CP v2

Tag: Tvarumas

  • Neišmeskite popierinių pirkinių maišų: štai kaip jie gali išgelbėti daržą nuo piktžolių

    Jei namuose prisikaupė rudų popierinių pirkinių maišų, neskubėkite jų atiduoti makulatūrai. Toks popierius gali praversti darže kaip biologiškai suyrantis pagrindinis mulčo sluoksnis, padedantis pristabdyti piktžoles ir ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje.

    Šis metodas vadinamas lakštine mulčiavimo danga, kai dirva uždengiama šviesos nepraleidžiančia medžiaga. Dėl to piktžolėms tampa sunkiau augti, o daliai jų sėklų sudygti pritrūksta šviesos ir šilumos.

    Uždengus dirvą popieriumi, lėčiau išgaruoja vanduo, todėl lysvės rečiau perdžiūsta, ypač lengvesnėse, smėlingose dirvose. Be to, sudrėkęs popierius palaipsniui suyra ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis, o drėgnoje aplinkoje dažniau suaktyvėja sliekai.

    Kaip tai padaryti teisingai

    Pirmiausia paruoškite vietą: pašalinkite stambesnes piktžoles, šakeles ir kitus likučius, kad paviršius būtų kuo lygesnis. Tuomet popierinius maišus praplėškite per siūlę ir išskleiskite, kad gautumėte didesnes plokštumas.

    Prieš klojant būtina nuimti rankenas, lipnią juostą, metalines sąvaržas, plastikines detales ir ryškias etiketes. Klojant popierių svarbu jį dėti su užleidimu, kad neliktų tarpų, per kuriuos piktžolės vėl rastų kelią į šviesą.

    Popierių gausiai sudrėkinkite, kad jis priglustų prie dirvos ir jo neišnešiotų vėjas. Ant viršaus verta užberti įprastą mulčą, pavyzdžiui, kompostą, smulkintą žievę, skiedras ar sausas lapijas, kad danga ilgiau laikytųsi ir atrodytų tvarkingiau.

    Kokie maišai tinka, o kokių vengti

    Saugiausia rinktis paprastus rudus, neblizgius maišus be papildomų dangų. Darže nereikėtų naudoti vaškuoto, laminuoto ar plastiku dengto popieriaus, taip pat maišų su metalizuota ar itin ryškia spauda, nes tokie priedai nėra skirti sąlyčiui su dirvožemiu.

    Klojant aplink augalų stiebus ir krūmų pagrindą palikite kelis centimetrus laisvos erdvės, kad nuolat besilaikanti drėgmė neskatintų puvinio ir grybelinių ligų. Tokia danga ypač patogi rudenį, kai dirva dar neįšalusi, o per žiemą popierius pamažu suyra.

    Dažniausios klaidos, kurios kainuoja rezultatą

    Viena dažniausių klaidų yra palikti tarpus tarp popieriaus sluoksnių, nes net siauras plyšys gali tapti piktžolių išėjimu į paviršių. Kita klaida yra kloti sausą popierių, kuris greitai pakyla nuo vėjo ir neprilimpa prie dirvos.

    Taip pat nereikėtų popieriaus priglausti prie augalų stiebų ar kamienų, nes užsilaikęs drėgmės perteklius didina ligų riziką. Tinkamai panaudotas paprastas popierinis maišas gali tapti praktiška, beveik nieko nekainuojančia priemone tvarkingesnėms lysvėms.

  • „McDonald’s“ Lenkijoje: 80 000 ūkių tinkle ir naujas dėmesys regeneracinei žemdirbystei

    „McDonald’s“ Lenkijoje teigia, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių grandinės elementų nuo ūkio iki restorano. Bendrovė diskusijoje Business PRECOP 2026 renginyje akcentavo regeneracinę žemdirbystę, duomenų rinkimą ir poveikio aplinkai atskaitomybę.

    Pasak „McDonald’s Polska“ tvarumo vadovės Katarzynos Kucisz-Rosłoń, šalyje veikia daugiau nei 630 restoranų, o tiekimo grandinėje dirba apie 120 tiekėjų. Iš jų maždaug 50 yra vietiniai, o netiesiogiai bendrovė bendradarbiauja su maždaug 80 000 Lenkijos ūkių.

    Į tinklą patenkantys produktai apima jautieną, kviečius, daržoves ir bulves, iš kurių gaminamos bulvytės. Įmonė pabrėžia, kad būtent ši žaliavų grandis daro didžiausią įtaką tiek kainų stabilumui, tiek tvarumo tikslų įgyvendinimui.

    Regeneracinė žemdirbystė be vieno recepto

    „McDonald’s“ teigia investuojanti į regeneracinės žemdirbystės kryptį, tačiau Lenkijos rinkoje nesiekia primesti vienodų praktikų visiems ūkiams. Argumentuojama tuo, kad ūkiai skiriasi pagal vietą, klimatines sąlygas ir auginamų kultūrų struktūrą.

    Vietoje universalių reikalavimų taikomas principų ir praktikų rinkinys, kuris bandomas kartu su ūkininkais. Pagrindinis akcentas dedamas į matuojamus rezultatus, susijusius su dirvožemio kokybe ir vandens sulaikymu, taip pat į ūkininkų mokymus ir skatinimą investuoti į pokyčius.

    „Mūsų vaidmuo kaip prekės ženklo yra rinkti duomenis ir parodyti veiksmų efektyvumą, kuris gerina dirvožemį ir padeda išlaikyti vandenį“, – sakė Katarzyna Kucisz-Rosłoń.

    Ataskaitos anksčiau nei reikalaujama

    Bendrovė nurodo, kad poveikio aplinkai ataskaitas rengia nuo 2019 metų, nors teisiškai tai dar nėra privaloma. Pasak pranešėjos, pirmieji metai, kai įmonė turės privalomai apibendrinti rezultatus, bus susiję su 2027 metų laikotarpiu, o prievolė realiai įsigalios vėliau.

    „McDonald’s“ pabrėžia, kad ataskaitos yra ne vien skaidrumo klausimas, bet ir priemonė diskusijai su tiekėjais bei visoje vertės grandinėje. Įmonė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis išlieka duomenų surinkimas ir suvienodinimas, todėl diegiami vidiniai standartai bei gairės.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijos tiekėjų produkcija patenka ne tik į vietinę rinką. Ūkininkų ir tiekėjų pagaminti produktai per „McDonald’s“ sistemą esą keliauja ir į maždaug 15 kitų Europos rinkų, todėl reikalavimų suderinamumas tampa ypač svarbus.

    Standartai, auditai ir skatinamosios priemonės

    Kalbėdama apie tiekimo saugą ir tvarumą, bendrovės atstovė išskyrė jautienos tiekimo grandinę. „McDonald’s“ teigia įdiegusi vidinį standartą ūkiams, tiekiantiems žaliavą, ir taikanti skatinamąsias priemones, kurios turėtų motyvuoti investuoti į regeneracinės žemdirbystės sprendimus.

    Nurodoma, kad pagal šias gaires audituojama apie 35 000 ūkių. Bendrovė pabrėžia, kad auditai ir standartai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti pažangą bei palyginti rezultatus skirtinguose regionuose.

    Įmonė taip pat pranešė, kad lapkritį ketina paskelbti specialią ataskaitą, kurioje planuojama aptarti klimatą, vandens išteklius ir kitus su žemės ūkiu susijusius iššūkius. Tarp temų minimi produktyvumo didinimas, technologijų panaudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir demografiniai pokyčiai, darantys įtaką ūkių ateičiai.

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Lenkijos „Żabka“ žengė netikėtą žingsnį: bananų duona išgelbės tonas vaisių, bet kaina piktina

    Lenkijos prekybos tinklas „Żabka“ pristatė naują kepinį, kuriuo siekia mažinti maisto švaistymą: parduotuvėse pasirodė bananų duonos porcijos, kepamos iš itin prinokusių bananų, kurie nebetinka parduoti švieži. Produktas į lentynas iškeliavo rugsėjo 29 dieną, minint Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą dieną.

    Tinklas skelbia, kad bananai į gamybą patenka iš jų pačių tiekimo grandinės: logistika vaisius atrenka tada, kai prinokimas jau neleidžia jų realizuoti kaip šviežio produkto. Tokiu būdu, užuot nurašius, bananams suteikiamas antras gyvenimas kepiniuose.

    Pirmajai gamybos partijai, kaip nurodo įmonė, panaudota apie 2 tonos bananų, o per metus išsaugota gali būti iki 15 tonų vaisių. Maisto švaistymo mažinimas mažmeninėje prekyboje tampa vis aktualesnis dėl augančių sąnaudų ir vis griežtėjančių tvarumo lūkesčių.

    Kas iš tikrųjų slepiasi už idėjos

    Maisto technologų požiūriu, labai prinokę bananai kepiniams tinka ypač gerai: bręstant juose esantis krakmolas dalinai virsta cukrumi, todėl minkštimas tampa saldesnis ir aromatingesnis. Dėl to recepte dažnai galima mažinti papildomo cukraus kiekį, o tekstūra išlieka drėgnesnė.

    „Żabka“ bananų duona parduodama mažomis porcijomis po 80 gramų, o sudėtyje yra ir riešutų. Pirkėjams ji siūloma kaip saldus priedas prie kavos arba greitas užkandis dienos metu, todėl prekę rekomenduojama ieškoti prie duonos gaminių ar šalia kavos aparato.

    Kritika dėl porcijos ir kainos

    Socialiniuose tinkluose idėja sulaukė ir pagyrų, ir kritikos. Dalį pirkėjų erzina tai, kad pavadinimas asocijuojasi su didesniu kepiniu, o realiai parduodama viena riekė, supakuota į pakuotę, kuri įvardijama kaip biologiškai suyranti.

    Diskusijų kelia ir kaina: 4,99 Lenkijos zlotai už vienetą prilygsta maždaug 1 eurui ir 20 euro cento. Kritiškai vertinama ir tai, kad tai nėra šviežiai vietoje keptas gaminys, o atšildytas produktas.

    Sudėtyje, be miltų, cukraus, augalinio aliejaus, bananų ir riešutų, nurodomi ir įprasti pramoninių kepinių priedai, tokie kaip kildinimo medžiagos, aromatai bei tirštikliai. Kadangi aiškių vertinimų apie skonį kol kas nedaug, pirkėjai dažnai daro išvadą, kad geriausias būdas įvertinti naujovę yra paragauti patiems.

    Maisto švaistymo mažinimo kryptis stiprėja

    Toks produktas įsilieja į platesnę tendenciją, kai prekybos tinklai ieško būdų sumažinti nurašymus ir panaudoti nebeidealiai atrodančias žaliavas. Vienas dažniausių sprendimų Europoje yra perdirbimas į kepinius, glotnučius ar paruoštus produktus, kai išvaizdos kriterijai tampa mažiau svarbūs nei sauga ir skonis.

    „Żabka“ taip pat sieja naujovę su programa „Porcja Dobrego!“, kuri apima subalansuotos sudėties produktus, kuriamus bendradarbiaujant su dietologais. Tinklas teigia, kad šiuo ženklu pažymėtų prekių asortimente jau yra apie 140 pozicijų.

  • Ar „Caraway“ keptuvės tikrai ekologiškos? Ekspertai įvardijo pliusus ir brangiai kainuojančius minusus

    Nepridegančios keptuvės daugeliui yra kasdienė virtuvės būtinybė, tačiau vis dažniau keliami klausimai dėl tradicinių dangų saugumo ir poveikio aplinkai. Pastaraisiais metais dalis vartotojų ieško alternatyvų dangoms, kurios siejamos su PFAS grupės medžiagomis, dar vadinamomis ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    Vienas ryškiausiai išpopuliarėjusių prekės ženklų šioje nišoje yra „Caraway“, deklaruojantis netoksišką nepridegančią dangą ir tvaresnį požiūrį į gamybą bei pakuotes. Vis dėlto ekologiškumas čia nėra vien tik rinkodaros terminas, todėl svarbu įvertinti, ką realiai reiškia gamintojo pažadai ir kur slypi kompromisai.

    Kuo „Caraway“ grindžia tvarumą

    „Caraway“ keptuvės paprastai gaminamos iš aliuminio korpuso su keramine danga, o gamintojas teigia nenaudojantis PFAS. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai vartotojai renkasi produktus, žyminčius, kad sudėtyje nėra PFAS, ypač dėl ilgalaikių šių medžiagų paplitimo aplinkoje ir reguliuotojų dėmesio.

    Tvarumo argumentas dažnai remiasi ir logistika: pabrėžiamos perdirbamos kartoninės pakuotės, plastiko atsisakymas pakuotėse bei natūralesnės sudėties spaudos dažai. Kitas aspektas, kurį komunikuoja įmonė, yra darbuotojų darbo sąlygų ir atlygio standartai, nors šią dalį vartotojams praktiškai sunkiausia patikrinti be nepriklausomų auditų.

    Kur prasideda brangūs kompromisai

    Didžiausia kritika „Caraway“ dažniausiai susijusi su kaina ir ilgaamžiškumu. Keturių indų rinkinys JAV rinkoje neretai kainuoja apie 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai būtų maždaug 450 eurų, todėl toks pasirinkimas tinka ne visiems, ypač lyginant su pigesnėmis keraminėmis ar kitomis nepridegančiomis alternatyvomis.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra priežiūra. Keraminės dangos paprastai jautresnės įbrėžimams ir netinkamam plovimui, todėl gamintojai dažnai rekomenduoja švelnų plovimą rankomis, vengti šiurkščių kempinių ir rinktis tinkamus įrankius, kad danga tarnautų ilgiau.

    Praktikoje tai reiškia, kad ekologiškumo pažadas gali susidurti su realybe, jei dėl intensyvaus naudojimo ar netinkamos priežiūros keptuvę tenka keisti dažniau. Ilgaamžiškumas yra vienas svarbiausių tvarumo kriterijų, nes dažnas keitimas didina tiek gamybos, tiek atliekų pėdsaką.

    Ką verta žinoti prieš perkant

    Renkantis nepridegančius indus verta vertinti ne tik užrašą apie sudėtį, bet ir naudojimo scenarijų. Jei virtuvėje gaminama kasdien ir naudojami metaliniai įrankiai, tvirtesni sprendimai, pavyzdžiui, nerūdijantis plienas ar anglinis plienas, gali būti praktiškesni, nors jie reikalauja kitokių įgūdžių ir priežiūros.

    „Caraway“ gali būti patrauklus pasirinkimas tiems, kurie nori PFAS nenaudojančios nepridegančios dangos, vertina dizainą ir yra pasirengę laikytis priežiūros režimo. Tačiau ieškantiems maksimalios kainos ir ilgaamžiškumo pusiausvyros verta palyginti ir kitus gamintojus, o sprendimą grįsti ne vien reklaminėmis frazėmis, bet ir realiu tarnavimo laiku.

  • Anksčiau išmesdavome be gailesčio, dabar medžioklė prasidėjo: šios interjero detalės grįžta

    Anksčiau išmesdavome be gailesčio, dabar medžioklė prasidėjo: šios interjero detalės grįžta

    Dar visai neseniai geltonuojančios medinės sienų dailylentės daugeliui asocijavosi su tamsiais, ankštais daugiabučių koridoriais. Jos buvo laikomos pasenusiu sprendimu, todėl per remontus dažnai keliaudavo į atliekas. Tačiau interjero mados sukasi ratu, ir tai, kas vakar atrodė atgyvena, šiandien vėl tampa geidžiama.

    Pastaraisiais metais dizaineriai vis dažniau grąžina medį į sienas, tik nauju pavidalu: tai vertikalios lamelės, natūralus lukštas, skandinaviško paprastumo apdaila arba ta pati sena dailylentė, perdažyta matine, dengiančia spalva. Interjero specialistai pabrėžia, kad medis suteikia šilumos ir akustinio komforto, o tinkamai parinkta spalva gali vizualiai praplėsti erdvę.

    Medis ant sienų vėl madingas

    Grįžtant dailylentėms, keičiasi ir požiūris į jų „tobulumą“. Vietoj blizgaus lako vis dažniau pasirenkami matiniai dažai ar alyvos, išryškinančios faktūrą ir paslepiantys smulkius defektus. Populiarios žemės spalvos, gilesni pilki tonai, kremiški atspalviai, o taip pat tamsesni, dramatiški sprendimai, kai siena tampa pagrindiniu akcentu.

    Kartu auga ir tvarumo svarba: atnaujinti esamą apdailą dažnai pigiau ir ekologiškiau nei viską lupti iki betono. Interjero rinkoje ryškėja tendencija rinktis ilgaamžes medžiagas, o ne trumpalaikes madas, todėl medžio paviršiai vertinami ir dėl to, kad juos galima restauruoti, perdažyti ar peršlifuoti.

    Vietoj komplektų – asmeniškas miksas

    Anksčiau svetainė neretai būdavo perkama kaip vienas komplektas: sofa, foteliai, staliukas ir sekcija derėdavo tarpusavyje tiek spalva, tiek medžiagomis. Šiandien toks „iš katalogo“ vaizdas daug kam atrodo per sterilus, todėl populiarėja skirtingų epochų ir stilių deriniai. Jie leidžia susikurti namus, kurie atrodo subrandinti, o ne sukomplektuoti per vieną savaitgalį.

    Stiprėja ir antrinio naudojimo kryptis: ieškoma restauruotinų baldų, atnaujinamos kėdės, pertraukiami foteliai, pritaikomi senesni stalai. Tokie sprendimai dažnai tampa ne tik estetikos, bet ir biudžeto klausimu, ypač kai naujų baldų kainas veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Netobulumai ir maišymas tapo privalumu

    Minimalizmo banga išmokė vertinti tuščią erdvę, bet kartu daugeliui namai tapo mažiau jaukūs ir mažiau praktiški. Dabar grįžta daiktai su istorija: paveldėti indai, senos knygos, keramika, interjero smulkmenos, kurios kuria asmeniškumą. Dekoras vis dažniau nebesislepia spintose, o tampa pasakojimu apie šeimą ir gyvenimo būdą.

    Keičiasi ir požiūris į metalo detales: vietoj griežto reikalavimo viską suderinti populiarėja chromo, žalvario ir juodų elementų deriniai. Dizaineriai pabrėžia, kad skirtingi paviršiai suteikia interjerui natūralumo, o erdvė atrodo gyvesnė, jei ji nėra „sulygiuota“ iki paskutinio varžto.

    Galiausiai, atsisakoma perdėto perfekcionizmo remonte. Vertinami faktūriški tinkai, sendinto medžio žymės, atviresnės konstrukcijos, autentiškos plytos ar betono paviršiai, o taip pat rankų darbo plytelės, kuriose sąmoningai matyti nelygumai. Tokie sprendimai padeda sukurti šiltesnę atmosferą ir primena, kad namai skirti gyventi, o ne demonstruoti idealą.

  • DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    Kas baigėsi ir kodėl tai svarbu?

    „Euronews“ verslo tinklalaidės „My Wildest Prediction“ antrasis sezonas baigėsi apžvalginiu epizodu, kuriame sudėtos ryškiausios pastarųjų mėnesių įžvalgos. Laidą vedė inovacijų ekspertas Tom Goodwin, o pašnekovais tapo verslininkai, tyrėjai ir ateities scenarijų kūrėjai.

    Sezono ašis buvo paprasta: kas iš tiesų keičia ekonomiką ir kasdienį gyvenimą čia ir dabar, o kas dar tik artėja. Dalis prognozių skamba drąsiai, bet jos remiasi aiškiomis kryptimis, kurias jau mato technologijų, darbo rinkos ir transporto sektoriai.

    Darbas keičiasi greičiau nei taisyklės

    Laidoje daug dėmesio skirta darbo ateičiai ir psichologinėms rizikoms, kurios kyla, kai rezultatai matuojami vien susitikimais ir nuolatiniu prieinamumu. Vieni pašnekovai piešė niūresnį vaizdą, teigdami, kad artimiausiu metu darbas gali tapti dar labiau alinantis.

    Kiti kėlė mintį, kad artėja lūžis, kai produktyvumo kultas praras prasmę, o įmonės labiau vertins tikslingą darbą, o ne valandų skaičių. Tokios diskusijos dera su tuo, ką pastaraisiais metais akcentuoja ir tarptautinės institucijos: nuotolinis ir hibridinis darbas išlieka, tačiau reikalingos aiškesnės ribos, saugikliai bei peržiūrėtos taisyklės.

    „Pasai taps atgyvena, o žmonės vis dažniau rinksis klajoklišką gyvenimo būdą“, – teigė vienas laidos pašnekovų.

    Nors tai skamba kaip provokacija, kryptis atpažįstama: daugėja skaitmeninių tapatybės sprendimų, plečiasi nuotolinio darbo politika, o valstybės konkuruoja dėl talentų siūlydamos specialias vizas ir mokesčių režimus. Tuo pat metu kyla klausimų dėl duomenų apsaugos, nelygybės ir to, kas valdys skaitmeninės tapatybės infrastruktūrą.

    Miestai auga, o skrydžiai turi keistis

    Laidoje aptartos ir urbanizacijos trajektorijos: prognozuota, kad didžioji dalis žmonių ateityje gyvens miestuose, o tai reikš didesnį spaudimą būstui, transportui ir energijai. Tokios tendencijos atitinka globalų paveikslą, kai miestai tampa pagrindiniais ekonomikos centrais, bet kartu ir taršos bei infrastruktūros įtampos židiniais.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė aviacijos ateitis. Viena ambicingiausių prognozių skelbia, kad iki 2035 metų gali atsirasti komerciniai vandeniliniai lėktuvai, tačiau kelias iki to ilgas: reikalinga kuro gamybos apimtis, oro uostų infrastruktūra, saugos standartai ir aiškus ekonominis pagrindimas.

    Ši tema ypač aktuali Europoje, kur aviacijos dekarbonizacija spaudžiama iš dviejų pusių: griežtėjančių klimato tikslų ir augančio keleivių srauto. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu rinka greičiausiai matys kelių sprendimų mišinį, įskaitant efektyvesnius orlaivius, tvarius degalus ir tik vėliau platesnį alternatyvių technologijų pritaikymą.

    DI: tarp pažado ir rizikos

    DI laidoje įvardytas kaip labiausiai poliarizuojanti tema: vieni mato priemonę atlaisvinti žmones nuo rutinos ir kurti naujas profesijas, kiti akcentuoja saugumo grėsmes ir socialines pasekmes. Diskusijos krypsta nuo personalo valdymo iki dezinformacijos, kibernetinio saugumo ir ekstremizmo rizikų.

    Ekspertų požiūrių skirtumai atspindi realią padėtį: DI plėtra spartėja, tačiau visuomenės atsparumas, teisinė bazė ir skaidrumo standartai vejasi sunkiai. Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne tik ką DI gali, bet ir kaip greitai valstybės bei įmonės sugebės sukurti aiškias taisykles ir atsakomybę.

    Sezono apžvalga palieka vieną aiškią žinutę: didžiausi pokyčiai ateina ne iš vienos technologijos, o iš kelių procesų sankirtos. Darbo kultūra, miestų augimas, švaresnė aviacija ir DI reguliavimas tampa viena bendra darbotvarke, kuri formuos artimiausią dešimtmetį.

  • Neišmeskite siuntos dėžės: namuose ji pravers bent 3 būdais ir sutaupys vietos

    Neišmeskite siuntos dėžės: namuose ji pravers bent 3 būdais ir sutaupys vietos

    Po internetinių pirkinių namuose dažnai lieka tai, ko niekas neplanavo kaupti: kartoninės siuntų dėžės. Tačiau tvarkingas, sausas ir nesugadintas kartonas dar gali praversti, ypač jei norisi susitvarkyti stalą, spintas ar stalčius neleidžiant pinigų naujiems organizatoriams.

    Prieš pasiliekant dėžę verta įvertinti jos būklę. Pakartotiniam naudojimui labiausiai tinka standus kartonas, išlaikęs formą, be drėgmės žymių, riebalų dėmių ar nemalonaus kvapo. Jei dėžė buvo sušlapusi ar susispaudusi, praktiškiau ją iškart išrūšiuoti kaip popierių.

    Kaip greitai paversti organizatoriumi

    Viena paprasčiausių idėjų – iš dėžės pasidaryti stalo organizatorių. Iš storesnio kartono galima iškirpti kelias sieneles ir suformuoti skyrelius rašikliams, žirklėms, lipniems lapeliams ar laidams, kad smulkmenos nebesimėtytų ant stalviršio.

    Patogiausia organizatoriaus matmenis prisitaikyti prie konkrečios vietos, o ne bandyti įsprausti dar vieną daiktą į jau apkrautą kampą. Kartoną galima palikti natūralų arba apklijuoti popieriumi, svarbiausia, kad konstrukcija būtų tvirta ir lengvai išvaloma nuo dulkių.

    Tvarkingesnis stalčius be pirkinių

    Kitas praktiškas panaudojimas – apatinių drabužių ar kojinių stalčiaus pertvaros. Platus stalčius be skyrių greitai virsta krūva, kurioje viskas susimaišo, o nedideli kartono gabalai gali veikti kaip atskiri įdėklai ar skyrikliai.

    Prieš pjaunant verta išmatuoti stalčiaus aukštį ir plotį, kad pertvaros netrukdytų užsidaryti. Nebūtina jų klijuoti prie baldų, nes tada išdėstymą bus lengva pakeisti, kai atsiras poreikis didesniam skyriui, pavyzdžiui, kojinėms ar sportinei aprangai.

    Paprasta slėptuvė katei

    Jei dėžė didesnė, ji gali tapti greita slėptuve katei. Pakanka vienoje sienelėje išpjauti angą įėjimui, o nelygius kraštus tvarkingai apkirpti, kad neliktų aštrių atplaišų.

    Prieš atiduodant dėžę gyvūnui būtina pašalinti segtukus, lipnios juostos likučius, etiketes ir kitus smulkius elementus, kuriuos katė galėtų nukramtyti. Turint kelias dėžes, jas galima sujungti angomis ir sukurti didesnę, bet vis tiek paprastą konstrukciją.

    Vis dėlto neverta kaupti visų pakuočių vien dėl minties, kad kada nors prireiks. Paprastai pakanka kelių skirtingų dydžių dėžių konkretiems tikslams, o likusias geriau sulankstyti ir išrūšiuoti, kad jos neužimtų vietos namuose.

  • Vilkaviškio verslai kviečiami į konkursą: „Pagaminta Vilkaviškyje 2026“ jau priima paraiškas

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybe ir viešąja įstaiga „Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras“ paskelbė konkursą „Pagaminta Vilkaviškyje 2026“. Iniciatyva siekiama paskatinti vietos verslą kurti aukštos kokybės produktus ir paslaugas, konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas suaktyvinti verslo bendruomenę ir suteikti platformą pristatyti Vilkaviškio regione kuriamas inovacijas. Tikimasi, kad tai padės didinti vietos gamintojų matomumą, stiprinti prekės ženklus ir skatinti vartotojus rinktis vietoje sukurtą produkciją.

    Dalyvauti kviečiami verslininkai, kurie iki spalio 30 dienos 15.45 valandos turi pateikti paraišką-anketą ir gaminio arba paslaugos nuotrauką „Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrui“. Paraiškos priimamos atvykus nurodytu adresu Vilkaviškyje arba pateikiant elektroniniu paštu.

    Vertinant dalyvių pateiktus gaminius ir paslaugas bus atsižvelgiama į išskirtinumą, kokybę, inovacijų pritaikymą, vartotojų pasitenkinimą bei konkurencinius pranašumus. Taip pat bus vertinamas ekologiškumas ir draugiškumas aplinkai, o papildomų balų gali suteikti pasiekimai nacionalinėse ir tarptautinėse parodose ar mugėse.

    Konkurso organizatoriai akcentuoja, kad pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, trumpoms tiekimo grandinėms ir regioninių produktų identitetui. Tokios iniciatyvos padeda smulkiesiems ir vidutiniams verslams aiškiau suformuluoti vertės pasiūlymą, o pirkėjams – lengviau atpažinti kokybišką vietos kūrėjų darbą.

    Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti 2026 metais mėnesio 12 dieną per aštuntąjį Vilkaviškio verslo forumą „VILKAVIŠKIS – 2026“, skirtą Verslo dienai paminėti. Laimėtojams bus įteikti specialūs apdovanojimai, o pats įvertinimas, pasak organizatorių, turėtų tapti papildomu argumentu stiprinant reputaciją ir pardavimus.

    Išsamesnę informaciją apie konkurso sąlygas ir dokumentus galima rasti organizatorių interneto svetainėse, o dėl konsultacijų kviečiama kreiptis nurodytu telefonu. Organizatoriai ragina neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei dienai, kad prireikus būtų galima patikslinti dokumentus.

  • Ne tik pasivaikščiojimas: Zaraso ežero saloje – 15 stotelių žygis ir tvarūs prizai

    Ne tik pasivaikščiojimas: Zaraso ežero saloje – 15 stotelių žygis ir tvarūs prizai

    Zarasų rajono savivaldybė, minėdama Europos judumo savaitę, kviečia gyventojus ir miesto svečius į savarankišką patyriminį-pažintinį žygį Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Maršrutas pritaikytas ramiam ėjimui, o svarbiausia jo dalis – 15 informacinių stotelių, kuriose galima sužinoti daugiau apie salos aplinką ir jos ekosistemą.

    Kiekviename punkte dalyviai ras QR kodus: juos nuskenavus telefonu pateikiama informacija ir trumpos užduotys. Taip žygis tampa ne vien fiziniu aktyvumu, bet ir pažintine patirtimi, skatinančia atidžiau pastebėti gamtą, įvertinti žmogaus poveikį aplinkai ir pasitikrinti žinias.

    Kaip vyks žygis saloje?

    Žygiui parengtas maršruto žemėlapis su pažymėtais punktais, todėl orientuotis turėtų būti paprasta ir pirmą kartą saloje apsilankiusiems žmonėms. Didžioji dalis stotelių įrengtos šalia takų, tad specialiai ieškoti nuošalesnių vietų ar klaidžioti nepažįstamais takeliais nereikės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra varžybos dėl greičio, o kvietimas judėti tvariai ir prasmingai. Europos judumo savaitė kasmet ragina rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą, o tokie žygiai tampa patraukliu būdu įpročius keisti be papildomų išlaidų ir sudėtingo pasiruošimo.

    Prizai ir atminimo dovanos

    Paskelbta, kad trijų pirmųjų, įveikusių maršrutą ir nusifotografavusių prie ne mažiau nei aštuonių punktų, laukia tvarūs prizai. Atminimo dovanos numatytos ir kitiems dalyviams, kurie įvykdys tas pačias sąlygas.

    Prizus kviečiama atsiimti iki rugsėjo 23 dienos 17 valandos Zarasų rajono savivaldybėje, 227 kabinete. Papildoma informacija teikiama telefonu ir elektroniniu paštu, nurodytais savivaldybės pranešime.

    Ką verta pasiruošti?

    Į žygį patariama pasiimti vandens ir avėti patogią sportinę avalynę, o telefoną turėti įkrautą, kad būtų galima nuskenuoti QR kodus. Kadangi žygis savarankiškas, dalyviai gali pasirinkti jiems patogiausią laiką ir tempą.

    Organizatoriai kviečia Didžiojoje saloje ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti ryšį su gamta, trumpam atsitraukiant nuo kasdienio tempo. Toks formatas ypač tinkamas šeimoms, pavieniams žygeiviams ar draugų kompanijoms, ieškančioms ramesnės, bet turiningos veiklos.