CP v2

Tag: Turkija

  • Prie Turkijos krantų rastas 2 100 metų senumo laivas: krovinys siejamas su Ciceronu

    Prie Turkijos krantų rastas 2 100 metų senumo laivas: krovinys siejamas su Ciceronu

    Prie Turkijos pietinės pakrantės, netoli Adrasano, archeologai tiria nuskendusio prekybinio laivo liekanas, kurių amžius siekia apie 2 100 metų. Po vandeniu aptikta tūkstančiai keramikos dirbinių, o jų gausa ir įvairovė leidžia šį radinį laikyti vienu ryškiausių pastarųjų metų Viduržemio jūros povandeninės archeologijos atradimų.

    Laivo nuolauža guli 42–55 metrų gylyje, todėl darbai vyksta sudėtingomis sąlygomis. Tyrėjai pasitelkia robotines sistemas ir specialią įrangą, leidžiančią dokumentuoti radinius, išlaikant saugumą ir mažinant poveikį pačiam objektui.

    Krovinys, stebinantis mastu

    Pirmojo intensyvaus tyrimų sezono metu į krantą buvo iškelta 6 511 sveikų keramikos gaminių, kurie perduoti Antalijos muziejui. Dar tūkstančiai šukių ir fragmentų atsidūrė konservavimo bei restauravimo laboratorijose, kur vertinama jų sudėtis, gamybos technologijos ir kilmė.

    Tarp radinių dominuoja lėkštės, dubenys, padėklai ir įvairios serviravimo formos, o tyrėjai mini net 122 skirtingus dydžius ir tipus. Tokia įvairovė rodo, kad krovinys buvo kruopščiai suformuotas kaip prekybai skirtas rinkinys, o ne atsitiktinis buities daiktų komplektas.

    Ryšys su Rhosus ir Ciceronu

    Turkijos kultūros ir turizmo institucijos nurodo, kad reikšminga dalis keramikos siejama su Rhosus centru, kuris siejamas su dabartiniu Arsuz Hatay provincijoje. Antikoje tai buvo svarbus gamybos ir prekybos taškas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, iš kur prekės galėjo keliauti į Egėjo regioną ir toliau į Italiją.

    Ypatingą dėmesį kelia hipotezė, kad dalis krovinio gali būti susijusi su indais, kuriuos savo laiške draugui mini romėnų politikas Markas Tulijus Ciceronas. Tyrėjai pabrėžia, kad galutinis sutapatinimas dar nėra patvirtintas, tačiau pats radinys suteikia apčiuopiamų įrodymų apie prekybos ryšius, kuriuos anksčiau buvo galima atsekti daugiausia iš rašytinių šaltinių.

    Kaip krovinys išliko iki mūsų dienų

    Archeologų vertinimu, keraminiai dirbiniai buvo gabenti medinėse dėžėse, o tarpai tarp jų užpildyti moliu, kad transportuojant sumažėtų dūžių rizika. Paradoksalu, tačiau būtent toks pakavimo būdas galėjo tapti viena priežasčių, kodėl po katastrofos išliko tiek daug sveikų indų.

    Tarp radinių minimos ir monetos, siejamos su Antiochija ir datuojamos pirmuoju amžiumi prieš mūsų erą. Tokie duomenys, kartu su keramikos analize, leidžia atkurti galimus maršrutus ir manyti, kad laivas galėjo plaukti į vakarus, o nelaimę galėjo sukelti audra ir susidūrimas su sekluma.

    Tyrimai tęsiami, o kiti sezonai gali pateikti atsakymų ne tik apie krovinio kilmę, bet ir apie patį laivą, jo įgulą bei tuometinius prekybos tinklus. Povandeninė archeologija Viduržemio jūroje vis dažniau remiasi aukštos raiškos fotogrametrija ir nuotolinėmis technologijomis, todėl tikimasi dar tikslesnių rekonstrukcijų.

  • Göbekli Tepe kaulų mįslė artėja prie atomazgos: aptiko kapus ir atskleidė naują versiją

    Göbekli Tepe kaulų mįslė artėja prie atomazgos: aptiko kapus ir atskleidė naują versiją

    Göbekli Tepe pietryčių Turkijoje laikoma viena svarbiausių ankstyvojo neolito vietovių, keičiančių supratimą apie pirmąsias ritualines erdves. Nuo kasinėjimų pradžios 1995 metais čia rasta daug žmonių kaulų, tačiau ilgą laiką trūko aiškių, nedviprasmiškų kapų.

    Nauja analizė, paremta publikuotais tyrimais, apėmė 928 žmonių kaulų fragmentus, priklausančius įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių asmenims. Dalis radinių turėjo pakitimų, kurie galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos, ir dėl vėlesnių procesų dirvožemyje.

    Du kapai, pakeitę vaizdą

    Lūžis įvyko detaliau ištyrus du laidojimus, datuojamus maždaug 8 700–8 000 metais prieš mūsų erą. Vienas kapas aptiktas 2017 metais, kai buvo įrenginėjama drenažo sistema ir vykdyti darbai šalia apsauginės konstrukcijos.

    Po stačiakampio pastato grindimis rasta inksto formos kapavietės duobė su mažiausiai trijų žmonių palaikais. Tyrėjai identifikavo moterį, vyresnę nei 35 metų, 20–30 metų vyrą ir 11–14 metų mergaitę, neatmetama ir ketvirto asmens galimybė.

    Kaulų išsidėstymas pasirodė neįprastas: kaukolės buvo sukrautos vienoje duobės dalyje, o kiti kaulai gulėjo keliose sankaupomis. Vis dėlto išlikę smulkūs plaštakų ir pėdų kaulai leidžia manyti, kad į kapą iš pradžių galėjo būti paguldyti kūnai ar vientisos galūnių dalys.

    Tyrėjai nenurodė aiškių pjovimo žymių, deginimo pėdsakų ar ochros naudojimo, kuris kai kuriose priešistorinėse bendruomenėse pasitaikydavo laidojimo kontekstuose. Dalis pažeidimų, įskaitant įtrūkimus, siejama su vėlesniu slėgiu ir nuosėdų poveikiu dirvožemyje.

    Antrajame kape rasti jauno, tikėtina, 20–30 metų amžiaus žmogaus palaikai, greičiausiai moters. Skeletas gulėjo ant kairiojo šono, sulenktas, veidu nukreiptas į rytus, o dauguma kaulų buvo išlaikę pradinę padėtį, nors smarkiai susmulkėję.

    Mokslininkai pabrėžė, kad kaulų irimą galėjo paspartinti kalkingos nuosėdos: jos skverbdavosi į kaulo struktūrą, o vėliau sudarydavo sąlygas skilinėjimui. Toks mechanizmas padeda paaiškinti, kodėl net ir anatomiškai tvarkingai palaidoti palaikai ilgainiui virsta fragmentais.

    Kas nutiko šimtams išsibarsčiusių kaulų?

    Svarbiausia įžvalga kilo lyginant šių dviejų kapų pažeidimus su šimtais fragmentų, rastų kitose Göbekli Tepe vietose. Tyrėjai siūlo, kad bent dalis išsibarsčiusių kaulų nebūtinai liudija sudėtingą ar išskirtinį ritualą.

    Viena iš tikėtinų versijų yra ta, kad laidojimai galėjo būti įrengti po pastatų grindimis aukščiau šlaite. Vėliau, dėl erozijos ir grunto slinkimo, nuogulos kartu su kaulų fragmentais galėjo nuslinkti į žemiau esančias monumentalias konstrukcijas.

    Tai paaiškintų, kodėl skirtingo amžiaus ir lyties žmonių palaikai aptikti drauge, plačiame maždaug 3 000 kvadratinių metrų plote ir įvairiuose nuosėdų sluoksniuose. Kitaip tariant, dalį chaotiško vaizdo galėjo suformuoti ne laidojimo ritualas, o vėlesnė aplinkos dinamika.

    Kartu mokslininkai pabrėžia, kad ne visi radiniai privalo turėti vienodą istoriją. Kai kurios kaukolės rodo sąmoningos modifikacijos požymius, o tai leidžia svarstyti, kad bent dalis mirusiųjų galėjo būti išskiriami ir traktuojami ypatingai.

    Tokie rezultatai papildo platesnę ankstyvojo neolito tyrimų kryptį, kur vis dažniau atskiriama, kas yra ritualo pėdsakai, o kas vėlesnių gamtinių procesų pasekmė. Göbekli Tepe atvejis rodo, kad atsakymas gali slypėti ne vien simbolikoje, bet ir geologijoje bei ilgalaikėje vietovės transformacijoje.

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.

  • Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Kas nutiko maisto kainoms Europoje

    Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje kilo itin sparčiai, tačiau daugelyje valstybių minimalus atlyginimas augo dar greičiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas dirbantis už minimumą realiai gali įsigyti daugiau maisto nei anksčiau.

    Eurostat duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio vidutiniškai padidėjo 34 proc. Tai vienas jautriausių rodiklių namų ūkiams, nes maistas sudaro reikšmingą būtinųjų išlaidų dalį.

    Didžiausias kainų šuolis fiksuotas Vengrijoje, kur maistas brango 57 proc., Bulgarijoje 54 proc., Rumunijoje 53 proc. Mažiausias augimas tarp ES šalių buvo Kipre, kur kainos kilo 21 proc.

    Minimalus atlyginimas: kur jis aplenkė kainas

    Lyginant minimalios algos pokyčius, daugelyje šalių matomas ryškus augimas, tačiau rezultatas gyventojams priklauso nuo to, kiek prekių už tą algą galima įsigyti. Būtent dėl to vertinamas ne vien procentinis atlyginimų didėjimas, o perkamoji galia maisto krepšelio atžvilgiu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų maisto kainos per aptariamą laikotarpį kilo 25 proc. Prancūzijoje, 30 proc. Italijoje, 34 proc. Vokietijoje ir 35 proc. Ispanijoje. Tuo pat metu minimalus atlyginimas Vokietijoje augo 46 proc., Ispanijoje 29 proc., Prancūzijoje 20 proc.

    Skaičiuojant, kiek maisto už minimalų mėnesio atlyginimą galima nusipirkti, kai kurios valstybės išsiskyrė teigiamai. Serbijoje ir Juodkalnijoje minimali alga maisto atžvilgiu leido įsigyti apie 37 proc. daugiau nei 2021 metais, o ryškesnis nei 20 proc. šuolis fiksuotas ir keliose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, tarp jų Lietuvoje.

    Trys šalys, kur dirbantieji prarado

    Vis dėlto ne visur minimalios algos augimas atsvėrė maisto brangimą. Vertinant perkamosios galios pokytį, trijose iš analizuotų 26 šalių dirbantieji už minimumą prarado galimybę įsigyti tiek pat maisto kaip anksčiau.

    Didžiausias kritimas fiksuotas Maltoje, kur už minimalų atlyginimą buvo galima nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. Neigiamas pokytis užfiksuotas ir Ispanijoje bei Prancūzijoje, kur perkamoji galia maisto atžvilgiu sumažėjo atitinkamai apie 5 proc. ir 4 proc.

    Svarbu tai, kad šis palyginimas remiasi bendruoju, o ne grynuoju atlyginimu. Jis neatskleidžia, kiek lėšų žmogui lieka maistui po mokesčių, būsto nuomos ar paskolos įmokų, komunalinių paslaugų ir kitų būtinių išlaidų.

    „Vien procentais lyginti algų ir kainų augimą gali klaidinti, todėl svarbiau vertinti, ką iš tiesų galima nusipirkti už minimalų atlygį skirtingais laikotarpiais“, – pabrėžiama analizėje.

    Maisto brangimą Europoje dar prieš 2022 metų vasarį kurstė tiekimo grandinių sutrikimai ir energijos kainų šokas, o Rusijos karas prieš Ukrainą spaudimą sustiprino. Brango energija, trąšos, logistika, o tai per gamybos ir prekybos grandines persidavė galutinėms kainoms parduotuvėse.

    Atskiru atveju išsiskyrė Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per penkerius metus šoktelėjo 752 proc., o minimalus atlyginimas padidėjo 823 proc. Nors skirtumas atrodo didelis, perkamoji galia maisto atžvilgiu augo gerokai kukliau, nes itin aukšta infliacija „suvalgo“ dalį nominalaus augimo.

  • Turkija traukiasi iš bazės Irake: ką susitarė Erdoganas ir Bagdadas ir kuo tai baigsis?

    Turkija traukiasi iš bazės Irake: ką susitarė Erdoganas ir Bagdadas ir kuo tai baigsis?

    Turkija susitarė su Irako vyriausybe palaipsniui perduoti Bagdadui Bashiqa–Zilkan karinės bazės kontrolę šiaurės Irake. Apie sprendimą paskelbta po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Irako premjero Ali al-Zaidi susitikimo Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

    Abi pusės nurodė, kad perdavimas vyks etapais pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau tiksli Turkijos karių pasitraukimo data kol kas neįvardyta. Susitarimas siejamas su Irako pažanga stiprinant saugumą regione ir atnaujinant valstybės institucijų kontrolę jautriose teritorijose.

    Kas sutarta dėl saugumo?

    Bendrame pareiškime Turkija ir Irakas taip pat įvardijo tikslą pilnai įtvirtinti Irako valstybės valdžią Sindžare ir nutraukti vadinamųjų draudžiamų užsienio ginkluotų elementų buvimą šiame regione. Šis punktas tiesiogiai susijęs su Ankaros ilgai kartotu reikalavimu riboti Kurdistano darbininkų partijos (PKK) įtaką ir jos sąsajas turinčių struktūrų veiklą.

    Irako pusė pastarosiomis savaitėmis skelbė, kad Sindžaro pasipriešinimo daliniai, siejami su PKK, sutiko sudėti ginklus, o dalis kovotojų, atitinkančių sąlygas, būtų integruojami į Irako saugumo pajėgas. Turkija šią grupę vertina kaip grėsmę dėl ryšių su PKK, kuri Turkijoje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose laikoma teroristine organizacija.

    Kodėl Bashiqa–Zilkan bazė svarbi?

    Bashiqa–Zilkan stovykla yra viena labiausiai ginčytų Turkijos karinių vietovių Irako šiaurėje. Turkija dislokavo pajėgas 2015 metais, argumentuodama kova su „Islamo valstybe“ ir parama vietos saugumo struktūroms, tačiau Irakas ne kartą ragino išvesti karius, pabrėždamas suvereniteto pažeidimus.

    Turkija šiaurės Irake turi ir daugiau karinių punktų, iš kurių vykdo operacijas prieš PKK, o Bashiqa–Zilkan laikoma viena labiausiai nuo Turkijos sienos nutolusių bazių. Dėl to jos statusas Bagdadui turi ir simbolinę, ir praktinę reikšmę, nes kalbama apie valstybės kontrolės atstatymą strategiškai jautrioje zonoje.

    Platesnis kontekstas: PKK ir JAV pajėgų mažinimas

    Susitarimas paskelbtas tuo metu, kai Turkijoje tęsiasi bandymai užbaigti ilgus metus trunkantį konfliktą su PKK. Pranešta, kad PKK anksčiau buvo paskelbusi apie savęs išformavimą ir ketinimą nutraukti ginkluotus veiksmus prieš Turkiją, tačiau praktiniai šio proceso padariniai regione ir toliau vertinami atsargiai.

    Tuo pat metu ir Jungtinės Valstijos mažina karinį dalyvavimą Irake: skelbiama, kad numatytas planas, pagal kurį šimtai amerikiečių karių šalies šiaurėje turėtų išvykti iki rugsėjo 30 dienos. Tokie pokyčiai keičia jėgų balansą Irake ir didina spaudimą Bagdadui greičiau stiprinti saugumo institucijų pajėgumus.

    Diplomatai sprendimą vertina kaip signalą, kad Ankara ir Bagdadas ieško mechanizmo suderinti du tikslus: Irako suvereniteto stiprinimą ir Turkijos saugumo interesus pasienio regione. Vis dėlto, kol nėra viešai įvardytų terminų ir kontrolės perdavimo detalių, esminis klausimas išlieka, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis realiai keisis situacija vietoje.

    „Istorija retai garsiai paskelbia lūžio taškus, dažniau juos tyliai susiuva“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje ir specialusis pasiuntinys Sirijai bei Irakui Tomas Barrackas.

  • Trojai Turkijoje aptikta 2 800 metų agora: radinys verčia abejoti miesto apleidimo mitu

    Trojai Turkijoje aptikta 2 800 metų agora: radinys verčia abejoti miesto apleidimo mitu

    Kasdienės kasinėjimų naujienos iš Trojos, esančios Hisarliko kalvoje Turkijos šiaurės vakaruose, vėl keičia nusistovėjusį pasakojimą apie legendinį miestą. Archeologai pranešė aptikę, jų vertinimu, seniausią miesto agorą, kurios amžius siekia apie 2 800 metų.

    Tyrimus nuo 2014 metų vykdo Turkijos kultūros ir turizmo ministerija kartu su Čanakalės Onsekiz Mart universitetu. Naujasis atradimas siejamas su ankstyvuoju geležies amžiumi ir laikotarpiu, kai regione ėmė formuotis vėlesnė graikiška Iliono tradicija.

    Iki šiol nemaža dalis istorikų laikėsi nuomonės, kad po Trojos žlugimo miestas esą ilgam laikui ištuštėjo. Tradiciškai Trojos karo pabaiga dažnai datuojama apie 1184 metais prieš mūsų erą, o vėlesnis aktyvesnis įsikūrimas siejamas su 8 amžiumi prieš mūsų erą.

    Tačiau kasinėjimų komanda teigia, kad rasti požymiai rodo gerokai trumpesnę pertrauką. Kartu su agoros erdve aptikti ir kiti elementai, kurie labiau panašūs į tęstinį miesto gyvenimą, o ne į kelių šimtmečių apleidimą.

    „Naujakuriai čia atsikėlė praėjus maždaug 80 ar 90 metų po miesto žlugimo ir panaudojo senąsias sienas statydami būstus“, – sakė kasinėjimų vadovo pavaduotojas Reyhanas Körpe.

    Pasak tyrėjų, svarbūs ir papildomi radiniai: akmenimis grįstas kelias, vedęs pietinių vartų link, bei geležies amžiaus keramika. Tokie objektai paprastai laikomi patikimu ženklu, kad teritorija buvo naudojama ir prižiūrima, o tai sunkiai dera su ilgo apleidimo scenarijumi.

    Trojos vietovė yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą nuo 1998 metų, o jos tyrimų istorija tęsiasi daugiau nei šimtmetį. Vienas ryškiausių etapų prasidėjo apie 1870 metus, kai vokiečių archeologas Heinrichas Schliemannas pradėjo kasinėjimus, remdamasis Homero epais ir bandydamas susieti literatūrinę tradiciją su realia topografija.

    Šiandien Trojos sluoksniai dažnai apibūdinami kaip kelių skirtingų miestų pėdsakai vienoje vietoje, todėl kiekvienas naujas atradimas priverčia iš naujo tikslinti chronologiją. Mokslininkai pabrėžia, kad agoros radinys ir su juo siejami artefaktai gali tapti svarbiu argumentu diskusijose, kaip iš tiesų klostėsi gyvenimas po vadinamojo Trojos karo laikotarpio.

  • Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkijos teisėsauga sulaikė brokerių bendrovės „Tera Yatirim Menkul Degerler AS“ valdybos pirmininką Emre Tezmeną, tiriant investicinių fondų veiklą, kuri valdžios institucijų vertinimu turi Ponzi schemos požymių. Skandalas palietė 455 758 investuotojus, o likviduojamų fondų vertė siekia apie 15,9 mlrd. eurų.

    Turkijos žiniasklaida skelbia, kad kartu su E. Tezmenu buvo suimti ir dar keturi asmenys, susiję su „Tera“ valdomais fondais bei kitomis finansų grupėmis. Tyrimas įsibėgėjo po to, kai dalis fondų praėjusią savaitę pranešė vėluojantys atsiskaityti su klientais, bandžiusiais atsiimti pinigus.

    Kas nutiko investuotojų pinigams?

    Krizė kilo tuomet, kai keli fondų valdytojai, įskaitant „Tera Portföy“ ir „Pusula Portföy“, susidūrė su grynųjų trūkumu, augant išpirkimo prašymams. Problema buvo struktūrinė: portfeliuose dominavo mažai prekiaujamų įmonių akcijos, kurias greitai parduoti sunku neįmušant kainos žemyn.

    Valdžios institucijos aiškina, kad tokio tipo portfeliai gali sukurti užburtą ratą: ribota akcijų pasiūla leidžia kainoms kilti net ir esant santykinai mažai paklausai, o išaugusios vertės ataskaitose pritraukia naujų investuotojų. Tačiau prasidėjus masiškesniems išpirkimams, bandymai skubiai realizuoti pozicijas gali smarkiai numušti kainas ir sumažinti grąžinamas sumas.

    Likviduojami 131 fondas

    Turkijos Kapitalo rinkų taryba nurodė likviduoti 131 fondą, kurį valdė septynios įmonės. Reguliuotojas skelbia, kad fondų vienetai bus parduodami, o investuotojams gautos lėšos bus paskirstytos proporcingai jų turimai daliai, tačiau galutinės atgavimo sumos dar neaiškios.

    Likvidavimo procesą prižiūri „Türkiye İş Bankası“ ir valstybės valdoma Ziraat Bank, o turto pardavimo terminas pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad priverstinis skubus pardavimas dar labiau destabilizuotų kainas ir sumažintų investuotojams grąžintiną sumą.

    Tyrimas plečiamas ir į kriptoturtą

    Valdžios institucijos taip pat įšaldė su kai kuriais vadovais susijusį turtą ir apribojo dalies asmenų sandorius, įskaitant jų sutuoktinius ir artimuosius. Prokurorai pareikalavo duomenų apie nuo 2024 metų į užsienį atliktus pinigų ir kriptoturto pervedimus, siekdami nustatyti, ar turtas nebuvo išvestas iš šalies.

    „Mes probleminę zoną izoliuojame ir kontroliuojame“, – sakė Turkijos finansų ministras Mehmet Şimşek, pabrėždamas, kad paveikti fondai sudaro apie 10 proc. viso sektoriaus.

    Tuo pat metu rinkos įtampa išaugo: Stambulo biržos plačiosios rinkos indeksas per savaitę smuko apie 12 proc., o dalis akcijų neteko 40 proc. ar daugiau vertės. MSCI dar anksčiau buvo perspėjusi apie galimai koordinuotą prekybą mažesnių Turkijos įmonių akcijomis, kuri galėjo iškreipti kainas, o reguliuotojams sugriežtinus taisykles rugpjūtį, kai kurių vertybinių popierių kritimas paspartėjo.

  • Tyrėje rasta 2 800 metų senumo Trojos agora: atradimas keičia versiją, kas vyko po karo

    Tyrėje rasta 2 800 metų senumo Trojos agora: atradimas keičia versiją, kas vyko po karo

    Šiaurės vakarų Turkijoje, Hisarliko kalvoje esančioje Trojos archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko seniausios miesto agoros liekanas. Radinys datuojamas maždaug prieš 2 800 metų ir, archeologų teigimu, verčia iš naujo įvertinti Trojos gyvenimą po legendinio karo.

    Kasimuose, kuriuos vykdo Turkijos kultūros ir turizmo ministerija kartu su Çanakkale Onsekiz Mart universitetu, pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama geležies amžiaus sluoksniams. Būtent juose užfiksuota nauja viešosios erdvės struktūra, siejama su ankstyviausiu vėlesnio miesto atsigavimo etapu.

    Kas tiksliai rasta?

    Aptikta erdvė archeologų apibūdinama kaip agoros tipo viešoji aikštė, kuri senovės miestuose atlikdavo prekybos, susitikimų ir sprendimų priėmimo funkcijas. Kartu rasta akmenimis grįsta atkarpa, vedanti link pietinių vartų, ir geležies amžiaus keramika, padedanti tikslinti datavimą.

    Tyrėjų vertinimu, šie elementai rodo ne atsitiktinę, trumpalaikę stovyklavietę, o organizuotą, miesto infrastruktūrą atgaivinusią bendruomenę. Tai svarbu, nes viešoji aikštė paprastai atsiranda ten, kur formuojasi pastovesnis gyvenimas ir valdymo bei prekybos ryšiai.

    Kodėl tai keičia pasakojimą?

    Ilgą laiką buvo manoma, kad po Trojos žlugimo miestas keliems šimtmečiams visiškai ištuštėjo, o vėlesnis atsikūrimas siejamas su graikų kolonistais, VIII amžiuje prieš mūsų erą vietovę vadinusiais Ilionu. Nauji radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas galėjo sugrįžti gerokai anksčiau, nei manyta.

    Kasimų vadovybė pabrėžia, kad naujakuriai galėjo įsikurti praėjus maždaug 80–90 metų po karo laikotarpio, naudodami senesnių gynybinių sienų fragmentus ir miesto struktūrą. Jei šis vertinimas pasitvirtins, „pertrūkis“ tarp bronzos amžiaus Trojos ir geležies amžiaus gyvenvietės būtų daug trumpesnis.

    Kontekstas: ką žinome apie Troją?

    Trojos vietovė yra daugiapakopis archeologinis kompleksas, kuriame atskiriami skirtingi miesto raidos etapai nuo ankstyvų gyvenviečių iki vėlyvesnio laikotarpio. XIX amžiuje kasinėjimus čia pradėjo Heinrichas Schliemannas, o vėlesni tyrimai patikslino chronologiją ir parodė, kad vietovė buvo ne kartą perstatoma bei pertvarkoma.

    Troja įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl nauji atradimai vertinami ne tik kaip mokslinis įvykis, bet ir kaip svarbi kultūros paveldo apsaugos bei pristatymo dalis. Pastaraisiais metais susidomėjimą vietove stiprina ir populiarioji kultūra, kuri grąžina Troją į viešų diskusijų centrą, tačiau archeologai primena, kad svarbiausią atsakymą pateikia ne legendos, o sluoksniai žemėje.

    Artimiausiu metu tikimasi detalesnių publikacijų ir papildomų datavimo tyrimų, kurie leistų tiksliau apibrėžti agoros laikotarpį ir jos ryšį su kitais Trojos sluoksniais. Būtent šie duomenys lems, ar mokslinė bendruomenė galutinai perrašys scenarijų apie miesto likimą po karo.

  • Turkijoje rastas 4 000 metų indas nustebino mokslininkus: jame aptiko senovinę augaliją

    Turkijoje rastas 4 000 metų indas nustebino mokslininkus: jame aptiko senovinę augaliją

    Turkijoje archeologų tyrimai atnešė netikėtą radinį: moliniame inde, datuojamame maždaug prieš 4 000 metų, išliko sėklų ir augalinių liekanų pėdsakai. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai leidžia geriau suprasti, kokia augalija ir žemdirbystės praktikos buvo paplitusios bronzos amžiuje Anatolijoje.

    Radiniu domimasi ir dėl jo sąsajų su hetitais, viena įtakingiausių senovės Artimųjų Rytų civilizacijų. Hetitų valstybės centras buvo Vidurio Anatolijoje, o sostinė Hatuša, o didžiausias pakilimas siejamas su antruoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

    Ką pasako sėklos inde

    Archeobotanikai aiškina, kad sėklos ir kitos augalinės liekanos gali atskleisti ne tik mitybą, bet ir ūkininkavimą, prekybinius ryšius bei sandėliavimo įpročius. Tokie duomenys dažnai papildo tai, ko neįmanoma patikimai nustatyti vien pagal pastatų liekanas ar molinėse lentelėse išlikusius tekstus.

    Ypač vertinga tai, kad augalinė medžiaga buvo rasta inde, kuris tūkstantmečius išliko pakankamai sandarus. Dėl to išlieka didesnė tikimybė identifikuoti rūšis ir įvertinti, ar jos buvo augintos vietoje, rinktos laukinėje gamtoje, ar atgabentos iš kitų regionų.

    Kodėl svarbūs būtent indai

    Hetitų laikotarpio keramika archeologams svarbi ne vien kaip buities daiktas. Tokie indai galėjo būti naudojami vaišėse, apeigose ir religinėse ceremonijose, o dalis jų būdavo puošiami reljefais, siejamais su kultu ir aukojimo tradicijomis.

    Todėl sėklos inde gali būti susijusios ir su kasdieniu maisto laikymu, ir su specialia paskirtimi, pavyzdžiui, atsargomis ritualams ar šventėms. Galutinės išvados priklausys nuo tolesnių laboratorinių tyrimų, įskaitant mikroskopinę analizę ir palyginimą su šiuolaikinėmis rūšimis.

    Ką tai reiškia šiandien

    Vienas svarbiausių tokio radinio aspektų yra galimybė palyginti senovines sėklas su dabartine regiono flora, ypač centrinėje Turkijos dalyje. Jei identifikacija bus patvirtinta, tai gali tapti papildomu įrodymu, kad kai kurios rūšys šiame regione buvo žinomos ir naudojamos jau hetitų laikais.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai tampa vis svarbesni platesniame kontekste, kai klimato kaita ir dirvožemio pokyčiai skatina iš naujo vertinti senąsias žemdirbystės sistemas. Net nedidelės sėklos kartais pateikia itin daug informacijos apie tai, kaip žmonės prisitaikydavo prie aplinkos prieš tūkstančius metų.

    „Tokios augalinės liekanos leidžia atkurti ne tik tai, ką žmonės valgė, bet ir kaip jie augino, saugojo bei naudojo augalus kasdienybėje ir apeigose“, – teigia tyrėjai.

  • Turkija tariasi su Azerbaidžanu dėl BTC naftotiekio: rinką galėtų pasiekti dar dešimtys milijonų tonų

    Turkija su Azerbaidžanu intensyvina derybas dėl didesnių naftos srautų per BTC naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeihanas, kuriuo žaliava pasiekia Turkijos Viduržemio jūros uostą Džeihaną. Šiuo metu per infrastruktūrą transportuojama apie 600 000 barelių per dieną, tačiau techninės galimybės leistų priartėti prie 1 000 000 barelių per dieną.

    Tokie planai rinkoje vertinami kaip signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali didėti Kaspijos regiono naftos pasiūla. Džeihanas yra vienas svarbiausių naftos eksporto taškų regione, o BTC laikomas strateginiu maršrutu, leidžiančiu apeiti dalį geopolitinių rizikų kituose koridoriuose.

    Turkijos energetikos ir gamtos išteklių ministras Alparslan Bayraktar patvirtino, kad tikslas – išnaudoti visą esamą infrastruktūrą ir padidinti BTC pralaidumą iki 1 000 000 barelių per dieną.

    „Kalbamės su Azerbaidžano energetikos ministerija, kad maksimaliai išnaudotume esamą infrastruktūrą. Pirmiausia tai reiškia BTC pralaidumo didinimą iki 1 milijono barelių per dieną“, – sakė Alparslan Bayraktar.

    2025 metais naftos tranzitas BTC maršrutu siekė 27,18 mln. tonų ir, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 7,8 proc. Didžiausią dalį sudarė Azerbaidžano nafta – 84,8 proc., o tai leido eksportuoti 23,06 mln. tonų.

    Kita reikšminga srauto dalis susijusi su nafta iš Centrinės Azijos: Kazachstano ir Turkmėnistano telkinių žaliava dalimi naudojosi tranzitu, dalimi buvo importuojama. Skelbiama, kad tranzito dalis sudarė 15,2 proc., o tai atitiko 4,12 mln. tonų.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Jei BTC būtų pradėtas eksploatuoti arčiau techninio maksimumo, į rinką teoriškai galėtų patekti papildomi milijonai tonų per metus, priklausomai nuo sutarčių ir realių tiekimo apimčių. Vertinant metinį potencialą, infrastruktūra gali priimti daugiau kaip 50 mln. tonų naftos per metus, todėl augimo rezervas išlieka reikšmingas.

    Turkijos pusė taip pat planuoja artimiausiomis savaitėmis derybas su Centrinės Azijos partneriais, kurios galėtų baigtis naujomis sutartimis dėl papildomų kiekių. Tai svarbu ir Ankarai, siekiančiai stiprinti savo vaidmenį kaip energetinių srautų mazgui, ir tiekėjams, ieškantiems patikimų eksporto kelių.