendrijos pasienis, todėl kiekvienas incidentas dėl laivybos, kontrolės ar teisės taikymo lengvai perauga į platesnį politinį konfliktą.

    Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis viešai signalizavo, kad vienašališki bandymai įgyvendinti jūrines pretenzijas už tarptautinės teisės rėmų, Atėnų vertinimu, neturi perspektyvos ir ilgainiui tik didina eskalacijos riziką.

    Tuo pat metu Ankara svarsto iniciatyvas, kurios galėtų formalizuoti Turkijos požiūrį į ekonominių zonų ribas Rytų Viduržemio regione, o tai didina tikimybę, kad diplomatinė įtampa taps ilgalaike ir reikalaujančia platesnio ES tarpininkavimo.

    Artimiausiu metu situacijos dinamiką gali veikti ir aukšto lygio saugumo darbotvarkė NATO formatu, nes dvišaliai incidentai jūroje dažnai persidengia su platesniais Aljanso interesais regione.

  • Turkių grožio paslaptis stebina: vienas virtuvės produktas gali akimirksniu pakeisti odą

    Turkių grožio paslaptis stebina: vienas virtuvės produktas gali akimirksniu pakeisti odą

    Turkijoje grožio rutina dažnai siejama su ryškiu makiažu ir kosmetologinėmis procedūromis, tačiau kasdienėje priežiūroje nemažai moterų vis dar remiasi paprastais, kartų patikrintais sprendimais. Pastaraisiais metais natūrali kosmetika ir minimalizmas vėl tampa ryškia tendencija, o dėmesys krypsta į odos barjero stiprinimą ir švelnią priežiūrą.

    Vienas populiariausių turkiškos rutinos pasirinkimų – alyvuogių aliejus, dažnai laikomas ne tik maisto produktu, bet ir universalia odos emolientine priemone. Jis dažniausiai naudojamas sausai, brandžiai ar jautriai odai, kai norisi greito komforto, mažesnio tempimo pojūčio ir minkštumo.

    Alyvuogių aliejus vertinamas dėl sudėtyje esančių riebalų rūgščių ir antioksidantų, o taip pat vitaminų, kurie svarbūs odos būklei. Dermatologijoje pabrėžiama, kad tokios priemonės gali padėti sumažinti drėgmės netekimą, tačiau jos nėra vienodai tinkamos visiems odos tipams.

    Jei oda linkusi į aknę ar greitai kemšasi poros, riebesni aliejai kai kuriems žmonėms gali pabloginti situaciją. Dėl to dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažo kiekio, išbandyti priemonę nedideliame odos plote ir stebėti reakciją, ypač jei oda jautri ar linkusi į bėrimus.

    Kitas namuose dažnai naudojamas turkiškos priežiūros elementas – natūralus jogurtas, kuriuo kai kurios moterys tepa veidą kaip trumpą raminamąją kaukę. Jogurte esanti pieno rūgštis priskiriama alfa hidroksi rūgštims, todėl ji gali švelniai veikti odos paviršių, tačiau jautriai odai toks būdas taip pat gali sukelti perštėjimą.

    Kasdienėje rutinoje dažnai minimas ir rožių vanduo, kuris naudojamas kaip tonikas ar purškiama dulksna. Jis vertinamas dėl gaivos pojūčio ir švelnumo, bet renkantis svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, nes kai kurie produktai gali turėti dirginančių kvapiųjų medžiagų.

    Dar viena įprasta praktika – reguliarus, bet švelnus šveitimas, padedantis pašalinti negyvas ląsteles ir pagerinti odos tekstūrą. Specialistai pabrėžia, kad pernelyg dažnas arba agresyvus šveitimas gali pažeisti odos barjerą, todėl saugesnis kelias yra saikas, ypač jei naudojami rūgštiniai produktai ar retinoidai.

    Grožio rinkoje ryškėja aiški kryptis: žmonės vis dažniau ieško paprastų, funkcionalių priemonių ir stengiasi suprasti, kas konkrečiai tinka jų odai. Natūralūs ingredientai gali būti naudingi, tačiau geriausi rezultatai paprastai pasiekiami derinant juos su moksliškai pagrįsta, odos tipą atitinkančia priežiūra ir kasdiene apsauga nuo saulės.

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.

  • Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Kas pasikeitė prekyboje

    Turkija gegužės 13 dieną panaikino techninį ribojimą, kuris trukdė siuntoms, keliaujančioms per trečiąsias šalis, dokumentuose aiškiai nurodyti Armėniją arba Turkiją kaip galutinę prekių kilmę ar paskirties vietą. Ankaros teigimu, tai simbolinis, bet praktiškai svarbus žingsnis, galintis palengvinti kai kuriuos logistikos ir muitinės procesus.

    Iki šiol tokios siuntos dažnai būdavo „paslepiamos“ po tarpinės valstybės žyma, todėl verslui kildavo papildomų procedūrų ir administracinės rizikos. Naujasis sprendimas, nors ir neįveda pilnos tiesioginės prekybos, mažina biurokratines kliūtis ir suteikia aiškesnį teisinį apibrėžtumą.

    „Pasinaudodama istorine galimybe stiprinti ilgalaikę taiką ir gerovę Pietų Kaukaze, Turkija ir toliau prisidės prie ekonominių ryšių plėtros regione“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Öncü Keçeli.

    Armėnijos reakcija ir ko laukti toliau

    Armėnijos užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino palankiai, pabrėždama, kad tai gali būti nuoseklios normalizacijos dalis. Jerevanas viešai signalizuoja, jog logiškas kitas etapas būtų Armėnijos ir Turkijos sienos atvėrimas bei diplomatinių santykių užmezgimas.

    Šalys iki šiol neturi formalių diplomatinių ryšių, o jų siena uždaryta nuo 1990-ųjų. Turkija sieną uždarė 1993 metais, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu dėl konflikto su Armėnija Kalnų Karabacho klausimu.

    „Tai svarbus žingsnis link visaverčių ir normalizuotų santykių, kurie galėtų būti tęsiami atveriant Armėnijos ir Turkijos sieną ir užmezgant diplomatinius ryšius“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ani Badalyan.

    Kontekstas: kodėl santykiai įtempti

    Turkijos ir Armėnijos santykius ilgą laiką apsunkina istoriniai nesutarimai dėl 1915 metų įvykių Osmanų imperijoje, kuriuos daug istorikų ir valstybių laiko armėnų genocidu. Turkija šiam vertinimui nepritaria ir ginčija tiek kvalifikaciją, tiek aukų skaičių, teigdama, kad Pirmojo pasaulinio karo chaose žuvo įvairių tautybių žmonės.

    Įtampą sustiprino ir Turkijos strateginė partnerystė su Azerbaidžanu. 2020 metais Turkija atvirai rėmė Azerbaidžaną per šešių savaičių karą, po kurio Baku susigrąžino reikšmingą dalį teritorijų, o dauguma etninių armėnų iš regiono pasitraukė.

    Nors proveržis vyksta lėtai, nuo 2021 metų pabaigos Ankara ir Jerevanas sutiko siekti santykių gerinimo ir paskyrė specialiuosius atstovus. Tarp apčiuopiamų rezultatų dažniausiai minimi atnaujinti tiesioginiai skrydžiai ir kai kurių kelionių ribojimų sušvelninimas, taip pat tęsiamas techninis ir biurokratinis darbas, susijęs su sienos atvėrimo galimybe.

    Analitikų vertinimu, prekybos dokumentų taisyklių pakeitimas pats savaime neišsprendžia politinių priežasčių, dėl kurių siena išlieka uždaryta, tačiau sukuria mažesnės rizikos erdvę praktiniam bendradarbiavimui. Tai gali tapti testu, ar abi pusės pasirengusios pereiti nuo simbolinių gestų prie platesnio susitarimų paketo, apimančio transportą, muitinės režimą ir diplomatinių kanalų atkūrimą.

  • Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija atsisako „F-35“ ir užsako KAAN: žinutė Europai apie ginklų pirkimus

    Turkija paskelbė užsakiusi pirmąją 20 penktos kartos naikintuvų KAAN partiją ir taip dar labiau nutolsta nuo JAV gaminamų „F-35“. Šis sprendimas iškart sulaukė atgarsio Europoje, kur vis garsiau kalbama apie ginkluotės tiekimo rizikų valdymą ir pirkimų diversifikavimą.

    Turkijos kelias į KAAN glaudžiai susijęs su jau anksčiau kilusia įtampa su Vašingtonu. Po to, kai Ankara įsigijo rusiškas S-400 oro gynybos sistemas, JAV 2019 metais pašalino Turkiją iš „F-35“ programos ir sustabdė orlaivių perdavimą, motyvuodamos saugumo rizikomis.

    KAAN kuriamas kaip būsimas Turkijos karinių oro pajėgų pagrindas, ilgainiui turintis pakeisti eksploatuojamus F-16. Programą vysto „Turkish Aerospace“, o Ankara projektą pristato kaip technologinės nepriklausomybės ir vietinės pramonės stiprinimo simbolį.

    „Tai ne tik lėktuvas. Tai nacionalinės nepriklausomybės ir technologinio suvereniteto simbolis“, – sakė „Turkish Aerospace“ vadovas Mehmetas Demiroglu.

    Pasak jo, pradinė sutartis apima 20 orlaivių Block 10 versiją, tačiau tai esą tik pradžia, o vėliau skaičiai turėtų augti. Turkija viešai signalizuoja, kad ateityje KAAN galėtų būti siūlomas ir eksporto rinkoms, įskaitant Europos valstybes.

    Europai šis žingsnis svarbus ne vien dėl technologijų, bet ir dėl politikos. Dalis Europos šalių yra pasirinkusios „F-35“ kaip pagrindinę ateities platformą, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariama, kaip išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo, ypač kai gynybos pramonėje sprendimus neretai lydi eksporto kontrolė ir politinės sąlygos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia JAV projektų atsiranda daugiau alternatyvų: Turkijos KAAN ir Pietų Korėjos KF-21 vystomi kaip pažangūs sprendimai, kurių įsigijimo ir modernizavimo sąlygos gali būti lankstesnės. Vis dėlto galutinį atsakymą, ar KAAN taps realia alternatyva NATO ir Europos šalims, lems bandymų rezultatai, serijinės gamybos tempai ir integracija su Aljanso standartais.

    Žinomi ir pagrindiniai viešai skelbiami būsimo KAAN parametrai: vienvietis naikintuvas turėtų siekti apie 20,3 metro ilgį, turėti dviejų variklių schemą, maksimalų greitį iki Mach 1,8 ir galimybę nešti dalį ginkluotės vidinėse skyriuose. Programos šalininkai pabrėžia, kad būtent tokie sprendimai yra svarbūs siekiant mažesnio pastebimumo ir didesnio išgyvenamumo šiuolaikiniame mūšio lauke.

  • Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Renovacija artėja prie pabaigos

    Chalkio teologinės mokyklos, dešimtmečius neveikiančios netoli Stambulo, renovacija turėtų būti baigta rugsėjį, pranešė Graikijos Ekumeninis patriarchatas. Tačiau, nepaisant atnaujinimo darbų, leidimo atnaujinti veiklą iš Turkijos institucijų mokykla iki šiol nėra gavusi.

    Mokykla įsikūrusi Heybeliados saloje, istoriškai vadinamoje Chalkiu, Marmuro jūroje prie Stambulo. Ši vieta laikoma viena svarbiausių graikų ortodoksų bendruomenės švietimo ir religinės kultūros erdvių regione.

    Kodėl mokykla buvo uždaryta

    Chalkio teologinė mokykla veikė nuo 1844 metais įkurto dvasininkų rengimo centro laikų ir ilgą laiką buvo pagrindinė graikų ortodoksų dvasininkijos kalvė. Situacija pasikeitė 1971 metais, kai Turkijoje įsigalioję teisiniai ribojimai faktiškai užkirto kelią privačių aukštųjų religinių mokyklų veiklai.

    Nuo tada Ekumeninis patriarchatas ne kartą kreipėsi į Ankarą, siekdamas atkurti mokyklos darbą, tačiau klausimas liko politiškai jautrus ir neišspręstas. Dalis diskusijų viešojoje erdvėje siejama su Turkijos požiūriu į religinių mažumų teises ir švietimo institucijų statusą.

    Tarptautinis spaudimas ir diplomatija

    Šį klausimą stebi ir tarptautiniai partneriai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas bei Europos Sąjungą, kurios ne kartą kritikavo Turkiją dėl religijos laisvės iššūkių, su kuriais susiduria nemusulmonų mažumos. Mokyklos atidarymo tema periodiškai iškyla ir dvišaliuose politiniuose kontaktuose.

    Pastaraisiais metais ji buvo aptarta ir Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus susitikimuose su JAV politikais, o viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie galimą paramą deryboms trumpam atgaivino viltis. Vis dėlto sprendimas, priklausantis nuo Turkijos valdžios leidimo, kol kas nepriimtas.

    Istorinė reikšmė ir ko laukiama toliau

    Per savo istoriją Chalkio teologinė mokykla parengė daug įtakingų graikų ortodoksų dvasininkų, tarp jų ir patį patriarchą Baltramiejų. Dėl to jos veiklos atnaujinimas vertinamas ne tik kaip praktinis švietimo klausimas, bet ir kaip simbolinis religijos laisvės bei mažumų teisių indikatorius.

    Jei renovacija bus užbaigta pagal planą, didžiausias neapibrėžtumas liks teisinė ir politinė dalis: kada ir kokiomis sąlygomis Turkija leistų mokyklai vėl priimti studentus. Artėjant numatytai darbų pabaigai, spaudimas priimti sprendimą, tikėtina, tik didės.

  • „Bulgargaz“ pasirinko LNG konkurso laimėtoją: vasaros dujoms užsakytas krovinys iš JAV

    „Bulgargaz“ pasirinko LNG konkurso laimėtoją: vasaros dujoms užsakytas krovinys iš JAV

    Bulgarijos valstybinė dujų tiekėja „Bulgargaz“ paskelbė suskystintų gamtinių dujų (LNG) konkurso laimėtoją. Įmonė siekė užsitikrinti reikalingą dujų kiekį artėjančiam vasaros sezonui ir tam organizavo vieno LNG krovinio pirkimą.

    Pasak „Bulgargaz“, konkurse dalyvavo penkios bendrovės, o konkurencingiausią pasiūlymą pateikė „Shell“. Skelbiama, kad būtent šios bendrovės pasiūlymas buvo įvertintas kaip geriausias pagal nustatytus kriterijus.

    Planuojama, kad LNG krovinys bus pakrautas Jungtinėse Valstijose ir į Turkijoje esantį terminalą atplauks iki šių metų gegužės pabaigos. Įsigytas kiekis nurodomas kaip 1 000 000 MWh, o šios dujos turėtų padengti Bulgarijos vartotojų poreikius vasaros mėnesiais.

    LNG pirkimai per regioninius terminalus pastaraisiais metais tapo svarbia priemone valstybėms, siekiančioms didesnio tiekimo lankstumo ir mažesnės priklausomybės nuo vamzdyninių srautų. Dujų kiekiai vasarai dažnai perkami atsižvelgiant į sezoniškumą, saugyklų užpildymo planus ir kainų dinamiką Europos biržose.

    „Bulgargaz“ sprendimas rinktis konkurso būdu atrinktą tiekėją rodo siekį išlaikyti tiekimo patikimumą ir kainos kontrolę, ypač prieš laikotarpį, kai dalis vartojimo persikelia į elektros gamybą, pramonę ir dujų saugyklų papildymą. Galutinė šio sandorio nauda vartotojams priklausys nuo to, kokiomis sąlygomis dujos bus integruotos į bendrą pirkimų portfelį ir kokia bus regioninė paklausa vasarą.