CP v2

Tag: Turkija

  • Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje Stambulo oro uoste sulaikytas 32 metų komikas Deniz Göktas. Jis grįžo į šalį po to, kai internete išplito jo stand-up pasirodymo įrašas, o prokuratūra pradėjo kelis tyrimus dėl tariamo religinių vertybių įžeidimo ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įžeidimo.

    Kaip pranešė Stambulo prokuratūra, pagrindinis tyrimas susijęs su įtarimais dėl „viešo religinių vertybių įžeidimo“. Institucija nurodė gavusi 185 skundus dėl komiko pasirodymo, o sulaikymas, pasak pareiškimo, įvyko liepos 2 dieną, kai jis atvyko į Stambulą.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Pasirodymo įrašas, kurio trukmė siekia apie 90 minučių, „Youtube“ platformoje paskelbtas birželio 24 dieną. Nuo tada jis peržiūrėtas beveik 9 000 000 kartų, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti trumpi fragmentai, išprovokavę politinę ir visuomeninę reakciją.

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad komikas pasirodyme satyriškai komentavo politinius įvykius ir kritikavo skirtingas politines stovyklas, įskaitant kalinamą Stambulo merą Ekremą Imamoglu. Pastarojo sulaikymas anksčiau buvo išprovokavęs masines gatvių demonstracijas.

    Dar prieš sulaikymą dalis įrašų ištraukų, platintų platformoje X, Turkijoje buvo užblokuotos motyvuojant nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. Netrukus po to prokurorai paskelbė apie atskirą tyrimą, teigdami, kad pasirodyme esama įžeidžiančių pasisakymų, galinčių sudaryti nusikalstamos veikos sudėtį.

    Ką numato įstatymai?

    Turkijoje prezidento įžeidimas yra kriminalizuotas pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį, o tokie tyrimai šalyje yra dažni ir apima ne tik politikus, bet ir žurnalistus, menininkus bei visuomenininkus. Šiuo atveju dar nėra aiškiai įvardyta, kuri konkreti pasirodymo dalis laikoma prezidento įžeidimu, tačiau pranešimuose minima, kad komikas prezidentą vadino diktatoriumi.

    Teisininkai paprastai pabrėžia, kad tokios bylos Turkijoje kelia klausimų dėl saviraiškos laisvės ribų, ypač kai satyra ar politinė kritika vertinama kaip baudžiamoji atsakomybė. Tai siejama su platesne pastarųjų metų tendencija, kai institucijos aktyviau imasi bylų prieš valdžią kritikuojančius asmenis, o tyrimai apima kultūros lauko atstovus, žiniasklaidą ir opozicijos politikus.

    Kas žinoma apie komiką?

    Turkijos žiniasklaida nurodo, kad Ankaroje gimęs Deniz Göktas stand-up karjerą pradėjo 2019 metais Stambulo komedijos klube „TuzBiber“. Vėliau jis pasirodė įvairiose vietose Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Prieš grįždamas į Turkiją komikas X platformoje rašė, kad tuo metu atostogauja užsienyje. Vis dėlto jis nusprendė grįžti, suprasdamas, kad gali būti sulaikytas, o jo advokatas pranešė, kad teismas numatytas penktadienio rytą.

  • Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelio Vyriausybė vienbalsiai pripažino masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. Šį sprendimą inicijavo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras, o politinis žingsnis dar turės būti patvirtintas parlamente.

    Pasak ministro, sprendimas grindžiamas moraline pareiga pripažinti istorinius faktus ir atmesti bandymus juos neigti ar menkinti. Jo vertinimu, tai svarbus signalas, kad istorinės atminties klausimai neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.

    „Mes įvykdėme moralinę pareigą pripažindami istorinę tiesą ir atmesdami bandymus ją neigti“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Armėnų genocidu vadinamas sistemingas armėnų krikščionių gyventojų naikinimas ir deportacijos Osmanų imperijoje, prasidėjusios 1915 metų pavasarį ir trukusios iki 1916 metų rudens. Skirtingais vertinimais, per šį laikotarpį žuvo nuo 664 000 iki 1 200 000 žmonių.

    Izraelio sprendimas priimtas tuo metu, kai santykiai su Turkija išlieka įtempti, ypač po karo Gazos Ruože, prasidėjusio 2023 metų spalį. Ankara ilgą laiką atmeta raginimus 1915–1916 metų įvykius oficialiai pripažinti genocidu ir tokią formuluotę vertina kaip politiškai motyvuotą.

    Tuo tarpu dalis Vakarų valstybių armėnų žudynes jau yra įvardijusios genocidu, o šis klausimas tarptautinėje politikoje periodiškai grįžta kaip principinės istorinio teisingumo ir diplomatinių santykių įtampos testas. Izraelio žingsnis gali turėti platesnių pasekmių regioninei diplomatijai ir dvišaliams ryšiams su Turkija.

  • Pigios atostogos Turkijoje baigiasi: kur lietuviams dabar už 100 eurų išeina daugiausia

    Turkija, ilgus metus laikyta vienu pigiausių poilsio krypčių pasirinkimų, šią vasarą sparčiai praranda kainos pranašumą. Naujausi UniCredit Bank Austria vertinimai rodo, kad skirtumas tarp to, ką už tą pačią sumą galima įsigyti Turkijoje ir Lietuvoje, beveik išnyko.

    Skaičiuojant pagal perkamosios galios palyginimą, 2025 metais už 100 eurų Turkijoje buvo galima nusipirkti tiek, kiek Lietuvoje būtų kainavę apie 118 eurų. Šiemet situacija pasikeitė: už 100 eurų Turkijoje įsigyjama maždaug tiek, kiek Lietuvoje už apie 102 eurus.

    Kas brangsta labiausiai?

    Toks pokytis reiškia, kad keliautojams brangsta ne vien viešbučiai ar skrydžiai, bet ir kasdienės išlaidos vietoje. Kai valiutos kurso pranašumas sumenksta, daugiau kainuoja maistas, transportas, pramogos ir kiti smulkūs pirkiniai, kurie dažnai sudaro reikšmingą atostogų biudžeto dalį.

    Kainų augimas fiksuojamas ir kitose anksčiau pigiausiomis laikytose kryptyse. Vis dėlto dalis regiono šalių išlieka palankesnės trumpoms ar šeimos kelionėms, ypač jei svarbiausias kriterijus yra išlaidos vietoje.

    Kur už 100 eurų gauname daugiau?

    Vertinimuose išsiskiria Bulgarija, kuri net ir brangstant kainoms išlieka viena geriausių krypčių pagal tai, kiek realiai galima įsigyti už tą pačią sumą. Skaičiuojama, kad už 100 eurų Bulgarijoje galima įsigyti panašiai tiek, kiek Lietuvoje kainuotų apie 139 eurus.

    Rumunija taip pat minima tarp išlaidų prasme palankiausių krypčių, nors kainų augimas palietė ir ją. Tai reiškia, kad keliautojai, ieškantys mažiausio kasdienio išlaidų lygio, vis dažniau žvalgosi ne į Turkiją, o į kitas regiono šalis.

    Ispanija ir Portugalija stebina stabilumu

    Tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje kainos, remiantis tuo pačiu palyginimu, iš esmės išliko stabilios. Dėl to šiose šalyse keliautojai gali tikėtis kiek lengviau kontroliuojamo biudžeto, o kai kuriais atvejais ir šiek tiek mažesnių išlaidų nei Lietuvoje.

    Brangimas ryškus ir Kroatijoje, kur kainų lygis jau kurį laiką vertinamas kaip aukštesnis nei Lietuvoje. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad tradiciškai populiarios Viduržemio jūros kryptys vis dažniau konkuruoja ne pigumu, o paslaugų kokybe ir patogumu.

    „Šiemet šis skirtumas beveik išnyko: už 100 eurų Turkijoje nusipirksime tik tiek, kiek Lietuvoje už maždaug 102 eurus“, – teigiama UniCredit Bank Austria duomenų apžvalgoje.

    Keliautojams tai signalas planuojant atostogas labiau vertinti ne vien viešbučio ar skrydžio kainą, bet ir realias išlaidas vietoje. Net nedidelis kainų lygio pokytis gali tapti lemiamu, ypač keliaujant šeimai ar ilgesniam laikui.

  • Turkijoje atrastas 2 000 metų senumo laisvės tekstas: ką jis išduoda apie senovės miestus?

    Turkijoje atrastas 2 000 metų senumo laisvės tekstas: ką jis išduoda apie senovės miestus?

    Turkijos pietuose, Antalijos provincijoje esančiame senoviniame Termeso mieste archeologai užfiksavo kelias akmenyje iškaltas inskripcijas, kurios gali reikšmingai praplėsti žinias apie miesto politinį ir religinį gyvenimą prieš daugiau nei 2 000 metų. Tyrėjų dėmesį labiausiai patraukė tekstas, siejamas su miesto autonomija ir politinės nepriklausomybės įtvirtinimu.

    Termesas nuo seno laikytas išskirtine vietove: miestas buvo įkurtas aukštai Tauro kalnuose, todėl pasižymėjo natūraliomis gynybinėmis kliūtimis ir sunkiai pasiekiama geografine padėtimi. Istoriniai šaltiniai mini, kad 333 metais prieš mūsų erą Aleksandras Makedonietis, įvertinęs tvirtovės pranašumus, atsisakė bandymo ją užimti.

    Pasak tyrėjų, viena iš naujai dokumentuotų inskripcijų gali būti skirta momentui, kai Termesas įtvirtino politinę autonomiją po neramumų, susijusių su helenistinių karalysčių ekspansija Mažojoje Azijoje. Tokie tekstai laikomi itin retais, nes daug panašių dokumentų neišliko arba žinomi tik iš vėlesnių perrašų.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios inskripcijos senovėje atlikdavo ne vien administracinę funkciją. Jos veikė ir kaip viešas simbolis, leidžiantis bendruomenei įtvirtinti tapatybę, priminti apie iškovotą savarankiškumą ir pasiųsti žinią kaimynams bei potencialiems užkariautojams.

    Šalia politikos ir pranašystė

    Ne mažiau reikšminga laikoma ir antroji inskripcija, kurią archeologai interpretuoja kaip orakulo tekstą, tai yra religinę žinią, siejamą su dievybių valia ir ritualine praktika. Senovės pasaulyje tokie pranašystių tekstai buvo svarbūs ne tik tikėjimui, bet ir politiniams sprendimams: į dievus kreiptasi dėl karų, stichijų, valdžios klausimų ar bendruomenės ateities.

    Tyrėjų vertinimu, Termeso atvejis ypač įdomus tuo, kad vienoje vietoje fiksuojami ir politinę nepriklausomybę, ir religinę praktiką atspindintys liudijimai. Tai suteikia retesnę galimybę senovinį miestą matyti ne fragmentais, o kaip sudėtingą organizmą, kuriame valdžia, viešieji tekstai ir tikėjimas veikė greta.

    Archeologai pabrėžia, kad tokio tipo akmeniniai įrašai yra vieni patikimiausių šaltinių rekonstruojant vietos bendruomenių savivoką. Skirtingai nei vėlesnės kronikos, kurios neretai atspindi nugalėtojų perspektyvą, viešosios inskripcijos leidžia pažvelgti į tai, ką pati bendruomenė laikė svarbiausiu ir ką norėjo įamžinti ateities kartoms.

  • Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija spartina karinio laivyno modernizaciją ir kuria pirmą šalyje pagamintą lėktuvnešį MUGEM. Ankaros tikslas – sustiprinti savo pozicijas Viduržemio jūroje ir didinti atgrasymą regione, kuriame aktyviai veikia ir Rusija.

    Apie projekto terminus viešai kalbėta tarptautiniame karinių jūrų pajėgų renginyje Combined Naval Event 2026. Turkijos karinių jūrų pajėgų atstovai nurodė, kad lėktuvnešį planuojama įvesti į rikiuotę 2032 metais, o nuleidimas į vandenį numatomas 2027–2028 metais.

    Koks bus MUGEM?

    MUGEM pavadinimas yra trumpinys nuo turkiško Milli Uçak Gemisi, lietuviškai tai reikštų nacionalinį lėktuvnešį. Projektas pradėtas 2023 metais, o viešai pristatytas 2024 metais, pabrėžiant vietinės projektavimo kompetencijos ir pramonės vaidmenį.

    Pagal skelbiamą koncepciją tai turėtų būti vidutinio dydžio lėktuvnešis, o pagal bendrą klasę jis dažnai lyginamas su britų lėktuvnešiu „Queen Elizabeth“. Turkija akcentuoja, kad tai būtų didžiausias jos laivyno vienetas ir svarbiausias naujų pajėgumų simbolis.

    Laivas turėtų turėti įprastą pakilimo rampą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarstomas ir katapultos sprendimas, kuris reikšmingai praplėstų orlaivių panaudojimo galimybes. Skelbiama, kad bendra planuojama orlaivių grupė galėtų siekti iki 52 vienetų, iš jų apie 20 būtų laikomi ant denio.

    Dronai ir lengvieji naikintuvai

    Turkija vis garsiau kalba apie deniu pagrįstą aviaciją, kurioje svarbią vietą užimtų ir bepiločiai. Tarp įvardijamų kandidatų minimi „Bayraktar TB3“ ir „Bayraktar Kizilelma“, taip pat lengvasis kovinis lėktuvas „TAI Hürjet“.

    Toks pasirinkimas atitinka platesnę šiuolaikinę tendenciją, kai kariniuose jūrų pajėgumuose vis didesnę reikšmę įgauna bepiločiai, galintys atlikti žvalgybą, taikinių nustatymą ir dalį smūginių užduočių, mažinant riziką įguloms.

    Keičiasi ir įgulos skaičius

    Naujausia informacija rodo, kad keičiasi ir planuojama laivo įgulos struktūra. Anksčiau buvo viešai minimas apie 800 žmonių skaičius, tačiau vėliau pradėta kalbėti apie maždaug 2 500 jūreivių, kas signalizuoja platesnį numatomą operacinį mastą.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingas skaičiavimas, apimantis ne tik laivo įgulą, bet ir aviacijos grupę, techninį personalą bei kovinės tarnybos pamainas. Tokios detalės dažnai tikslinamos projektui pereinant iš koncepcijos į praktinio įgyvendinimo etapą.

    Lygiagrečiai su MUGEM Turkija vysto ir kitus stambius projektus, tarp jų povandeninį laivą MİLDEN ir naikintoją TF-2000. Ankaros planuose šios platformos turi įeiti į rikiuotę 2030-aisiais ir kartu sudaryti naują branduolį, orientuotą į konkurenciją Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

    Turkija pabrėžia, kad tokie projektai yra ne tik karinės galios, bet ir pramonės savarankiškumo klausimas. Vystydama vietinę gynybos pramonę, šalis siekia mažinti priklausomybę nuo importo, greičiau adaptuoti sistemas prie poreikių ir stiprinti eksportinį potencialą.

  • Ankara paskelbta 2026 metų turkų pasaulio turizmo sostine: kuo miestas vilioja keliautojus

    Ankara paskelbta 2026 metų turkų pasaulio turizmo sostine: kuo miestas vilioja keliautojus

    Ankara stiprina savo, kaip kultūros ir istorijos centro, vaidmenį po to, kai oficialiai paskelbta 2026 metų turkų pasaulio turizmo sostine. Šis statusas, kurį suteikia tiurkų valstybių bendradarbiavimo formatai, miestui tampa ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir proga pritraukti daugiau lankytojų.

    Nors keliautojai Turkiją dažnai sieja su Stambulu ar Viduržemio jūros kurortais, sostinė siūlo kitokį maršrutą. Ankara geografiškai ir istoriškai išryškina Anatolijos, kaip tilto tarp Artimųjų Rytų ir Viduržemio regiono, reikšmę.

    Ką pasakoja Anatolijos civilizacijos

    Vienas ryškiausių miesto traukos taškų yra Anatolijos civilizacijų muziejus, laikomas svarbiausiu šios temos muziejumi Turkijoje. Jo ekspozicijose pristatomas kelių tūkstantmečių laikotarpis, o artefaktai padeda suprasti, kaip skirtingos kultūros formavo Anatolijos regioną.

    Muziejaus atstovai pabrėžia, kad Ankara yra patogi vieta pažinti šią istoriją vienoje erdvėje, nes sostinėje sutelkta daug mokslinių institucijų, archyvų ir tyrimų infrastruktūros. Keliautojams tai reiškia aiškesnį kontekstą, o ne tik pavienius objektus.

    Gordionas ir 3 000 metų pėdsakai

    Netoli Ankaros esantis Gordionas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ilgą laiką buvo Frygijos sostinė. Čia išlikę citadelės sluoksniai siekia apie 3 000 metų, o vietovė laikoma viena reikšmingiausių senovės Anatolijos archeologinių teritorijų.

    Ypatingą dėmesį traukia karališkasis pilkapis, siejamas su karaliumi Gordiju, kuris išsiskiria dydžiu ir gerai matoma kraštovaizdžio dominante. Tokie objektai keliautojams suteikia progą pamatyti ne tik muziejinę, bet ir gyvą archeologinę erdvę.

    Diplomatija ir skonis sostinėje

    Šiuolaikinė Ankara dažnai vadinama Turkijos diplomatiniu centru, nes čia veikia pagrindinės valstybės institucijos ir daug užsienio ambasadų. Šis tarptautinis ritmas prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo, renginių gausos ir įvairesnės gastronomijos.

    Vietos restoranai vis dažniau akcentuoja regionų įvairovę, siūlydami produktus iš skirtingų Turkijos pakrančių ir vidaus teritorijų. Tai papildo miesto įvaizdį kaip santūresnės, bet rafinuotos alternatyvos populiariausiems turistiniams maršrutams.

    Turizmo sostinės vardas 2026 metais Ankarai gali tapti postūmiu investicijoms į infrastruktūrą, kultūros sklaidą ir tarptautinį matomumą. Keliautojams tai signalas, kad sostinė verta ne vien trumpa stotele, o atskiru kelionės tikslu.

  • Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West, sceniniu vardu Ye, savaitgalį surengė pasirodymą Stambule, Atatiurko olimpiniame stadione, ir pareiškė sutraukęs rekordinę auditoriją. Pats atlikėjas teigė, kad koncerte buvo 118 000 žmonių, o tai, jo žodžiais, esą didžiausias stadiono pasirodymas istorijoje.

    Šis koncertas tapo vienu ryškiausių Ye bandymo sugrįžti į Europos sceną epizodų po ilgesnės pertraukos. Vis dėlto sugrįžimą lydi ne tik didelis dėmesys, bet ir ginčai, dėl kurių kai kuriose šalyse pasirodymai buvo atšaukti arba perkelti.

    Rekordas ar tik skambus pareiškimas?

    Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu Agency“ nurodė, kad minia galėjo siekti 118 000 žiūrovų. Tačiau tokio masto skaičiai kultūros industrijoje dažnai priklauso nuo skaičiavimo metodikos: ar įtraukiami visi patekę į teritoriją, ar tik bilietus turėję žiūrovai, taip pat kaip vertinamas realus užimtumas.

    Be to, muzikos istorijoje būta ir gerokai didesnių masinių renginių, ypač nemokamų koncertų viešose erdvėse. Dėl to Ye pareiškimas apie absoliutų rekordą kelia klausimų, nors pats faktas, kad stadione susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, rodo išliekantį jo populiarumą.

    Koncertų atšaukimai ir saugumo argumentai

    Pastaraisiais mėnesiais dalis Ye koncertų Europoje susidūrė su ribojimais, o kai kur pasirodymai buvo atšaukti. Sprendimai skirtingose šalyse motyvuojami nevienodai, tačiau dažniausiai minimi viešosios tvarkos, saugumo ir reputacinės rizikos aspektai.

    Naujausiai buvo pranešta apie neįvykusius planuotus pasirodymus Italijoje, kur vietos institucijos viešai nurodė, kad renginiai kelia papildomų iššūkių saugumui ir viešajai tvarkai. Tokios situacijos parodo, kaip greitai koncertų organizavimą gali paveikti ne tik logistika, bet ir atlikėjo reputacija bei visuomenės reakcija.

    Kontroversijos šešėlis ir Europos turas

    Ye pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė kritikos centre dėl viešų pasisakymų, sukėlusių kaltinimus antisemitizmu, taip pat dėl provokuojančių veiksmų ir turinio, kuris daliai visuomenės atrodo nepriimtinas. Dėl to kai kurie verslo partneriai ir organizacijos nuo jo atsiribojo, o viešos diskusijos apie ribas tarp saviraiškos ir neapykantos kurstymo tapo nuolatine jo karjeros palydove.

    Šiemet atlikėjas viešai atsiprašė ir bandė aiškinti ankstesnį elgesį asmeninėmis problemomis, tačiau kritikai kėlė klausimą, ar tai nėra susiję su planuojamais muzikos projektais ir noru sugrįžti į didžiąsias arenas. Nepaisant to, dalis koncertų vis dar planuojami, tarp jų ir pasirodymai Nyderlanduose, o turas turėtų tęstis ir kitose šalyse.

    Kol kas neaišku, ar Stambulo koncertas taps lūžio tašku ir padės stabilizuoti Europos gastrolių planus. Tačiau akivaizdu, kad Ye vardas ir toliau išlieka vienas labiausiai poliarizuojančių šiuolaikinėje popkultūroje, o jo pasirodymai kelia ne tik susidomėjimą, bet ir politinių bei visuomeninių diskusijų bangas.

  • Turkijos miesto sienoje rado netikėtą įrašą: tai viena seniausių stalo žaidimų lentų istorijoje

    Turkijos miesto sienoje rado netikėtą įrašą: tai viena seniausių stalo žaidimų lentų istorijoje

    Archeologų dėmesį Turkijoje patraukė marmuro blokas, įmūrytas pačioje žemiausioje senovinio miesto gynybinių sienų dalyje. Akmuo buvo panaudotas antrą kartą, kaip dažnai nutikdavo rekonstruojant ar stiprinant įtvirtinimus.

    Ant kruopščiai nušlifuoto paviršiaus išliko aiškus linijų raštas, primenantis stalo žaidimo lentą. Tyrėjai nurodo, kad tai atitinka malūno principu žinomą strateginį žaidimą, paplitusį skirtingais istoriniais laikotarpiais.

    Pasak mokslininkų, lenta buvo išraižyta maždaug 77 centimetrų ilgio, 38 centimetrų aukščio ir 41 centimetrų gylio bloke. Viršus akivaizdžiai poliruotas, o šonai ir apačia gerokai grubesni, todėl daroma prielaida, kad akmuo iš pradžių turėjo kitą paskirtį.

    Tokie požymiai leidžia spėti, kad pirmiausia tai galėjo būti patogi vieta žaidimams, o tik vėliau blokas tapo statybine medžiaga. Antikos ir vėlesnių laikotarpių miestuose senesnių pastatų elementai dažnai būdavo išardomi ir panaudojami naujoms konstrukcijoms.

    Žaidimo lenta sudaryta iš trijų koncentrinių kvadratų, sujungtų linijomis per kraštinių vidurius. Žaidėjai savo žymeklius dėdavo ant linijų susikirtimų, o tikslas buvo sudaryti trijų savo žymeklių eilę, taip įgyjant teisę pašalinti varžovo žymeklį.

    Skirtingai nei daug atsitiktinumu paremtų senovinių žaidimų su kauliukais, čia svarbiausia planavimas ir ėjimų numatymas. Dėl to šis žaidimas priskiriamas prie seniausių plačiai žinomų strateginių stalo žaidimų tradicijos.

    Tyrimo autorė Gonca Gülsefa iš Uludağ universiteto pabrėžė, kad radinys svarbus ne tik kaip pavienis objektas. Jis taip pat laikomas retu liudijimu apie stalo žaidimų kultūrą Bitinijos regione, kur tokių įrodymų iki šiol buvo palyginti nedaug.

    Kaip lenta išliko iki šių dienų

    Archeologai pastebi, kad būtent antrinis panaudojimas galėjo tapti lemtingu šio radinio išlikimui. Įmūrytas į sieną akmuo buvo apsaugotas nuo intensyvesnio nusidėvėjimo, plėšikavimo ar pakartotinio perdirbimo.

    Regiono radiniai rodo, kad panašių lentų aptinkama visame Viduržemio jūros baseine, Anatolijoje ir net viduramžių Europoje. Turkijoje analogų minėta iš kelių skirtingų vietovių, o šis atradimas papildo žinomų pavyzdžių žemėlapį.

    Ką tokie radiniai pasakoja apie kasdienybę

    Tokios lentos svarbios todėl, kad leidžia pažvelgti į neoficialią miestų kasdienybę: laisvalaikį, varžytuves, bendravimo įpročius. Net ir paprastas įrėžtas raštas gali tapti įrodymu, kad žaidimai buvo neatsiejama viešųjų erdvių ir bendruomenės gyvenimo dalis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vieno objekto nepakanka tiksliai datuoti visos tradicijos pradžios. Vis dėlto tokie atradimai nuosekliai stiprina prielaidą, jog strateginiai žaidimai plačiai paplito dar antikos pasaulyje ir išliko per daugelį epochų.

  • Turkijoje rastas 1 800 metų freskos stebuklas: Jėzaus atvaizdas pribloškė archeologus

    Turkijoje rastas 1 800 metų freskos stebuklas: Jėzaus atvaizdas pribloškė archeologus

    Turkijos mieste Iznik, senovėje vadintame Nikėja, archeologai aptiko išskirtinai gerai išlikusį ankstyvojo krikščioniškojo meno pavyzdį – freską požeminiame šeimos mauzoliejuje. Tyrėjų vertinimu, tai gali būti vienas geriausiai išsilaikiusių labai ankstyvų Jėzaus Kristaus atvaizdų, kada nors rastų archeologiniuose kasinėjimuose.

    Freska datuojama III amžiumi ir vaizduoja Jėzų kaip Ganytoją – jauną, bebarzdį vyrą, vilkintį romėnišką tuniką ir ant pečių nešantį gyvūną. Šis siužetas ankstyvojoje krikščionybėje buvo vienas svarbiausių, nes perteikė globos, išgelbėjimo ir dvasinio vedimo idėją, o kartu leido išvengti tiesmukų religinių simbolių.

    Pagrindinė priežastis, kodėl tapyba išliko beveik idealia būkle, siejama su išskirtinėmis kapavietės sąlygomis. Mauzoliejus ilgą laiką buvo sandariai uždarytas, o deguonies stoka ir stabili mikroaplinka sumažino dažų ir tinko irimą, todėl spalvos ir kontūrai išsaugojo retą ryškumą.

    Istorikams ir meno tyrėjams šis radinys svarbus dėl platesnio konteksto: pirmaisiais mūsų eros amžiais krikščionys Romos imperijoje dažnai vengė aiškių Jėzaus atvaizdų ir kryžiaus simbolio, ypač persekiojimų laikotarpiais. Vietoj to buvo naudojami alegoriniai motyvai, tokie kaip Ganytojas, žuvis ar ganyklos vaizdiniai, kurie leido bendruomenei atpažinti tikėjimo turinį neprovokuojant valdžios.

    Iznik vieta krikščionybės istorijoje yra ypatinga ir dėl vėlesnių įvykių: 325 metais čia įvyko Nikėjos susirinkimas, kuriame, imperatoriaus Konstantino iniciatyva, buvo formuojami svarbūs krikščioniškojo tikėjimo pagrindai. Dėl to kiekvienas ankstyvas radinys šiame regione tampa ne tik archeologine sensacija, bet ir papildomu šaltiniu, padedančiu tiksliau suprasti, kaip keitėsi krikščioniškosios ikonografijos tradicijos.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Iznik atradimas dera su pastarųjų metų tendencijomis Anatolijoje, kur intensyvėja ankstyvosios krikščionybės paveldo tyrimai. Įvairiose Turkijos vietovėse fiksuojami senųjų maldos namų, užrašų, kapaviečių ir bendruomenių pėdsakai, o tokie radiniai vis aiškiau rodo, kad regionas buvo vienas svarbiausių krikščionybės plėtros centrų dar labai ankstyvuoju laikotarpiu.

    Archeologai pabrėžia, kad freskos tyrimai dar tik įsibėgėja: artimiausiu metu bus tikslinamas datavimas, pigmentų sudėtis ir technologija, taip pat vertinama, ar kapavietėje gali būti ir daugiau piešinių ar užrašų. Tokia analizė leidžia ne tik patikslinti radinio amžių, bet ir geriau suprasti, kaip ankstyvieji krikščionys perėmė romėniškas menines formas ir pritaikė jas naujai religinei žinutei.

  • Graikija ar Turkija: kur 2026 metų vasarą europiečiams atostogos iš tiesų kainuos mažiau?

    Graikija ar Turkija: kur 2026 metų vasarą europiečiams atostogos iš tiesų kainuos mažiau?

    Graikija ir Turkija jau ne vienerius metus varžosi dėl pigiausios vasaros krypties Europoje vardo, tačiau 2026 metais kainų pusiausvyra ima keistis. Turkijoje daug kur vis dar pigiau kasdienėms išlaidoms, bet dėl aukštos infliacijos kai kuriuose kurortuose kainos pastebimai ūgtelėjo.

    Dėl šios priežasties vis dažniau girdima apie netikėtą tendenciją: Turkijos keliautojai vis dažniau renkasi atostogas ir apsipirkimą Graikijoje. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad vien Graikijos konsulatas Stambule šiuo metu išduoda apie 1 300 vizų per dieną, dauguma jų yra daugkartinės.

    Turistų srautų pokytį lemia ne tik nakvynės ar maitinimo kainos, bet ir valiutų skirtumai. Turkijos valiuta išlieka silpna, todėl atvykusiems iš euro zonos pinigai dažnai „tempiasi“ ilgiau, ypač restoranams, ekskursijoms ir paslaugoms.

    Vis dėlto Graikija, nors ir naudoja eurą, kai kuriose vietose taip pat sugeba pasiūlyti konkurencingą kainą. Jungtinės Karalystės „Post Office Travel Money“ šeimų atostogų ataskaita, vertinanti 10 būtiniausių atostogų prekių ir paslaugų krepšelį, tarp geriausios vertės krypčių Europoje išskyrė ir kelias Graikijos salas.

    Ataskaitoje pigiausia kryptimi įvardytas Marmaris Turkijoje, aplenkęs ankstesnių metų lyderį Saulėtąjį krantą Bulgarijoje. Tuo pat metu Graikijos Kreta, Kosas ir Rodas pateko į pirmąjį dešimtuką, o Kretoje fiksuotas beveik 8 proc. kainų kritimas, lyginant su ankstesniais metais.

    Kelionių agentūrų duomenys rodo, kad kainos itin priklauso nuo to, kur tiksliai vykstama ir kokio tipo poilsis pasirenkamas. Internetinės kelionių agentūros „eSky.com“ atstovė Katarzyna Hauton teigia, kad savaitė Kretoje su skrydžiais, viešbučiu ir daliniu maitinimu gali prasidėti nuo maždaug 388 eurų asmeniui.

    „Graikija šiuo metu iš tiesų yra viena prieinamiausių vasaros krypčių Europoje“, – sakė „eSky.com“ grupės prekės ženklo vadovė Katarzyna Hauton.

    Tuo tarpu Turkija dažnai išlieka stipri viskas įskaičiuota segmente. Remiantis „eSky.com“ įžvalgomis, paketai Turkijoje gali prasidėti nuo maždaug 524 eurų asmeniui, tačiau kai kuriomis datomis panašų poilsį pigiau pavyksta rasti Ispanijos Kosta Doradoje, Kipre ar Bulgarijos Saulėtajame krante.

    Kelionių biudžetą labiausiai išpučia populiariausi taškai, todėl planuojant 2026 metų vasaros atostogas esminis klausimas tampa ne Graikija prieš Turkiją, o konkreti vieta ir kelionės modelis. Graikijoje brangiausiomis tradiciškai laikomos Mikonas ir Santorinis, o pigesnių alternatyvų dažniau ieškoma Kefalonijoje, Rode ar Lefkadoje.

    Išvada 2026 metais nebėra tokia vienareikšmė kaip anksčiau: Turkija dažnai laimi pagal kasdienes išlaidas ir viskas įskaičiuota pasiūlymus, o Graikija vis dažniau nustebina verte, jei vengiama „antraščių“ salų ir keliaujama už pagrindinių turistų srautų ribų.