CP v2

Tag: Ukraina

  • Buvusio Kachovkos tvenkinio dugne sparčiai auga unikalus miškas: mokslininkai fiksuoja pokyčius

    Ukrainos mokslininkai buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje stebi išskirtinį reiškinį: teritorijoje, kuri dar neseniai buvo po vandeniu, natūraliai formuojasi ištisas miškas. Pasak tyrėjų, tai retas atvejis, kai beveik nuo nulio per trumpą laiką susikuria pilnavertė ekosistema su kelių aukštų augalijos struktūra.

    Apie šiuos pokyčius viešai kalbėjo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Botanikos instituto (M. G. Cholodnio) tyrėjai, kurie į vietovę vyksta kelis kartus per metus. Jų ekspedicijos siejamos su platesniais vertinimais, kaip karas ir klimato kaita veikia biologinę įvairovę bei buveinių kaitą.

    „Vietoje, kur buvo Kachovkos vandens telkinys, dabar stebime vienodo amžiaus užliejamų teritorijų miško formavimąsi, o jo mastas yra sunkiai suvokiamas“, – sakė mokslininkė Jekaterina Romanenko.

    Tyrėjų teigimu, dominuojanti medžių rūšis šiuo metu yra gluosniai, kurių vidutinis aukštis jau siekia apie 6,5 metro, o kamieno skersmuo vietomis artėja prie 5–6 centimetrų. Nors regioną veikia karščiai ir drėgmės svyravimai, augmenija, anot mokslininkų, ne tik išsilaiko, bet ir sudaro sąlygas plisti kitiems augalams bei gyvūnams.

    Vienas svarbiausių požymių, rodančių ekosistemos brendimą, yra aiškiai matoma sluoksniuotė. Viršutiniame aukšte fiksuojami gluosniai ir tuopos, viduriniame – krūmynai, o apačioje plinta pakrančių augalai, tokie kaip nendrės ir viksvos, todėl didėja buveinių įvairovė ir atsiranda daugiau nišų vabzdžiams, paukščiams bei smulkiesiems žinduoliams.

    „Anksčiau tai buvo gana vienalytė, supaprastinta ekosistema, o dabar formuojasi daug skirtingų ekosistemų. Tai, ką matome, primena Didžiojo Lanko atgimimą neįtikėtinu greičiu“, – sakė biologas Ivanas Mojsijenka.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Kachovkos vandens telkinys buvo ypač monotoniška aplinka, kur didžioji dalis gyvybės telkėsi pakrantėse, o atviro vandens plotai buvo biologiškai skurdesni. Dabar, kai atsiveria sausumos plotai, prasideda spartus pirminės sukcesijos procesas, kai augalija palaipsniui keičia aplinką, stabilizuoja dirvožemį ir kuria sąlygas įsikurti vis sudėtingesnėms bendrijoms.

    Vis dėlto tyrėjai akcentuoja, kad tokios teritorijos gali būti jautrios invazinių rūšių plitimui ir ekstremaliems hidrologiniams pokyčiams, todėl nuolatinė stebėsena yra būtina. Šie duomenys taip pat svarbūs platesnėms diskusijoms apie karo žalą gamtai, ekosistemų atkūrimo galimybes ir tai, kaip klimato kaita gali pagreitinti arba sulėtinti natūralius atsigavimo procesus.

    Kontekstas siejamas ir su 2023 metais įvykusiu Kachovkos užtvankos sugriovimu, po kurio regione kilo didelio masto ekologinių pasekmių: pasikeitė vandens režimas, sutriko buveinės, dalis teritorijų buvo užtvindyta, kitos – staigiai išdžiūvo. Ukrainos institucijos ir mokslininkai toliau renka informaciją apie žalą bei ilgalaikes pasekmes gamtai ir žmonių ūkiui.

  • JAV Kongresas spręs dėl Turkijos ginklų Ukrainai: ATACMS ir kasetinė amunicija kelyje?

    JAV Kongresas spręs dėl Turkijos ginklų Ukrainai: ATACMS ir kasetinė amunicija kelyje?

    JAV Kongrese pradėta procedūra, galinti atverti kelią Turkijai reeksportuoti Ukrainai JAV kilmės ginkluotę, įskaitant ATACMS raketas ir kasetinę amuniciją. Apie tai viešuose dokumentuose informuojama remiantis JAV Valstybės departamento pranešimu pagal Arms Export Control Act.

    Pagal JAV taisykles trečiosios šalies sandoriams, kuriuose dalyvauja amerikietiška ginkluotė, reikalingas Vašingtono pritarimas ir Kongreso informavimas. Pranešimas Kongresui pateiktas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, o sprendimas gali įsigalioti automatiškai, jei per nustatytą laiką nebus priimta bendra rezoliucija, blokuojanti operaciją.

    Valstybės departamentas nenurodė tikslios sandorio vertės, tačiau JAV įstatymai numato slenksčius, nuo kurių privaloma oficiali notifikacija Kongresui. Paprastai tai taikoma, jei didelės gynybos įrangos pradinė kaina siekia bent apie 13 milijonų eurų arba kitų gynybos prekių ir paslaugų bendra vertė viršija maždaug 47 milijonus eurų.

    Dokumentuose pažymima, kad Turkija siekia mažinti senesnių atsargų kiekį ir daugiau lėšų skirti savo pajėgų modernizacijai. Ukraina tokią ginkluotę galėtų panaudoti nedelsiant, tęsiantis karui su Rusija ir išliekant dideliam ilgo nuotolio smūgių bei artilerijos amunicijos poreikiui.

    Kas minima turkiškame pakete

    Tekste nurodoma, kad Turkija planuoja parduoti ATACMS balistines raketas M39 Block IA. Šio tipo raketoms dažniausiai priskiriamas iki 300 kilometrų nuotolis, o taikiniui pasiekti naudojamas inercinis valdymas ir palydovinis GPS.

    Taip pat aprašoma kasetinė kovinė galvutė, kurios turinį sudaro šimtai subamunicijos vienetų. Būtent kasetinės amunicijos tema išlieka viena jautriausių tarptautiniu mastu dėl ilgalaikių rizikų civiliams, ypač dėl ne visada sprogstančių elementų, kurie gali likti pavojingi po kovinių veiksmų.

    Be ATACMS, minimos M270 MLRS vikšrinės salvinės ugnies sistemos, galinčios per trumpą laiką paleisti keliolika 227 milimetrų kalibro raketų. Pažymima, kad tokios sistemos gali naudoti ir kitus pakete minėtus šaudmenis, įskaitant DPICM tipo kasetinę amuniciją.

    Politinė ir praktinė reikšmė

    Šis procesas rodo, kad Ukrainos ginklavimo grandinėje vis dažniau svarstomi ne tik tiesioginiai tiekimai, bet ir reeksporto modeliai, kai sąjungininkai perleidžia turimas atsargas. Tokios schemos paprastai paspartina pristatymą, tačiau reikalauja suderinimo su JAV, jei ginkluotė yra amerikietiškos kilmės.

    Jei Kongresas neprieštaraus, leidimas reeksportui įsigalios, o sandoris galės būti vykdomas per Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos bendroves. Tuo pat metu politinės diskusijos dėl kasetinės amunicijos tikėtina neslops, nes visuomenės ir dalies politikų dėmesys dažnai krypsta į ilgalaikes humanitarines pasekmes.

  • Ukraina iš Turkijos perka amerikietišką ginkluotę: ATACMS raketos, M270 ir kasetinė amunicija

    Ukraina iš Turkijos planuoja įsigyti reikšmingą ginkluotės paketą, kuriame minimos balistinės raketos M39 ATACMS, daugkartinės raketų paleidimo sistemos M270 MLRS ir dideli kiekiai kasetinės amunicijos. Apie tai skelbta remiantis JAV Valstybės departamento pranešimais, įtrauktai į JAV Kongreso oficialų protokolą.

    Šių dokumentų viešinimas svarbus tuo, kad dalis numatomos perduoti ginkluotės yra amerikietiškos kilmės, todėl jos reeksportui į trečiąją šalį būtinas Vašingtono leidimas. Tokiais atvejais JAV administracija informuoja Kongresą ir inicijuoja formalų suderinimo procesą.

    Skelbiamuose duomenyse nurodoma, kad Ukrainai gali būti perduota 12 M270 MLRS paleidimo įrenginių ir 70 M39 ATACMS raketų. Taip pat minimi 2 524 nevaldomi 227 mm M26 tipo raketiniai šaudmenys su DPICM kasetine kovine dalimi ir apie 47 000 vienetų 203 mm kasetinių artilerijos šaudmenų M509A1.

    Dokumentuose teigiama, kad perdavimo grandinėje dalyvaus Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos sektoriaus įmonės, kurios specializuojasi ginkluotės eksporte ir tiekimo grandinėse. Tokia struktūra įprasta, kai perkama, sandėliuojama ir transportuojama skirtingose jurisdikcijose esanti technika.

    JAV Valstybės departamentas Kongresui nurodė esantis pasirengęs suteikti sutikimą, nes planuojamas perdavimas atitinka Jungtinių Valstijų saugumo pagalbos tikslus. Praktikoje tai reiškia, kad Ukraina gali stiprinti tiek puolamąsias, tiek gynybines ugnies paramos galimybes, ypač vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių srityje.

    Kontekste pažymima ir Turkijos motyvacija: šalis siekia mažinti senstančių ginklų atsargas, kad finansinius resursus galėtų sutelkti turimų sistemų modernizavimui ir eksploataciniam palaikymui. Tuo metu Ukrainai prioritetas išlieka šaudmenų ir paleidimo sistemų užtikrinimas, nes intensyvus karo veiksmų tempas sparčiai eikvoja atsargas.

    Kasetinės amunicijos klausimas tarptautinėje erdvėje išlieka jautrus dėl humanitarinių rizikų, ypač nesprogusių elementų pavojaus civiliams. Vis dėlto dalis valstybių, įskaitant JAV ir Ukrainą, nėra prisijungusios prie Kasetinių šaudmenų konvencijos, todėl tokios ginkluotės naudojimą ir perdavimą vertina per nacionalinių sprendimų ir karo poreikių prizmę.

  • Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Per pastarąsias 24 valandas Rusija surengė naują intensyvių naktinių smūgių seriją prieš Ukrainos miestus, praneša vietos institucijos. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per atakas žuvo 13 žmonių, o apie 90 buvo sužeisti.

    Smūgiai fiksuoti keliuose regionuose, tarp jų Kyjivo apylinkėse, Charkive ir Odesos srityje. Dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra, o gelbėtojai visą naktį gesino gaisrus ir ieškojo žmonių apgadintuose pastatuose.

    Charkive raketos pataikė į daugiabutį Saltivskio rajone, pranešė srities vadovybė. Skelbta apie kelias žūtis ir dešimtis sužeistųjų, o nukentėjusiųjų skaičius didėjo, kai į ligonines kreipėsi daugiau žmonių.

    Odesoje ir aplinkiniuose rajonuose, anot vietos administracijos, miestą atakavo dešimtys raketų ir dronų. Pranešta apie sužeistuosius, taip pat apgadintus gyvenamuosius pastatus ir infrastruktūros objektus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didėjant smūgių intensyvumui šaliai būtina sustiprinti oro gynybą. Jo vertinimu, didžiausia problema yra balistinių raketų grėsmė, kuriai atremti reikia pažangių priešraketinių sistemų ir perėmėjų.

    „Reikia didesnio spaudimo ir naujų sankcijų, kurios neleistų Rusijai gaminti balistinių raketų. O mūsų žmonėms būtina daugiau apsaugos – priešbalistinių sistemų ir perėmėjų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste akcentuojama, kad Ukrainos partnerių dėmesio centre išlieka „Patriot“ sistemos, kurios laikomos vienu iš nedaugelio realių įrankių numušti balistines raketas. Ukrainos pusė ne kartą yra pabrėžusi, kad svarbus ne tik pačių sistemų skaičius, bet ir pastovus perėmėjų tiekimas.

    Tuo pat metu smūgiai vyko ir Rusijos teritorijoje. Belgorodo srities administracija pranešė, kad Ukrainos dronų atakos esą nusinešė penkių žmonių gyvybes ir sužeidė kelias dešimtis, tarp jų ir vaiką.

    Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė apie per naktį numuštus Ukrainos dronus, įskaitant virš okupuoto Krymo ir virš Juodosios bei Azovo jūrų. Taip pat teigta, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje buvo nukreipti į karinius objektus, tačiau Ukrainos pranešimuose akcentuojama civilių aukų ir gyvenamųjų rajonų apgadinimų statistika.

    Pastarosiomis savaitėmis masinės raketų ir dronų atakos tapo beveik kasdienybe, o jų pobūdis rodo bandymą nuosekliai spausti Ukrainos oro gynybą. Karo dinamika vis labiau siejama su perėmėjų atsargomis ir gebėjimu apsaugoti didžiuosius miestus nuo mišrių atakų, kai vienu metu naudojamos raketos ir smogiamieji dronai.

  • Iš Ukrainos karo išgelbėtas liūtas Tarasas sunkiai susirgo JAV: veterinarai kovoja dėl jo gyvybės

    Minesotos valstijoje, privačioje laukinių kačių prieglaudoje „Wildcat Sanctuary“, sunkiai susirgo liūtas Tarasas, 2022 metais evakuotas iš Ukrainos. Ketverių metų patinas iki šiol buvo aktyvus ir laikytas grupės lyderiu, tačiau pastaruoju metu staiga tapo vangus.

    Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Taraso plaučius pažeidė blastomikozė – grybelinė infekcija, kuri gyvūnams ir žmonėms gali būti mirtina. Ši infekcija paprastai plinta per aplinkoje esančias grybelio sporas, dažniausiai iš dirvožemio, o ne nuo gyvūno gyvūnui.

    „Jis buvo sveikas, stiprus ir dominuojantis, todėl staigus pasikeitimas iškart sukėlė įtarimų“, – sakė prieglaudos atstovai.

    Veterinarai liūtui skyrė intensyvų gydymą priešgrybeliniais vaistais. Pirmosiomis dienomis jam buvo leidžiami vaistai du kartus per dieną, o vėliau gydymas tęsiamas vaistus maišant su maistu, kad būtų galima išlaikyti stabilų režimą ir kuo mažiau kelti streso.

    Prieglaudos darbuotojai pranešė, kad Taraso organizmas į gydymą reagavo palankiai ir jis jau buvo grąžintas į savo grupę. Susitikimas su seserimis, kartu atgabentomis iš Ukrainos, buvo apibūdintas kaip itin jautrus momentas, tačiau specialistai pabrėžia, jog tai dar nėra pasveikimo garantija.

    Pasak veterinarų, blastomikozė didžiosioms katėms dažnai nustatoma per vėlai, kai jau išsivysto kvėpavimo nepakankamumas. Tokiais atvejais agresyvus gydymas gali būti rizikingas, todėl ankstyvas ligos atpažinimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių didinant išgyvenimo tikimybę.

    Taraso istorija JAV prasidėjo 2022 metais, kai į šalį buvo perkelti keli jauni liūtai iš Ukrainos. Jie buvo rasti dar visai jauni ir, kaip spėjama, galėjo būti neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais dalis, o karo chaosas tik dar labiau apsunkino jų gelbėjimą ir perkėlimą į saugią aplinką.

    Prieglaudos komanda tikina ir toliau darysianti viską, kad liūtas pasveiktų, nors gydymas gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Kol kas Taraso būklė vertinama atsargiai, o tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip jo organizmas toleruos ilgalaikį gydymą.

  • Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedų „Saab“ drąsiai meta iššūkį F-35: „Gripen“ gamybą žada didinti iki 30 per metus

    Švedijos gynybos pramonės bendrovė „Saab“ paskelbė planuojanti reikšmingai didinti naikintuvų „Gripen“ gamybos apimtis. Įmonė siekia, kad metinė gamyba augtų nuo maždaug 15 iki 25–30 orlaivių, o galutinis surinkimas vienam lėktuvui sutrumpėtų maždaug perpus.

    Toks tempas reikštų, kad „Saab“ galėtų greičiau vykdyti pristatymus skirtingiems užsakovams ir mažinti riziką, jog užsakymų eilė ims ilgėti greičiau nei didėja pajėgumai. Pastaraisiais metais daugelyje NATO valstybių atsinaujina karo aviacijos parkai, o gamybos eilės tapo vienu svarbiausių pirkimų veiksnių.

    Gamybos didinimo planai siejami su augančiu tarptautinių užsakymų portfeliu, įskaitant ir naują sutartį su Ukraina dėl 16 „Gripen E“ naikintuvų. Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 2,3 milijardo eurų, o Kijevas viešai yra kalbėjęs ir apie ilgalaikį poreikį turėti gerokai didesnį modernių naikintuvų skaičių.

    Lygiagrečiai „Saab“ tęsia anksčiau prisiimtus įsipareigojimus kitoms šalims, o „Gripen E“ ir „Gripen E/F“ aktyviai siūlomi rinkoms, kurios ieško F-16 įpėdinių. Potencialių pirkėjų paieškos vyksta tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kur konkurencija dėl naujų naikintuvų yra itin intensyvi.

    Kur „Gripen“ kovoja su F-35?

    „Saab“ viešai pabrėžia, kad „Gripen“ esą gali būti pigesnė alternatyva kai kurioms 5-osios kartos platformoms ir yra geriau pritaikytas intensyvaus konflikto sąlygoms. Dažniausiai akcentuojamas gebėjimas operuoti iš trumpesnių ar alternatyvių aikštelių ir greitesnis parengimas pakartotiniam skrydžiui.

    „Gripen“ šalininkai tvirtina, kad toks operacinis lankstumas suteikia pranašumų, kai infrastruktūra pažeista, o bazės yra nuolatiniame taikinyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pažymi, kad operavimas iš lauko sąlygų nėra išskirtinai vieno modelio bruožas, o panašias koncepcijas treniruoja ir kiti NATO naudotojai.

    Todėl reali konkurencija dažnai persikelia į kitą plotmę: pristatymo terminus, pramoninį bendradarbiavimą, modernizacijos kelią, ginkluotės integraciją ir bendrą eksploatacijos kainą per visą tarnybos laiką. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo grandinėms, nes didėjant užsakymams svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir gauti orlaivius laiku.

    Gamybos didinimas „Saab“ atveju signalizuoja ambiciją sustiprinti pozicijas rinkoje, kurioje pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik techninius parametrus, bet ir tai, kada lėktuvai realiai pasieks eskadriles. Šis veiksnys, didėjant geopolitinei įtampai, tampa vienu svarbiausių sprendžiant, kuri platforma bus pasirinkta.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.

  • Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vizitas, kurį stebi Europa

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić Belgrade priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau pripažindamas, kad artimiausiu metu proveržio nesitiki. Abiejų lyderių susitikimas surengtas tuo metu, kai Rusijos smūgiai Ukrainai vėl intensyvėja, o Europos sostinės ieško būdų didinti spaudimą Maskvai.

    Zelenskio atvykimas tapo išskirtiniu įvykiu Serbijos užsienio politikos kontekste, nes Belgradas tradiciškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tuo pat metu Serbija siekia judėti pirmyn dėl narystės Europos Sąjungoje, o būtent užsienio politikos suderinamumas su ES linija yra vienas jautriausių derybinių klausimų.

    „Jei klausiate manęs, kaip politinio veterano, nesu tuo tikras ir labai bijau, kad mūsų laukia dar viena sunki žiema“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    „Tačiau tikiuosi, nors ir neturiu realių faktų, kad tai baigsis rytoj“, – pridūrė jis.

    Ukrainos vadovui Belgrade surengta iškilminga priėmimo ceremonija su garbės sargyba, po kurios vyko derybos Prezidento rūmuose. Susitikimo metu taip pat pasirašytas memorandumas, susijęs su žemės ūkio bendradarbiavimu, o Vučić pranešė, kad abi šalys artimiausiu metu sieks suderinti laisvosios prekybos susitarimą.

    Serbijos balansas tarp Maskvos ir ES

    Priimdamas Zelenskį, Vučić siunčia žinutę ne tik Briuseliui, bet ir Maskvai: Serbija nori išlaikyti manevro laisvę, tačiau kartu rodyti, kad dialogas su Ukraina jai nėra tabu. Tai ypač reikšminga, nes po plataus masto Rusijos invazijos Serbija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios neįvedė platesnių sankcijų Rusijai.

    Belgradas viešai argumentuoja, kad sankcijos nėra jo pasirinktas instrumentas, tačiau tuo pat metu Serbija teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę paramą. Energetikos srityje šalis tebėra labai priklausoma nuo rusiškų išteklių, todėl kiekvienas žingsnis užsienio politikoje vertinamas per vidaus politikos ir ekonominio saugumo prizmę.

    Zelenskis: ginklų susitarimai yra, bet to neužtenka

    Zelenskis Belgrade daug dėmesio skyrė oro gynybos ir raketinių sistemų temai, pabrėždamas, kad susitarimai dėl tiekimo egzistuoja, tačiau realūs kiekiai vis dar neleidžia patikimai apsaugoti infrastruktūros. Pasak jo, Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas, kurias numušti sudėtingiau, todėl Ukrainai būtina nuosekli ir didesnė partnerių parama.

    „Vakar naktį vėl buvo raketų smūgis: balistinės raketos taikėsi į mūsų infrastruktūrą. Buvo ir atakos dronais, o ypač reaktyviais „Shahed“ dronais vėl smogta energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas teigė, kad dalis oro gynybos sistemų tiekimo šiemet sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, o licencijų ir gamybos grandinių procesai Europoje neretai užtrunka. Jo teigimu, Ukrainai svarbu, kad parama būtų prognozuojama, o sprendimai dėl amunicijos ir oro gynybos nebūtų atidėliojami dėl vidaus politinių debatų partnerių šalyse.

    Belgrado susitikimas šiame fone tampa daugiau nei dvišaliu vizitu: jis atskleidžia, kaip regiono valstybės mėgina perskirstyti rizikas ir formuoti santykius su ES bei Rusija, kai karo dinamika ir saugumo poreikiai Europoje aštrėja.

  • JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    Jungtinės Valstijos kartu su Ukraina dirba modernizuodamos senesnes S-300 priešlėktuvines raketas arba kurdamos naują jų variantą, kuris turėtų geresnes kovines savybes. Apie tai viešai kalbėta JAV žiniasklaidoje, o tikslas siejamas su augančiu poreikiu papildyti Ukrainos oro gynybos atsargas. Skelbiama, kad atnaujintas sprendimas galėtų pradėti veikti iki 2026 metų pabaigos.

    Pasak atsargos JAV kariuomenės pulkininko Roberto Hamiltono, vyksta bendros amerikiečių ir ukrainiečių pastangos, kurios leistų grąžinti į rikiuotę S-300 pajėgumus, kai sovietinės kilmės raketų atsargos karo metu smarkiai sumažėjo.

    „Vyksta bendros JAV ir Ukrainos pastangos modernizuoti senas S-300 raketas arba sukurti naujesnį variantą, kuris pagerintų jų galimybes“, – sakė Robertas Hamiltonas.

    Jo teigimu, gamybos apimtys galėtų siekti apie 100 ar net kelis šimtus priešlėktuvinių raketų per metus, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinių. Tokie skaičiai yra reikšmingi, nes oro gynybos raketos moderniame kare yra vienas greičiausiai eikvojamų resursų, ypač esant masinėms dronų ir raketų atakoms.

    Kaip tai susiję su S-300 problema

    Ukraina karo pradžioje turėjo maždaug 25–30 S-300 divizionų, tačiau jų kovinė parengtis ir raketų atsargos skyrėsi. Ilgainiui didelė dalis raketų buvo sunaudota atrėmiant smūgius, o papildymas tapo sudėtingas, nes originali gamyba buvo susijusi su buvusia Sovietų Sąjungos pramone ir jos tiekėjais.

    Dėl to Ukraina vis labiau remiasi vakarietiškomis oro gynybos sistemomis, tačiau jų raketų atsargų palaikymas taip pat kelia iššūkių. Intensyvių atakų metu net ir pažangios sistemos reikalauja nuolatinio papildymo, o gamybos tempai Europoje ir JAV ne visada spėja paskui realų suvartojimą.

    Kas yra S-300 ir kuo ji svarbi

    S-300 yra mobilioji ilgo nuotolio oro gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais taktines balistines raketas. Ukrainoje naudoti PT ir PS variantai, priklausomai nuo raketos tipo, galėjo pasiekti maždaug nuo 47 iki 75 kilometrų nuotolį, o vėlesnėse modifikacijose jis būdavo gerokai didesnis.

    Ši sistema svarbi tuo, kad ji istoriškai sudarė vieną iš Ukrainos oro gynybos „stuburo“ dalių, ypač didesnių miestų ir infrastruktūros objektų apsaugai. Jei būtų pavykę užtikrinti naujų raketų gamybą ar efektyvią modernizaciją, tai galėtų sumažinti spaudimą kitoms sistemoms ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gynybą.

    Europos vaidmuo ir artimiausios tendencijos

    JAV gynybos pareigūnai anksčiau yra minėję, kad kartu su Ukraina ir remiant kelioms Europos įmonėms ieškoma sprendimų, kaip sukurti sovietinių sistemų „pakaitalą“ ir užtikrinti raketų tiekimą. Praktikoje tai reiškia bandymus suderinti naujus radarus, valdymo komponentus ir raketas su turima infrastruktūra, kad rezultatas būtų greitesnis nei visiškai naujų baterijų dislokavimas.

    Taip pat skelbta, kad atskiros Europos šalys yra finansavusios iniciatyvas, skirtas Ukrainos S-300 raketų įsigijimui ar papildymui. Bendras kontekstas aiškus: oro gynyba tampa vienu svarbiausių ilgalaikės paramos prioritetų, o didžiausias iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir masinė gamyba bei nuolatinis atsargų atkūrimas.

  • Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pranešė pasiekusi svarbų etapą kuriant priešbalistinės gynybos sistemą „Freya“. Pasak įmonės, po vakarietiškų komponentų integracijos perėmėjų FP-7.x serijinė gamyba galėtų startuoti dar šį mėnesį, jei laiku bus pristatytos vokiškos taikymo galvutės.

    Sistema „Freya“ kuriama kaip pigesnė alternatyva brangiems aukštos klasės sprendimams, kurie Ukrainoje sunaudojami labai greitai dėl intensyvių atakų. Kūrėjų tikslas yra kuo greičiau sukurti stabilų perėmėjų tiekimą, kad mažėtų priklausomybė nuo ribotos apimties vakarietiškos amunicijos gamybos.

    Kas žinoma apie FP-7.x

    FP-7.x „Freya“ raketa pristatoma kaip ukrainietiškas sprendimas, paremtas modernizuotais sovietinės kilmės 5V55 ir 48N6 šeimos perėmėjais, siejamais su S-300 ir S-400 sistemomis. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, o maksimalus greitis gali būti apie 2 000 metrų per sekundę.

    Teigiama, kad perėmimo nuotolis prieš balistinius taikinius galėtų siekti apie 40 kilometrų, nors kitais scenarijais minimi ir didesni, iki 100 kilometrų, atstumai. Vietoje kinestinio hit-to-kill principo čia naudojama skeveldrinė sprogstamoji kovinė dalis.

    Didžiausia priklausomybė nuo tiekimo grandinės siejama su taikymo galvute, kuri, kaip teigiama, galėtų būti optoelektroninė terminė ir kilusi iš Vokietijos gynybos pramonės. Tokia galvutė leistų veikti pagal principą paleisk ir pamiršk bei didintų atsparumą trikdžiams ir šiluminiams masalams.

    Europos koalicija ir pramoninis pagrindas

    „Freya“ apibūdinama kaip paneuropinė iniciatyva, oficialiai pradėta 2026 metais Paryžiuje. Skelbiama, kad koalicijoje dalyvauja dešimt valstybių, tarp jų Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Švedija ir Ispanija.

    Lenkija kol kas nepriskiriama šiai grupei, nes plėtoja savo oro ir priešraketinės gynybos architektūrą, paremtą JAV technologijomis. Vis dėlto projekto kontekste pabrėžiama, kad didesnis Ukrainos atsparumas balistinėms atakoms tiesiogiai prisideda prie viso regiono saugumo, todėl naudą turėtų jausti ir kaimyninės valstybės.

    Skelbiama, kad projekte dalyvauja keli žinomi Europos gynybos pramonės žaidėjai: „Hensoldt“ su TRML-4D radarais, „Thales“ su GM400 radarais, „Kongsberg“ su valdymo ir kontrolės sprendimais, siejamais su NASAMS, taip pat „Eurosam“, „Leonardo“ ir „Saab“. „Fire Point“ priskiriama atsakomybė už raketą, paleidimo įrenginį ir visos sistemos integraciją.

    Kaina, tempai ir realūs terminai

    Vertinimuose teigiama, kad vieno perėmėjo kaina galėtų siekti maždaug nuo 700 000 iki 1 000 000 eurų, tai būtų kelis kartus mažiau nei kai kurių aukščiausios klasės analogų. Bendrovė taip pat deklaruoja galinti pagaminti iki trijų raketų per dieną, jei komponentų tiekimas bus stabilus.

    Ukrainai tai kritiška, nes balistinių raketų grėsmė išlieka viena pavojingiausių, o perėmėjų atsargos ir gamybos pajėgumai Vakarų šalyse nėra neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai akcentavo, kad Europai reikia savo pigesnio priešbalistinio sprendimo, o Ukraina gali prisidėti raketa ir paleidimo infrastruktūra.

    „Fire Point“ nurodo jau atlikusi bent penkis bandymus, o pirmasis sėkmingas balistinio taikinio perėmimas planuojamas 2027 metų viduryje. Jei deklaruojami terminai pasitvirtins, „Freya“ per artimiausius metus galėtų tapti vienu svarbiausių Europos bandymų sukurti labiau prieinamą ir greičiau gaminamą priešbalistinės gynybos pajėgumą.