CP v2

Tag: Tvarumas

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir pasitikrinti rūšiavimo žinias

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje septintą kartą vyks nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas. Organizatoriai kviečia gyventojus, moksleivius ir įmones pasitikrinti žinias apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą.

    Dalyvavimas vyksta specialioje egzamino platformoje, kur reikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu spręsti testą. Egzamino užduotys pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl dalyvauti gali ir pradinukai, ir vyresni mokiniai, ir suaugusieji.

    Testai parengti trims dalyvių grupėms: 1–4 klasėms, 5–10 klasėms bei 11 klasei ir vyresniems. Registruotis gali tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, norinčios įtraukti darbuotojus ar bendruomenę į tvaresnius įpročius.

    Pasak organizatorių, susidomėjimas egzaminu kasmet auga, o aktyviausiai įsitraukia švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o tai rodo, kad aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos vis dažniau persikelia į kasdienius sprendimus.

    Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve. Tai patogus būdas atsinaujinti žinias ir kartu suprasti, kuriose srityse dar kyla daugiausia praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis su pakuotėmis, mišriomis atliekomis ar elektronikos atliekomis.

  • Kosminė stotis namuose: „Space at Home“ patikrins, ar 2 savaitės pakeis mūsų įpročius

    Kosminė stotis namuose: „Space at Home“ patikrins, ar 2 savaitės pakeis mūsų įpročius

    Mokslininkai siūlo neįprastą eksperimentą: dvi savaites savo namuose gyventi tarsi Tarptautinėje kosminėje stotyje ir kasdien skaičiuoti ribotus išteklius. Tokia „Space at Home“ simuliacija paremta kosmoso misijose taikomais principais, kai vanduo, energija ir erdvė yra griežtai normuojami.

    Projekto esmė paprasta: dalyviai pasitelkia mobiliąją programėlę, kuri pateikia užduotis ir fiksuoja sprendimus, o tyrėjai vertina, ar toks laikinas režimas gali paveikti ilgalaikius kasdienius įpročius. Pagrindinis tikslas nėra „idealus“ gyvenimas, o realistiškas elgsenos pokyčių matavimas namų aplinkoje.

    Kas bus stebima eksperimente

    Tyrime daugiausia dėmesio skiriama šešiems ištekliams: vandeniui, maistui, orui, erdvei, atliekoms ir energijai. Dalyvių bus prašoma įvertinti savo kasdienę praktiką, pavyzdžiui, kiek vandens sunaudoja, kaip planuoja pirkinius, ar rūšiuoja atliekas ir kaip valdo elektros vartojimą.

    Prieš pradedant simuliaciją dalyvių įpročiai bus užfiksuoti apklausomis, o po dviejų savaičių tie patys klausimai bus kartojami. Taip bus siekiama įvertinti ne tik trumpalaikį disciplinos efektą, bet ir tai, ar pasikeičia požiūris į taupymą bei atsakomybę.

    „Norime paklausti dalyvių, kaip jie vertina vandens naudojimą ir atliekų rūšiavimą, o po dviejų savaičių simuliacijos grįžti prie tų pačių klausimų“, – sakė projekto autorius dr. Marcin Zwierżdżyński.

    Kodėl vien žinių neužtenka

    Projektas remiasi prielaida, kad tradicinės edukacinės priemonės dažnai padidina žinojimą, bet ne visada keičia elgesį. Žmonės gali suprasti, kodėl svarbu taupyti energiją ar mažinti maisto švaistymą, tačiau kasdienybėje sprendimus lemia patogumas, rutina ir aplinka.

    Kosmoso analogija čia veikia kaip sąmoningai sukurta situacija, kurioje pasirinkimai turi aiškias pasekmes: išteklių perteklius neegzistuoja, o sprendimai tampa apčiuopiami. Tyrėjai tikisi, kad toks „ribotumo“ pojūtis padės dalyviams realistiškai įsivertinti, kur daugiausia prarandama vandens, energijos ar maisto.

    Ilgesnis tikslas ir praktinė nauda

    Numatoma, kad projektas truks kelerius metus, o jo metu bus vertinama, ar programėlė gali tapti nuosekliu ugdymo įrankiu mokyklose ir organizacijose. Telefono duomenys ir dalyvių atsakymai leistų tyrėjams geriau suprasti, kokios užduotys veikia, o kurios tėra trumpalaikė motyvacija.

    Jei metodas pasiteisins, praktinė nauda gali būti labai žemiška: nuo mažesnių sąskaitų už elektrą ir šildymą iki tikslesnio pirkinių planavimo bei mažiau išmetamo maisto. Kosmoso misijoms sukurtas taupumo modelis taip būtų pritaikomas kasdienėms problemoms, kurios vis dažniau siejamos ir su klimato kaitos, ir su augančių kainų realijomis.

    Eksperimento vertė bus matuojama ne įspūdžiu, o rezultatu: ar po dviejų savaičių simuliacijos dalyviai iš tiesų pakeičia bent kelias praktikas ir ar tie pokyčiai išsilaiko ilgiau nei pačios užduotys.

  • „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandos varžysis žiniomis, kūryba ir finalu Vilniuje

    Asociacija „Gamtos ateitis“ kviečia penktų klasių moksleivius iš visos Lietuvos įsitraukti į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – patraukliai ir praktiškai stiprinti vaikų žinias apie atliekų rūšiavimą bei atsakingą vartojimą.

    Konkurso veidu tapo komikas ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Paulius Ambrazevičius, kuris prisideda prie projekto kaip renginių vedėjas. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimo įgūdžiai formuojasi nuo pirmų kasdienių pasirinkimų, todėl mokyklų bendruomenėms svarbu ne tik kalbėti, bet ir veikti.

    „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sako Paulius Ambrazevičius.

    Konkursas skirtas mokykloms, kurios gali suburti septynių mokinių komandą ir dalyvauti trijų etapų iššūkyje. Pirmajame etape komandos kviečiamos kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo bendruomenė išsiskiria.

    Į antrąjį etapą patekusios komandos dalyvaus nuotolinėje interaktyvioje viktorinoje, kurioje bus tikrinamos žinios apie rūšiavimą, pakuočių atliekas ir kasdienius sprendimus, mažinančius šiukšlių kiekį. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia sulyginti skirtingų mokyklų galimybes ir skatina pasiruošimą klasėje.

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalo metu dalyvių lauks ne tik klausimai, bet ir komandinės užduotys, kuriose svarbūs susitarimai, greita reakcija ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje.

    Finalininkams numatyti prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei papildomi apdovanojimai mokytojams ir nominacijos komandoms. Organizatoriai ragina mokytojus ir auklėtojus nelaukti, nes komandų atranka priklausys ir nuo pirmojo etapo darbų kokybės.

    „Rūšiavimo lyga“ prisijungia prie platesnės tendencijos, kai tvarumo temos mokyklose vis dažniau įgauna varžybų, praktinių eksperimentų ir kūrybinių užduočių formą. Toks metodas padeda vaikams lengviau įsiminti rūšiavimo taisykles ir perkelti jas į namų aplinką, kur sprendimai dėl atliekų dažniausiai priimami kasdien.

  • Atliekų kultūros egzaminas jau balandžio 30 dieną: testas parodys, kur dažniausiai klystame

    Balandžio 30 dieną nuo 9.00 iki 20.00 valandos vyks Atliekų kultūros egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva padės ne tik įvertinti įpročius, bet ir sumažinti kasdienių klaidų, dėl kurių perdirbimui tinkamos atliekos tampa netinkamos.

    Artėjant egzaminui siūloma atlikti trumpą žinių testą, kuris leidžia greitai įsivertinti, ar teisingai rūšiuojate. Tokie testai dažniausiai atkreipia dėmesį į praktines situacijas, su kuriomis žmonės susiduria namuose: kaip paruošti pakuotes, kur mesti skirtingas medžiagas ir ko nereikėtų dėti į rūšiavimo konteinerius.

    Viena dažniausių problemų rūšiuojant yra užterštos pakuotės, kai į plastiko ar popieriaus konteinerius patenka riebalais ar maisto likučiais sutepti gaminiai. Perdirbimo grandinėje tai reiškia papildomą atmetimą, nes dalis medžiagų nebegali būti kokybiškai apdorotos, o išrūšiuotos atliekos gali būti nukreipiamos į mišrių atliekų srautą.

    Kita klaidų grupė susijusi su atliekų „spėjimu“ pagal išvaizdą, o ne pagal realią sudėtį. Pavyzdžiui, ne viskas, kas atrodo kaip popierius, yra perdirbamas kartu su popieriumi, o kai kurios pakuotės būna sudėtinės, todėl svarbu vadovautis rūšiavimo taisyklėmis ir, jei reikia, pasitikslinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojų rekomendacijas.

    Dalyvauti Atliekų kultūros egzamine galima užsiregistravus organizatorių svetainėje. Egzamino formatas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl jis aktualus tiek šeimoms, tiek moksleiviams, tiek įmonių kolektyvams, kurie vis dažniau siekia mažinti atliekų kiekį ir gerinti rūšiavimo kokybę darbo vietose.

  • Atliekų kultūros egzaminas grįžta balandžio 30 dieną: kaip sudalyvauti ir ką verta pasikartoti

    Balandžio 30 dieną gyventojai vėl kviečiami dalyvauti Atliekų kultūros egzamine – nuotoliniame žinių teste apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir tampa proga greitai pasitikrinti kasdien praverčiančias žinias.

    Organizatorių teigimu, pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 17 000 žmonių, o aktyviausiai įsitraukė švietimo bendruomenė. Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad Europoje vis griežtėja atliekų tvarkymo reikalavimai, o savivaldybėms keliami aukštesni perdirbimo tikslai.

    Egzaminas vyks internetu nuo 9.00 iki 20.00 valandos, o jam skiriamos 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie egzamino platformos ir pasirinkę savo amžiaus grupę.

    Klausimai apima ne tik rūšiavimo taisykles, bet ir atliekų mažinimą, pakartotinį panaudojimą bei perdirbimą. Praktiniuose pavyzdžiuose dažnai pasitaiko situacijos, kurios kelia abejonių kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip elgtis su picos dėže, sudužusiu veidrodžiu ar skirtingų rūšių plastiku.

    Užduotys pritaikytos trims grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų testą sudaro 15 klausimų, vyresniųjų – 20, o rezultatai įvertinami diplomais pagal surinktų teisingų atsakymų skaičių.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas, nes tvarkant atliekas daug lemia nuoseklūs įpročiai namuose ir darbovietėse. Geriausiai pasirodę dalyviai tradiciškai apdovanojami prizais, o pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Seni akiniai stalčiuje? 3 praktiškos idėjos, kaip juos paversti lupa, rėmeliu ar dekoru

    Seni korekciniai ar saulės akiniai dažnai atsiduria stalčiaus dugne, kai pasikeičia rega, nusibosta rėmeliai ar įsigyjama nauja pora. Tačiau juos verta pasilikti: net ir nebedėvimi akiniai gali virsti naudingais buities daiktais arba dekoru.

    Optikos specialistai primena, kad lęšiai išlieka optiškai „dirbantys“, todėl gali praversti situacijose, kai reikia įžiūrėti smulkų šriftą ar detales. O rėmeliai tinka kūrybiniams projektams, nes tai jau paruošta, tvirta konstrukcija, kurią lengva pritaikyti.

    Vienas paprasčiausių būdų panaudoti senus akinius yra pasidaryti rankinę lupą. Dažniausiai pakanka mažo atsuktuvo, jei lęšiai laikosi varžteliais, arba atsargiai atlaisvinti lęšį, jei jis įspraustas į rėmelį.

    Nuėmus lęšį, jį verta nuplauti šiltu vandeniu su švelniu muilu ir nusausinti nepūkuota šluoste. Tuomet viena akinių kojelė gali tapti patogia rankenėle: ją prie lęšio krašto priklijuokite tvirtais klijais ar silikonu ir leiskite gerai išdžiūti.

    Išėmus lęšius, akiniai gali tapti mini rėmeliu asmeninei nuotraukai. Tam užtenka rėmelį uždėti ant atspausdintos nuotraukos, apibrėžti vidinę formą ir iškirpti pagal kontūrą.

    Nuotrauką galima pritvirtinti klijais arba dvipuse lipnia juosta, o išskleidus kojeles rėmelį pastatyti ant stalo ar lentynos. Toks sprendimas patrauklus tuo, kad kiekviena pora turi savitą formą ir spalvą, todėl dekoras atrodo asmeniškas.

    Senų akinių rėmeliai tinka ir dekoravimui: juos galima perdažyti, apvynioti siūlais, aptraukti audiniu ar panaudoti rankdarbių kompozicijose. Daugeliu atvejų rėmeliai priima dažus ar klijus be sudėtingo paviršiaus paruošimo.

    Tokie projektai ypač praktiški, jei norisi sumažinti nereikalingų daiktų kiekį ir prailginti jų naudojimą. O jei akiniai vis dar tvarkingi, verta pasidomėti ir jų perdavimu labdarai ar surinkimo iniciatyvoms, kurios nukreipia regos priemones tiems, kam jų trūksta.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: ar tikrai žinote, kur mesti pakuotes ir baterijas?

    Kur turėtų keliauti traškučių pakelis, picos dėžė ar panaudotos baterijos? Nors daugeliui atrodo, kad rūšiavimo taisyklės seniai aiškios, praktikoje vis dar pasitaiko klaidų, kurios mažina perdirbimo efektyvumą ir didina atliekų tvarkymo kaštus.

    Siekiant atkreipti dėmesį į dažniausias painiavas ir sustiprinti kasdienius įpročius, visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Tai jau septintą kartą organizuojamas nacionalinis aplinkosauginės edukacijos projektas, kasmet suburiantis tūkstančius dalyvių nuo moksleivių iki suaugusiųjų bei įmonių komandų.

    Organizatorių teigimu, susidomėjimas iniciatyva nuosekliai auga: 2025 metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o aktyviausia dalyvių grupė buvo švietimo bendruomenė. Toks įsitraukimas rodo, kad tvarumo tema vis dažniau tampa ne teorija, o kasdienybės dalimi.

    Kada vyks egzaminas ir kaip dalyvauti?

    „Atliekų kultūra“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu, todėl prisijungti galima iš bet kurios vietos. Egzaminui nėra taikomi specialūs reikalavimai: pakanka užsiregistruoti egzamino platformoje ir pasirinktą laiką skirti testui.

    Egzaminas balandžio 30 dieną vyks nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skiriamos 45 minutės. Pasiruošti iš anksto galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus, taip lengviau pastebėti temas, kuriose dažniausiai klystama.

    „Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones, tai gera proga pasitikrinti žinias ir stiprinti komandinę dvasią“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovė Elida Drapienė.

    Klausimai, kurie dažniausiai suklumpa

    Viena didžiausių problemų rūšiuojant yra ne geri norai, o smulkios detalės: pavyzdžiui, ar pakuotė turi būti švari, kur dėti kombinuotas medžiagas, ar visi plastikai vienodai tinkami perdirbti. Būtent tokios situacijos ir tampa pagrindiniu egzamino turiniu, kad žinios būtų pritaikomos realiame gyvenime.

    Dalyviai kviečiami patys sau atsakyti į klausimus, kurie dažnai sukelia abejonių: į kurį konteinerį keliauja picos dėžė, kur dėti sudužusį veidrodį, ar visos plastiko rūšys perdirbamos. Jei bent vienas iš jų kelia neaiškumų, egzaminas tampa paprastu būdu greitai pasitikrinti ir papildyti žinias.

    Skirtingos užduotys pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas padeda užtikrinti, kad užduotys būtų ir suprantamos, ir pakankamai iššūkį keliančios.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai: jauniausiųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų dalyvių grupėms pateikiama po 20. Dalyviai gaus diplomus pagal pasiektą rezultatą, o geriausiai pasirodžiusiųjų lauks ir organizatorių numatyti prizai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad net ir 45 minutės gali tapti naudinga investicija: jos padeda pastebėti įprastas klaidas, patikslinti rūšiavimo įpročius ir prisidėti prie efektyvesnio atliekų tvarkymo. Kuo tiksliau rūšiuojame, tuo didesnė tikimybė, kad medžiagos bus realiai perdirbtos, o ne taps mišrių atliekų dalimi.

  • Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Žemės dienos kūrybinės dirbtuvės Rudaminoje: kaip antrinės žaliavos tampa ugdymo priemone

    Balandžio 22 dieną Vilniaus rajono Rudaminos lopšelyje-darželyje surengta praktinė konferencija, skirta Žemės dienai ir tvarumo ugdymui ankstyvajame amžiuje. Renginyje pedagogai dalijosi patirtimis, kaip antrines žaliavas paversti prasmingomis ugdymo priemonėmis ir kasdienėmis veiklomis, kurios vaikams padeda suprasti atsakingo vartojimo idėją.

    Į konferenciją atvyko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai bei vadovai iš kelių Vilniaus rajono įstaigų, tarp jų ir Rudaminos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Pagirių lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“, Maišiagalos, Nemėžio bei kitų bendruomenių pedagogai. Bendras akcentas buvo aiškus: tvarumas ugdymo įstaigoje neturi apsiriboti viena akcija, o turi tapti nuoseklia kasdienybės dalimi.

    Renginys pradėtas bendruomenišku svečių sutikimu ir vaikų parengtais pasirodymais, kurie suteikė šventei emocinio įtraukumo. Konferencijos atidaryme įstaigos direktorė Irena Bylinska pabrėžė, kad ankstyvas aplinkosauginis ugdymas formuoja ilgalačius įpročius, o vaikai geriausiai mokosi per patirtį, pavyzdį ir žaidimą.

    Teorinėje dalyje pristatytas pranešimas apie tvaraus vystymosi veiklas darželyje, aptariant atliekų rūšiavimo įpročių formavimą, medžiagų pakartotinį panaudojimą ir kūrybines veiklas, kurios ugdo vaikų smalsumą bei atsakomybę. Pedagogai akcentavo, kad tvarumo tema veiksmingiausia, kai ji integruojama į skirtingas ugdymo sritis, nuo meninės raiškos iki pasaulio pažinimo.

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai skirtingų įstaigų mokytojos vedė kūrybines dirbtuves vaikams. Veiklų metu ugdytiniai konstravo, eksperimentavo, kūrė iš antrinių žaliavų ir ieškojo naujų panaudojimo būdų, mokydamiesi, kad panaudotos medžiagos gali įgyti antrą gyvenimą.

    Pedagogai pabrėžė, kad tokios dirbtuvės lavina ne tik kūrybiškumą, bet ir problemų sprendimo gebėjimus, smulkiąją motoriką, bendradarbiavimą. Vaikams tai tampa aiškiu, apčiuopiamu ryšiu tarp kasdienių daiktų, vartojimo ir aplinkos, o mokytojams suteikia idėjų, kaip tvarumo principus taikyti be didelių išlaidų.

    Renginio pabaigoje dalyviai apibendrino patirtis ir pasidalijo įžvalgomis, kokios veiklos labiausiai įtraukia skirtingo amžiaus vaikus. Konferenciją simboliškai užbaigė bendra veikla su ugdytiniais, sodinant gėles, taip primenant, kad aplinkosauga prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių.

    Organizatorių teigimu, tokio formato susitikimai stiprina bendruomenių ryšį ir leidžia greičiau skleisti praktiškai pasiteisinusias ugdymo idėjas. Žemės dienos renginys Rudaminoje tapo proga ne tik paminėti datą, bet ir parodyti, kaip tvarumo ugdymas gali būti gyvas, kūrybingas ir vaikams suprantamas.

  • Konkursas „Rūšiavimo lyga“ startuoja: penktokų komandoms – trys etapai ir finalas Vilniuje

    Komikas ir laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius kviečia penktokus į respublikinį konkursą „Rūšiavimo lyga“. Iniciatyvos tikslas – per žaidimą ir komandinį darbą stiprinti mokinių žinias apie atliekų rūšiavimą ir kasdienius tvarius įpročius.

    Konkursą organizuoja asociacija „Gamtos ateitis“, o dalyvauti raginami 5 klasių auklėtojai ir mokytojai. Jie kviečiami suburti septynių mokinių komandą ir ją užregistruoti iki gegužės 4 dienos.

    Kaip vyks „Rūšiavimo lyga“?

    Varžybos vyks trimis etapais, todėl mokinių lauks ir kūrybinės, ir žinių patikros užduotys. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbu ne tik teisingai atsakyti, bet ir parodyti, kaip rūšiavimas gali tapti natūralia mokyklos kasdienybės dalimi.

    Pirmajame etape komandos turės kūrybiškai pristatyti, kaip jų mokykloje rūšiuojamos atliekos, kokios iniciatyvos jau vyksta ir kuo išsiskiria jų bendruomenė. Idėjų formatas paliekamas laisvesnis, kad mokiniai galėtų atsiskleisti ir vaizduote, ir praktiniais pavyzdžiais.

    Atrinktos komandos pateks į antrąjį etapą, kuriame vyks nuotolinė interaktyvi viktorina. Joje bus tikrinamos žinios apie atliekų rūšiavimo principus, medžiagų perdirbimą ir kasdienius pasirinkimus, mažinančius atliekų kiekį.

    Finalas Vilniuje ir prizai

    Aštuonios stipriausios komandos bus pakviestos į finalą Vilniuje, kuris vyks gegužės 26 dieną. Finalinis renginys numatomas kaip aktyvus ir įtraukiantis, kuriame prireiks ne tik teorinių žinių, bet ir susitelkimo bei komandinio darbo.

    Organizatoriai skelbia, kad finalininkų laukia prizai, tarp jų bilietai ir kelionė į krepšinio varžybas, ekskursijos į „Mokslo salą“ bei kiti apdovanojimai. Numatomi prizai ir mokytojams, taip pat papildomos nominacijos komandoms.

    Pasak iniciatyvos ambasadoriaus Pauliaus Ambrazevičiaus, rūšiavimas gali prasidėti nuo paprasto sprendimo ir tapti įdomia, įtraukiančia veikla. „Rūšiuoti gali kiekvienas – tereikia pradėti“, – sakė Paulius Ambrazevičius.

    Organizatoriai ragina mokyklas neatidėlioti ir registruotis iki nustatyto termino. „Rūšiavimo lyga“ pristatoma kaip proga mokiniams pasivaržyti, pasidalinti idėjomis ir praktiškai parodyti, kaip kuriami tvaresni įpročiai.