Tag: Ukraina

  • Ukrainos valdžia siekia susigrąžinti visus išvežtus vaikus – net ir jau sulaukusius pilnametystės

    Ukrainos valdžios tikslas – sugrąžinti visus ukrainiečių vaikus, kurie buvo išvežti iš šalies, net jei dalis jų jau yra sulaukę pilnametystės ir teisiškai nebelaikomi vaikais.

    Apie tai kalbama portale „Komentarai“ publikuotame tekste, kuriame aptariami atvejai, kai iš Rusijos pusės perduodama informacija, jog vienas ar kitas vaikas esą atsisako grįžti į Ukrainą.

    Tekste pabrėžiama, kad tokių atsisakymų tikrai pasitaiko, tačiau abejojama, ar tai visuomet yra tikras ir laisvas pačių vaikų pasirinkimas. Akcentuojama aplinkybė, kad gyvenimas okupuotoje ar spaudimo sąlygomis esančioje teritorijoje gali smarkiai paveikti vaiko galimybes atvirai išsakyti savo valią.

    Pasak straipsnyje cituojamos pozicijos, nuolatinė baimė – grėsmė būti sulaikytam ar patirti smurtą – gali lemti, kad ne kiekvienas vaikas ryšis viešai patvirtinti norą grįžti į Ukrainą, net jei toks noras iš tiesų egzistuoja.

    Abejojama, ar atsisakymas – laisvas pasirinkimas

    Tekste teigiama, kad Rusijos pusė informuoja Ukrainą apie atskirus atvejus, kai vaikas neva nenori grįžti. Tačiau kartu keliamas klausimas, ar tokie pareiškimai gali būti laikomi patikimu vaiko asmeninės pozicijos įrodymu.

    Pabrėžiama, kad vaikas, gyvenantis spaudimo sąlygomis, gali bijoti pasekmių už bet kokią viešai išsakytą nuomonę. Dėl to išorėje matomas „atsisakymas“ nebūtinai atspindi tikruosius norus ar interesus.

    „Susigrąžinti visus“ – įsipareigojimas ir pilnametystę pasiekusiems

    Šalia diskusijos apie vaikų valią akcentuojamas ir platesnis Ukrainos valdžios uždavinys – grąžinti visus išvežtus ukrainiečius, kurie buvo vaikai išvežimo metu, net jei dabar jie jau yra sulaukę pilnametystės.

    Tokiu būdu, kaip suprantama iš teksto, siekiama neapsiriboti vien formaliu amžiaus kriterijumi ir išlaikyti dėmesį žmonėms, kurie į kitą teritoriją pateko nepilnamečiai, o jų pasirinkimai vėliau galėjo būti formuojami prievartos ar spaudimo aplinkoje.

  • Rusija kelia reikalavimus dėl Lenkijos: siūlo grįžti prie 1997 metų NATO dislokavimo

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neduoda proveržio, tačiau Maskva tuo pat metu kelia naujus reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra. Jie, kaip teigiama, galėtų reikšti NATO pajėgų buvimo Rytų Europoje ribojimą.

    Apie Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų pokalbius Abu Dabyje ir Kremliui svarbius siekius pranešė agentūra AFP. Skelbiama, kad konkrečiausiu šių kontaktų rezultatu tapo plataus masto belaisvių apsikeitimas.

    Rusija derybose neatsisako ir maksimalistinių pozicijų dėl Ukrainos teritorijų. Tačiau, anot publikacijoje cituojamos informacijos, jos užmojai nesibaigia vien karo pabaigos sąlygomis – kalbama ir apie platesnius pokyčius visoje Europos saugumo sistemoje.

    Minimi reikalavimai siejami su NATO plėtros ribojimu ir Aljanso pajėgų buvimo Rytų Europoje grąžinimu į 1997 metų lygį. Toks scenarijus reikštų ir potencialų NATO karių išvedimą iš Lenkijos mainais į siūlomą nepuolimo paktą.

    Europos sostinėse – nepasitikėjimas ir klausimai dėl JAV vaidmens

    Nors šie Rusijos reikalavimai apibūdinami kaip menkai realistiški, Europos sostinės situaciją vertina atsargiai. Tekste pabrėžiama, kad jos su dideliu nepasitikėjimu žiūri į Donaldo Trumpo administraciją.

    Baiminamasi, kiek toli JAV prezidentas galėtų nueiti darydamas nuolaidas Maskvai iki kadencijos pabaigos. Tokios nuotaikos didina įtampą dėl to, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiektas susitarimas.

    Numatomas Trumpo pasiuntinių susitikimas Maskvoje

    Publikacijoje teigiama, kad ketvirtadienį specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas turėtų Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu. Viena iš temų esą gali būti Europos Sąjungos dalyvavimas taikos derybose.

    Vis dėlto keliamos abejonės, ar Kremlius sutiktų įtraukti ES į šį procesą, nes tai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas. Taip pat cituojama nuomonė, kad JAV gali siūlyti atskirą derybų kelią tarp Europos ir Rusijos.

  • Ukrainai žadamos saugumo garantijos: ką iš tiesų reiškia šis įsipareigojimas

    Ukrainai vis dažniau žadamos saugumo garantijos, tačiau už šio termino slypi labai skirtingi įsipareigojimai – nuo politinių pareiškimų iki konkrečių karinės paramos mechanizmų.

    Vis dėlto iš pateiktos medžiagos neaišku, kokios konkrečios garantijos turimos omenyje, kas jas siūlo ar kokiomis sąlygomis jos būtų taikomos.

    Originaliame tekste nėra naujienos turinio: pateikiami tik registracijos ir prisijungimo pranešimai bei bendro pobūdžio autorių teisių ir atsakomybės deklaracijos.

    Dėl to patikimai atkurti straipsnio esmės, įvykių aplinkybių ar detalių šiuo metu neįmanoma – trūksta faktinės informacijos apie pačias „garantijas Ukrainai“.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (be prisijungimo langų ir techninių pranešimų), galėsiu parengti išsamų, faktų neperkraipantį lietuvišką straipsnį.

  • M. Volynecas: po karo net 30 proc. ukrainiečių gali turėti negalios požymių

    Ukrainos profsąjungų veikėjas Mychailas Volynecas sako, kad po karo net 30 proc. šalies gyventojų gali turėti negalios požymių.

    Tokią mintį jis išsakė „Komentarai“ publikuotame tekste, kalbėdamas apie galimas karo pasekmes visuomenės sveikatai ir darbingumui.

    Nors šiame vertinime nėra pateikta detalių skaičiavimo metodikos ar konkrečių tyrimų nuorodų, pati prognozė atkreipia dėmesį į didelę tikėtiną karo žalą civiliams ir kariškiams.

    Pasak M. Volyneco, augantis žmonių, patiriančių ilgalaikes traumas, ligas ar kitus sveikatos sutrikimus, skaičius reikštų papildomą naštą sveikatos apsaugos ir socialinės paramos sistemoms.

    Ko galima tikėtis po karo

    Tokie pareiškimai dažniausiai siejami su sužeidimais, reabilitacijos poreikiu, psichologiniais sunkumais bei kitais ilgalaikiais sveikatos padariniais, kuriuos sukelia karas.

    Net jei daliai žmonių reikalinga pagalba nebūtinai reikštų oficialiai nustatytą negalią, didesnis sveikatos sutrikimų mastas gali turėti įtakos ir darbo rinkai, ir šeimų gerovei.

    Kodėl šis skaičius svarbus

    30 proc. rodiklis išryškina galimą problemos mastą: kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie reikšmingą visuomenės dalį, kuriai gali prireikti ilgalaikės medicininės ar socialinės pagalbos.

    Tuo pat metu, neturint daugiau detalių apie skaičiavimo pagrindą, šį teiginį reikėtų vertinti kaip pašnekovo įžvalgą, o ne galutinę statistinę išvadą.

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • Zelenskis padėkojo Lenkijai už paramą: „Ukraina džiaugiasi, kad ji europietiška, stipri ir laisva“

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė sveikinimus Lenkijai ir kartu padėkojo už paramą karo metu.

    Savo žinutėje jis pabrėžė, kad Ukrainai svarbūs santykiai su Lenkija, o kaimyninę šalį pavadino „europietiška, stipria ir laisva“.

    Tokiais žodžiais V. Zelenskis akcentavo Lenkijos vaidmenį remiant Ukrainą ir bendrą abiejų valstybių ryšį dabartinio karo kontekste.

    Žinia iš Kyjivo primena, kad Varšuvos ir Kyjivo santykiai išlieka vieni reikšmingiausių regione, ypač kalbant apie paramą ir politinį bendradarbiavimą.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Abu Dabyje Ukraina ir Rusija sutarė dėl didelio belaisvių apsikeitimo, JAV pasiuntiniai vyks pas Putiną

    Po dviejų dienų JAV tarpininkautų derybų Abu Dabyje Ukraina ir Rusija iš esmės sutarė dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl paliaubų ar teritorinių klausimų pasiekti nepavyko.

    Apie susitarimą trečiadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, rašo „Euronews“. Pasak jo, galutinis apsikeitimo dalyvių skaičius turėtų būti nustatytas ketvirtadienį.

    „Vienas iš pozityvių dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o skaičius galutinai sutarsime rytoj“, – sakė J. Kushneris.

    Planuojamą apsikeitimą patvirtino ir Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas bei Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis, tačiau nei apsikeitimo laiko, nei tikslaus masto jie nedetalizavo.

    Apie kokį apsikeitimą kalbama

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad derybose buvo aptarinėjamas apsikeitimas po 1 000 belaisvių iš kiekvienos pusės. Jo žodžiais, šis skaičius galėtų išaugti iki 1 500 iš abiejų pusių.

    Šis susitarimas laikomas apčiuopiamiausiu – ir kol kas vieninteliu – rezultatu po pirmųjų tiesioginių Kyjivo ir Maskvos derybų per devynis mėnesius. Ankstesnis raundas Ženevoje šių metų vasarį proveržio taip pat neatnešė.

    Priminta ir tai, kad per derybas Stambule 2025 metų gegužę abi šalys buvo sutarusios apsikeisti po 1 000 belaisvių, nors tuomet paliaubų susitarimo pasiekti nepavyko.

    JAV pasiuntiniai ruošiasi kelionėms į Maskvą ir Dubliną

    J. Kushneris teigė, kad ketvirtadienį jis ir Steve’as Witkoffas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to planuojama kelionė į Dubliną deryboms su V. Zelenskiu.

    Tuo metu pagrindiniai nesutarimai, stabdantys platesnį susitarimą, išlieka tie patys. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš dalies Donbaso regiono teritorijų, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, o V. Zelenskis pabrėžia, kad teritoriniai sprendimai turi būti aptariami lyderių lygmeniu.

    Maskva taip pat atmetė raginimus nedelsiant skelbti paliaubas, tvirtindama, kad prieš tai būtina susitarti dėl platesnių saugumo garantijų.

    Europos atstovai dalyvavo atskiruose pokalbiuose

    Europos atstovai Abu Dabyje dalyvavo atskirose konsultacijose su Ukrainos ir JAV pareigūnais, tačiau tiesiogiai trišalėse derybose nedalyvavo.

    V. Medinskis teigė, kad Rusijos delegacija su Europos atstovais nesikalbėjo ir suabejojo jų buvimo derybų vietoje prasme, taip pat sakė negavęs konkrečių taikos iniciatyvų.

    R. Umerovas nurodė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį planuoja tolesnes diskusijas su Europos partneriais. Tuo metu Vašingtonas leido suprasti, kad ateityje europiečiai galėtų įsitraukti į derybas, ypač jei jos plėstųsi iki žemyno saugumo architektūros klausimų.

  • Į Ukrainą masiškai atskrido sibirinės riešutinės: ornitologas paaiškino retą „invaziją“

    Šį rudenį Ukrainoje vis dažniau pastebimos neįprastos viešnios – riešutinės, į šalį atskridusios net iš Sibiro. Ornitologai tokį masinį pasirodymą vadina invazija – nereguliariomis migracijomis, kai paukščiai staiga atsiduria gerokai už įprasto arealo ribų.

    Kaip portalui UNIAN aiškino ornitologas Vitalijus Griščenka, šis reiškinys nėra kasmetinis: per pastaruosius dešimtmečius tokie atskridimai fiksuojami maždaug kas 8–10 metų. Ankstesni atvejai Ukrainoje registruoti 2018 ir 2008 metais, o dažniausiai invazija prasideda antroje rudens pusėje – spalį, kartais dar rugsėjo pabaigoje.

    Riešutinė Ukrainoje paprastai peri Karpatų regione, kai kur aptinkama ir Polesės šiaurėje. Tačiau šįkart kalbama apie šiaurinį porūšį, kurio pagrindinis arealas driekiasi Sibire ir šiaurės vakarų Europoje – dalis šių paukščių dabar pasiekė Ukrainą.

    Pasak ornitologo, pagrindinė priežastis – maisto stoka gimtuosiuose miškuose. Riešutinės invazijos siejamos su dideliu pagrindinių lesalo augalų nederliumi perėjimo vietose: kai maisto nepakanka visiems, paukščiai priversti klajoti ir ieškoti kitų teritorijų, kartais nuskrisdami net iki Vidurio ar Vakarų Europos.

    Kodėl invazija kartojasi kas kelerius metus

    Riešutinės pavadinimas (rusų kalboje ji dar vadinama „kedrovka“) tiesiogiai susijęs su jų racionu: rudenį ir žiemą svarbiausias lesalas yra sibirinės kedrinės pušies sėklos. Kai šių sėklų beveik nėra, paukščiai nebeturi kuo maitintis ir pradeda plataus masto klajones.

    Derlingumas, anot V. Griščenkos, kinta cikliškai. Jei keletą metų sėklų būna daug, paukščiams lengviau išgyventi, jų populiacija auga, tačiau vėliau gali ateiti sezonas, kai sėklų derlius menkas – tada maisto visiems nebeužtenka, ir prasideda migracijos į pietus bei pietvakarius.

    Tokie klajojimai nebūtinai baigiasi sėkmingai. Ornitologas atkreipė dėmesį, kad dalis paukščių gali bandyti įsitvirtinti naujose vietose, tačiau daug jų žūsta – tampa plėšrūnų grobiu arba neberanda pakankamai maisto, todėl galiausiai tai gali mažinti populiaciją.

    Dėl šios priežasties tiksliai nuspėti, kada pasikartos kitas masinis atskridimas, sudėtinga, nors bendra periodika – maždaug kas 8–10 metų – pastaruoju metu išlieka panaši.

    Kaip atpažinti riešutinę ir kodėl ji nebijo žmonių

    Riešutinės priklauso varninių šeimai – jos giminaitės yra varnos, kovai, kuosos. Išoriškai atskirti į Ukrainą atskridusią sibirinę riešutinę nuo Karpatų populiacijos esą beveik neįmanoma – ne specialistui jos atrodo labai panašios.

    Pasak ornitologo, tai tamsiai pilkas, beveik juodas paukštis su ryškiomis šviesiomis dėmelėmis, ypač matomomis ties uodega. Dar vienas požymis – specifinis, aštrus, „metališkas“ balsas, kuris išsiskiria iš kitų įprastų paukščių garsų.

    Invazijos metu riešutinės dažniausiai laikosi nedidelėmis grupelėmis – po dvi ar tris, kartais aptinkamos ir pavieniui. Literatūroje aprašomi ir didesni susibūrimai, tačiau tai, anot pašnekovo, reti atvejai.

    Kad paukščiai atskrido būtent iš šiaurės, sprendžiama iš jų judėjimo krypties: pirmieji pastebėjimai fiksuoti dar rugsėjo antroje pusėje šiaurės rytuose, vėliau jie pasirodė vis piečiau ir pietvakarių kryptimi.

    Kokios grėsmės laukia atskridusių paukščių

    V. Griščenka teigimu, pats tolimas skrydis riešutinėms nėra neįveikiama problema – jos tiesiog klajoja ieškodamos lesalo ir sustoja ten, kur randa kuo maitintis. Be to, jos nėra labai išrankios: gali lesinti ne tik sėklas, bet ir vabzdžius, uogas, net smulkius gyvūnus, pavyzdžiui, driežus.

    Persikėlimas į pietesnes teritorijas, kur klimatas švelnesnis, žiemą net gali palengvinti išgyvenimą. Tačiau vėliau daug paukščių nebegrįžta atgal dėl įvairių priežasčių – dalį sumedžioja plėšrūnai, dalis neranda maisto ar žūsta nuo nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, atsitrenkę į langus.

    Kartu su riešutinėmis Ukrainoje šį sezoną fiksuojama ir kryžiasnapių invazija. Ornitologas pabrėžė, kad tai taip pat natūralus, periodiškai pasikartojantis procesas, dažniausiai susijęs su sėklų nederliumi šiaurėje ir šiaurės rytuose.

  • Baudos už grybavimą Ukrainoje: kuriose vietose rinkti draudžiama ir kas gresia 2026 metais

    Grybavimo sezonui Ukrainoje pasiekus piką lapkritį, daliai žmonių išvyka į mišką gali baigtis bauda. Nors grybauti asmeniniams poreikiams įprastuose miškuose paprastai nedraudžiama, yra aiškios išimtys, kuriose rinkti grybus griežtai negalima.

    Apie tai rašo Ukrainos naujienų portalas UNIAN, primindamas, kad teisinė atsakomybė priklauso nuo to, kur ir ką žmogus renka. Kai kuriais atvejais sankcijos už tam tikrų rūšių grybus gali siekti iki 3 655 grivinų.

    Svarbiausia taisyklė – negalima grybauti teritorijose, priskirtose Ukrainos gamtos rezervatų fondui. Tai – rezervatai, gamtos parkai, dendrologiniai parkai ir botanikos sodai, kur visi grybai laikomi saugomais.

    Be to, net ir įprastuose miškuose draudžiama rinkti grybus, įtrauktus į Ukrainos Raudonąją knygą. Draudimas apima ne tik jų pjovimą, bet ir mindymą ar bet kokį naikinimą.

    Kur grybauti draudžiama ir kokios baudos numatytos

    Už grybų rinkimą saugomose gamtos rezervatų fondo teritorijose paprastiems gyventojams gali būti skiriama 17–51 grivinos bauda. Juridiniams asmenims numatytos didesnės sankcijos – 51–119 grivinų.

    Taip pat primenama, kad surinktų grybų prekyba be vadinamojo miško bilieto (leidimo komercinei veiklai) yra draudžiama. Tokiu atveju gresia 17–119 grivinų bauda ir prekių konfiskavimas.

    Raudonosios knygos grybai: baudos gali siekti 3 655 grivinas

    Didžiausios baudos taikomos, jei žmogus renka, parduoda ar perka grybus, įtrauktus į Ukrainos Raudonąją knygą. Už tai gali būti skiriama 1 700–3 655 grivinų bauda, priklausomai nuo padarytos žalos, taip pat numatomas prekių konfiskavimas.

    Straipsnyje pabrėžiama ir praktinė rizika: jei nesate tikri dėl rūšies, geriau tokių grybų neliesti. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o retų rūšių rinkimas kenkia jų išsaugojimui.