CP v2

Tag: Ukraina

  • Dezinformacija taikosi į Lenkijos energetiką: „Orlen“ vardija Rusijos metodus ir tikslus

    Kodėl energetika tampa taikiniu

    Lenkijos energetikos sektorius vis dažniau tampa koordinuotų dezinformacijos kampanijų taikiniu, o vienas ryškiausių jų adresatų – koncernas „Orlen“. Apie tai kalbėta Katovicuose vykusiame renginyje Energy Days, kuriame aptarta energetinė dezinformacija ir informacinis atsparumas.

    „Orlen“ atstovai pabrėžė, kad tokios atakos paprastai nėra pavienių asmenų iniciatyva – jos siejamos su priešiškų valstybių organizuotais veiksmais. Pasak įmonės, ypatingas dėmesys skiriamas naratyvams, kurie turi silpninti visuomenės pasitikėjimą energetikos pertvarka ir strateginiais projektais.

    „Orlen“: spaudžiama energetikos transformacija

    „Orlen“ saugumo ir rizikos srities vadovybė teigė matanti informacinius išpuolius, nukreiptus į projektus, susijusius su energetikos transformacija. Tokios kampanijos, anot įmonės, gali būti naudingos Rusijos interesams, nes mažina paramą pokyčiams, kurie ilgainiui mažintų priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    „Matome dezinformacijos atakas, nukreiptas į projektus, susijusius su energetikos transformacija, nes Rusijos įmonės baiminasi, kad pasibaigus karui Lenkijos bendrovės nebe pirks naftos ir dujų iš to krypties“, – sakė „Orlen“ viceprezidentas saugumo ir rizikos klausimais Pawełas Wojtunikas.

    Naratyvas apie degalus Ukrainoje

    Vienu dažniausių pavyzdžių įvardytas naratyvas apie degalų tiekimą Ukrainai. Socialiniuose tinkluose esą buvo skleidžiamos žinutės, jog Ukrainoje degalai pigesni nei Lenkijoje, taip kuriant įspūdį, kad skirtumą neva apmoka Lenkijos vairuotojai.

    Tokio tipo teiginiai, pasak „Orlen“, siekia ne tik kiršinti visuomenę, bet ir paveikti elgseną – didinti nepasitikėjimą valstybės parama Ukrainai, skatinti pyktį dėl kainų, o kritiniais momentais – sukelti paniką degalinėse.

    „Esame nuolatiniame dezinformacinės veiklos lauke: platinamos žinutės, kad Ukrainoje degalai yra pigesni nei Lenkijoje, ir taip kuriamas įspūdis, jog už tai sumoka Lenkijos klientas“, – sakė Pawełas Wojtunikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetika – jautri sritis, nes susijusi su kasdienėmis išlaidomis, geopolitika ir infrastruktūros saugumu. Dėl to informacinės atakos dažnai taikosi į emocijas, o ne į faktus, ir išnaudoja kainų svyravimus ar tarptautines krizes kaip progą išprovokuoti nepasitikėjimą.

    „Orlen“ taip pat pateikė pavyzdį, kai buvo išplatintas tariamo įmonės darbuotojo antisąjungininkiškas, antiukrainietiškas įrašas, prie kurio pridėtas bendrovės logotipas. Vidinis patikrinimas esą parodė, kad toks asmuo įmonėje nedirba, o informacija perduota Lenkijos tarnyboms.

  • NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    Kodėl „pirkti europietiška“ nepakanka

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Briuselyje vykstantis ginčas dėl europinės pirmenybės gynybos pirkimuose šiuo metu yra „prabangos“ diskusija. Jo teigimu, esminė problema yra ne tai, ar valstybės perka Europoje ar JAV, o tai, ar apskritai įmanoma greitai nupirkti reikiamus kiekius.

    Pasak M. Rutte, tiek Europos, tiek JAV gynybos pramonė susiduria su ribotais pajėgumais, o paklausa auga sparčiau nei gamyba. Dėl to politiniai sprendimai, kurie vienoje rinkoje nustatytų prioritetą „saviems“, realybėje nepašalina pagrindinio trūkumo – nepakankamo gamybos tempo.

    Skirtingos ES pozicijos ir NATO argumentas

    Europos Sąjungoje pastaraisiais mėnesiais intensyvėjo diskusijos, ar viešuosiuose gynybos kontraktuose reikėtų labiau remti Europoje pagamintą produkciją. Šis požiūris paprastai siejamas su siekiu stiprinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti, kad didėjantys biudžetai kurtų darbo vietas Europoje.

    Tačiau dalis valstybių pasisako už atviresnį modelį, kuris leistų lanksčiau pirkti iš NATO sąjungininkių ir greičiau užpildyti kritines spragas. NATO vadovo logika paprasta: kai pramonė nespėja, pernelyg siauri kriterijai gali dar labiau sulėtinti įsigijimus, o ne juos paspartinti.

    Trūksta ne pinigų, o pajėgumų

    M. Rutte pabrėžė, kad finansavimo gynybai pastaruoju metu didėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad rinkoje atsiras reikiamas kiekis sistemų, šaudmenų ir komponentų. Gamybos didinimui reikia laiko, investicijų, kvalifikuotos darbo jėgos, žaliavų ir ilgalaikių užsakymų, kurie pramonei suteikia stabilumo.

    Jo teigimu, pramonė turi spartinti pajėgumų plėtrą ir daugiau investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima tiekti modernią įrangą ilgesnį laiką. Kartu tai turi ir platesnį ekonominį poveikį – inovacijos bei tiekimo grandinių plėtra dažnai persikelia ir į civilinį sektorių.

    „Problema yra ne tai, ar perki Europoje, ar JAV. Problema yra tai, ar apskritai gali nupirkti“, – sakė Markas Rutte.

    Kalbėdamas apie transatlantinį bendradarbiavimą, NATO vadovas akcentavo, kad dalis Europos įmonių investuoja JAV, o JAV bendrovės plečia gamybą Europoje. Tokį modelį jis apibūdino kaip bendrą transatlantinę gynybos pramonės bazę, kuri, jo vertinimu, turėtų veikti kaip vieninga sistema.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių M. Rutte išskyrė Ukrainos poreikį priešraketinės gynybos sprendimams. Jo teigimu, kai kurių sistemų, įskaitant „Patriot“ ar europinį SAMP/T, vienu metu pagaminti tiek, kiek reikia operaciniams poreikiams, yra sudėtinga, todėl atsiranda ilgos eilės ir konkurencija dėl tų pačių pajėgumų.

    NATO vadovas taip pat leido suprasti, kad ilgalaikė paklausa gynybos pramonei išliks, todėl investicijos į gamybos plėtrą nėra vien trumpalaikis atsakas į krizę. Jo vertinimu, augant užsakymams formuosis ir vadinamasis gynybos dividendų efektas – didesnė grąža visuomenei per inovacijas, technologijų perdavimą ir ekonominį aktyvumą.

  • Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Dronų bumas persikėlė į Londoną

    Londone vykusioje dronų parodoje ir konferencijoje „DroneX“ dėmesį traukė ne pramoginiai skraidantys įrenginiai, o technologijos, kurios jau dabar keičia saugumo, gelbėjimo ir logistikos realybę. Renginyje ryškiai matėsi tendencija, kad rinką vis labiau formuoja dvi kryptys: ukrainietiški sprendimai, užgrūdinti karo sąlygomis, ir Kinijos tiekėjų komponentai.

    Parodos dalyviai akcentavo, kad dronai sparčiai tampa ne tik filmavimo ar inspekcijų įrankiu, bet ir infrastruktūros apsaugos bei reagavimo į incidentus dalimi. Kartu daugėjo diskusijų, kaip suvaldyti augantį bepiločių srautą virš miestų ir kaip užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saugiai.

    Ukrainietiški sprendimai iš fronto

    Tarp ryškiausių parodos ekspozicijų išsiskyrė ukrainiečių gamintojai, kurie pristatė tiek platformas, tiek jų modernizavimo idėjas. Karo patirtis čia virto inžinerija: akcentuotas atsparumas trikdymui, greitas remonto ir komplektavimo ciklas bei pritaikymas realioms sąlygoms.

    Renginyje kartota mintis, kad Ukrainoje dronai seniai peržengė eksperimentų ribas ir tapo kasdieniu taktiniu įrankiu. Dalis įmonių, anot dalyvių, jau ieško ilgalaikių partnerių Vakaruose, o jų technologijos vis dažniau domina valstybines institucijas ir gynybos pramonę.

    „Kai ryšys ar navigacija trikdoma, perjungiame ant antžeminių sprendimų, kurie padeda dronui atpažinti taikinį“, – sakė vienas parodoje kalbintas Ukrainos atstovas.

    Kiniškas pranašumas slypi baterijose

    Kita aiškiai matoma parodos kryptis buvo Kinijos tiekėjai, tačiau jų akcentas dažnai krypo ne į pačius dronus, o į svarbiausią jų ribojantį veiksnį: energiją. Daug stendų siūlė baterijas, energijos valdymo modulius ir sprendimus, kurie lemia skrydžio trukmę, naudingąją apkrovą ir kainą.

    Parodoje pristatyti ir indukcinio įkrovimo sprendimai, kurie teoriškai leistų dronams automatiškai grįžti į įkrovimo platformą ir vėl kilti be žmogaus įsikišimo. Tokia infrastruktūra ypač domina gelbėjimo ir viešojo saugumo scenarijus, kai reakcijos laikas yra kritinis.

    DI, autonomija ir auganti grėsmė

    Renginyje nemažai dėmesio skirta sistemoms, kurios dronams suteikia daugiau autonomijos, įskaitant objektų aptikimą, sprendimų priėmimo pagal nustatytas taisykles modelius ir skrydžių valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai didina efektyvumą, bet kartu kelia klausimų dėl kontrolės, atsakomybės ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Lygiagrečiai augo ir priešdroninių technologijų segmentas: nuo aptikimo sistemų iki ryšio trikdymo ir kitų neutralizavimo priemonių. Parodos dalyviai pripažino, kad universalaus sprendimo, galinčio patikimai sustabdyti visų tipų dronus įvairiose situacijose, vis dar nėra.

    Diskusijose išryškėjo ir reguliavimo tema: Europoje toliau plečiami bepiločių skrydžių reikalavimai, siekiant suderinti inovacijas ir saugumą. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio identifikavimui, skrydžių zonoms, operatorių atsakomybei ir infrastruktūros apsaugai.

    Nuo gelbėjimo iki karo pramonės

    Be karinių sprendimų, parodoje buvo matyti ir civiliniai scenarijai: paieška ir gelbėjimas, objektų inspekcija, transportavimas bei mokymai specializuotose aikštelėse. Dalis dalyvių pristatė idėjas apie nuolat parengtus dronus, kurie galėtų būti aktyvuojami incidento metu ir atvykti pirmieji.

    Tuo pačiu tvyrojo akivaizdi įtampa: technologija, kuri gali atgabenti medicinos priemones ar padėti ugniagesiams, gali būti pritaikyta ir agresijai. Būtent todėl, pasak konferencijos dalyvių, kartu su rinka turi augti ir taisyklės, apsauga bei kritinės infrastruktūros atsparumas.

    „Mes turime kai ką geresnio už kortas. Mes turime dronus“, – sakė ukrainiečių atstovai, renginyje cituodami frazę, kuri, jų teigimu, tiksliai apibūdina šiandienos realybę.

  • Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina Europos Sąjungą sparčiau apsispręsti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes jau 2027 metais gali atsiverti maždaug 69 mlrd. eurų finansavimo spraga. Kyjivas teigia, kad be papildomų sprendimų bus sunku vienu metu išlaikyti gynybos pajėgumus, finansuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti skolos tvarumą.

    Apie tai Briuselyje kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, susitikęs su tarptautiniais donorais ir finansų institucijomis. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, jis argumentavo, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas būtų ir praktiškas, ir teisingas būdas padengti karo išlaidas bei sustiprinti atsakomybę už agresiją.

    Didžiausia šių lėšų dalis yra ES jurisdikcijoje: Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų su Rusijos centriniu banku siejamo turto, o reikšminga jo dalis saugoma Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl to politiniai ir teisiniai sprendimai ES viduje tampa esminiai, tačiau kartu išlieka jautrūs dėl galimų rizikų finansų sistemai ir precedentų tarptautinėje teisėje.

    „Mums reikia, kad mūsų draugai Europoje būtų pakankamai drąsūs ir priimtų ryžtingus sprendimus“, – sakė Serhijus Marčenka.

    Ministro teigimu, vien planuojamos išorės finansinės paramos poreikis yra milžiniškas: 2027 metais Ukraina iš donorų gali tikėtis apie 46,5 mlrd. eurų, tačiau kol kas užtikrinta tik maždaug 17,7 mlrd. eurų. Tai reikštų apie 28,9 mlrd. eurų spragą vien civiliniam finansavimui, o papildomai išlieka dar apie 40 mlrd. eurų gynybos išlaidų dalis, kuriai sąjungininkai nėra suteikę aiškių garantijų.

    Ukraina pabrėžia, kad biudžeto padėtį blogina tęsiami Rusijos smūgiai, kurie trikdo ekonominę veiklą, griauna infrastruktūrą, apsunkina mokesčių surinkimą ir mažina verslo aktyvumą. Papildomu veiksniu įvardijami ir iššūkiai Juodosios jūros maršrutuose, ribojantys dalies eksporto srautus ir didinantys nuostolius žemės ūkiui bei logistikai.

    ES institucijos šią temą vertina atsargiai, nes bandymai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą jau anksčiau buvo strigę dėl valstybių narių nesutarimų. Europos Komisija akcentuoja, kad šiuo metu prioritetas yra jau sutartos paramos schemos įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimo tempas, kuris siejamas ir su reformų pažanga Ukrainoje.

    Kas jau sutarta dėl paramos?

    ES lygiu jau patvirtintas 90 mlrd. eurų paramos modelis, paremtas bendru skolinimusi, numatant po 45 mlrd. eurų 2026 ir 2027 metams. Ukraina sveikina šį paketą, tačiau teigia, kad dėl karo intensyvėjimo ir augančių gynybos poreikių jo gali nepakakti.

    Tuo metu dalis ES valstybių, tarp jų Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai ragina ieškoti papildomų sprendimų, įskaitant ir platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Vis dėlto Belgija, o taip pat atsargiau nusiteikusios Prancūzija ir Italija, kelia klausimus dėl teisinio pagrindo ir galimų finansinių pasekmių, todėl bendras sutarimas tebėra sudėtingas.

    Kodėl įšaldytas turtas kelia ginčus?

    Diskusija dėl suverenių Rusijos lėšų paliečia tarptautinės teisės principus, finansinių institucijų stabilumą ir galimų ieškinių riziką. Dėl to Ukrainos prašymai dažnai susiduria su ES valstybių narių reikalavimu turėti centralizuotą, teisiškai atsparų mechanizmą, kuris apsaugotų tiek nacionalinius interesus, tiek pagrindinius Europos finansų rinkos veikimo principus.

    Kartu Kyjivas pabrėžia, kad laikas yra kritinis: sprendimai dėl 2027 metų finansavimo turi būti priimami iš anksto, kad valstybė galėtų planuoti biudžetą, užtikrinti gynybos pirkimus ir palaikyti socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų tęstinumą. Galutiniai skaičiai dar gali keistis, nes Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas toliau tikslina realų Ukrainos finansavimo poreikį.

  • Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Rugsėjo 26 dieną Zarasai pirmą kartą prisijungė prie pasaulio lietuvių bėgimo „Penki už Lietuvą“. Iniciatyva, vykstanti jau 13 kartą, suburia lietuvius įvairiose šalyse bėgti 5 kilometrų distanciją savo pasirinktu laiku.

    Zarasuose į trasą išėjo daugiau nei 50 dalyvių, o renginys tapo bendruomeniška švente, į kurią įsitraukė ir sportuojantys vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bėgimai padeda palaikyti ryšį su pasaulio lietuviais ir skatina aktyvų gyvenimo būdą.

    Pirmas kartas Zarasuose

    Bėgimą mieste organizavo iniciatyva Globalūs Zarasai, prie komandos prisidėjo ir Zarasų sporto centras. Kartu bėgo karatė grupių nariai, aviamodeliavimo skyriaus atstovai, būrelio „Fitnesas per šokį“ dalyviai, vaikų rankinio sportininkai ir rankinio klubo „Ežerietis“ nariai.

    Prieš startą dalyvius apšildė Augustė Grinytė-Kilbauskienė, taip pat padėjusi sudėlioti vaizdingą maršrutą per miesto erdves. Organizatoriai akcentuoja, kad maršrutas buvo parinktas taip, jog dalyviai ne tik bėgtų, bet ir pamatytų svarbiausias Zarasų vietas.

    Maršrutas per gražiausias vietas

    Apšilimo metu prasidėjęs lietus bėgikų neišgąsdino, ir visi startavę įveikė 5 kilometrų distanciją. Trasa vedė pro apžvalgos ratą, Zaraso ežero pakrantę ir Zaraso ežero Didžiąją salą.

    Finiše dalyvių laukė išskirtinis sutikimas: tautinių šokių kolektyvo „Aguonėlė“ atstovai, pasipuošę tautiniais drabužiais, kiekvienam įteikė specialiai šiam bėgimui pagamintą medalį. Organizatorių teigimu, toks dėmesys kuria renginio tradiciją ir skatina sugrįžti kitais metais.

    Solidarumo žinutė Ukrainai

    Šių metų bėgimas buvo skirtas Ukrainos laisvei, o pagrindinė tema skambėjo „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

    Zarasuose dalyviai taip pat buvo kviečiami prisidėti prie „Blue / Yellow“ paramos Ukrainai. Organizatoriai tikisi, kad pirmasis bėgimas mieste taps tęstine iniciatyva ir kasmet sutelks vis gausesnę sportuojančią bendruomenę.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • ES šalys svarsto perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš atsargų: jas vėliau pakeistų naujos

    Europos Sąjungos valstybės galėtų skubiai perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas iš savo turimų atsargų, o vėliau jas atkurti naujais pirkimais. Tokį mechanizmą po ES gynybos ministrų susitikimo rugsėjo 28 dieną pristatė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Idėja remiasi paprasta logika: naujų raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, o Ukrainai oro gynybos papildymo reikia dabar. Todėl svarstoma galimybė pirmiausia panaudoti tai, kas jau yra Europos šalių sandėliuose, o trūkumas būtų kompensuojamas vėliau.

    Kaip veiktų siūlomas mainų modelis?

    Pagal K. Kallas aptartą schemą šalys, kurios sutiktų perduoti raketas, vėliau gautų naujų šaudmenų, nupirktų pasitelkiant ES finansavimo instrumentus Ukrainai. Taip siekiama sujungti du tikslus: užtikrinti greitą paramą fronte ir sumažinti politinę riziką šalims, nerimaujančioms dėl savo atsargų sumažėjimo.

    ES diplomatijos vadovė nurodė, kad jau patvirtinti pirkimų planai, kurių vertė siekia 28,3 milijardo eurų. Tarp numatytų įsigijimų minimos ir „Patriot“ raketos, kurios, kaip tikimasi, būtų pagamintos ateityje Jungtinėse Valstijose.

    „Raketų gamyba užtrunka, o Kyjivui „Patriot“ reikia dabar“, – sakė Kaja Kallas.

    Kodėl „Patriot“ raketų klausimas toks jautrus?

    „Patriot“ sistema yra viena svarbiausių daugiasluoksnės oro gynybos grandžių, ypač kai reikia numušti balistines raketas ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei didžiuosius miestus. Dėl ribotos gamybos, ilgo užsakymų vykdymo laiko ir didelės vienetų kainos šie šaudmenys tapo vienu labiausiai ieškomų resursų.

    Dėl to ES viduje dažnai susiduria du interesai: noras greitai stiprinti Ukrainos oro gynybą ir būtinybė išlaikyti pakankamas nacionalines atsargas. Siūlomas modelis, kai atsargos vėliau atstatomos naujais pirkimais, turėtų palengvinti sprendimą politikams ir kariuomenėms.

    Kol kas naujų įsipareigojimų nėra

    Atsakydama į žurnalistų klausimus, ar kuri nors šalis jau pasižadėjo perduoti raketų pagal šį mechanizmą, K. Kallas pripažino, kad naujų deklaracijų kol kas nebuvo. Tai rodo, kad idėja dar tik ankstyvoje politinių derybų stadijoje.

    „Deja, šiandien nebuvo pateikta jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė Kaja Kallas.

    Tuo pat metu ji pažymėjo, kad nemažai valstybių palaiko idėją anksčiau aktyvuoti dalį ES paskolos Ukrainai lėšų, kurios numatytos 2027 metams. Ankstesnis finansavimo paleidimas galėtų paspartinti pirkimus ir sutrumpinti laiką iki realių pristatymų.

  • Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Ukrainos Chersono srityje okupuota Oleškų gyvenvietė atsidūrė ant humanitarinės katastrofos ribos: Kyjivas praneša, kad maisto ir vaistų tiekimas į miestą praktiškai sustabdytas, o dalis gyventojų nebegali nei evakuotis, nei sulaukti pagalbos įprastais kanalais.

    Vietos administracijos duomenimis, Ukrainos pajėgos vienos iš didžiausių tokio pobūdžio operacijų metu į Oleškus dronais pristatė apie 4 tonas maisto. Tai tapo alternatyva, kai sausumos maršrutai yra užminuoti, o judėjimas per kontaktinę liniją laikomas itin pavojingu.

    Pagalba dronais ir jos blokavimas

    Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigia, kad Rusijos pajėgos bando neutralizuoti šias siuntas: numušinėja dronus, konfiskuoja nukritusius krovinius, o kai kuriais atvejais, pasak Ukrainos pareigūnų, sulaiko gyventojus, radusius humanitarinius paketus.

    Pasak vietos liudijimų, okupuotose teritorijose neretai vykdomos kratos, o įtarus ryšius su Ukrainos institucijomis žmonėms kyla tiesioginis pavojus. Tokios sąlygos dar labiau mažina galimybes civiliniams savarankiškai gauti maisto ar vaistų.

    Kiek žmonių liko ir kodėl situacija prastėja

    Ukrainos administracija skelbia, kad Oleškuose gali būti likę apie 2 000 gyventojų, tarp jų ir vaikų, nors kitos organizacijos mini didesnius skaičius platesnėje apylinkių zonoje. Iki plataus masto invazijos 2022 metais čia gyveno apie 25 000 žmonių.

    Kritinį lūžį situacijai, anot ukrainiečių pareigūnų, sudavė 2023 metais įvykęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir po jo kilęs potvynis. Chersono regione buvo užlieti ištisi kvartalai, sutriko šulinių ir nuotekų sistemos, o dalis žmonių liko be elementarių higienos ir geriamojo vandens sąlygų.

    Vietos šaltiniai taip pat kalba apie nuolatinį vaistų trūkumą, elektros ir ryšio problemas, plėšikavimą bei nuolatinę baimę dėl apšaudymų ir bepiločių atakų. Dalis gyventojų, teigiama, maistą bando užsiauginti daržuose, tačiau tai nepadengia poreikių, ypač vyresniems ar sergantiems žmonėms.

    Evakuacija stringa be saugaus koridoriaus

    Kyjivas skelbia parengęs humanitarinės evakuacijos planą, prie kurio būtų pasirengęs prisidėti Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Tačiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas nurodo, kad be Rusijos patvirtinto saugaus priėjimo tokia misija negali būti pradėta, o savanoriai į okupuotą miestą patekti negali.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ragina tarptautines organizacijas siekti humanitarinio priėjimo ir civilinių evakuacijos. Jungtinių Tautų stebėsenos misija Ukrainoje anksčiau yra perspėjusi, kad tokiose vietovėse civiliai susiduria su realia grėsme gyvybei dėl maisto stygiaus ir ribotos medicinos pagalbos.

    „Rusija sąmoningai provokuoja humanitarinę katastrofą okupuotoje Chersono srities dalyje: blokuoja maistą ir vaistus, trukdo humanitarinei pagalbai ir civilių evakuacijai“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty savo pareiškimuose yra pabrėžęs, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupuojanti valstybė privalo užtikrinti civilių prieigą prie maisto, vaistų ir medicinos paslaugų. Oleškų atvejis, pasak jo, kelia itin didelį susirūpinimą dėl greitai blogėjančių sąlygų ir augančios mirties rizikos.

    Tuo metu Kremlius viešai pripažįsta, kad situacija vietovėje yra kritinė, tačiau atsakomybę dėl tiekimo trikdžių verčia Ukrainai. Kyjivas tai atmeta ir teigia, kad būtent okupacinė administracija riboja pagalbos patekimą bei civilių judėjimą.

    Oleškų istorija išryškina platesnę karo tendenciją: okupuotose ar prie fronto linijos esančiose gyvenvietėse logistika tampa ginklu, o pagalbos pristatymas vis dažniau remiasi technologiniais sprendimais, tokiais kaip dronai. Vis dėlto be tarptautiniu mastu suderintų humanitarinių koridorių tokios operacijos išlieka rizikingos ir ne visada gali užtikrinti pastovią paramą civiliams.

  • ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES rengia hibridinių grėsmių protokolą: K. Kallas įspėja nedubliuoti NATO ir veikti greitai

    ES ieško bendro atsako modelio

    Europos Sąjungoje bręsta naujas atsako į hibridines grėsmes protokolas, kuris turėtų padėti valstybėms narėms greičiau koordinuoti veiksmus, kai fiksuojamas sabotažas, kibernetinės atakos ar kitos priešiškos operacijos. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad kuriamas mechanizmas privalo papildyti, o ne dubliuoti NATO procedūras.

    Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio Briuselyje ji teigė, kad dalis ministrų akcentavo būtinybę veikti išvien su Aljansu. Pasak K. Kallas, diskusija buvo pradinė, o darbas dėl protokolo bus tęsiamas artimiausiais mėnesiais.

    „Daugelis pabrėžia, kad tai turi būti visiškai suderinta su NATO. Nekuriame nieko papildomo, bet tai turi veikti išvien“, – sakė K. Kallas.

    Ką turėtų apimti protokolas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen idėją pristatė rugsėjo viduryje, kalbėdama apie vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų naujos ES saugumo strategijos dalis, o šios strategijos paskelbimo laukiama iki metų pabaigos.

    Politinis sumanymo pagrindas – sukurti aiškesnę tvarką, kaip ES institucijos ir valstybės narės dalijasi informacija, sutaria dėl situacijos vertinimo ir pasitelkia turimus instrumentus. Kalbama apie priemones, kurios padėtų reaguoti į veiksmus, esančius žemiau atviro karinio konflikto slenksčio.

    U. von der Leyen tai apibūdino kaip Europos analogą NATO 4 straipsniui, kuris numato konsultacijas, kai sąjungininkė jaučia grėsmę savo teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tačiau K. Kallas akcentavo, kad NATO konsultacijų mechanizmas pats savaime nėra veiksmų planas, o ES protokolas turėtų aiškiau apibrėžti galimus praktinius žingsnius.

    Ukrainai – dar kartą priminta dėl oro gynybos

    Posėdyje nuotoliu ES ministrus apie padėtį fronte informavo Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara. K. Kallas teigimu, jis aiškiai nurodė, kad didžiausias Kyjivo prioritetas išlieka oro gynyba, ypač artėjant žiemos sezonui.

    K. Kallas prieš posėdį buvo užsiminusi, kad valstybės narės ir sąjungininkai galėtų perduoti Ukrainai „Patriot“ perėmimo raketų iš savo atsargų. Vis dėlto po susitikimo ji pripažino, kad konkrečių naujų įsipareigojimų šį kartą neišgirsta.

    „Deja, dėl perėmimo raketų šiandien nebuvo jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė K. Kallas.

    Diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai oro gynybos sistemų ir perėmimo raketų paklausa išaugusi, o gamybos pajėgumai daugelyje šalių didinami ne taip greitai, kaip norėtų Ukraina ir ją remiantys partneriai. Dalis valstybių atsargiai vertina galimybę dalintis savo sandėliuose esančiomis atsargomis, argumentuodamos nacionalinio saugumo poreikiais.

  • Tai ne balandžiai: Ukrainos miestuose vis dažniau pastebimi miškiniai karveliai ir strazdinės žieduotosios

    Ukrainos miestuose gyventojai vis dažniau pastebi paukščius, kurie iš pirmo žvilgsnio primena įprastus miesto balandžius, tačiau elgiasi kitaip ir atrodo ne visai taip pat. Ornitologų teigimu, tarp įprastų pilkųjų karvelių vis dažniau matomi miškiniai karveliai (uoliniai karveliai su jais painiojami) ir žieduotosios karvelinės, o kai kur pasitaiko ir retesnių rūšių.

    Tokia tendencija siejama su keliais veiksniais: švelnėjančiomis žiemomis, miestų želdynų gausa, lengvai pasiekiamu maistu bei tuo, kad dalis miškinių rūšių pamažu prisitaiko prie žmogaus kaimynystės. Miestuose atsiranda daugiau ramių žaliųjų zonų, kuriose paukščiams saugiau perėti ir maitintis.

    Miškinis karvelis dažnai atrodo gerokai stambesnis už įprastą miesto balandį, o jo plunksnos neretai turi pilkai violetinį atspalvį. Vienas ryškiausių požymių yra baltos dėmės kaklo šonuose, nors jaunikliams jos gali būti menkiau matomos.

    Skiriasi ir elgsena: miškiniai karveliai dažniau laikosi poromis ar nedidelėmis grupelėmis, paprastai išlaiko didesnį atstumą nuo žmonių. Šaltuoju sezonu dalis jų migruoja, todėl jų gausa miestuose gali keistis priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų.

    Žieduotoji karvelinė paprastai yra mažesnė ir grakštesnė už balandį, jos plunksnos dažniau rusvai pilkos, o kakle aiškiai matomas tamsus „žiedas“. Miestuose ji vis dažniau sutinkama parkuose, skveruose ir gyvenamuosiuose rajonuose, ypač ten, kur gausu medžių ir krūmų.

    Kai kur Ukrainoje sutinkama ir paprastoji karvelinė, tačiau ji laikoma gerokai retesne ir dažniau renkasi lapuočių miškus bei jų pakraščius. Nuo žieduotosios karvelinės ji skiriasi ryškesniu raštu ant sparnų ir labiau išreikštu dėmėtumu.

    Ornitologinėje literatūroje miestų „užkariavimas“ aiškinamas kaip prisitaikymo procesas: urbanizuotos teritorijos suteikia šiltesnį mikroklimatą, pastovesnius maisto šaltinius ir nemažai vietų lizdams. Prie to prisideda ir žmonių įpročiai šerti paukščius, nors ne visada tinkamu maistu.

    Specialistai pabrėžia, kad paukščiams ypač kenkia duona ir bandelės, nes toks maistas gali sutrikdyti virškinimą ir sukelti ligas. Jei norisi padėti šaltuoju metu, geriau rinktis nesūdytas sėklas ar grūdus, o šėrimą vykdyti saikingai, kad paukščiai neprarastų natūralių mitybos įgūdžių.

    Pastebėjus neįprastai besielgiančius ar akivaizdžiai sergančius paukščius, rekomenduojama apie tai pranešti vietos gyvūnų globos organizacijoms ar aplinkosaugos specialistams. Tai padeda stebėti ligų židinius ir mažinti riziką kitoms miesto paukščių populiacijoms.