Tag: Turkija

  • Turkija ir JAE į Centrinę Aziją investuoja milijonus, o Lenkijai kelią užtveria draudimai ir logistika

    Lenkijos eksportuotojai siekia tvirčiau įsitvirtinti Centrinės Azijos rinkose, tačiau susiduria su vis rimtesnėmis kliūtimis – nuo importo ribojimų iki brangios ir lėtos logistikos. Tuo pat metu konkurentai iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) regione aktyviai investuoja ir greičiau išnaudoja atsiveriančias galimybes.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – obuolių rinka Kirgizijoje, kur Lenkija sudaro daugiau nei 55 proc. viso importo. Nepaisant tokios pozicijos, Kirgizijos valdžia laikinai sustabdė obuolių importą, aiškindama sprendimą parama vietos augintojams ir siekiu stiprinti vietinį perdirbimą.

    Apribojimai taikomi ne tik Kirgizijoje. Kazachstanas taip pat antrą kartą įvedė laikinas obuolių importo ribojimo priemones – šis sprendimas aktualus ir dėl to, kad lenkiškų žemės ūkio bei maisto produktų eksportas į Kazachstaną pernai siekė 120 mln. JAV dolerių.

    Verslui tai reiškia ne tik prarandamas pajamas, bet ir sudėtingą planavimą: net jei paklausa rinkoje išlieka, administraciniai draudimai gali staiga užverti vieną iš svarbių eksporto krypčių.

    Kirgizijos ir Kazachstano ribojimai smogia eksportuotojams

    Kirgizijoje obuolių importo draudimas galioja iki 2027 metų vasario 1 dienos. Vietos Žemės ūkio ministerija teigia, kad taip siekiama sudaryti sąlygas realizuoti vietinį derlių ir skatinti perdirbimo sektorių.

    Europos Sąjunga tokiems ribojimams nepritarė, argumentuodama, kad panašaus pobūdžio draudimai turėtų būti taikomi tik krizinėmis aplinkybėmis, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Taip pat keliama abejonė, ar ribojimai neprieštarauja ES ir Kirgizijos partnerystės susitarimams, numatantiems palankesnes prekybos sąlygas.

    Vis dėlto vien diplomatinės reakcijos gali nepakakti, nes ginčų sprendimo procedūros tarptautiniuose formatuose užtrunka. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kuriems reikia greitų sprendimų, trumpuoju laikotarpiu reali nauda gali būti ribota.

    Prekių kelias į regioną: brangu ir lėta be maršruto per Rusiją

    Dar viena didelė problema – logistika. Prekių gabenimas į Centrinę Aziją aplenkiant Rusiją yra sudėtingas, brangus ir ilgas, o transporto kaštai tiesiogiai didina galutinę produktų kainą vietos rinkose.

    Ypač problematiška grandis – persikėlimas per Kaspijos jūrą. Krovinių judėjimą tarp Azerbaidžano ir Kazachstano uostų užtikrina nedideli laivai, o laukimas eilėje gali užtrukti iki penkių savaičių.

    Situaciją dar labiau apsunkina žiema, kai Kaspijos jūra dalinai užšąla ir keltai gali laikinai neplaukti. Alternatyvus kelias per Baltarusiją ir Rusiją praktikoje tampa įmanomas daugiausia naudojantis Kazachstano vilkikais.

    Centrinė Azija laviruoja tarp ES, Rusijos ir savo interesų

    Nors kai kurios regiono valstybės vis aktyviau ieško bendradarbiavimo su Europa, jų sprendimai dažnai pirmiausia grindžiami vidaus ekonominiais interesais. Kirgizijos atvejis rodo, kad importo draudimas gali būti motyvuotas vietos gamintojų rėmimu ir perdirbimo plėtra, o ne politine priešprieša.

    Kirgizijoje, Džalalabado regione, atidaryta obuolių sulčių gamykla, kurios vertė – 11,5 mln. JAV dolerių. Skelbiama, kad ji gali pagaminti iki 500 tonų sulčių per dieną, o pasiekus pilną pajėgumą sukurti iki 100 darbo vietų – tai paaiškina, kodėl valdžiai svarbu užtikrinti vietinės žaliavos realizavimą.

    Tuo pat metu verslui reikia įvertinti ir regiono tarptautinius įsipareigojimus bei ekonominius ryšius su Rusija. Kai kurios šalys, įskaitant Kazachstaną ir Kirgiziją, dalyvauja Eurazijos ekonominėje sąjungoje, todėl prekybos sąlygas gali veikti platesni susitarimai.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad vien noro plėsti eksportą Centrinėje Azijoje neužtenka: būtini patikimi transporto koridoriai, aktyvesnė ekonominė diplomatija ir didesnės investicijos. Priešingu atveju rinkoje, kuri turi potencialo, pranašumą įgyja tie, kurie atvyksta su kapitalu ir greitesniais sprendimais.

  • Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija pasirašė savitarpio gynybos susitarimą: žada „vieningą poziciją“ prieš išorės atakas

    Kataras ir Turkija penktadienį pasirašė savitarpio gynybos susitarimą, kuriuo abi šalys įsipareigoja stiprinti kolektyvinę gynybą ir laikytis „vieningos pozicijos“ išorės ginkluoto išpuolio atveju.

    Susitarimas pasiektas Stambule, kur susitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani. Apie pasirašytą dokumentą pranešė „Euronews“.

    Bendrame šalių pareiškime teigiama, kad sutartis skirta regiono saugumui ir stabilumui stiprinti. Joje numatytos konsultacijos dėl grėsmių abiejų valstybių saugumui.

    Taip pat sutarta plėsti bendradarbiavimą rengiant bendras karines pratybas, stiprinti ryšius gynybos pramonės srityje ir keistis personalo mokymo patirtimi.

    Platesnis susitarimų paketas

    Kataro ir Turkijos lyderiai Stambule kartu pirmininkavo šalių Aukščiausiajam strateginiam komitetui. Šio susitikimo metu, be gynybos sutarties, pasirašytas ir platesnis dvišalių susitarimų paketas.

    Skelbiama, kad susitarimai apima prekybą, energetiką, diplomatiją, taip pat švietimo ir kultūros sritis.

    Anot Turkijos prezidentūros, naujoji sutartis turėtų suteikti „naują dimensiją“ dvišaliams ryšiams, o gynybos pramonės bendradarbiavimas – dar labiau išsiplėsti.

    Diskusijos dėl karštųjų regiono taškų

    Susitikime aptarti ir aktualūs regiono konfliktai: Izraelio smūgiai Gazai bei humanitarinė padėtis Palestinos teritorijoje.

    Lyderiai taip pat kalbėjosi apie normalizacijos pastangas Sirijoje ir naujausius įvykius Libijoje.

    Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad šalys sieks kartu dirbti, kad Persijos įlankos regione neatsinaujintų karas, ir skatinti dialogą bei taiką.

    Persigrupuojančios regiono gynybos partnerystės

    Naujoji Kataro ir Turkijos partnerystė pristatoma platesnių saugumo persitvarkymų Persijos įlankos ir Artimųjų Rytų regione fone, kuriuos paskatino karas su Iranu ir JAV siunčiami signalai apie ilgalaikio saugumo vaidmens regione peržiūrą.

    Tekste pažymima, kad Persijos įlankos valstybės ir toliau laiko JAV saugumo „skėtį“ svarbia savo architektūros dalimi, tačiau tuo pat metu plečia gynybos strategijas ir ieško papildomų susitarimų.

    Rugpjūtį Turkija, Pakistanas ir Saudo Arabija pasirašė „Mekos bendrą gynybos susitarimą“, pagal kurį šalys įsipareigoja padėti viena kitai užpuolimo atveju. Šį paktą Turkijos parlamentas ratifikavo praėjusią savaitę.

    Taip pat rugpjūtį Pakistanas ir Kuveitas sudarė bendros gynybos ir karinio bendradarbiavimo susitarimą, o spalį Kataras, Turkija, Pakistanas ir Indonezija pasirašė daugiašalį „Badr“ memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje.

  • Armėnų genocidas 1915 metais: kaip Osmanų imperijoje prasidėjo masinės deportacijos ir žudynės

    Armėnų genocidu vadinami 1915–1916 metais Osmanų imperijoje vykę masiniai armėnų žudymai ir prievartinės deportacijos, kurios nusinešė apie 1,2 mln. gyvybių. Šie įvykiai dažnai įvardijami kaip pirmasis 20 amžiaus genocidas.

    Kaip aiškinama portale „The Collector“, genocido pradžia laikoma 1915 metų balandžio 24 diena, kai Stambule buvo suimta apie 250 armėnų intelektualų ir bendruomenės lyderių. Taip armėnų bendruomenė buvo sąmoningai palikta be vadovybės ir galimybių organizuotai gintis.

    Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Osmanų imperija patyrė didelius teritorinius ir politinius sukrėtimus: ją silpnino nacionalistiniai judėjimai, vidinė fragmentacija ir išorinės didžiųjų Europos valstybių įtakos. Šiame kontekste išaugo ultranacionalistinės nuotaikos, o 1908 metais valdžią perėmęs jaunųjų turkų judėjimas siekė kurti etniškai ir politiškai vieningą valstybę.

    Armėnai – viena didžiausių krikščioniškų bendruomenių imperijoje – gyveno daugiausia Rytų Anatolijoje ir ilgą laiką buvo laikomi „lojalios tautos“ pavyzdžiu. Vis dėlto XIX amžiuje, augant reformų ir didesnio saugumo reikalavimams, santykiai su valdžia aštrėjo, o ankstesnės smurto bangos, tokios kaip 1894–1896 metų hamidinės skerdynės, tapo tragišku įvadu į vėlesnius įvykius.

    Kaip prasidėjo deportacijos ir masinės žudynės

    Osmanų imperijai 1914 metų rudenį įsitraukus į Pirmąjį pasaulinį karą ir patyrus nesėkmių fronte, valdžia vis dažniau armėnus vaizdavo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Prie to prisidėjo ir faktas, kad nedidelė armėnų savanorių grupė prisijungė prie Rusijos pajėgų Kaukazo regione.

    1915 metų vasarį armėnų kilmės kariai buvo atskirti nuo reguliariosios kariuomenės ir perkelti į darbo batalionus. Dalis jų, kaip teigiama tekste, vėliau buvo nužudyti, o pasienio regionuose pradėti reidai armėnų gyvenvietėse.

    Įtampa pasiekė lūžio tašką, kai mieste Vane kilo ginkluotas pasipriešinimas. Tai Osmanų valdžiai suteikė pretekstą jį pristatyti kaip sukilimą, o po balandžio 24-osios areštų pradėta įgyvendinti platesnio masto politika.

    1915 metų gegužę Osmanų vyriausybė įteisino armėnų deportaciją, kuri iš pradžių buvo nukreipta į Rytų Anatolijos gyventojus, o netrukus išplėsta ir į kitas teritorijas. Deportacijos buvo aiškinamos kaip „perkėlimo“ priemonė, tačiau praktikoje virto masiniu gyventojų išvarymu iš namų.

    „Mirties žygiai“ ir gyvenimas stovyklose

    Žmonėms dažnai buvo duodamos vos kelios valandos ar dienos susiruošti, paliekant namus, verslus ir visą įprastą gyvenimą. Prievartiniai žygiai, vedę į stovyklas Šiaurės Sirijos link, neretai apibūdinami kaip „mirties maršai“.

    Tekste pabrėžiama, kad vienas pagrindinių mirties priežasčių buvo badas ir troškulys – valdžia neparūpino pakankamai maisto ir vandens. Didžiausia perkėlimo stovyklų sistema buvo siejama su Deir ez-Zoro apylinkėmis prie Sirijos dykumos.

    Net ir pasiekę stovyklas žmonės susidūrė su išsekimu, prastomis sanitarinėmis sąlygomis, maisto stygiumi ir labai trumpa išgyvenimo trukme. Taip pat minima, kad dalis jaunų moterų patyrė prievartą – buvo išnaudojamos ar verčiamos tarnauti.

    Deportacijas lydėjo ir įstatymai, leidę konfiskuoti armėnų turtą bei verslus, o tai reiškė ne tik fizinį bendruomenės naikinimą, bet ir jos ekonominių bei kultūrinių pamatų ardymą.

    Tarptautinės reakcijos ir ginčai dėl pripažinimo

    Armėnų tragedija sulaukė plataus atgarsio to meto spaudoje, o diplomatinėje erdvėje garsiai skambėjo JAV ambasadoriaus Osmanų imperijoje Henry Morgenthau liudijimai. Jo pastangomis buvo organizuota humanitarinė pagalba, o JAV visuomenėje kilo didelio masto paramos kampanijos.

    Po karo Osmanų imperija žlugo, o 1923 metais susikūrė Turkijos Respublika. Tekste teigiama, kad iki to laiko didžioji dalis armėnų, gyvenusių buvusiose Osmanų teritorijose, jau buvo žuvę, o išgyvenusieji tapo plačios diasporos pagrindu.

    Turkijos oficiali pozicija iki šiol išlieka, kad 1915 metų įvykiai neatitinka teisinės genocido sąvokos, nors šią nuostatą ginčija daugelis istorikų ir tarptautinių institucijų. Diskusijas apsunkina ir tai, kad dalis dokumentų buvo sunaikinta, o pats klausimas iki šiol išlieka jautrus tiek politine, tiek moraline prasme.

    Nepaisant ginčų, armėnų genocidas turėjo ilgalaikių pasekmių tarptautinei teisei: po Antrojo pasaulinio karo formuojantis nusikaltimų žmoniškumui sampratai ir 1948 metų Jungtinių Tautų Genocido konvencijai, 1915 metų tragedija dažnai minima kaip vienas precedentų, parodžiusių, kokio masto nusikaltimus gali įvykdyti valstybės aparatas.

  • Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija pasirašė preliminarų susitarimą su Kinija, kuriuo siekiama pritraukti apie 15 mlrd. JAV dolerių investicijų į saulės ir vėjo energetikos projektus.

    Apie tai lapkričio 12 dieną paskelbė šalies energetikos ministras, o susitarimas buvo pasirašytas COP31 JT klimato viršūnių susitikime Antalijoje, praneša „Euronews“.

    Planuojama saulės ir vėjo jėgainių parkų bendra galia – 7 gigavatai. Taip pat numatyti energijos kaupimo sprendimai ir elektros tinklo modernizavimas.

    Vis dėlto kol kas nepateikta nei projektų įgyvendinimo laiko grafiko, nei aiškių detalių, kaip konkrečiai būtų finansuojami planuojami darbai.

    Kokie darbai numatyti susitarime

    Turkijos energetikos ministro Alparsano Bayraktaro teigimu, bendradarbiavimas apimtų ne tik investicijas, bet ir technologijų dalijimąsi. Tai turėtų padėti Turkijoje plėtoti vėjo turbinų įrangos gamybą.

    Susitarimas pasirašytas po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir Kinijos viceprezidento Han Zhengo derybų, vykusių lapkričio 11 dieną tame pačiame klimato viršūnių susitikime.

    Kinijos viceprezidentas, remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ informacija, teigė, kad Pekinas yra pasirengęs skatinti daugiau Kinijos įmonių investuoti Turkijoje, o atsinaujinančią energetiką įvardijo kaip vieną svarbiausių sričių.

    Turkijos tikslas – spartus galios augimas iki 2040 metų

    Turkijos energetikos ministerijos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalis turėjo apie 43,8 gigavato saulės ir vėjo elektrinių galios. Tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalies elektros gamybos pajėgumų.

    Pagal naują nacionalinę energetikos strategiją Turkija siekia iki 2040 metų saulės ir vėjo pajėgumus padidinti iki 175 gigavatų. Plane numatoma ir platesnė energetikos transformacija – didesnė dalis energijos vartojimo turėtų persikelti nuo naftos bei dujų prie elektros.

    Ministras A. Bayraktaras klimato susitikime lapkričio 10 dieną yra sakęs, kad iki 2040 metų Turkijos energetikos pertvarkai gali reikėti apie 300 mlrd. JAV dolerių investicijų. Pasak jo, tam būtinos tarptautinės partnerystės ir investuotojams nuspėjamos sąlygos.

  • Egiptas po 12 metų vėl atidarė ambasadą Tripolyje ir kritikuoja Turkijos–Libijos susitarimą

    Egiptas po 12 metų vėl atidarė ambasadą Tripolyje ir kritikuoja Turkijos–Libijos susitarimą

    Egiptas šeštadienį Libijos sostinėje Tripolyje iškilmingai vėl atidarė istorinį savo ambasados pastatą, uždarytą daugiau nei dešimtmetį.

    Į Tripolį atvyko Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatty, kuris su Libijos pareigūnais aptarė prekybos ir energetikos klausimus bei ginčijamas jūrų sienas, praneša „Euronews“.

    Egiptas ambasados pastatą buvo uždaręs 2014 metų sausį, kai ginkluoti asmenys pagrobė penkis ambasados darbuotojus. Diplomatinė misija Tripolyje darbą atnaujino 2021 metų gegužę, tačiau dabar atveriamas ir istorinis pastatas.

    Vizitas laikomas ženklu, kad Kairas siekia glaudesnių ryšių su Vakarų Libijoje įsikūrusia, tarptautiniu mastu pripažįstama valdžia, nors ilgą laiką rėmė rytinėje šalies dalyje įsitvirtinusio karo vado Khalifos Haftaro stovyklą.

    Kalbos apie prekybą ir energetiką

    Tripolyje Egipto diplomatijos vadovas susitiko su Libijos Nacionalinės vienybės vyriausybės ministru pirmininku Abdulhamidu Dbeibah. Susitikime kalbėta apie būdus, kaip palengvinti prekybą tarp abiejų šalių.

    Pasak Egipto užsienio reikalų ministerijos, A. Dbeibah teigiamai įvertino Egipto bendrovių ir darbuotojų vaidmenį atstatant Libiją.

    Ministras taip pat susitiko su Libijos laikinai einančiu naftos ministro pareigas. Jo teigimu, reikėtų sparčiau judėti į priekį su dujotiekio projektais tarp šalių ir planais Libijos naftą perdirbti Egipte, o vėliau eksportuoti.

    Libijos pareigūnas savo ruožtu nurodė ketinantis vykti į Kairą tolesnių derybų, apie tai pranešė Libijos valstybinė naujienų agentūra.

    Kodėl ginčijamas Turkijos ir Libijos susitarimas

    Derybose su A. Dbeibah Egipto ministras taip pat iškėlė Kairo prieštaravimus 2019 metais Turkijos ir tuometinės Tripolyje buvusios Libijos vyriausybės pasirašytam susitarimui.

    Šis susitarimas nustato ribą tarp Turkijos ir Libijos jūrinių zonų Rytų Viduržemio jūroje – regione, kuriame kelios valstybės reiškia teises žvalgyti naftos ir dujų išteklius.

    Graikija tvirtina, kad susitarime neatsižvelgiama į graikų salų teises, įskaitant Kretą, kuri yra tarp Turkijos ir Libijos krantų. Egiptas ir Kipras taip pat nepritaria šiam susitarimui.

    Libijos rytuose įsikūręs parlamentas susitarimą ratifikavo spalio 20 dieną, nors anksčiau jam prieštaravo. Europos Sąjunga kitą dieną pareiškė, kad susitarimas pažeidžia kitų šalių teises ir joms negali turėti teisinio poveikio.

    Tuo metu Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas gynė susitarimą, pavadindamas jį visiškai teisėtu tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.

  • Turkija: teisingumo ministras apie milijardų skandalą – atskleistas „nusikalstamas tinklas“

    Turkija: teisingumo ministras apie milijardų skandalą – atskleistas „nusikalstamas tinklas“

    Turkijoje tiriant kelių milijardų vertės investicinio fondo skandalą atskleistas „platus nusikalstamas tinklas“, teigia šalies teisingumo ministras Akínas Gürlekas.

    Jo žodžiai nuskambėjo po to, kai šioje byloje buvo sulaikytas Stambulo biržos „Borsa Istanbul“ vadovas. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Tyrimas pradėtas rugsėjo viduryje, įtariant plataus masto rinkos manipuliacijas, kurios, kaip skelbiama, palietė beveik pusės milijono investuotojų santaupas.

    Ministro teigimu, tai nėra vien „paprasta biržos apgaulė“: esą nustatyta organizuota struktūra, siekusi veikti per kyšininkavimą ir daryti įtaką kapitalo rinkoms bei finansų biurokratijai.

    Tyrimas pasiekė aukščiausius finansų sluoksnius

    Gürlekas teigė, kad iš pradžių tyrimas buvo nukreiptas į rinkos dalyvius, tačiau vėliau esą išryškėjo ryšiai, vedantys į aukštesnius finansų sistemos ir kapitalo rinkų sluoksnius.

    Pasak ministro, tinklas veikė „artimai ir sistemiškai“, o jo nariai, anot jo, siekė suformuoti kartelį, manipuliuodami tam tikromis akcijomis ir taip „išsiurbdami“ likvidumą iš rinkos.

    Taip pat pareikšta, kad kyšininkavimo schema galėjo padaryti neveiksmingus priežiūros mechanizmus, kurie turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui finansų rinkose.

    Šimtai įtariamųjų ir sulaikytas biržos vadovas

    Ministro duomenimis, tiriami 433 įtariamieji. Iš jų 112 asmenų buvo suimti laukiant teismo, 186 – paleisti su sąlygomis, o dar 38 tuo metu buvo ieškomi.

    Tarp įtariamųjų, anot Gürleko, esą yra ir „politinių figūrų“, siejamų su nusikalstamomis organizacijomis fondų rinkoje, tačiau detalių jis nepateikė.

    Valstybinė Anadolu naujienų agentūra pranešė, kad „Borsa Istanbul“ vadovas Korkmazas Enesas Ergünas buvo sulaikytas spalio 31 dieną. Jis suimtas, jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir narystės organizacijoje, sukurtoje daryti nusikaltimus.

    Valdžia ragina grąžinti lėšas, minimos dešimtys milijardų lirų

    Skandalo fone Turkijos valdžia paragino savanoriškai grąžinti visas lėšas, gautas dėl rinkos manipuliacijų.

    Gürlekas sakė, kad iki šiol surinkta apie 30 mlrd. lirų grynaisiais, nekilnojamuoju turtu ir akcijomis. Jis taip pat žadėjo siekti susigrąžinti pinigus, jei jie buvo pervesti į užsienį.

    Tuo pat metu per dvi pastarąsias savaites įvyko reikšmingų permainų: Turkijos kapitalo rinkų reguliuotojo SPK vadovas buvo atleistas prezidento dekretu, o finansų viceministras atsistatydino po to, kai jo žentas buvo suimtas šioje byloje.

    Ministro teigimu, tiriama ir galima „plati sąveika“ tarp rinkos manipuliacijas vykdžiusių asmenų ir žiniasklaidos. Nors detalių jis nepateikė, pranešta, kad policija sulaikė penkis žurnalistus, jiems pareikšti kaltinimai dėl melagingos informacijos skleidimo apie skandalą, dalis jų suimti.

    Gürlekas pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų – investuotojų pinigų grąžinimas. Prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano biuras paskelbė, kad iki spalio 30 dienos beveik 250 000 investuotojų buvo išmokėta 97,3 mlrd. lirų.

  • Kapadokijoje sugriuvo uolų darinys: per liūtis žuvo 2 žmonės, sužeista dar keli – kas žinoma?

    Turistų pamėgtoje Turkijos Kapadokijoje, Göreme atvirojo muziejaus komplekse, po intensyvių liūčių sugriuvo dalis uolų darinio. Vietos tarnybos pranešė apie du žuvusiuosius ir kelis sužeistuosius, teritorijoje kurį laiką vyko gelbėjimo darbai.

    Nelaimė įvyko prie įėjimo į Göreme atvirąjį muziejų, kai sugriuvo vienas iš vadinamųjų fėjų kaminų formacijų. Tai vienas labiausiai atpažįstamų Kapadokijos simbolių, pritraukiantis didelius turistų srautus.

    Vietos pareigūnai nurodė, kad griūtį sukėlė stiprūs krituliai, po kurių uolienos tapo nestabilios. Į įvykio vietą buvo iškviestos gelbėjimo komandos, policija ir kitos tarnybos, situaciją vietoje vertino Nevšehiro provincijos vadovas Hüseyin Kök.

    Kas žinoma apie nukentėjusius

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvo du žmonės, o sužeistųjų skaičius siekė kelis asmenis, minėta ir apie penkis sužeistuosius. Nukentėjusiųjų pilietybė viešai nebuvo patikslinta, todėl kol kas neaišku, ar tarp jų yra užsieniečių.

    Po tokių incidentų turistinėse vietose paprastai įvertinamas šlaitų stabilumas ir laikinai ribojamas priėjimas prie pavojingų atkarpų. Kapadokijoje uolų griūtys dažniausiai siejamos su staigiais krituliais ir erozija, ypač ten, kur natūralios formacijos yra intensyviai lankomos.

    Kuo ypatingi fėjų kaminai

    Fėjų kaminai yra iš vulkaninio tufo ir kitų nuogulinių sluoksnių susiformavusios kolonos, kurias tūkstantmečius veikė vėjas ir vanduo. Kai kurios jų siekia iki kelių dešimčių metrų aukštį, o Kapadokijos kraštovaizdis laikomas vienu unikaliausių regione.

    Göreme atvirasis muziejus garsėja uolose iškaltomis bažnyčiomis, koplyčiomis ir vienuolynais, dekoruotais freskomis. Dėl trapaus tufo uolynų stabilumas stipriai priklauso nuo oro sąlygų, todėl po liūčių rizika lokaliai padidėja, ypač stačiuose šlaituose ir prie takų.

  • Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Miestai tampa klimato fronte

    Miestuose šiandien gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, todėl būtent urbanizuotos teritorijos pirmos pajunta karščio bangas, staigias liūtis, potvynius ir sausras. Tankiai apgyvendintuose rajonuose riziką didina asfaltas, menka žaluma ir perkrauta infrastruktūra.

    Todėl vis daugiau šalių keičia miestų planavimą: stiprina pastatų atsparumą, modernizuoja vandentvarką, plečia želdynus ir ieško patikimesnių energijos sprendimų. Turkijos ir Uzbekistano pavyzdžiai rodo, kad prisitaikymas apima ir statybas, ir energetiką, ir gyventojų elgseną.

    Turkija: atstatymas po žemės drebėjimų

    Pietų Turkiją 2023 metais supurtę žemės drebėjimai sugriovė ar apgadino šimtus tūkstančių būstų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti namus. Atkūrimo darbai peržengė vien daugiabučių statybą ir apėmė miesto gyvybines sistemas.

    Turkijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Emlak Konut“ vadovas Yasir Yılmaz akcentuoja, kad atstatant miestus kartu tvarkoma nuotekų infrastruktūra, vandens tėkmės, keliai ir susisiekimo tinklai. Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų atsparumui ekstremaliems orams, nes karštis bei staigios liūtys tampa vis dažnesnės.

    „Atstatydami miestus ir 450 000 būstų, atkūrėme juos su visa infrastruktūra ir socialiniais patogumais, kartu stiprindami pastatų atsparumą klimato poveikiui“, – sakė Yasir Yılmaz.

    Kita kryptis – energija, kuri maitina miestus. Turkijos energijos rinkos operatorius EPİAŞ valdo kilmės garantijų sistemą YEK-G, kur elektroniniais sertifikatais patvirtinama, kad atitinkamas elektros kiekis pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, o vienas sertifikatas atitinka 1 megavatvalandę.

    Sistema veikia savanorišku principu ir naudoja blokų grandinės technologiją, kad duomenys apie atsinaujinančią elektrą būtų atsekami nuo gamybos iki vartojimo. Praktinis pritaikymas ypač aktualus elektromobilių įkrovimui, kai įmonės ar gyventojai siekia įrodyti, kad įkrovimui naudota elektra atitiko žalią kilmę.

    „Naudodami YEK-G sertifikavimą galime įrodyti, kad iš atsinaujinančių jėgainių pagaminta elektra iš tiesų pasiekia vartojimą“, – sakė Energy Exchange Istanbul atstovas Mustafa Aydin.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka. Klimato rizikos mažinimas priklauso ir nuo visuomenės pasirengimo, todėl vis dažniau kalbama apie ankstyvą švietimą bei praktinius įpročius, kurie mažina energijos ir vandens švaistymą.

    „Svarbiausia yra ne ginčytis, kieno tai pareiga, o kurti žinias ir sąmoningumą nuo pat pradžių“, – sakė klimato politikos patarėjas Chris Mensah.

    Uzbekistanas: naujas miestas ir sena sostinė

    Uzbekistane miestų prisitaikymas vyksta dviem kryptimis: nuo nulio projektuojamas Naujasis Taškentas ir tuo pat metu žalinama bei pertvarkoma esama sostinė. Skirtumas esminis, nes naujame mieste sprendimai dėl vandens, energijos ir želdynų gali būti įdiegti dar iki įsikeliant gyventojams.

    Naujojo Taškento statybos pradėtos 2023 metais sostinės rytiniame pakraštyje. Plane numatyta 2 000 hektarų žaliųjų erdvių ir dar 500 hektarų parkų, o 2026 metų spalį pradėjo veikti dalis svarbios infrastruktūros, įskaitant trigeneracijos elektrinę ir elektros pastotę.

    Želdynai čia laikomi ne tik estetika, bet ir gyvybiškai svarbia apsauga nuo karščio. Tačiau žaluma reiškia ir papildomą vandens poreikį, todėl projektuotojai renkasi vietos sąlygoms atsparesnes rūšis ir taupesnius laistymo metodus.

    „Ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, kurie atlaiko sausras ir reikalauja mažiau vandens. Vandens sąnaudoms mažinti taikome lašelinį drėkinimą“, – sakė Naujojo Taškento direkcijos patarėjas Saidazim Sharipov.

    Planuojama, kad dalis nuotekų bus išvaloma ir pakartotinai panaudojama techniniam vandeniui bei apželdinimui, o pastatai turės sprendimus lietaus vandeniui kaupti ar naudoti išvalytą vandenį savo teritorijose. Taip pat numatoma mažinti vandens nuotėkius ir garavimą, o želdiniuose daugiau remtis krūmynais, kuriems reikia mažiau laistymo nei vejoms.

    Trigeneracija ir saulės energija

    Naujojo Taškento energetika diegiama lygiagrečiai statyboms. Pasak direkcijos atstovų, projektuose numatomi saulės moduliai ant stogų, o trigeneracijos elektrinė turėtų aprūpinti centralizuotą šildymo ir vėsinimo tinklą.

    Tokios sistemos leidžia vienoje vietoje efektyviau panaudoti kurą ir šilumą, o centralizuotas vėsinimas karštomis vasaromis tampa vis aktualesnis miestuose, kur kyla vadinamoji šilumos salos problema. Vis dėlto dalis sprendimų dar tik diegiami, todėl realus pajėgumų patikrinimas paaiškės, kai miestas bus užpildytas gyventojais ir verslais.

    „Vasarą sistema tiekia karštą vandenį ir atšaldytą vandenį būstų vėsinimui, o žiemą katilinėje pagamintas garas naudojamas šildymui“, – sakė projekto vyriausiasis inžinierius Asiltürk Çakmak.

    Taškentas: želdynams reikia vietos

    Esamame Taškente erdvės pertvarkai gerokai mažiau, nes gatvės, pastatai ir rajonai jau suformuoti. Todėl žalumos plėtra vyksta ieškant laisvų plotų ir kuriant žaliuosius koridorius, kurie padeda mažinti karštį bei dulkių kiekį.

    Uzbekistano ekologijos institucijų duomenimis, 2022–2026 metais sostinėje pasodinta daugiau nei 1,35 milijono medžių ir krūmų. Toliau planuojami žalieji diržai, įskaitant plotus Bektemir rajone ir palei Čirčiko upės koridorių.

    Bektemir rajone 2026 metų pavasarį įrengtas 4,23 hektaro žaliasis ruožas su 1 415 dekoratyvinių medžių, laistomų lašeline sistema. Tokie projektai, skirtingai nei Naujajame Taškente, turi prisitaikyti prie jau egzistuojančio miesto, todėl jų sėkmę lemia ne tik finansavimas, bet ir suderinamumas su transportu, inžineriniais tinklais bei gyventojų poreikiais.

    Abiejų šalių patirtis rodo, kad miestų prisitaikymas prie klimato kaitos tampa kompleksiniu procesu: nuo atsparių statybų ir skaidrios žalios energijos apskaitos iki vandens pakartotinio panaudojimo ir tikslingai planuojamos žalumos.

  • Stichija Stambule pareikalavo 8 gyvybių: niokojantys potvyniai ir 20 000 pranešimų apie žalą

    Stichija Stambule pareikalavo 8 gyvybių: niokojantys potvyniai ir 20 000 pranešimų apie žalą

    Žuvusiųjų skaičius išaugo

    Po praėjusią savaitę Stambulą ir jo apylinkes užklupusių potvynių žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių. Pareigūnai pranešė, kad gelbėtojai aptiko dar kelis kūnus, o paieškos darbai mieste ir prie jo tęsiasi.

    Pasak Stambulo gubernatoriaus Davuto Gülo, šeši žmonės žuvo pačiame Stambule. Dar du žmonės, žuvę kaimyninėje Kocaeli provincijoje, buvo nunešti srovės ir rasti pietrytinėje didmiesčio dalyje.

    Istorinės liūtys ir chaosas gatvėse

    Liūtys, prasidėjusios trečiadienį, pareigūnų įvardytos kaip didžiausios per daugiau nei 80 metų, sukėlė staigius užtvindymus. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje matyti vaizdai, kaip vanduo tempia automobilius ir žmones, o kai kuriose vietose srovė virto pavojingomis upėmis.

    Gubernatorius teigė, kad tarp žuvusiųjų yra 14 metų berniukas, patyręs mirtiną elektros smūgį įžengęs į balą. Kelios aukos rastos Aukso Rago įlankoje, kur srovės sunešė nuolaužas ir purvą.

    Tūkstančiai pranešimų apie žalą

    Pasak D. Gülo, institucijos gavo beveik 20 000 pranešimų apie turto sugadinimą, susijusį su liūtimis ir potvyniais. Vertinant situaciją nustatyta, kad rimtai apgadinta apie 2 000 būstų ir maždaug 900 verslo patalpų.

    Stambulo valdžia pabrėžia, kad nuostolių mastas nevienodas: vienur užlieti rūsiai ir pirmieji aukštai, kitur vanduo sugadino automobilius, įrangą ir prekes. Didžiausi iššūkiai kyla ten, kur vanduo į gatves suplūdo per trumpą laiką, o drenažo sistemos nespėjo susidoroti su srautu.

    Parama nukentėjusiems ir paieškos tęsiasi

    Pranešta, kad daliai nukentėjusių gyventojų pradėtos mokėti vienkartinės išmokos po maždaug 180 eurų. Išmokos skirtos tūkstančiams žmonių, kurių turtas nukentėjo nuo vandens, purvo ir nuolaužų.

    Gubernatorius nurodė, kad Stambule dar ieškoma vieno dingusio žmogaus, o gelbėtojai tikrina pakrantes ir vandens telkinius. Tuo pat metu mieste tęsiami siurbimo, valymo ir infrastruktūros atstatymo darbai, siekiant kuo greičiau atnaujinti įprastą gyvenimą.

  • Odessos srityje pasirodė 85 rožiniai flamingai: mokslininkai aiškina, kas juos atviliojo

    Odessos srityje, Nacionaliniame gamtos parke Tuzlų limanai, užfiksuotas netikėtas svečių būrys – rožinių flamingų pulkas. Vietos mokslininkai skelbia, kad į saugomą teritoriją atskrido apie 85 jauni paukščiai, o jų pasirodymą pavyko nufilmuoti.

    Apie šį stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio atstovai, nuolat stebintys paukščių migraciją ir perėjimo sąlygas. Pasak jų, šie flamingai greičiausiai atkeliavo iš Turkijos, iš Tuzo ežero apylinkių, kur pastaraisiais metais fiksuojami dideli jauniklių skaičiai.

    Ornitologai aiškina, kad flamingus traukia seklūs, druskingi ir maistingi vandens telkiniai, kuriuose gausu smulkių bestuburių. Tokiose vietose paukščiai randa pagrindinį maistą, o tinkamas vandens lygis ir mažesnis trikdymas lemia, ar jie čia ilsėsis trumpai, ar užsibus ilgiau.

    Parko atstovai teigia, kad į Tuzlų limanus jauniklius galėjo „atvesti“ keli vyresni paukščiai, kurie šiose vietose lankėsi anksčiau. Toks elgesys būdingas migruojantiems paukščiams, kai patyrę individai padeda jaunimui rasti saugesnes sustojimo vietas.

    Mokslininkai primena, kad Ukraina šiems paukščiams išlieka pavojinga teritorija, nes karas didina trikdymą, keičia įprastus migracijos koridorius ir gali naikinti perėjimui tinkamas vietas. Pasak stebėtojų, ankstesniais metais perėjimo bandymai regione buvo nesėkmingi, nes dalis lizdų buvo suardyti.

    Tačiau šį kartą kalbama apie jaunų paukščių pulką, kuris greičiausiai ieško poilsio ir maitinimosi vietų migracijos metu. Specialistai neatmeta, kad jauni paukščiai gali būti mažiau atsargūs, ypač jei juos veda patyrę pulko nariai.

    Anot gamtininkų, Turkijos Tuzo ežero regione pastaruoju metu fiksuotas didelis rožinių flamingų jauniklių skaičius – apie 12 800. Toks prieaugis siejamas su palankesnėmis sąlygomis: daugiau pavasario kritulių, stabilesniu vandens lygiu ir gausesne maisto baze druskinguose vandenyse.

    Specialistai pabrėžia, kad vandens režimas ir žmonių veikla aplink druskingus ežerus tiesiogiai veikia perėjimo sėkmę. Kai vandens lygis pakankamas, o trikdymas sumažintas, flamingai turi daugiau šansų sėkmingai išperėti jauniklius, o tai vėliau atsispindi didesniais migruojančių jaunų paukščių pulkais.

    Parko atstovai teigia, kad šių flamingų pasirodymas Tuzlų limanuose – svarbus signalas tiek apie migracijos dinamiką Juodosios jūros regione, tiek apie tai, kaip greitai paukščiai reaguoja į palankesnes sąlygas kitose šalyse. Stebėjimai tęsiami, o gyventojai raginami netrikdyti paukščių saugomose teritorijose.

    „Ir štai jie nuskrido iki mūsų“, – sakė mokslininkas Ivanas Rusevas.